Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-539-1053/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-09
Bylos Nr.: 1A-539-1053/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-11636-2022-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas, Giedrė Telksnienė
Nukentėjusysis: J. M.
Advokatai: Andrius Krištapavičius, Egidijaus Kieras

Kategorijos

1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
2.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.15pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-539-1053/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11636-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.1.14; 2.1.15; 2.4.6.1; 2.4.6.4.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės,

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Jancevičiui,

nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui R. Z. ir jo gynėjui advokatui Egidijui Kierui,

nukentėjusiajam J. M. ir jo atstovui advokatui Andriui Krištapavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens R. Z. gynėjo advokato E. Kiero ir nukentėjusiojo J. M. ir jo atstovo advokato A. Krištapavičiaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. Z., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla nutraukta. J. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš R. Z. nukentėjusiojo J. M. naudai priteista 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kita nukentėjusiojo J. M. civilinio ieškinio dalis atmesta. Iš R. Z. nukentėjusiojo J. M. naudai priteista 800 Eur atlyginti išlaidoms advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. Z. tyčia mušdamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam J. M., o būtent – jis 2022 m. balandžio 5 d. apie 19.30 val. miške, esančiame Taureikos k., Beižonių sen., Elektrėnų sav., asmeninio konflikto dėl gadinamo miško kelio metu, priėjęs prie nukentėjusiojo J. M., stovinčio ant jo vairuojamo miškavežio „John deere“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metalinių pakopų, pargriovė jį tarp miškavežio kabinos ir variklio dangčio ir sudavė dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip aštuonis smūgius J. M. į smakro sritį. Taip R. Z. sukėlė nukentėjusiajam J. M. fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens R. Z. gynėjas advokatas E. Kieras prašo panaikinti 2023 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendį ir R. Z. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, bei priteisti R. Z. naudai jo patirtas išlaidas.

2.1 Gynėjas skunde teigia, kad nuosprendį teismas priėmė vadovaudamasis vien prielaidomis. Baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu, kad būtų nustatyti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia ir šios veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam buvo sukeltas minėtoje normoje nurodyti padariniai. Šioje byloje teismas netinkamai, t. y. vadovaudamasis prielaidomis ir netiesioginiais įrodymais, nustatė dvi esmines aplinkybes: 1) R. Z. sudavė nukentėjusiajam aštuonis smūgius į smakro sritį; 2) nukentėjusysis jautė fizinį skausmą.

Šalies argumentai

2.2 Skunde pažymima, kad faktą, jog R. Z. pargriovė J. M. tarp miškovežio kabinos ir variklio dangčio ir sudavė dešinės rankos kumščiu ne mažiau aštuonis smūgius į smakro sritį patvirtina tik paties J. M. parodymai, kurie buvo nenuoseklūs ir prieštarauja įrodymų visumai. Teismas darė prielaidą, jog netiesioginiai įrodymai patvirtina nukentėjusiojo parodymus, teismas įvardino, kad tai patvirtina nuosprendžio 4-6, 8-9 ir 16-18 punktuose nurodyti įrodymai bei iš dalies 19, 21, 24, ir 25 punktuose nurodyti įrodymai. Su tokiomis teismo išvadomis apeliantas nesutinka.

2.3 Gynėjas akcentuoja, kad teismas vertindamas nukentėjusiojo parodymų patikimumą vadovavosi paties nukentėjusiojo duotais parodymais (nuosprendžio 4-6 punktai). Teismas neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusiojo parodymai nebuvo nuoseklūs. Nuosprendžio 4 punkte nurodyta, jog nukentėjusysis nurodė, kad „R. Z. užšoko ant traktoriaus laiptelių ir griebė ranka už krūtinės, pargriovė jį traktoriaus kabinoje. Kaltinamasis smūgiavo nukentėjusiajam į barzdos apačią, prie gerklės.“ Nuosprendžio 4 punkte teigiama, jog nukentėjusysis jau nurodė, jog „kaltinamasis pargriovė jį tarp miškovežio kabinos ir variklio dangčio, laikė jį prispaudęs, dėl to jis visiškai negalėjo pajudėti. Tuo metu, kai asmuo laikė jį prispaudęs, jis toliau ant jo šaukė, nuolat vartojo necenzūrinius žodžius, buvo pasipiktinęs, kad važinėja po kelią ir jį gadina, pradėjo dešinės rankos kumščiu smūgiuoti jam į smakro sritį“.

2.4 Skunde teigiama, kad 2022 m. spalio 27 d. teismo posėdžio protokole yra užfiksuota, jog nukentėjusysis teigia, kad „kaltinamasis užšoko ant traktoriaus, spyrė man į krūtinę, pargriovė ir smūgiavo į barzdą“. Taigi, vienu atveju nukentėjusysis teigia, jog kaltinamasis užlipo, pargriovė ir traktoriaus kabinoje sudavė jam smūgius, antru atveju jau teigiama, kad kaltinamasis užlipo ant traktoriaus parvertė nukentėjusįjį jau ne kabinoje, o tarp jos ir variklio dangčio ir smūgiavo ne iš karto, o dar prieš tai išsakė daug žodžių. Trečiu atveju jau atsiranda ir spyris į krūtinę.

2.5 Gynėjas teigia, kad teismas nukentėjusiojo parodymų nelygino ir su kitais byloje esančiais įrodymais. 2022 m. balandžio 5 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole yra užfiksuota, jog apžiūrint įvykio vietą „grumtynių pėdsakų nerasta“. Iš pateiktos nuotraukos matyti, jog fiziškai net nėra įmanoma dviem vyrams užlipti ant traktoriaus taip, kad būtų vietos grumtynėms tarp kabinos ir variklio dangčio. Kaltinamasis yra tvirto sudėjimo, aukštas, jis niekaip negalėtų toje vietoje užlipti, išsilaikyti nenukritęs ir dar atlikti smūgius.

2.6 Gynėjas skunde pažymi, kad teismas nevertino nukentėjusiojo parodymų patikimumo dėl jo nuolat keičiamo tariamo smurtavimo laiko. Teismas nurodė, jog veikos padarymo laikas šiuo atveju nėra svarbus, tačiau su tuo sutikti negalima. 19 val. 55 min. paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu nukentėjusysis nurodė, jog prieš jį buvo smurtauta prieš pusvalandį, kas yra 19 val. 25 min. Rašydamas pareiškimą nukentėjusysis nurodė, jog prieš jį smurtauta buvo 18 val. 30 min. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiam parodžius kaltinamojo darytas nuotraukas, nukentėjusysis nurodė, jog šios nuotraukos, kurios iš metaduomenų yra darytos 18 val. 55 min. ir 18 val. 56 min., buvo darytos prieš tariamą kaltinamojo smurtavimą. Taigi, nors ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, jog fizinis skausmas jam buvo sukeltas 18 val. 30 min., posėdžio metu jis pakeitė parodymus teigdamas, jog skausmas jam galėjo būti sukeltas laikotarpiu tarp 18 val. 56 min. ir 19 val. 06 min. Skirtumas tarp nuotraukų yra 10 minučių.

