Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

procesinio dokumento kategorijos: 1.1.7.2.3;1.2.4.6.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Loretai Staknevičienei, dalyvaujant prokurorams A. Ž., L. B., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. L., jo atstovui advokatui R. B., kaltinamajam S. P., jo gynėjui advokatui E. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK) 140 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis nežymiai sutrikdė K. L. sveikatą, o būtent: 2022m. sausio 8 d. apie 11.00 val. K. L. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto metu tyčia sudavė savo kakta vieną smūgį K. L. į kaktos sritį, tuo padarydamas jam kraujosruvą kaktoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo K. L. sveikatą.

Kaltinamasis S. P. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nukentėjusįjį pažinojo, iki šio įvykio santykiai buvo draugiški. Sausio 8 dieną atvyko pas K. L. į kiemą. Atvažiavo pas K. L. pasiaiškinti dėl į šovinių gaminimo įrangos, kodėl K. L. jam neatiduoda įrangos, nes įrangą buvo pirkę per pusę, nukentėjusysis pasakė, kad jis nieko negaus. Prieš 6 metus įsigijo su nukentėjusiuoju šovinių gaminimo aparatą ir 6 metus jokių piktumų tarp jų nebuvo. Vertė tos sumos, kurią jis atsiimti norėjo, tai apie 2500 eurų būtų buvusi. Jis tą dieną atvykęs norėjo pasidalinti įrangą. Pasidalinus detales, tai įranga neveiktų, reiktų nusipirkti detalių ir ji vėl veiktų. Norėjo tos įrangos tam tikras detales pasidalinti su K. L.. Tuo metu jo kieme stovėjo du automobiliai, o pats K. L. garaže remontavo savo automobilį. K. L., pamatęs jį, pribėgo prie durų ir liepė jam dingti ir daugiau nesirodyti. Jis pasiūlė K. L. pasikalbėti, tačiau K. L. pasakė, kad iškvies apsaugą ir paspaudė mygtuką. Dar pradėjo kažkam skambinti telefonu. Pirmas atvyko Š. J., o po to kitas aukštas žmogus, atrodo, vardu V. Kol atvyko Š. J., tai nukentėjęs nesiginčijo su juo, tik kažkam skambino. Smurto nebuvo. Jis sėdėjo ant kėdės ir tada atvažiavo tas antras aukštas asmuo ir pradėjo prieš jį smurtą vartoti: griebė jį, nuvertė nuo kėdės, paėmė už drabužių, striukę ant akių užmetė ir smurtą vartojo. K. L. ir Š. J. tuo metu irgi buvo. Kai jie abu sušoko prieš jį, tai Š. rėkė, kad jie nemuštų jo per veidą. Po to nukentėjusysis gal po kokių 5 minučių prieš jį vartojo smurtą, smaugė jį. Apsauga atvažiavo gal po 15 minučių. Paskui K. L. nuvalė nuo jo kraują. Apsaugos vienas žmogus atvyko ir jis apsaugos darbuotojui pasakė, kad jį gelbėtų, nes jį užmuš. Paskui jį paleido ir jis išėjo. Išeiti jam neleido ilgą laiką. Paskui, kai norėjo išvažiuoti, tai prie vartų stovėjo automobilis, turbūt to aukšto vyro, nes jis patraukė tą automobilį. Tas aukštas vyras į veido sritį jam sudavė. Į plyteles dar veidą susižalojo, kai jį ant grindų valkiojo. Dantis jam sužalojo tas V.. Jis K. L. nesudavė jokio smūgio, nes nepajėgė nieko daryti. Jie jam grasino, aukštas žmogus pradėjo jį daužyti, numetė nuo kėdės, mušė. Trankė jam į visas kūno vietas ir į galvą. Pasakė, kad kvies policiją. Tada jie atėmė iš jo telefoną ir toliau jį mušė. Po šito jie jį paleido, bet jam įsėdus į automobilį važiuoti pamatė, kad automobiliu užblokuoti vartai. Paprašė jį išleisti. Stovėjo ir tas aukštas vyras, ir K. ir jie pasakė atvežti iš fermų, kas pas jį yra, o jei ne, tai padės jį į vietą. Po to išleido, nuvažiavo namo, nusiprausė, nuvažiavo į policiją, o po to į ligoninę. Kitą dieną išskrido į Norvegiją ir grįžo po 3 savaičių. Tada jau buvo prasidėjęs tyrimas. Verslas su nukentėjusiuoju buvo jų bendras. Pirko dviese šovinių gaminimo aparatą. Jokių dokumentų nesurašė, kad jie dviese pirko tą aparatą. Su bylos medžiaga yra susipažinęs. Nukentėjusysis aiškina viską kitaip, nes nori iš jo atimti įrangą. Įranga visą laiką buvo nukentėjusiojo garaže. Jis atvykęs pasigamindavo šovinių, kiek jam reikėdavo. Iš kur kraujosruva atsirado pas K. L., nežino, gal kai jie jį abu buvo parsivertė ant grindų ir mušė, tai gal kažkas tai įvyko, nes jis muistėsi. Jis nieko nematė, nes striukė jam ant galvos buvo užmesta. Vartymosi ant grindų metu jis galėjo nusibrozdinti veidą. Jis nukentėjusiajam tikrai nesudavė. Tik Š. nesikišo į muštynes. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Buvo blaivus. Kiti asmenys buvę garaže irgi buvo blaivūs, bet paskui po visko, tai jie kažką gėrė. Viskas įvyko 10 valandą ryto. Garažas K. L. yra (duomenys neskelbtini) kaime. Iki jo atvykimo pas nukentėjusįjį, tai pokalbis tarp jų buvo gal prieš pusantro mėnesio. Kalbėjo, kad jis nupirko šovinių ir parako ir ten niekas neatitinka, o nukentėjusysis pasakė, kad jam nieko neatiduos ir jam niekas nepriklauso. Jis prašė atiduoti pagamintus jo šovinius. Nukentėjusysis buvo jam kažkokį lapą padavęs, bet jis nesusigaudė, kas ten parašyta. Nukentėjusysis pasakė, kad ten surašyta, kiek jo šovinių pagaminta. Tą lapą matė, kai atvyko pas K. L., bet gal ir kitą dieną, neatsimena. Dar anksčiau, dar iki įvykio, turbūt, nukentėjęs tą lapą jam padavė, bet jis tą lapą išmetė ar paliko pas K. L.. Prieš įvykį nukentėjęs tą lapą padavė, bet jis lapo neėmė ir numetė nukentėjusiojo garaže ant stalo. Nepamena, gerai kada padavė jam tą lapą nukentėjusysis. Incidento metu jis skambino savo žmonai ir ji nepatikėjo, kad nukentėjusysis jį varo per duris. Jis skambino tuo momentu, kai laukė apsaugos. Kai jį mušė parvertę ant žemės, tai tada norėjo skambinti policijai, bet jam neleido. Su Š. J. jie geri pažįstami ir jau 40 metų kai jį pažįsta. Nežino, ar Š. J. galėtų jį apkalbėti. Buvo kaip draugai su Š. J., jokių pykčių neturėjo. Matomai Š. J. su nukentėjusiuoju geriau bendravo ir todėl Š. J. jį apkalba. Į policiją kreipėsi po šio įvykio. K. L. pats žino, ką yra iš jo pavogęs ir turi jam atiduoti, kas jam priklauso. K. L. užpuolė jį be jokio pagrindo. Apie nukentėjusiojo sveikatos būklę jis viską žinojo, nukentėjusysis turėjo problemų dėl sveikatos, bet po operacijos jo sveikata žymiai pagerėjo. Šis apsaugos darbuotojas ten nebuvo atvykęs, ten buvo K. draugas atvykęs. Kai atvyko apsaugos darbuotojas, tai Š. J. ir V. M. jau seniai buvo atvykę. Apsaugos darbuotojas atvyko po signalo paspaudimo gal po 30 minučių. K. L. paspaudė apsaugos signalą, kai jis norėjo eiti iš kambariuko į garažą. Tada Š. J. ir V. M. skambino ir jie po 10 minučių atvyko, o apsauga paskutinė atvyko po 30 minučių. Pas nukentėjusįjį atvyko išsiaiškinti dėl šovinių taisymo įrangos ir kodėl nukentėjęs viską nuo jo slepia, slepia, kiek šovinių gamina. Įranga buvo pirkta per pusę. Norėjo išsiaiškinti, kur jo pirktas parakas ir panašiai. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1t., b.l.117) sutinka, atvyko pas nukentėjusį, nes nukentėjęs neduodavo jam ataskaitos, kur dėjo paraką, kurį jam buvo davęs. Duodavo K. L. paraką, kapsules ir kulkas ir nukentėjusysis jam gamino šovinius. K. L. gamino ne tik jam šovinius. Paraką nukentėjusiajam davė ne tik jam gaminti, bet ir kitiems. Pradžioje jie pelną dalinosi, bet paskui jau jis nieko iš K. L. negaudavo. Jis suprato, kad K. L. jam nieko neduos ir atvyko pas nukentėjusįjį pasiaiškinti ir norėjo pasiimti pusę įrangos. Jam atvažiavus pas nukentėjusįjį, jie pradėjo kalbėtis. Apie paraką pokalbio garaže nebuvo. Atvyko du apsaugos darbuotojai, nes girdėjo, kaip Š. pasakė, kad atvažiavo apsauga. Įėjo į vidų vienas iš apsaugos darbuotojų, kurį jis buvo matęs anksčiau. Tai buvo aukštas vyras ir K. su juo kalbėjosi ir pasakė jam, kad viską pats susitvarkys. Jis matė tik vieną apsaugos darbuotoją, nuo kurio buvo už 6 metrų. Pradžioje į tą kambariuką iš lauko patenkama, o po to iš jo į garažą. Kai tik atvyko, K. L. davė jam kažkokį popieriaus lapą. Jis prašė K. L. pasiaiškinti, bet jam paspaudus pultą įsijungė garsinė signalizacija ir K. L. išėjo į lauką ir skambino dar kažkam ir liepė atvažiuoti. Lapą, kurį padavė K. L., jis išmetė. Matė, kad ten kažkokie skaičiai parašyti, bet jis neskaitė. Ten buvo dvi eilutės parašytos, o kad K. L. jam nieko neskolingas, tai K. L. žodžiu pasakė. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė apie tą lapą, nes pamiršo. Girdėjo, kad buvo skambinama apsauginiui po mygtuko paspaudimo ir girdėjo kaip sakė : „ Š., atvažiuok, reik pasiaiškinti“.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 25 d. S. P. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad įteikto pranešimo apie įtarimą esmę suprato, tačiau dėl nusikalstamos veikos neprisipažįsta. Parodė, kad 2022 m. sausio 8 d. apie 10.40 val. jis atvyko pas draugą K. L. į garažą, esantį prie jo namų, (duomenys neskelbtini). Jam atvykus vartai buvo atidaryti ir jis įvažiavo į kiemą. Išlipęs iš automobilio, jis tiesiai ėjo į garažą, kadangi žino, kad jeigu K. yra namuose, jis visada būna tam garaže. Jie su K. tą dieną nebuvo susitarę susitikti. Jis pas K. nuvažiavo tuo tikslu, kad pasiaiškinti, kur yra jam priklausanti šovinių darymo įranga. Jie kartu su K. pirko šovinių darymo įrangą ir planavo, kad gaminsis sau šovinius ir žadėjo steigti įmonę dėl šovinių gaminimo. Nuvykus pas K. jį rado garaže, jis remontavo savo mašiną. K. ant galvos buvo užsidėjęs mažą prožektoriuką. Jis priėjo prie K. ir pasakė jam, kad padaryk jam kavos, reikia pasišnekėti. Kai paprašė pas K. kavos, jis jam atsakė necenzūriniais žodžiais. K. jam liepė dingti ir pasakė, kad jo nenori matyti. Jis dar paklausė K., kas jam čia atsitiko, ar jis čia apsirūkęs ar išgėręs. K. jam pasakė, kad jeigu jis neišeis, jis jam iškvies apsaugą ir rankoje laikė apsaugos mygtuką. Jis jam atsakė "kviesk jeigu nori", jis juk atvažiavo pas jį pasikalbėti. Tada K. paspaudė apsaugos iškvietimo mygtuką. Taip pat pasakė, kad jeigu jis neišeis, tai atvažiuos hebra ir jį išvys. Jis dar pagalvojo, kas čia per hebra. Už kokių 10 minučių pas K. į kiemą atvažiavo su automobiliu Lexus jo draugas Š. J.. Š. atėjo į garažo vidų, jis tuo momentu sėdėjo garaže ant kėdės, prie stalo. Dar su Š. pasišnekėjo, kas čia vyksta, ko čia tarpusavyje gali nesusišnekėti. Už kelių minučių pas K. į garažą įėjo jam nepažįstamas vyriškis, kuris buvo aukštas, stambus ir pailgo veido. Jis tik akimirką pamatė tą vyriškį ir jis iš karto pasakė "šitas senelis, ką tu čia", ir griebė jį už striukės, ir numetė nuo kėdės ant žemės, ir pradėjo jį mušti. Dėl šio mušimo jis yra parašęs pareiškimą policijoje. Tas vyriškis jam užvertė striukę ant galvos, kad jis nieko nematytų. Jam sudavė gal 10 smūgių. Jis jau šiaip taip išsilaisvinęs K. pasakė, kad "ką jūs čia darot, jūs baikit baikas, jūs durni ar girti". Jis pasakė "K. baik", nes jis skambins policijai, dar išsitraukė telefoną iš kišenės ir norėjo surinkti numerį. Tada ant jo puolė K., laužė jam rankų pirštus, ir atėmė telefoną, o tuo metu tas nepažįstamas jam vyriškis laikė jį keliais prispaudęs. Jie iš jo atėmė telefoną. Taip pat tas nepažįstamas jam vyriškis dar sudavė jam kelis smūgius į kairę pilvo pusę. Tada jam pasidarė silpna. Jis paprašė vandens. Jam atrodo, jam vandens atnešė Š.. Paskui jam leido atsistoti, jis atsistojo ir atsisėdo į kitą kėdę, toliau prie garažo durų. Tada vėl prie jo priėjo tas jam nepažįstamas vyriškis ir vėl numetė jį nuo kėdės, ir pradėjo jį mušti. Paskui jie staiga puolė prie jo ir pasodino ant kėdės, dar K. jam nuvalė kraujus nuo galvos ir tuo momentu įėjo iškviesti apsaugos darbuotojai. Jie tarpusavyje visi pasisveikino ir pasakė apsaugos darbuotojams, kad jie čia viską tarpusavyje susitvarkys, ir kad gali važiuoti į namus. Jis tiems apsaugos darbuotojams, kurių buvo du, pasakė, kad "vyrai jį gelbėkit, nes čia mane užmuš". O jie sako "jūs čia vyrais susitvarkysit, ane", K. atsakė, kad taip. Kai išvažiavo apsaugos darbuotojai, prie jo priėjo iš nugaros K. ir pradėjo jį smaugti savo rankomis, ne plaštakomis, o per alkūnės sritį, savo rankom sugriebė jo kaklą. Jei gerai pamena, Š. pasakė, kad "viskas, baikit, užtenka". Tada jie jį paleido. Tada jis išėjo į lauką, sėdo į savo automobilį ir bandė išvažiuoti, tačiau pamatė, kad jo kelias yra užblokuotas BMW automobiliu 7 klasės, juodos spalvos. Tada jis riktelėjo "patraukit mašiną". Tuo metu jam K. atnešė telefoną, atidarė jo vairuotojo pusės dureles ir metė jam priklausantį telefoną pro tas dureles. Po to atsistojęs prie jo automobilio tas jam nepažįstamas vyriškis ir K. pasakė, kad "nebandyk kreiptis į policiją, nes rasim ir padėsim į vietą". Paskui tas jam nepažįstamas vyriškis įsėdo į tą automobilį BMW ir patraukė į šoną, kad jis galėtų išvažiuoti. Tuo metu buvo gal 11.25 val., kaip jis išvažiavo iš K. L. kiemo. Tada paskambino žmonai ir pasakė, kad jį sumušė, žmona liepė kreiptis į policiją. Tada jis grįžo namo, žmona jam nuvalė kraujus ir jis atvyko į policiją parašyti pareiškimą. Todėl dėl šio jo sužalojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl pranešimo apie įtarimą neprisipažįsta, kadangi jis K. L. jokio smūgio nesudavė. Jis K.i savo kakta į jo kaktą tikrai nekirto. K. galbūt galėjo susižaloti savo kaktą tuo metu, kai mušė jį. Pranešime nurodytu laiku, t.y. 11.30 val. jo jau net nebuvo pas K. L. namų kieme. Kodėl K. jį kaltina, kad jis jį sužalojo, pasakyti negali, nežino. Pats konfliktas tarp jo ir K. prasidėjo, kaip jau minėjo, dėl jų su K. asmeninių reikalų, susijusių su šovinių gaminimu (1 t., b.l. 117-119).

