- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-22
- Bylos Nr.
- 1A-303-383/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01316-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- S. P.
- Nukentėjusysis
- K. L.
- Advokatai
- Arnoldas Blaževičius, Renas Bradūnas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. ir jo gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Nukentėjusiojo K. L. civilinis ieškinys tenkintas ir iš S. P. priteista 300 Eur neturtinės žalai atlyginti ir 1 500 Eur proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. P. nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdė K. L. sveikatą, o būtent: 2022 m. sausio 8 d. apie 11.00 val. K. L. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto metu tyčia sudavė savo kakta vieną smūgį K. L. į kaktos sritį, tuo padarydamas jam kraujosruvą kaktoje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendyje konstatuota, kad S. P. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo parodyma dėl jam padaryto sužalojimo atitinką specialisto išvadoje nurodytą sužalojimo lokalizaciją, liudytojų parodymus.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. P. ir jo gynėjas advokatas Arnoldas Blaževičius prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Taip pat prašo atlikti įrodymų tyrimą ir išreikalauti iš Marijampolės AVPK (duomenys neskelbtini) medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje S. P. kreipėsi į Marijampolės AVPK su pareiškimu, į teismo posėdį iškviesti ir apklausti specialistą, teikusį išvadą dėl S. P. ir K. L..
3.1. Skunde nurodoma, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų. Byloje neįrodyta, kad nuteistasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nuosprendis grįstas subjektyviomis prielaidomis, neanalizuoti byloje surinkti įrodymai, išimtinai vertinti tik nuteistajam nepalankūs įrodymai. Teismas bylą išnagrinėjo ne visapusiškai, atmesdamas gynybos prašymus dėl kitų įrodymų išreikalavimo. Teismas visų abejonių ir neaiškumų, nepašalintų bylą nagrinėjant teisme, nevertino kaltinamojo naudai, nesivadovavo teismų praktika arba ją taikė netinkamai.
3.2. Skunde teigiama, kad nuosprendis grindžiamas iš esmės nukentėjusiojo K. L. parodymais. Teismas neanalizavo kaltinamojo S. P. nuoseklios ir argumentuotos įvykių versijos, kurią patvirtina byloje surinkti įrodymai, neatsižvelgė į faktinių aplinkybių kontekstą, t. y. nukentėjusiojo ir nuteistojo finansinius ir verslo nesutarimus bei dėl šios priežasties susiklosčiusius tarpusavio nesutarimus bei galimą nukentėjusiojo suinteresuotumą apkalbėti nuteistąjį, siekiant jam pakenkti ir atkeršyti. Įvykis įvyko 2022 m. sausio 8 d. apie 11 val., po kurio S. P. nuvyko į Marijampolės AVPK (duomenys neskelbtini) ir parašė pareiškimą dėl jo patirtų sužalojimų. Taip pat 2022 m. sausio 8 d. K. L. pareiškimu prašė pradėti ikiteisminį tyrimą S. P. atžvilgiu dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo (pareiškimas Marijampolės AVPK gautas 2022 m. sausio 10 d.).
3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis paaiškino, kad iki įvykio buvo nesutarimų su S. P., o įvykio dieną S. P. jį stūmė ir kirto galva jam į jo galvą. Galvą S. P. prasimušė, kai jam galva kirto ir į prožektorių susimušė, nes jis ant galvos prožektorių buvo užsidėjęs. Tokie nukentėjusiojo parodymai vertintini kritiškai, kadangi akivaizdu, kad S. P. matydamas ant K. L. galvos prožektorių, netrenktų sau pačiam ir nesukeltų sau skausmo.
