Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. ir jo gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nukentėjusiojo K. L. civilinis ieškinys tenkintas ir iš S. P. priteista 300 Eur neturtinės žalai atlyginti ir 1 500 Eur proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. P. nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdė K. L. sveikatą, o būtent: 2022 m. sausio 8 d. apie 11.00 val. K. L. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto metu tyčia sudavė savo kakta vieną smūgį K. L. į kaktos sritį, tuo padarydamas jam kraujosruvą kaktoje.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo S. P. ir jo gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistojo apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, teigiant, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina S. P. kaltės, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad S. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam K. L.. Teisėjų kolegijos vertinimu, S. P. kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistojo S. P. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl S. P. kaltės.

11. Nesutiktina su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas išskirtinę reikšmę suteikė nukentėjusiojo parodymams, nevertindamas nuteistojo nurodytų aplinkybių, kadangi nukentėjusiojo K. L. nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Tuo tarpu nuteistojo pateiktos versijos nepagrindžia jokie kiti byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas Š. J. parodė, kad sausio 8 d. jam paskambino nukentėjusysis ir liepė skubiai atvykti bei sutvarkyti S. Atvažiavus pas nukentėjusįjį į namus, kaukė signalizacija ir kieme stovėjo nukentėjusysis su nuteistuoju. Pastebėjo ant K. L. kaktos didelį pakraujavusį guzą, o pas S. – kraujosruvą ant kaktos. Nukentėjusysis jam pasakė, kad S. P. šiam kirto. Žino, kad konfliktas įvyko dėl šovinių, kadangi jam nuteistasis skundėsi, kad nukentėjusysis padarė šovinius ir jų sąraše nebuvo. Žinojo, kad S. P. pyko ant nukentėjusiojo K. L.. Apylinkės teisme apklaustas liudytojas V. M. nurodė, kad įvykio dieną jam paskambino nukentėjusysis K. L. ir pasakė, kad jį sumušė. Atvažiavęs į įvykio vietą, girdėjo garsiai kaukiančią signalizaciją. Garaže sėdėjo K. L. ir S. P.. Ant nukentėjusiojo galvos matėsi gumbas, prožektorius buvo nusmukęs nuo kaktos. Paklausus kas čia vyksta, K. L. ranka parodė į nuteistąjį. S. P. garaže neadekvačiai elgėsi ir grasino dar kartą kirsti, liepdamas K. nesiguosti, nes gavo tik vieną smūgį.

12. Teismas, pripažindamas nuteistąjį S. P. kaltu, taip pat rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais rašytiniais byloje esančiais įrodymais. K. L. pareiškimu ikiteisminio tyrimo institucijos prašė pradėti ikiteisminį tyrimą S. P. atžvilgiu dėl to, kad šis 2022 m. sausio 8 d. apie 11.30 val. kakta kirto jam į kaktos sritį (1 t., b. l. 5). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad kraujosruva K. L. kaktoje buvo padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai 2022 m. sausio 8 d., ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. Pas K. L. nustatyta kaktos pusėje 4,5x4 cm melsvai violetinė kraujosruva (1 t., b. l. 24). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota kraujosruva K. L. kaktoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu, kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 28). Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo S. P. kaltės turinį patvirtina ir aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo.

13. Apeliacinės instancijos teisme buvo nuspręsta atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti teismo medicinos ekspertą V. V. bei nepriklausomą teismo medicinos ekspertą G. A. C.. Nuteistojo S. P. gynėjas kėlė versiją, kad sužalojimas nukentėjusiajam K. L. negalėjo būti padarytas kaltinime nurodytu būdu, t. y. S. P. kakta smūgiavus nukentėjusiajam į galvą. Siekdamas pagrįsti savo argumentą, nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė nepriklausomo teismo medicinos eksperto G. A. C. konsultacinę išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad S. P. nustatytas nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje, dešinėje ausyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti byloje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. sausio 8 d. 11 val. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Sužalojimų aprašymas, pobūdis, lokalizacija rodo, kad sužalojimai negalėjo būti padaryti byloje, K. L. nurodytomis aplinkybėmis, t. y. S. P. savo kakta sudavus vieną kartą K. L. į kaktą, kai pastarasis ant galvos buvo užsidėjęs prožektorių. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu.

