Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. liepos 27 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. J. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 4 d. apie 20.30 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su kitu asmeniu (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą bylą), neteisėtai atvirai, pro neužrakintas buto duris, prieš nukentėjusiojo V. P. valią įsibrovė į nukentėjusiojo V. P. butą adresu: (duomenys neskelbtini). Veika kvalifikuota pagal BK 165 straipsnio 1 dalį.

Taip pat D. J. nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 4 d. apie 20.30 val., bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendrais veiksmais su kitu asmeniu (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą bylą), tyčia mediniais pagaliais, rankomis ir kojomis sudavė V. P. ne mažiau kaip 15 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo jam padarydami odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, kairio peties srityje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, dešinėje alkūnėje, dešiniame kelyje, poodines kraujosruvas kairio peties srityje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, krūtinėje abipus, kairėje blauzdoje, VIII šonkaulio lūžius abipus, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Veika kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:

1.1. Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, jog nusikaltimų sudėtys, esančios kaltinamojo D. J. veikoje, visiškai įrodytos, jo veikos kvalifikuotos teisingai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis neteisėtai įsibrovė į nukentėjusiojo gyvenamąją patalpą – butą bei tyčia, panaudodamas fizinį smurtą, padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

1.2. Atsižvelgiant į visumą aplinkybių, apibūdinančių D. J. padarytus nusikaltimus, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais D. J. skiriamos bausmės jo neauklėjo, nedarė teigiamos įtakos jo elgesiui bei siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendė, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskiriant sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo D. J. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų bei teismų praktikos, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad D. J. pripažintinas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant D. J. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakojusio nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

8. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jo veiksmai buvo neteisingai įvertinti, kadangi jie buvo analogiški liudytojo A. K. veiksmams, kuris baudžiamojon atsakomybėn nepatrauktas. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog konflikto metu A. K. neatliko jokių aktyvių veiksmų, V. P. nemušė, taip pat jis ragino baigti konfliktą ir išeiti iš nukentėjusiojo buto. Be to, A. K. į V. P. butą atėjo vėliau, kai durys jau buvo atidarytos. Taigi, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2018 m. spalio 31 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas A. K. atžvilgiu buvo nutrauktas, nustačius, kad jo veiksmais nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

9. Teisėjų kolegija nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytą versiją, kad jo veiksmai buvo analogiški liudytojo A. K. veiksmams ir, kad nukentėjusysis negalėjo teismo posėdyje nurodyti jo konkrečių veiksmų, atmeta kaip gynybinę, kadangi byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. J. padarė nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje.

10. Iš nukentėjusiojo V. P. parodymų matyti, kad į jo butą įsiveržė trys asmenys. Jis su A. K. bandė išstumti D. J. iš buto ir jie pradėjo duoti jam smūgius. A. K. smūgius sudavė A. A. su lazda, o jį gulintį mušė D. J. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytojo A. K. duoti parodymai, kad jis su D. J. ir D. A. įsiveržė į V. P. butą, kur matė kaip A. A. ir D. J. sudavė smūgius tiek A. K., tiek V. P. Nurodė, kad V. P. gulėjo ant grindų, jį su pagaliu mušė D. J.. Pats kaltinamasis D. J. pripažino, kad pamatęs, jog vyksta muštynės, jis apsikabino nukentėjusįjį už kaklo, šis jam trenkė ir tada jis taip pat trenkė nukentėjusiajam V. P. ir pradėjo su juo muštis. Specialisto išvada parodo, kad V. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip matyti iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų, nukentėjusysis V. P. atpažino kaltinamąjį D. J. kaip jį sumušusį asmenį. Taigi, D. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis V. P. nekvietė ateiti D. J. pas jį į namus bei savanoriškai jo neįsileido. Nors V. P. buto durys buvo neužrakintos, tačiau D. J. į jo butą įsiveržė be buto savininko - nukentėjusiojo leidimo. Be to, D. J. įsiveržė, siekdamas sukelti muštynes ir jų metu sužaloti nukentėjusįjį. Taigi, D. J. veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 165 straipsnio 1 dalį.

12. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad nukentėjusysis negalėjo nurodyti nuteistojo konkrečių veiksmų ar, kad jo veiksmai buvo analogiški liudytojo A. K., kuris baudžiamojon atsakomybėn nepatrauktas, veiksmams, paneigti bylos nagrinėjimo metu ištirtomis ir nustatytomis aplinkybėmis. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismas netinkamai atsižvelgė į bylos aplinkybes, t. y. neteisingai įvertino įrodymus, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

13. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į D. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį – padaryti du nesunkūs nusikaltimai, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – iki nuosprendžio priėmimo teistas 11 kartų, iš jų 9 kartus už smurtinius nusikaltimus, baustas administracine tvarka, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veiką D. J. padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais D. J. skiriamos bausmės jo neauklėjo, nedarė teigiamos įtakos jo elgesiui.

14. Kaip matyti, D. J. nusikalstamos veikos buvo daromos sistemingai, esant neišnykusiam ar įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui. Nusikalstamas veikas, už kurias D. J. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus beveik dviem mėnesiams po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo) padarymo. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog D. J. 10 kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. J. yra linkęs pažeisti įstatymus, sistemingai daro naujas nusikalstamas veikas bei kad iki šiol skiriamos bausmės jokio teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis - straipsnių sankcijose numatytų šios bausmės vidurkis, nelaikytinas aiškiai per griežtu ar neproporcingu.

15. Nagrinėjamu atveju, apeliantas skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už dviejų tyčinių nesunkių nusikaltimų padarymą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, taigi formaliai D. J. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Tačiau būtina sąlyga taikyti bausmės vykdymo atidėjimą yra pagrįstas manymas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o šios bylos duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

16. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog D. J. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d., 2010 m. birželio 1 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Taigi, D. J. net 4 kartus buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau teismo parodytas pasitikėjimas nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė, būdamas ne kartą teistas ir puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, D. J. pasirinko ir toliau nusikalstamai veikti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

17. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog D. J. veiksmuose yra visi būtini BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 165 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėties požymiai, o bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų nepaneigia, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

18. Teisėjų kolegija nustatė, kad skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje buvo padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas, tai yra, neteisingai nurodyta, kad D. J. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 11 dalį, nors turėjo būti nurodyta: „pagal BK 138 straipsnio 1 dalį“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą nurodant, kad D. J. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.