3.4. Apeliantų vertinimu, teismas nepašalino tarp įvykių chronologijos ir liudytojų bei nukentėjusiojo paaiškinimų esančių neatitikimų ir abejonių. Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas K. L. parodė, kad „peiliai buvo garaže sudėti žvėrienos dorojimui ir tuos peilius V. M. patraukė. <...>„Kadangi S. P. buvo pasimetęs ir blaškėsi po garažą, kuriame buvo sudėti peiliai mėsos dorojimui, todėl atvykę asmenys liepė S. P. sėsti bei nesiblaškyti po patalpą ir nekelti grėsmės garaže esantiems asmenims.“, tačiau nei pats V. M., nei kiti liudytojai apie peilius ir jų grėsmę neužsiminė. Be to, nukentėjusysis K. L. apklausiamas parodė: „S. kilo nuo kėdės ir iš tos kėdės iškrito ratukas. V. M. laikė jį už peties ir liepė jam sėdėti. Ratukas iškrito ir tada S. nukrito nuo kėdės, sėdėjo ant žemės.“ Tačiau 2022 m. sausio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota priešingai, kad kėdės buvo su ratukais, peiliai kaip grėsmę keliantys įrankiai nebuvo sureikšminti, kadangi garaže galima rasti įvairių grėsmingų ir pavojingų įrankių (1 t., b. 1. 43-51, 192-204).
3.5. Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistojo išdėstytą įvykių chronologiją ir seką patvirtina netiesioginiai įrodymai, esantys byloje bei prieštaringi liudytojų parodymai. Kaip nurodė Š. J. ir K. L., kad Š. J. atvyko pirmas, po to po kelių minučių atvyko M. Iš byloje esančių duomenų matyti kad buvo skambinta Š. J. 10 valandų 59 minutės, V. M. skambinta 11 valandų 03 minutės, tai 4 minučių tarpas. V. M. nurodo, kad jis atvyko labai greitai, nes buvo už 500 metrų. Š. J. nurodo, kad atvyko 25-30 minučių tarpe. Tai rodo, kad tiek K. L., tiek Š. J., tiek V. M., nesudėliojo parodymų taip, kaip reikia. Š. J. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) duodamas parodymus 2022 m. sausio 12 d. apklausiamas parodė: „kadangi S. automobilis buvo užstatytas K. pažįstamo automobiliu, aš nuėjęs tą automobilį patraukiau ir S. išvažiavo.“ Iš šių tiesioginių liudytojų parodymų neaišku, nei kokia eilės tvarka (kas po ko) atvažiavo, nei kokiu tikslu Š. J. patraukė K. pažįstamo (V. M.) automobilį.
3.6. Apeliantų teigimu, teismas nevertino to, kad nukentėjusiojo poziciją palaikantys liudytojai, kurie nebuvo tariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje, kuomet nukentėjo K. L., yra suinteresuoti apkalbėti nuteistąjį, kadangi S. P. patyrė smūgius būtent nuo liudytojo V. M. dalyvaujant liudytojui Š. J.. Nagrinėjama byla yra labai jautri, nes akivaizdžiai susijusi su įtemptais santykiais tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo bei jų medžioklės draugų bendro hobio. Nukentėjusysis K. L. yra buvęs policijos pareigūnas, todėl manytina, kad šiuos ikiteisminius tyrimus turėjo tirti ne Marijampolės ikiteisminio tyrimo įstaiga.
3.7. Skunde pažymima, kad nukentėjusiojo parodymų patikimumu leidžia abejoti ir aplinkybės ir įvykių chronologija nuo tariamo įvykio iki kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Nuosprendyje klausimai dėl parodymų patikimumo nėra analizuojami. Teismas formaliai nuteistojo parodymus vertina tik kaip būdą išvengti baudžiamosios atsakomybės, kitų motyvų ar įrodymų bei aplinkybių teismas nevertina. K. L. 2022 m. sausio 27 d. apklausos metu parodė, kad Š. J. ir V. M. paskambino, nes žino, kad apsaugos darbuotojai nelabai greitai atvyksta pagal iškvietimus. Be to, K. L. dar spėjo pabendrauti su advokatu, kuris patarė kviesti policijos pareigūnus, tačiau K. L. to nepadaro. Pažymėtina, kad K. L. yra neįgalus ir vienintelis jo pragyvenimo šaltinis yra šovinių gamyba ir veiksmai susiję su ginklais. Todėl jeigu jis būtų nuteistas, ar jam būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, tai jis praranda galimybę taisyti šautuvus ir gaminti šovinius. Vis dėlto, K. L. paspaudžia pavojaus signalą, išsikviečia apsaugą, bet policijos nekviečia, o kviečia draugus, nors pats nurodė, kad S. P. neišėjo iš patalpos, buvo perbalęs ir todėl jis kvietėsi draugus, o ne policijos pareigūnus. K. L. policijos nekvietė, apsaugos darbuotojai neįleidžiami į patalpą kur vyksta įvykis, video kameros, kurios stovi patalpoje neveikia ir K. L. nurodo, kad jos neįrašinėjo. Manytina, kad vaizdo įrašų nėra, nes tai atskleistų visą tiesą. Ikiteisminio tyrimo metu tie duomenys nebuvo išreikalauti, o apie šias aplinkybes sužinoma tik vėliau.