14. Apygardos teisme apklaustas ekspertas V. V. dėl S. P. padarytų sužalojimų paaiškino, kad sužalojimai turėjo būti padaryti dviem poveikiais, kadangi konstatuoti objektyvūs sužalojimai kaktoje, dešinėje ausyje, o dėl krūtinės ląstos, kiek supranta, buvo paremta tik nukentėjusiojo nusiskundimais, objektyvių sužalojimų nebuvo rasta. Žmogus tikriausiai pasiskundė, kad jam buvo suduota, bet objektyviai nieko nerasta. Klinikiniais duomenimis turima omenyje, kai ligoninėje klinicistas ar chirurgas, ar traumatologas buvo iškviestas ir ką asmuo pasakė, kad jam gal ten įspyrė ar sudavė, tai ir parašoma, bet objektyviai jokių sužalojimų nebuvo. Surašydamas specialisto išvadą dėl S. P. padarytų sužalojimų, rėmėsi klinikiniais duomenimis klinicisto išvada (1 t., b. l. 58-59). Nurodė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas kontaktuojant S. P. galvai su ant K. L. galvos buvusiu prožektoriumi, atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį, lokalizaciją. Dėl K. L. padaryto sužalojimo patvirtino, kad tokį sužalojimą galėjo padaryti S. P., suduodamas kakta į galvą, kadangi ten kraujosruva, tad galima su bet kokiu kietu buku daiktu padaryti. Pagarsinus konsultacinę eksperto G. A. C. išvadą, ekspertas teigė, kad S. P. galėjo susižaloti bet kokiu kietu buku daiktu, taip padaromas nubrozdinimas. Jeigu buvo kažkoks prožektorius, galėjo būti ir taip. K. L. sužalojimas padarytas vienu poveikiu. Ekspertas patvirtino, kad K. L. sužalojimas galėjo būti padarytas smūgiuojant į kaktą ir nuo to kontakto galėjo ir pats S. P. susižaloti. Dėl dviejų trauminių poveikių S. P., paaiškino, kad asmenys judėjo, judėjo galva, galbūt lenkėsi, galėjo gal ir užkabinti ir už ausies po to smūgio. Nemano, kad po smūgio į vieną pusę, žmogus negali pasukti galvos ir kokiu prožektoriumi užkabinti ausies.

15. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas G. A. C. paaiškino, kad pacientui atvykus į gydymo įstaigą, gydytojas klausia, dėl ko atvyko ir kokie nusiskundimai. Ligoninėje S. P. teigė, kad buvo sumuštas, nusiskundimai - skauda krūtinę, pilvą, galvą. Buvo apžiūrėtas ir parašyta, ką gydytojas matė objektyviai, t. y. kokie sužalojimai buvo nustatyti. Gydytojas matė nubrozdinimus, nustatė, kad yra nubrozdinta kakta ir ausis. Skausmas - neobjektyvus nusiskundimas, kurio negali nustatyti specialistas. Skausmą daktaras įrašė remdamasis tiriamojo nusiskundimais. Medicininiuose dokumentuose yra nurodyta, jog nustatė nubrozdinimus ir patepė juos betadinu - vaistais, tai rodo, kad šitie nubrozdinimai buvo švieži, šlapi, kitaip nepateptų betadinu. Atsižvelgiant į tai, nubrozdinimai galėjo būti padaryti prieš pat atvykstant į gydymo įstaigą. Sužalojimai S. P. galėjo būti padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Tiksliai nustatyti, koks buvo mechanizmas, negali. Šiuo atveju sužalojimo vaizdas, aprašymas neleidžia nustatyti tiksliai, kaip jis buvo padarytas, ar žmogus pats krito ir susižalojo, ar jam sudavė ir jį sužalojo. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių, nes vienas sužalojimas yra galvos vienoje pusėje, kitas - dešinėje ausyje. Sužalojimų aprašymas, pobūdis, lokalizacija rodo, kad jie negalėjo būti padaryti, suduodant vieną kartą kitam asmeniui į kaktą. Ekspertas patvirtino, kad jei S. P. kakta smūgiavo K. L. į galvą, galėjo susižaloti ir pats kaktos kairėje. Taip pat patvirtino, kad S. P. smūgiuojant galva K. L., tokie sužalojimai K. L. galėjo gautis.

