Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. patikslintą ieškinį atsakovui D. B., trečiasis asmuo Luminor Lizingas, UAB, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos priteisimo

15. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys susituokė 2014 m. gruodžio 30 d., nuo pat santuokos sudarymo ir iki jos šalys gyveno skirtingose šalyse: ieškovė su nepilnamečiais vaikais– Lietuvoje, atsakovas – Norvegijoje. Nors atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nebegyvena kartu nuo 2022 m. kovo mėn. pradžios, tačiau teismo posėdžio metu abi šalys patvirtino, kad kartu negyvena nuo 2022 m. balandžio mėnesio.

16. Nagrinėjamu atveju šalys taikytis nepageidavo, byloje buvo taikyta teisminė mediacija, tačiau šalys ją nutraukė, sutarimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu šalims rasti nepavyko.

18. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas <...> ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose.

18.1. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

19. Iškovė teigia, kad santuoka iširo būtent dėl atsakovo neištikimybės, kad jis susirado kitą moterį. Šį savo reikalavimą grindžia šiais įrodymais: atsakovo ir N. V. „messenger“ programėlėje esančiais pokalbių įrašais, liudytojų parodymais. Atsakovas, teigdamas, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės tvirtina, kad ji iširo dėl jų gyvenimo skirtingose šalyse ir neigia savo neištikimybės faktą.

22. Iš į bylą atsakovo D. B. susirašinėjimų programėlėje „messenger“, kuriuos pateikė ieškovė, nustatyta, kad susirašinėjimas vyksta daugiausia rusų kalba su asmeniu, pasivadinusius „N. V.“. Iš pateikto susirašinėjimo nustatyta, kad jis vyksta nuo 2022 m. vasario mėn. 2022 m. vasario 3 d. „N. V.“ rašo „D., nusipirk sau aspirino, jis be recepto. Prieš tai, 2022 m. vasario 1 d. D. rašė: „labai skauda gerklę“, „N. V.“ atrašo: neatvažiuok, gydykis namuose“. 2022 m. kovo1 d. „N. V.“ rašo: „kaip reikalai, brangusis?“, 2022 m. vasario 22 d. „N. V.“ rašo: „Noriu tavęs, negaliu kentėti, saldžių sapnų, brangusis“, 2022 m. vasario 27 d. D. siunčia jaustukus su širdele, o „N. V.“ atrašo: „ačiū, brangusis“. 2022 m. kovo 29 d. „N. V.“ rašo: „tu ryt atvažiuosi?“, D. atrašo: „Aš tave apkabinu“. 2022 m. balandžio 14 d. rašo „N. V.“: „<<reikalingas seksas, pakui važiuojam pas tave?>>“, asmuo, su kuriuo susirašinėja „N. V.“ rašo: „aš namie į dušą ir ateinu“, „N. V.“ atrašo „aš taip pat į dušą ir miegot 30 min., pats atidaryk duris“.

25. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos L. V. ir J. Ž. paaiškino, kad ieškovė joms sakė, jog D. B. susirado kitą moterį ir dėl to jie skiriasi, be to, ieškovė joms rodė D. B. „messenger“ programėlėje esantį susirašinėjimą su kita moterimi ir jos tą susirašinėjimą matė.

26. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė dėl objektyvių aplinkybių neturėjo galimybės pakviesti asmenį, susirašinėjusį su jos sutuoktiniu, t. y. N. V., į teismo posėdį, tikslu patikrinti aplinkybes, nurodytas pateiktame susirašinėjime, nes jokių duomenų apie jos gyvenamąją vietą, neturi. Atsakovas taip pat neprašė jos apklausti, kad paneigtų šį faktą.

28. Taigi šie duomenys tik dar kartą patvirtina, kad atsakovas D. B. akivaizdžiai pažįsta N. V. ir, įvertinus tai, kad banko mokėjimo pavedimuose nuo 2022 m. rugsėjo mėn., jie abu nurodyti kaip gyvenantys tuo pačiu adresu, akivaizdu, kad atsakovas su N. V. susipažino anksčiau, ką patvirtina ir atsakovo susirašinėjimai su N. V. nuo 2022 m. vasario mėn. Taigi atsakovas su N. V. susipažino ir artimai su ja pradėjo bendrauti šalims dar esant santuokoje, o jau kaip gyvenantys tuo pačiu adresu nurodyti 2022 m. rugsėjo mėn., kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo.

30. Byloje surinkti duomenys apie atsakovo bendravimą su kita moterimi „messenger“ programėlėje, ieškovės nurodytos aplinkybės, liudytojų parodymai, atsakovo nenuoseklūs parodymai bei jo paties pateikti mokėjimo pavedimai, patvirtinantys, kad jis su N. V. yra registruoti tuo pačiu gyvenamuoju adresu, teismui leidžia daryti neabejotiną išadą, kad santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės, t. y. jo neištikimybės. Būtent jis buvo nelojalus ieškovei ir pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Šeimos santykiai yra grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu, tačiau atsakovas Norvegijoje bendravo su kita moterimi, ir jo susirašinėjimas su ja rodo, kad santykiai nebuvo darbiniai. Akivaizdu, kad santuoka iširo pakankamai greitai, lemiamas santuokos iširimo veiksnys nebuvo faktas, kad gyvena skirtingose šalyse, o tai, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30 straipsniuose. Taigi atsakovo reikalavimas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės yra nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, remdamasis vidiniu įsitikinimu, pagal vidinį įsitikinimą daro išvadą, jog būtent dėl atsakovo kaltės bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsakovas, kuriam CK 3.61 straipsnyje yra įtvirtinta galimybė prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo ne dėl jo kaltės, šios galimybės neišnaudojo ir ginčydamas savo kaltę nepateikė įrodymų, paneigiančių surinktais įrodymais nustatytus jo netinkamo elgesio faktus (CPK 178 straipsnis).

31. Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę (tyčiniai veiksmai), atsakovo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šalių santuoka truko virš aštuonerių metų, iki tol šalys taip pat kelerius metus gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, šalys susilaukė dviejų vaikų, kurie yra mažamečiai. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas ilgą laiko dirbo Norvegijoje ir gimus vaikams išlaikė šeimą, jo materialinė padėtis buvo geresnė nei ieškovės, kuri negalėjo dirbti, nes augino vaikus. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad dėl ieškovo neištikimybės, dėl to, kad jis paliko šeimą, tiek ieškovė, tiek vaikai patyrė dvasinius išgyvenimus, netikrumo jausmą dėl ateities, stresą, ieškovei buvo perkelta visa našta rūpintis vaikais, kuriems reikėjo psichologo pagalbos ir dėl to pati ieškovė, akivaizdu, patyrė neigiamus išgyvenimus ne tik dėl savęs, bet ir dėl vaikų, jų sveikatos, gerovės. Nors duomenų, kad pati ieškovė būtų patyrusi dėl to sveikatos problemų, nepateikta, tačiau tai nepaneigia, kad ji patyrė neturtinę žalą. Vertinant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad šalys faktiškai gyveno atskirai. Įvertinus visas šias aplinkybes, ieškovės prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistina 3 000 Eur ieškovės patirtai neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos CK 3.70 straipsnio 2 d.). Teismo vertinimu, tokios neturtinės žalos priteisimas yra laikytinas teisingu, sąžiningu ir protingu (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalis) ir atitinkantis teismų praktiką (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-217-368/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis, civilinė byla Nr. e2A-1604-273/2020 ir kt.)

32. Ieškovės reikalavimu, bei nesant atsakovo prieštaravimų, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės – „B.“, „B.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

33. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, kad po santuokos nutraukimo atsakovas D. B. išlaikymo iš ieškovės nereikalauja ir prašė ieškovei iš jo išlaikymo taip pat nepriteisti. Iškovė tam neprieštaravo. Todėl nustatytina, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.

Dėl turto, kuris įregistruotas vieno sutuoktinio vardu iki santuokos sudarymo, pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo

35. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinių asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnis). Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo ir sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, yra pripažįstamas asmeniniu sutuoktinio turtu (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo dviejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Pagal bendrąją taisyklę šalių iki santuokos įgytas turtas yra jų asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, nutraukiant santuoką ir dalijant sutuoktinių turtą, sutuoktiniui, kuris turi įrodymų (pvz., pirkimo–pardavimo sutartį), patvirtinančių, jog tam tikras turtas jo įgytas iki santuokos, nereikia atlikti jokių papildomų įrodinėjimo veiksmų, kad turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise ir sutuoktiniams nedalijamas. Kita vertus, aptariama nuostata neapriboja kito sutuoktinio teisės įrodinėti, kad ginčo turtas priklauso abiem sutuoktiniams, remiantis tiek daiktinės teisės normomis, reglamentuojančiomis bendrąją dalinę nuosavybę ir jos įgijimą (CK 4.47, CK 6.969, kt. straipsniai), tiek šeimos teisės normomis, pagal kurias vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, gali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.89 straipsnis).

