Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 11 kartų:

1) 2009-12-10 Kauno m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 mėn.; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 m., paskiriant elgesio apribojimą 1 m., pareigojimas tęsti mokslą bei būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.;

2) 2010-06-01 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėn.; subendrinus su 2009-12-10 Kauno m. apylinkės teismo paskirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėn., kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

3) 2012-12-14 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį bei 189 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus tarpusavyje, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę subendrinus su 2010-06-01 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 2 mėn., kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas 1 m. 6 mėn.;

6) 2013-12-21 Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėn.;

7) 2015-12-21 Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėn., vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė trečdaliu sumažinta, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėn., paleistas 2016-05-09 atlikus bausmę;

8) 2017-01-26 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – areštu 60 parų, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė trečdaliu sumažinta ir paskirta 40 parų arešto bausmė (bausmę atlikęs);

9) 2017-12-21 Kauno apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalimi - areštu 60 parų, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė trečdaliu sumažinta ir paskirta 40 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs;

10) 2018-05-08 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį-šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 64¹ straipsnio pagrindu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose;

11) 2018-09-07 Kauno apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3, paskiriant 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Subendrinus su 2018-05-08 nuosprendžio dalimi, galutinė bausmė paskirta 7 mėnesiai laisvės atėmimo; šiuo metu atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J. 2018-07-04 apie 20.30 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su kitu asmeniu (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą bylą), neteisėtai atvirai, pro neužrakintas buto duris, prieš nukentėjusiojo V. P. valią įsibrovė į nukentėjusiojo V. P. butą adresu (duomenys neskelbtini), t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.

Be to, D. J. 2018-07-04 apie 20.30 val. bute Nr. 32, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendrais veiksmais su kitu asmeniu (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą bylą), tyčia mediniais pagaliais, rankomis ir kojomis sudavė V. P. ne mažiau kaip 15 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo jam padarydami odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, kairio peties srityje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, dešinėje alkūnėje, dešiniame kelyje, poodines kraujosruvas kairio peties srityje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, krūtinėje abipus, kairėje blauzdoje, VIII šonkaulio lūžius abipus, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojo A. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis aprodė, kad 2018-07-23 dienos metu jis, D. A., pravarde ,,G.“, D. J., pravarde ,,J.“, A. K. ir V. P., pravarde ,,F.“, baliavojo pas R. (duomenys neskelbtini). Išgertuvių metu tarp ,,G.“ ir A. K. kilo konfliktas dėl alaus butelio. Konfliktas persikėlė į lauką. A. K. gynė V. P.. Lauke mušėsi V. P. ir ,,G.“. Po šio konflikto ,,G.“ vis sakė, kad sumuš V. P. ir A. K.. Vėliau, jau nakties metu, jam paskambino A. K. ir pasakė, kad dingo ,,F.“ telefonas. Kai 2018-07-24 atsikėlė, jis ,,J.“ ir ,,G.“ pasakė, kad jam skambino A. K. dėl V. P. dingusio telefono. Jis klausė, ar jie pavogė V. P. telefoną. ,,G.“ ir ,,J.“ labai supyko, kad juos kaltina neva pavogus telefoną . 2018-07-24 d. visą dieną jis, ,J.“, "G.“ vartojo alkoholinius gėrimus, už kuriuos mokėjo jis. Apie 19 val. jis ir ,,G.“ ėjo pas anksčiau minėtą Rasą tikslu paimti telefono pakrovėją. Jis nešėsi butelį alaus, eidamas gėrė alų. Jis ir ,,G.“ ėjo pro V. P. namą. Tuo metu V. P. ir A. K. buvo balkone. Jie šūktelėjo ,,G.“. ,,G.“ pasakė ateiti jiems į lauką. ,,G.“ paėmė jo prie šiukšlių konteinerio padėtą alaus butelį. ,,G.“ pasislėpė už laiptinės durų. Iš laiptinės pirmas išėjo V. P.. Paskui jį iš laiptinės išėjo A. K., jo brolis R. K.. Kai tik V. P. išėjo iš laiptinės, ,,G.“ jam trenkė buteliu iš nugaros pusės į galvą. Matė, V. P. iš galvos kraujavo. V. P., A. K. ir jo brolis puolė ,,G.“, bet jis visus išstumdė, pasakė skirstytis. Jo brolis nuėjo į savo namus. V. P. ir A. K. nuėjo atgal į V. P. butą. Jis pasakė ,,G.“, kad reikia eiti atsiprašyti. Jo prikalbintas, ,,G.“ kartu su juo nuėjo į V. P. butą atsiprašyti. V. P. buto durys buvo atrakintos. V. P. juos iš buto išprašė. ,,G.“ nieko neatsiprašė. Jis ir ,,garbanius“ išėjo. Po to jis, D. J. ir D. A. vėl gėrė degtinę. Visą tą laiką ,,G.“ kalbėjo, kad sumuš V. P. ir A. K.. ,,G.“ pasiūlė eiti sumušti V. P. ir A. K.. Jis, D. J. ir D. A. buvo stipriai neblaivūs. Einant link V. P. namo, ,,G.“ iš tvoros išsilaužė medinį strypą. Jis nuo žemės paėmė medinę lazdą, kurią padavė D. J.. Jis pasakė, kad tai geras įrankis. Po to paėmė tą lazdą iš D. J., tačiau jis ją vis tiek pasiėmė iš jo. Jis sustojo parkelyje atlikti ,,gamtinius reikalus“, todėl atsiliko nuo ,,G.“ ir ,,J.“. Nematė, kuris iš jų pirmas įėjo į V. P. butą. Kai jis įėjo į V. P. butą, pamatė, kad kambaryje, esančiame kairėje pusėje nuo lauko durų, buvo A. K., V. P., ,,G.“ ir ,,J.“. Kai įėjau į butą, pamatė ant grindų gulintį V. P.. Jis gulėjo šonu, užsidengęs veidą rankomis. Matė, kad V. P., gulintį ant grindų , mediniu pagaliu mušė D. J.. Į kurias kūno vietas V. P. mušė D. J., nestebėjo. Kai įėjo į kambarį, matė ant lovos gulintį A. K.. A. K. veidas, galva kraujavo. Matė, kad ,,G.“ buvo užgriuvęs ant A. K.. ,,G.“ ir A. K. buvo susikibę, vienas kitą draskė. Matė, kaip A. K. spyrė į dešinį petį ,,G.“. Jis pasakė ,,G.“ ir ,,J.“ eiti lauk. Iš karto po to išėjo iš buto. ,,G.“ ir ,,J.“ iš buto išėjo po kelių sekundžių. Būnant laiptinėje, tiek ,,G.“, tiek ir ,,J.“ dar ne kartą grįžo atgal į V. P. butą. Kokiu tikslu nežino. Nematė, kas V. P. nuo kaklo nuplėšė grandinėlę (t. 2, b.l. 10-11