16. Apeliacinės instancijos teisme, atliekant įrodymų tyrimą, nukentėjusysis K. L. paaiškino, kad P. jį stūmė ir kirto į galvą, tuo metu garaže nieko nebuvo. Tada paspaudė pavojaus mygtuką ir skambino draugams Š. ir V.. Nuteistasis atėjo pabalęs į tą garažą. Matėsi, kad nuteistasis elgiasi neadekvačiai, prašė pasiskaityti lapą ir tada kalbėti. Kai atvyko Š., V. - verkė, smūgių jau nebuvo. S. P. kirto jam į galvą. P. sėdėjo, atvažiavo Š. ir V. pirmesni, o paskui apsauga atvyko. Į policiją kreipėsi įvykio dieną, t. y. 2022 m. sausio 8 d. Penktadienį po įvykio suskambino su advokatu, jis tą patį vakarą padėjo surašyti pareiškimą ir kreiptis į policiją. Pas medikus vyko pirmadienį. Iš karto į policiją nesikreipė, nes pagailėjo S. P., kadangi šis jo prašė nekviesti policijos.

17. Apeliacinės instancijos teisme, atliekant įrodymų tyrimą, S. P. paaiškino, kad pas K. L. atvyko tikslu atsiimti pusę įrangos. Nukentėjusysis jį pasitiko, bet sakė išeiti, kadangi negali čia būti. Nuteistasis atsakė, kad visi čia visą gyvenimą vaikšto. Tada nukentėjusysis pasakė, kad pasidarė licenciją ir nuteistasis čia negali vaikščioti, ,,turi stogą“. Kilo žodinis konfliktas, tačiau jam nekirto. Nukentėjusysis išėjo į lauką, kažkam skambinėjo, o nuteistasis atsisėdo ant kėdės ir laukė. Atlėkė jų bendras draugas Š. J. ir klausė, ką čia nuteistasis daro, kadangi nukentėjusysis ,,turi stogą“. Už kokių 20 min. minučių įlėkė trečias asmuo, pradėjo jį mušti į ausį. Šiai dienai neturi dantų, padaryta akies ir peties operacija. Kai pasakė skambinti policijai, jie nuteistąjį vertė, ant žemės voliojo, pirštus laužė, kad telefoną atimti. L. ir smaugė, ir viską iš eilės darė. Abudu jį viliojo ant tokių grubių plytelių po grindis. Daktarai nustatė, kad trys dantys nulaužti. Kai pamatė, kad atvažiavo apsauga, pasodino nuteistąjį ant kėdės, įėjo apsauga, bet apsauginis tikrai ne tas buvo. Tai pasakė ir anam teisme, atvažiavo jo draugas, dirbęs, matyt, irgi policijoje, nes visi jie policininkai buvę. Apsauginio prašė pagalbos, gelbėti, kad neužmuštų, tačiau šis atsakė, kad jie čia viską susitvarkys, apsisuko ir išvažiavo. Kai sėdo į mašiną išvažiuoti, buvo užstatytas ,,BMW“ prancūziškais numeriais. Jam pagrasino, kad niekur nesiskųstų, kadangi ,,į vietą padės“. Tiesiai nuvažiavo į policiją, o paskui buvo ligoninėje. Trys daktarai nustatė, kad nulaužti dantys, Norvegijoj išėmė implantą, nes buvo pakrypęs. Pradėjo akim nematyti, važiavo darytis akių operaciją, nes nuo sumušimo dešinė akis buvo labai silpna.

