Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį (2021 m. lapkričio 14 d. veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams; pagal BK 284 straipsnį (2022 m. vasario 5 d. veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. J. paskirta subendrinta laisvės atėmimas1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. J. nustatyta bausmė laisvės atėmimas 10 (dešimt) mėnesių.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir solidariai priteista iš E. J. bei A. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 54,24 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentai dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir solidariai priteista iš E. J., T. T. bei A. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 115,58 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentai dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Civilinio ieškovo G. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir solidariai priteista iš E. J. bei A. K. G. M. naudai 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės J. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš E. J. J. G. naudai 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo K. K. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir solidariai priteista iš E. J., A. K. bei T. T. K. K. naudai 600 Eur turtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir solidariai priteista iš E. J., A. K. bei T. T. K. K. naudai 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

Už kiekvieną iš veikų paskirdamas nuteistajam E. J. laisvės atėmimo bausmę, parenkant jų dydį, kurie mažesnį nei BK 284 straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kurias nustatė tris: 1) nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje, veikdamas kaip vykdytojas, 2) nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei 3) nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktai), lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė. Įvertino tai, kad įvykdytos nesunkios nusikalstamos veikos, kurios padarytos veikiant tyčia. Taip pat tinkamai ištyrė ir įvertino E. J. asmenybę charakterizuojančius duomenis (apeliantas teistas 10 kartų, daugiausia už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, užsiima individualia veikla). Teismas nustatė, kad E. J. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam skyrė griežčiausią BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos galutinį dydį nustatant artimesnį šios bausmės rūšies vidurkiui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinė subendrinta bausmė yra per griežtos bei neteisingos padarytoms nusikalstamoms veikoms.

Baudžiamosios bylos duomenimis, E. J. Užimtumo tarnyboje yra registruotas nuo 2022 m. gegužės 25 d. (3 t., b. l. 170), o iš ,,Sodros“ pateiktų duomenų nematyti, kad nuteistasis būtų kur nors oficialiai dirbęs (3 t., b. l. 169). Nors iš bylos medžiagos nustatyta, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu E. J. vykdė individualią veiklą, tačiau tai parodo tik vienkartinė 2022 m. spalio 4 d. darbų atlikimo sutartis dėl nuteistojo atliekamų griovimo darbų užsakovui (5 t., b. l. 61). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kartu su apeliaciniu skundu pateiktą 2022 m. gruodžio 19 d. darbo sutartį ir darbdavio surašytą charakteristiką, pažymi, kad E. J. įsidarbinimas naujoje darbovietėje siekiant skunde nurodytų tikslų yra svarbus, tačiau tai savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl apeliantui skirtinos bausmės ir jos dydžio. Be to, E. J. naujoje darbovietėje įsidarbino tik po skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. 2022 m. gruodžio 19 d., taigi, ši aplinkybė galėtų turėti didesnę reikšmę tik praėjus ilgesniam laikotarpiui nuo apelianto įsidarbinimo dienos. Tuo pačiu teisėjų kolegija sprendžia, kad vien įsidarbinimo naujoje darbovietėje nepakanka teigiamam nuteistojo asmenybės vertinimui, ypač atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje yra nemažai duomenų, kurie lemia neigiamą E. J. vertinimą, įskaitant nustatytas net tris jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Taigi, nors teisėjų kolegija teigiamai vertina nuteistojo siekį dirbti ir atlyginti padarytą žalą, tačiau pažymi, kad toks nuteistojo noras nesudaro pagrindo bausmės švelninimui.

Be kita ko, iš 2022 m. birželio 14 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už trejus metus matyti, kad E. J. administracine tvarka per trejus metus baustas ne kartą (tarp administracinių nusižengimų – ir muštynių sukėlimas, taip pat daug kartų baustas už smulkias vagystes), paskutinį kartą nusižengimas padarytas 2021 m. liepos 12 d., tiek už jo padarymą, tiek už kai kuriuos kitus nusižengimus baudos nesumokėtos (3 t., b. l. 172–175). Teistas dešimt kartų, dauguma E. J. padarytų veikų pasižymi smurtiniais veiksmais (3 t., b. l. 176–184), nuteistojo teistumai neišnykę ir nepanaikinti. Kriminalinių polinkių apeliantas neatsisakė, nusikalstamų veikų darymas jau yra tapęs E. J. gyvenimo būdu. Šią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad nuteistasis su teisėsauga pirmą kartą susidūrė dar būdamas nepilnametis, be to, iš bylos duomenų matyti, kad nesulaukęs pilnametystės apeliantas nusikalto ne kartą. Tuo pačiu pažymėtina, kad E. J. anksčiau taikytos ir auklėjamojo poveikio priemonės, bausmės, kurios nesusijusios su laisvės atėmimu, nedarė teigiamos įtakos, todėl nėra pagrindo nei skirti švelnesnę bausmės rūšį, nei sumažinti paskirtą laisvės atėmimo terminą.

Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pagal BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų skaičių, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Kaip minėta pirmiau, E. J. ne kartą teistas, jam nustatytos net trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas apeliantui skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį už abi veikas nustatė mažesnį nei BK 284 straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (devynių mėnesių laisvės atėmimą), o galutinę bausmę – artimą vidurkiui. Taigi, nors baudžiamajame įstatyme įtvirtinta teismo teisė parinkti bausmės dydį, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio, pirmosios instancijos teismas E. J. už abi veikas parinko tokius dydžius, kurie negali būti laikomi per griežtais. Be to, teismas, bendrindamas paskirtas bausmes, taip pat pasirinko švelnesnį bendrinimo būdą – laisvės atėmimo bausmes sudėjo iš dalies.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2022 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu skyrė apeliantui proporcingą, adekvačią ir tinkamą bausmę bei realų jos vykdymą, išsamiai įvertino nuteistąjį charakterizuojančias ir bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais jo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Dėl lengvinančių aplinkybių

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad E. J. siekia, jog būtų pripažintos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės: tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys ir tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su J. G. elgesiu konflikto metu bei E. J. kaltės pripažinimu, gailėjimusi dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, ir pagrįstai nenustatė E. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K- 10- 97/2020, 2K-202-788/2022). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020).

Aptardamas šią lengvinančią aplinkybę, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad provokuojantį nukentėjusiosios J. G. elgesį E. J. detaliai akcentuoja tik apeliaciniame skunde. Bylos duomenimis, pirmą kartą apklausiamas dėl 2021 m. lapkričio 14 d. veikos E. J. nurodė, kad prisimena tik tai, jog kažkam sudavė smūgį dešine ranka (3 t., b. l. 123), taigi, net nenurodė, jog smūgį sudavė J. G., o tuo pačiu – ir tokio savo elgesio motyvų. Kitos apklausos metu (apklausa vyko po 4 mėnesių) nuteistasis jau parodė, kad kilus susistumdymui su neįvardytu vaikinu, prie šio vaikino prišoko mergina, kuri pradėjo kažką negražiais žodžiais sakyti apie jo mamą, dėl ko jis sudavė merginai delnu į skruostą (3 t., b. l. 128). Pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje nuteistasis taip pat parodė, kad nukentėjusioji įžeidė jo mamą, todėl jis jai trenkė (5 t., b. l. 53). Iš šių parodymų turinio matyti, kad E. J. pabrėžė būtent J. G. galimai išsakytą įžeidimą jo mamai, o kitų jo elgesį provokuojančių veiksnių nenurodė. Teisėjų kolegija pastebi, kad skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, jog bet kokia įžeidžianti replika nėra pretekstas naudoti fizinį smurtą, todėl šiuo atveju smurtas panaudotas be realios grėsmės, nesant priežasties, bet mažareikšmei dingsčiai. Be kita ko, J. G. provokuojantį elgesį nurodo tik apeliantas, o kitų įrodymų, pagrindžiančių šį nuteistojo teiginį, byloje nėra, t. y. nei vienas iš tiesiogiai konflikte dalyvavusių liudytojų (kaltininkų) neatkreipė pareigūnų ir (ar) teismo dėmesio į nukentėjusiosios elgesį, J. G. taip pat nurodė, kad ji norėjo išskirti muštynių dalyvius, nes kaltininkai smurtavo prieš jos draugą, tačiau jai buvo suduotas smūgis (1 t., b. l. 61, 64).

Teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad apelianto duoti parodymai dėl J. G. elgesio pasižymi nenuoseklumu. Įvykio dieną apklaustas E. J. nieko neprisiminė (išskyrus tai, kad kažkam sudavė), tačiau po keturių mėnesių ir tolesnio proceso metu vis labiau pradėjo prisiminti konflikto eigą, asmenis, su kuriais konfliktavo, o svarbiausia – J. G. elgesį, kuris apeliaciniame skunde apibrėžiamas kaip žeminantis, įžeidžiantis ir provokuojantis. Pažymėtina ir tai, kad pats nuteistasis nurodė, jog nukentėjusioji jo mamą įžeidė tik kilus susistumdymui, taigi, jis naudojo fizinį smurtą jau prieš skunde pabrėžiamą nukentėjusiosios provokuojantį elgesį. Kaip minėta, kasacinio teismo išaiškinta, kad provokuojančiu laikomas toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį, o šioje byloje nenustatytas ne tik sąmoningas nukentėjusiosios skatinimas nuteistąjį nusikalsti, bet ir J. G. išreikšta replika (įžeidimas) apelianto (jo mamos) atžvilgiu.

Nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas E. J. turėjo nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą lengvinančią aplinkybę, kuri gali būti pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 7- 107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlyginti žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018).

Teisėjų kolegija neginčija to, kad E. J. prisipažino padaręs abi jam inkriminuotas veikas. Įvertinus viso baudžiamojo proceso metu nuteistojo duotų parodymų turinį, matyti, kad apeliantas savo kaltę iš esmės pripažino pirmųjų apklausų metu (pirmą kartą apklaustas dėl 2022 m. vasario 5 d. veikos savo kaltės nepripažino). Be kita ko, pirmosios instancijos teisme ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis), t. y. taikytas institutas, kurio viena iš taikymo sąlygų yra kaltininko prisipažinimas. Išvardytos aplinkybės iš tiesų suteikia pagrindą svarstyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės taikymą E. J., tačiau, kaip nurodyta šios nutarties 19 punkte, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir jo nuoširdus gailėjimasis yra sudedamosios aptariamos lengvinančios aplinkybės dalys, kurios atskirai negali egzistuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuoširdus nuteistojo gailėjimasis šiuo atveju nėra nustatytas.

Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-495/2019). Šiuo atveju pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje dėl 2021 m. lapkričio 14 d. veikos nuteistasis parodė, kad nors nukentėjusioji yra moteris, ji įžeidė jo mamą, dėl ko jis sudavė J. G. per veidą (5 t., b. l. 53), taip pat tiek dėl šios veikos, tiek dėl 2022 m. vasario 5 d. įvykio parodė, kad nežino, kodėl panaudojo fizinį smurtą prieš kitus asmenis, vienu momentu tiesiog priėjęs prie kito asmens jam sudavė (3 t., b. l. 153, 161). Be to, savo neteisėtus veiksmus apeliantas pateisina tuo, kad jis buvo neblaivus ir nieko nepamena. Iš tikrųjų abiejų konfliktų metu jam nustatytas neblaivumas - 1, 60 promilių 2021 m. lapkričio 14 d. 02,09 val. ir 1,25 promilių neblaivumas 2022 m. vasario 5 d. 20.15 val. (3 t., b. l. 114, 138). Visgi, bylos duomenimis jis apklaustas 2021 m. lapkričio 14 d. 09.23 val., t. y. praėjus daugiau nei 8 valandoms po įvykio bei 2022 m. vasario 6 d. 09.38 val., t. y. praėjus daugiau nei 13 valandų po įvykio ir neblaivumo nustatymo. Pirmosios nurodytos apklausos metu jis papasakojo tas aplinkybes, kurias atsiminė, o antrosios apklausos metu nurodė, kad kaltės nepripažįsta ir parodymų nedavė. Todėl teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad dėl neblaivumo E. J. ne viską pamena.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad apeliantas vengė detaliai papasakoti apie nagrinėjamus įvykius, įvardyti kartu su juo smurtavusių bendrininkų veiksmus, menkino atliktus savo veiksmus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad E. J. nuoširdžiai gailisi. Nurodytas aplinkybes siejant su pirmiau aptartais kasacinio teismo formuojamais kriterijais dėl nuoširdaus gailėjimosi nustatymo, darytina išvada, kad E. J. neišgyveno dėl padarytų veiksmų, jis nesistengė sušvelninti padarytų veikų padarinių, o priešingai, davė nedetalius parodymus, siekė savo veiksmus pateisinti vadovaudamasis išorinėmis aplinkybėmis, taip iš dalies paneigdamas savo atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, o nuteistojo minimas gailėjimasis, teisėjų kolegijos nuomone, yra deklaratyvus, jo nepagrindžia šios bylos medžiaga. Kiekvienas asmuo konfliktinėse situacijose yra laisvas pasirinkti savo elgesio modelį ir jo pateisinimas neblaivumu, kuris nėra sunkaus laipsnio, situacijos nesuvokimu, galimu nukentėjusio asmens išsakytu įžeidimu nesuteikia pagrindo tikėti kaltininko nuoširdžiu gailėjimusi.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nustatyti apelianto nurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes akivaizdžiai nebuvo jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs nuteistojo E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.