2.7 Gynėjo teigimu, šiuo laikotarpiu kaltinamasis negalėjo nukentėjusiajam sukelti jokio fizinio skausmo, nes šiuo laikotarpiu jis kalbėjo su policijos pareigūnais. Pirmą kartą kaltinamasis bendruoju pagalbos telefonu paskambino 18 val. 49 min. ir pranešė apie kelio gadinimą, tai patvirtina byloje esantis kitų objektų apžiūros protokolas. Pokalbis truko 3 min. 11 s. Bendrasis pagalbos centras nurodė, jog apie įvykį praneš policijai. Kaltinamasis laukė policijos skambučio ir 18 val. 58 min. kaltinamajam iš telefono numerio +3705271700 paskambino policijos pareigūnai, o konkrečiai E. G., su kuria kaltinamasis kalbėjo daugiau nei 7 min. Šį pokalbį girdėjo ir pats nukentėjusysis, kuris išgirdęs apie tai, kad reikia fiksuoti traktoriaus valstybinius numerius, net nurodė garsiai, kur jie yra (už stiklo). Skambutis buvo baigtas apie 19 val. 06 min. ir kaltinamasis padarė pateiktą nukentėjusiojo nuotrauką bei nufotografavo traktoriaus valstybinius numerius. Kaltinamojo pokalbis su E. G. nebuvo išreikalautas, nes policijos pareigūnai pateikė atsakymą, jog baigėsi įrašo saugojimo terminas. Lygiai tokia pati situacija yra ir su nukentėjusiojo skambučiu bendrajam pagalbos centrui.

2.8 Skunde teigiama, kad teismas tariamos veikos padarymo laiko visiškai negretino su netiksliais nukentėjusiojo duotais parodymais, kurie prieštarauja byloje esančiai medžiagai, nes laikotarpiu tarp 18 val. 56 min. ir 19 val. 06 min., kada pagal nukentėjusįjį jam buvo suduoti smūgiai, kaltinamasis telefonu bendravo su policijos pareigūnais ir negalėjo niekaip smurtauti prieš nukentėjusįjį. 2023 m. gegužės 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymoje patvirtinta, jog E. G. yra vyriausioji postinė, kuri apdorojo kaltinamojo pranešimą nuotoliniu būdu, kas reiškia, jog nevyko į įvykio vietą, o paskambino kaltinamajam telefonu. Iš pateiktos įvykio pakeitimų istorijos yra matyti, jog nuotolinis pranešimo patikrinimas vyko nuo 18 val. 58 min. iki 19 val. 09 min., kai įrašytas pakeitimas „įvykis patikrintas“. Kaltinamojo pokalbis su pareigūne vyko šalia nukentėjusiojo, todėl jei prieš jį būtų naudotas smurtas iki tol, jis būtų šaukęs, policijos pareigūnė būtų turėjusi reaguoti ir vykti į įvykio vietą. Nuosprendyje nurodomos aplinkybės, jog veikos padarymo laikas nėra svarbus ir nebuvo nustatinėjamas, užkerta kelią kaltinamajam gintis nurodant, kad jis nukentėjusiojo nurodomu laiku tiesiog fiziškai negalėjo smurtauti, nes kalbėjo telefonu su Bendruoju pagalbos centru, o po to iš karto su policijos pareigūnais. Tai yra esminės aplinkybės byloje, kurias teismas atsisakė vertinti.

2.9 Gynėjas pažymi, kad teismas vertindamas nukentėjusiojo parodymų patikimumą vadovavosi su nukentėjusiuoju susijusių asmenų parodymais, kurie turi tiesioginį interesą kaltinamojo nuteisimu. Teismas vadovavosi šių liudytojų parodymais, nors jie patys įvykio metu vietoje nebuvo ir pateikia informaciją tik tokią, kokią jiems nusakė nukentėjusysis. Teismas nurodo, jog remiasi nuosprendžio 8-9 punktuose nurodytais įrodymais. Šiuose punktuose yra aptarti liudytojo D. P. parodymai, kuris yra nukentėjusiojo darbdavys, ir kuris yra tiesiogiai suinteresuotas kaltinamojo nuteisimu, kad kaltinamasis daugiau netrukdytų vežti iš miško medieną ir gadinti viešai naudojamus kelius, nes tai trukdo jo verslui. Liudytojas teigė, jog jam nukentėjusysis nurodė, jog kaltinamasis kelis (kas reiškia du) kartus kumščiu daužė į smakrą. Nukentėjusysis teigia, jog smūgiai buvo ne keli, o mažiausiai aštuoni. Teismas nustatydamas smurtinių veiksmų faktą negalėjo vadovautis liudytojų, kurie net nebuvo įvykio vietoje parodymais ir kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Pats liudytojas nurodė, jog kaltinamasis ne kartą yra trukdęs jo įmonei dirbti, neleido pravažiuoti, todėl jo interesas byloje nuteisti kaltinamąjį, kad jam būtų pamoka daugiau netrukdyti, yra akivaizdus.

2.10 Skunde teigiama, kad teismas vadovavosi liudytojo L. P. parodymais, kuris nei ikiteisminio tyrimo metu, nei beveik viso teisminio proceso metu nebuvo minimas ir apklaustas. Jis yra nukentėjusiojo bendradarbis, vadovas, kuris taip pat yra suinteresuotas bylos baigtimi ir kuris įvykio metu taip pat nurodytoje vietoje nebuvo, ir į kurią tariamai atvyko tik po valandos. Pažymėtina, jog teismas ignoravo policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, parodymus. Pareigūnai I. D. ir P. V. šio asmens įvykio vietoje nematė, ir nurodė, jog su nukentėjusiuoju buvo tik vienas asmuo, iš bylos dokumentų matyti, jog tai aukščiau minėtas D. P.. Teismas kaltinamojo nurodytų liudytojų t. y. V. Ž. ir L. M. parodymų nevertino, nes jie yra neva kaltinamojo draugai. Šie asmenys patvirtino, jog su kaltinamuoju buvo atvykę automobiliu į įvykio vietą ir iš automobilio nematė, jog kaltinamasis būtų smurtavęs prieš nukentėjusįjį.