Nukentėjusysis K. L. paaiškino, kad 7 metai pažįsta kaltinamąjį S. P.. Iki įvykio buvo nesutarimų. Iki šio incidento, gal prieš pusantro mėnesio, S. P. buvo atvažiavęs pas jį į garažą. Žinojo, ko S. P. atvažiuoja. Jis, kai darydavo šovinius, tai visada darydavo sąrašą. S. P. atvažiuodavo pas jį pinigų. S. pasakė, kad jam trūksta pusantro kilogramo parako. Jis atsakė, kad galima viską suskaičiuoti ir išsiaiškinti, bet S. P. trenkė durimis ir išvažiavo. Jis susinervino ir net dukrai pasakė, kad draugas jį „apvagino“. Pasvėrė su dukra paraką. Tas aparatas buvo jų abiejų pirktas per pusę. Paraką parveždavo nelegaliai kaltinamasis iš Norvegijos. Jis su dukra paraką suskaičiavo ir trūko pusės kilogramo. Bet paskui dar paaiškėjo, kad 170 šovinių buvo padaryta ir tada „visi galai suėjo“. Viską suskaičiavus, parako netrūko. Liko lapas su S. P. surašytais trūkumais ir dukra į tą lapą viską centas į centą surašė. Sausio 8 dieną atvažiavo S.. Jis tuo metu keitė automobilio lemputę. Jo sveikata labai bloga, jis negali nieko kelti. Atvažiavus kaltinamajam, pamatė, kad jis visas perbalęs ir elgiasi ne taip, kaip visada. Jis padavė S. P. tą lapą, kur buvo viską surašęs ir pasakė, kad jis viską susižiūrėtų ir tada jie ramiai pasikalbės. Jis yra susitvarkęs licenzijas ir ten aiškiai parašyta, kad tame garaže negali būti pašalinių žmonių, todėl pasakė, kas S. P. važiuotų namo ir ramiai viską pasiskaičiuotų. S. P. tada jį stūmė ir kirto galva jam į jo galvą. Jis apstulbo ir pasakė, kad netiki, kad S. P. jam kirto. Tada S. P. pasakė, kad nekirto. Jis pasakė, kad kviečia apsaugą ir paspaudė mygtuką. Paskambino advokatui, kuris jam liepė kviesti policiją. Paskui paskambino Š. J. ir V. M.. S. ėjo per duris ir tuo metu Š. atvažiavo. Tada jis pradėjo verkti, nes jam buvo labai skaudu, kad S. taip su juo pasielgė. S. tuo metu atsisėdęs šaipėsi iš jo. Š. jo paklausė, kodėl jis taip elgiasi. Tada atvažiavo V. M., o vėliau ir apsauga. S. norėjo jau išeiti, bet Š. ir V. pasakė jam sėdėti, nes sakė, kad dar pasiaiškinsim. Atvažiavo apsauginis ir S. tada pasakė, kad atsiprašo ir kad viskas bus gerai ir pabučiavo jam į galvą ir liepė nepykti. Atvažiavusiam apsaugos darbuotojui jis pasakė, kad viskas tvarkoje ir apsaugos darbuotojas išvažiavo. Dar jis paklausė apsaugos darbuotojo, kodėl jis taip ilgai neatvažiavo. Apsaugos darbuotojas nuo jo skambučio atvažiavo gal po 15 minučių. S. jau buvo jo atsiprašęs ir tada jis apsaugos darbuotojui pasakė, kad jei dar bus incidentas, tai kvies policiją. S. kilo nuo kėdės ir iš tos kėdės iškrito ratukas. V. M. laikė jį už peties ir liepė jam sėdėti. Ratukas iškrito ir tada S. nukrito nuo kėdės, sėdėjo ant žemės. Apsauginis jau išvažiavo. S. tada per vartus išlydėjo ir jokiu automobiliu vartai nebuvo užblokuoti ir S. P. pro vartus lengvai pravažiavo. Galvą S. P. prasimušė, kai jam galva kirto ir į prožektorių susimušė, nes jis ant galvos prožektorių buvo užsidėjęs. Jam nuo S. P. smūgio ant galvos guzas buvo uždėtas. Garaže galėjo žmonės pas jį būti, tik kambarėlyje negalėjo būti pašaliniai asmenys. Kai jis būna pats asmeniškai kambarėlyje, tai gali būti ir kitas žmogus. Kaltinamasis įėjo į garažą, o po to užėjo į kambariuką. Tie kiti asmenys buvo garaže. Kaltinamasis kruvinas nebuvo. Ginčas kilo dėl galimos parako vagystės, o ne dėl įrangos. S. pasakė, kad jam trūksta parako ir trenkęs durimis išėjo. S. P. šovinių niekada nesigamino. Jis S. P. per 7 metus pagaminęs gal 50 šovinių. S. P. davė parako ir prašė pagaminti 50 šovinių. Niekaip nenustatysi, kiek šovinių pagamini, tik preliminariai gali nustatyti, iš kokio kiekio parako ir kiek šovinių pagaminsi. Pirmas Š. J. atvažiavo, matė smurto žymes ant jo, jam buvo guzas ant galvos. Jis Š. J. pasakė, kad jam kirto S.. Nepamena, ką Š. J. atsakė. Jis pareiškė civilinį ieškinį 1000 eurų sumai už moralinę žalą, nes patyrė didelį stresą. Jis dar ir dabar geria vaistus, ėjo pas psichiatrą, lankėsi ir pas psichologą. Dabar papildomai dar nuo streso vaistus geria. Yra gydytojo per „esveikatą“ išrašyti receptai. Prie ieškinio yra pateikti įrodymai. Po įvykio jam padidino vaistų normą nuo spaudimo ir naujai išrašė vaistus nuo streso. Iki įvykio gėrė vaistus nuo spaudimo, bet jam vaistai jau nepadėjo, tai gydytojas padidino vaistų normą. Iki įvykio nuo streso vaistų negėrė, vaistus jam naujai išrašė. Jo pajamos yra 400 eurų per mėnesį už neįgalumą. Licenziją yra susitvarkęs daryti šoviniams ir gauna pajamas, bet tik gale metų deklaruos. Iš nekilnojamo turto turi namą, bet moka už jį kreditą. Turi vieną automobilį. Gyvena šeimoje, išlaikytinių neturi. Po šio įvykio su kaltinamuoju taikytis nemėgino. Jam gydytojas J. yra išrašęs vaistus, anksčiau jų negėrė. Psichiatrė K. irgi išrašė vaistus, jų iki šio įvykio irgi negėrė. Gydytojas R. dar vaistus išrašė ir dabar juos geria. Nuo sausio 8 dienos jo išgyvenimai tęsiasi iki šios dienos. Stengiasi gyventi dorai ir dėl šio apkaltinimo patyrė didelį stresą. Jei S. P. būtų taikiai pasakęs, kad dalinamės įrangą, tai tikrai būtų taikiai viską išsprendę. Po įvykio jo gyvenimas pasikeitė, nes jis nuolat apie tai galvoja ir nieko nepajėgia dirbti. Nuo sausio 8 dienos jis tik ginklus valė, nes nieko daugiau nepajėgia daryti. Uždeda optikas, šaudykloje prašaudo tuos ginklus, bet šovinių negamina. Guli ištisai ir nieko nenori, nes blogai jaučiasi. Kai kaltinamasis kirto jam galva, tai jis buvo dešinėje pusėje užsidėjęs prožektorių, kuris buvo šiek tiek žemiau nukreiptas. Kai S. P. jam kirto galva, tai pataikė jam į kairę pusę, o sau į dešinę pusę su prožektoriumi susižalojo. Jis jokio fizinio smurto nenaudojo prieš S. P.. Nebūtų kvietęs nei apsauginio, nei Š. J.. Lapelis, kur buvo surašęs visus duomenis dėl parako, liko pas S., kuris jį susilankstė, įsidėjo į striukę ir išsinešė. S. P. atėjo pas jį į garažą. Jis S. P. pasakė, kad jis kambarėlyje negali būti. S. P. tada stūmė jį ir po to kirto jam į galvą dar tame kambarėlyje. Lapą padavė S. garaže. Kai rašė pareiškimą, tai gal galėjo suklysti. Kai padavė S. P. lapą, tai jis tada į kambariuką įėjo. S. P. nežinojo, kad jis yra licenciją įsigijęs ir kad tame kambarėlyje niekas be jo negali būti. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t., b.l.10) sutinka. S. P. įėjo pro dalinai pravertus vartus, jis įėjo iš garažo į kambariuką. Tyrėjai apie kambariuką nesakė. Tyrėja jį klausinėjo, o jis pats nesakė. Jam davė tyrėja protokolą skaityti. Peiliai buvo garaže sudėti žvėrienos dorojimui ir tuos peilius V. M. patraukė. Vaizdo kamerų pas jį garaže yra dvi, bet jos jau seniai neveikia. Kameros atjungtos 13-14 metų. Prieš įvykį leidimus išsiėmė tai veiklai. Laukė gal pusę metų, kad išpildytų visas sąlygas ir kad gautų leidimus. Šiuo metu jis užsiima ta veikla, nes tai jį prablaško. Po naujų metų gal 15 ginklų išvalė ir tai nėra fizinis darbas. Apsaugos darbuotojo į vidų neįleido, nes kaltinamasis maldavo nekviesti nei apsaugos, nei policijos. Po suduoto jam smūgio jis pragulėjo apsvaigęs gal 3-4 dienas lovoje. S., kai išvažiavo ir jie sukirto rankom, tai jis iš karto nuvažiavo į policiją. Policija atvažiavo 17 valandą pas jį ir jis tuo metu gulėjo lovoje apsvaigęs ir jam buvo baisus stresas. Jis galėjo vos eiti. Jis labai blogai jautėsi po to smūgio sudavimo gal 3-4 dienas, jam buvo spaudimas sukilęs, galvą skaudėjo, buvo apsvaigęs nuo smūgio. Jam po insulto ir taip koordinacijos nebuvo. Jam ir įvykis, ir šiandieninis posėdis kelia įtampą ir emocijas. Neturtinę žalą patyrė dėl to, kad jį apvagino nekaltai prieš kitus žmones.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 25 d. nukentėjusysis - civilinis ieškovas K. L. parodė, kad su S. P. yra pažįstami jau daug metų. S. P. jam buvo parvežęs tam tikrų medžiagų ir buvo paprašęs pagaminti šovinius. Jis turi išduotus leidimus gaminti šovinius. 2021 m. gruodžio mėnesio pabaigoje S. P. atvyko pas jį į namus ir apkaltino jį, kad jis galimai pasisavino jo paraką. Jis jam atsakė, kad jokio parako nepasisavino ir jei jis norės, jis jam pateiks įrodymus, kur ir kiek parako sunaudojo, ir koks yra likutis. 2022-01-08 apie 11 val. jam būnant namuose, garaže, ir remontuojant ten automobilį, pamatė, kad pro dalinai pravertas duris į garažą atėjo S. P.. Jį pamatęs jis paėmė iš šaudmenų gamybos patalpos ten buvusį lapą, kuriame buvo surašyta informacija, kur ir kiek parako jis sunaudojo. Šį sąrašą atnešė S. P. ir jį padavė, bei paprašė jo išeiti iš jo garažo. S. P. paaiškino, kad tame lape yra surašyta visa informacija, kur ir kiek jis parako sunaudojo, liepė jam išsianalizuoti tą lapą namie ir tada atvykti pas jį. Tuomet paėmė jam ranka už alkūnės ir norėjo jį palydėti link garažo durų, tačiau S. P. jam pasakė, kad jis neaiškintų jam, ką jis turėtų daryti. Tada S. P. jį abiem savo rankom stūmė į krūtinę, dėl ko jis gal per žingsnį atsitraukė nuo jo ir tada S. P. jam savo kakta kirto į jo kaktos kairę sritį, pataikydamas virš kairės akies. Kadangi tokių veiksmų iš S. jis nesitikėjo, tai net nespėjo sureaguoti į jo tokį veiksmą ir apsiginti. Nuo netikėto smūgio jis apsvaigo, prarado orientaciją, o po keleto sekundžių atsigavęs paėmė patalpoje buvusį apsaugos mygtuką ir jį paspaudė, norėdamas išsikviesti apsaugą. Tuo jų fizinis kontaktas ir baigėsi. Jam paspaudus apsaugos mygtuką, pradėjo garsiai kieme kaukti apsaugos signalizacija. S. P. tada paklausė, kas čia darosi, jis jam atsakė, kad iškvietė apsaugą ir kad jis bus sulaikytas ir perduotas policijai už jam sukeltą sveikatos sutrikdymą. Tuomet S. P. pradėjo jo prašyti, kad jis nesikreiptų į policiją, kadangi jisai gyvena Norvegijoje ir bijojo, kad pradėjus tyrimą policija jam neleis išvykti. Kadangi jam pagailo S. P., jis pagalvojo, kad šį incidentą būtų galima išspręsti taikiai, todėl paskambino S. P. draugui Š. J., kad jis atvyktų ir padėtų išspręsti šį incidentą. Taip pat paskambino savo giminaičiui V. M.. Šie asmenys atvyko greičiau už apsaugos komandos darbuotojus. Pirmiausiai atvyko Š. J., po to V. M.. Jiems jis papasakojo, kad buvo užpultas S. P. ir jam buvo suduotas smūgis į kaktą. Visą šį laiką S. P. jo prašė, kad jis nerašytų policijai pareiškimo dėl jam sukelto sveikatos sutrikdymo. Kadangi S. P. buvo pasimetęs ir blaškėsi po garažą, kuriame buvo sudėti peiliai mėsos dorojimui, todėl atvykę asmenys liepė S. P. sėsti bei nesiblaškyti po patalpą ir nekelti grėsmės garaže esantiems asmenims. Jokio fizinio smurto prieš S. P. naudota nebuvo. Tuo metu išgirdo, kad į garažo duris kažkas beldžiasi, tada per langą pamatė, kad tai apsaugos komandos darbuotojas. Jį pamatęs, jis išėjo į kiemą ir jam papasakojo, kad įvyko incidentas ir buvo užpultas bei sužalotas, tačiau konfliktą sprendžia taikiai, todėl apsaugos pagalba nereikalinga. Apsaugos darbuotojų atvyko vienas. Apsaugos darbuotojas į garažo patalpas net nebuvo užėjęs, su juo kalbėjo tik lauke. Pakalbėjus su apsaugos darbuotoju, jis netrukus išvyko. Apsaugos darbuotojas net nematė S. P. ir kitų asmenų, buvusių jo garaže. Išvykus apsaugos darbuotojui jis sugrįžo į garažą, kur S. P. toliau prašė jo nesikreipti į policiją. Tuo kaip ir incidentas baigėsi. Pasakė S. P., kad važiuotų į namus, o jis pagalvos, ką toliau daryti dėl jam padaryto sužalojimo. Jam išvykstant jis matė, kad pas jį ant kaktos, jeigu neklysta, kairėje pusėje buvo nubrozdinimas, kuris buvo padarytas tuo metu, kai S. P. jam kirto kakta į kairę jo kaktos pusę ir jo kakta kontaktavo su ant jo galvos buvusiu uždėtu prožektoriumi. Šį nubrozdinimą jis buvo pastebėjęs ir dar iki to laiko, kai į jo namus atvyko Š. J. ir V. M.. Dėl jam padaryto sužalojimo jis 2022 m. sausio 10 d. kreipėsi į teismo medicinos specialistus, kuris surašė specialisto išvadą G17/2022(09), kurioje konstatuoti jam padaryti sužalojimai, o būtent : kraujosruva kaktoje, kuri sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip pat dėl sutrikusios širdies veiklos po incidento jis kreipėsi į šeimos gydytoją ir buvo laikinai nedarbingas. Dėl padaryto sveikatos sužalojimo jis teiks civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 10-11).