18. Taigi, apibendrinus byloje esančius įrodymus, matyti, kad nukentėjusysis K. L. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai teigė, kad jam sužalojimą kaktoje padarė S. P., suduodamas savo kakta į jo galvą. Teikdamas pareiškimą ikiteisminio tyrimo institucijai, nukentėjusysis nurodė analogiškas aplinkybes. Liudytojai Š. J. ir V. M. patvirtino, kad atvykę į įvykio vietą, ant nukentėjusiojo kaktos pastebėjo guzą. Nukentėjusysis jiems teigė, kad sužalojimą jam padarė S. P.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad kraujosruva K. L. kaktoje buvo padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai 2022 m. sausio 8 d., ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Apeliacinės instancijos teisme, atlikus įrodymų tyrimą, teismo medicinos ekspertai G. A. C. ir V. V. patvirtino, kad S. P. galėjo pats susižaloti, suduodamas kakta smūgį nukentėjusiajam į galvą. Be to, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas S. P. baudžiamosios atsakomybės klausimas ir analizuojami K. L. padaryti sužalojimai. Tuo tarpu ekspertas G. A. C. pateikė konsultacinę išvadą dėl S. P. padarytų sužalojimų, o tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad S. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Aukščiau nurodyti motyvai, aptarti byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad apeliaciniame skunde išdėstyti nuteistojo argumentai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės, padarius nusikalstamą veiką ir tėra apelianto savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Taigi, nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

20. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepašalino tarp įvykių chronologijos ir liudytojų bei nukentėjusiojo paaiškinimų esančių neatitikimų, abejonių. Skunde akcentuojama, kad teisiamojo posėdžio metu apklausiamas K. L. parodė, kad peiliai buvo garaže sudėti žvėrienos dorojimui ir tuos peilius V. M. patraukė, nors liudytojai apie peilius ir jų grėsmę neužsiminė. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši aplinkybė neturi jokios įrodomosios reikšmės bylos nagrinėjimui. Liudytojams proceso metu nebuvo užduodami klausimai dėl garaže galimai buvusių peilių, o patys liudytojai šių aplinkybių galėjo neminėti kaip nereikšmingų. Be to, natūralu, kad įvykio metu asmenų dėmesys buvo koncentruojamas į kilusį konfliktą, jo sprendimą, o ne garaže esančius daiktus. Įvertintina ir tai, kad V. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas 2022 m. sausio 26 d., o Š. J. – 2022 m. kovo 4 d., todėl po įvykio praėjus tam tikram laikui galėjo neatsiminti tam tikrų nereikšmingų aplinkybių ir jų nepaminėti. Skunde nurodomos aplinkybės dėl garaže buvusios kėdės sulūžusių ratukų, taip pat neturi jokios reikšmės šios bylos nagrinėjimui. Be to, iš įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad nukentėjusiojo garaže yra ne viena kėdė su ratukais, jų detali apžiūra nebuvo atlikta, todėl negalima nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybės dėl kėdės ratuko galimo sulūžimo fakto, kuris, kaip minėta, bet kuriuo atveju neturėtų reikšmės bylai (1 t., b. 1. 43-51, 192-204). Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad skiriasi liudytojų ir nukentėjusiojo nurodomos aplinkybės apie tai, kokia eilės tvarka liudytojai atvažiavo pas nukentėjusįjį, kadangi tiek nukentėjusysis K. L., tiek liudytojai Š. J., V. M. teigė, kad pirmasis pas nukentėjusįjį atvažiavo Š. J., o po kiek laiko – V. M.. Kartu pažymėtina, kad ši aplinkybės neturi jokios reikšmės bylai, liudytojų parodymų patikimumo vertinimui ir nuosprendžio pagrįstumui. Akcentuotina, kad liudytojų parodymai dėl esminių bylos aplinkybių sutampa ir tarpusavyje neprieštarauja.