2.11 Skunde akcentuojama, kad teismas vadovavosi policijos pareigūnų parodymais, tačiau pareigūnas P. V. nurodė, jog neatsimena, ar atvykęs matė, kad kažkas buvo sumuštas. I. D. nurodė, jog neprisimena, kad būtų buvę kokie nors sužalojimai, jie matydami sužalojimus visada kviečia medikus, jei jie nebuvo kviesti, vadinasi jokių sužalojimų nebuvo arba nukentėjusysis medikų pagalbos atsisakė. Nėra aišku, kokios šių liudytojų parodymų dalys patvirtina aplinkybes dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Šioje dalyje nuosprendis yra nemotyvuotas ir neaiškus. Teismas vadovavosi nukentėjusiojo ir kaltinamojo akistata, tačiau nėra aišku kaip ši akistata patvirtina nusikalstamą veiką, nes kaltinamasis ir nukentėjusysis nurodo skirtingas aplinkybes. Pažymėtina, jog pirmosios akistatos metu, kuri neįvyko ir nebuvo fiksuojama, nukentėjusysis teigė, jog gavo ne smūgius, o buvo tariamai prismaugtas. Vėliau jo pozicija keitėsi. Pozicijos keitimąsi lėmė ir jokių sužalojimų nebuvimas, todėl nukentėjusysis smūgius jau nurodė į kaklą.

2.12 Gynėjo teigimu, teismas ignoravo kitus byloje buvusius įrodymus, kurie paneigia nukentėjusiojo pateiktą aplinkybių paaiškinimą dėl smurtinių veiksmų, t. y. specialistės ekspertės nurodytas aplinkybes, kad mažai tikėtina, jog po aštuonių smūgių neliktų sužalojimo žymių, būtų išlikę sveiki dantys. Teismas pats sau nuosprendyje prieštarauja, vienu atveju jis pripažįsta, kad smurtiniai veiksmai buvo, tačiau nuosprendžio dalyje dėl mažareikšmiškumo nurodo, jog jokių sužalojimų (net nežymių sumušimui, suduodant kumščiu, būdingų hematomų ar (ir) nubrozdinimų) nagrinėjamu atveju nukentėjusysis nepatyrė, jokios sužalojimo žymės jam nebuvo nustatytos ir fiksuotos. Nepaisant šių prieštaravimų teismas vis tiek nustatė fizinio skausmo sukėlimo faktą. Teismas nevertino nuotraukos, kurią pats nukentėjusysis įvardino kaip darytą po smurtinių veiksmų. Šioje nuotraukoje matyti ramiai rankas susidėjęs, sėdintis nukentėjusysis, nei išgąsčio veide, nei sumušimo žymių, nei kitų smurto požymių nematyti. Veidas nėra nei raudonas, nei mėlynas. Ką tik smurtą patyręs asmuo nesėdi ramiai, o skambina policijos pareigūnams ar imasi kitų veiksmų save apsaugoti, kviečia pagalbą. Teismas šios nuotraukos nevertino, nors ji yra tiesioginis įrodymas apie nukentėjusįjį iš karto po tariamo įvykio. Nuosprendžio 4 punkte nurodyta, jog nukentėjusysis teigia, kad iš karto po įvykio jis „pervažiavo kelią miške pastatė traktorių ir paskambino savo vadovui“. Teismas ignoravo gynybos argumentą apie tai, kad nukentėjusysis po tariamo smurto toliau dirbo ir krovė medieną. Nuotraukoje iki minėto įvykio yra matyti, jog miškovežio priekaba yra tuščia, tuo tarpu atvykę pareigūnai užfiksavo miškovežį su prikrauta mediena. Taigi nukentėjusysis, neva patyręs smurtą, toliau tęsė darbus ir vežė medieną, nors duodamas paaiškinimus melavo, jog dėl išgąsčio darbo nebetęsė. Fizinį skausmą ar baimę jaučiantis asmuo tikrai negalėtų tęsti toliau darbo, o kreiptųsi pagalbos.

2.13 Skunde teigiama, kad nustatydamas fizinio skausmo sukėlimo aplinkybę teismas nuosprendyje pateikė prieštaringas aplinkybes ir nevertino visų įrodymų visumos. Duodamas paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, jog „civilinio ieškinio nereikš, nes žala padaryta mažareikšmė“. Teismas vertindamas fizinio skausmo sukėlimo aplinkybę nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, jog vien fizinio sąlyčio nepakanka konstatuoti fizinio skausmo sukėlimą. Teismas konstatavo, jog fizinis skausmas buvo sukeltas, tačiau dalyje dėl mažareikšmiškumo jau nurodė, jog jokių sužalojimų nukentėjusysis nepatyrė, jokios sužalojimo žymės jam nebuvo nustatytos ir fiksuotos, o tai kartu su specialistės (ekspertės) paaiškinimais patvirtina, kad kaltinamojo smūgiai nukentėjusiajam buvo nežymaus intensyvumo ir stiprumo, būtent taip kaltinamojo suduotus smūgius ikiteisminio tyrimo metu vertino ir pats nukentėjusysis, nurodydamas, kad smūgiai nebuvo stiprūs, iš pradžių jam kaip ir neskaudėjo, jis tik bijojo, o jam padarytą žalą nukentėjusysis apibūdino kaip mažareikšmę, darytina išvada, kad nusikaltimo padariniai šiuo atveju nėra dideli. Pats nukentėjusysis buvo nenuoseklus ir nuolat keitė parodymus. Kaip jau minėta, pirminėje apklausoje jis nurodė, jog veiksmai mažareikšmiai. 2022 m. gegužės 18 d. duodamas paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, jog jam dvi dienas skaudėjo gerklę ir šiek tiek barzdą. 2022 m. spalio 27 d. vykusio teismo posėdžio metu jis jau teigė, jog negalėjo seilių nuryti, gerklę skaudėjo savaitę laiko. Tokius liudytojo parodymus paneigė specialistė (ekspertė), kuri paaiškino, jog nesant jokių objektyvių sužalojimo požymių, gerklės skausmas ryjant yra mažai tikėtinas, apžiūros metu nukentėjusysis skundėsi jaučiamu skausmu ryjant, tačiau šie skausmai taip pat gali būti tiek peršalimo, tiek infekcijos pasekmė.

2.14 Skunde gynėjas pažymi, kad teismas nevertino aplinkybės dėl fizinio skausmo atsiradimo laiko, kas šioje byloje yra svarbu. Nukentėjusysis gali skausmą jausti smurtavimo metu arba vėliau dėl patirtų sumušimų. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog iš pradžių neskaudėjo, gerklę gal po valandos pradėjo skaudėti. Šio posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog jautė gerklės patinimą. Šios aplinkybės nenustatė nei ekspertė, nei patvirtina kiti medicininiai dokumentai. Iš tokių nukentėjusiojo paaiškinimų galima daryti išvadą, kad jis neteigia, jog smurtavimo metu jam skaudėjo, skausmą jis pajautė kur kas vėliau, tačiau teismas turi atsižvelgti į eksperto paaiškinimus. Teismas neatsižvelgė į tai, jog specialistė nurodė, kad gerklės skausmas gali kilti ir dėl peršalimo, kas yra labai realu. Nukentėjusysis dirba miške, atvirame ore, pavasario metu, todėl peršalimo galimybė yra labai tikėtina. Teismas visiškai neanalizavo skausmo atsiradimo laiko ir priežasčių. Netyrė aplinkybių dėl to, kad pats nukentėjusysis nurodė, jog tariamo smurto metu jis jokio skausmo nejautė.