Liudytojas Š. J. paaiškino, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta, piktumų nėra. Sausio 8 dieną apie 11 valandą jam paskambino K. L. ir paprašė atvykti pas jį skubiai, pasakė atvykti ir sutvarkyti tą savo S.. Atvažiavo per 10 minučių ir atvažiavus į kiemą, K. L. kieme kaukė signalizacija ir kieme abu jie stovėjo, pas K. L. ant kaktos buvo didelis pakraujavęs guzas, pas S. buvo kraujosruva ant kaktos. K. pasakė, kad S. jam kirto, o S. sakė, kad nekirto. Signalizacija kaukė labai garsiai ir jis pasakė, kad einam į garažą. Užėjo į garažą. Tada atėjo V., K. giminaitis, ir paklausė, kas čia vyksta. Pasakė K., kad S. jam kirto ir kad jis iškvietė apsaugą. S. norėjo išvažiuoti, bet V. jam liepė sėsti ir laukti apsaugos. Po kiek laiko atvažiavo apsauga ir K. išėjo į lauką pakalbėti su apsaugos darbuotoju. Paskui grįžo ir tada K. su S. susitaikė. Jie apsikabino ir paskui S. išvažiavo. V. automobilis buvo užstatytas prie vartų, tai automobilį patraukė V. ir S. išvažiavo. K. jam liepė savo S. pasiimti, nes jis su S. buvo draugai. S. yra lengvai užsidegantis. Dėl ko konfliktas įvyko žino. S. jam skundėsi, kad K. padarė šovinius ir jų sąraše nebuvo. Jis tai žinojo jau anksčiau. Žinojo, kad S. ant K. pyko. S. neteisus šitoje pusėje. Prožektorių K. ant galvos buvo užsidėjęs. Pas kaltinamąjį S. irgi kaktoje buvo kraujosruva. Niekas smurto prieš kaltinamąjį nenaudojo. S. šokinėjo ir norėjo išeiti, o V. liepė jam nešokinėti ir sėdėti, paėmė jį už kapišono ir pasodino ant kėdės. Jam būnant garaže, kaltinamasis niekam neskambino, prisimena, kaip jam telefonas iš kišenės iškrito ir jis telefoną ant stalo padėjo. Nežino, kaip jam tas telefonas iškrito. Jo vaidmuo gal buvo, kad atvažiuotų ir apramintų S.. K. yra labai jautrus žmogus. Atvažiavo ir pamatė, kad tikrai K. buvo suduota, o S. dar šaipėsi iš jo. Kaip suprato iš K. L., tai S. norėjo į kambariuką užeiti, o K. neleido ir garaže S. sudavė jam tą smūgį. Jis yra abiejų draugas, bet jis eina už teisybę. Kaltinamasis vadino nukentėjusįjį durneliu. Dabar jau daug metų kovų menais neužsiima S., bet jis jaunystėje lankė karate. Kaltinamasis S. P. pasakė : „ kas čia per smūgis ir kas tave mušė“. Akivaizdžiai matėsi guzas pas K., bet S. nelaikė tokio smurto smurtu ir sakė, kad čia joks ne mušimas. Jis apsaugos darbuotojo nematė ir S. jo nematė. Kai atvyko apsaugos darbuotojas, tai jie visi buvo garaže. Garažo durys buvo pradarytos. Jis pro langą matė žmogų su liemene. S. P. nekalbėjo su apsaugos darbuotoju ir neturėjo galimybės jo matyti. S. prašė nekviesti policijos ir sakė, kad baigiam viską ir jie susitaikė. Jis su S. yra draugai nuo vaikystės, o K. su S. draugai gal 10 metų. S. labai greitai užsidegantis žmogus. K. daug metų S. dirbo. Po įvykio su K. bendrauja, bet apie jo darbo veiklą nieko nežino. Žino tik, kad K. L. įsigijo licenciją, dėl to turėjo daug išlaidų. S. buvo ant žemės pasodintas V.. S. P. pradžioje ant kėdės sėdėjo, bet nusivertė ir buvo ant žemės pasodintas. S. neleido pasišalinti V., kol atvažiuos apsauga, kurią buvo iškvietęs K.. V. paėmė S. už kapišono ir pasodino ant žemės. Kai atvažiavo apsaugos darbuotojas ir paskui išvažiavo, tai jie susitaikė, apsikabino ir tada S. išvažiavo. Iš pradžų viskas vyko „ant karštųjų“, o paskui jie susitaikė ir S. prašė nekviesti apsaugos. Jam atvažiavus, apsauga atvyko po 15 minučių. Kai V. M. atvažiavo, jis paklausė K., kas atsitiko ir po to ir S. paklausė, kodėl jis mušė ir jie barėsi tarpusavyje. S. V. M. pasodino ant kėdės ir liepė jam sėdėti, kol atvyks apsauga. S. gal norėjo nuo kėdės atsistoti, tai liepė jam sėdėti V. M.. Kaltinamasis buvo nukritęs nuo kėdės. Jis tuo metu ramino K. ir visko nematė. Jam atrodo, kad buvo toks momentas, kad kai kaltinamasis parkrito nuo kėdės, tai jį V. M. laikė, kad jis nešokinėtų. Pasišalinti neleido kaltinamajam todėl, kad buvo iškviesta apsauga ir policija. V. M. veiksmai buvo gynybinio pobūdžio. Visi buvo užsidegę nuo to konflikto. Kaltinamasis nuo kėdės nukrito pats ir po to V. M. paėmė jį už kapišono ir liepė jam sėdėti. V. M. norėjo, kad nurimtų konfliktas. Jis pats fiziškai nieko nedarė ir tik taip juos ramino ir žiūrėjo, kad K. nenualptų.