37. Įgyto turto objekto nuosavybės forma, nurodyta turto įgijimo sandoryje ir Nekilnojamojo turto registre, nėra lemiama aplinkybė sprendžiant dėl sugyventinių bendro gyvenimo metu įgyto turto nuosavybės, ši aplinkybė yra reikšminga teismams sprendžiant dėl atitinkamo susitarimo tarp šalių turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 34 punktas). Įgyto turto registracija vieno sutuoktinių vardu atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne jas nustatančią funkciją, todėl teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis, bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą), remdamasis kitais šalių byloje pateiktais ir teismo iniciatyva surinktais įrodymais.

38. Ieškovės teigimu, jie butą įsigijo gyvendami kartu ir vesdami bendrą ūkį iš bendrų lėšų bei buto pagerinimas iš esmės taip pat buvo atliktas jiems gyvenant kartu bei vėliau sudarius santuoką iš bendrų lėšų ir bendru darbu.

39. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas D. B. 2013 m. rugsėjo 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš pardavėjo T. G., įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 28 000 Lt. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad pinigus už parduotą butą pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš šios sutarties pasirašymą. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad minėtas butas yra registruotas D. B. vardu kaip asmeninė nuosavybė. Santuoka tarp šalių sudaryta 2014 m. gruodžio 30 d. Taigi butas įgytas D. B. vardu iki santuokos. Iš to seka, kad butas yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Tačiau ieškovė teigia, kad jį įgijo su atsakovu gyvendami kartu ir vesdami bendrą ūkį iki santuokos kaip šeimos turtą.

40. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčas kilęs dėl kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų įgyto turto teisinio statuso (iki šalių santuokos sudarymo), t. y. ginčas susijęs su kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu. Taigi, pirmiausia, būtina nustatyti, ar šalys iki santuokos vedė bendrą ūkį ir kaip buvo įsigytas butas.

41. Remiantis teismų praktika, tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006, ir kt.). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; kt., 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2013). Minimose bylose taip pat konstatuota, jog nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais.

43. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalių pirmagimė gimė (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), t. y. jau gimus pirmajai dukrai. Nors atsakovas teismui negalėjo nurodyti nuo kada su ieškove pradėjo gyventi kartu ir kokioje vietoje jie kartu apsigyveno, tačiau tuo pačiu neginčijo fakto, kad su ieškove į jo vardu įsigytą butą įsikėlė 2013 m. gruodžio mėn., prieš pat naujus metus, t. y. dar iki jų santuokos. Butas įsigytas 2013 m. rugsėjo 19 d. Įvertinus nėštumo laikotarpį akivaizdu, kad ieškovė jau laukėsi ir 2013 m. rugsėjo 19 d. įsigyjant butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad šalys ginčo bute apsigyveno dar iki gimstant pirmajai dukrai ((duomenys neskelbtini)) ir tik po to sudarė santuoką ((duomenys neskelbtini)), vadinasi, šalys iki santuokos apsigyveno ginčo bute ir vedė bendrą ūkį. Taigi butas dar iki santuokos sudarymo buvo šalių bendra gyvenamoji vieta. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai.

44. Kad šalys ne tik įsigijus butą pradėjo gyventi kartu, bet dar iki jo įsigijimo taip pat gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, taip pat patvirtinta byloje surinktais įrodymais: liudytojų parodymai, iš dalies paties atsakovo nurodytos aplinkybės, kurie, teismo vertinimu, yra pakankami daryti tokią išvadą. Atsakovas neigė gyvenęs kartu su ieškove iki buto įsigijimo, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikė, o jo nurodytas aplinkybes, kad su ieškove negyveno kartu, kad neva nežinojo, jog ieškovė laukiasi, paneigia byloje surinkti įrodymai.

45. Liudytoja, atsakovo motina V. B., teismo posėdžio metu patvirtino, kad įsigyjant butą ieškovė jau laukėsi ir ji tai žinojo, be to, patvirtinto, kad iki įsigyjant butą D. su D. jau gyveno kartu. Liudytoja žinojo, kad D. draugauja D. D., žinojo, kad yra išsinuomoję butą (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat po to teigė, kad nežino, ar abu buvo išsinuomoję ar ne, sūnus nieko nepasakojo, taip pat negalėjo paaiškinti, iš kur žinojo, kur tuos butus buvo išsinuomoję. Liudytoja taip pat patvirtino, kad kai jos sūnus D. buvo patyręs traumą – 2008 m., jis jau draugavo D. D. Nors neigė, kad tuo metu D. D. jos sūnus kartu gyveno, tačiau jos nurodytos aplinkybės vis tik rodo, kad D. gyveno D. D. kartu pas juos, nes pati patvirtino, kad D. truputį buvo, pas juos, kai baigė mokyklą. Liudytoja taip pat nepatvirtino atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis grįžęs iš Norvegijos gyveno pas tėvus. Nurodė, kad sūnus grįžęs iš Norvegijos pas juos ateidavo ir kitur išeidavo. Nors nenurodė kur išeidavo, tačiau prieš tai buvo nurodžiusi, kad iki įsigyjant butą D. su D. jau gyveno kartu. Liudytoja V. B. tvirtino, kad šalys bendro ūkio nevedė, kad apie santuoką nekalbėjo, žino, kad sūnus taupė pinigus, tačiau tokie jos parodymai yra abejotini. Liudytojos parodymai apie šalių bendro ūkio vedimą yra prieštaringi, tiksliai nurodė žinanti tik tas aplinkybes, kurios naudingos atsakovui. Be to, pati nurodė, kad sūnus jai nieko nepasakojo, nežino kaip butą nuomojosi, taip pat nežinojo nei apie jų santuoką, nurodė, kad vestuvėse nedalyvavo, o apie tai sužinojo tik po vestuvių. Taip pat nurodė, kad kai D. išvyko į Norvegiją retai bendraudavo su juo. Taigi liudytojos tiksliai nurodytos aplinkybės, neva žinanti, kad ieškovė su atsakovu nevedė bendro ūkio ir kad sūnus pinigus taupė tik sau norėdamas įsigyti butą, yra nepatikimi. Be to, kitų liudytojų parodymai patvirtina, kad šalys vis tik gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį ir kad abu, sužinoję apie šeimos pagausėjimą, nutarė kartu įsigyti butą.

46. Liudytojų J. Ž. ir L. V. parodymai patvirtina, kad šalys dar iki santuokos sudarymo ir iki buto įsigijimo vedė bendrą ūkį. Jų išsamūs ir tikslūs, nuoseklūs, todėl patikim ir teismas jais neturi pagrindo nesivadovauti. Liudytojos nurodė kad šalys susipažino apie 2007 - 2008 m., kad abu kartu dirbo, kad iš pradžių gyveno pas D. tėvus, o vėliau abu nuomojosi butus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir abi dirbo Lietuvoje, tik vėliau atsakovas išvyko dirbti į užsienį, o ieškovė liko gyventi Lietuvoje ir toliau dirbo pardavėja, namų tvarkytoja. Kad D. tuo metu dirbo, patvirtino ir atsakovo motina. Liudytoja J. Ž. patvirtino, kad būtent ieškovė kartu su atsakovu atvykę pas juos į svečius sakė, kad į jų šeimą ateina naujas šeimos narys ir kad „mes susitaupėm ir perkam butą“. Svarbu pažymėti, kad pats atsakovas nors neigė, kad gyveno kartu ir su ieškove nuomojamuose butuose, tačiau vis tik neneigė, kad prisidėjo prie išlaidų, prie maisto, o tai tik parodo, kad su ieškove gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį.

48. Taigi byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad šalys, kaip nurodė ieškovė, pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį nuo 2008 m. Šalių bendras gyvenimas nebuvo trumpas ar epizodinis. Iš pradžių abu gyveno ir dirbo Lietuvoje, atsakovui išvykus dirbti į Norvegiją, jų santykiai su ieškove nenutrūko, jie tęsėsi toliau. Atsakovas neneigė prisidėjęs prie išlaidų (pirko maistą), neneigė, kad jam pradėjus dirbti Norvegijoje ieškovei siųsdavo lėšų pragyvenimui, o tai tik patvirtina, kad šalys iki buto įsigijimo vedė bendrą ūkį. Teisme liudytojai patvirtino, kad šalys gyveno kaip šeima, kad abu rūpinosi gerbūviu, kartu viską darė ir kūrė savo ateitį, po ko ieškovė pastojo ir šalys nutarė įsigyti savo butą (2013 m. rugsėjo 19 d.). Įvertinus nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad šalys butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo iki santuokos, tačiau gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį.

49. Kad butas buvo įsigytas šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį kaip bendras jų turtas, taip pat patvirtinta byloje esančiais įrodymais.

50. Bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpiu, kai abi šalys pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį, buvo dirbančios ir abi šalys prisidėjo prie bendro ūkio. Iš Sodros duomenų bazės nustatyta, kad D. B. yra dirbanti nuo 2009 m. Iš 2010 m. ir 2011 m. D. B. metinių pajamų deklaracijų nustatyta, kad D. B. 2010 m. su darbo santykiais susijusios pajamos sudarė 7 390 Lt, 2011 m.- 7 908 Lt. Iš Informacijos iš Valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nustatyta, kad D. B. nuo 2010 m. balandžio 19 d. iki 2011 m. spalio 21 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, po to buvo mokama nedarbo išmoka iki 2013 m. spalio 31 d. Ieškovė nurodė, kad jos pajamos dirbant pardavėja buvo didesnės, nes dalį gaudavo neoficialiai.

