Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam R. F. (R. F.), jo gynėjui advokatui Viktor Cilindz

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. F., (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015 m. lapkričio 9 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

2) 2016 m. kovo 3 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 3 metams ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę;

3) 2016 m. kovo 16 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 3 metams ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi subendrintos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžiu ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 3 metams ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2 metų laisvės atėmimo bausmės. Bausmę atlikęs;

4) 2020 m. kovo 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausmę, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones,

5) 2020 m. liepos 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6, 7, 11 punktais bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, uždraudžiant visą bausmės uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus. 2021 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi panaikintas R. F. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 27 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, bausmė atlikta,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį,

1) 2002 m. liepos 3 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal ir BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) 2003 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

3) 2004 m. sausio 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

4) 2004 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

5) 2004 m. spalio 7 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – galutine 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) 2008 m. birželio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) 2015 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – galutine 7 metų laisvės atėmimo bausme. 2022 m. vasario 11 d. paleistas iš Vilniaus pataisos namų atlikęs bausmę;

8) 2022 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – galutine 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda (bauda galutinai sumokėta 2023 m. lapkričio 14 d., teistumas neišnykęs),

9) 2023 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį – galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies ir nustatyta, kad D. Z. privalo nedelsiant atlikti 6 mėnesius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 2 metams, skiriant įpareigojimus. 2024 m. kovo 12 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendis ir D. Z. paskirta galutinė 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; kitos nuosprendžio dalis nepanaikinta ir nepakeista,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį,

F. Ž., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.1. 2023 m. gruodžio 8 d. apie 22.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,31 promilių neblaivumas), veikdamas bendrininkų grupėje su D. Z. ir F. Ž., neteisėtai įsibrovė į butą (duomenys neskelbtini), kur D. Z. tyčia du kartus sudavė kumščiais nukentėjusiajam M. Č. (M. Č.) į galvos sritį bei du kartus spyrė pastarajam į galvos sritį, po to jis (R. F.) tyčia du kartus sudavė kumščiais ir du kartus spyrė M. Č. į galvos sritį. M. Č. nuėjus link lovos, F. Ž. tyčia keturis kartus kumščiais sudavė M. Č. į galvos sritį, tokiu būdu padarydami M. Č. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame žaste, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairiame žande, odos nubrozdinimus kairėje šlaunyje t. y. sužalojimą vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė M. Č. fizinį skausmą t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

1.2. 2023 m. gruodžio 8 d. apie 22.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,31 promilių neblaivumas), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su F. Ž. ir D. Z., turėdamas tikslą sumušti M. Č., tyčia išspyrė A. L. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) duris, 447,30 Eur vertės ir neteisėtai, atvirai prieš A. L. valią įsibrovė į butą, tokiu būdu tyčia sugadino nedidelės vertės A. L. priklausantį turtą ir neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje.

1.3. 2023 m. gruodžio 8 d. apie 23.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,31 promilių neblaivumas), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. Z. ir F. Ž., įsibrovė į V. Š. (V. Š.) ir N. G. gyvenamąją vietą, – (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kur D. Z. tyčia sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau 10 smūgių V. Š. į įvairias kūno vietas, iš karto po to jis (R. F.) tyčia sudavė ne mažiau 10 smūgių V. Š. į įvairias kūno vietas bei F. Ž. tyčia sudavė 5 kartus kumščiais V. Š. į veido sritį, tokiu būdu padarydami V. Š. kaktos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, odos įbrėžimą veido dešinėje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairio antakio srityje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose t. y. sužalojimą vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė V. Š. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

1.4. 2023 m. gruodžio 8 d. apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,31 prom. neblaivumas), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. Z. ir F. Ž., turėdamas tikslą sumušti N. G. ir V. Š., tyčia neteisėtai, atvirai, be į V. Š. ir N. G. leidimo įsibrovė į jiems priklausančią gyvenamąją patalpą, – (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.

2.1. 2023 m. gruodžio 8 d. apie 22.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,38 promilių neblaivumas), veikdamas bendrininkų grupėje su R. F. ir F. Ž., neteisėtai įsibrovė į butą (duomenys neskelbtini), kur jis (D. Z.) tyčia du kartus sudavė kumščiais nukentėjusiajam M. Č. į galvos sritį bei du kartus spyrė pastarajam į galvos sritį, po to R. F. tyčia du kartus sudavė kumščiais ir du kartus spyrė M. Č. į galvos sritį. M. Č. nuėjus link lovos, F. Ž. tyčia keturis kartus kumščiais sudavė M. Č. į galvos sritį, tokiu būdu padarydami M. Č. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame žaste, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairiame žande, odos nubrozdinimus kairėje šlaunyje t. y. sužalojimą vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė M. Č. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2.2. 2023 m. gruodžio 8 d. apie 22.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,38 promilių neblaivumas), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. F. ir F. Ž., turėdamas tikslą sumušti M. Č., tyčia išspyrė A. L. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) duris, 447,30 Eur vertės ir neteisėtai, atvirai prieš A. L. valią įsibrovė į butą, tokiu būdu tyčia sugadino nedidelės vertės A. L. priklausantį turtą ir neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje.

2.3. 2023 m. gruodžio 8 d. apie 23.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,38 promilių neblaivumas), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. F. ir F. Ž., įsibrovė į V. Š. ir N. G. gyvenamąją vietą, – (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kur jis tyčia kojomis spardė N. G. į įvairias kūno vietas (veidą, krūtinę, rankas) ne mažiau penkiolika trauminių poveikių padarydamas N. G. poodines kraujosruvas veide su odos nubrozdinimais apatinėje lūpoje ir kraujosruvą viršutinės lūpos bei kairio žando gleivinėje, 2,3 viršutinių dantų vainikų lūžius, odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis krūtinės kairėje ir kairės šlaunies priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, poodines kraujosruvas dešiniame petyje, kairėje rankoje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus blauzdose t. y. sužalojimą vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė N. G. fizinį skausmą, tęsdamas nusikalstamą veiką tyčia sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau 10 smūgių V. Š. į įvairias kūno vietas, iš karto po to R. F. tyčia sudavė ne mažiau 10 smūgių V. Š. į įvairias kūno vietas bei F. Ž. tyčia sudavė 5 kartus kumščiais V. Š. į veido sritį tokiu būdu padarydami V. Š. kaktos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, odos įbrėžimą veido dešinėje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairio antakio srityje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose t. y. sužalojimą vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė V. Š. fizinį skausmą t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2.4. 2023 m. gruodžio 8 d. apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,38 promilės neblaivumas), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. F. ir F. Ž., turėdamas tikslą sumušti N. G. ir V. Š., tyčia neteisėtai, atvirai, be į V. Š. ir N. G. leidimo įsibrovė į jiems priklausančią gyvenamąją patalpą,- (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.

3.1. 2023 m. gruodžio 8 d. apie 22.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,13 promilių neblaivumas), veikdamas bendrininkų grupėje su R. F. ir D. Z., neteisėtai įsibrovė į butą (duomenys neskelbtini), kur D. Z. tyčia du kartus sudavė kumščiais nukentėjusiajam M. Č. į galvos sritį bei du kartus spyrė pastarajam į galvos sritį, po to R. F. tyčia du kartus sudavė kumščiais ir du kartus spyrė M. Č. į galvos sritį. M. Č. nuėjus link lovos, jis (F. Ž.) tyčia keturis kartus kumščiais sudavė M. Č. į galvos sritį, tokiu būdu padarydami M. Č. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame žaste, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairiame žande, odos nubrozdinimus kairėje šlaunyje, t. y. sužalojimą vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė M. Č. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

3.2. 2023 m. gruodžio 8 d. apie 22.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,13 promilių neblaivumas), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. F. ir D. Z., turėdamas tikslą sumušti M. Č., tyčia išspyrė A. L. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, 447,30 Eur vertės ir neteisėtai, atvirai prieš A. L. valią įsibrovė į butą, tokiu būdu tyčia sugadino nedidelės vertės A. L. priklausantį turtą ir neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje.

3.3. 2023 m. gruodžio 8 d. apie 23:05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,13 promilių neblaivumas), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. F. ir D. Z., įsibrovė į V. Š. ir N. G. gyvenamąją vietą, - (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kur D. Z. tyčia sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau 10 smūgių V. Š. į įvairias kūno vietas, iš karto po to R. F. tyčia sudavė ne mažiau 10 smūgių V. Š. į įvairias kūno vietas bei jis (F. Ž.) tyčia sudavė 5 kartus kumščiais V. Š. į veido sritį tokiu būdu padarydami V. Š. kaktos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, odos įbrėžimą veido dešinėje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairio antakio srityje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, t. y. sužalojimą vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė V. Š. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

3.4. 2023 m. gruodžio 8 d. apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,13 promilių neblaivumas),veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. F. ir D. Z., turėdamas tikslą sumušti N. G. ir V. Š., tyčia neteisėtai, atvirai, be į V. Š. ir N. G. leidimo įsibrovė į jiems priklausančią gyvenamąją patalpą, – (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

5. Kaltinamasis R. F. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies. Paaiškino, kad su D. Z. ir F. Ž. susitiko prie parduotuvės prieš aštuntą valandą, išgėrinėjo, po to nuėjo pasivaikščioti. Iš pradžių nuėjo į (duomenys neskelbtini). Kai A. L. buto durys buvo išlaužtos, pabėgo į laiptinę, nes išgirdo, kad ji šaukė, jog iškvies policiją, į jos butą užėjęs nebuvo. Pats buvo laiptinėje, atskirai nuo D. Z. ir F. Ž., o jie nuėjo prie A. L. durų. Nematė, kas laužė A. L. duris. Palaukė D. Z. ir F. Ž., kai jie išėjo visi kartu nuėjo į (duomenys neskelbtini), nesiteiravo jų, kas vyko pas A. L.. Tą dieną M. Č. nematė, net negalvojo jo mušti. Vėliau nuėjo į (duomenys neskelbtini) pas N. G., durys nebuvo uždarytos, buvo tamsu. Girti prisigalvojo ir nuėjo pas juos, gal pasėdėti, gal išgerti, N. varė juos iš (duomenys neskelbtini) ir viskas prasidėjo. Be jokios priežasties sudavė Š. 4 smūgius, tuo metu buvo labai girtas, priežasties smūgiams nebuvo.

6. Kaltinamasis D. Z. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad būdamas išgėręs išspyrė A. L. duris, tuo metu buvo kartu su R. F. ir F. Ž., durys buvo uždarytos, jų neįleido. Užėjo į vidų visi trys, jis sudavė M. Č.. Negali pasakyti dėl kitų asmenų suduotų smūgių. Konfliktas įvyko dėl gėrimo, nebuvo priežasčių. Įvykis buvo seniai, todėl negali visko detaliau paaiškinti, pasilieka prie anksčiau duotų parodymų. Kiek nukentėjusieji nurodė, tiek ir sudavė jiems. Dėl civilinių ieškinių, ką teismas priteis, atlygins. Atsiprašė nukentėjusiųjų. Dirba, todėl žalą atlygins. N. G. nuo A. L. gyvena netoli, todėl užėjo, durys buvo atrakintos. Jis (D. Z.) sumušė juos, neturi paaiškinimo, kodėl, vartojo smurtą jų atžvilgiu, už kitus negali pasakyti, nes ten labai mažai vietos, daug daiktų, tamsu. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto.