Liudytojas V. M. paaiškino, kad kaltinamojo iš viso nepažįsta, o su nukentėjusiuoju sieja giminystės ryšys. Jo draugą mušė tas asmuo, kuris šioje byloje yra kaltinamasis. Tai buvo prieš metus laiko. Jis pas K. L. laikė savo žvejybinę valtį, kurią remontavosi ir praktiškai kiekvieną dieną pas jį lankydavosi. Tą dieną K. L. jam paskambino ir pasakė, kad jį sumušė. Jis po skambučio už 2 minučių atvažiavo iki garažo. Jam atvažiavus kaukė signalizacija. Užėjo į garažą ir pamatė sėdintį K., o kitoje pusėje sėdėjo kaltinamasis. Kaltinamasis sėdėjo šalia jo draugo ir juokėsi. K. buvo už galvos užsiėmęs, matėsi ant kaktos gumbas. Jam paklausus, kas čia vyksta, K. L. ranka parodė į kaltinamąjį. Kaltinamasis vėl norėjo pulti K., bet Š. jį laikė ir jis kažkiek prilaikė, kad nebūtų to konflikto. Š. įkalbinėjo, kad nereikia kviesti apsaugos, sakė, susitaikykit. S. po to atsiprašė K. ir jie išsiskyrė. Dar po to susitaikymo K. pasakė, kad visko taip nepaliks. Viskas vyko, įėjus į pirmą garažo patalpą. Dar ten yra kita patalpa, kur nukentėjusysis gamina šovinius. Kai jis įėjo į garažą, tai nukentėjusysis sėdėjo už širdies užsiėmęs ir verkė, gumbas matėsi jam ant galvos ir buvo nusmukęs prožektorius nuo kaktos. S. neadekvačiai elgėsi ir grasino dar kartą kirsti ir liepė K.i nesiguosti, nes gavo tik vieną smūgį. Prie jo K. pasakė, kad jį sumušė tas asmuo ir parodė į S.. Jis norėjo sulaikyti kaltinamąjį, kai pastarasis stojo nuo kėdės. Kėdė buvo su iškritusiu raktuku ir kai stojo kaltinamasis ir po to sėdo, tai su ta kėde nuvirto ant grindų. Atsiprašinėjo kaltinamasis jau po to, kai Š. pasakė, kad nekviestų apsaugos. Kad atvažiavo apsauga, tai jis matė pro langą ir tada K. išėjo su apsauga kalbėtis Š. įkalbėtas ir tada apsauga išvažiavo. Tada dar jie kažką kalbėjosi ir po to visi išsiskirstė. Atrodė, kad jie susitaikė. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 1 t., b.l.32-33) sutinka. Jam priežasties K. nesakė, dėl ko jį sumušė. Nukentėjusysis medžioja ir šovinius gamina. Jie kažką kalbėjo apie šovinių gamybą. Anksčiau konfliktų dėl šovinių gaminimo tarp jų nebuvo kilę. Aplamai K. yra labai ramus žmogus. K. jo geras draugas, su juo artimai bendrauja. Po konflikto K. kaltinamąjį išlydėjo iš garažo, o jis liko garaže. K. sakė, kad yra pavargęs ir eina pailsėti, o po to kreipsis į policiją. Kai buvo apsauga, tai kaltinamasis į lauką nebuvo išėjęs ir su apsauga nekalbėjo. Kaltinamojo niekas tuo metu nelaikė garaže. Apsaugai atvykus, konfliktas jau buvo nurimęs ir K. L. išėjo pakalbėti su apsauga. Su nukentėjusiuoju bendravo, nukentėjęs po to įvykio labai prastai jautėsi, verkė, už širdies buvo susiėmęs. Dar vėliau, po kokios savaitės, nukentėjęs vis tiek labai pergyveno ir prastai jautėsi, svarstė, dėl ko S. su juo taip pasielgė. Nesakė, kad kreipėsi į gydytojus. Žinojo, kad K. L. po širdies operacijos. K. L. iš karto nesikvietė policijos dėl to, kad iš pradžių iškvietė apsaugą. Patikėjo K. L. žodžiais, kad jį sumušė kaltinamasis, nes kaltinamasis iš karto šoko po tų žodžių ir norėjo mušti dar K.. Kai paskambino jam telefonu K., tai sakė, kad jį S. sumušė. Jis kaltinamojo ant žemės nesodino, tik ranka jį prilaikė ir sakė, kad pabūtų, kol atvyks apsauga. Jokių smūgių kaltinamajam nesudavė. Kiekvienas kaltinamojo pakilimas buvo su žodžiais „ aš tuoj tau kirsiu, duosiu“. Gal 3-5 kartus jis kilo nuo kėdės. Š. ir jis bandė sulaikyti kaltinamąjį, kad jis nepultų K.. Neleido mušti S. K. kartu su Š.. R. S. žodžiais ir neleido kilti nuo kėdės, prilaikydamas ranka jam už krūtinės.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022m. sausio 26 d. liudytojas V. M. parodė, kad su K. L. jį sieja giminystės ryšiai, todėl jie su juo susitinka beveik kasdien, skambinasi, žvejoja ir bendrauja šeimomis. Su K. iš anksto buvo sutarę, kad 2022m. sausio 8 d. atvažiuos apie pietus valtį-katerį remontuoti, kadangi jis valtį-katerį yra palikęs kieme. Apie 11 val. paskambino K., kuris jam pasakė, kad jį sumušė. Jautė iš balso, kad jis susijaudinęs. Kaip tik tuo metu važiavo pas jį, pasakė, kad netrukus bus. Automobiliu BMW markės, užsienietiškais numeriais, kurių neprisimena, įvažiavo į kiemą. Automobilį pastatė, kur rado vietos, nes kieme stovėjo keletas automobilių. Išlipęs iš automobilio girdėjo kaukiant signalizaciją, garažo durys buvo atidarytos, garaže girdėjosi žmonių šūksniai. Žmonių kieme nebuvo. Įėjęs į garažą iš karto pamatė K., sėdintį ant kėdės, ant galvos uždėtas prožektorius, kuris pasislinkęs į šoną. K. ranka laikėsi užsiėmęs už kaktos, kita ranka laikėsi už krūtinės, širdies plote. Iš karto pastebėjo ant K. kaktos kairėje pusėje, virš akies, paraudimą ir guzą. Kitoje stalo pusėje sėdėjo ant kėdės jam nepažįstamas asmuo, kuris vėliau sužinojo vardu S., kuris buvo įsiaudrinęs ir neadekvačiai elgėsi, o pastarąjį ramino, kaip suprato, jo draugas, kaip vėliau sužinojo vardu Š.. Tuo metu pastebėjo, kad ant S. kaktos yra paraudimas ir lyg įdrėskimas. Dar pagalvojo, kad žmonės po medžioklės, dėvi medžiokline aprangą. Kadangi K. nurodė į S., jis suprato, kad būtent šis asmuo jam sudavė. Kai K. pasakė, kad jį sumušė S., S., sėdėdamas ant kėdės pasakė "ką tu čia skundiesi, guodiesi, vieną kartą gavai", ir bandė keltis nuo kėdės, eiti link K.. Šalia stovėjęs Š. ir jis bandė sulaikyti šį asmenį, neleisdami jam pulti ir taip išvengdami fizinio kontakto K. L. atžvilgiu. Tačiau asmuo buvo labai įsiaudrinęs, muistėsi, kėdė nuvažiavo į šoną ir S. atsisėdo ant žemės. Ir tuo metu, Š. įkalbinėjimo dėka, S. apsiramino. K. pasakė, kad jau iškvietė apsaugą ir atiduos vežti į policiją. Tuomet Š. K. pradėjo įkalbinėti, kad pastarasis nesikreiptų policiją, nes abudu medžiotojai, kam to reikia. Tada S. atsistojo ir priėjęs prie sėdinčio K. jį apsikabino ir pradėjo bučiuoti galvą, pradėjo jo atsiprašinėti, sakydamas kam tų problemų, kad jis dirba užsienyje, reikės jam išvažiuoti ir kad skirstomės taikiai. Kažkuriuo tai metu atvažiavo apsauga, tačiau su ja išėjo kalbėtis tik K., apsauga į garažą įėjusi nebuvo. Kuomet K. sugrįžo į garažą, K. liepė S. važiuoti, tačiau leido suprasti, kad šio reikalo taip nepaliks, vis vien kreipsis į policiją. Tada K. jį išlydėjo iš garažo ir S. išvažiavo. Mano, kad S. pareiškimas yra susijęs su tuo, kad K. jam pilnai neatleido, žadėdamas šį įvykį perduoti policijai. Nei jis nei K. L. S. nemušė ir fizinio smurto jo atžvilgiu nenaudojo, tiek jis, tiek Š. buvo tie asmenys, kurie siekė, kad konfliktas taikiai išsispręstų (1t., b.l. 31-33).