2.15 Gynėjas akcentuoja, jog nukentėjusysis nesigydė, nevartojo vaistų nuo skausmo, nė vienas iš liudytojų nenurodė, jog nukentėjusysis nurodė jaučiąs gerklės skausmus. Esant tokiems prieštaravimams asmuo negali būti pripažįstamas sukėlęs fizinį skausmą. Teismas nepašalino šių abejonių o jas vertino ne kaltinamojo naudai. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

2.16 Gynėjo teigimu, baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Baudžiamasis įstatymas saugo teisines vertybes nuo esminės žalos. Smulkūs fiziniai kontaktai, kurie nepadaro reikšmingos žalos asmeninėms vertybėms, neturėtų užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs dėl kriterijų, kuriais remiantis galima spręsti, ar kaltinamasis tyčia siekė sukelti fizinį skausmą: Fizinis smurtas ne visada sukelia fizinį skausmą, o ir ne kiekvienas sukeltas fizinis skausmas yra pavojingas, neteisėtas ir žalingas. Taikant baudžiamąją atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą reikia protingai nustatyti šios veikos baudžiamumo ribas. Asmens padarytos veikos pripažinimas nusikaltimu neturi būti daromas vien formaliai, nevertinant, ar tokios veikos neteisėtumas yra kriminalinio pobūdžio ir ar jos pavojingumas yra pakankamas ją laikyti nusikaltimu. Nepakanka formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas. Baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai asmens elgesio neteisėtumas siekia būtiną baudžiamosios atsakomybės taikymui pavojingumo laipsnį. Sukelto skausmo intensyvumas ir stiprumas, taip pat skausmo keliamas pavojus konkretaus žmogaus sveikatai ar gyvybei yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijai. Veikos pavojingumas priklauso nuo fizinio smurtinio poveikio aukai, tai yra nuo to, kaip auka jaučiasi poveikio metu ir po jo. Tai, kad nukentėjusysis nei riksmo, nei pagalbos prašymo, nei siekio atkreipti dėmesį neišreiškė, darytina išvada, kad jis fizinio skausmo, kuris užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nepatyrė. Priešingai, nukentėjusysis į policiją kreipėsi tik po beveik valandos, kai jam tą pasakė padaryti jo darbdavys, nukentėjusysis toliau dirbo ir krovė medieną, neprašė atvykusių pareigūnų kviesti medikų. Mėginimas fiksuoti kažkokius sužalojimus nukentėjusiajam nepavyko, nes jie nebuvo nustatyti. Esminę reikšmę turi nukentėjusiojo nuotrauka, kurią jis pats nurodė, kaip darytą po įvykio, joje jis ramiai sėdi miškovežio kabinoje, susidėjęs rankas, jokių smurto žymių, išgąsčio ar kažko panašaus net nematyti.

Šalies argumentai

2.17 Skunde gynėjas pažymi, kad šiuo atveju kaltinamasis be žodinio konflikto dėl eilinį kartą gadinamo kelio prieš nukentėjusįjį nenaudojo jokio fizinio smurto. Pats nukentėjusysis nepatyrė jokio fizinio skausmo, išskyrus tariamą gerklės skausmą, kuris jei ir buvo galėjo atsirasti dėl peršalimo ar infekcijos, tačiau ne dėl smurtinių veiksmų, ką patvirtino ekspertė. Nukentėjusiojo sveikatai ar gyvybei nebuvo sukeltas joks pavojus, todėl baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai pripažino R. Z. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, dėl ko nuosprendis turi būti naikinamas ir R. Z. turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis J. M. ir jo atstovas advokatas A. K. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio dalį, kurioje nukentėjusiojo ieškinys buvo sumažintas nuo 5 000 eurų iki 200 eurų neturtinės žalos, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje J. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo sumažintos nuo 2 000 eurų iki 800 eurų.

3.1 Apeliantų įsitikinimu, teismas neteisingai sprendė, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala turi būti mažintina nuo 5 000 eurų iki 200 eurų. Pagal byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetą, konkrečiu atveju yra svarbiausia BK 140 straipsnio alternatyva, susijusi su fizinio skausmo sukėlimu. Šios alternatyvos skiriamasis bruožas yra tai, kad skausmas žmogui gali būti sukeltas ir nepaliekant jokių matomų padarinių ant to žmogaus kūno. Taigi, nustatant sukelto fizinio skausmo mastą, svarbu ne tik, koks nukentėjusiojo sąmonės ryšys su kūnui padarytu fiziniu skausmu, bet ir kokiomis aplinkybėmis toks skausmas buvo padarytas ir kokius kitus nukentėjusiajam dvasinius išgyvenimus sukėlė pats faktas, kad prieš jį buvo smurtaujama fiziškai. 5 000 eurų dydžio ieškinys yra susijęs išimtinai su neturtinės žalos atlyginimu, t. y. nors nukentėjusysis ir nereiškia turtinio pobūdžio reikalavimo dėl sukelto fizinio skausmo, bet toks asmuo yra suinteresuotas, kad jam būtų kompensuoti patirti dvasiniai išgyvenimai ir kiti nematerialaus pobūdžio išgyvenimai, atsiradę po to, kai prieš jį fizinį skausmą panaudojo R. Z..

3.2 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nusikaltimų asmens sveikatos atžvilgiu bylose teisė į neturtinės žalos atlyginimą net nekvestionuojama ir neturtinės žalos atlyginimas yra vienas iš svarbiausių teisių gynimo būdų, apimančių daug neigiamų tiek subjektyvių, tiek objektyvių teisės pažeidimo aspektų, kurie atlyginami neatsižvelgiant i tai, padaryta asmeniui turtinė žala ar ne. Pažymėtina, kad teismų praktikos suformuota teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, jog atsakomybė už padarytą neturtinę žalą nėra tiesiogiai priklausoma nuo turtinės žalos atlyginimo fakto ir gali būti taikoma tiek kartu, tiek atskirai su turtine atsakomybe.