51. Iš pateiktų darbo sutarčių ir Pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2023-01-31, nustatyta, kad D. B. nuo 2009 m. balandžio 20 d. iki 2009 m. gegužės 31 d. dirbo IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2009 m. gegužės 29 d. iki 2010 m. lapkričio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 11 d. - IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (sutarčių nutraukimo datos neįrašytos). Iš atsakovo pateiktos policijos registracijos sertifikato nustatyta, kad D. B. nuo 2011 m. rugpjūčio 15 d. įgijo teisę gyventi Norvegijoje, pažyma galioja neribotai. Kokios buvo D. B. gaunamos pajamos Norvegijoje iki buto įsigijimo, atsakovas nepateikė.

52. Ginčo, kad atsakovas dirbdamas Norvegijoje gavo daugiau pajamų nei ieškovė, nekilo, tačiau vien ši aplinkybė dar savaime nepatvirtina, jog ieškovė visiškai neprisidėjo prie buto įsigijimo, juolab, kad bylos duomenimis patvirtinta, kad šalys vedė bendrą ūkį dar iki įsigyjant butą.

53. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad būtent ieškovė ieškojo buto, jį apžiūrėjo su tėvais, o atsakovas grįžo pasirašyti sutarties. Pažymėtina, kad atsakovo nurodytos aplinkybės apie buto paiešką taip pat nenuoseklios. Procesiniuose dokumentuose teigė, kad buvo grįžęs į Lietuvą ir apžiūrinėjo kelis butus, tačiau teismo posėdžio metu jau teigė, kad internetu ieškojo buto ir grįžęs apžiūrėjo jam patikusį butą, kurį ir įsigijo. Atsakovas negalėjo nurodyti su kuo jis vyko apžiūrėti butą. Ieškovė teigė, kad jie kartu su atsakovu taupė butui ir nutarė jį įsigyti tuomet, kai pradėjo lauktis pirmagimės. Nurodė, kad ji pati iš savo santaupų sumokėjo 3000 Lt rankpinigius už butą, kad ji viena su tėvais vyko jį apžiūrėti, o atsakovas grįžo tik pasirašyti sutartį. Ieškovė argumentą, kad ji sumokėjo rankpinigius, įrodinėjo rašytine 2013 m. rugsėjo 5 d. rankpinigių sutartimi, kuri nėra pasirašyta pardavėjo T. G. Teismo posėdžio metu apklaustas buto pardavėjas T. G. tiksliai negalėjo patvirtinti, kad tokią sutartį tikrai pasirašė, tačiau nurodė, kad greičiausiai galėjo būti pasirašoma rankpinigių sutartis, kad taip yra saugiau, bet tokios sutartis pas save nerado, praėjo ilgas laiko tarpas. Neprisiminė ir kaip buvo atsiskaityta už butą. Tačiau patvirtino, kad butą pas notarą atvyko pirkti du jaunuoliai ir abu uvo laimingi, kad nedidelė kaina. Liudytoja J. Ž. teigė, kad žinojusi, jog ieškovė kaupė lėšas namie, nes apie tai buvo pasakojusi. Iš atsakovo pateiktos sąskaitos matyti, kad 2013 m. rugsėjo 5 d. Mažeikiuose nuimti 3 000 Lt grynųjų, tačiau pats atsakovas tvirtino apie rankpinigius nieko nežinantis, todėl nėra pagrindo manyti, kad šios lėšos buvo panaudotos rankpinigiams sumokėti. Nors objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad būtent ieškovė mokėjo rankpinigius už butą, nėra, tačiau įvertinus tai, kad ji iki buto įsigijimo buvo dirbanti, liudytojų nurodytas aplinkybes, kad abi šalys dirbo ir taupė lėšas butui įsigyti, labiau tikėtina, kad rankpinigius vis tik mokėjo ieškovė iš sutaupytų lėšų (CPK 185 straipsnis).

54. Iš atsakovo D. B. pateiktos Swedbank banko sąskaitos už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d. nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 17 d. nuimta 4 000 Lt ir 2 000 Lt grynųjų, 2013 m. rugsėjo 18 d. – Mažeikiuose nuimta 7 000 Lt grynų, 2013 m. rugsėjo 19 – Mažeikiuose nuimta iš viso 7 000 Lt grynų. Iš D. B. užsienio banko sąskaitos 2013 m. rugpjūčio mėn. matyti, kad atliktas pavedimas į užsienio banko sąskaitą 2013 m. rugpjūčio 7 d. D. V. – 90 0000 NOK (apie 7 785 Eur). Šie duomenys patvirtina, kad D. B. turėjo pakankamai lėšų butui įsigyti. Tačiau ginčo, kad didžiąją dalį lėšų sukaupė atsakovas, nes jis daugiau uždirbo, byloje ir nekilo.

55. Bylos duomenys patvirtina, kad abi šalys gyvendamos kartu ir vesdamos bendrą ūkį, susitarė įsigyti butą abiejų poreikių tenkinimui, o ne vien atsakovo asmeniniams poreikiams. Liudytoja J. Ž. patvirtino, kad būtent ieškovė kartu su atsakovu atvykę pas juos į svečius sakė, kad į jų šeimą ateina naujas šeimos narys ir kad „mes susitaupėm ir perkam butą“. Šalys dar iki santuokos apsigyveno ginčo bute ir jame gyvenant gimė pirmas vaikas. Atsakovui dirbant Norvegijoje, buto įsigijimu rūpinosi ieškovė, dalyvavo jį įsigyjant ir tai tik patvirtina, kad šalys gyvendamos kartu ir vesdamos bendrą ūkį turėjo tikslą įsigyti butą šeimos poreikiams, o ne asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti. Tai patvirtina tarp šalių jiems gyvenant kartu buvus susitarimą dėl jungtinės veiklos sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Byloje visi duomenys patvirtina, kad įsigytą butą dar iki santuokos sudarymo abi šalys valdė, naudojosi ir disponavo bendru sutarimu kaip šeimos turtą, t. y. jame apsigyveno iki santuokos, abu gyvendami kartu, o vėliau ir sudarę santuoką, šį butą pagerino iš esmės.

57. Byloje konstatuota, kad šalys butą įsigijo vesdami bendrą ūkį. Abi šalys teismo posėdžio metu pripažino, kad buto remonto darbai pradėti atlikti dar iki santuokos. Bylos medžiaga nustatyta ir šalys to neginčijo, kad į butą įsikėlė gyventi 2013 m. gruodžio mėn., prieš šventes, t. y. jau atlikus tiek remonto darbų, kad bute jau būtų galima gyventi. Tokie duomenys patvirtina, kad esminiai buto pagerinimo darbai taip pat vyko šalims vedant bendrą ūkį, nes jų bendras gyvenimas tęsėsi nuo 2008 m. ir nebuvo nutrūkęs iki pat ieškinio dėl santuokos nutraukimo teismui pateikimo dienos.

58. Byloje surinkti įrodymai patvirtina atsakovo argumentus, kad jis pirko įvairias statybines medžiagas buto remontui, t. y. prisidėjo finansiškai daugiau nei ieškovė, tačiau bylos medžiaga taip pat patvirtinta, kad ieškovė daugiau nei atsakovas prisidėjo prie buto pagerinimo savo darbu (savo ir savo patėvio).

59. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovo Swedbank banko sąskaitos už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d. patvirtina, kad jis atsiskaitydavo Senukų prekybos centre, UAB „Mažeikių butų ūkis“, Santechnikos salone, nuimdavo dalį lėšų grynais Lietuvoje (2013 m. gruodžio mėn. Lietuvoje nuimta grynais 590 Eur ir 646 Eur, atsiskaityta Senukų prekybos centre, Santechnikos salone (226,68 Eur), 2013 m. gruodžio 23 d. grynais nuimta 3 000 Eur, Senukų prekybos centre sumokėta 956 Eur, pavedimas UAB „Mažeikių butų ūkis„ – 336 Eur; 2014 m. sausio mėnesį - Senukų Prekybos centre, sumokėta UAB „Dovita“ – 619 Eur. 2014 m. vasario mėn. Lietuvoje nuimta nuo užsienio banko sąskaitos – 2000 Eur, UAB „Mažeikių būtų ūkis“ sumokėta - 522 Eur; 2013 m. kovo mėn. – Lietuvoje išgryninta 2000 Eur, vyko atsiskaitymai Senukų prekybos centre, UAB „Mažeikių butų ūkis“ – 618 Eur, 2014 m. kovo 24 d. išgryninta Lietuvoje 1000 Eur; 2014 m. balandžio mėn. vyko atsiskaitymai Senukų prekybos centre, UAB „Mažeikių būtų ūkis“ sumokėta - 451 Eur; 2014 m. birželio mėn. – nuimta Lietuvoje grynų 2000 Eur; 2014 m. liepos mėn. – UAB „Dovita“ sumokėta 1820 Eur ir 18 Eur, Lietuvoje išgryninta 1000 Eur, daryti atsiskaitymai Alpaka santechnika, Senukų prekybos centre ir UAB „Mažeikių būtų ūkus“- 267,38 Eur; 2014 m. rugsėjo mėn.– Lietuvoje nuimta grynais 2000 Eur atsiskaityta Senukų prekybos centre (51,17 Eur); 2014 m. lapkričio mėn. – Lietuvoje išgryninta 1000 Eur, 2000 Eur ir 1000 Eur, daryti atsiskaitymai Senukų prekybos centre, UAB „Mažeikių būtų ūkis“ – 284 Eur; 2014 m. gruodžio mėn. Lietuvoje nuimta grynais, iš viso 2000 Eur, UAB „Mažeikių butų ūkis“ sumokėta 458 Eur. Iš D. B. DnB banko sąskaitos išrašo už laikotarpį už 2014 m. birželio mėn. nustatyta, kad „Elektromarkt“ mokėta 2 700 Eur).

60. Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad jis pirko medžiagas, reikalingas buto remontui. Ieškovės pateikti duomenys taip pat patvirtina jos nurodytas aplinkybes, kad ji rūpinosi buto remontu, užsakinėjo įvairias medžiagas, atsiskaitinėjo su tiekėjais. Atsakovo sąskaitoje užfiksuoti grynųjų lėšų nuėmimas Lietuvoje savaime nereiškia, kad visos lėšos buvo skirtos būtent buto remontui, o ne pragyvenimui, juolab, kad bylos duomenimis patvirtinta, kad ieškovė, šalims įsigijus butą, jau laukėsi pirmagimės ir po to iki pat santuokos šalys gyveno ginčo bute. Be to, iš atsakovo pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad už įvairius darbus, medžiagas buvo atsiskaitoma praėjus žymiai daugiau nei pusę metų po buto įsigijimo, t. y. jau šalims gyvenant ginčo bute.

61. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė rūpinosi visu buto remontu, užsakinėjo statybines medžiagas, paslaugas, bei atsiskaitydavo su tiekėjais. Nustatyta, kad 2013 m. spalio 30 d. užsakovė D. V. (B.) objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį su UAB „Juodasis gintaras“ ir užsakė langus, sutarties objekto kaina – 2260 Lt. D. V. adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). 2013 m. lapkričio 20 d. sąskaitą pasirašė D. V. 2013 m. spalio 30 d. pateikti pinigų mokėjimo kvitai patvirtinta, kad D. V. 1000 Lt. 2013 m. lapkričio 20 d. pinigų mokėjimo kvitas patvirtina, kad D. V. sumokėjo 1 260 Lt. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių, kad būtent ieškovė rūpinosi buto remontu, bendravo su įvairių medžiagų tiekėjais. Liudytojas J. I. patvirtino, kad būtent ieškovė užsakinėjo visas medžiagas ir už jas atsiskaitinėjo.

62. Bylos duomenys patvirtina, kad daugumą buto remonto darbų atliko būtent ieškovės patėvis J. I.. Šią aplinkybę patvirtino byloje apklausi visi liudytojai, taip pat ir atsakovo motina V. B. Atsakovas iš esmės taip pat neneigė, kad daug statybos darbų atliko būtent ieškovės patėvis J. I., tačiau teigė, kad jis jam mokėjo už darbus, bet tokių duomenų teismui nepateikė. J. I. apklaustas teisme paneigė šį faktą, ir teigė, kad visus darbus dirbo norėdamas padėti podukrai ir žentui, gal tik cigarečių nupirkdavo. Liudytoja J. Ž. taip pat teisme paliudijo, kad ieškovė jau įsigijusi butą džiaugėsi, kad remonto darbai nekainuos, nes juo atliks jos patėvis. Liudytojas J. I. nurodė, kad jis atliko visus darbus, tik nedėjo parketo ir nevedė elektros ir santechnikos. Jis atliko sienų griovimo darbus, darė sienas: sujungė vonią su tualetu, užmūrijo kai kurias duris, nes keitė buto išplanavimą, darė arką, visame bute kabino gipsą, klijavo vonioje ir virtuvėje plyteles, betonavo iš naujo visas buto grindis. Visas medžiagas užsakinėdavo ieškovė, o jis viską nešdavo. Atsakovas retkarčiais grįždavo ir padėdavo dirbti. Ginčo, kad ir pats atsakovas atliko kai kuriuos darbus (sudėjo parketą, padėjo griauti sienas), byloje nekilo.

63. Nors atsakovas teigė, kad visas buto remontas buvo atliktas iki santuokos, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad remontai buvo tęsiami ir šalims sudarius santuoką. Ieškovė teigė, kad jau sudarius santuoką jie pabaigė visus buto remontus bei įsigijo baldus ir visą buitinę techniką. Pats atsakovas, priešingai nei buvo nurodęs atsiliepime į ieškinį, teismo posėdžio metu patvirtino, kad po santuokos buvo įrengtas vaikų kambarys, prieškambaris, kad buvo atliekami tolimesni buto remonto darbai, kad įsigyti baldai, kurie dauguma yra įmontuojami, todėl jų atskirai nedalina.

64. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nors atsakovas ir daugiau prisidėjo lėšomis prie buto pagerinimo darbų, dėl to ieškovė ginčo ir nekėlė, tačiau byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina ir ieškovė didelį indėlį į butą. Būtent ji rūpinosi buto paieška, jo įsigijimu ir remonto darbais, dauguma buto remonto darbų atliko būtent ieškovės patėvis, kuriam nebuvo sumokėta už atliktus darbus. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad butas įsigytas šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį iki santuokos ir jis iš esmės buvo pagerintas taip pat šalims gyvenant kartu bei vedant bendrą ūkį iki santuokos ir remonto darbai buvo tęsimai jau po santuokos.

65. Teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, aptartų įrodymų visumą, patvirtinančius ieškovės ir atsakovo gyvenimą kartu ir bendro ūkio vedimą iki santuokos, vadovaudamasis įrodymų įvertinimo taisyklėmis ir logikos dėsniais bei protingumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad ginčo turtas buvo sukurtas sudėjus jų bendras lėšas ir bendrą darbą. Visi ieškovės atlikti veiksmai butui įsigyti, jos indėlis į buto esminį pagerinimą, atsakovo vedamos lėšos ieškovei, kuri dar prieš įsigyjant butą laukėsi pirmagimės, tik patvirtina, kad abi šalys iki santuokos vedė bendrą ūkį, planavo butą įsigyti kartu kaip bendrą turtą. Tokie duomenys suponuoja išvadą, kad tarp šalių buvo susitarimas įgyti bendrąją dalinę nuosavybę 2013 m. rugsėjo 19 d. perkant butą adresu (duomenys neskelbtini), kad bendraturčių turto dalys buvo lygios. Ieškovė valdė bei naudojosi ginčo butu kaip bendraturtė. Taigi abi šalys iki santuokos ir po to po santuokos šį turtą valdė, juo naudojosi ir disponavo abiejų bendru susitarimu.

66. Ieškovė prašo butą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe motyvuodama tuo, kad butas įsigytas kaip šeimos turtas, ir be to, jis buvo gerinamas ir santuokos metu, t. y. vadovaujantis CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostata. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią įstatymo nuostatą, praplėtė jos aiškinimą ir pažymėjo, kad CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka ,,vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė“ reiškia ne tik vieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą. Tai reiškia, kad bendrąja jungtine nuosavybe, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, gali būti pripažįstamas tiek vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, tiek jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Šio atveju bendrosios dalinės nuosavybės dalyviai yra sutuoktiniai, tai santuokos metu iš esmės gali būti pagerinta kiekvieno jų dalis.

67. Minėta, kad byloje nekilo ginčo, jog butas po jo įsigijimo buvo pagerintas iš esmės. Šalys neteikė duomenų apie tai, kokia esminių buto pagerinimo darbų vertė buvo iki santuokos ir po santuokos. Kadangi byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad nors buto pagerinimo darbai buvo pradėti iki santuokos sudarymo, tačiau šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, o visi buto pagerinimo darbai buvo baigti jau šalims gyvenant santuokoje (sprendimo 63 punktas), atsižvelgus į teisingumo, protingumo principus, darytina išvada, kad buto pagerinimas buvo atliekamas abiejų sutuoktinių bendru darbu ir lėšomis ir baigtas jau santuokos metu. Šiuo atveju iki santuokos šalis sieję bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai po santuokos sudarymo, po atliktų ir baigtų esminių turto pagerinimų, pasikeitė į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, todėl ginčo turtas šalims dalytinas kaip bendroji jungtinė nuosavybė (CK 4.72 straipsnis, 4.74 straipsnis, 4.75 straipsnis, 4.86 straipsnis, 4.92 straipsnis, 3.90 straipsnio 1 dalis), kiekvienam po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 16 900 Eur (ginčo dėl vertės nekilo)).