Liudytojas R. L. paaiškino, kad nepažįsta S. P. ir K. L.. Jam žinoma tai, kad jo darbo metu buvo gautas pavojaus signalas dėl įmonės, esančios (duomenys neskelbtini). Nuvyko į minėtą objektą per 4 su trupučiu minutes. Prieš įeinant į patalpas, jis apžvelgė teritoriją ir po to ėjo į gamybines patalpas. Prie durų jį pasitiko K. L., kurio jis paklausė, kas atsitiko. K. L. pasakė, kad per vėlai atvažiavo. Po to pasakė, kad nieko baisaus neatsitiko ir liepė šiek tiek palaukti, sakė patys aiškinasi. K. L. nuėjo į patalpas, o jis paskambino centriniam pultui ir pasakė, kad jo neįleidžia. Centrinis pultas klausė, dėl ko pavojaus signalas. Jis pasakė, kad nežino. Už 5-10 minučių K. L. išėjo ir pasakė, kad viskas gerai ir liepė jam važiuoti. Paklausė, ar tikrai viskas gerai, K. L. dar kartą patvirtino, kad viskas gerai. Tada prisidavė centrinio stebėjimo pultui ir pasakė, kad iš to objekto pasišalina. Apsaugos komanda yra sudariusi sutartį dėl patalpų apsaugos. Jis elgėsi tinkamai, nes atvykus į bet kurį objektą, jie pradžioje apžiūri teritoriją ir tada paskambina savininkui. Jei randa savininką vietoje, tai vadovaujasi savininko pateikta informacija. Savininkas pasakė, kad viskas tvarkoje ir jis objektą apleido. Jis gamybinių patalpų neapžiūrėjo, nes jo neįleido į jas. Daugiau žmonių toje vietoje, be savininko, nematė. Kiemo teritorijoje buvo vienas ar du automobiliai, buvo dar jachta. Judančių objektų kieme nebuvo. Kai iš patalpų išėjo asmuo ir prisistatė savininku, tai jis jį pirmą kartą matė ir jis atrodė normaliai. Smurto žymių jo veide nepastebėjo. Jei būtų buvę akivaizdžios smurto žymės, tai tikrai būtų pastebėjęs. Savininkas nesakė, kodėl juos kvietė. Kai buvo lauke, tai iš patalpų garsų jokių negirdėjo. Datos, kada viskas buvo, nepamena. Pamena tik, kad 11-12 valanda buvo ir tilpo į iškvietimo 4 minučių laiką, jiems duotos 5 minutės atvažiuoti. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 1 t., b.l.39-40) sutinka, 2022 m. sausio 8d. galėjo būti data. Apie policijos kvietimą ar buvo pokalbis su tuo žmogumi, nepamena, bet jam atrodo, kad klausė, ar nereikia policijos kviesti ir jis atsakė, kad nereikia. Be K. L. daugiau su niekuo nebendravo. Gavus pavojaus signalą, kitas asmuo be jo negalėjo atvažiuoti, nes kitas ekipažas buvo išsiųstas į kitą vietą. Jis dirbo nuo 8 iki 8, visą parą. Pultas jam davė komandą vykdyti ir jis nuvyko į tą vietą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022m. kovo 17 d. liudytojas R. L. parodė, kad jis dirba UAB "Apsaugos komanda", reaguoja į saugomų objektų iškvietimus. 2022m. sausio 8 d. jis dirbo reagavimo ekipaže. Jis ekipaže dirbo vienas. Šiuo metu dėl karantino mieste visada dirba du ekipažai, po vieną asmenį ekipaže. Apie pietus, kada tiksliai pasakyti negali, neatsimena, iš centrinio valdymo pulto gavo pranešimą, kad pavojaus pultelis nuspaustas gamybinėse patalpos ir nurodė vykti į (duomenys neskelbtini). Apie gautą pavojaus pultelio nuspaudimą į įvykį reagavo tik jis, kitas ekipažas į įvykį nebuvo siunčiamas. Nuvykęs nurodytu adresu automobilį pasistatė šone įvažiavimo į kiemą. Jam atvykus, jis nuėjo link gamybinių patalpų. Jam priėjus prie šių patalpų iš jos išėjo vyriškis, kaip suprato, tai buvo savininkas, nes jis pasitikslino, kas jis toks, jis jam atsakė, kad jis yra savininkas ir paspaudė pavojaus pultelį. Kuo tas vyriškis buvo apsirengęs, jis neatkreipė dėmesio. Vizualinių sužalojimų ant to asmens jis nepastebėjo ar neatkreipė dėmesio. Kraujo nematė jokio, tą žmogų matė pirmą kartą. Kadangi jis žmogaus nepažįsta, tai negali pasakyti, ar žmogus buvo susijaudinęs ar pasimetęs, kadangi nežino, koks jis būna kasdienybėje. Jie pasisveikino, jis pasakė, kad nuspaustas pavojaus signalas ir kokios problemos. Vyriškis atsakė, kad nėra jokių problemų. Tada jis paklausė, kaip nėra jokių problemų, jeigu jis paspaudė pavojaus signalą. Jis atsakė, kad išsispręs klausimus pats. Tuomet jam pasakė, kad reiktų kviesti policiją, bet jis atsisakė kviesti, sakydamas, kad išsispręs pats ir pagalbos jam nereikia, ir paprašė šiek tiek palaukti. Po ko jis nuėjęs į patalpas užsidarė duris, o jis liko laukti lauke. Tada jis visą gautą informaciją perdavė centrinio pulto darbuotojui, kuris liepė jam laukti. Todėl jis gal apie 5 min stovėjo toje pačioje vietoje. Stovėdamas jokio triukšmo ar žmonių balsų, konflikto garsų negirdėjo. Kas vyko tose patalpose ir ar buvo ten konfliktas, jis nežino ir nematė. Jokių pašalinių žmonių nepastebėjo ir jokios pagalbos niekas nesišaukė. Kai savininkas išėjo antrą kartą, jis pasakė, kad viskas tvarkoje, kad viską jau išsisprendė ir liepė važiuoti. Dar kartą perklausė, ar tikrai pagalba nereikalinga, jis atsakė, kad ne, tada jis išvažiavo. Kiek kieme stovėjo mašinų ir kokių, jis tikrai neatkreipė dėmesio, nes niekada į tokius dalykus nesikoncentruoja, jis koncentruojasi į objekto vietą ir aiškinasi, kodėl nuspaustas pavojaus signalas (1 t., b.l. 38-40).

2022 m. sausio 25 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole fiksuojama, kad nukentėjusysis K. L. tyrėjui pateikė 2022m. sausio 10 d. specialisto išvados Nr. G17/2022(09) kopiją (1 t.,b.l.23).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 566/2021 (09) nurodoma, kad K. L. konstatuota kraujosruva kaktoje buvo padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai 2022m. sausio 8 d., ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. Išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad objektyviai pas K. L. nustatyta kaktos pusėje 4,5x4 cm melsvai violetinė kraujosruva (1 t.,b.l. 24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 92/2022 (09) nurodoma, kad K. L. konstatuota kraujosruva kaktoje. K. L. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu. K. L. konstatuotas kūno sužalojimas buvo padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai nurodytomis aplinkybėmis. K. L. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas2022m. sausio 8 d.. K. L. konstatuotas kūno sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. K. L. konstatuotą kūno sužalojimą galėjo pasidaryti pats (1 t., b.l.28).

2022m. sausio 31 d. Marijampolės apskrities VPK vyresniosios tyrėjos S. A. rašte dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00991-22 (tyrimas pradėtas pagal S. P. pareiškimą) dokumentų kopijų prijungimo, adresuotame Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui K. J., nurodoma, kad Marijampolės apskrities VPK Veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-01316-22 pagal BK 140 str. 1 d. - dėl K. L. sužalojimo. Taip pat Marijampolės apskrities VPK Veiklos skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-00991-22 pagal BK 140 str. 1 d. (pagal S. P. pareiškimą). Prašo leisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-00991-22 kopijas ir jas prijungti prie atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-01316-22 (1 t., 1 t.,b.l. 41).