Šalies argumentai

3.3 Skunde teigiama, kad incidentas su kaltinamuoju įvyko tuo metu, kai ieškovas visiškai vienas atlikinėjo darbo funkcijas miške – dirbdamas su miško technika vykdė medienos traukimo darbus. Nusikaltimas ieškovo atžvilgiu buvo įvykdytas specifinėje aplinkoje ir specifiniu metu. Po šio atvejo apeliantas patyrė dvasinį pažeminimą, kai buvo mušamas per veidą jam nepažįstamo asmens ieškovui darbdavio paskirtoje technikoje. Dvasinis sukrėtimas turi didesnę išraišką dėl to, kad nusikaltimas įvyko tuo metu, kai apeliantas galėjo to mažiausiai tikėtis, t. y. darbo metu. J. M. dirba įmonėje UAB „M“, kurioje darbdavys yra sudaręs jam visas palankias sąlygas vykdyti darbo funkcijas. Darbdavys užtikrina darbuotojo darbų saugos reikalavimus tiek, kiek tai įmanoma užtikrinti objektyviai. Tai reiškia, kad tokiais kaltinamojo kaltais veiksmais buvo pasikėsinta ne tik į nukentėjusįjį kaip asmenį, sukeliant jam fizinį skausmą, bet ir kaip į darbuotoją, sutrikdyta jo atliekamų darbo funkcijų rimtis ir todėl kaip darbuotojas jis prarado saugumo jausmą, kurį buvo tikras, kad turi, kol vykdo jam pavestus darbus ar kitas užduotis.

3.4 Skunde pažymima, kad nuo šio incidento nukentėjusysis kaip darbuotojas iki šiol jaučia baimę vienas važiuoti į mišką ir vykdyti medienos traukimo darbus, nes jį persekioja negatyvios mintys, kad tokiose gamtinėse vietovėse, išsidėsčiusiose toliau nuo civilizuoto visuomeninio gyvenimo, gali vėl įvykti panašaus pobūdžio nusikaltimai, nukreipti prieš ieškovą vien dėl to, kad jis vykdo teisėtus darbus ar kitas darbo funkcijas. Svarbu pažymėti, kad byloje liudytoju apklaustas UAB „M“ direktorius patvirtino, kad po patirto fizinio smurto toje vietovėje, J. M. primygtinai reikalavo, kad darbdavys daugiau nesiųstų jį dirbti į to paties miško arealą, esantį Elektrėnų savivaldybėje. Dėl šių priežasčių darbdavys buvo priverstas organizuoti sunkiosios darbo technikos pakrovimą ir išvežimą į Širvintų rajono savivaldybę (kur darbdavys taip pat turi pjaunamo miško), o taip pat ir J. M. darbo vietos perkėlimą, dėl ko nukentėjusysis patyrė papildomą stresą.

3.5 Skunde teigiama, kad nuosprendžio 39 pastraipoje teismas pernelyg sureikšmino aplinkybę, kad po 2022 m. balandžio 5 d. įvykio objektyvių kūno sužalojimų nebuvo nustatyta. Teismas nuosprendyje tarsi iškraipo pačią fizinio skausmo sukėlimo esmę, kai šiaip BK 140 straipsnyje numatytai alternatyvai nepagrįstai priskiria tokius įrodomuosius elementus, kaip būtinybė, kad nuo kumščio smūgio ant veido būtų likę nubrozdinimai ar kitokie sužalojimai. Nukentėjusysis ir neteikė turtinio pobūdžio ieškinio dėl patirto fizinio skausmo, t. y. nepaisant patirto fizinio skausmo, nukentėjusysis pats suvokė, kad tokį patirtą fizinį skausmą ir jo apimtį būtų neįmanoma įrodyti, nesant objektyvios išraiškos ant kūno. Dėl to nukentėjusysis pasirinko reikšti tik neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl sukeltų pasekmių, kurios sekė po įvykio, t. y. išgąstis, netikėtumo faktorius, kad jis gali būti užpultas darbo metu. Taip pat priverstinis darbo vietos pakeitimas ir kitos neigiamos emocijos, susijusios su įvykiu.

Šalies argumentai

3.6 Skunde apeliantai pažymi, kad byloje kaltinimą palaikiusi prokurorė visiškai įrodė, kad kaltinamojo R. Z. naudai liudiję L. M. ir V. Ž. teismui teikė melagingus parodymus, kadangi ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai leido prieiti vienintelės išvados, kad šie liudytojai 2022 m. balandžio 5 d. negalėjo būti kartu su R. Z. ir matyti, kad jis nesmurtavo prieš J. M.. Iš to seka, kad jeigu R. Z. teisme pasirinko tokią gynybinę taktiką, kuriai pasitelkė net du liudytojus, su kuriais galimai iš anksto susitarė, kad jie teisme teiks melagingus parodymus, kurie padėtų R. Z. išvengti atsakomybės, vadinasi pats kaltinamasis suvokė, kad jis tikrai smurtavo prieš J. M. ir jo smūgiai buvo tokie, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę, t. y. kaltinamojo psichinis ryšys su veika buvo toks, kad jis suprato, jog atlieka neteisėtus smūgius prieš nukentėjusįjį. Dėl to nukentėjusysis ir prašo apeliacinės instancijos teismo įvertinti šį procesinį epizodą ir jo reikšmingumą nustatant galutinį priteistinos žalos dydį nukentėjusiojo naudai iš kaltinamojo, kuris pasirinko tokią procesinę gynybą, kuri visgi nepasiteisino, nes net pirmosios instancijos teismas vertino, kad kaltinamojo kaltė yra įrodyta.

3.7 Skunde teigiama, kad nukentėjusysis teismui pateikė dokumentus, pagrindžiančius, kad jis patyrė 2 000 eurų bylinėjimosi išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Tačiau teismas, nuosprendyje nenurodęs jokių aiškių argumentų ar kitų motyvų, ex officio sumažino šią sumą iki 800 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu <...> teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad advokatas J. M. atstovavo ir kaip nukentėjusįjį, ir kaip civilinį ieškovą ir todėl jo patirtos išlaidos, o būtent 2 000 eurų suma yra pagrįsta ir neperžengianti kokių nors teisės aktais nustatytų kriterijų. Teismas nuosprendyje nenurodė jokių aiškių argumentų, kodėl ši patirta išlaidų suma turi būti mažintina, juolab, kad teisminis procesas truko daugiau kaip metus, advokatas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, buvo aktyvus, kvietė liudytojus, teikė ieškinį ir atliko kitus procesinius veiksmus nukentėjusiojo naudai.

4. Teismo posėdžio metu prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusysis ir jo atstovas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti. Gynėjas ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo prašė gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Gynėjo apeliacinis skundas atmetamas. Nukentėjusiojo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendis dalyje, kurioje R. Z. buvo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, taip pat dalyje, kurioje nukentėjusiojo J. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje buvo netinkamai išspęstas nukentėjusiojo patirtų proceso išlaidų atlyginimo klausimas, todėl yra BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 328 straipsnio 4 punkte numatytas pagrindas nuosprendį šioje dalyje pakeisti.

Dėl gynėjo apeliacinio skundo

6. Gynėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir R. Z. išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir skundžiamu nuosprendžiu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kurias motyvavo išsamiai ir detaliai. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su skundžiamame nuosprendyje dėstomais motyvais ir byloje susiklosčiusių aplinkybių įvertinimu, todėl jų nekartoja, o tik juos papildo atsakydama į esminius apeliacinio skundo argumentus.

7. Gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad aplinkybę, jog R. Z. sudavė nukentėjusiajam, teismas nustatė vadovaudamasis prielaidomis. Gynėjo teigimu, nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys byloje surinktų duomenų visumai. Gynėjas akcentuoja, kad nukentėjusysis teisme paaiškino, jog R. Z. jį pagriovė traktoriaus kabinoje, vėliau nurodė, jog buvo pargriautas tarp miškovežio kabinos ir variklio dangčio. Taip pat nenuosekliai nurodė, jog R. Z. spyrė jam į krūtinę.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad gynėjo akcentuojami nukentėjusiojo parodymų prieštaravimai yra grindžiami teisiamojo posėdžio protokolu, kuriame užfiksuoti netikslūs nukentėjusiojo parodymai. Visų pirma pažymėtina, kad nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu neparodė, kad jis buvo pargriautas traktoriaus (miškovežio) kabinoje. Šią aplinkybę patvirtina protokolo garso įrašas, kuriame negirdėti, kad nukentėjusysis būtų davęs tokius parodymus. 2022 m. spalio 27 d. teisiamojo posėdžio garso įraše girdima (nuo 00:21:40), kad nukentėjusysis parodė, jog antrą kartą atvykęs R. Z. jį filmavo, nukentėjusysis, išlipęs iš traktoriaus, prašė jo nefilmuoti, įvyko konfliktas, jie apsižodžiavo, R. Z. užšoko ant traktoriaus, „stvėrė už krūtinės“, „pargriovė tarp traktoriaus ir kabinos“ ir smūgiavo į smakrą. Nukentėjusysis taip pat paaiškino, kad išlipęs iš traktoriaus, atsistojo ant pakylos, aikštelės (nuo 00:27:10), po apsižodžiavimo ten užlipo ir R. Z., taip pat patikslino, kad R. Z. jį pastūmė tarp kabinos ir variklio dangčio (nuo 00:28:23). Pastarieji parodymai teisiamojo posėdžio protokole nėra užfiksuoti. Analogiškus parodymus dėl šios aplinkybės nukentėjusysis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 12). Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo parodymai apie įvykio aplinkybes viso proceso metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi.

9. Gynėjas taip pat abejoja galimybe dviem žmonėms grumtis aptariamoje vietoje ir pažymi, kad apžiūrint įvykio vietą grumtynių pėdsakų nebuvo rasta. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš paties gynėjo apeliaciniame skunde pateiktų nuotraukų (t. 3, b. l. 52-53) matyti, kad tarp miškovežio kabinos ir variklio dangčio yra vieta, kurioje galima atsistoti, be to, šalia minimos vietos yra ir platūs miškovežio ratai, ant kurių galima stovėti. Sekant nukentėjusiojo parodymais, jis buvo pastumtas ir prispaustas tarp miškovežio kabinos ir variklio dangčio, R. Z. nesipriešino, smūgiai jam buvo suduoti greitai, nevyko abipusės ilgalaikės grumtynės, traktoriaus paviršius tvirtas, nėra nepritvirtintų detalių, taigi natūralu, kad jokių grumtynių pėdsakų ir nebuvo.

10. Gynėjas apeliaciniame skunde skiria daug dėmesio duomenims, kurie rodo galimą veiksmų laiką, nurodo, kad nukentėjusiojo parodymai šioje dalyje kinta ir daro išvadą, kad vertinant kartu su pateiktų nuotraukų metaduomenimis ir R. Z. skambučio policijai laiku ir trukme, R. Z. negalėjo sukelti fizinio skausmo nukentėjusiajam. Su šiais teiginiais teisėjų kolegija nesutinka.

11. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, kad nuotraukoje (t. 2, b. l. 56), darytoje 18:56, jis buvo užfiksuotas iki smurtinių veiksmų, o nuotraukoje (t. 2, b. l. 57), darytoje 19:06, jis užfiksuotas po smurtinių veiksmų. Gynėjas teigia, kad R. Z. BPC telefonu paskambino 18:49 ir pranešė apie kelio gadinimą, pokalbis truko 3 min. 11 s. Iš to seka, kad pokalbis baigėsi 18:52. Taip pat gynėjas teigia, kad 18:58 R. Z. paskambino pareigūnė E. G., su kuria jis kalbėjo daugiau nei 7 min., pokalbis baigėsi 19:05. Iš įvykio ataskaitos (t. 1, b. l. 29-32) matyti, kad pareigūnė E. G. informaciją apie įvykį pirmą kartą įvedė 18:58, koregavo 18:59, 19:01, kitos korekcijos atliktos jau 19:09. Pajėgų „VENTA11“ (pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pateiktą informaciją, tai E. G. šaukinys, ji įvykį apdorojo nuotoliniu būdu, t. 2, b. l. 185)) išsiuntimo laikas 18:58:59, atvykimo laikas 18:59:06. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis paaiškino, jog R. Z. kalbėjo telefonu po smurtinių veiksmų. Iš aptartų aplinkybių seka, kad R. Z. bent dvi minutes (nuo 18:56, kada fiksuota nuotrauka iki įvykio, iki 18:58, tiksliau netgi 18:58:59, kada fiksuotas policijos skambutis telefonu) turėjo galimybę atlikti smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, kas, įvertinus nedidelę veiksmų apimtį, yra daugiau nei pakankamas laikas atlikti nukentėjusiojo nurodytus veiksmus. O pats R. Z. parodė, kad jam antrą kartą kalbant su policijos pareigūne (t. y. jau po smurtinių veiksmų), nukentėjusysis pasakė frazę „va va va, pasakyk, kad dar į snukį davei“. Nukentėjusysis teisme paaiškino, kad UAB „M“ įvykio metu dirbo pusę metų ir apie įmonės konfliktus su R. Z. jam nebuvo žinoma, taigi pagrindo apkalbėti R. Z. nukentėjusysis neturėjo. Vertinant šias aplinkybes kartu, darytina išvada, kad nukentėjusiojo pasakyta frazė iš esmės tik patvirtina, kad R. Z. smurtavo prieš nukentėjusįjį. Mažai tikėtina, kad nukentėjusysis šmeižikiško pobūdžio komentarą galėtų išsakyti tik dėl kilusio žodinio konflikto ar R. Z. keliamų pretenzijų dėl gadinamo kelio. Nukentėjusysis parodė, kad po įvykio buvo išsigandęs, todėl aplinkybė, kad jis proceso metu netiksliai nurodė įvykio laiką, negali būti vertinama kaip kelianti abejonių jo parodymų patikimumu. Pats R. Z. neneigia, jog kalbėjo su nukentėjusiuoju, aptariamu laiku buvo šalia jo miškovežio, todėl aplinkybė, kad įvykio laikas nėra itin tiksliai nustatytas, paneigus R. Z. gynėjo keliamas prielaidas, kad dėl pokalbio su pareigūne nuteistasis neturėjo galimybės smurtauti, esminės teisinės reikšmės neturi.