Dėl uzufrukto teisės nustatymo į atsakovui D. B. tenkančią buto dalį

68. Ieškovė prašo jai ir nepilnamečiams vaikams E. B. ir E. B. nustatyti uzufrukto teisę į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo turto dalį, esančią (duomenys neskelbtini), motyvuodama tuo, kad atsakovas neįkeltų į savo dalį nuomininkų, nes tokiu būdu būtu pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, ieškovei priklausančios dviejų kambarių buto dalies nepakaktų užtikrinti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas. Atsakovas prašo šį reikalavimą atmesti kaip visiškai nepagrįstą, nes jei ieškovei atitektų dalis buto, ji su vaikais turėtų gyvenamąjį plotą.

69. CK 3.86 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas). Teismas turi teisę nustatyti uzufruktą, kol vaikui sueis pilnametystė (CK 3.71 straipsnis), tai yra vaiko teisės į gyvenamąjį būstą sudėtinė dalis.

70. Įstatymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufrukto terminas nustatomas iki vaiko pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės uzufruktas baigiasi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo išaiškinta, kad, priimdami sprendimą nustatyti uzufrukto teisę, teismai turėtų išanalizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu, nei suvaržant daiktinę teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2016 24 punktą).

71. Spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas privalo išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas visiškai atitinka nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą), ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas (vaikai), neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti. Jeigu konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir vaikai gali atsidurti gatvėje, teismas turi teisę nustatyti uzufruktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010).

72. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui šiuo sprendimu atitenka po ½ dalį ginčo buto. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė su dviem nepilnametėmis dukromis gyvena šiame bute nuo pat jų gimimo. Tai yra ieškovės ir jos nepilnamečių dukrų nuolatinė gyvenamoji vieta ir vienintelis būstas. Kito būsto ieškovė neturi. Atsakovas šiuo metu gyvena ir dirba Norvegijoje, taip pat kito būsto neturi.

73. Šiuo sprendimu butas priteistas šalims po ½ dalį, taigi, ieškovė, su kuria lieka gyventi šalių nepilnamečiai vaikai, turi gyvenamąją vietą – ½ dalį buto, kuria gali naudotis ir šalių nepilnamečiai vaikai. Atsakovui gyvenant užsienyje, šalių nepilnamečiams vaikams nėra atimta galimybė naudotis ir jam priklausančia buto dalimi. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė ar juo labiau šalių nepilnamečiai vaikai nenustačius uzufrukto teisės gali atsidurti gatvėje. Teismo vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms, uzufrukto nustatymas daliai ginčo buto neproporcingai suvaržytų atsakovo nuosavybės teisę į dalį buto. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-175-826/2022; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartis, bylos Nr. e2A-1042-580/2023).

74. Esant išdėstytiems argumentams, reikalavimas nustatyti uzufruktą į atsakovui tenkančią ½ buto dalį, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl transporto priemonės padalijimo ir atsiskaitymo su kreditoriumi

75. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 3.118 straipsnio 1 dalies prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma (CK 3.118 straipsnio 2 dalis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str.).

79. Bylos medžiaga nustatyta, kad santuokos metu išperkamosios nuomos pagrindu buvo įsigytas automobilis TOYOTA COROLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Regitra duomenimis, transporto priemonės TOYOTA COROLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas yra D. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini) (VĮ Regitra” duomenys). Nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. tarp Luminor Lizingas, UAB (Pirkėjas), UAB „Solorina“ (padavėjas) ir lizingo gavėjo D. B., sudaryta automobilio lizingo sutartis, kuria pardavėjas įsipareigojo parduoti pirkėjui, o pirkėjas nupirkti naują nenaudotą 2018 m. lengvąjį automobilį TOYTO COROLA. Prekė perduota naudoti lizingo gavėjui pagal 2018 m. rugsėjo 3 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201817415. 2018 m. rugsėjo 3 d. sudaryta išperkamoji nuomos sutartis tarp Luminor lizingas, UAB ir UAB „Solorina“, lizingo gavėjo D. B., įsigytas daiktas – automobilis TOYOTA COROLA už 17 000 Eur. Pradinis įnašas – 6000 Eur, administravimo mokestis 170 Eur, finansuojama suma – 11 000Eur, likutinė daikto vertė su PVM – 5 100 Eur. Nuomos laikotarpis 60 mėn. Pagal sudarytą mokėjimo grafiką paskutinė įmoka – 2023 m. spalio 1 d. (5 208,44 Eur), viso pagal grafiką mokėtina suma 17 606,40 Eur., Atpirkimo sutartis Nr. 201817415, sudaryta tarp lizingo gavėjo D. B. ir pardavėjo UAB „Solorina“, savininkas Luminor lizingas UAB, iš kurios matyti, kad TOYOTA COROLA atpirkimo kaina be PVM – 4 214,88 Eur (30 proc). Taip pat nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. tarp Luminor lizingas, UAB ir D. B. sudaryta laidavimo sutartis, pagal kurią D. B. laiduoja finansuotojui pagal Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201817415.

80. 2023 m. spalio 9 d. ieškovė pateikė duomenis kad 2023 m. rugsėjo 25 d. Išperkamosios nuomos sutartis Nr. 2018174415, iš dalies pakeista, t. y. sutartis pratęsta ir ją įvykdyti privalo iki 2024 m. sausio 1 d. Laidavimo sutartis Nr. 201817415 taip pat 2023 m. rugsėjo 25 d. pratęsta. Nors pateiktos sutartys nepasirašytos, tačiau ginčo, kad jos yra sudarytos, nėra. Ieškovė nurodė, kad jie nusiuntė pasirašytas sutartis Luminor Lizingas, UAB, tačiau atgal jų pasirašytų negavo iki šiol. Trečiasis asmuo Luminor Lizingas, UAB teismui patikė duomenis, kurie patvirtina, kad mokėjimai pagal Išperkamosios nuomos sutartį banko sprendimu yra atidėti 3 mėnesiams dėl kliento finansinių sunkumų.

81. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalys santuokos metu įgijo lengvąjį automobilį TOYOTA COROLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2018 m. rugsėjo 3 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201817415, valdyti ir naudoti perduotas atsakovui D. B., kuris įsipareigojo mokėti lizingo mokėjimus, nustatytus Išperkamosios nuomos sutartyje. Įsipareigojimų vykdymas užtikrintas lizingo gavėjo sutuoktinės D. B. laidavimu. Taigi už prievolę pagal Išperkamosios nuomos sutartį ir Lizingo sutartį abu sutuoktiniai D. B. ir D. B. atsako kaip solidarieji skolininkai: lizingo gavėjas D. B. – Išperkamosios nuomos sutarties pagrindu, o laiduotoja D. B.– Laidavimo sutarties pagrindu. Kreditorius nurodė, jog abu sutuoktiniai po santuokos nutraukimo toliau turi likti solidariai atsakingi prieš kreditorių, tačiau neprieštaravo dėl sutuoktinių nustatytinos prievolės vykdymo tvarkos tarp ieškovės ir atsakovo (t. y., kad prievolę kreditoriui po santuokos nutraukimo vykdys laiduotoja D. B.), nes tai saisto tik vidinius šalių tarpusavio santykius, o santykiuose prieš kreditorių ieškovo ir atsakovės prievolė bankui vist tiek liktų solidari.

82. Atsižvelgiant į tai, jog automobiliu naudojasi ieškovė ir ji sutinka toliau mokėti likusias lizingo įmokas, bei šalys sutiko, kad automobilis liktų ieškovei, nustatytina, jog ieškovės D. B. ir atsakovo D. B. prievolės kreditoriui Luminor Lizingas, UAB yra solidarios pagal Išperkamosios nuomos Nr. 201817415 ir pagal 2018 m. rugsėjo 3 d. laidavimo sutartį Nr. 201817415, nekeičiant šių sutarčių sąlygų, o prievolinius įsipareigojimus pagal šias sutartis vykdys ieškovė D. B. iš savo asmeninių lėšų.

83. Kadangi minėta transporto priemonė pagal pirkimo-pradavimo sutartį Nr. 2018177415 nuosavybės teise priklauso Luminor Lizingas, UAB, atsakovo D. B. vardu registruota tik jo valdymo teisė, todėl neturint nuosavybės teisių į minėtą transporto priemonę, šalys gali susitarti dėl valdymo teisės į šią transporto priemonę ar dėl turtinių teisių, kylančių iš išperkamosios nuomos sutarties ar kitokio pobūdžio sutarties pasidalinimo. Trečiasis asmuo Luminor Lizingas, UAB nesutiko su prievolės modifikavimu ar jos vykdymo perkėlimu vienam iš sutuoktinių. Ieškovės reikalavimas nustatyti teisę įsigyti transporto priemonę pagal išperkamosios nuomos ir atpirkimo sutartį, reiškia, kad ieškovė taptų Išperkamosios nuomos sutarties bei Atpirkimo sutarties šalimi (lizingo gavėja vietoje D. B.), o tai reiškia šių sutarčių modifikavimą, todėl šis reikalavimas negali būti tenkinamas.

84. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad ieškovei įvykdžius prievolę, pagal Išperkamosios nuomos sutartį, lieka transporto priemonė jai ir ji įsipareigoja Luminor Lizingas, UAB toliau sumokėti likusį įsiskolinimą pagal Išperkamosios nuomos sutartį, bei siekiant nepažeisti ieškovės interesų, nustatytina, kad įvykdžius 2018 m. rugsėjo 3 d. Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201817415, atsakovas D. B., gavęs transporto priemonės TOYTOA COROLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo nuosavybėn aktą, per 5 dienas nuo jo gavimo, neatlygintinai perduoda ieškovei D. B.

86. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai pagal įstatymą leidžiama nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). CK 3.123 straipsnyje reglamentuojami atvejai, kada galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, t. y. atsižvelgus į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (2012 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009). Vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (žr. pirmiau nurodytą nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Santuokos iširimas dėl vieno sutuoktinio kaltės taip pat nėra tos aplinkybės, dėl kurių galėtų būti konstatuotas teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo (2011 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011).

87. Įvertinus ieškovės argumentus, šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių ir iš ieškovės visiškai nepriteisti kompensacijos už jai atitenkantį santuokos metu įgytą turtą. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo yra nepakankami, o nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas yra išspręstas periodinių išmokų forma. Teismo vertinimu, nukrypus nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, būtų pažeistas šalių pusiausvyros principas. Dėl atsakovo turimo automobilio Norvegijoje, nurodytina, kad teismas šio automobilio nedalina (nutartimi atsisakyta priimti šią patikslinto ieškinio dalį), tačiau tai neužkerta kelio šį turtą pasidalinti jo buvimo valstybėje. Atsižvelgus į tai, spręstinas klausimas dėl kompensacijos priteisimo atsakovui už ieškovei atitenkančio turto – automobilio TOYOTA COROLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį.

89. Sprendžiant klausimą dėl kompensacijos priteisimo už kitai šaliai atitenkančio turo dalį, yra taikomos CK 3.118 straipsnio, 3.119 straipsnio nuostatos, nurodanti, kad kompensacija apskaičiuotina pagal transporto rinkos vertę, galiojančią bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Antra, atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad šiam turtui įsigyti jis panaudojo asmenines savo lėšas (CK 3.98 straipsnio 2 dalis). Vien tai, kad faktiškai tik ieškovė su vaikais naudojosi šia transporto priemonė, nesudaro jokio pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas turi teisę į kompensacijos dydį, paskaičiuojant ją pagal įsigijimo kainą su visomis sumokėtomis palūkanomis.

90. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo automobilis įgytas po santuokos sudarymo. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Visos ieškovės ir atsakovo pajamos (išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas įstatyme: CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktas) po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įmokas už automobilį mokėjo kuris nors vienas iš sutuoktinių iš savo asmeninių (t. y. paveldėtų, dovanotų ar kitokių lėšų, nurodytų CK 3.89 straipsnio 1 dalyje, CK 3.98 straipsnio 2 dalis) lėšų.

91. Taigi byloje neginčijamai nustatyta, kad transporto priemonė pirkta jau santuokos metu iš bendrų santuokoje įgytų pajamų ir buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas pats nurodė, kad transporto priemonė buvo reikalinga siekiant tenkinti šeimos poreikius, reikėjo saugesnio automobilio, nes juo vežami vaikai. Todėl akivaizdu, kad penkerius metus nuo jo įsigijimo automobilis buvo naudojamas būtent šeimos poreikiams tenkinti, nepaisant to, kad faktiškai juo naudojosi ieškovė, nes mokestis už transporto priemonės išperkamąją nuomą buvo mokamas iš bendro šeimos biudžeto.

92. Esant nustatytoms aplinkybėms, bei įvertinus tai, kad iki jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos automobilis buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti, nėra jokio pagrindo skaičiuoti atsakovui priteistiną kompensaciją pagal jo nurodytą būdą, t. y. nuo visos už transporto priemonę sumokėtos sumos.

93. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 3.119 straipsnio taikymo taip pat išaiškinta, kad, dalijant bendrą sutuoktinių turtą, turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios pasidalinti valstybėje, kurioje jis registruotas, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.59 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015). Išaiškinimas nėra pasikeitęs, jo laikomasi ir šiuo metu (Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-324-372/2023). Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo nustatyti automobilio rinkos vertę, buvusią faktinės santuokos nutraukimo metu, t. y. 2022 m. balandžio mėn., kaip to prašo atsakovas.

94. Dalijamo turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ „Registrų centras“, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, šalys gali susitarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009).

95. Šalys teismui pateikė duomenis apie dalintino automobilio rinkos vertę – viešoje erdvėje esančius skelbimus apie šiuo metu tokių pačių automobilių pardavimus. Ieškovė pateikė duomenis iš autoplius.lt, iš kurių matyti, kad automobilių TOYOTA COROLA, reg. 2018 m. kovo mėn., birželio mėn., kaina svyruoja nuo 13 500 Eur iki 13 900 Eur. Atsakovas pateikė duomenis iš skelbiu.lt apie tokių pačių automobilių pardavimą, iš kurių matyti, kad TOYOTA COROLA, reg. 2019 m., pardavimo kaina šiuo metu svyruoja nuo 14 500 iki 17 900 Eur (vidutiniškai – 16 200 Eur). Šalys teismo posėdžio metu nesutarė dėl bendros transporto priemonės vertės, taip pat nurodė, kad daugiau jokių dokumentų dėl automobilio vertės nei viena iš šalių neteiks ir prašė teismo remtis jų pateiktais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

96. Teismas, įvertinęs tai, kad dalintina transporto priemonės TOYOTA COROLA, valst. (duomenys neskelbtini) registracijos data yra 2018 m. rugsėjo mėn., ir tai, kad būtent ieškovė pateikė duomenis apie sprendimo priėmimo metu 2018 m. gamybos tokių pačių automobilių pardavimo kainas (nuo 13 500 Eur iki 13 900 Eur), sprendžia, kad vidutinė automobilio rinkos vertė sprendimo priėmimo metu yra 13 700 Eur.

97. Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma (CK 3.118 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju prievolių pagal Išperkamosios nuomos sutartį terminas nėra pasibaigęs (pratęstas iki 2024 m. rugsėjo 1 d.).

98. CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos arba nuo notaro patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjau atveju pripažinta, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovei neprašant, kad turtinėms teisėms teisinės pasekmė būtų taikomis nuo tada, kai faktiškai nustojo kartu gyventi, teismas turtinėms teisėms taikytinas pasekmes taiko nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. rugsėjo 9 d.

99. Iš 2023 m. spalio 12 d. trečiojo asmens Luminor Lizingas, UAB pateiktų duomenų nustatyta, kad nuo 2022 m. rugsėjo mėn. įsiskolinimas bankui pagal Išperkamosios nuomos sutartį sudarė 2 124,80 Eur įmokų, įskaitant ir 100 Eur už sutarčių pratęsimą. 2023 m. rugsėjo 25 d. pratęsus Išperkamosios nuomos sutartį, sudarytas tolimesnis mokėjimų grafikas, iš kurio matyti, kad nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d. kas mėnesį turi būti mokamos 28,39 Eur (85,17 Eur), likutinė transporto priemonės vertė su palūkanomis – 5 230,36 Eur, kuri turi būti sumokėta 2024 m. sausio 1 d. Taigi iš viso pagal Išperkamosios nuomos sutartį įsiskolinimas trečiajam asmeniui sudaro su palūkanos sudaro 7 440,33 Eur. Kadangi šalys sutiko ir dėl to ginčo nekilo, kad prievolę pagal Išperkamosios nuomos sutartį iš savo asmeninių lėšų vykdys ieškovė, vadinasi, jai po ieškinio pateikimo dienos tenkanti sumokėti suma kreditoriui iš visos sudaro 7 440,33 Eur.

100. Atsakant į atsakovo argumentą, kad skaičiuojant kompensaciją, neturėtų būti atimama likutinė transporto priemonės vertė, nurodytina, kad tokiu atveju akivaizdžiai būtų pažeisti ieškovės interesai, kuriai tokiu atveju tektų žymiai didesnė našta už transporto priemonę, t. y. ne tik atsiskaityti su kreditoriumi, bet dar ir tą pačią dalį, kurią ji privalo sumokėti kreditoriui, sumokėti ir atsakovui.

101. Bylos medžiaga nustatyta, kad dalį įmokų po ieškinio pateikimo mokėjo atsakovas ir dalį ieškovė. Atsakovas pateikė duomenis, kad nuo ieškinio patekimo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iš viso sumokėjo 893,30 Eur (2022 m. rugsėjo 16 d. – 143,44 Eur, 2022 m. spalio 19 d. 292,52 Eur, 2022 m. gruodžio 19 d. – 300 Eur, 2023 m. sausio 16 d. - 157,34 Eur (2023 m. spalio 9 d. atsakovo teismui pateikti duomenys)). Kadangi ieškovė prisiėmė pareigą iš savo asmeninių lėšų atsiskaityti su kreditoriumi ir pasekmės taikomos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, todėl atsakovui turi būti grąžinta suma, sumokėta kreditoriui po ieškinio pateikimo teismui dienos.