3.8. Apeliantai akcentuoja, kad 2022 m. vasario 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 1., b. 1. 24, b. 1.28) nurodyta, kad K. L. konstatuotą kūno sužalojimą (kraujosruva kaktoje) galėjo pasidaryti pats. Nežymiai save susižaloti, siekiant išvengti tam tikros atsakomybės, tai neabejotinai K. L. tą ir pasidarė, nes sužalojimų įvykio vietoje objektyvūs asmenys nematė. Apsaugos darbuotojas R. L. 2022 m. sausio 28 d. apklausiamas parodė, kad į lauką su juo kalbėtis buvo išėjęs K. L. du kartus ir jo į vidų neįleido. Atvykęs apsauginis nematė sužalojimu ant K. L.. Darytina išvada, kad S. P. buvo sumuštas ir siekiant, kad šių aplinkybių nepamatytų saugos darbuotojas, kuris turi teisę iškviesti policiją, nebuvo S. P. išleistas iš patalpos. 2022 m. sausio 12 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje, prijungtoje iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad S. P. klinikiniais duomenimis konstatuota krūtinės ląstos ir pilvo sienos sumušimas, o taip pat nubrozdinimai kaktos ir dešinės ausies srityse buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. S. P. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti jam esant bet kurioje padėtyje. S. P. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant rankomis, tiek spiriant, tiek kontaktuojant su kitais kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiais daiktais, galimai dviem poveikiais. S. P. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2022 m. sausio 8 d. S. P. konstatuotus kūno sužalojimus galėjo pasidaryti pats. S. P. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. 1. 58-59). Pažymėtina, kad S. P. prireikė 5 dantų gydymo ir plyšo peties sausgyslės.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis S. P. ir jo gynėjas advokatas Arnoldas Blaževičius palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Nukentėjusysis K. L. ir jo atstovas advokatas Renas Bradūnas, prokurorė Lina Bingelienė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo S. P. ir jo gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinis skundas atmetamas.
6. Nuteistojo apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, teigiant, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina S. P. kaltės, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
7. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad S. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam K. L.. Teisėjų kolegijos vertinimu, S. P. kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistojo S. P. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl S. P. kaltės.
8. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių, o subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
9. Nuteistasis S. P. apklausiamas pirmosios instancijos teisme kaltės nepripažino ir paaiškino, kad sausio 8 d. atvyko pas K. L. į kiemą pasiaiškinti dėl šovinių gaminimo įrangos, kodėl nukentėjusysis jos neduoda, nors įrangą jie pirko per pusę. Nukentėjusysis, jį pamatęs, liepė dingti ir nesirodyti. Pasiūlius pasikalbėti, nukentėjusysis pasakė, kad iškvies apsaugą, paspaudė signalizacijos mygtuką, kažkam skambino telefonu ir liepė atvažiuoti. Po to atvyko Š. J. ir kitas aukštas žmogus, vardu V. Tuomet V. prieš jį smurtavo (numetė nuo kėdės, trankė į visas kūno vietas ir galvą). Smurtinius veiksmus jo atžvilgiu atliko ir nukentėjusysis K. L., šį smaugdamas. Iš kur pas K. L. atsirado kraujosruva, nežino, gal kai jie abu buvo parvirtę ant grindų ir muistėsi. Nuteistasis tvirtino, kad nesudavė jokio smūgio nukentėjusiajam. Pažymėtina, kad nors nuteistasis S. P. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę neigė, teigdamas, kad smūgių nukentėjusiajam K. L. nesudavė, tačiau tai paneigta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
10. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis K. L. parodė, kad sausio 8 d. pas jį atvyko S. P. pasiaiškinti dėl galimo parako šoviniams gaminti trūkumo. Su nuteistuoju kartu įsigijo šovinių gaminimo aparatą. Nukentėjusysis šiam padavė lapą, kuriame buvo detalizuotas parako panaudojimas. Nukentėjusysis liepė nuteistajam važiuoti namo ir susipažinti su lape išdėstyta informacija. Tada S. P. jį stūmė ir kirto jam galva į galvą. Nukentėjusysis tuomet paspaudė pavojaus mygtuką ir iškvietė apsaugą. Po to jis paskambino Š. J., V. M. ir advokatui, kuris liepė kviesti policiją. Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusysis K. L. aiškino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nuosekliai nurodant, kad jam fizinį skausmą sukėlė ir sužalojimus padarė būtent nuteistasis S. P., todėl apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi jo parodymais.
11. Nesutiktina su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas išskirtinę reikšmę suteikė nukentėjusiojo parodymams, nevertindamas nuteistojo nurodytų aplinkybių, kadangi nukentėjusiojo K. L. nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Tuo tarpu nuteistojo pateiktos versijos nepagrindžia jokie kiti byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas Š. J. parodė, kad sausio 8 d. jam paskambino nukentėjusysis ir liepė skubiai atvykti bei sutvarkyti S. Atvažiavus pas nukentėjusįjį į namus, kaukė signalizacija ir kieme stovėjo nukentėjusysis su nuteistuoju. Pastebėjo ant K. L. kaktos didelį pakraujavusį guzą, o pas S. – kraujosruvą ant kaktos. Nukentėjusysis jam pasakė, kad S. P. šiam kirto. Žino, kad konfliktas įvyko dėl šovinių, kadangi jam nuteistasis skundėsi, kad nukentėjusysis padarė šovinius ir jų sąraše nebuvo. Žinojo, kad S. P. pyko ant nukentėjusiojo K. L.. Apylinkės teisme apklaustas liudytojas V. M. nurodė, kad įvykio dieną jam paskambino nukentėjusysis K. L. ir pasakė, kad jį sumušė. Atvažiavęs į įvykio vietą, girdėjo garsiai kaukiančią signalizaciją. Garaže sėdėjo K. L. ir S. P.. Ant nukentėjusiojo galvos matėsi gumbas, prožektorius buvo nusmukęs nuo kaktos. Paklausus kas čia vyksta, K. L. ranka parodė į nuteistąjį. S. P. garaže neadekvačiai elgėsi ir grasino dar kartą kirsti, liepdamas K. nesiguosti, nes gavo tik vieną smūgį.
12. Teismas, pripažindamas nuteistąjį S. P. kaltu, taip pat rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais rašytiniais byloje esančiais įrodymais. K. L. pareiškimu ikiteisminio tyrimo institucijos prašė pradėti ikiteisminį tyrimą S. P. atžvilgiu dėl to, kad šis 2022 m. sausio 8 d. apie 11.30 val. kakta kirto jam į kaktos sritį (1 t., b. l. 5). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad kraujosruva K. L. kaktoje buvo padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai 2022 m. sausio 8 d., ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. Pas K. L. nustatyta kaktos pusėje 4,5x4 cm melsvai violetinė kraujosruva (1 t., b. l. 24). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota kraujosruva K. L. kaktoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu, kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 28). Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo S. P. kaltės turinį patvirtina ir aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo.