12. Gynėjas skunde teigia, kad teismas nuosprendyje rėmėsi asmenų, kurie yra suinteresuoti apkalbėti R. Z., parodymais. Teisėjų kolegija sutinka, kad byloje yra duomenų, jog tarp R. Z. ir D. P. bei L. P. vadovaujamos įmonės praeityje yra kilę konfliktų dėl įmonės galimai padarytos žalos keliui, kuriuo važinėja R. Z.. Todėl minėti liudytojai gali turėti suinteresuotumą duoti parodymus bloginančius R. Z. teisinę padėtį. Tačiau pažymėtina, kad minėtų liudytojų parodymai didžiąja dalimi yra išvestiniai iš nukentėjusiojo parodymų. Nusikalstamos veikos aplinkybes šie liudytojai sužinojo iš nukentėjusiojo pasakojimų. Vis dėl to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šių asmenų parodymai yra nuoseklūs ir visiškai sutampa su nukentėjusiojo parodymais. Be to, pats R. Z. patvirtino, jog įvykio metu skambino D. P..

13. Gynėjas taip pat akcentuoja, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai nurodė, jog su nukentėjusiuoju buvo tik vienas asmuo, todėl kyla abejonių dėl liudytojo L. P. parodymų. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, apie įvykį liudiję policijos pareigūnai visų iškvietimo detalių tiksliai neprisiminė. Iš L. P. parodymų matyti, kad jis daugiau bendravo su pačiu nukentėjusiuoju, su pareigūnais nebendravo. Taigi natūralu, kad po įvykio praėjus nemažai laiko (ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nebuvo apklausti) pareigūnai galėjo jo ir neprisiminti. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojo L. P. parodymais, kurie detalėse sutampa su nukentėjusiojo ir liudytojo D. P. parodymais.

14. Teisėjų kolegija nesutinka ir su gynėjo skundo teiginiu, jog akistatos protokolas nepatvirtina, jog R. Z. padarė nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus, juos lygino ir su akistatos metu duotais paaiškinimais, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai atitinka teisiamojo posėdžio metu duotus nukentėjusiojo parodymus, todėl padarė teisingą išvadą, kad nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu nekito ir yra nuoseklūs.

15. Gynėjo teigimu, teismas ignoravo specialistės paaiškinimus, jog mažai tikėtina, kad po aštuonių smūgių neliktų sužalojimo žymių, būtų išlikę sveiki dantys. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie specialistės paaiškinimai buvo duoti specialistei iš esmės nežinant nukentėjusiojo parodymų dėl jam suduotų smūgių mechanizmo. Kaip paaiškino nukentėjusysis, R. Z. suėmė jo drabužius ties krūtine ir, laikydamas drabužius, tos pačios rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam smūgius į smakro, gerklės sritį. Iš šių paaiškinimų seka, kad smūgiai buvo suduodami darant nedidelės amplitudės judesį ranka, iš artimo atstumo (nuo krūtinės iki smakro), be užsimojimo. Todėl aplinkybė, jog nukentėjusiajam nebuvo padaryti objektyviai matomi sužalojimai, yra logiška, o minėti specialistės paaiškinimai, papildomai įvertinant ir apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiojo atstovo paaiškinimą, kad nukentėjusysis turi dantų protezus, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi.

16. Gynėjas skunde teigia, kad teismo motyvuose yra prieštaravimų – nurodoma, kad smurtiniai veiksmai buvo, tačiau sužalojimų nukentėjusysis nepatyrė. Teisėjų kolegija prieštaravimo nuosprendžio motyvuose neįžvelgia, kadangi nuosprendžiu nustatyta, jog R. Z. nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, o žmogaus sužalojimas yra alternatyvi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta pavojinga veika, kuria R. Z. nebuvo kaltinamas.

17. Gynėjo teigimu, teismas neįvertino ir nuotraukos, kurioje po smurtinių veiksmų nukentėjusysis matomas sėdintis ramiai sudėjęs rankas, be išgąsčio veide. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuotraukoje yra matomas tik vienas momentas po R. Z. atliktų smurtinių veiksmų, todėl neatmestina prielaida, kad tam tikru momentu nukentėjusysis galėjo atrodyti neišsigandęs. Todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip paneigianti nukentėjusiojo parodymus. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas žmogus išsigandęs atrodo skirtingai, o po įvykio atvykę liudytojai D. P. ir L. P., kurie nors ir neilgą laiką (apie pusę metų) pažinojo nukentėjusįjį, tačiau neabejotinai jį yra matę dažniau, parodė, kad nukentėjusysis buvo išsigandęs.

18. Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog po patirtų smurtinių veiksmų nukentėjusysis galimai toliau dirbo, kadangi nuotraukose matyti, jog įvykio metu miškovežio priekaba yra tuščia, o įvykio vietos apžiūros protokole matoma, kad priekaba yra dalinai pakrauta, kas paneigia nukentėjusiojo parodymus, jog jis dėl išgąsčio nebetęsė darbo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusysis parodė, jog tą dieną savo darbo nebaigė, savo darbų normos tą dieną neįvykdė. Iš šių parodymų seka, kad nukentėjusysis akcentavo aplinkybę, jog tą dieną neatliko visų planuotų darbų, o ne tai, jog po smurtinių veiksmų neatliko jokių darbų. R. Z. pasišalinus ir nukentėjusiajam žinant, jog atvyksta policijos pareigūnai, apie įvykį žinoma jo vadovui, kuris taip pat atvyksta, jis galėjo jaustis ramiau dėl savo saugumo, todėl aplinkybė, jog jis kurį laiką toliau tęsė darbus, savaime nepaneigia jo parodymų.

19. Gynėjas skundo dalyje dėl fizinio skausmo sukėlimo iš esmės akcentuoja jau aptartą aplinkybę, jog nukentėjusiajam nebuvo padaryti jokie sužalojimai. Į minėtus argumentus teisėjų kolegija atsakė šios nutarties 15 ir 16 punktuose, todėl jie papildomai nekartojami.

20. Gynėjas taip pat akcentuoja, kad specialistės paaiškinimus, jog nesant jokių objektyvių sužalojimo požymių, gerklės skausmas ryjant yra mažai tikėtinas; apžiūros metu nukentėjusysis skundėsi jaučiamu skausmu ryjant, tačiau šie skausmai taip pat gali būti tiek peršalimo, tiek infekcijos pasekmė. Gynėjo teigimu šie paaiškinimai kelia abejones nukentėjusiojo parodymų patikimumui.