102. Taigi iš bendro turto vertės, kuri šiuo atveju nustatyta 13 700 Eur, atėmus įsiskolinimo sumą - 7 440,33 Eur, turto vertė lieka 6 259,67 Eur (būtent tokia suma šalims būtų likusi, jei būtų pardavę transporto priemonę ir visiškai atsiskaitę su kreditoriumi), todėl atsakovui iš ieškovės už jai atitenkančią didesnę turto dalį, atsakovui priteistina kompensacija sudaro 4 023,13 Eur, įskaitant ir atsakovo sumokėtas įmokas kreditoriui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (6 259,67 Eur : 2 + 893,30 Eur). (CK 3.119 straipsnis, 3.118 straipsnio 2 dalis).

Dėl kompensacijos už bendro turto sumažinimą

103. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Iš teisinio reglamentavimo spręstina, kad bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte reglamentuota, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

104. Kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.98 straipsnio 3 dalis) Jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą reguliuojanti CK 3. 123 straipsnio 4 dalis nustato, jog vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti mažinama pajamų suma, kurią jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CK 3.98 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006).

106. Iš 2021 m. gruodžio 7 d. pranešimo apie mokesčių išskaičiavimą nustatyta, kad vykdant D. B. 2022 m. mokesčių kontrolę nustatytas darbo užmokestis 530 500 NOK, bedarbio išmoka – 2 100 NOK, minimali mokesčių suma 109 950 NOK, skiltyje „turtas ir skolos“ nurodyta, kad banko depozitas – 76 000 NOK, transporto priemonė – 35000 NOK. Įvertinus pateiktą pažymą dėl 2022 m. mokesčių kontrolės vykdymo, matyti, kad kontrolė vykdyta 2021 m. gruodžio 7 d., ir būtent tos dienos duomenimis nustatytos atsakovo pajamos ir turimas turtas: banko depozitas – 76 000 NOK (6 350 Eur).

108. Priešingai, atsakovo pateikti sąskaitų išrašai leidžia manyti, kad santaupas atsakovas naudojo šeimos poreikiams tenkinti. Byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovas visą laiką, kol šalys gyveno kartu ir po to, pervedinėjo lėšas ieškovei. Atsakovo sąskaitos išrašas patvirtina, kad jis ne tik ieškovei vedė lėšas, bet ir vykdė mokėjimus Luminor Lizingas, UAB, t. y. bendrą prievolę kreditoriui.

109. Iš D. B. banko DNB paskyros išrašo matyti, kad 2023 m. vasario 2 d. galimas likutis – 14 412,56 NOK (1 204 Eur). Iš atsakovo pateiktos Norvegijoje turimos DNB banko sąskaitos nustatyta, kad sąskaitoje esantis likutis 2022 m. sausio 1 d. – 5 868,98 NOK (490 Eur), 2022 m. vasario 28 d. yra 7851,99 NOK (683 Eur). Iš sąskaitos apžvalgos 2023 m. balandžio 3 d. matyti, kad likutis – 567,60 NOK (47 Eur).

110. Iš atsakovo D. B. DNB sąskaitos išrašo už 2022 m. matyti, kad D. V. 2022 m. rugpjūčio mėn. pervesta 500 Eur, 160 Eur, 500 Eur (viso 1 160 Eur), 2022 m. liepos mėn. – 500 Eur, 2022 m. birželio mėn. – 600 Eur, 2022 m. gegužės mėn. 1 300 Eur; 2022 m. balandžio mėn. pervesta 300 Eur ir 1 100 Eur (viso 1 400 Eur), 2022 m. kovo mėn. – 1 000 Eur, 2022 m. vasario mėn. – 1 100 Eur, 2022 m. sausio mėn. – 500 Eur ir 1 200 Eur (viso 1700 Eur); 2023 m. gruodžio mėn. pervesta 1 200 Eur. Iš DnB banko išrašo apie darytus pavedimus D. B. (V.) matyti, kad pavedimai iš šio banko sąskaitos buvo atliekami nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2023 m. kovo 6 d.

111. Vertinant sąskaitos likutį, buvusį iki 2022 m. balandžio 1 d., kai šalys nebevedė bendro ūkio, matyti, kad jis 2022 m. vasario 28 d. buvo 7851,99 NOK (683 Eur). Iš sąskaitos apžvalgos 2023 m. balandžio 3 d. matyti, kad likutis – 567,60 NOK (47 Eur). Atsakovo pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad santaupų likutis sumažėjo dar šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį. Atsakovas visą laiką vedė ieškovei lėšas, jas vedė ir po jų faktinio išsiskyrimo. Ieškovės argumentas, kad lėšos buvo vedamos iš darbo užmokesčio vaikų išlaikymui, o ne iš santaupų, yra niekuo nepagrįstas. Nors pavedimų paskirtis nenurodyta, tačiau teigti, kad buvo vedamos lėšos tik vaikų išlaikymui ir nebuvo su ieškove pasidalinta santaupomis, nėra pagrindo, nes vedamos sumos skirtingos, buvo vedama ir po 1000 Eur, kas leidžia manyti, kad ne visos lėšos buvo skiriamos vaikų išlaikymui. Taip pat liko nepaneigta atsakovo nurodyta aplinkybė, kad į 2021 m. gruodžio 7 d. užfiksuotas sąskaitoje esančias lėšas (depozitą), yra įskaičiuotas ir jo už praėjusį mėnesį gautas darbo užmokestis, iš kurio, kaip ir nurodė pati ieškovė, atsakovas vedė lėšas jai. Taip pat svarbu pažymėti, kad atsakovas privalėjo lėšų skirti ir sau pragyvenimui, nes šalys gyveno skirtingose šalyse.

112. Teismo vertinimu, šiuo atveju, ieškovė neįrodė, kad lėšos, 2021 m. gruodžio 7 d. užfiksuotos atsakovo deklaracijoje, nebuvo panaudotos šeimos poreikiams, todėl reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 3.109 straipsnis, 3.98 straipsnio 3 dalis).

113. Teismas pažymi, kad kito dalintino turto šalys nenurodė ir neprašė padalyti. Nei viena iš šalių, nors teismas išaiškino tokią teisę, nereiškė reikalavimo dėl baldų ir buitinės technikos padalijimo. Ieškovė nurodė, kad tai yra kartu su butu ir atskirai neprašo dalinti, atsakovas analogišką poziciją išdėstė savo atsiliepime į ieškinį ir taip pat neprašė šio turto padalyti.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo

114. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

115. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė D. B. ir atsakovas D. B. turi dvi dukras: E. B., gimusią (duomenys neskelbtini), ir E. B., gimusią (duomenys neskelbtini). Kadangi dukros visą laiką auga su motina, ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Atsakovas tam neprieštaravo ir nurodė, kad jis pats ir neturi sąlygų auginti vaikus, nes gyvena nuomojame būste.

116. Išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodyta, kad tarp vaikų ir motinos yra stiprus emocinis ryšys, jos kartu visada gyveno su mama. Išvadoje taip at nurodyta, kad nėra jokio pagrindo abejoti ieškovės galimybe tinkamai pasirūpinti sūnumi, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams.

117. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė užtikrina nepilnamečių vaikų visapusiškas auklėjimo ir vystymosi sąlygas, nepilnamečių E. B. ir E. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštaraus vaikų interesams (CK 3.174 straipsnis).

118. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

120. Teismas, įvertinęs tai, kad šalys gyvena skirtingose šalyse, atsakovas, nors nurodė, kad turi galimybę į Lietuvą grįžti kelis kartus per atostogas, Norvegijos šventines dienas, tačiau nuo 2022 m. balandžio, kai išvyko į Norvegiją, į Lietuvą nebuvo grįžęs ir su vaikais faktiškai nebuvo susitikęs, daro išvadą, kad nėra tikslinga nustatyti tikslią tėvo bendravimo su vaikais tvarką jam grįžus į Lietuvą, juolab, neaišku, kokiam laikotarpiui atsakovas grįžtų. Tačiau įvertinus tai, kad vaikai faktiškai su tėvu jau nesimatė daugiau nei vienerius metus, nereguliariai bendrauja nuotoliniu būdu, todėl, siekiant apsaugoti vaikų interesus, tikslinga nustatyti atsakovui pareigą ne mažiau kaip prieš penkias dienas informuoti ieškovę apie ketinimą faktiškai susitikti su vaikais. Kadangi dėl bendravimo nuotoliniu būdu kliūčių nėra, atsakovas patvirtino, kad jam nuotoliniu būdu bendrauti su vaikais nėra trukdoma, todėl netikslinga nustatyti ir tikslią tėvo bendravimo su vaikais tvarką nuotoliniu būdu naudojant įvairias ryšio priemones.

