Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės ir Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. gynėjos advokatės Žanetos Šlyžiūtės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam skirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas nuteistojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. sausio 14 d. 20.40 val. iki 2021 m. sausio 15 d. 15.03 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iš nuteistojo M. G. priteista 19,06 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 (penki) procentai metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios I. S. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir nukentėjusiosios I. S. naudai iš nuteistojo M. G. priteista 2,28 Eur turtinei žalai ir 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. G. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. sausio 14 d. 19.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas viešoje vietoje – prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, priėjęs prie I. S. už nugaros ir griebęs jai už striukės gobtuvo, ją tampė į šonus, nuo ko pastaroji parkrito ant žemės, I. S. atsikėlus nuo žemės, griebė jai už striukės krūtinės srityje ir ją pastūmė, dėl ko ji vėl parkrito ant žemės, I. S. atsikėlus, griebė jai už striukės krūtinės srityje ir tampė, I. S. ranka besilaikant už stulpelio ir bandant tokiu būdu išsilaikyti, sudavė ranka vieną smūgį jai į galvą, po to griebęs jai už striukės gobtuvo, ją traukė, I. S. stovint ir ranka besilaikant už stulpelio, jis (M. G.), nuėjęs I. S. už nugaros, ranka pastūmė ją, dėl ko ji parkrito ant žemės, po to I. S. pradėjus keltis nuo žemės, sudavė ranka vieną smūgį jai į galvą, dėl ko I. S. parkrito ant žemės, tęsdamas nusikalstamą veiką, I. S. gulint ant žemės, M. G., priėjęs prie jos ir paėmęs už striukės krūtinės srityje, tampė ją į šonus ir nemažiau trijų kartų trankė jos galvą į šalia stovintį metalinį stulpelį, po to griebęs I. S. už kepurės, tampė į šonus, po to ranka pastūmė I. S., dėl ko ji parkrito ant žemės, I. S. atsikėlus nuo žemės, griebė jai už striukės ir tampė ją, dėl ko I. S. prarado pusiausvyrą ir atsiklaupė ant žemės, po ko jis (M. G.) abiem kojomis suspaudė I. S. galvą ir taip ją laikė suspaudęs, po to kojomis spyrė keturis kartus I. S. į galvą, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai I. S. poodines kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje ir dešiniame delne, veido kairės pusės sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šie nuteistojo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.6. Apeliantės vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti skyrus nuteistajam laisvės apribojimo bausmę bei įpareigojimus ir (ar) draudimus ir (ar) baudžiamojo poveikio priemones, kurios nukreiptos pozityviai veikti nuteistąjį. Intensyvi priežiūra ir probacijos specialistai užtikrina nuteistojo asmens galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimą. Tuo pačiu, laisvės apribojimo bausmės trukmė yra ilgesnė nei maksimali arešto bausmės trukmė, dėl ko efektyviau pasiekiami nuteistojo nubaudimo ir jo resocializacijos tikslai.

2.12. Apeliantės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusiosios I. S. patirti sužalojimai savo pobūdžiu yra ženkliai lengvesni, nereikalaujantys ilgalaikio gydymo, jos prašomas neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas. Įvertinus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes ir atsižvelgus į abiejų šalių – nukentėjusiosios ir nuteistojo, interesų pusiausvyrą, skundu prašoma sumažinti nukentėjusiosios I. S. prašomą priteisti neturtinės žalos dydį iki 300 Eur.

3. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir nuteistojo gynėja palaikė apeliacinį skundą, prašė apeliacinį skundą tenkinti visa apimtimi. Taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikė prašymą dėl nuteistojo M. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusioji bei prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, sumažinant pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, likusią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį paliekant nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, M. G. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytai nusikalstamai veikai bausmę, o skunde išskiriamos pavienės aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Todėl teismas, remdamasis skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir pakeisti nuteistajam paskirtą bausmę. Taip pat atsižvelgusi į visas reikšmingas bylos aplinkybes, t. y. žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę ir kt., teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertindamas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą pinigais, nustatė teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, tačiau, nustačius, jog turtinės žalos atlyginimo dydžio sumažinimas atitinka civilinio ieškovo interesus, kartu užtikrina proceso dalyvių interesų pusiausvyrą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, sumažinant priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 4 dalis), taigi, nuteistojo gynėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

5. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

6. Nagrinėjamoje byloje M. G. pripažintas kaltu padaręs nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje. BK 284 straipsnyje numatyta, kad už viešosios tvarkos pažeidimą gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu M. G. skyrė 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, t. y. straipsnio sankcijoje numatytą trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę, paskirdamas artimą vidurkiui bausmės dydį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Taigi, skirdamas baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmę pirmosios instancijos teismas BK 41, 54 straipsnių nuostatų nepažeidė.

7. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, spręsdamas dėl M. G. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino esmines bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, pasikėsinant į du objektus: viešąją tvarką bei asmens sveikatą). Detaliau analizuojant nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį byloje nustatyta, jog nuteistasis M. G. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamasis, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, vartojo fizinį smurtą nukentėjusiosios I. S. atžvilgiu, o būtent: ne kartą tempė nukentėjusiąją, dėl ko ji krito, griebė nukentėjusiąją už kaklo, dešine ranka numetė nukentėjusiąją ant sniego į kairę pusę, sudavė ranka nukentėjusiajai į galvos sritį, nukentėjusiajai atsikėlus, pakartotinai sudavė smūgį nukentėjusiajai į galvą, nuo kurio ji parkrito, po ko, pasilenkęs griebė už striukės nukentėjusiąją kaklo srityje bei trankė moters galvą į stulpelį, spaudė moters galvą kojomis į sniegą, po ko, atsistojęs, nukentėjusiajai dešine koja spyrė vieną kartą į galvą, vieną kartą spyrė kaire koja į veidą, vieną kartą dešine koja spyrė į veidą ir vieną kartą kaire koja spyrė nukentėjusiajai į veidą (past. – veikos padarymo aplinkybės užfiksuotos vaizdo įraše pavadinimu: „192.168.1.10_ch2_20210114190002_20210114203223.mp4“ (t. 1, b. l. 57–59)). Iš byloje esančio vaizdo įrašo taip pat matyti, jog smurtas buvo ne tik intensyvus, tačiau ir truko pakankamai ilgą laiko tarpą: nuo 19:48:45 iki 19:52:06, dauguma smurtinių veiksmų atlikti smūgiuojant nukentėjusiajai į galvos sritį, tokiu būdu sukeliant nukentėjusiajai fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog M. G. padaryta nusikalstama veika, atitinka rūšinį nuteistajam inkriminuojamos veikos pavojingumą, o atliktų veiksmų intensyvumas rodo didesnį asmenybės pavojingumą, kartu iliustruoja tai, kad nuteistojo elgesys nebuvo atsitiktinis.

8. Analizuojant nuteistojo asmenybę, byloje nustatyta tai, jog M. G. anksčiau ne kartą teistas, pastarajam buvo skirtos baudos ir arešto bausmės (t. 1, b. l. 121–136). Nuteistasis šioje byloje inkriminuojamą nusikaltimą padarė neišnykus teismui, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžiu nuteistas už tyčinį apysunkį nusikaltimą atlikęs bausmę per trejų metų laikotarpį padarė naują nesunkų nusikaltimą. Nuteistasis taip pat baustas ir administracine tvarka: per penkis metus iki nusikalstamos veikos padarymo 8 kartus baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už administracinį nusižengimą, susijusį su alkoholio vartojimu, dalis baudų nesumokėtos (t. 1, b. l. 137–144), tai taip pat neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei aptartų aplinkybių visumoje rodo didesnį asmenybės pavojingumą. Šių teismo išvadų nepaneigia ir nuteistojo socialiniai ar ekonominiai ryšiai, kadangi nuteistasis nedirba, išsiskyręs (t. 1, b. l. 145-146). Taip pat pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei į atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šiuo aspektu pabrėžtina tai, jog pastarosios aplinkybės nebuvo suabsoliutinamos, tačiau vertinamos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumos kontekste.

9. Įvertinus aukščiau aptartas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kaltininkui paskirta sankcijoje numatyta trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė, atitinka bausmės paskirtį ir pagrindus, kadangi teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens asmeniniais interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties. Byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio, linkęs daryti teisės pažeidimus, o pastarąjį charakterizuojantys duomenys ? ankstesni teistumai bei baustumai, leidžia spręsti, jog nuteistasis vengia keisti savo gyvenimo būdą. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo didesnį asmenybės pavojingumą. Šių išvadų nepaneigia ir nuteistojo socialiniai ar ekonominiai ryšiai, dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis, būdamas neizoliuotas, toliau gali daryti nusikalstamas veikas, o švelnesnė bausmė ar jos realizavimo forma nėra pakankamos apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas veikas bei pastarąjį nubausti. Pastarojo resocializacija, mažinant nusikalstamų veikų recidyvą, galima tik atliekant laisvės atėmimo bausmę. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. G. už jo padarytą nusikalstamą veiką skyrė baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis, nepaisant byloje nustatytų dviejų atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, artimas arešto bausmės vidurkiui. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, jog paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, neproporcinga ar neadekvati padarytai veikai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