Prijungti dokumentai : įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l. 43-51), liudytojo R. L. apklauso protokolas (b.l. 52-54), liudytojo Š. J. (b.l. 55-57), specialisto išvada Nr. G 28/2022 (09) (b.l. 58-59), UAB "Apsaugos komanda" Marijampolės filialo atsakymas į paklausimą (b.l. 60), 2022-01-08 S. P. protokolas - pareiškimas (b.l. 61).

2022 m. sausio 8d. įvykio vietos apžiūros protokole, prijungtame iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-00991-22, nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Teritorija aplink namus yra aptverta medine tvora, įvažiavimas į kiemą yra uždarytas. Pro vartus patenkama į kiemo teritoriją, dešinėje pusėje yra gyvenamasis namas. namo kieme stovi automobiliai, už namo dešiniau yra garažo pastatas. Apžiūros metu garažo durys yra užrakintos. Pro garažo duris patenkama į dirbtuvių patalpą. Viduryje patalpos yra kėdė su ratukais, šalia kėdės yra stalas. Kairėje patalpos pusėje yra praėjimas į garažą. Patekus į garažą, kairėje pusėje, ant sienos, yra sukabinti įvairūs daiktai. Kairėje garažo pusėje yra stalas, ant kurio yra įvairūs įrankiai, šalia stalo stovi automobilis. Dešinėje garažo pusėje ant sienos yra sukabinti įvairūs rūbai bei įrankiai. Ant sienos pakabintos lentynos, prie sienos stovi stalai. Dešinėje garažo pusėje nuo įėjimo yra trys kėdės su ratukais. Garaže vaizdo stebėjimo kamerų nėra, teritorija nefilmuojama (1 t., b.l. 43-51, 192-204).

2022m. sausio 12 d. specialisto išvados Nr. G 28/2022 (09) kopijoje, prijungtoje iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00991-22, nurodyta, kad S. P. klinikiniais duomenimis konstatuota krūtinės ląstos ir pilvo sienos sumušimas, o taip pat nubrozdinimai kaktos ir dešinės ausies srityse buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriausniais daiktais ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. S. P. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti jam esant bet kurioje padėtyje. S. P. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant rankomis, tiek spiriant, tiek kontaktuojant su kitais kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiais daiktais, galimai dviem poveikiais. S. P. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2022-01-08. S. P. konstatuotus kūno sužalojimus galėjo pasidaryti pats. S. P. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b.l. 58-59).

2022 m. sausio 12 d. UAB "Apsaugos komanda" Marijampolės filialo atsakyme į paklausimą Nr. 20122-00028, prijungtame iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00991-22, nurodoma, kad 2022m. sausio 8 d. UAB Apsaugos komanda Marijampolės filiale reagavimo ekipaže dirbo R. L.. Minėtas darbuotojas savo tarnybiniame pranešime 2022m. sausio 8 d. nurodo, jog pagal iškvietimą buvo nuvykęs į objektą (duomenys neskelbtini), tačiau objekto savininkas atsisakė jų paslaugų, apie tai informavo CSP ir buvo grąžintas į maršrutą (1 t., b.l. 60).

2022 m. sausio 8 d. S. P. protokole-pareiškime, prijungtame iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00991-22, nurodyta, kad 2022m. sausio 8 d. apie 11 val. adresu (duomenys neskelbtini), būnant pas pažįstamą K. L., atvyko jam nepažįstamas asmuo bei rankų kumščiais sudavė jam nemažiau kaip 4 smūgius į galvos sritį, tuomet pargriovė jį ant žemės bei rankomis sudavė jam į šonus ne mažiau kaip 10 smūgių, po to K. L., priėjęs prie jo iš nugaros, ranka apkabino jam kaklą bei pradėjo smaugti, o jam nepažįstamas asmuo toliau sudavė jam į įvairias kūno vietas nenustatytą kiekį smūgių rankomis bei kojomis. Dėl minėtų veiksmų jis jautė fizinį skausmą (1 t., b.l. 61).

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras K. J. 2022 m. balandžio 15 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr.01-1-00991-22, nesant nusikalstamos veikos įvykio, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu ( 1t., b.l.70-76).

Surinkti rašytiniai įrodymai bei apklausti kaltinamasis, nukentėjusysis, liudytojai leidžia susidaryti tokias įvykio aplinkybes :

2022m. sausio 8 d. kaltinamasis atvyko pas nukentėjusįjį į garažą. Kaltinamasis aiškino, kad jis atvyko pas nukentėjusįjį, norėdamas pasidalinti šovinių pirkimo įrangą, kurią kartu su nukentėjusiuoju buvo pirkę. Nukentėjusysis aiškino, kad kaltinamasis jį iš anksčiau buvo apkaltinęs parako vagyste, todėl jis suskaičiavo šovinių gaminimo medžiagas, surašė atskirame lape ir padavė lapą atvykusiam kaltinamajam.

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pripažino, kad nukentėjusysis jam atvykus padavė jam lapą, kuriame buvo surašyti kažkokie skaičiai, bet jis neprisimena, kur tą lapą padėjo, gal išmetė, jo neskaitė.

Nukentėjusysis paaiškino, kad kaltinamasis buvo patalpoje, kurioje pašaliniams asmenims draudžiama būti. S. P. jį pastūmus ir sudavus galva jam į jo galvą, jis paspaudė pavojaus mygtuką, kad iškviesti apsaugos darbuotojus. Taip pat nukentėjusysis pripažino, kad skambino draugams, prašydamas atvažiuoti.

Išklausęs kaltinamojo ir nukentėjusiojo, teismas mato, kad atvykus kaltinamajam nukentėjusysis padavė lapą su šovinių gaminimo medžiagų paskaičiavimu, tačiau kaltinamasis į paskaičiavimus nesigilino, nesiaiškino ir panaudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu.

Nukentėjusiojo parodymai dėl jam padaryto sužalojimo atitinka specialisto išvadoje nurodytą sužalojimo lokalizaciją.

Nukentėjusiajam padarytą sužalojimą kaktoje patvirtina ir liudytojai : liudytojas Š. J. paaiškino, kad atvykus pas nukentėjusįjį į garažą jis pamatė pas K. L. ant kaktos pakraujavusį didelį guzą, pas S. buvo kraujosruva ant kaktos, liudytojas V. M. paaiškino, kad atvykęs matė, kad K. užsiėmęs už galvos, matėsi ant kaktos gumbas, buvo nusmukęs prožektorius nuo kaktos.

Be to, minėti liudytojai patvirtino, kad prie jų kaltinamasis pripažino sudavęs nukentėjusiajam tik vieną smūgį.

Liudytojas R. L. nurodė, kad smurto žymių pas nukentėjusįjį nematė. Nukentėjusysis paaiškino, kad kai ėjo kalbėtis į lauką su atvykusiu apsaugos darbuotoju R. L., užsidėjo kepurę, nes žiemos metas.

Vertinant nukentėjusiojo parodymus, pažymėtina, kad prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys ikiteisminio tyrimo metu įrodomosios reikšmės, priimant nuosprendį, teismui neturi. Prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikus apklausą gauti duomenys gali būti reikšmingi teismui, tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą bei specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir kitus įrodymus. Todėl teismas nukentėjusiojo parodymus vertina, lygindamas juos su kitais teisiamojo posėdžio metu patikrintais ir surinktais įrodymais.

Be to, baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti vien tik nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusysis viso proceso metu vienodai ir nuosekliai nurodė kaltinamojo veiksmus jo atžvilgiu, teigdamas, kad kaltinamasis jį pastūmė ir galva kirto jam į galvą.

Nukentėjusiojo apklausose smurto veiksmų pobūdis, lokalizacija nesikeitė. Nukentėjusiojo parodymus apie jam padarytus sužalojimus jo nurodytomis aplinkybėmis patvirtina ir anksčiau išanalizuoti liudytojų parodymai, specialisto išvada. Todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais.

Gynėjas prašė nesivadovauti 2022 m. liepos 13 d. nutartimi, kuria buvo atmesti skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagal S. P. skundą, nenustačius nusikaltimo sudėties, kadangi vykusio tyrimo metu nebuvo galima užduoti klausimų, dėl ko buvo priimti tokie procesiniai sprendimai.

Kaip matyti iš paimtų iš kito ikiteisminio tyrimo dokumentų, S. P., parašęs pareiškimą dėl smurto jo atžvilgiu naudojimo, ikiteisminiame tyrime turėjo įgaliotą atstovą advokato padėjėją E. U.. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 181 straipsniu tiek nukentėjusysis, tiek jo atstovas turi teisę susipažinti su ikiteisminio turimo medžiaga. Be to, yra numatyta teisė skųsti tiek prokuroro, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, reikšti prašymus.

Šios veikos tyrimo metu gynėjo buvo akcentuojamas laikas, kada atvyko liudytojai pas nukentėjusįjį, galimi smurto veiksmai kaltinamojo atžvilgiu.

Teismas, vertindamas įrodymus dėl pateikto kaltinimo šioje byloje, vadovaujasi Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos L. Š. 2022 m. liepos 13 d. nutartimi, kuria pareiškėjo S. P. atstovo advokato E. R. skundas atmestas ir palikta galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės ramų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. birželio 14 d. nutartis.

Nors S. P. kreipėsi pareiškimu į ikiteisminio tyrimo subjektus dėl jo atžvilgiu pavartoto skundo, tačiau Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro K. J. 2022 m. balandžio 15 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, motyvuojant tuo, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja V. S. 2022 m. gegužės 18 d. nutarimu nutarė pareiškėjo S. P. atstovo advokato padėjėjo E. U. skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro K. J. 2022 m. balandžio 15 d. nutarimo atmesti, nurodydama, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai, aplinkybių, dėl kurių turėtų būti naikinamas skundžiamas prokuroro nutarimas, nenustatė. Nutarime padaryta išvada, kad prokuroras nutraukdamas ikiteisminį tyrimą teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog nebuvo padalyta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje bei nurodė, kad prokuroro 2022 m. balandžio 15 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nesutikdamas ir su vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2022 m. gegužės 18 d. nutarimu, pareiškėjo S. P. atstovas advokato padėjėjas E. U. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjai, kuri 2022 m. birželio 14 d. nutartimi pareiškėjo S. P. atstovo advokato padėjėjo E. U. skundą atmetė. Tokios pačios išvados buvo ir Kauno apygardos teismas, jau anksčiau minėta nutartimi atmesdamas advokato E.R. skundą. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad „S. P. objektyviai konstatuoti kairės pusės kaktos ir dešinės ausies nubrozdinimas bei krūtinės ląstos ir pilvo sienos sumušimas. Tačiau pažymėtina, kad S. P. nustatytas pilvo sienos sumušimas konstatuotas tik remiantis jo žodiniais nusiskundimais, išsakytais gydimo įstaigoje apžiūros metu (S. P. pas teismo medicinos specialistą apžiūrai nenuvyko). IBPS duomenimis nustatyta, jog vyksta priešpriešinis ikiteisminis tyrimas pagal K. L. pareiškimą, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kuriame S. P. yra įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Tiek prokuroro, tiek vyresniojo prokuroro (vyriausiojo prokuroro pavaduotojos) nutarimuose nurodytiems dėl K. L. sveikatos sutrikdymo masto argumentams apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja pagrįstai pritarė. Nustatyta, kad jam (K. L.) konstatuota kraujosruva kaktoje (4,5X4 cm) buvo padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu, ji pagal savo dydį ir formą atitinka ant K. L. galvos buvusio prožektoriaus matmenis (atramos į galvą dydis 4X5 cm), taip pat į medicinos specialisto išvadą, kurioje nurodyta, jog S. P. konstatuotas sužalojimas galvoje galėjo būti padarytas pačiam S. P. suduodant smūgį į K. L. galvą, ant kurios buvo uždėtas žibintuvėlis. Darytina išvada, kad sužalojimą galvoje S. P. galimai pasidarė pats, suduodamas smūgį galva į K. L. galvą ir pataikydamas į ant K. L. galvos buvusį žibintuvėlį, šią aplinkybę patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 28/2022 (09), kurioje nurodyta, kad nustatytus sužalojimus S. P. galėjo pasidaryti pats“.