13. Apeliacinės instancijos teisme buvo nuspręsta atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti teismo medicinos ekspertą V. V. bei nepriklausomą teismo medicinos ekspertą G. A. C.. Nuteistojo S. P. gynėjas kėlė versiją, kad sužalojimas nukentėjusiajam K. L. negalėjo būti padarytas kaltinime nurodytu būdu, t. y. S. P. kakta smūgiavus nukentėjusiajam į galvą. Siekdamas pagrįsti savo argumentą, nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė nepriklausomo teismo medicinos eksperto G. A. C. konsultacinę išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad S. P. nustatytas nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje, dešinėje ausyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti byloje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. sausio 8 d. 11 val. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Sužalojimų aprašymas, pobūdis, lokalizacija rodo, kad sužalojimai negalėjo būti padaryti byloje, K. L. nurodytomis aplinkybėmis, t. y. S. P. savo kakta sudavus vieną kartą K. L. į kaktą, kai pastarasis ant galvos buvo užsidėjęs prožektorių. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu.
14. Apygardos teisme apklaustas ekspertas V. V. dėl S. P. padarytų sužalojimų paaiškino, kad sužalojimai turėjo būti padaryti dviem poveikiais, kadangi konstatuoti objektyvūs sužalojimai kaktoje, dešinėje ausyje, o dėl krūtinės ląstos, kiek supranta, buvo paremta tik nukentėjusiojo nusiskundimais, objektyvių sužalojimų nebuvo rasta. Žmogus tikriausiai pasiskundė, kad jam buvo suduota, bet objektyviai nieko nerasta. Klinikiniais duomenimis turima omenyje, kai ligoninėje klinicistas ar chirurgas, ar traumatologas buvo iškviestas ir ką asmuo pasakė, kad jam gal ten įspyrė ar sudavė, tai ir parašoma, bet objektyviai jokių sužalojimų nebuvo. Surašydamas specialisto išvadą dėl S. P. padarytų sužalojimų, rėmėsi klinikiniais duomenimis klinicisto išvada (1 t., b. l. 58-59). Nurodė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas kontaktuojant S. P. galvai su ant K. L. galvos buvusiu prožektoriumi, atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį, lokalizaciją. Dėl K. L. padaryto sužalojimo patvirtino, kad tokį sužalojimą galėjo padaryti S. P., suduodamas kakta į galvą, kadangi ten kraujosruva, tad galima su bet kokiu kietu buku daiktu padaryti. Pagarsinus konsultacinę eksperto G. A. C. išvadą, ekspertas teigė, kad S. P. galėjo susižaloti bet kokiu kietu buku daiktu, taip padaromas nubrozdinimas. Jeigu buvo kažkoks prožektorius, galėjo būti ir taip. K. L. sužalojimas padarytas vienu poveikiu. Ekspertas patvirtino, kad K. L. sužalojimas galėjo būti padarytas smūgiuojant į kaktą ir nuo to kontakto galėjo ir pats S. P. susižaloti. Dėl dviejų trauminių poveikių S. P., paaiškino, kad asmenys judėjo, judėjo galva, galbūt lenkėsi, galėjo gal ir užkabinti ir už ausies po to smūgio. Nemano, kad po smūgio į vieną pusę, žmogus negali pasukti galvos ir kokiu prožektoriumi užkabinti ausies.
15. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas G. A. C. paaiškino, kad pacientui atvykus į gydymo įstaigą, gydytojas klausia, dėl ko atvyko ir kokie nusiskundimai. Ligoninėje S. P. teigė, kad buvo sumuštas, nusiskundimai - skauda krūtinę, pilvą, galvą. Buvo apžiūrėtas ir parašyta, ką gydytojas matė objektyviai, t. y. kokie sužalojimai buvo nustatyti. Gydytojas matė nubrozdinimus, nustatė, kad yra nubrozdinta kakta ir ausis. Skausmas - neobjektyvus nusiskundimas, kurio negali nustatyti specialistas. Skausmą daktaras įrašė remdamasis tiriamojo nusiskundimais. Medicininiuose dokumentuose yra nurodyta, jog nustatė nubrozdinimus ir patepė juos betadinu - vaistais, tai rodo, kad šitie nubrozdinimai buvo švieži, šlapi, kitaip nepateptų betadinu. Atsižvelgiant į tai, nubrozdinimai galėjo būti padaryti prieš pat atvykstant į gydymo įstaigą. Sužalojimai S. P. galėjo būti padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Tiksliai nustatyti, koks buvo mechanizmas, negali. Šiuo atveju sužalojimo vaizdas, aprašymas neleidžia nustatyti tiksliai, kaip jis buvo padarytas, ar žmogus pats krito ir susižalojo, ar jam sudavė ir jį sužalojo. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių, nes vienas sužalojimas yra galvos vienoje pusėje, kitas - dešinėje ausyje. Sužalojimų aprašymas, pobūdis, lokalizacija rodo, kad jie negalėjo būti padaryti, suduodant vieną kartą kitam asmeniui į kaktą. Ekspertas patvirtino, kad jei S. P. kakta smūgiavo K. L. į galvą, galėjo susižaloti ir pats kaktos kairėje. Taip pat patvirtino, kad S. P. smūgiuojant galva K. L., tokie sužalojimai K. L. galėjo gautis.
16. Apeliacinės instancijos teisme, atliekant įrodymų tyrimą, nukentėjusysis K. L. paaiškino, kad P. jį stūmė ir kirto į galvą, tuo metu garaže nieko nebuvo. Tada paspaudė pavojaus mygtuką ir skambino draugams Š. ir V.. Nuteistasis atėjo pabalęs į tą garažą. Matėsi, kad nuteistasis elgiasi neadekvačiai, prašė pasiskaityti lapą ir tada kalbėti. Kai atvyko Š., V. - verkė, smūgių jau nebuvo. S. P. kirto jam į galvą. P. sėdėjo, atvažiavo Š. ir V. pirmesni, o paskui apsauga atvyko. Į policiją kreipėsi įvykio dieną, t. y. 2022 m. sausio 8 d. Penktadienį po įvykio suskambino su advokatu, jis tą patį vakarą padėjo surašyti pareiškimą ir kreiptis į policiją. Pas medikus vyko pirmadienį. Iš karto į policiją nesikreipė, nes pagailėjo S. P., kadangi šis jo prašė nekviesti policijos.
17. Apeliacinės instancijos teisme, atliekant įrodymų tyrimą, S. P. paaiškino, kad pas K. L. atvyko tikslu atsiimti pusę įrangos. Nukentėjusysis jį pasitiko, bet sakė išeiti, kadangi negali čia būti. Nuteistasis atsakė, kad visi čia visą gyvenimą vaikšto. Tada nukentėjusysis pasakė, kad pasidarė licenciją ir nuteistasis čia negali vaikščioti, ,,turi stogą“. Kilo žodinis konfliktas, tačiau jam nekirto. Nukentėjusysis išėjo į lauką, kažkam skambinėjo, o nuteistasis atsisėdo ant kėdės ir laukė. Atlėkė jų bendras draugas Š. J. ir klausė, ką čia nuteistasis daro, kadangi nukentėjusysis ,,turi stogą“. Už kokių 20 min. minučių įlėkė trečias asmuo, pradėjo jį mušti į ausį. Šiai dienai neturi dantų, padaryta akies ir peties operacija. Kai pasakė skambinti policijai, jie nuteistąjį vertė, ant žemės voliojo, pirštus laužė, kad telefoną atimti. L. ir smaugė, ir viską iš eilės darė. Abudu jį viliojo ant tokių grubių plytelių po grindis. Daktarai nustatė, kad trys dantys nulaužti. Kai pamatė, kad atvažiavo apsauga, pasodino nuteistąjį ant kėdės, įėjo apsauga, bet apsauginis tikrai ne tas buvo. Tai pasakė ir anam teisme, atvažiavo jo draugas, dirbęs, matyt, irgi policijoje, nes visi jie policininkai buvę. Apsauginio prašė pagalbos, gelbėti, kad neužmuštų, tačiau šis atsakė, kad jie čia viską susitvarkys, apsisuko ir išvažiavo. Kai sėdo į mašiną išvažiuoti, buvo užstatytas ,,BMW“ prancūziškais numeriais. Jam pagrasino, kad niekur nesiskųstų, kadangi ,,į vietą padės“. Tiesiai nuvažiavo į policiją, o paskui buvo ligoninėje. Trys daktarai nustatė, kad nulaužti dantys, Norvegijoj išėmė implantą, nes buvo pakrypęs. Pradėjo akim nematyti, važiavo darytis akių operaciją, nes nuo sumušimo dešinė akis buvo labai silpna.