10. Baigiamųjų kalbų metu apeliacinės instancijos teisme nuteistasis ir nuteistojo gynėja pateikė prašymą dėl galimo M. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, teismui taip pat buvo pateiktas proceso dalyvių: nuteistojo ir nukentėjusiosios, susitarimas dėl žalos atlyginimo, sudarytas 2022 m. balandžio 24 d., kuriuo nukentėjusioji atleido nuteistąjį nuo likusios nuosprendžius priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos, t. y. 550 Eur, nuteistajam savanoriškai atlyginus 2,28 Eur turinės žalos ir 250 Eur neturtinės žalos, be kita ko, pateiktas nukentėjusiosios prašymas M. G. neskirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu. Nukentėjusioji I. S. apklausta apeliacinės instancijos teisme taip pat nurodė, jog atleido nuteistajam.

11. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį yra teismo teisė, kurią jis gali realizuoti tik esant visiems BK 38 straipsnyje numatytiems pagrindams: 1) asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pabrėžtina, jog prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikomas esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus. Byloje nustatyta, kad nuteistasis viso proceso metu savo kaltę iš esmės neigė, iškeldamas savo įvykio versiją – jog tik įmetė nukentėjusiąją į sniegą, neigė spardymą kojomis, teigdamas, jog filmuotoje vaizdo medžiagoje užfiksuotas apdrabstymas sniegu, be kita ko, nurodydamas, jog nevalingai stuktelėjo keliu į galvos sritį, kurią pagrįstai paneigė pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis vaizdo įraše tiesiogiai užfiksuotomis aplinkybėmis (past. – aptartomis 7 punkte) bei nuosekliais nukentėjusiosios parodymais (t. 1, b. l. 1-6; 27-28). Taigi, aplinkybė, kad nukentėjusioji atleido teisiamajam, nesudaro imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi byloje nenustatyta BK 38 straipsnyje įtvirtintų imperatyvių pagrindų visumos – kaltininkas nepripažino visų esminių veikos padarymo aplinkybių, dėl ko nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo M. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to nenustatyta ir kita BK 38 straipsnio 4 punkte numatyta sąlyga ? pagrįstas manymas, jog asmuo ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip jau paminėta, M. G. praeityje ne kartą teistas, nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, tad nėra pagrindo manyti, jog asmuo ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

12. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, kad nukentėjusioji I. S. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nuteistojo gynėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydžiu.

13. CK nėra nustatytas konkretus atlygintinos neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Taigi, teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

14. Šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl tyčiniais nusikalstamais nuteistojo veiksmais nukentėjusiajai buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, kuris tęsėsi visą savaitę, teko gerti paskirtus vaistus. Be to, nukentėjusioji įvykio metu patyrė dvasinius išgyvenimus: nesaugumo jausmą, stresą, kurį laiką buvo sutrikęs miegas. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, nukentėjusioji iki šiol pergyvena dėl įvykio, jaučia baimę, kad bus netikėtai užpulta ir vėl sumušta. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog nuteistasis yra darbingo amžiaus, išsiskyręs. Taigi, atsižvelgus į sukeltus padarinius, kaltininko kaltę, jo turtinę padėtį, teismas sprendžia, jog priteista 800 Eur suma nelaikytina neproporcinga, kartu neviršija ir apeliaciniame skunde nurodomo teismų praktikoje priteisto žalos atlyginimo dydžio bei nepagrindžia to, kad teismų nustatytas nukentėjusiajam padarytas neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, dėl ko keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo skunde išdėstytais motyvais, grindžiamais vieninteliu kriterijumi – žalos pasekmėmis, nėra pagrindo.

15. Kita vertus, atsižvelgus į civiliniams teisiniams santykiams būdingą dispozityvumą bei civilinio ieškovo aiškiai išreikštą valią sumažinti priteistos turtinės žalos dydį, atsisakant dalies civilinio ieškinio dalyko: teismui pateiktas nuteistojo ir nukentėjusiosios, susitarimas dėl žalos atlyginimo, sudarytas 2022 m. balandžio 24 d., kuriuo nukentėjusioji atleido nuteistąjį nuo likusios nuosprendžius priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos, t. y. 550 Eur, nuteistajam savanoriškai atlyginus 2,28 Eur turinės žalos ir 250 Eur neturtinės žalos; apklausta apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji I. S. sutiko, kad priteista žala būtų sumažinta iki 300 Eur, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas sumažinant iš nuteistojo M. G. priteistą 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 300 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. G. gynėjos advokatės Žanetos Šlyžiūtės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajai I. S. iš nuteistojo M. G. priteista 800 Eur neturinei žalai atlyginti:

nustatyti, kad nukentėjusiajai I. S. iš nuteistojo M. G. priteisiama 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.