21. Kaip skunde pažymi ir gynėjas, nukentėjusysis parodė, kad skausmą pradėjo jausti po valandos nuo smurtinių veiksmų atlikimo, jautė gerklės patinimą. Šiuos parodymus objektyviai patvirtina ir specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 60) užfiksuoti duomenys, jog nukentėjusiajam lyg nedaug patinusi priekinė kaklo dalis, kuri skausminga palpuojant. Taigi priešingai, nei skunde teigia gynėjas, tam tikri sumušimo požymiai ant nukentėjusiojo kaklo buvo nustatyti. Be to, teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė paaiškino, kad dantų skausmu, infekcijomis nukentėjusysis nesiskundė, neatrodė, kad jis sirgtų. Taigi šie paaiškinimai paneigia gynėjo daromą prielaidą, kad skausmą nukentėjusysis galėjo jausti dėl kitų, su nusikalstama veika nesusijusių, priežasčių.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. Z. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neginčijamai įrodyta teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymu visuma. Gynėjo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai neleidžia daryti priešingos išvados, todėl gynėjo apeliacinis skundas yra atmetamas.

23. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi šia nutartimi gynėjo skundas yra atmetamas, R. Z. nėra išteisinamas, todėl gynėjo prašymas priteisti R. Z. patirtas išlaidas taip pat netenkinamas.

Dėl nukentėjusiojo ir jo atstovo skundo

Dėl civilinio ieškinio

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje buvo reiškiamas dėl nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos.

25. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

26. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

27. Įvertinus paskutiniu metu teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, teisėjų kolegija pastebi, kad jie svyruoja nuo 100 eurų iki 1200 eurų (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022 ir kt.). Pažymėtina, kad didesnės sumos priteisiamos tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-149-576/2023, nukentėjusiesiems buvo suduoti daugybiniai smūgiai į galvos ir veido sritį, spirta į pilvą, neturtinė žala įvertina 1000 eurų; to paties teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-573-873/2022; vienam nukentėjusiajam suduota ne mažiau 40 smūgių į įvairias kūno vietas, kitam – ne mažiau 25 smūgių, neturtinė žala įvertinta 900 eurų; to paties teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-367-898/2022 nukentėjusioji buvo daug kartų tampoma, pargriauta ant žemės, rankomis ir kojomis buvo suduoti smūgiai į galvą, jos galva buvo trankoma į metalinį stulpelį, neturtinė žala įvertinta 800 eurų; to paties teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-252-891/2022 nukentėjusiajam delnu į veido sritį suduoti 2 smūgiai, rankomis suduoti ne mažiau 5 smūgių į veido ir galvos sritį, vėliau rankomis ne mažiau kaip 10 smūgių į viršutinę kūno sritį ir rankas, neturtinė žala įvertina 1000 eurų.

28. Aptariamu atveju negalima neįvertinti aplinkybės, jog R. Z. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo veiką įvertinus kaip mažareikšmę. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis parodė, kad skausmą po patirto smurto pradėjo jausti praėjus valandai, skaudėjo gerklę ryjant, skausmas praėjo po trijų dienų, dėl šio skausmo į medikus nesikreipė, nukentėjusysis bijojo toliau dirbti aptariamame miško plote. Teisėjų kolegija neabejoja, kad dėl R. Z. smurtinių veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir neigiamų išgyvenimų. Tačiau pažymėtina, kad fizinį skausmą nukentėjusysis juto tik momentiškai – rydamas, o skausmas buvo jaučiamas neilgą laiko tarpą – tris dienas. Iš liudytojo D. P. parodymų matyti, kad nukentėjusysis buvo perkeltas dirbti kitame objekte ir akivaizdu, kad nusikalstamą veiką R. Z. padarė dėl tariamai gadinamo kelio, kuriuo jis dažnai važinėja, todėl pagrindo baimintis dėl tolesnių galimų R. Z. veiksmų, dirbdamas kitoje vietoje, nukentėjusysis neturėjo. Įvertindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje, kuria civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir nukentėjusiajam iš R. Z. priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, yra teisėtas ir pagristas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitinka R. Z. padarytos veikos pavojingumą, jos intensyvumą ir kilusius padarinius, kaltės laipsnį bei užtikrina R. Z. ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą. Todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyje dėl nustatyto neturtinės žalos dydžio.

Dėl proceso išlaidų

29. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį <...> turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).‏‏‎ Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis nenustato ribų, proporcijų, kiek teismas, priimdamas nuosprendį, gali sumažinti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo už advokato pagalbą patirtų išlaidų dydį, tačiau teismo sprendimas sumažinti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo už advokato pagalbą patirtų išlaidų dydį turi būti motyvuotas.‏‏‎

30. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad konkretus priteistinų išlaidų dydis nustatytinas atsižvelgiant į šiame nuosprendžio punkte jau paminėtas aplinkybes, taip pat į bylos apimtį, sudėtingumą, teismo posėdžių trukmę, teisingumo, protingumo, proporcingumo principus, ir nukentėjusiojo naudai iš R. Z. priteisiama 800 Eur jo turėtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nuosprendyje nenurodė jokių konkrečių motyvų, kodėl atstovo prašoma 2 000 Eur suma buvo sumažinta iki 800 Eur. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad spęsdamas proceso išlaidų atlyginimo klausimą, pirmosios instancijos teismas savo sprendimo sumažinti nukentėjusiojo už advokato pagalbą patirtų išlaidų dydį tinkamai nemotyvavo.

31. Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisiamasis posėdis truko 5 posėdžius, kurių bendra trukmė viršijo 8 valandas. Teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo atstovas buvo aktyvus, pasisakė dėl pareikštų prašymų, uždavė klausimus nukentėjusiajam, kaltinamajam, liudytojams ir specialistei, pasakė baigiamąją kalbą, atsikirtimus, parengė ir teismui pateikė civilinį ieškinį. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo atstovas dalyvavo akistatoje, uždavė klausimus. Nukentėjusiojo atstovo advokato A. Krištapavičiaus darbo vieta yra Trakų g. 9/1, Vilniuje, o teisiamieji posėdžiai vyko Trakuose. Nors ši baudžiamoji byla nėra nei didelė, nei sudėtinga, joje nebuvo sprendžiami sudėtingi ar nauji teisiniai klausimai, tačiau įvertinus aptartas aplinkybes ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose bylose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms nustatymo 10 punkte numatytus dydžius, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiojo atstovo prašoma atlyginti nukentėjusiojo patirtų išlaidų suma – 2000 Eur, nėra pernelyg didelė, todėl šioje dalyje nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkintinas – pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl proceso išlaidų priteisinimo keistinas ir iš R. Z. nukentėjusiojo J. M. naudai priteistinos 2 000 Eur dydžio išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens R. Z. gynėjo advokato Egidijaus Kiero apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. M. ir jo atstovo advokato Andriaus Krištapavičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį dalyje dėl proceso išlaidų atlyginimo ir priteisti iš R. Z. nukentėjusiojo J. M. naudai 2 000 Eur išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Ugnė GailiūnienėMindaugas PovilanskasGiedrė Telksnienė