18. Taigi, apibendrinus byloje esančius įrodymus, matyti, kad nukentėjusysis K. L. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai teigė, kad jam sužalojimą kaktoje padarė S. P., suduodamas savo kakta į jo galvą. Teikdamas pareiškimą ikiteisminio tyrimo institucijai, nukentėjusysis nurodė analogiškas aplinkybes. Liudytojai Š. J. ir V. M. patvirtino, kad atvykę į įvykio vietą, ant nukentėjusiojo kaktos pastebėjo guzą. Nukentėjusysis jiems teigė, kad sužalojimą jam padarė S. P.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad kraujosruva K. L. kaktoje buvo padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai 2022 m. sausio 8 d., ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Apeliacinės instancijos teisme, atlikus įrodymų tyrimą, teismo medicinos ekspertai G. A. C. ir V. V. patvirtino, kad S. P. galėjo pats susižaloti, suduodamas kakta smūgį nukentėjusiajam į galvą. Be to, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas S. P. baudžiamosios atsakomybės klausimas ir analizuojami K. L. padaryti sužalojimai. Tuo tarpu ekspertas G. A. C. pateikė konsultacinę išvadą dėl S. P. padarytų sužalojimų, o tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad S. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Aukščiau nurodyti motyvai, aptarti byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad apeliaciniame skunde išdėstyti nuteistojo argumentai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės, padarius nusikalstamą veiką ir tėra apelianto savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Taigi, nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami.
20. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepašalino tarp įvykių chronologijos ir liudytojų bei nukentėjusiojo paaiškinimų esančių neatitikimų, abejonių. Skunde akcentuojama, kad teisiamojo posėdžio metu apklausiamas K. L. parodė, kad peiliai buvo garaže sudėti žvėrienos dorojimui ir tuos peilius V. M. patraukė, nors liudytojai apie peilius ir jų grėsmę neužsiminė. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši aplinkybė neturi jokios įrodomosios reikšmės bylos nagrinėjimui. Liudytojams proceso metu nebuvo užduodami klausimai dėl garaže galimai buvusių peilių, o patys liudytojai šių aplinkybių galėjo neminėti kaip nereikšmingų. Be to, natūralu, kad įvykio metu asmenų dėmesys buvo koncentruojamas į kilusį konfliktą, jo sprendimą, o ne garaže esančius daiktus. Įvertintina ir tai, kad V. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas 2022 m. sausio 26 d., o Š. J. – 2022 m. kovo 4 d., todėl po įvykio praėjus tam tikram laikui galėjo neatsiminti tam tikrų nereikšmingų aplinkybių ir jų nepaminėti. Skunde nurodomos aplinkybės dėl garaže buvusios kėdės sulūžusių ratukų, taip pat neturi jokios reikšmės šios bylos nagrinėjimui. Be to, iš įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad nukentėjusiojo garaže yra ne viena kėdė su ratukais, jų detali apžiūra nebuvo atlikta, todėl negalima nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybės dėl kėdės ratuko galimo sulūžimo fakto, kuris, kaip minėta, bet kuriuo atveju neturėtų reikšmės bylai (1 t., b. 1. 43-51, 192-204). Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad skiriasi liudytojų ir nukentėjusiojo nurodomos aplinkybės apie tai, kokia eilės tvarka liudytojai atvažiavo pas nukentėjusįjį, kadangi tiek nukentėjusysis K. L., tiek liudytojai Š. J., V. M. teigė, kad pirmasis pas nukentėjusįjį atvažiavo Š. J., o po kiek laiko – V. M.. Kartu pažymėtina, kad ši aplinkybės neturi jokios reikšmės bylai, liudytojų parodymų patikimumo vertinimui ir nuosprendžio pagrįstumui. Akcentuotina, kad liudytojų parodymai dėl esminių bylos aplinkybių sutampa ir tarpusavyje neprieštarauja.