7. Kaltinamasis F. Ž. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies. Paaiškino, kad buvo girtas, kažkur ėjo su D. Z. ir R. F., kaip ten atsidūrė, neprisimena. Prisimena, kad durų niekas neatidarė, todėl jas išlaužė ir jie visi trys užėjo į vidų. Nebuvo, kad 10 kartų sudavė M. Č., galėjo porą kartų suduoti, kai A. L. duris išlaužė. Buvo tamsu, kaip laužė duris neprisimena, gal ir pats (F. Ž.) laužė, nežino. Prisimena tik, kad policija atvažiavo. Pas N. G. buvo, nežino, ką jie ten veikė. Atrodo, jis (F. Ž.) Š. sudavė. Po to jam papasakojo, kas ten buvo. Iš jo parodymų, perskaitytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau– BPK) 276 straipsnyje nustatyta tvarka matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 9 d. apklaustas F. Ž. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltės nepripažįsta. 2023 m. gruodžio 8 d. 19.00 val., (duomenys neskelbtini) parduotuvėje nusipirko butelį degtinės, kurį po to, kiek pamena, vienas išgėrė prie parduotuvės. Jei gerai pamena, nuėjo pas pažįstamą J. K., vakarą leido pas ją, neprisimena ar dar išgėrė alkoholio. Neprisimena, kad vakaro metu būtų ėjęs pas kitus žmones. M., gyvenantį daugiabutyje, (duomenys neskelbtini), daugiabučio (duomenys neskelbtini), pažįsta. Kartais pas jį apsilanko, jis gyvena su jo pažįstama A. L.. Nepamena, kad minėtą dieną būtų ėjęs pas M. ir A. Taip pat, kiek pamena, tądien nesilankė pas kitus pažįstamus N. ir V. Prisimena, kad tą dieną buvo sutikęs pažįstamus R ir D, tačiau aplinkybių, kada juos buvo sutikęs, nepamena. Nepamena, kad su šiais pažįstamais būtų gėręs alkoholį ar kažkur ėjęs. Nepamena, kad tądien būtų mušęs kažkokius asmenis, nepamena, kad būtų įsibrovęs į M. arba N. ir V. gyvenamuosius būstus (2 t., b. l. 119-120). Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 4 d. papildomai apklaustas F. Ž. parodė, kad lieka prie savo parodymų (2 t., b. l. 125-127). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas F. Ž. parodė, kad lieka prie savo anksčiau 2023 m. gruodžio 9 d. ir 2024 m. sausio 4 d. duotų parodymų. Minėtą vakarą, t. y. 2023 m. gruodžio 8 d. buvo girtas, kas įvyko nieko neprisimena. Gali būti, kad minėtą vakarą trenkė kumščiu kelis kartus M. Č. ir V. Š., bet to neprisimena. Kojomis nieko nespardė, buvo labai girtas. Dėl šio fakto norėtų atsiprašyti M. ir V. Kodėl pas juos nuėjo minėtą vakarą, atsakyti negali, nežino. Gali būti, kad pas minėtus žmones jį pakvietė nueiti D. Z. ir R. F.. A. L. pažįsta, neturėjo tikslo laužyti jai durų, mušti jos sugyventinio. N. G. irgi seniai pažįsta, anksčiau draugavo su ja ir jos sugyventiniu. Su minėtais nukentėjusiaisiais nesipyko, jokio tikslo jiems pakenkti neturėjo. Visiškai nieko nepamena dėl pranešime apie įtarimą nurodytais faktais (3 t., b. l. 40-42). Perskaičius parodymus, atsakydamas į klausimus kaltinamasis parodė, kad susipainiojo, gal tie parodymai teisingi, kuriuos perskaitė. Apie įvykį neatsimena, nes buvo labai girtas. Buvo tamsu, gal ir pats daužė tas duris. Niekas nesakė jam mušti dar, niekas nevertė mušti. Civilinį ieškinį pripažįsta, buvo trise, dėl durų žalą turėtų atlyginti trise. Nesutinka dėl sužalojimų atlyginti neturtinę žalą. Nematė, kas dar mušė M. Č.. Nežino, mušė, ar ne V. Š..

8. Apklausta nukentėjusioji A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių, kai kažkas pasibeldė, tuomet priėjo prie durų. Beldėsi F. Ž., jo balsą išgirdo, iš balso suprato, kad jis girtas, todėl durų neatrakino. Tuomet durys buvo išlaužtos su rėmais. Nežino, kuris išlaužė duris, nes jie laužė iš koridoriaus. Neprisimena, kuris pirmas užėjo, kai buvo durys išlaužtos. Kai jie trys užėjo į kambarį, ji pagriebė telefoną ir išbėgo į koridorių kviesti policijos, nes žinojo, kad taip gali būti. Kai grįžo namo, jų jau nebuvo. Atvažiavo policija. M. Č. buvo visas sumuštas, kruvinas, net sofa buvo visa kruvina. Kas jį mušė, nematė, nes buvo koridoriuje. Pati nenukentėjo, tačiau padaryta turtinė žala dėl sulaužytų durų. Žalos neatlygino.

9. Apklausta nukentėjusioji N. G. teismo posėdžio metu parodė, kad praėjo jau daugiau nei metai, nelabai ką atsimena. Įvykio metu buvo namuose kartu su sugyventiniu V. Š., durys tuo metu nesirakino, nes spyna buvo sugedusi. Atėjo girti R. F., F. Ž. ir D. Z.. R. F. ir F. Ž. mušė V. Š., neprisimena, kiek kartų jam sudavė, o ją mušė D. Z.. Neskaičiavo, kiek jai smūgių sudavė, mušė koja į veidą, sudavė gal 4–5 kartus. Žymės nuo sumušimo liko, darėsi abdukciją (kūno sužalojimo nustatymas), skaudėjo gal 2 savaites. Civilinį ieškinį palaiko. Po visko D. Z. jos atsiprašė. Dėl sumušimo D. Z. pretenzijų neturi. Neturtinės žalos neatsisako.

10. Apklaustas nukentėjusysis V. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo jau vėlu, elektros neturi, anksti eina gultis. Atsidarė durys, niekas nesibeldė, užėjo R. F., F. Ž. ir D. Z. ir sumušė. Kai jie užėjo, N. G. įjungė žibintuvėlį ir jie pažino, kas užėjo. Paeiliui visi po truputį jį mušė. Jį (V. Š.) mušė F. Ž. ir R. F., neskaičiavo smūgių, gal 5 – 6. Smūgiai buvo į galvą, veidą, stengėsi užsidengti. N. G. laikė žibintuvėlį, kai ją mušė, žibintuvėlis iškrisdavo. Mušdami jie keikėsi, girdėjo balsus, pagal juos suprato, kuris muša. Jie neatsiprašė, bet pretenzijų neturi. Policiją iškvietė A. L., kai N. G. nubėgo pas ją, tai policija jau buvo ten. Kai pats iš jų ištruko, nubėgo ieškoti pagalbos pas savo dukterėčią. Jie iš pradžių paliko F. Ž. prie durų, o po to šis su R. F. keitėsi mušdami.

11. Civilinė ieškovė A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko ieškinį. M. Č. palikimo atsisakė, nes jis turėjo daug skolų, (duomenys neskelbtini) vieną kambarį, tegu valstybė jį pasiima. M. Č. jai paskambino ir pasakė, kad jį stipriai sumušė. Matė jį po įvykio, atrodė labai baisiai. Padavė pareiškimą dėl palikimo, po to nuvyko pas antstolį, sužinojo, kad labai daug skolų, kreditų, todėl visko atsisakė.

12. Apklausta liudytoja I. P. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini). Nuvyko į daugiabutį, ten buvo sumuštas žmogus, jis sėdėjo ant lovos, lova buvo visa kruvina. Kartu buvusi moteris papasakojo, kad jie jau gulėjo lovoje, ruošėsi miegoti, kai kažkas beldėsi į duris, jie durų neatidarė, tuomet išgirdo, kaip kažkas pradėjo laužtis, išlaužę duris, jie užėjo į kambarį, sumušė žmogų ir pabėgo. Pati matė, kad žmogus buvo stipriai sumuštas. Paklausė, kodėl tie asmenys taip pasielgė, jie pasakė, kad nei iš šio ne iš to užėjo ir sumušė. Neatsimena, sakė ar dviese, ar trise jie buvo. Pavardės buvo rusiškos, prisimenu tik Z., nes įsimintina pavardė. Išėjus į lauką ir link jų bėgo sumušta moteris, ji pasakė, kad jos (duomenys neskelbtini) yra trys vyrai. Moteriai pasakė eiti į tą butą, kur buvo kitas sumuštas žmogus. Porininkas pasakė iškviesti pastiprinimą, nes ta sumušta moteris pasakė, kad jie jų (duomenys neskelbtini), kad ji buvo su vyru, tas vyras irgi pabėgo, o tie vyrai liko (duomenys neskelbtini) ir grasino, kad (duomenys neskelbtini) padegs. Tuomet nubėgo į automobilį, paprašė per raciją pagalbos. Po to per raciją porininkas pasakė greičiau ateiti, nes jis sulaikė tuos tris asmenis. Kai ji atėjo, tie trys asmenys gulėjo ant žemės, buvo neblaivūs. Kai pradėjo aiškintis, atvažiavo kitas ekipažas, pamatė, kad dega (duomenys neskelbtini). Vienas vyras buvo labai neblaivus, vienas agresyvokas. Ir kaltinamieji ir nukentėjusieji, berods, buvo neblaivūs. Bute buvo sužalotas vyras ir pamatė moterį kruvinu veidu, ji pasakė, kad ją sumušė, išvarė jos draugą iš namų, visur figūravo trys vyrai. Neatsimena, ką sakė sulaikytieji, vienas iš jų visiškai nesiorientavo.

13. Apklaustas liudytojas M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad nieko nežino dėl muštynių, nes tuo metu miegojo pas kaimynę A. L., tame bute dar gyveno M. Č.. Tuo metu jam buvo (duomenys neskelbtini), gėrė vaistus nuo skausmo ir raminančius. Ryte pabudęs pamatė, kad nėra durų, M. Č. bute nebuvo, jis parėjo vakare, buvo išgėręs. Nieko keisto ant jo nepastebėjo, jis kažką pasakojo, bet jis (M. M.) neklausė. Iš M. M. parodymų, perskaitytų BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 19 d. apklaustas liudytojas parodė, jog laikinai gyvena pas kaimynę A. L.. 2023 m. gruodžio 8 d. bute buvo A., pastarosios sugyventinis M.. Tą vakarą išgėrė (duomenys neskelbtini) vaistų ir įsidėjęs ausines į ausis, klausydamas muzikos, užmigo. Apie 23.00 val. išgirdo stiprų beldimą į duris, tačiau nekreipė dėmesio, nusisukęs į sieną toliau miegojo. Nieko negirdėjo ir nematė, nei kas beldėsi, nei kas vyko bute. Atsibudo naktį, apie 2.00 val., kambaryje pamatė ant lovos sėdintį M., kurio veidas buvo sumuštas, matė kraujosruvą po akimi. Pastarojo paklausė, kas nutiko, šis atsakė, kad „kas buvo, tas buvo...“ ir pasakė jam miegoti toliau. Ryte M. pasakojo, kad į butą buvo atėjęs F. (2 t., b. l. 3-5). Liudytojas M. M. teisiamajame posėdyje patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

14. Apklaustas liudytojas V. S. (V. S.) teismo posėdžio metu parodė, kad kai 2023 metų gruodį gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bute gyvena A. L.. Jį pažadino policijos pareigūnas, buvo girtas, jį nuvedė į tarnybinį automobilį, tyrėja pradėjo klausinėti su kuo gėrė, atsakė, kad su V. V.. Tik girdėjo iš kitų žmonių apie išlaužtas duris. Tą dieną, kai policija pažadino, su V. V. visą dieną pas gėrė, neprisimena kelintą valandą nuėjo namo miegoti, tuo metu laiptinėje buvo tylu, žmonių nebuvo. Nežino, kieno pėdsakai buvo ant sniego. Girtas buvo, kai apklausinėjo, blogai atsimena, ką klausinėjo. „(duomenys neskelbtini)“ (moteris) buvo girta, tik atsimena, kad jį (liudytoją) pareigūnas nuvedė į tarnybinį automobilį. „(duomenys neskelbtini)“ vardo ir pavardės nežino, iš matymo pažįsta. Iš jo parodymų, perskaitytų BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 9 d. apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad 2023 m. gruodžio 8 d. apie 19.30 val., jis su R., vyru pravarde „Z.“ ir (jo manymu) pastarojo tėvu, susitiko prie parduotuvės, nusipirko du butelius alaus. Pastarieji liko prie parduotuvės, o jis nuėjo namo. 2023 m. gruodžio 9 d. V. V. nematė ir jo bute nesilankė. 2023 m. gruodžio 9 d. apie 8:59 val. kartu su I. ir V. ėjo link parduotuvės. Praėję tiltelį, esantį virš upelio, pamatė ant sniego batų pėdsakus. V. pasakė, kad pėdos yra R. batų. Šalia pėdsakų pamatė ant sniego gulintį virtuvinį peilį su medine ruda rankena. Jis peilio nenorėjo liesti ir koja nustūmė į sniegą. Pažįstama „(duomenys neskelbtini)“, vardo nežino, pasakė, kad pas ją atėjo „Z.“, R. ir „K.“, kurie iš jos paėmė peilį ir ėjo pas kaimynus į (duomenys neskelbtini) butą, kur, kiek žino, išlaužė buto duris ir sumušė buto gyventojus, moterį vardu N. ir ten gyvenantį vyrą (2 t. b. l. 11-14). Teisiamajame posėdyje liudytojos nurodė, kad neprisimena, jog būtų taip sakęs. Kiek atsimena, gruodžio 8 d. pradėjo gerti ir gėrė tris dienas.

15. Apklaustas liudytojas V. V. (V. V.) teismo posėdžio metu parodė, kad kai davė parodymus, buvo neblaivus. Kai degė (duomenys neskelbtini), tai kitą dieną atvažiavo tyrėja. Prieš tai jo buvusi moteris sakė, kad degė (duomenys neskelbtini). Tą dieną, kai ji skambino, buvo su V. ir I., visą laiką gėrė. Pažinojo M. Č., A. L.. Tada pas juos nebuvo, nes su kitais kaimynais gėrė visą dieną. Iš jo parodymų, perskaitytų BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 9 d. apklaustas liudytojas V. V. parodė, kad 2023 m. gruodžio 8 d. apie 12 val. nuėjo į miestelyje esančią parduotuvę, prie parduotuvės susitiko su pažįstamu R. F. jie išgėrė alaus ir jis nuėjo namo. Kur nuėjo R., nežino, nes nuėjo į skirtingas puses. Nuėjo pas draugę J. V., ji jam davė du eurus, nes jis norėjo nusipirkti dar alaus. Priėjęs prie parduotuvės, pamatė, kad prie kavos automato stovi R. F. su dviem jam iš matymo nepažįstamais vyrais. Jie tiesiog stovėjo, alkoholio nevartojo. Nusipirkęs alų, jis (liudytojas) iš karto nuėjo namo. Bute buvo iki ryto. R. matė 2023 m. gruodžio 8 d. apie 19 val., daugiau su juo nebendravo (2 t., b. l. 23-24). Patvirtina perskaitytus parodymus.

16. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2023 m. gruodžio 9 d. gavus M. Č. pareiškimą dėl to, kad 2023 m. gruodžio 8 d. adresu (duomenys neskelbtini), esančiame bute, apie 22.45 val., jį, gulintį ant lovos, kojomis ir rankomis sumušė 3 vyrai, kurie taip pat išlaužė medines buto duris su apvadais. Patyrė fizinį skausmą bei turtinę 200 Eur žalą ( 1 t., b. l. 4-8).

17. 2023 m. gruodžio 9 d. gautas A. L. pareiškimas dėl to, kad 2023 m. gruodžio 8 d. apie 22.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), esančiame bute, trys vyrai išlaužė jai priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) medines duris su apvadais, neteisėtai įsibrovė į jai priklausančio buto vidų, sumušė lovoje gulintį jos draugą (sugyventinį) M. Č.. Įvykio metu jai padaryta 370 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 17-19).

18. 2023 m. gruodžio 9 d. gautas N. G. pareiškimas dėl to, kad (duomenys neskelbtini), 2023 m. gruodžio 8 d. apie 23 val. į jos namus įėjo D. Z. ir pradėjo ją mušti. D. Z. ją mušė kojomis, sudavė apie 15 kartų, išmušė dantį. Trankė kojomis per veidą, į galvą, du kartus į kojas. Dėl tokių D. Z. veiksmų ji pajuto fizinį skausmą (1 t., b. l. 24-26).

19. 2023 m. gruodžio 9 d. V. Š. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 8 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), jo pažįstami R., D. ir F., išspyrę jo (duomenys neskelbtini) duris, pateko į vidų ir be jokios priežasties, visi kartu, kumščiais sudavė jam į įvairias veido sritis daugiau nei dešimt smūgių, tokiais savo veiksmais sukeldami jam fizinį skausmą (1 t., b. l. 31-32).

20. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 9 d. apklaustas R. F. parodė, kad 2023 m. gruodžio 8 d. pas M. Č. namuose nebuvo, pastarojo nematė. Nei V., nei N. minėtą dieną nesutiko, jų nematė, nebendravo, pas juos į svečius užėjęs nebuvo. Minėtą dieną prie jų (duomenys neskelbtini) nebuvo net priėjęs. 2023 m. gruodžio 8 d. leido (duomenys neskelbtini), savo namuose. Apie 14.00 val. susitiko su pažįstamu V. V. (V.), kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Laiką leido pas jį namuose, gėrė alkoholį. Susitikę, nuėjo į parduotuvę ir nusipirko alkoholio. Taip pat su jais buvo I. J., kuri gyvena tame pačiame name bei V. S., kuris gyvena su I. Visą vakarą sėdėjo pas V. ir išgėrinėjo. Apie 19.30 val. kartu su V. vėl nuėjo į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę, nusipirko alaus. Nusipirkę alaus, grįžo pas V., ten gėrė alų. Vakare, galimai apie 21.00 val. ar panašiai, laiko neprisimena, išėjo parūkyti į laiptinę ir išgirdo triukšmą lauke. Girdėjo šauksmus, „gaisras“ ir pan. Kas šaukė, nežino. Jis išėjo į lauką pažiūrėti ir pamatė, kad maždaug už 400 metrų kažkas dega. Kas ten dega, jis nesuprato. Žino, kad maždaug toje vietoje, yra N. ir V. (duomenys neskelbtini), tačiau nesuprato, kad dega jis. Su gaisru nėra niekaip susijęs, (duomenys neskelbtini) nepadegė, kaip sakė, (duomenys neskelbtini) nebuvo ir su jo gyventojais nebendravo. Pamatęs gaisrą, nespėjo net prieiti prie (duomenys neskelbtini), jam stovint prie tiltelio, esančio netoli daugiabučio, kuriame leido laiką, atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Taip pat, kai sėdėjo policijos automobilyje, į automobilį pasodino jam iš matymo pažįstamą F. Ž., kuris pasakė, kad kažkas padegė (duomenys neskelbtini). Apie įtarime paminėtą D. Z., gali pasakyti, kad yra girdėjęs apie šį asmenį, asmeniškai D. Z. niekada nėra sutikęs ( 2 t., b. l. 69-70).

21. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 4 d. papildomai apklaustas R. F. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai dėl to, kad V. Š. mušė, sudavė jam 3 – 4 smūgius kumščiu į veidą. M. Č. nemušė, pas šį namuose nebuvo. Pirmų apklausų metu blogai jautėsi dėl girtumo, skaudėjo galvą, buvo silpna. (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės jis sutiko F. Ž. ir D. Z.. Juos sutikęs pakalbėjo, nutarė visi išgerti, išgėrinėjo lauke. Po to F. su D. pakvietė pasivaikščioti. F. vedė pas N. (jos pavardės nežino). Jie ėjo, jis iš pradžių nežinojo, kad eis pas N., ji gyvena su V. (V. Š.). Nuėjus prie N. (duomenys neskelbtini), matė, kad lauko durys atidarytos (pirmos nuo lauko). F. su D. nuėjo pirmi, jam ten nebuvo reikalo eiti, bet jis buvo tada su kompanija, todėl su jais ir nuėjo. Nežino, kuris pabeldė į duris, kažkas iš (duomenys neskelbtini) paklausė „kas ten“, jis dar savo balsu sušuko, kad jis R. Jiems užėjus, N. uždegė žvakę. D. pradėjo rėkti ant jo, kad jis turi mušti V., pastarajam suduoti pora smūgių. F. Ž. ir D. Z. turėjo alkoholio, todėl jis D. paklausė, nes norėjo, kad jam duotų išgerti, ir dar D. bijojo. Jis tada tris ar keturis kartus sudavė V., N. sugyventiniui dešinės rankos kumščiu. N. nemušė. Sudavęs V., išėjo prie (duomenys neskelbtini) durų. Lauke buvo F. Ž., išeidinėdamas paprašė F. uždegti cigaretę. Jam išėjus iš N. (duomenys neskelbtini), D. liko jame su N. ir V.. Jiems su F. būnant lauke iš (duomenys neskelbtini) basa išbėgo N., jos niekas nesivijo, ji bėgo link daugiabučio. V. liko su D. (duomenys neskelbtini), jis dar F. pasakė, kad eitų pažiūrėti kas ten vyksta. F. nuėjo. Jis tuo metu nuėjo į daugiabutį pas V. V.. Pas M. Č. nebuvo ir pastarojo nemušė (2 t., b. l. 76-78).

22. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 2 d. apklaustas R. F. parodė, kad 2023 m. gruodžio 8 d. vakare prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), sutiko D. Z. ir F. Ž.. Jie visi jau buvo išgėrę. D. Z. pasiūlė jam su F. išgerti kartu su juo. D. Z. pasakė, kad konfliktuoja su M. Č. ir nori su juo išsiaiškinti. Pakvietė juos su F. kartu eiti pas M. M. namuose nebuvo, todėl jie nuėjo pas A. L., kuri yra M. sugyventinė. Kiek buvo valandų, neprisimena, jie trise, t. y. jis, D. Z. ir F. Ž. priėjo prie A. L. buto. Durys buvo užrakintos. F. ir D. pradėjo spardyti A. duris, kad atidarytų, jie duris išspyrė ir užėjo į buto vidų. Jis A. buto durų nespardė, į jos butą užėjęs nebuvo, visą laiką stovėjo bendro naudojimo koridoriuje. Išgirdo kaip pradėjo rėkti A., sakė, kad kvies policiją. Girdėjo kaip A. bute buvo mušamas M., kad jį mušė suprato iš garsų. M. mušė D. ir F., jis nebuvo užėjęs į A. butą. Po to D. pasakė, kad nori pasikalbėti su V. Š. ir N. G., apie jo (D.) tėvo mirtį. Nieko blogo negalvodami jie su F. sutiko nueiti pas V. Š. ir N. G. į jų gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pirmas pas N. užėjo jis, nes ją pažįsta nuo vaikystės, todėl pasibeldė ir paprašė, kad ji atidarytų jam duris. Ji pati atidarė jam duris, jam iš paskos užėjo D. ir F. D. pradėjo mušti N. Jis prašė D. nemušti N., N. pabėgo iš (duomenys neskelbtini). Tada D. pagrasino jam su juo susidoroti, jeigu jis nepradės mušti V. Taip pat D. grasino ir F. su pastaruoju susidoroti, jeigu F. nepradės mušti V. Bijodamas D. jis V. kumščiais sudavė apie 4 kartus į krūtinę. Matė kaip D. su F. mušė V., nors buvo tamsu ir degė tik žvakutė, N. namuose nėra šviesos (3 t., b. l. 20-22).

23. 2023 m. gruodžio 9 d. 04.29 val. buvo atliktas R. F. asmens blaivumo testas, jam nustatytas 2,31 promilių neblaivumas (2 t. b. l. 33, 34).

24. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 9 d. apklaustas D. Z. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi. 2023 m. gruodžio 8 d. apie 13.00 val. susitiko su pažįstamu F., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Nutarė su juo išgerti. Išgėrinėjo pas jo draugę, taip pat pas pažįstamą M. Vakare, nutarė nueiti nusipirkti dar alkoholio. Jau sutemus, nežino kelintą valandą, prie parduotuvės sutiko jam iš matymo pažįstamą R. Su abiem vyrais, toliau vartojo alkoholį pas F. draugę. Vėlai vakare, prieš vidurnaktį, valandos negali pasakyti, su F. ir R., nutarė nueiti pas tą patį pažįstamą M. Nuėjus pas jį į butą, jie visi trise beldėsi į duris, tačiau durų niekas neatidarė. R. žodžiais pasiūlė vis tiek į butą užeiti, taigi – išlaužti duris. Nežino kodėl pasidavė R. įtakai, tačiau jis, kaip ir R. su F., daužė ir trankė duris, kol medinių durų apačia sulūžo, po ko, M. sugyventinė atidarė duris. Pirmas užėjo R., jis su F. paskui. Girdėjo, kaip vos užėjęs R. muša M. Kai jis užėjo į butą, M. jau gulėjo ant lovos, buvo sąmoningas. Jis, priėjęs, sudavė jam keletą smūgių kumščiais į veidą (kol jis gulėjo). M. dengėsi rankomis. Kartu su juo M. mušė ir R. su F.. Kiek smūgių jie sudavė, negali pasakyti. Kiek smūgių jis sudavė, taip pat nepamena, tačiau ne daugiau kaip du smūgius. M. rėkė, kad jie baigtų, M. sugyventinė pabėgo iš buto, jos nemušė. Taip pat bute buvo dar vienas vyriškis, kurio nepažįsta, gyvenantis kartu, jo taip pat nemušė. Sumušę M., jį paliko kambaryje gulintį, sąmoningą ir išėjo. Išėjus, einant pro netoliese stovintį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena iš matymo pažįstami N. ir V., spontaniškai kilo noras užeiti pas juos. Per langą matė, kad viduje degė žvakė, taigi, suprato, kad asmenys nemiega. Kuriam iš jų kilo noras užeiti į (duomenys neskelbtini), negali pasakyti, mano, kad jis kilo visiems spontaniškai. R. ėjo pirmas, jei neklysta, (duomenys neskelbtini) durys buvo neužrakintos. Neprisimena ar beldėsi į (duomenys neskelbtini), neprisimena kokiu būdu užėjo į (duomenys neskelbtini). Užėjus į (duomenys neskelbtini), jei neklysta, pirmas užėjo R., viduje buvo N. ir V., tiek jis, tiek F. su R., ėmė mušti N. ir V. Negali pasakyti kiek smūgių kuriam sudavė, tačiau mušė abu asmenis. Kiek pamena mušė tik rankomis, kumščiais. Negali nurodyti kiek smūgių ir į kurias kūno vietas pataikė N. ir F. Muštynių metu, N. išbėgo iš (duomenys neskelbtini) ir nubėgo daugiabučio, kuriame gyvena M., kryptimi. R. ir F. ją nusivijo. Nepamena ar jis, ar V. iš (duomenys neskelbtini) išėjo paskutinis. Daugiau V. nemušė (2 t., b. l. 203-205).

25. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 26 d. apklaustas D. Z. parodė, kad 2023 m. gruodžio 8 d. apie 22.50 val., būdamas neblaivus, kartu su R. F. ir F. Ž. įsibrovė į A. L. priklausantį butą, kur jis du kartus kumščiais sudavė M. Č. į galvos sritį bei du kartus spyrė jam į galvą, po to R. F. kelis kartus kumščiais ir koja sudavė M. Č. į galvą, F. Ž. irgi kumščiais mušė M. Č.. Sutinka, kad savo veiksmais galėjo padaryti M. Č. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame žaste, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairiame žande, odos nubrozdinimus kairėje šlaunyje, sukelti jam fizinį skausmą. Sutinka, kad į A. L. priklausantį butą įsibrovė kartu su R. F. ir F. Ž., išspyrę duris ir galėjo jas sugadinti. Sutinka, kad galėjo padaryti A. L. turtinę 447,30 Eur žalą. Taip pat visiškai sutinka, kad kartu su R. F. ir F. Ž. 2023 m. gruodžio 8 d. apie 23.00 val., būdami neblaivūs, įsibrovė į (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno N. G. ir V. Š. ir juos sumušė, pripažįsta, kad N. mušė kojomis, galėjo jai padaryti poodines kraujosruvas veide su odos nubrozdinimais apatinėje lūpoje ir kraujosruvą viršutinės lūpos bei kairio žando gleivinėje, 2, 3 viršutinių dantų vainikų lūžius, odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis krūtinės kairėje ir kairės šlaunies priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, poodines kraujosruvas dešiniame petyje, kairėje rankoje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus blauzdose ir sukelti jai fizinį skausmą. Pripažįsta, kad minėtą vakarą jų (duomenys neskelbtini), stovėjusiame (duomenys neskelbtini), kartu su R. F. ir F. Ž. kumščiais mušė ir V. Š. bei galėjo jam padaryti kaktos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, odos įbrėžimą veido dešinėje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairio antakio srityje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose ir sukelti jam fizinį skausmą. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Atsiradus galimybei yra pasiruošęs nukentėjusiesiems atlyginti padarytą žalą (3 t., b. l. 61-64).

26. 2023 m. gruodžio 9 d. 03.57 val. buvo atliktas D. Z. asmens blaivumo testas, nustatyta 1,38 promilių neblaivumas. (2 t. b. l. 132, 133).

27. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 9 d. apklaustas F. Ž. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltės nepripažįsta. 2023 m. gruodžio 8 d. 19.00 val., (duomenys neskelbtini) parduotuvėje nusipirko butelį degtinės, kurį po to, kiek pamena, vienas jį išgėrė. Jei gerai pamena, paskui nuėjo pas pažįstamą J. K., vakarą leido pas ją, neprisimena ar dar išgėrė alkoholio. Neprisimena, kad vakaro metu būtų ėjęs pas kitus žmones. M., gyvenantį daugiabutyje, (duomenys neskelbtini), pažįsta. Kartais pas jį apsilanko, jis gyvena su jo pažįstama A. L.. Nepamena, kad minėtą dieną būtų ėjęs pas M. ir A. Taip pat, kiek pamena, tądien nesilankė pas kitus pažįstamus N. ir V. Prisimena, kad tą dieną buvo sutikęs pažįstamus R. ir D., tačiau aplinkybių, kada juos buvo sutikęs, nepamena. Nepamena, kad su šiais pažįstamais būtų gėręs alkoholį ar kažkur ėjęs. Nepamena, kad tądien būtų mušęs kažkokius asmenis, nepamena, kad būtų įsibrovęs į M. arba N. ir V. gyvenamuosius būstus (2 t., b. l. 119-120).

28. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 4 d. papildomai apklaustas F. Ž. parodė, kad lieka prie savo parodymų (2 t., b. l. 125-127).

29. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 2 d. apklaustas F. Ž. parodė, kad lieka prie savo anksčiau 2023 m. gruodžio 9 d. ir 2024 m. sausio 4 d. duotų parodymų. Minėtą vakarą, t. y. 2023 m. gruodžio 8 d. buvo girtas, kas įvyko nieko neprisimena. Gali būti, kad minėtą vakarą trenkė kumščiu kelis kartus M. Č. ir V. Š., bet to neprisimena. Kojomis nieko nespardė, buvo labai girtas. Dėl šio fakto norėtų atsiprašyti M. ir V. Kodėl pas juos nuėjo minėtą vakarą, atsakyti negali, nežino. Gali būti, kad pas minėtus žmones jį pakvietė nueiti D. Z. ir R. F.. A. L. pažįsta, neturėjo tikslo laužyti jai durų, mušti jos sugyventinio. N. G. irgi seniai pažįsta, anksčiau draugavo su ja ir jos sugyventiniu. Su minėtais nukentėjusiaisiais nesipyko, jokio tikslo jiems pakenkti neturėjo. Visiškai nieko nepamena dėl pranešime apie įtarimą nurodytais faktais (3 t., b. l. 40-42).

30. 2023 m. gruodžio 9 d. 04.16 val. buvo atliktas F. Ž. asmens blaivumo testas, jam nustatytas 2,13 promilių neblaivumas (2 t. b. l. 85, 86).

31. Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėtas vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini). Einant koridoriumi iš kairės pusės matomos medinės rudos spalvos durys, kurios yra išlaužtos, taip pat išlaužti ir durų apvadai ( 1 t., b. l. 4-6, 12-14).

32. Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini), jo vidus visiškai išdegęs (1 t., b. l. 76-85).

33. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 8 d. apklaustas nukentėjusysis M. Č. parodė, kad 2023 m. gruodžio 8 d. buvo pas savo sugyventinę A. L., apie 22.00 val. nuėjo miegoti. Staiga į sugyventinės buto duris kažkas pradėjo belstis. Jis nekreipė dėmesio. Tuomet apie 22.45 val. išgirdo stiprų garsą, lyg kažkas būtų išspyręs, ar išlaužęs duris. Į kambarį užėjo 3 vyrai. Jie visi buvo pažįstami, vietiniai gyventojai: D. Z., R. F., F. Ž., priėjo prie lovos ir visi trys, bendrai pradėjo rankomis, kojomis jį mušti į galvos sritį. Jis atsigulė ant lovos ir užsidengė galvą rankomis. Negali tiksliai pasakyti, kiek kartų jie jam sudavė, nes mušė visi trys ir smūgių buvo nemažai, virš 10. Jis juto, kad smūgiuota buvo kumščiais ir kojomis. Po to jie apsisuko ir išbėgo. Dėl minėtų vyrų veiksmų patyrė fizinį skausmą bei turtinę žalą, nes jie išlaužė buto medines duris kartu su durų apvadais. Turtinę žalą vertina 200 Eur (1 t., b. l. 5).

34. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 18 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis M. Č. parodė, kad kažkas beldėsi į duris. Buto durys buvo užrakintos. Po to jo sugyventinė pradėjo rėkti, kad išlaužė duris. Jis pirma pamatė F., jis laužė buto duris, bandė sustabdyti F., kad jis nesiveržtų į namų vidų, tačiau F. išlaužė duris ir įsibrovė į namus. Paskui F., antras atėjo D., po jo R. Tokiu būdu jie visi įsiveržė į namus, tačiau duris laužė F. Jam esant virtuvėje, pirmus du smūgius jam sudavė D. Z., sudavė į galvą kumščiais, po to du kartus spyrė į galvą. Po to R. F. sudavė jam į galvą 4 kartus, gal du kartus spyrė, du kartus sudavė kumščiais. Jis, apsvaigęs nuo smūgių, nuėjo prie lovos, bandė atsisėsti, tada D. pasakė F. „dar tu jį mušk“. F. nieko nepasakęs, priėjo prie jo ir kumščiais jam sudavė į galvą iki 4 kartų. Jo visas veidas buvo kruvinas (1 t., b. l. 110-111).

35. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gruodžio 11d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1. M. Č. padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame žaste, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairiame žande, odos nubrozdinimai kairėje šlaunyje, kietu buku ir/ar buką briauną turinčiu daiktu (daiktais), 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. 2. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. M. Č. sužalojimų jam padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. 3. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2023 m. gruodžio 8 d. 4. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. 5. M. Č. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (1 t., b. l. 120-121).

36. (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis M. Č. mirė (3 t. b. l. 86).

37. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 9 d. apklausta nukentėjusioji A. L. parodė, kad 2023 m. gruodžio 8 d. pas ją buvo atėjęs jos draugas (sugyventinis) M. Č.. Jos bute dar gyvena kaimynas M. M.. Apie 22 val. jau gulėjo lovose, žiūrėjo televizorių. Staiga į jos buto duris kažkas pradėjo belstis, tačiau ji nekreipė dėmesio. Tuomet apie 22.45 val. išgirdo stiprų garsą, lyg kažkas būtų išspyręs, ar išlaužęs duris. Atsikėlė ir pamatė, kad į kambarį užėjo trys vyrai. Visi vyrai jai pažįstami, jie yra vietiniai: D. Z., R. F., F. Ž.. Minėti vyrai buvo labai girti, jie nieko nesakė, o puolė prie lovoje sėdinčio M. ir pradėjo jį mušti. Ji iš karto išbėgo į namo laiptinę ir paskambino į policiją, todėl kas vyko bute, nematė. Grįžusi pamatė, kad jos sugyventinis sumuštas. Už ką jį sumušė, nežino. Ji fiziškai nenukentėjo, jai padaryta turtinė žalė, nes išlaužtos jos buto medinės durys kartu su durų apvadais. Naujų durų pakeitimas jai kainavo 370 Eur (1 t., b. l. 129-132).

38. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 18 d. papildomai apklausta nukentėjusioji A. L. parodė, kad 2023 m. gruodžio 8 d. įvykio metu pati nenukentėjo, buvo tik sulaužytos jos namų durys. Apie 22 val. jie buvo namuose trise, ji, M. ir M. Išgirdo, kaip kažkas beldžiasi į duris. Ji priėjo prie durų, paklausė, girdėjo girtų vyrų balsus, todėl durų neatidarė. Ji iš balso pažino, kad beldžiasi F., pastarasis jai liepė atidaryti duris. Tačiau liepus jam eiti šalin, jis pradėjo laužti duris. Jis nepasakė jai, ko jis norėjo. Ji žinojo, kad jie trise t. y. D. Z., R. F. ir F. Ž. visą dieną prie parduotuvės gėrė. Kas spardė duris negali pasakyti, nematė, tačiau jas išlaužė. Jiems įsiveržus, M. nubėgo į virtuvę, kas, kaip, ką mušė, ji nematė. Išbėgo į koridorių, kvietė policiją. M. jai pasakojo, kad jį mušė ir virtuvėje, ir po to kambaryje. M. buvo sumuštu veidu. Sulaukus policijos, ji su pareigūnais bendravo namuose. Po kurio laiko pas ją atbėgo N. G., ji pasakė, kad juos su V. taip pat sumušė (1 t., b. l. 139-140).

39. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 9 d. apklausta nukentėjusioji N. G. parodė, kad gyvena su sugyventiniu V. Š.. 2023 m. gruodžio 8 d. apie 23 val. atsigulė kartu su V. miegoti, po kurio laiko pradėjo stipriai loti jų šuo. Tuomet atsidarė durys ir į (duomenys neskelbtini) įėjo D. Z., R. ir F. Kai jie įėjo, D. Z. pradėjo mušti tiek V., tiek ją. Iš pradžių pradėjo mušti V., kojomis. Po to priėjo prie jos ir pradėjo mušti ją. Paskui V. pradėjo mušti R., tuomet prisijungė F. ir taip pat pradėjo mušti V. Ją mušė D. Z.. D. Z. ją mušė kojomis, sudavė 15 smūgių, išmušė dantį. Mušė kojomis per veidą, du kartus į galvą, per kojas. Kiek kartų buvo suduota į veidą, į kojas, pasakyti negali. Nuo D. Z. veiksmų pajuto fizinį skausmą (1 t., b. l. 149-155).

40. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 18 d. papildomai apklausta nukentėjusioji N. G. parodė, kad 2023 m. gruodžio 8 d. kartu su sugyventiniu buvo (duomenys neskelbtini). Buvo apie 11 valandą, laiko tikslaus nežino, nes jau kartu su sugyventiniu V. Š. snaudė. Durys (duomenys neskelbtini) nebuvo užrakintos. (duomenys neskelbtini) duris pats pirmas atidarė D. Z., po jo iš karto įėjo R. F., o po to F. Ž.. Kai tik Z. užėjo, jis iš karto pradėjo ją spardyti koja, ją spardė tik Z., spardė į įvairias kūno dalis – veidą, krūtinę, rankas, visur. Ką darė jos sugyventiniui V. nematė. Z. liepė jai uždegti žvakę, ji uždegė žvakę, kuri buvo ant stalo. Uždegus žvakę, Z., būdamas labai girtas, vėl spyrė jai. Spardydamas ją, jis numetė žvakę, kuri nukritusi ant grindų užgeso. (duomenys neskelbtini) buvo visi trys, tačiau ką darė R. F. ir F. Ž., nematė. Kažkuriuo momentu V. pabėgo iš (duomenys neskelbtini), ji liko su trimis vyrais t. y R. F., F. Ž. ir D. Z.. D. Z. vėl pradėjo ją spardyti kojomis, ją mušė tik jis, kiti vyrai jos nelietė (1 t., b. l. 168-170).

41. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gruodžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad: 1. N. G. padaryta poodinės kraujosruvos veide su odos nubrozdinimais apatinėje lūpoje ir kraujosruva viršutinės lūpos bei kairio žando gleivinėje, 2,3 viršutinių dantų vainikų lūžiai, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis krūtinės kairėje ir kairės šlaunies priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, kairėje rankoje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai blauzdose, kietu buku ar ir briauną turinčiu daiktu (daiktais), 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. 2. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. N. G. sužalojimų jai padarymo metų galėjo justi fizinį skausmą. 3. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkiolika trauminių poveikių. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2023 m. gruodžio 8 d. 4. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. 5. N. G. sužalojimų jai padarymo metu, galėjo būti įvairiose padėtyse. ( 1 t., b. l. 164-165).

42. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 9 d. apklaustas nukentėjusysis V. Š. parodė, kad 2023 m. gruodžio 8 d. apie 23.00 val., jis miegojo, kuomet pradėjo loti šuo, tada išgirdo, kad kažkas tiesiog išspyrė duris ir įėjo į namus. (duomenys neskelbtini) durys yra rakinamos užtraukiama sklende. Į namus įėjo trys pažįstami asmenys t. y., D., F. ir R. Jis gulėjo lovoje. Vyrai priėjo prie N. Prie jos priėjo D. ir kumščiais pradėjo smūgiuoti jai į veidą. Kiek atsimena, N. mušė visi trys vyrai, pakaitomis, po ko atsisukę į jį kumščiais pradėjo smūgiuoti ir jam į įvairias veido sritis. Jam buvo suduota daugiau nei 10 smūgių. Vyrai jį mušė visi trys vienu metu. D. jam sakė, kad jis juos muša dėl to, nes keršija dėl paskendusio tėvo. Sulaukęs progos, iš namo pabėgo ir jame paliko N. su trimis vyrais (1 t., b. l. 185-187).

43. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 18 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis V. Š. parodė, kad 2023 m. gruodžio 8 d. apie 23.00 val. miegojo. (duomenys neskelbtini) durys nebuvo užrakintos, iš pradžių pradėjo loti šuo. Kol niekas neatėjo jie dar nedegė prožektoriaus. Duris pirmas atidarė D. Z., N. pašvietė prožektoriumi. D., nieko nesakęs, puolė spardyti N. G.. Jis ją spardė nieko nesakydamas. Negali pasakyti, kiek kartų jai spyrė. Iš pradžių D. jam sudavė rankomis, po to kojomis apie 10 smūgių, po to prisijungė R., jis jam sudavė rankomis taip pat iki 10 kartų. F. Ž. saugojo duris, kad jie nepabėgtų. D. Z. pasakė, kad pavargo ir tada liepė F. jį mušti. D. vadovavo jiems, kad reikia mušti, F. Ž. ir R. F. sakė „jis mums vadovauja, mes darom“, jie tai pasakė, kai N. paprašė jų liautis mušti. F. sudavė jam savo rankomis kelis smūgius į veidą, gal kokius 5 kartus, jis mušė kumščiais, bet nestipriai. Nutaikęs momentą, pabėgo iš (duomenys neskelbtini). Kiek matė, N. mušė tik D. Z. (1 t., b. l. 199-201).

44. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gruodžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1. V. Š. padaryta kaktos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, odos įbrėžimas veido dešinėje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairio antakio srityje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kietu buku daiktu (daiktais), 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. 2. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. Š. sužalojimų jam padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. 3. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būt padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku t. y. 2023 m. gruodžio 8 d. 4. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. 5. V. Š. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (1 t., b. l. 196-197).

45. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 6 d. papildomai apklaustas V. S. parodė, kad apklausos metu pasakė, jog rastas peilis priklauso pažįstamai „(duomenys neskelbtini)“, nes iš kažkur tai nugirdo, iš ko ir kada, nepamena, pasakyti negali. Iš tiesų, jis nežino kieno tai peilis ir iš kur jis ant sniego atsirado. Galimai kas nors tą peilį ten pametė (2 t., b. l. 17-19).

46. 2023 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyresnioji tyrėja O. K. tarnybiniame pranešime nurodė, kad V. S. nurodė, kur guli išmestas peilis (1 t., b. l. 96).

47. 2023 m. gruodžio 10 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra vieša vieta, šalia adreso (duomenys neskelbtini), nuo šio adreso einant pravažinėtu automobilių keliu, kuris padengtas sniego danga, apie 50 metrų ant sniego guli dalinai apsnigtas virtuvinis peilis su dantukais, jo rankena yra rudos spalvos. Peilio rankena yra 9 cm ilgio, peilio geležtė yra 12 cm., bendras peilio ilgis 21 cm ( 1 t., b. l. 97-101).

48. 2024 m. sausio 4 d. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota peilio apžiūra, nurodyta, kad apžiūrimas peilis susideda iš geležtės ir rankenos. Bendras peilio ilgis – 208 mm. Peilio geležtė – tiesi, vienašmenė, pagaminta iš magnetinėmis savybėmis pasižyminčio šviesiai pilkos spalvos metalo. Geležtės ilgis -113mm, plotis – iki 17 mm, storis - apie 1 mm. Geležtės ašmenys suformuoti iš dešinio šono, dantyti pagaląsti. Kairiajame geležtės šone yra įspausti žymenys „TRAMONTINA INOX STAINLESS BRAZIL“. Peilio rankena medinė, rusvos spalvos, prie rankenos pagrindo pritvirtinta šviesiai pilkos spalvos metalo kniedėmis. rankenos ilgis - 95 mm, rankenos plotis ir storis vidurinėje dalyje - atitinkamai 15,7 mm ir 9,5 mm. (1 t., b. l. 102-105).

49. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 30 d. apklausta liudytoja I. P. parodė, kad 2023 m. gruodžio 8 d. apie 22.57 val., buvo gautas iškvietimas, kad du vyrai pateko į pranešėjo butą, išlaužė buto duris. Dabar jie bute. Galimai muša pranešėjos sugyventinį. Atvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėja A. L. ir nukentėjusysis, jos sugyventinis M. Č., kuris paaiškino, jog jį sumušė trys pažįstami asmenys, papasakojo, kad 2023 m. gruodžio 8 d. buvo pas savo sugyventinę A. L., apie 22.00 val. nuėjo miegoti. Jiems miegant, staiga į sugyventinės buto duris kažkas pradėjo belstis, jis nekreipė dėmesio ir toliau stengėsi užmigti, galvojo jog čia kaimynai prašosi į svečius. Tuomet, apie 22.45 val. nukentėjusysis išgirdo stiprų garsą, lyg kažkas būtų išspyręs ar išlaužęs duris. Vyras pakėlė galvą ir atsisėdo ant lovos nesuprasdamas kas čia vyksta, kai į kambarį užėjo trys vyrai. Vyrui visi pažįstami, jie vietiniai: D. Z., R. F. ir F. Ž.. Vyras paklausė jų ką jie čia veikia ir kaip pateko į butą, ko nori. Vyrai nieko neatsakė, priėjo prie lovos ir pradėjo jį mušti su rankomis ir kojomis į galvą. Nukentėjusysis atsigulė ant lovos, galvą uždengė rankomis, ir dėl to negalėjo pasakyti kas kiek smūgių jam sudavė, nes mušė visi trys ir smūgių buvo nemažai, virš 10. Po to visi trys vyrai išbėgo į lauką. Patyrė fizinį skausmą. Policijai atvykus įtariamųjų nebuvo. Jiems einant iki automobilio prie jų priėjo N. G., kuri paaiškino, kad į jos namus ((duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) įsibrovė 3 vyrai, kurie sumušė ją ir jos sugyventinį. Moteris išbėgo į lauką kviestis pagalbos, o sugyventinis irgi kažkur pabėgo. Minėti vyrai liko jos namuose. Jiems stovint lauke, pamatė, kad iš tos pusės, kur yra N. namai, prie jų artinasi 3 vyrai, nes jie atitiko nurodytus požymius, visi trys buvo suguldyti ant žemės bei sulaikyti ( 2 t., b. l. 7-8).

50. 2023 m. gruodžio 18 d. garso įrašo apžiūros protokolu apžiūrėtas garso įrašas pateiktas iš BPC, įrašo pavadinimas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2023 m. gruodžio 8 d. 23 46 35). Skambinusi moteris pranešė, kad atėjo dėdė, visas sumuštas, ir jo sugyventinė liko (duomenys neskelbtini), ten atėjo kažkokie vaikinai, dėdė sako kad juos pažįsta, jisai visas kraujuose. Pažįstami, atėjo pas juos ir pradėjo muštis, prasidėjo muštynės. Sumušė ir sugyventinę, jisai paspruko (1 t., b. l. b. l. 67-68).

51. 2024 m. gegužės 2 d. apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūno kūno kameros įrašo apžiūra. Pareigūnai įeina į daugiabučio namo vidų, juos pasitinka moteris, kuri nurodė, kad M. Č. sumušė Z. D., F. R.. M. Č. nurodė, kad dar trečias buvo, moteris tai patvirtina, tai Ž. F.. M. Č. sėdi lovoje, po jo kairiąja akimi mėlynė. Moteris paaiškino, kad jie išlaužė duris, ji ir jos sugyventinis miegojo, jai pasirodė, kad beldžiasi kažkas. Ji priėjo prie durų, tai buvo pažįstami, sako, kad jai išlaužė duris. Vyras nurodė, kad jį mušė trise, ir R., rankomis ir kojomis, daugiausiai mušė Z. ir F., Ž. F. sakė „išeinam“, o Z. pasakė Ž. ir tu jį mušk, tada Ž. pradėjo, jie mušė rankomis ir kojomis, per galvą, per veidą, kitas vietas, smūgių neskaičiavo, buvo užsidengęs (1 t., b. l. 69-71).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

52. Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Teismų praktikoje išaiškinta, kad bendravykdytojas yra ir tas, kuris neatliko visų nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų, bet kurio tyčia apėmė kito bendrininko veiksmus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-139/2015). Pripažįstant asmenį bendrininku, būtina nustatyti, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ar juos papildo, t. y. jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521-511/2015,2K-417-693/2015).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusysis M. Č.)

53. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

54. Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų D. Z., R. F. ir F. Ž. kaltė, padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veikas, įrodyta visiškai.

55. Apklausiamas teismo posėdyje kaltinamasis D. Z. savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad būdamas išgėręs išspyrė A. L. duris, tuo metu buvo kartu su R. F. ir F. Ž., durys buvo uždarytos, nukentėjusioji jų į vidų neįleido. Į butą užėjo visi trys, jis sudavė M. Č., negali pasakyti dėl kitų asmenų suduotų smūgių. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. Z. parodė, kad 2023 m. gruodžio 8 d. apie 22.50 val., būdamas neblaivus, kartu su R. F. ir F. Ž. įsibrovė į A. L. priklausantį butą, kur jis du kartus kumščiais sudavė M. Č. į galvos sritį bei du kartus spyrė jam į galvą, po to R. F. kelis kartus kumščiais ir koja sudavė M. Č. į galvą, F. Ž. irgi kumščiais mušė M. Č.. Sutinka, kad savo veiksmais galėjo padaryti M. Č. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame žaste, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairiame žande, odos nubrozdinimus kairėje šlaunyje, sukelti jam fizinį skausmą (3 t., b. l. 61-64). Kaltinamasis F. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad sudavė M. Č., galėjo porą kartų suduoti. Kaltinamasis R. F. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę neigė, parodė, kad buvo laiptinėje, atskirai nuo D. Z. ir F. Ž., o jie (D. Z. ir F. Ž.) nuėjo prie A. L. durų, nematė, kas laužė A. L. duris, į jos butą užėjęs nebuvo.

56. Nurodytą R. F. versiją, kad nukentėjusiojo atžvilgiu jis nenaudojo smurto, teismas vertina kaip gynybos versiją, siekiant išvengti atsakomybės. Kaltinamojo parodymai yra paneigti teismo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais, kurie sutampa esminėse detalėse ir kartu sudaro nuoseklią įrodymų grandinę. Pirmiausia, tai nukentėjusiojo M. Č. parodymai apie smurtavimo aplinkybes, kurias nukentėjusysis nuosekliai ir pakankamai išsamiai nurodė ikiteisminio tyrimo metu, o būtent, apklaustas 2023 m. gruodžio 8 d. nukentėjusysis M. Č. parodė, kad 2023 m. gruodžio 8 d. apie 22.45 val. išgirdo stiprų garsą, lyg kažkas būtų išspyręs, ar išlaužęs duris, į kambarį užėjo D. Z., R. F., F. Ž., priėjo prie lovos ir visi trys, bendrai pradėjo rankomis, kojomis jį mušti į galvos sritį, jis atsigulė ant lovos ir užsidengė galvą rankomis, smūgių buvo nemažai, virš 10, juto, kad smūgiavo kumščiais ir kojomis (1 t., b. l. 5). Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 18 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis davė iš esmės analogiškus parodymus, t. y. kad buto durys buvo užrakintos, po to sugyventinė pradėjo šaukti, jog išlaužė duris. Pirmą pamatė F., antras atėjo D., po jo R. Tokiu būdu jie visi įsiveržė į namus, tačiau duris laužė F. Jam esant virtuvėje, pirmus du smūgius jam sudavė D. Z., jam į galvą kumščiais, po to du kartus spyrė į galvą. Po to R. F. sudavė jam į galvą 4 kartus, gal du kartus spyrė, du kartus sudavė kumščiais. Jis, apsvaigęs nuo smūgių, nuėjo prie lovos, bandė atsisėsti, tada D. pasakė F. „dar tu jį mušk“. F. nieko nepasakęs, priėjo prie jo ir kumščiais jam sudavė į galvą iki 4 kartų. Jo veidas buvo kruvinas (1 t., b. l. 110-111). Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad į butą įsiveržė visi trys kaltinamieji patvirtina ir apklausta liudytoja A. L., kuri paaiškino, kad išlaužę duris į butą pateko visi trys kaltinamieji. Tokias pačias įvykio aplinkybes nukentėjusysis paaiškino ir į įvykį atvykusiems policijos pareigūnams, ką patvirtino teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja I. P. bei byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog nukentėjusysis pareigūnams paaiškino, kad jį mušė trise, ir R., rankomis ir kojomis, daugiausiai mušė „Z.“ ir F., Ž. F. sakė „išeinam“, o „Z.“ pasakė Ž. ir tu jį mušk, tada Ž. pradėjo, jie mušė rankomis ir kojomis, per galvą, per veidą, kitas vietas, smūgių neskaičiavo, buvo užsidengęs (1 t., b. l. 69-71). Teismas vertina, kad nukentėjusiojo parodymai proceso metu dėl fizinio skausmo sukėlimo buvo iš esmės nuoseklūs, jie taip pat patvirtinti kitais įrodymais (vaizdo įrašu), todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Nors kaltinamasis F. Ž. teigia sudavęs ne daugiau nei du smūgius nukentėjusiajam, tačiau tokie jo parodymai vertinti kritiškai, nes pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įvykio aplinkybių gerai neprisimena, nes įvykio metu buvo neblaivus.