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas A. K. nurodė, kad šie parodymai teisingi, jis juos patvirtina.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad V. P. 2018-07-25 praneša apie nusikalstamą veiką. (t. 1, b.l. 1-2)

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės vyr. patrulis R. A. pateikė sulaužytą lentą (t. 1, b.l. 27-28).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti vyriški marškinėliai (t. 1, b.l. 29-41).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. P. pateikė lazdą, rastą savo bute po įvykio ir medicininių dokumentų išrašą/siuntimą (t. 1, b.l. 60-61).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad V. P. pateikta medinės lazdos dalis apžiūrėta ir pridėta prie baudžiamosios bylos (t. 1, b.l. 63-66).

Apžiūros protokolas, kuriame fiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Jos metu paimti vyriški marškinėliai. (t. 1, b.l. 29-41)

Iš specialisto išvados Nr.G2242/2018(02) matyti, kad V. P. padaryti odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, kairio peties srityje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, dešinėje alkūnėje, dešiniame kelyje, poodinės kraujosruvos kairio peties srityje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, krūtinėje abipus, kairėje blauzdoje, VIII šonkaulio lūžiai abipus. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl VIII šonkaulio lūžių abipus V. P. sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.Sužalojimai padaryti ne mažiau penkiolikos trauminių poveikių pasėkoje (t. 1, b.l. 83-84).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. P. iš jam pateiktų atpažinti trijų vyriškių atpažino D. J. kaip asmenį, kuris jį mušė ir nuo kaklo nuplėšė grandinėlę (t. 1, b.l. 55-59).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas A. K. iš jam pateiktų atpažinti šešių vyriškių nuotraukų atpažino D. A. kaip asmenį, kuris mušė jį ir V. P. (t. 1, b.l. 96-99).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas A. K. iš jam pateiktų atpažinti šešių vyriškių nuotraukų atpažįsta D. J. kaip asmenį, kuris dalyvavo įvykyje ir kuris ant įvairių kūno vietų turi daug tatuiruočių (t. 1, b.l. 100-103).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios kaltinamojo D. J. veikoje, visiškai įrodytos, jo veikos kvalifikuotos teisingai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis tyčia, panaudodamas fizinį smurtą, padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat neteisėtai įsibrovė į nukentėjusiojo gyvenamąją patalpą-butą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą.

Neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas gali pasireikšti kaip neteisėtas slaptas ar atviras, panaudojant apgaulę, smurtą arba kitokį būdą, įsibrovimas prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją.

