- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-10-28
- Bylos Nr.
- 1A-573-873/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44135-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nida Vigelienė, Nijolė Žimkienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Nuteistasis
- D. K.
- Civilinis ieškovas
- S. M.
- Nukentėjusysis
- F. K., S. M.
- Advokatai
- Vytenis Dziegoraitis
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 2.4.6.3.2Kai yra BK 36–40, 93 str., 114 str. 3 d., 147 str. 3 d., 147-2 str. 2 d., 157 str. 3 d., 189-1 str. 2 d., 227 str. 4 d., 259 str. 3 d. ir 291 str. 2 ir 3 d. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 327 str. 2 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Nidos Vigelienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. (toliau – ir nuteistasis, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, jam skirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nukentėjusiųjų F. K. (K.) ir S. M. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir iš nuteistojo D. K. nukentėjusiojo F. K. naudai priteista 900 Eur, nukentėjusiojo S. M. naudai – 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. D. K. pagal BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: D. K. 2019 m. spalio 12 d., laikotarpyje nuo 2 val. iki 3 val., viešoje vietoje, restorane „Charlie Pizza“, esančiame Vilniuje, Ukmergės g. 308, kartu su tyrimo nenustatytu asmeniu, matant restorano darbuotojams ir kitiems restorano lankytojams, savo įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad dėl menkavertės priežasties sukėlė muštynes viešoje vietoje, kartu su tyrimo nenustatytu asmeniu nukentėjusiajam F. K. sudavė ne mažiau kaip keturiasdešimt smūgių kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, o nukentėjusiajam S. M. sudavė ne mažiau kaip dvidešimt penkis smūgius kumščiais, alkūnėmis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip kartu su tyrimo nenustatytu asmeniu nukentėjusiajam F. K. padarė nosies sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimą nugaros kairėje pusėje, poodines kraujosruvas nugaroje, dešiniame dilbyje, dešiniame žaste, vertinamus nežymiu sveikatos sukrikdymu, o nukentėjusiajam S. M. sukėlė poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, nugaroje, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. nuosprendį, taikant BK 40 straipsnį atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant I. K. atsakomybėn pagal laidavimą, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis naikintinas, kadangi nebuvo sprendžiamas klausimas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindais. Nurodo, jog dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių šiuo metu tam atsirado prielaidos bei teisinės sąlygos.
2.2. Nuteistasis pažymi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, į kurią Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras (toliau – ir prokuroras) kreipėsi dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą D. K., perduodant jį sutuoktinei I. K. pagal laidavimą vienerių metų terminui, patvirtinimo, 2021 m. liepos 9 d. nutartimi šį prašymą atmetė vieninteliu argumentu – nėra nustatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga dėl žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi apelianto skundą atmetė tais pačiais motyvais. Nesant paminėtos sąlygos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl apelianto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.
2.3. Pasak apelianto, jis atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžiuose dėjo pastangas atlyginti žalą abiem nukentėjusiesiems, tačiau to padaryti nepavyko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Teigia, kad priežastis, užkirtusi kelią žalos atlyginimui – kategoriška nukentėjusiųjų pozicija atsisakant priimti grynuosius pinigus ar nurodyti savo banko sąskaitas. Kaip teigia nuteistasis, nukentėjusieji F. K. ir S. M. ultimatyviai reikalavo atlyginti visą jų prašomą žalą, tačiau civilinių ieškinių dydis, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų patirtų nežymių sveikatos sutrikdymų mąstą bei šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką, apelianto nuomone, buvo neadekvatus, rodantis aiškų siekį pasipelnyti. Atkreipia dėmesį į tai, kad nežymūs sveikatos sutrikdymai buvo padaryti ne tik apelianto, bet ir kito, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto, asmens veiksmais.
2.4. Pažymėjęs, jog skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies (kiekvienam priteista po 900 Eur neturtinei žalai atlyginti), tvirtina, kad yra pasirengęs atlyginti civilinius ieškinius, tačiau negali to padaryti, nes nukentėjusieji atsisakė nurodyti savo bankų sąskaitų numerius. Nurodo, kad norėtų pinigines lėšas perduoti nukentėjusiesiems teismo posėdyje, o jiems vėl atsisakius priimti pinigus, galėtų juos pervesti į teismo depozitinę sąskaitą. Nuteistojo vertinimu, šiuo metu atsirado visos įstatymo numatytos sąlygos dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
2.5. Nurodo, kad visiškai pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių kategorijai, nusikalto pirmą kartą, savo darbovietėje yra vertinamas kaip pareigingas ir atsakingas darbuotojas, buvo skatintas padėkos raštu už pavyzdingą tarnybą, byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas jo kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tvirtina, kad prašoma pripažinti laiduotoja jo sutuoktinė I. K., su kuria santuokoje gyvena vienuolika metų ir augina mažametį vaiką, gali būti verta teismo pasitikėjimo. Pažymi, kad savo elgesiu stengsis įrodyti, kad jo veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir nėra linkęs vėl nusikalsti ateityje.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis S. M. prašė apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodė, kad D. K. prisipažinimas nebuvo nuoširdus, nukentėjusysis S. M. atkreipė dėmesį į ankstesnį apelianto teistumą už smurtinį nusikaltimą, teigė, kad nesutinka priimti pirmosios instancijos priteistos civiliniam ieškiniui atlyginti sumos grynaisiais pinigais, atsisako nurodyti savo banko sąskaitą, ją nurodys tik tuo atveju, jei bus atmestas apeliacinis skundas. Rašte Vilniaus apygardos teismui nukentėjusysis F. K. prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 327 straipsnio 2 punktas).