21. Apeliaciniame skunde taip pat keliama abejonė liudytojų Š. J. ir V. M. parodymų patikimumu, kadangi jie neva yra suinteresuoti apkalbėti nuteistąjį, kadangi S. P. patyrė smūgius būtent nuo liudytojo V. M., dalyvaujant liudytojui Š. J.. Visų pirma, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme, tenkinus nuteistojo ir jo gynėjo prašymą, buvo išreikalauta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) pagal S. P. pareiškimą dėl jam padaryto sužalojimo 2022 m. sausio 8 d. Iš šios ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad S. P. 2022 m. sausio 8 d. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad jo atžvilgiu smurtinius veiksmus atliko K. L. ir jam nepažįstamas asmuo 2022 m. sausio 8 d. apie 11 val., būnant pas nukentėjusįjį (2 t., b. l. 148). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad S. P. konstatuotas sužalojimas galvoje galėjo būti padarytas jam pačiam suduodant smūgį į K. L. galvą, ant kurios buvo uždėtas galvos žibintuvėlis (2 t., b. l. 149-150). Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Marijampolė) prokuroro K. J. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas, konstatuojant, kad S. P. atžvilgiu nebuvo padaryta nusikalstama veika (2 t., b. l. 151-158). Skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo teikiami vyriausiajam prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui ir apygardos teismui, tačiau šis procesinis sprendimas buvo paliktas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas (2 t., b. l. 18-21, 159-171). Taigi, atlikus ikiteisminį tyrimą, apklausus tiek patį S. P., tiek liudytojus V. M., Š. J., atlikus įvykio vietos apžiūrą, gavus specialisto išvadą dėl sužalojimų, buvo priimtas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Taigi, nebuvo nustatyta, kad S. P. sužalojimus patyrė dėl smurtinių nukentėjusiojo K. L. ir V. M. veiksmų. Pažymėtina, kad dėl nuteistajam S. P. padarytų sužalojimų yra priimtas įsiteisėjęs procesinis sprendimas, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, dėl nuteistajam padarytų sužalojimų nepasisako. Antra, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo netikėti liudytojų Š. J., V. M. parodymais kaip nešališkais, kadangi Š. J. yra bendras nukentėjusiojo ir nuteistojo draugas, o liudytojo V. M. nurodomos aplinkybės sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais.
22. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra išsamiai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiojo K. L. atstovas advokatas Renas Bradūnas pateikė 1 000 Eur pinigų priėmimo kvitą už bylinėjimosi išlaidas, susidariusias dėl nukentėjusiojo atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 173). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-174/2014). Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teisme baudžiamoji byla nuteistojo S. P. atžvilgiu buvo nagrinėjama pagal jo paties ir gynėjo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas. Šioje byloje buvo keliami klausimai tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo K. L. interesais byloje, todėl jis turėjo kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos atstovaujant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis K. L. išlaidas patyrė dėl nuteistojo jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, todėl turėtos advokato pagalbos išlaidos dėl atstovavimo apeliaciniame procese, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš S. P.. Apygardos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, bylos apimtį (2 tomai), suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, į tai, kad byla iš esmės išnagrinėta per 2 teismo posėdžius, į tai, kad nukentėjusįjį pirmojoje instancijoje atstovavo tas pats advokatas, kuris buvo susipažinęs su bylos medžiaga, prašoma priteisti suma mažintina iki 500 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo S. P. ir jo gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistojo S. P. priteisti nukentėjusiajam K. L. 500 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) turėtų išlaidų atstovo paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.