BK 165 straipsnio 1 dalyje būsto neliečiamumo pažeidimas apibrėžiamas kaip neteisėtas asmens slaptas ar atviras, panaudojant apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovimas į kito žmogaus namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Teismų praktikoje dažniausiai pasitaikantys atvejai, kuomet į būstą įsibraunama kitam asmeniui fiziškai, tai yra asmeniui patenkant į patį būstą, jo teritoriją ar priklausinius. Būsto neliečiamumas pagal jo tikslą yra skirtas apsaugoti asmens privačiam gyvenimui. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl asmuo gali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, jeigu jis šią veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Be to, BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šią teisės normą baudžiamas tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis D. J. nurodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus kartu su kitais asmenimis-byloje apklaustais liudytojais A. ir K.. Prieš tai buvo kilęs konfliktas tarp šioje byloje pripažintu nukentėjusiuoju V. P. ir liudytojo A. K., po to visi trys, t.y. kaltinamasis D. J., liudytojai D. A. ir A. K. nuėjo į nukentėjusiojo V. P. butą išsiaiškinti santykius. Eidami pasiėmė pagalius ir, įėję į V. P. butą, D. A. su pagaliu sudavė V. P. kelis smūgius.

Kaltinamojo D. J. parodymus, duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad jis pats smūgių nesudavė, tik stūmė iš buto nukentėjusįjį, gynėsi nuo nukentėjusiojo, t.y. įėjęs į nukentėjusiojo butą ir pamatęs, kad vyksta muštynės, jis apkabino „F.“ (nukentėjusįjį V. P.) už kaklo, o šis jam trenkė, ir tik tuomet D. J. trenkė „F.“, taip pat kad į nukentėjusiojo butą D. J. ėjo nenorėdamas sukelti muštynes, o išsiaiškinti su nukentėjusiuoju dėl neva dingusio telefono, teismas vertina kritiškai, kaip nenuoseklius, neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. J. parodė, kad kai jis įėjo į ,,F.“ butą, matė ,,G.“, ,,F.“ ir A. K. tarpduryje tarp koridoriaus ir kairėje esančio kambario. ,,F.“ ir A. K. bandė ,,G.“ apglėbti, o ,,G.“ tuo metu su turėtomis medinėmis lazdomis mosavo. Tuomet pats D. J. pradėjo muštis su ,,F.“.

Nukentėjusysis V. P. parodė, kad jam būnat namie su A. K., į butą įsiveržė trys asmenys ir jam gulinčiam A. A. sudavė su pagaliu, su tuo pagaliu sudavė ir A. K.. Jam su A. K. bandant D. J. išstumti iš buto ir jie pradėjo duoti jam smūgius. Nukritusiam K. smūgius sudavė A. su lazda. O jis gulintis buvo mušamas D. J., nes kitų asmenų nebuvo. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytojo A. K. duoti parodyma, kad jis su D. J. ir D. A. įsiveržė į V. P. butą, kur matė kaip A. A. ir D. J. sudavė smūgius tiek A. K., tiek V. P., o jis pats ragino savo draugus iš šio buto išeiti. Liudytojas A. K. parodė, kad jam būnant pas V. P. namuose, į butą įsiveržė trys vaikinai. Jam pačiam smūgius sudavė A. A., ką veikė kiti nematė. Specialisto išvada parodo, kad V. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip matyti iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų, asmens parodymų atpažinti, nukentėjusysis V. P. atpažino kaltinamąjį D. J. kaip jį sumušusį asmenį.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis V. P. nekvietė ateiti kaltinamojo pas jį į namus, savanoriškai jo neįsileido. Nors nukentėjusiojo buto durys buvo neužrakintos, tačiau kaltinamasis nebuvo nukentėjusiojo draugas ir į jo butą įsiveržė be buto savininko-nukentėjusiojo leidimo, juo labiau, kad į butą kaltinamasis įsiveržė, siekdamas sukelti muštynes ir jų metu sužaloti nukentėjusįjį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis D. J. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje, būdamas recidyvistas.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės-viešieji darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų BK– bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis D. J. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 138 straipsnio 1 dalis, 165 straipsnio 1 dalis), kaltu prisipažino iš dalies, anksčiau teistas 11 kartų (t. 2, b.l. 16-79), iš jų devynis kartus-už smurtinius nusikaltimus, baustas administracine tvarka (t. 2, b.l. 91-100), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (t. 2, b.l. 139), niekur nedirba ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturi.

Visuma aplinkybių, apibūdinančių D. J. padarytus nusikaltimus, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais D. J. skiriamos bausmės jo neauklėjo, nedarė teigiamos įtakos jo elgesiui, jis ir toliau pažeidinėja įstatymus bei daro nusikalstamas veikas, siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, rodo, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskiriant BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijose bei BK 165 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti teisme-vyriški marškinėliai, medinė lazda, 6 vnt. medinių dažytos lazdos dalių, saugomi UAB „Aleksoto prekyba“, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimą, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį :

pagal BK 138 straipsnio 11 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 165 straipsnio 1 dalį-laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu subendrinti, taikant bausmių apėmimo principą ir paskirti subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtąją bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 a punktu, įskaityti laikotarpį, prabūtą D. J. sulaikius BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2018-07-25 17.40 val. iki 2018-07-27 16 val., t.y. 2 (dvi) paras.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti teisme-vyriškus marškinėlius, medinę lazdą, 6 vnt. medinių dažytos lazdos dalių, saugomų UAB „Aleksoto prekyba“, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.