5. BPK 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nuteistasis D. K. pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nustatytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo neginčija. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą tikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo D. K. skunde. Skundo esmė – ar pagrįstai nuteistajam netaikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
6. Skundžiamu nuosprendžiu D. K., pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, skirta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. K., atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą – padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir atsiprašė nukentėjusiųjų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog D. K. įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, vedęs, augina mažametį vaiką, teistas, tačiau teistumas išnykęs, du kartus baustas administracine tvarka, administracines nuobaudas yra sumokėjęs, nuobaudos negalioja. Spręsdamas dėl bausmės rūšies ir jos dydžio, pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad nėra nustatyta D. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, darė išvadą, kad paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė mažesnė nei BK 48 straipsnyje numatytas vidurkis, kartu su įpareigojimu, bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, padarytas teigiamas poveikis D. K. ir užtikrintos realios galimybės pasitaisyti. Tuo būdu, apylinkės teismas nevertino, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, pirmosios instancijos teismui prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nebuvo teikiamas. Tokio pobūdžio prašymą ikiteisminio tyrimo metu buvo teikusi nuteistojo sutuoktinė I. K. (t. 3, b. l. 97), prokuroro 2021 m. birželio 10 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, perduodant D. K. jo sutuoktinės I. K. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato (t. 3, b. l. 104-111), tačiau prokuroro prašymas patvirtinti šį nutarimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartimi buvo atmestas (t. 3, b. l. 119-120). Pakartotinis I. K. prašymas atleisti sutuoktinį D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pateiktas Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam nuteistojo skundą. Teisėjų kolegija vertina, kad teikti tokio pobūdžio prašymą apeliacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nedraudžia, todėl spręs, ar prašymas yra pagrįstas.
7. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas asmeniui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu, teisėjų kolegija vertins, ar byloje nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų, nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nurodė, jog D. K. praeityje buvo teistas, tačiau teistumas yra išnykęs. Nėra ginčo, jog nesunkus nusikaltimas, dėl kurio nuteistas D. K., yra numatytas BK 40 straipsnio 1 dalyje, tarp kategorijų nusikaltimų, dėl kurių įstatymas leidžia svarstyti dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atskirai aptartina, ar apeliantas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygą – asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2 punkto sąlygą – visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
9. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plenarinės sesijos 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008, svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, būtina turėti galvoje, jog ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs. Apygardos teismas konstatuoja, jog D. K. galiojančio teistumo neturi, todėl atitinka sąlygą – asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Ankstesnis (išnykęs) teistumas yra reikšmingas kitu aspektu – vertinant, ar yra pagrindo manyti, kad apeliantas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apie tai teisėjų kolegija pasisakys atskirai.
10. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tokia tik tada, jeigu kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir dar iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Tačiau teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiamas ir prisipažinimo savanoriškumas. O nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-489/2018). Prokurorė baigiamojoje kalboje apeliacinės instancijos teisme suabejojo, ar apeliantas visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau, pažymėtina, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo nustatyta, neskundė. Apygardos teismas, saistomas non reformatio in peius (draudimo pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) principo, įtvirtinto BPK 320 straipsnio 4 dalyje, apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės nekvestionuoja, nustato, kad apeliantas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą – visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
11. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiųjų F. K. ir S. M. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir iš nuteistojo D. K. abiem nukentėjusiesiems priteista po 900 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusiesiems F. K. ir S. M. žala (ar jos dalis) iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nėra atlyginta. Visgi teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga (bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti).