21. Apeliaciniame skunde taip pat keliama abejonė liudytojų Š. J. ir V. M. parodymų patikimumu, kadangi jie neva yra suinteresuoti apkalbėti nuteistąjį, kadangi S. P. patyrė smūgius būtent nuo liudytojo V. M., dalyvaujant liudytojui Š. J.. Visų pirma, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme, tenkinus nuteistojo ir jo gynėjo prašymą, buvo išreikalauta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) pagal S. P. pareiškimą dėl jam padaryto sužalojimo 2022 m. sausio 8 d. Iš šios ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad S. P. 2022 m. sausio 8 d. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad jo atžvilgiu smurtinius veiksmus atliko K. L. ir jam nepažįstamas asmuo 2022 m. sausio 8 d. apie 11 val., būnant pas nukentėjusįjį (2 t., b. l. 148). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad S. P. konstatuotas sužalojimas galvoje galėjo būti padarytas jam pačiam suduodant smūgį į K. L. galvą, ant kurios buvo uždėtas galvos žibintuvėlis (2 t., b. l. 149-150). Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Marijampolė) prokuroro K. J. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas, konstatuojant, kad S. P. atžvilgiu nebuvo padaryta nusikalstama veika (2 t., b. l. 151-158). Skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo teikiami vyriausiajam prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui ir apygardos teismui, tačiau šis procesinis sprendimas buvo paliktas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas (2 t., b. l. 18-21, 159-171). Taigi, atlikus ikiteisminį tyrimą, apklausus tiek patį S. P., tiek liudytojus V. M., Š. J., atlikus įvykio vietos apžiūrą, gavus specialisto išvadą dėl sužalojimų, buvo priimtas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Taigi, nebuvo nustatyta, kad S. P. sužalojimus patyrė dėl smurtinių nukentėjusiojo K. L. ir V. M. veiksmų. Pažymėtina, kad dėl nuteistajam S. P. padarytų sužalojimų yra priimtas įsiteisėjęs procesinis sprendimas, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, dėl nuteistajam padarytų sužalojimų nepasisako. Antra, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo netikėti liudytojų Š. J., V. M. parodymais kaip nešališkais, kadangi Š. J. yra bendras nukentėjusiojo ir nuteistojo draugas, o liudytojo V. M. nurodomos aplinkybės sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais.

22. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra išsamiai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiojo K. L. atstovas advokatas Renas Bradūnas pateikė 1 000 Eur pinigų priėmimo kvitą už bylinėjimosi išlaidas, susidariusias dėl nukentėjusiojo atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 173). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-174/2014). Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teisme baudžiamoji byla nuteistojo S. P. atžvilgiu buvo nagrinėjama pagal jo paties ir gynėjo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas. Šioje byloje buvo keliami klausimai tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo K. L. interesais byloje, todėl jis turėjo kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos atstovaujant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis K. L. išlaidas patyrė dėl nuteistojo jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, todėl turėtos advokato pagalbos išlaidos dėl atstovavimo apeliaciniame procese, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš S. P.. Apygardos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, bylos apimtį (2 tomai), suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, į tai, kad byla iš esmės išnagrinėta per 2 teismo posėdžius, į tai, kad nukentėjusįjį pirmojoje instancijoje atstovavo tas pats advokatas, kuris buvo susipažinęs su bylos medžiaga, prašoma priteisti suma mažintina iki 500 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. P. ir jo gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo S. P. priteisti nukentėjusiajam K. L. 500 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) turėtų išlaidų atstovo paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.