Taip pat minėtoje nutartyje buvo išsamiai ir motyvuotai atmesti gynėjo teiginiai dėl liudytojų suinteresuotumo duoti palankius įrodymus K. L. atžvilgiu. Nutartis įsiteisėjusi.

Nagrinėjant šią bylą, liudytojų suintersuotumo taip pat nebuvo nustatyta, liudytojas Š. J. buvo pažįstamas tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo. Liudytojų Š. J. ir V. M. parodymai iš esmės sutampa, nėra prieštaringi kiek tai liečia nagrinėjamą kaltinimą šioje byloje. Liudytojas R. L., atvykęs į įvykio vietą, kaip apsaugos darbuotojas, įvykio, sužaloto nukentėjusiojo nematė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, kad šioje byloje aplinkybės, kada, kas ir kiek minučių tikslumu atvyko, kam ir kada nukentėjusysis po įvykio skambino, neturi jokios įrodomosios reikšmės.

BK 140 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už tyčinį nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą. Nusikalstamos veikos pasireiškė tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyti padariniai ir jų norėjo. Kaltinamasis tyčia sužalojo nukentėjusįjį. Kadangi kaltinamasis kėsinosi į nukentėjusiojo sveikatą, tai yra 2022m. sausio 8 d. apie 11.00 val. K. L. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto metu tyčia sudavė savo kakta vieną smūgį K. L. į kaktos sritį, tuo padarydamas jam kraujosruvą kaktoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminiam tyrimui pradėti yra gautas nukentėjusiojo skundas, kurio nukentėjusysis neatsisakė ir teisiamojo posėdžio metu.

Dėl specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės, jog nukentėjusysis sužalojimus galėjo pasidaryti pats :

sutinkamai su Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, darant teismo medicinos ekspertizę arba tyrimą sveikatos sutrikimo mastui nustatyti, įvertinamas kūno sužalojimas ir susargdinimas ir pateikiama išvada dėl medicininio pobūdžio (teismo medicinos diagnozė); padarymo mechanizmo (galimų padarymo priemonių ir būdų); padarymo laiko; sveikatos sutrikdymo masto.

Šiuo atveju specialistas savo išvadoje įvertino nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mastą. Skiriant užduotį, tyrėja nurodė klausimą, ar galėjo K. L. jam konstatuotus sužalojimus pasidaryti pats. Į šį klausimą specialistas atsakė, kad K. L. konstatuotą sužalojimą galėjo pasidaryti pats. Tačiau specialistas, kaip ir anksčiau minėta, atlieka tyrimą sveikatos sutrikimo mastui nustatyti, o neteisėtus veiksmus, jų atlikimo pobūdį nustatyti yra ikiteisminio tyrimo subjektų pareiga.

Kadangi kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jam skiriama bausmė.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis neteistas, kitų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta (1t., b.l.84), nebaustas už administracinių nusižengimų padarymą (1t., b.l.85).

Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai įvertinti tinkamiausia laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, kurios dydis parinktinas mažesnis nei numatyta šios bausmės rūšies vidurkiui, skiriant teismo įpareigojimus : įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Negavus kaltinamojo sutikimo, švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis -viešieji darbai, neskiriama.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam kardomoji priemonė nebuvo paskirta, skirti kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo nėra pagrindo.

Nukentėjusysis K. L. 2022 m. gegužės 6 d. pareiškė civilinį ieškinį 1000 eurų sumai neturtinei žalai atlyginti, taip pat prašo priteisti teisinės pagalbos išlaidas (1 t., b.l. 15-19).

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjęs patyrė fizinį skausmą, stiprų nervinį sukrėtimą, taip pat fizinės bei ir psichikos sveikatos sutrikimus, kurių pasekmės nėra pasišalinę ir šiuo metu. Nukentėjęs 2017 metais yra persirgęs sunkia liga, t. y. patyręs išeminį galvos smegenų insultą, kurio metu jam buvo pasireiškęs dalinis dešinės kūno pusės paralyžius. Tik dėl ilgalaikio bei sunkaus gydymo šios pasekmės buvo pašalintos, tačiau nuo to laiko nukentėjęs yra nuolatos bei stabiliai prižiūrimas gydytojo, jam nuolatos skiriami medikamentai tiek širdies veiklos, kraujotakos stiprinimui, tiek ir psichikos sveikatos palaikymui. Todėl įtariamojo neteisėti, nusikalstami veiksmai sukėlė nukentėjusiam didžiulį šoką, stresą, išgyvenimus, kurie pasireiškė tiek psichikos, tiek ir fizinės sveikatos ilgalaikiais sutrikimais. 2022 m. sausio 10 d. įtariamasis S. P., atvykęs į nukentėjusiojo namus, netikėtai bei be jokios priežasties, užsipuolė nukentėjusįjį. Įtariamasis nukentėjusįjį jau anksčiau buvo apkaltinęs tariamu jo apgaudinėjimu, dėl ko nukentėjęs buvo paruošęs atitinkamą paskaičiavimą, paneigiantį nepagrįstus kaltinimus. Pateikęs jam paskaičiavimą nukentėjęs paprašė įtariamojo išvykti iš jo namų, išnagrinėti jo pateiktus duomenis ir tuomet atvykti pasikalbėti. Tačiau įtariamasis, atsisakydamas išvykti bei visiškai nieko nesakydamas smogė galva nukentėjusiam į kaktos sritį, dėl ko buvo padaryta kraujosruva kaktoje, ką teismo medicinos specialistas įvertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymą. Ir tik atvykę pažįstami asmenys, kuriuos išsikvietė nukentėjusysis, nuramino įtariamąjį, kuris netgi vėliau pradėjo prašyti, jog nebūtų kviečiami policijos pareigūnai, kadangi suprato, jog pasielgė neteisėtai panaudodamas fizinį smurtą prieš asmenį, kai tam nebuvo visiškai jokio teisėto pagrindo.Dėl patirto netikėto smurto, juo labiau iš asmens, su kuriuo ilgą laiką buvo bendrauta draugiškai, buvo bendri pomėgiai, interesai, netgi ir tam tikri verslo santykiai, nukentėjęs patyrė didžiulį šoką, stresą, išgyvenimus. Visų pirma, nukentėjusiam skaudėjo galvą ir ne tik toje srityje, į kurią buvo smūgiuota kaltininko, bet ir ją visą. Po incidento išvykus įtariamajam nukentėjęs buvo priverstas eiti atsigulti bei bandyti nusiraminti, tačiau patirtas stresas niekaip nepraėjo. Dėl didžiulio streso padėjo pykinti, dvejintis akyse, pradėjo tirpti dešinys šonas, pasijautė bendras silpnumas. Nukentėjęs namie turėtu matuokliu pasimatavo kraujo spaudimą, taip pat pulsą, ir šie duomenys ženkliai viršijo normą. Kadangi dėl anksčiau patirtų sveikatos sutrikimų, t. y. išeminės galvos smegenų ligos vaistus, reguliuojančius kraujo spaudimą, širdies darbo ritmą, nukentėjęs vartoja nuolatos, todėl šių vaistų jis turėjo namuose bei nedelsiant jų išgėrė. Be to, nukentėjusiam yra diagnozuoti ir psichikos sveikatos sutrikimai, dėl ko jis nuolatos vartoja raminamuosius vaistus. Todėl minėtų medikamentų pagalba pavyko šiek tiek normalizuoti tiek kraujo spaudimą, tiek širdies veiklą, taip pat ir sumažinti stresą, dėl ko iškarto į ligoninės priėmimo skyrių nusprendė nevykti. Tačiau ir vėliau, tos pačios dienos pavakare, kai galimai praėjo išgertų vaistų poveikis, liekamieji reiškiniai vėl pasireiškė, t. y. vėl pradėjo svaigti galva, pasireiškė silpnumas, be to, buvo sunku judinti galūnes, sunku judėti, netgi pereiti per kambarį į tualetą ir pan., kadangi dėl sutrikusios koordinacijos mėtė į šalis. Bet koks maisto vartojimas iškarto sukeldavo pykinimą, dėl ko nei tą dieną, nei sekančią nukentėjęs praktiškai negalėjo nieko valgyti. Pakartotinai suvartoti vaistai vėlgi šiek tiek fizinę būklę pagerino, tačiau naktį pasireiškė nemiga. Panaši sveikatos būklė buvo ir sekančią dieną, dėl ko nukentėjusysis pirmadienį, t. y. sausio 10d. kreipėsi į šeimos gydytoją, kur jam buvo nustatyti sveikatos sutrikimai, atlikti tyrimai, paskirtas gydymas. Kadangi nukentėjusiam pasireiškė ne tik fizinės, bet ir psichinės sveikatos sutrikimai, todėl sekančią dieną buvo kreiptasi į psichiatrą, kuris įvertinęs būklę taip pat skyrė atitinkamus medikamentus psichikos sveikatos stabilizavimui. Dėl paskirtų medikamentų bei jų vartojimo nukentėjusiojo sveikata gerėjo, tačiau būklės gerėjimo dinamikai neigiamos įtakos turėjo tiek ir anksčiau turėti sveikatos sutrikimai, tiek ir įtariamojo neteisėti veiksmai, jų pobūdis, sukėlęs didžiulį stresą, šoką, išgyvenimus. Dėl liekamųjų reiškinių po užpuolimo pašalinimo nukentėjęs gydymą tęsė iki balandžio mėnesio, jam buvo skiriamas gydymas tiek dėl kraujospūdžio, širdies veiklos sutrikimų, tiek ir dėl psichikos sveikatos sutrikimų. Visą šį laiką, kol tęsėsi gydymas, buvo iš esmės sutrikdytas nukentėjusiojo gyvenimo ritmas, kadangi tiek dėl fizinės, tiek dėl psichinės sveikatos sutrikimų buvo priverstas ilgą laiką praleisti namuose, gulėti lovoje, negalėjo užsiiminėti įprastine veikla - medžiokle, ginklų remontu, šaudmenų gamyba. Tuo pačiu tai apribojo galimybę bendrauti su jam artimais žmonėmis - draugais, pažįstamais, nes bendravimas sukeldavo prisiminimus apie įvykį, kas vėlgi neigiamai įtakodavo jo sveikatos būklę. Dėl sutrikusio miego ritmo, o tuo pačiu ir dėl vartojamų raminamųjų vaistų, nuolatos būdavo jaučiamas silpnumas, mieguistumas, kas mažino jo darbingumą, norą bendrauti su artimaisiais, kitais žmonėmis. Tokia sveikatos būklė pasireiškė keletą mėnesių, kol dėl nuolatinio bei ilgalaikio medikamentų vartojimo situacija pagerėjo. Nors dar ir šiuo metu, nors jau praėjęs ilgas laiko tarpas, laikas nuo laiko pasireiškia tam tikri liekamieji reiškiniai, kaip trumpalaikiai koordinacijos sutrikimai, silpnumas galūnėse, galvos svaigimas, ko iki šio įvykio nebūdavo. Todėl nukentėjęs yra priverstas daugiau laiko ilsėtis, praleisti lovoje, nors pagal gyvenimo būdą bei ritmą jis yra aktyvaus gyvenimo gerbėjas, daug laiko praleidžia gamtoje, medžioklėje. Tokie faktai iš esmės vertintini kaip gyvenimo kokybės, bendravimo galimybių sumažėjimas, nepatogumai, kas nėra pasišalinę ir šiuo metu. Tai yra liekamieji reiškiniai, kurie laikytini neturtine žala. Kaip neturtinė žala vertintini ir fizinis skausmas, išgyventas nukentėjusiojo, taip pat ir fizinės bei psichinės sveikatos sutrikimai. Šiuos sutrikimus didino ir tai, jog nukentėjęs, kaip jau minėta, yra išgyvenęs sunkią širdies operaciją, todėl bet koks nervinis sukrėtimas yra ypač pavojingas atsižvelgiant į anksčiau patirtus širdies veiklos sutrikimus bei su tuo susijusias operacijas. Neturtinės žalos dydis nulemtas asmeninių ieškovo fizinės ir dvasinės sveikatos poreikių ir neprieštarauja teismų praktikoje suformuotiems teisiškai reikšmingiems neturtinės žalos nustatymo kriterijams (LAT 2009-12-22 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-582/2009, LAT 2010-04-13 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-167/2010, LAT 2010- 05-03 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-196/2010, LAT 2010-11-08 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-434/2010 ).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad K. L. nuo 2021 m.balandžio 19 d. iki 2031 m.birželio 27 d. nustatytas 30 procentų darbingumas ( 1 t., b.l.164,165).

Iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo matosi, kad 2022 m. sausio 10 d. K. L. skundžiasi galvos svaigimu, skausmu, trinka lygsvara, išduotas siuntimas pas gydytoją neurologą, nurodytos diagnozės ( 1 t., b.l.181).

Iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo matosi, kad 2022 m. vasario 1 d. K. L. atvyko gydymo kontrolei, skundžiasi, kad išlieka galvos svaigimas, bendras silpnumas, diskomfortas krūtinėje, blogai miega, jaučia nerimą, vasario 2 d. numatyta neurologo konsultacija ( 1 t., b.l.182).

Iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo matosi, kad 2022 m. vasario 3 d. K. L. atvyko gydymo kontrolei, skundžiasi, kad išlieka galvos svaigimas, bendras silpnumas, diskomfortas krūtinėje, blogai miega, jaučia nerimą, vasario 2 d. numatyta neurologo konsultacija ( 1 t., b.l.183).

Iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo matosi, kad 2022 m. vasario 14 d. K. L. atvyko gydymo kontrolei, jaučiasi kiek geriau, bet išlieka galvos svaigimas, blogai miega, jaučia nerimą, paskirta psichiatro konsultacija, medikamentai -pramiracetamas ( 1 t., b.l.184).

Iš medicinos dokumentų išrašo/ siuntimo matosi, kad dėl sveikatos būklės pablogėjimo šiuo metu pacientas yra konsultuojamas neurologo,psichiatro, anamnezėje nurodyta, kad skundžiasi, kad būklė vėl pablogėjo-svaigsta galva, jaučia nerimą, įtampą, blogai miega, sutrikusi lygsvara ( 1t., b.l.185).

Iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo matosi, kad 2022 m. vasario 22 d. K. L. skundžiasi intensyviais galvos skausmais, pykinimu, vėmimu, koordinacijos sutrikimu, dvejinimusi akyse, dešinės kūno pusės tirpimu ir silpnumu, sutriko miegas, pasireiškė stiprus nerimo jausmas. Savijauta žymiai pablogėjo patirtų pergyvenimų ir stipraus streso prieš keletą dienų. Skauda strėnas, plinta į kojas, daugiau į dešinę. 2017 m. persirgęs išeminiu galvos insultu. Būklė pablogėjo, nepaisant gydymo plečiančiais nootopais po pakartotinės širdies operacijos 208 m. birželio ir spalio mėn., išlieka nerimo jausmas, nemiga. Įvertinus būklę, paskirti medikamentai ( 1 t., b.l.186).

Iš medicinos dokumentų išrašo/ siuntimo matosi, kad 2022 m. balandžio 26 d. K. L. į Kalvarijos PSPC šeimos gydytojo konsultacijai kreipėsi 2022 m. sausio 10 d., skundėsi galvos svaigimu, skausmu, pusiausvyros sutrikimu. Kaip vėliau paaiškėjo, sveikatos sutrikimas atsirado po patirto pergyvenimo ir stipraus streso prieš keletą dienų. Tą pačią dieną nukreiptas neurologo konsultacijai, konsultuotas 2022 m. sausio 11 d., paskirtas gydymas ir detalesnis ištyrimas (galvos MRT). Vėliau pacientas gydytas ambulatoriškai, skundėsi galvos svaigimu, bendru silpnumu, diskomfortu krūtinėje, nerimu ir sutrikusiu miegu. Konsultuotas ir tirtas psichiatro, skirtas gydymas. 2022 m. vasario 22 d. pakartotinai konsultuotas neurologo, nurodytas medikamentinis gydymas ( 1 t., b.l.187).

Elektroniniai receptai patvirtina, kad 2022 m. sausio 11 d. K. L. dėl nustatytos diagnozės : miego ir budrumo ciklo sutrikimų skirti gydytojo neurologo A. J. vaistai sulpiridas (1 t., b.l.188), 2022 m. vasario 23 d. dėl diagnozės : pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas skirti UAB „Medgintras“ gydytojo R. R. vaistai tiapridas (1 t., b.l.189), 2022 m. vasario 9 d. dėl diagnozės : pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas skirti gydytojos psichiatrės A. K. vaistai escitalopramas ( 1 t., b.l.190).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos nustatymo ir jos dydžio apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020).

Teismų išvada dėl nustatytos neturtinės žalos fakto ir jos dydžio turi būti pagrįsta ir motyvuota. Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas. Teismų praktikoje nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, be kita ko, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

Nukentėjusysis neturtinę žalą sieja su neteisėtais kaltinamojo veiksmais, dėl kurių patyrė fizinį skausmą, stiprų nervinį sukrėtimą, taip pat fizinės bei ir psichikos sveikatos sutrikimus, kurių pasekmės nėra pasišalinę ir šiuo metu. Nukentėjusiojo pateikti dokumentai įrodo, kad nukentėjusysis 2017 metais sirgo išeminiu galvos smegenų insultu, dėl ko jis vartoja vaistus, po šio įvykio konsultuotas gydytojų neurologo, psichiatro ir psichologo, šeimos gydytojo, jam skirti medikamentai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl tyčinių neteisėtų S. P. veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata : Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 566/2021 (09) nurodoma, kad K. L. konstatuota kraujosruva kaktoje buvo padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu (1 t., b.l. 24).

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu nesutiko, tačiau pripažino, jog žinojo apie nukentėjusiojo ankstesnius susirgimus.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl patirto specialisto išvadoje konstatuoto sužalojimo nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, emocinį stresą, nepatogumus. Visgi, sudėtingas ir ilgai trunkantis gydymas jam nebuvo reikalingas, jis gydėsi ambulatoriškai, jam buvo suteiktos gydytojų konsultacijos, skirti medikamentai. Savaime suprantama, kad po netikėto užpuolimo ir sužalojimo nukentėjusysis patyrė taip pat ir dvasinį sukrėtimą bei išgyvenimus, neigiamas emocijas. Kadangi buvo sužalotas pažįstamo asmens savo aplinkoje- darbo vietoje, nesitikint tokių veiksmų iš kaltinamojo, su kuriuo pažįstamas apie 10 metų, natūralu, kad patyrė ir pažeminimą, nesaugumo jausmą, jam sumažėjo pasitikėjimas aplinkiniais. Nusikalstama veika jo atžvilgiu įvykdyta tyčia. Įvertinus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų pobūdį, sunkumą, nukentėjusiajam taikytą gydymą ir jo trukmę, nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, nepatogumus, taip pat atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas, priteisiant iš kaltinamojo 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo nuomone, ši suma neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, adekvati nuteistojo padarytai tyčinei nusikalstamai veikai ir sukeltoms pasekmėms.

Taip pat byloje pinigų priėmimo kvitai įrodo kad K. L. sumokėjo 1200 eurų, 300 eurų advokatui už atstovavimą ( 2t., b.l.17, 29).

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti ( BPK 106 straipsnio 2 dalis). Todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo priteisiama 1500 eurų nukentėjusiojo naudai

2022 m. gegužės 10 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės L. Bingelienės nutarimu S. P. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2022 m. gegužės 10 d. iki 2022 m. lapkričio 10 d., paskiriant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant disponuoti turtu - automobiliu VW TOUAREG, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) ( 1t.,b.l.105-106). 2022 m. lapkričio 9d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas nuo 2022 m. lapkričio 10 d. iki 2023 m. vasario 10 d. ir 2023 m. sausio 31 d. nutartimi nuo 2023 m. vasario 10 d. iki 2023 m. gegužės 10 d. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas skirtas ir jo terminas pratęstas, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį (2t., b.l.64-65). Kadangi civilinis ieškinys tenkintas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas iki civilinio ieškinio atlyginimo, po to panaikinamas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, skiriant bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojimus : įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. L. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo S. P. 1000 ( vieną tūkstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti, 1500 ( vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

2022 m. gegužės 10 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės L. Bingelienės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. P. turtui, uždraudžiant disponuoti turtu - automobiliu VW TOUAREG, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), kurio terminas pratęstas 2022 m. lapkričio 9 d., 2023 m. sausio 31 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimis iki 2023 m. gegužės 10 d. palikti iki bus atlygintas civilinis ieškinys, po to panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.