12. Tiek apeliaciniame skunde, tiek teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme nuteistasis D. K. nurodė, kad ne tik sutinka, bet ir nori atlyginti žalą nukentėjusiesiems, stengėsi ir stengiasi tai padaryti, tačiau nukentėjusieji nesutinka priimti pinigų ar nurodyti savo banko sąskaitų, kad apeliantas tai galėtų padaryti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs nukentėjusysis S. M. tokią poziciją patvirtino, teigė, jog sutiks nurodyti savo banko sąskaitą tik tada, kai bus atmestas apeliacinis skundas ir pirmosios instancijos nuosprendis paliktas nepakeistas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas ir anksčiau siūlė nukentėjusiesiems atlyginti dalį žalos, tačiau su tokiu pasiūlymu nukentėjusieji nesutiko. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. posėdžio, kuriame buvo nagrinėjamas prokuroro prašymas dėl 2021 m. birželio 10 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo D. K. atžvilgiu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, patvirtinimo, protokole užfiksuota, jog apeliantas nurodė posėdžio metu galintis sumokėti nukentėjusiesiems po 400 Eur, yra pasiryžęs atlyginti 1 500 Eur, tiek nukentėjusysis S. M., tiek F. K. atsisakė priimti dalį žalos ir nurodyti banko sąskaitą (t. 3, b. l. 115). Atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusieji nesutiko iš karto priimti dalį žalos, nurodyti savo banko sąskaitos duomenų dėl tolimesnio atsiskaitymo su jais bei nepavyko pasirašyti susitarimo dėl žalos dydžio ir jos atlyginimo tvarkos, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 9 d. nutartimi atmetė prokuroro prašymą patvirtinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį I. K. atsakomybei pagal laidavimą (t. 3, b. l. 119-120). Byloje nukentėjusysis S. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 Eur turtinės žalos ir 4 000 Eur neturtinės žalos (t. 3, b. l. 65-66), F. K. taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 Eur turtinės žalos ir 4 000 Eur neturtinės žalos (t. 3, b. l. 62-63). Pirmosios instancijos teisme D. K. nurodė, kad pagal turimas galimybes ir įvertinęs padarytą žalą maksimaliai gali atlyginti abiem nukentėjusiesiems bendrai iki 2 000 Eur žalos (t. 4, b. l. 125). F. K. pirmosios instancijos teisme teigė, kad teisme viskas tapo principo reikalu, nenori žalos atlyginimo grynaisiais, mažina ieškinio sumą iki 3 500 Eur, nesutinka nurodyti sąskaitos, kad atlygintų dalį (t. 4, b. l. 140-141). S. M. teisiamajame posėdyje teigė, kad buvo susitikęs su D. K., šis siūlė 200 Eur, po to jam D. K. skambino, kad nurodytų sąskaitą, į kurią pervestų pinigus, nes gali pervesti iki 500 Eur, siūlė abiem nukentėjusiesiems po 400 Eur. S. M. teigė ir tai, kad sąskaitą atsisakė nurodyti, pasilieka prie galutinio 4 000 Eur reikalavimo (t. 4, b. l. 151-152). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nukentėjusiųjų civilinius ieškinius pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies, priteisė iš D. K. abiem nukentėjusiesiems po 900 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nukentėjusieji neskundė. Teisėjų kolegija vertina, kad žala (jos dalis) nukentėjusiesiems realiai nebuvo atlyginta iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio ne dėl apelianto kaltės.
13. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina ir tai, kad D. K. yra atlyginęs Vilniaus teritorinei ligonių kasai 216,74 Eur išlaidų už nukentėjusiųjų S. M. ir F. K. gydymą (t. 3, b. l. 90), yra dirbantis (t. 3, b. l. 98, 146). Pažymėtina, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta ne tik žalos atlyginimo sąlyga (bent dalinė ar jos pašalinimas), bet ir alternatyva – įsipareigojimas ją atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013). Kaip buvo aptarta, D. K. yra pasižadėjęs atlyginti nukentėjusiesiems pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinę žalą, tai užfiksuota apygardos teismo posėdžio protokole, apeliantas žalos dydžio neginčija, dalį žalos yra atlyginęs (Vilniaus teritorinei ligonių kasai), teisėjų kolegija nustato, jog apeliantas, atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygą (atlygino dalį žalos, įsipareigojo nukentėjusiems atlyginti padarytą žalą).
14. Asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei yra pagrindas manyti, kad visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Spręsdama, ar yra pagrindo manyti, jog D. K. visiškai atlygins padarytą neturtinę žalą nukentėjusiesiems (po 900 Eur, priteistus skundžiamu nuosprendžiu), teisėjų kolegija atsižvelgia į aplinkybę, jog apeliantas yra dirbantis, turi pastovų pajamų šaltinį, dalį žalos yra atlyginęs. Nėra pagrindo konstatuoti, jog D. K. nevykdys įsipareigojimo atlyginti žalą ar to negalės padaryti. Šios bylos aplinkybėmis, nukentėjusieji atsisakė priimti dalinį žalos atlyginimą, nurodyti savo banko sąskaitas. Teisėjų kolegija pažymi, kad įsipareigoti visiškai atlyginti neatlygintą žalos dalį turi pats asmuo, dėl kurio paduotas prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas negali įpareigoti nukentėjusiųjų priimti siūlomą žalos atlyginimą. Jei civiliniai ieškovai savanoriškai atsisakys žalos atlyginimo, bus laikoma, jog reikalavimas atlyginti žalą įvykdytas.
15. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018). Iš D. K. charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis praeityje vieną kartą buvo teistas, du kartus baustas administracine tvarka. Teisėjų kolegija visgi atkreipia dėmesį, kad apeliantas buvo teistas 2005 metais (t. 3, b. l. 148), duomenų apie kitus ikiteisminius tyrimus iki nagrinėjamos veikos nėra. Analizuojant apelianto baustumus administracine tvarka matyti, kad jis 2016 m. baustas dėl to, kad perėjo į kitą važiuojamosios dalies pusę nenustatytoje vietoje, o 2017 m. – už tai, kad važiavo autobusu su negaliojančiu terminuotu elektroniniu bilietu (t. 3. b. l. 154-155), taigi, apelianto padaryti administraciniai nusižengimai nesmurtiniai, nėra itin šiurkštūs. Šių duomenų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, nerodo apelianto polinkio nusikalsti, ignoruoti privalomas elgesio taisykles. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, vaiką, žmona laukiasi dar vieno vaiko. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad apeliantas kritiškai įvertino savo elgesį, padarytą nusikalstamą veiką, yra pagrindo manyti, jog ateityje nebenusikals.
16. Taigi, aptartas BK 40 straipsnio sąlygas D. K. atitinka. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir I. K. tinkamumu būti laiduotoja. I. K. yra apelianto sutuoktinė, kartu su apeliantu augina sūnų (t. 3, b. l. 103), yra dirbanti, charakterizuojama teigiamai (t. 3, b. l. 101), neteista (t. 3, b. l. 161). Teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme I. K. nurodė, kad aptarė su sutuoktiniu jo padarytą nusikalstamą veiką, ją smerkia, gali daryti įtaką savo vyrui, kad šis ateityje elgtųsi tinkamai. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl laiduotojos tinkamumo ir jos galimybės daryti teigiamą poveikį apeliantui. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo, I. K. administracine tvarka bausta už greičio viršijimą (t. 3, b. l. 160), visgi šie baustumai yra greičiau atsitiktinio pobūdžio, nešalina teisėjų kolegijos įsitikinimo dėl laiduotojos tinkamumo. I. K. pateikė prašymą perduoti D. K. pagal laidavimą be užstato. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į laiduotojos asmenines savybes ir jos turtinę padėtį (dirbanti, laukiasi antro vaiko, kurio gimimas susijęs su būsimomis išlaidomis), vertina, kad yra pagrindas spręsti dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
17. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra teismo teisė, o ne pareiga. Net ir nustačius visas sąlygas, numatytas baudžiamojo įstatymo (BK 40 straipsnyje), teismas turi vertinti, ar konkrečiam asmeniui, atsižvelgus į tikslą nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją, sprendimas taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės atitiks teisingumo ir proporcingumo principus. Šiuo atveju, atsižvelgus į teigiamai D. K. apibūdinančias aplinkybes, galima daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jau vien tik baudžiamasis procesas, priteistas žalos atlyginimas turėjo kaltininkui pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai vertinti savo veiksmus ir paskatino jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, be kita ko, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas. Nukentėjusiesiems skundžiamu nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos atlyginimas, tačiau neturtinės žalos atlyginimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė baudžiamojo įstatymo nėra numatytas (BK 67 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiųjų teisėtą interesą gauti jiems priteistos neturtinės žalos atlyginimą, daro išvadą, jog piniginio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, apeliantui neskirtina, kitų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas jam nėra tikslingas.
18. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą – privalo, spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7, 8 dalys). Minėtos įstatymo nuostatos užtikrina ir auklėjamąjį šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšies pobūdį, padeda įgyvendinti nukentėjusiųjų ir visos visuomenės interesą, kad asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, ateityje nebenusikalstų.
19. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas D. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą sutuoktinei I. K., baudžiamoji byla jam nutrauktina. Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu išspręstų klausimų (dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, daiktinių įrodymų likimo) apeliantas neginčija, jie paliekami nepakeisti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį, kuria D. K., pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, nubaustas aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
D. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą I. K. be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą. Laidavimo terminą skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Baudžiamąją bylą D. K. atžvilgiu nutraukti.
D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį palikti galioti.