57. Nukentėjusiojo parodymus dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo taip pat patvirtina, ir kaltinamojo D. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apie tai, kad M. Č. atžvilgiu smurtą naudojo visi kaltinamieji, t. y., kad R. F. kelis kartus kumščiais ir koja sudavė M. Č. į galvą, F. Ž. taip pat kumščiais mušė M. Č.. Kaltinamojo D. Z. parodymai iš esmės atitinka nukentėjusiojo parodymus, todėl teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti. Daugybinių smūgių sudavimą nukentėjusiajam M. Č., kuris ikiteisminio tyrimo metu mirė ir dėl šios priežasties negalėjo būti apklaustas teisme, o taip pat ir visų kaltinamųjų bendrus veiksmus sutrikdant nukentėjusiojo sveikatą patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gruodžio 11d. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad M. Č. padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame žaste, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairiame žande, odos nubrozdinimai kairėje šlaunyje, kietu buku ir/ar buką briauną turinčiu daiktu (daiktais), 1 – 3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. M. Č. sužalojimų jam padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2023 m. gruodžio 8 d. (1 t., b. l. 120-121).

58. Taigi, ištyrus byloje aukščiau aptartus įrodymus, sujungus juos į vientisą grandinę, jų visuma patvirtina, kad visi kaltinamieji bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam M. Č. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame žaste, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairiame žande, odos nubrozdinimus kairėje šlaunyje t. y. sužalojimą vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė M. Č. fizinį skausmą.

59. Atlikdamas šiuos veiksmus kaltinamieji suvokė, kad sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdys jo sveikatą ir norėjo taip elgtis, todėl daroma išvada, jog jie veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų 165 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje (nukentėjusioji A. L.)

60. BK 165 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Pažymėtina, kad veika gali būti kvalifikuojama pagal minėto straipsnio 1 dalį tuomet, kai yra šio nusikaltimo sudėties požymis – padariniai, t. y. neteisėtas įsibrovimas į kito asmens nekilnojamąjį turtą.

61. BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Veika gali būti kvalifikuota pagal minėto straipsnio 3 dalį tuomet, kai yra šio baudžiamojo nusižengimo sudėties požymiai – padariniai, t. y. svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas, o taip pat nedidelė sunaikinto ar sugadinto turto vertė.

62. Kaltinamasis D. Z. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažįsta visiškai. Kaltinamasis F. Ž. kaltę pripažįsta iš dalies, teigia, kad buvo neblaivus, todėl visų aplinkybių neprisimena. Kaltinamasis R. F. neigia dalyvavęs šiuose nusikaltimuose, t. y. veikdamas bendrininkų grupe, tyčia neteisėtai atvirai, prieš buto savininkės valią, įsibrovęs į A. L. butą, sugadinęs buto duris.

63. Kaltinamasis R. F. parodymus dėl nagrinėjamo epizodo keitė. 2023 m. gruodžio 9 d. apklaustas nurodė, kad 2023 m. gruodžio 8 d. teigė, kad tą vakarą su kaltinamaisiais D. Z. ir F. Ž. kartu nebuvo, vakarą leido su kitais draugais. Pas M. Č. namuose nebuvo ir jo nematė. F. Ž. pažįsta iš matymo, o D. Z. niekada nebuvo sutikę, apie šį asmenį yra tik girdęs ( 2 t., b. l. 69-70). 2024 m. liepos 2 d. apklausiamas kaltinamasis R. F. pirminius parodymus pakeitė, pripažino, kad 2023 m. gruodžio 8 d. su D. Z. ir F. Ž. kartu vartojo alkoholį, ėjo pas M. Č. į namus, bet jo nedaro. Tuomet nuėjo pas jo (M. Č.) sugyventinę A. L., visi trys priėjo prie buto durų, jos buvo užrakintos. Tuomet F. ir D. pradėjo spardyti A. duris, kad atidarytų, jie duris išspyrė ir užėjo į buto vidų. R. F. teigė durų nespardęs, visą laiką stovėjo bendro naudojimo koridoriuje, į butą užėjęs nebuvo, apie tai, kad M. buvo sumuštas, suprato iš garsų. Duodamas parodymus teisiamajame posėdyje R. F. teigė, kad kai durys buvo išlaužtos – pabėgo į laiptinę laukė laiptinėje, nes išsigando, jog A. L. iškvies policiją, vėliau nurodė, kad buvo laiptinėje atskirai nuo kitų kaltinamųjų, kurie nuėjo prie A.–L. durų, nematė, kas laužė A. L. duris, tik girdėjo, kad A. L. bėgo į (duomenys neskelbtini) ir skambino policijai, nematė kur buvo kiti du kaltinamieji. Taigi, paties kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs, o tai teigia pagrindą abejoti jų patikimumu.

64. Teismo vertinimu, visų kaltinamųjų dalyvavimą nusikalstamų veikų vykdyme ir bendrą ėjimą į nukentėjusiosios A. L. namus bei jos turto sugadinimą patvirtina byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Visų pirma, tai nukentėjusiųjų M. Č. ir A. L. parodymai, kad į butą, išlaužus duris, užėjo visi trys kaltinamieji. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių, kai kažkas pasibeldė, tuomet priėjo prie durų. Beldėsi F. Ž., jo balsą išgirdo, iš balso suprato, kad jis girtas, todėl durų neatrakino. Tuomet durys buvo išlaužtos su rėmais. Nežino, kuris išlaužė duris, nes jie laužė iš koridoriaus. Neprisimena, kuris pirmas užėjo, kai buvo durys išlaužtos. Kai jie trys užėjo į kambarį, ji pagriebė telefoną ir išbėgo į koridorių kviesti policijos. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. Č. parodė, kad 2023 m. gruodžio 8 d. buvo pas savo sugyventinę A. L., apie 22.00 val. nuėjo miegoti, staiga į sugyventinės buto duris kažkas pradėjo belstis, jis nekreipė dėmesio, apie 22.45 val. išgirdo stiprų garsą, lyg kažkas būtų išspyręs, ar išlaužęs duris. Į kambarį užėjo 3 vyrai. Jie visi buvo pažįstami, vietiniai gyventojai: D. Z., R. F., F. Ž., priėjo prie lovos ir visi trys, bendrai pradėjo rankomis, kojomis jį mušti į galvos sritį (1 t., b. l. 5). Papildomai apklaustas nukentėjusysis parodė, kad kažkas beldėsi į duris. Buto durys buvo užrakintos. Po to jo sugyventinė pradėjo rėkti, kad išlaužė duris. Jis pirma pamatė F., jis laužė buto duris, bandė sustabdyti F., kad jis nesiveržtų į namų vidų, tačiau F. išlaužė duris ir įsibrovė į namus. Paskui F., antras atėjo D., po jo R. Tokiu būdu jie visi įsiveržė į namus, tačiau duris laužė F. (1 t., b. l. 110-111). Nukentėjusiųjų parodymai apie tyčinius kaltinamųjų veiksmus neteisėtai pažeidžiant A. L. būsto neliečiamumą ir turto sugadinimą viso proceso metu buvo nuoseklūs. Tokias pačias įvykio aplinkybes nukentėjusieji paaiškino į įvykį atvykusiems policijos pareigūnams. Šias aplinkybes teisiamajame posėdyje patvirtina apklaustos liudytojos I. P. parodymai ir byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog A. L. atvykusiems pareigūnams nurodė, kad jai pasirodė, kad beldžiasi kažkas, priėjo prie durų, tai buvo pažįstami, jai išlaužė duris (1 t., b. l. 69-71). Taigi, nukentėjusieji matė visus tris kaltinamuosius įėjusius į butą ir juos atpažino. Nukentėjusios A. L. parodymus apie įsibrovimą į jos butą sugadinant duris patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), einant koridoriumi iš kairės pusės matomos medinės rudos spalvos durys, kurios yra išlaužtos, taip pat išlaužti ir durų apvadai (1 t., b. l. 4-6, 12-14). byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad nukentėjusieji M. Č. ir A. L., būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti kaltinamuosius.

65. Kaltinamasis D. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad būdamas išgėręs išspyrė A. L. duris, tuo metu buvo kartu su R. F. ir F. Ž., nes durys buvo uždarytos, o jų į vidų neįleido. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis F. Ž. parodė, kad prisimena, jog durų niekas neatidarė, todėl jas išlaužė ir jie visi trys užėjo į vidų, kaip laužė duris neprisimena, gal ir pats (F. Ž.) laužė, neatsimena, nes buvo neblaivus. Taigi, kitų kaltinamųjų parodymai, esminėse detalėse sutampa su nukentėjusiųjų parodymai, ir paneigia kaltinamojo R. F. iškeltą įvykio versiją, kad į nukentėjusios butą užėjęs nebuvo, kitų kaltinamųjų laukė laiptinėje, o išgirdęs, kad A. L. iškvies policiją, pabėgo.

66. Nors kaltinamasis R. F. neigia jam pareikštus kaltinimus, tačiau iš kaltinamojo D. Z. parodymų matyti, kad laužiant duris R. F. buvo šalia, nukentėjusieji M. Č. ir A. L. parodė, kad į butą įėjo visi trys kaltinamieji. Taigi, kaltinamasis R. F. stovėjo šalia kitų kaltinamųjų ir iš jų veiksmų (durų laužimo) suprato, kad yra įsibraunama į svetimą būstą, gadinant svetimą turtą (duris) ir kad šiais veiksmais kartu su kitais kaltinamaisiais pažeis savininko būsto neliečiamumą ir sugadins svetimą turtą bei to siekė, todėl šiuos R. F. veiksmus teismas vertina kaip baigtą nusikaltimą. Nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai tarpusavyje neprieštaringi ir vieni kitus papildantys. Taigi, teismas kitų, abejonių nekeliančių įrodymų kontekste kaltinamojo R. F. prieštaringus parodymus vertina kaip pasirinktos gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

67. Taigi, R. F., D. Z. ir F. Ž. veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, nes jie, veikdami bendrininkų grupe, išlaužė A. L. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) duris, 447,30 Eur vertės ir neteisėtai, atvirai prieš A. L. valią įsibrovė į butą, tokiu būdu tyčia sugadino nedidelės vertės A. L. priklausantį turtą ir neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusieji V. Š. ir N. G.)

68. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią padarytą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

69. Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų D. Z., R. F. ir F. Ž. kaltė, padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veikas, įrodyta visiškai.

70. Iš esmės visi kaltinamieji pripažino savo kaltę dėl nukentėjusiajam V. Š. sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo, o kaltinamasis D. Z. – ir dėl nukentėjusiosios N. G. nežymaus sveikatos sutrikdymo. Apklausiamas teismo posėdyje kaltinamasis D. Z. savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad sumušė nukentėjusįjį V. Š. ir nukentėjusiąją N. G.. Kaltinamasis F. Ž. teisiamojo posėdžio parodė, kad pas N. G. buvo, nežino, ką jie ten veikė, atrodo, jis V. Š. sudavė. Kaltinamasis R. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sudavė V. Š. 4 smūgius, tuo metu buvo labai girtas, priežasties smūgiams nebuvo.

71. Kaltinamųjų parodymus patvirtina ir kiti teismo posėdžio metu ištirti ir įvertinti įrodymai, kurie sutampa esminėse detalėse su kaltinamųjų parodymais ir kartu sudaro nuoseklią įrodymų grandinę. Pirmiausia, tai nukentėjusiojo V. Š. parodymai apie smurtavimo aplinkybes, o būtent, kad atsidarė durys, užėjo R. F., F. Ž. bei D. Z. ir jį sumušė paeiliui visi po truputį, mušė F. Ž. ir R. F., neskaičiavo smūgių, gal 5–6 smūgiai buvo. Smūgiavo į galvą, veidą, mušdami jie keikėsi, girdėjo balsus, pagal juos suprato, kuris muša. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 18 d. apklaustas nukentėjusysis V. Š. parodė, kad 2023 m. gruodžio 8 d. apie 23.00 val. miegojo, (duomenys neskelbtini) durys nebuvo užrakintos, iš pradžių pradėjo loti šuo. Duris pirmas atidarė D. Z., N. pašvietė prožektoriumi. D., nieko nesakęs, puolė spardyti N. G.. Iš pradžių D. jam sudavė rankomis, po to kojomis apie 10 smūgių, po to prisijungė R., jis jam sudavė rankomis taip pat iki 10 kartų. F. Ž. saugojo duris, kad jie nepabėgtų. D. Z. pasakė, kad pavargo ir tada liepė F. jį mušti. D. vadovavo jiems, kad reikia mušti, F. Ž. ir R. F. sakė „jis mums vadovauja, mes darom“. F. sudavė jam savo rankomis kelis smūgius į veidą, gal kokius 5 kartus, jis mušė kumščiais, bet nestipriai (1 t., b. l. 199-201). Nukentėjusiojo V. Š. parodymus apie tai, kad į (duomenys neskelbtini) įsiveržė visi trys kaltinamieji patvirtina ir apklausta nukentėjusioji N. G., kuri paaiškino, kad R. F. ir F. Ž. mušė V. Š., o ją mušė D. Z., neskaičiavo, kiek jai smūgių sudavė, mušė koja į veidą, sudavė gal 4–5 kartus, neprisimena, kiek kartų jam sudavė. Tokias pačias įvykio aplinkybes nukentėjusioji N. G. paaiškino ir į įvykį atvykusiems policijos pareigūnams, ką patvirtino teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja I. P., kuri paaiškino, kad link jų bėgo sumušta moteris, ji pasakė, kad jos (duomenys neskelbtini) yra trys vyrai. Teismas vertina, kad nukentėjusiųjų parodymai proceso metu dėl fizinio skausmo sukėlimo buvo iš esmės nuoseklūs, jie taip pat patvirtinti kitais įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.

72. Nukentėjusiojo V. Š. parodymus dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo ir visų trijų kaltinamųjų kaltę taip pat patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gruodžio 11 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad V. Š. padaryta kaktos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, odos įbrėžimas veido dešinėje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairio antakio srityje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kietu buku daiktu (daiktais), 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. 2. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. Š. sužalojimų padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. 3. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būt padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku t. y. 2023 m. gruodžio 8 d. (1 t., b. l. 196-197).

73. Be to, kaltinamojo D. Z. kaltę dėl nukentėjusiosios N. G. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gruodžio 11 d. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad N. G. padaryta poodinės kraujosruvos veide su odos nubrozdinimais apatinėje lūpoje ir kraujosruva viršutinės lūpos bei kairio žando gleivinėje, 2,3 viršutinių dantų vainikų lūžiai, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis krūtinės kairėje ir kairės šlaunies priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, kairėje rankoje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai blauzdose, kietu buku ar ir briauną turinčiu daiktu (daiktais), 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. N. G. sužalojimų jai padarymo metų galėjo justi fizinį skausmą. 3. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkiolika trauminių poveikių. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2023 m. gruodžio 8 d. ( 1 t., b. l. 164-165).

74. Taigi, ištyrus byloje aukščiau aptartus įrodymus, sujungus juos į vientisą grandinę, jų visuma patvirtina, kad visi kaltinamieji bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. Š. kaktos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, odos įbrėžimą veido dešinėje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairio antakio srityje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose t. y. sužalojimą vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė V. Š. fizinį skausmą, o taip pat, kad kaltinamasis D. Z. padarė N. G. poodines kraujosruvas veide su odos nubrozdinimais apatinėje lūpoje ir kraujosruvą viršutinės lūpos bei kairio žando gleivinėje, 2,3 viršutinių dantų vainikų lūžius, odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis krūtinės kairėje ir kairės šlaunies priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, poodines kraujosruvas dešiniame petyje, kairėje rankoje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus blauzdose, t. y. sužalojimą vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė N. G. fizinį skausmą.

75. Atlikdami šiuos veiksmus kaltinamieji suvokė, kad sukels nukentėjusiesiems fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdys jų sveikatą ir norėjo taip elgtis, todėl daroma išvada, jog jie veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusieji V. Š. ir N. G.)

76. Pažymėtina, kad pagal BK 165 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. BK 165 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Taigi, pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą. Neteisėtumui nustatyti būtini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir norą taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37-942/2015).

77. Kaltinamieji iš esmės neneigė patekę į N. G. ir V. Š. gyvenamą (duomenys neskelbtini), parodė, kad išties kaltinime nurodytu laiku buvo atėję pas nukentėjusiuosius. Šiuos kaltinamųjų parodymus patvirtina ir teisiamajame posėdyje apklausti nukentėjusieji. Nukentėjusysis V. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atsidarė durys, niekas nesibeldė, užėjo R. F., F. Ž. ir D. Z.. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 9 d. apklaustas nukentėjusysis V. Š. parodė, kad (duomenys neskelbtini) durys yra rakinamos užtraukiama sklende (1 t., b. l. 185-187). Nukentėjusiojo parodymus apie neteisėtą įsibrovimą į gyvenamą patalpą teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusioji N. G., kuri paaiškino, kad įvykio metu buvo namuose kartu su sugyventiniu V. Š., durys tuo metu neužsirakindavo, nes spyna buvo sugedusi, atėjo neblaivūs R. F., F. Ž. ir D. Z.. Tokias aplinkybes nukentėjusieji papasakojo ir atvykusiems policijos pareigūnams.

78. Byloje nustatyta, kad N. G. ir V. Š. gyveno (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tai patvirtina, kad jie turėjo teisę spręsti, kokius asmenis įleisti į savo gyvenamąjį būstą, o kokių ne. R. F., D. Z. ir F. Ž., veikdami tiesiogine tyčia ir kartu, atvirai ir neteisėtai įsibrovė į šį (duomenys neskelbtini) prieš N. G. ir V. Š. valią, todėl jų padaryta nusikalstama veika atitinka BK 165 straipsnio 1 dalį.

79. Kaltinamojo R. F. gynėjo akcentuota aplinkybė, kad N. G. ir V. Š. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) durys buvo neužrakintos, nes tuo metu buvo sugedusi spyna, savaime nėra pakankamas pagrindas išteisinti kaltinamuosius dėl BK 165 straipsnyje numatytos veikos padarymo. Tokios pozicijos laikomasi ir aukštesnės instancijos teismuose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-171-957/2024, Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-743-634/2019). Be to, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 9 d. apklaustas nukentėjusysis V. Š. parodė, kad (duomenys neskelbtini) durys yra rakinamos užtraukiama sklende (1 t., b. l. 185-187). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad inkriminuojama nusikalstama veika padaryta nakties metu, nukentėjusieji jau buvo nuėję miegoti. Kaltinamieji į nukentėjusiųjų gyvenamąją patalpą įėjo savavališkai, nesibeldę, nesiklausę savininkų leidimo, nukentėjusiojo V. Š. teigimu, tiesiog išspyrus duris ir įėjus į namus (2023 m. gruodžio 9 d. parodymai). Taigi, veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 165 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmių skyrimo

80. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K-265-1073/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).

81. Teismas, skirdamas R. F. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. F. tiesiogine tyčia padarė penkias baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių keturios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 1 dalis (du epizodai), 165 straipsnio 1 dalis (du epizodai), 11 straipsnio 4 dalis), viena priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 187 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis).

82. R. F. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat veikė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

83. Skiriant bausmę, atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis R. F. anksčiau teistas (3 t., b. l. 25-31), ne kartą baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 32-34), (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 35). Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. F. nusikalto ne atsitiktinai, jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad R. F. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė.

84. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. F. už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusysis M. Č.) paskyrus 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusioji A. L.) paskyrus 60 parų arešto bausmę, už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje (nukentėjusioji A. L.) paskyrus 30 parų arešto bausmę, už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusysis V. Š.) paskyrus 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusieji N. G. ir V. Š.) paskyrus 60 parų arešto bausmę. Bausmių dydžiai parinkti atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pakartotinumą, intensyvumą, sistemingumą ir trumpą padarymo laikotarpį. Anksčiau aptartos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti R. F. skiriant švelnesnes bausmes.

85. Šioje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos, nustatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje ir BK 165 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusioji A. L.), padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas) ir skiriama subendrinta 60 parų arešto bausmę.

86. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 punkto a papunkčiu, subendrintas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su likusiomis paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios – 7 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nukentėjusieji V. Š.), pridėjus dalį švelnesnių bausmių: 5 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (M. Č.), 30 parų arešto pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, ir 30 parų arešto pagal BK 165 straipsnio 1 dalį R. F. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

87. Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai kaltinamajam R. F. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams, įpareigojant kaltinamąjį 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, 10 punktai).

88. Pažymėtina, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuteistasis visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos, o tuo atveju, jeigu nuteistasis nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

89. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką R. F. įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. gruodžio 9 d. 00.05 val. iki 2024 m. sausio 8 d., vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

90. Teismas, skirdamas D. Z. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. Z. tiesiogine tyčia padarė penkias baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių keturios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 1 dalis, 165 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), viena priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 187 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis).

91. BK 64¹ straipsnyje nustatyta taisyklė, jog tuo pačiu nuosprendžiu paskiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu tada, kai byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tuo atveju, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64¹ straipsnis). BPK 273 straipsnio 1 dalyje yra numatytas aiškios sąlygos, kada teismas turi teisę atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. BPK 273 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad sutrumpintą įrodymų tyrimą tuo atveju, kai byloje yra keli kaltinamieji padarę vieną ar kelis nusikalstamas veikas, teismas gali atlikti tik tada, kai šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems.

92. Nagrinėjamu atveju byloje kaltinimai dėl tų pačių veikų padarymo pareikšti trims asmenims. Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, teismas galimybę bylą išnagrinėti taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą galėjo svarstyti tik tuo atveju, jei savo kaltę būtų pripažinę visi kaltinamieji. Dėl to šioje baudžiamojoje BK 64¹ straipsnis negali būti taikomas.

93. Vis dėl to, teismas reikšminga aplinkybe laiko tai, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis R. Z. kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino visiškai, jo padarytų veikų padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla galėjo būti užbaigta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir pagal įstatymą taikant vienu trečdaliu sumažintas bausmes, t. y. švelninant kaltinamojo padėtį.

94. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju, kai kaltę visiškai pripažįsta vienas iš kaltinamųjų, teismas šio asmens atžvilgiu turi diskreciją pasinaudoti kitomis skiriant bausmę aktualiomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, t. y. pripažinti kaltininko prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas, ir atitinkamai skirti jam švelnesnę bausmę, taip užtikrindamas teisingumo principo laikymąsi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-217-307/2019). Taigi, skirdamas kaltinamajam D. Z. bausmes už veikas dėl kurių jis kaltę pripažino visiškai, skiria švelnesnes bausmes pirmiau nurodytais pagrindais.

95. D. Z. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat veikė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

96. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis D. Z. anksčiau teistas, (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 67-75), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 76-77), (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 67). Į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rekomendacijos dėl tinkamai įvykdytų sutartinių įsipareigojimų (4 t., b. l. 68, 69), taip pat Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad R. Z. priežiūros laikotarpiu probacijos sąlygų pažeidęs nebuvo, teismo skirtus įpareigojimus vykdo, nustatytu laiku į probacijos tarnybą atvyksta, dalyvauja organizuojamose pozityvaus užimtumo priemonėse (4 t., b. l. 67).

97. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. Z. už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusysis M. Č.) paskyrus 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusioji A. L.) paskyrus 60 parų arešto bausmę, už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje (nukentėjusioji A. L.) paskyrus 30 parų arešto bausmę, už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusieji N. G. ir V. Š.) paskyrus 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusieji N. G. ir V. Š.) paskyrus 60 parų arešto bausmę. Bausmių dydžiai parinkti atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pakartotinumą, intensyvumą, sistemingumą ir trumpą padarymo laikotarpį. Anksčiau aptartos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti D. Z. skiriant švelnesnes bausmes.

98. Šioje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos, nustatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje ir BK 165 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusioji A. L.), padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas) ir skiriama subendrinta 60 parų arešto bausmę.

99. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 punkto a papunkčiu, subendrintas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su likusiomis paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios – 7 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nukentėjusieji V. Š., N. G.), pridėjus dalį švelnesnių bausmių: 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (M. Č.), 30 parų arešto pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, ir 30 parų arešto pagal BK 165 straipsnio 1 dalį D. Z. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

100. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu D. Z. paskirtą bausmę subendrinti visiškai sudedant su 2024 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirti D. Z. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.

101. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką D. Z. įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. gruodžio 9 d. 00.05 val. iki 2024 m. sausio 8 d., vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

102. Teismas, skirdamas F. Ž. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – F. Ž. tiesiogine tyčia padarė penkias baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių keturios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 1 dalis, 165 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), viena priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 187 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis).

103. F. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat veikė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

104. Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis F. Ž. anksčiau neteistas (3 t., b. l. 45-46), administracine tvarka nebaustas (3 t., b. l. 47), (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 48-49).

105. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti F. Ž. už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusysis M. Č.) paskyrus 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusioji A. L.) paskyrus 1 metų laisvės apribojimo bausmę, už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje (nukentėjusioji A. L.) paskyrus 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusysis V. Š.) paskyrus 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusieji N. G. ir V. Š.) paskyrus 1 metų laisvės apribojimo bausmę. Bausmių dydžiai parinkti atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų intensyvumą, trumpą padarymo laikotarpį. Anksčiau aptartos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti F. Ž. skiriant švelnesnes bausmes.

106. Nusikalstamos veikos, nustatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje ir BK 165 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusioji A. L.), padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas) ir skiriama subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė.

107. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su likusiomis paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios – 1 metų laisvės apribojimo – bausmės, paskirtos pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, pridėjus dalį švelnesnių bausmių: po 2 mėnesius laisvės apribojimo bausmių, paskirtų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (M. Č.), pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis V. Š.), BK 165 straipsnio 1 dalį ir F. Ž. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

108. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. gruodžio 9 d. 00:05 val. iki 2024 m. sausio 8 d., vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Dėl civilinių ieškinių

109. Ikiteisminio tyrimo metu pareikšti keturi civiliniai ieškiniai.

110. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

111. Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

112. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo arba, kai žala padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas.

113. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019 ir kt.).

114. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinta skirtingai, tačiau priteistinos sumos svyruoja nuo 145 iki 1 000 Eur (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-57-935/2024; Kauno apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-303-383/2023; Šaulių apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-188-616/2023; Vilniaus apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-539-1053/2023; Vilniaus apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-290-891/2022 ir kt.). Esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams, žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi.

115. Nukentėjusioji A. L. pareiškė 447,30 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 142-146). Anksčiau šioje baudžiamojoje byloje aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad A. L. dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos padaryta 447,30 Eur žala dėl sugadintų durų, šią sumą sudaro 297,30 Eur už naujas įsigytas duris ir 150 Eur už naujų durų įstatymo darbą. Patirtą žalą patvirtinta kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas pinigų priėmimo kvitas. Byloje įrodyta, kad nukentėjusiosios patirta turtinė žala atsirado dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos, o tai patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp patirtos žalos ir nusikalstamų pastarojo veiksmų. Dėl byloje pareikštų reikalavimų atlyginti turtinę žalą ginčo nekilo. Teismo vertinimu, A. L. civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).

116. Nukentėjusysis M. Č. pareiškė 1 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 123-126). Nukentėjusysis M. Č. (duomenys neskelbtini) mirė, todėl 2025 m. sausio 16 d. teismo nutartimi į bylą įtraukta (pakeičiant procesinį statusą) M. Č. teisų perėmėja A. V. (BPK 110 straipsnio 1 dalis, 112 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnis). A. V. teisių perėmimą patvirtinta notaro pateikti duomenys apie mirusiojo palikimo priėmimo faktą (4 t., b. l. 41). Kita nukentėjusiojo įpėdinė – G. Z..

117. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam M. Č. kaltinamųjų tyčiniais veiksmais sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame žaste, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairiame žande, odos nubrozdinimai kairėje šlaunyje. Teismui nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, tačiau nagrinėjamu atveju dėl sveikatos sutrikdymo ilgalaikių neigiamų ir neatstatomų pasekmių neatsirado.

118. Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto smurto intensyvumą, jam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, kaltinamųjų turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad 500 Eur neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei panašaus pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką. Dėl to nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą M. Č. teisių perėmėjams.

119. Pažymėtina, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusysis pats pradėjo ginti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį. Paveldėtojai, šiuo atveju paveldi jo ieškiniu apibrėžtą turtinę reikalavimo teisę, kylančią iš ieškovo patirtos neturtinės žalos. O toks palikėjų reikalavimas paveldėjimo teisės aspektu kvalifikuotinas ne kaip neatskiriamai susijęs su palikėjo asmeniu, o kaip palikėjo turtinė reikalavimo teisė, kuri įeina į paveldėjimo objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-421/2019).

120. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo nuosprendžiu priteistas turtinės ir neturinės žalos atlyginimas paveldėtojams konkrečiomis dalimis nėra paskirstomas, t. y. teismas tik konstatuoja bendrą atlygintiną turtinės ir neturtinės žalos sumą, kuri pagal paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus turi būti dalinama kaip palikėjo (nukentėjusiojo) turtinė reikalavimo teisė.

121. Nukentėjusioji N. G. pareiškė 7 000 Eur civilinį ieškinį, prašydama priteisti 5 000 Eur dėl turtinę žalą sudegus (duomenys neskelbtini) ir 2 000 Eur neturtinę žalą, patirtą dėl fizinio smurto panaudojimo (1 t., b. l. 172-175). Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai N. G. kaltinamojo D. Z. tyčiniais veiksmais sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – poodinės kraujosruvos veide su odos nubrozdinimais apatinėje lūpoje ir kraujosruva viršutinės lūpos bei kairio žando gleivinėje, 2,3 viršutinių dantų vainikų lūžiai, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis krūtinės kairėje ir kairės šlaunies priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, kairėje rankoje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai blauzdose. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji teigė, kad dėl sužalojimų juto didelį fizinį skausmą maždaug dvi savaites. Teismui nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, tačiau nagrinėjamu atveju dėl sveikatos sutrikdymo ilgalaikių neigiamų ir neatstatomų pasekmių neatsirado.

122. Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoto smurto intensyvumą, jai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, kaltinamojo D. Z. turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad 500 Eur neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei panašaus pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką. Dėl to nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo D. Z. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai N. G..

123. Byloje nukentėjusioji N. G. be kita ko, prašo priteisti 5 000 Eur turtinę žalą dėl (duomenys neskelbtini) ir jame buvusių daiktų padegimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas, atliekamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl tyčinio 2023 m. gruodžio 9 d. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), padegimo, 2024 m. gegužės 22 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ivetos Vaivadienės nutarimu atskirtas ir šiuo metu sustabdytas, kaltinimai dėl šios nusikalstamos veikos nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems nėra pareikšti, todėl nukentėjusiosios ieškinys dalyje dėl 5 000 Eur turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu.

124. Nukentėjusysis V. Š. pareiškė 2 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 203-206).

125. Nustatyta, nukentėjusiajam V. Š. kaltinamųjų tyčiniais veiksmais sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – kaktos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, odos įbrėžimas veido dešinėje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairio antakio srityje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose. Teismui nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, tačiau nagrinėjamu atveju dėl sveikatos sutrikdymo ilgalaikių neigiamų ir neatstatomų pasekmių neatsirado.

126. Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto smurto intensyvumą, jam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, kaltinamųjų turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad 500 Eur neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei panašaus pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką. Dėl to nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą V. Š..

127. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis.

128. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

129. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti sprendimą atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taigi darytina išvada, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas ginčo šalių interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-3-626-378/2015).

130. Nuteistasis prašymą išdėstyti priteistos žalos atlygimą grindžia tuo, kad šiuo metu jo turtinė padėtis sunki – (duomenys neskelbtini), todėl jo galimybės nuosprendyje nustatyta tvarka mokėti nukentėjusiesiems priteistą žalą yra ribotos.

131. Minėta, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas yra galimas esant dviem atvejais – kuomet asmens finansinė padėtis tampa itin sunki, arba tuo atveju, kai susidaro itin nepalankios sąlygos šį sprendimą vykdyti.

132. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad nuteistasis D. Z. dėl savo dabartinės padėties ((duomenys neskelbtini)) turi ribotas galimybes greitu metu atlyginti priteistą žalą. Pirmiau aptartos aplinkybės teikia pagrindą spręsti, kad susiklostė išskirtinės aplinkybės, dėl kurių konstatuotina būtinybė atidėti nukentėjusiesiems iš kaltinamojo D. Z. priteistos neturtinės žalos atlyginimo mokėjimą 12 mėnesių.

Dėl proceso išlaidų

133. BPK 106 straipsnio 2 dalyje (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie, kaip jau minėta, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d., akcentuojama, kad tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, jog valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Vis tik, teismų praktikoje pripažįstama, BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteistinas iš nuteistojo, priskiriama teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-18-449/2025).

134. Byloje pateikta 2025 m. kovo 18 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurią valstybė patyrė 414,17 Eur išlaidas už kaltinamajam R. F. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 2025 m. kovo 19 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurią valstybė patyrė 714,41 Eur išlaidas už kaltinamajam F. Ž. suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 2025 m. kovo 21 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurią valstybė patyrė 743,45 Eur išlaidas už kaltinamajam D. Z. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

135. Nagrinėjamoje byloje gynėjų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjai kaltinamiesiems paskirti nepriklausomai nuo jų valios, BPK 51 straipsnio 3, 4 punkto pagrindu, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamųjų teisę į gynybą. Įvertinus šią aplinkybę ir tai, kad kaltinamieji nuosprendžio priėmimo metu nedirba, darytina išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamųjų neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.

136. Kardomosios priemonės kaltinamajam R. F. – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos (2 t., b. l. 47-51).

137. Kardomosios priemonės kaltinamajam D. Z. – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos (2 t., b. l. 178-181, 182-185).

138. Kardomosios priemonės kaltinamajam F. Ž. – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos (2 t., b. l. 99-104).

139. Daiktą, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2023 m. gruodžio 9 d. apžiūros metu rastą ir paimtą virtuvinį peilį, kuris supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atiduotas saugoti į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (1 t., b. l. 106-108), sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

R. F. (R. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusysis M. Č.), ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

R. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusioji A. L.), ir skirti jam 60 parų arešto bausmę.

R. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje (nukentėjusioji A. L.), ir skirti jam 30 parų arešto bausmę.

R. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusysis V. Š.), ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimą septyniems mėnesiams.

R. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusieji V. Š. ir N. G.), ir skirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį (nukentėjusioji A. L.), subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti R. F. subendrintą 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 punkto a papunkčiu, subendrintas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su likusiomis paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios – 7 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis V. Š.), pridėjus dalį švelnesnių bausmių: 5 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (M. Č.), 30 parų arešto pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, ir 30 parų arešto pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį R. F. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, R. F. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. F. skirti įpareigojimus: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką R. F. įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. gruodžio 9 d. 00.05 val. iki 2024 m. sausio 8 d., vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

D. Z. (D. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusysis M. Č.), ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimą penkiems mėnesiams.

D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusioji A. L.), ir skirti jam 60 parų arešto bausmę.

D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje (nukentėjusioji A. L.), ir skirti jam 30 parų arešto bausmę.

D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusieji V. Š. ir N. G.), ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimą septyniems mėnesiams.

D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusieji V. Š. ir N. G.), ir skirti 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį (nukentėjusioji A. L.), subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir D. Z. paskirti subendrintą 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 punkto a papunkčiu, subendrintas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su likusiomis paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios – 7 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (nukentėjusieji V. Š., N. G.), pridėjus dalį švelnesnių bausmių: 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis M. Č.), 30 parų arešto pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, ir 30 parų arešto pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį ir D. Z. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu D. Z. paskirtą bausmę subendrinti visiškai sudedant su 2024 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirti D. Z. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką D. Z. įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. gruodžio 9 d. 00.05 val. iki 2024 m. sausio 8 d., vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Paskirtos bausmės – laisvės atėmimo – pradžią D. Z. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

F. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusysis M. Č.), ir skirti jam laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams.

F. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusioji A. L.), ir skirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams.

F. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje (nukentėjusioji A. L.), ir skirti jam laisvės apribojimą keturiems mėnesiams.

F. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusysis V. Š.), ir skirti jam laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių.

F. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusieji V. Š. ir N. G.), ir skirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su likusiomis paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios – 1 metų laisvės apribojimo – bausmės, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, pridėjus dalį švelnesnių bausmių: po 2 mėnesius laisvės apribojimo bausmių, paskirtų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (M. Č.), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis V. Š.), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį ir F. Ž. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką F. Ž. įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. gruodžio 9 d. 00.05 val. iki 2024 m. sausio 8 d., vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Civilinės ieškovės A. L. ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų R. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir F. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinei ieškovei A. L. 447,30 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt septynių eurų ir 30 ct) žalos atlyginimą.

Nukentėjusiojo M. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų R. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir F. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo M. Č. teisių perėmėjams.

Nukentėjusiojo V. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų R. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir F. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios N. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Ieškinio reikalavimą priteisti 5 000 Eur dėl (duomenys neskelbtini) sunaikinimo palikti nenagrinėtą.

Atidėti priteistos neturtinės žalos atlyginimo mokėjimą nukentėjusiesiems N. G., V. Š., A. L. ir M. Č. iš kaltinamojo D. Z. 12 (dvylikai) mėnesių.

Kardomąsias priemones kaltinamajam R. F. – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kardomąsias priemones kaltinamajam D. Z. – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti

Kardomąsias priemones kaltinamajam F. Ž. – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2023 m. gruodžio 9 d. apžiūros metu rastą ir paimtą virtuvinį peilį, kuris supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atiduotas saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (1 t., b. l. 106-108), sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.