121. Teismas išaiškina, kad dėl bendravimo tvarkos kilus ginčui, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

122. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

123. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti teismų praktikoje pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

126. Bylos medžiaga nustatyta, kad E. B. lanko Mažeikių lopšelį-darželį „Pelėdžiukas“ nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., E. B. mokosi Mažeikių Kalnėnų progimanzijoje, šiuo metu 3 klasėje. Abi mergaitės lanko būrelius. Ieškovė pateiktas sąskaitos išrašas už 2022-09-11 – 2023-03-22 išrašas patvirtinta, kad yra mokama už E. ir E. B. būrelius (VšĮ Šiokio banga, L. K. (ieškovė nurodė, kad tai už šokių būrelį, po 27 Eur ir po20 Eur per mėnesį). Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, avalynė, higienos priemonės, vaistai, ugdymo priemonės, sveikatos priežiūros paslaugos, transporto paslaugos. Tačiau ieškovė pateikė detalius išlaidų paskaičiavimus, sąskaitos išrašą, pirkimo kvitus, patvirtinančius, kad ji išleidžia vaikų rūbams, maistui ir kitiems poreikiams patenkinti. Ieškovė taip pat pateikė duomenis, kad duktė E. B. turi sveikatos problemų. Iš Medicinos dokumentų išrašo 2019 m. rugsėjo 11 d. nustatyta, kad naujagimis E. B. ypač neišnešiotas naujagimis, nurodytas neišnešiotų kūdikių retinopatija ir siųsta oftalmologo konsultacijai. Taip pat medicininiai išrašai patvirtina, kad lankosi pas kardiologą konsultacijoms, diagnozuotas toliaregystė. 2022 m. spalio 14 d. medicinos išrašas patvirtina, kad E. B. toliau sekama kardiologo. Taip pat pateiktas E. B. darželio lankomumas patvirtina, kad ji dažnai serga. Iš pateikto Mažeikių lopšelio-darželio „Pelėdžiukai“ grupės lankomumo apskaitos dienyno matyti, kad E. B. 2022 m. rugsėjo mėnesį lankė 10 dienų, praleido -12 d., 2022 m. spalio mėn. lankė – 2 d., o praleido 19 d., lapkričio mėn. nelankė - praleido 20 d., gruodžio mėn. praleido 20 d., 2023 m. sausio mėn. praleido – 9 d., lankė 13 d., 2023 m. vasario mėn. lankė 15 d., praleido - 4 d., 2023 m. balandžio mėn. praleido 19 d. Iš Veiklių mamų klubo pažymos nustatyta, kad ieškovė kreipėsi dėl psichologo pagalbos E. B., dėl to patyrė išlaidų – 30 Eur už vieną apsilankymą (pateikta 2022- gruodžio 13 d. sąskaita-faktūra). Pateikė mokėjimo pavedimus, patvirtinančius, kad buvo perkami vitaminai, vaistai. Pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė patiria papildomų išlaidų ir vaikų sveikatai gerinti.

127. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie ieškovės patiriamas išlaidas vaikams išlaikyti, konstatuoja, kad iš esmės nurodyta suma reikalinga vienam vaikui per mėnesį – 600 Eur nėra per didelė, ji yra mažesnė nei šiuo metu nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis, kuris laikomas orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį (nuo 2023m. sausio 1 d. 840 Eur neatskaičius mokesčių, atskaičius mokesčius – 633 Eur.) Todėl teismas neturi jokio pagrindo teigti, kad ieškovės nurodyta suma vieno vaiko poreikiams tenkinti yra aiškiai per didelė ir nepagrįsta. Teismas pažymi, kad į vaikų išlaikymą, priešingai ne mano atsakovas, patenka ir dalis jiems tenkančių komunalinių mokesčių. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodyta bendra visų išlaidų, reikalingų vieno vaiko būtiniems poreikiams patenkinti, suma, įvertinus tai, kad abi dukros lanko ugdymo įstaigas, reikalingos išlaidos ir sveikatos gerinimui, rūbams, higienos priemonėms, maistui, nedetalizuojant ieškovės lentelėje nurodytų sumų atskirai, yra protingo ir realaus dydžio, atitinka šiuo metu šalyje egzistuojančią ekonominę situaciją ir mažamečio vaiko būtiniausius poreikius, nėra per didelė ir yra būtina patenkinti būtiniausius vaiko poreikius.

129. Vertinant tėvų materialinę padėtį nustatyta, kad ieškovė šiuo metu vykdo individualią veiklą -Pažymą Nr. 1176026, išduota 2022 m. rugpjūčio 29 d. „Kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla“. Ieškovė nurodė, kad jos pajamos atskaičius mokesčius yra mažesnės nei šiuo metu nustatytas minimalus atlyginimas. Pateikė žurnalo išrašą už 2022 m. spalio - lapkričio mėn., kuriuose, kaip nurodė ieškovė, fiksuotos jos gautos pajamos neatskaičius mokesčių, t. y. spalio mėn. – 482 Eur, lapkričio mėn. – 643 Eur. Iš 2022 m. birželio 30 d. pažymos apie valstybinį socialinį draudimą nustatyta, kad pajamas kaip auginanti vaiką gavo iki 2021 m. gruodžio 31 d., 2022 m. pajamų negauta. Iš pateiktų D. B. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų matyti, kad D. B. 2022 m. mokėtini mokesčiai sudaro 282,87 Eur.

133. Teismas, vertindamas tėvų materialinę padėtį ir jų galimybę teikti išlaikymą vaikui, atsižvelgia į tai, kad ieškovei tenka vaikų kasdienė priežiūra ir buitis, rūpinimasis vaikų sveikatos būkle. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs mažamečių vaikų amžių, jų poreikius bei siekdamas išsaugoti protingą vaikų interesų, jų poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą bei atsižvelgdamas į šalių materialinę padėtį, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo šalims teikiant išlaikymą jų mažamečiams vaikams, todėl iš atsakovo priteisina po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. rugsėjo 9 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Jokio pagrindo nustatyti teikti išlaikymą nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., kaip reikalaujama ieškiniu, nėra. Likusi vaiko išlaikymui reikalinga suma atskaičius valstybės išmoką (85 Eur) ir iš Norvegijos gaunamas pajamas (po 75 Eur) už vaikus, tenka ieškovei – 140 Eur vienam vaikui.

134. Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė vaikų mama D. B.

135. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

136. Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

137. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas) bei išlaidas, patirtas už vertimą (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomi realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijai, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.

138. Tenkinus ieškovės reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės (100 proc.), iš dalies tenkinus reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (60 proc.), tenkinus reikalavimą dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe (100 proc.), iš dalies tenkinus reikalavimą dėl turto padalijimo (67 proc.), atmesta reikalavimo dalis dėl kompensacijos priteisimo už šeimos turto sumažinimą, o reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo yra laikytinas išvestiniu ir atskirai nėra vertinamas nustatant, kiek procentų yra patenkinamas ieškinys; tenkinus reikalavimą dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir bendravimo tvarkos nustatymo (100 proc.), taip pat iš dalies tenkintus ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (67 proc.), konstatuotina, kad ieškinio tenkinta iš viso 82 proc.

139. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ieškovei atidėtas 954 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. 2023 m. birželio 6 d. nutartimi atidėtas 71 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas už reikalavimą priteisti kompensaciją už turto sumažinimą, viso už ieškinį ir patikslintą ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma – 1 025 Eur. Įvertinus tai, kad ieškinio tenkinta 82 procentai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 840,50 Eur, o iš ieškovės – 184,50 Eur. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ieškovė atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl žyminio mokesčio dalis, mokėtina už reikalavimus priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, priteistina iš atsakovo, t. y. 162 Eur (reikalavimai dėl išlaikymo dviem vaikams) (CPK 85 straipsnio 1 dalie 3 punktas, 80 straipsnio 8 dalis). Taigi iš viso iš atsakovo į valstybė biudžetą priteistina 1002,50 Eur žyminio mokesčio.

140. Ieškovė pateikė duomenis, kad iš viso patyrė išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 2 500 Eur ir 24,20 Eur už vertimo paslaugas (garso įrašo vertimą), iš viso 2 524,20 Eur Duomenys apie apmokėtas išlaidas pateikti 2023 m. vasario 2 d., 2023 m. balandžio 7 d., 2023 m. birželio 2 d., 2023 m. liepos12 d. Patirtos išlaidos yra patvirtintos išrašytomis sąskaitomis-faktūromis ir mokėjimo pavedimais, kurie patvirtina, kad ieškovė atsiskaitė su advokatu ir vertimo biuru už garso įrašo vertimą. Atstovavimo išlaidas sudaro advokato konsultacijos, procesinių dokumentų rengimas, dalyvavimas teismo posėdžiuose.

141. Atsakovas pateikė duomenis, kad iš viso patyrė 3 400 Eur advokato pagalbai apmokėti, įskaitant 400 Eur už atsiliepimą į atskirąjį skundą, ir 989,50 Eur už vertimus. Iš viso – 4389,50 Eur. Duomenys apie patirtas išlaidas pateikti prie 2023 m. kovo 1 d., 2023 m. balandžio 6 d., 2023 m. birželio 22 d. prašymų. Atsakovo patirtas išlaidas patvirtina išrašytos sąskaitos- faktūros ir jų apmokėjimai. Visas patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti patyrė už advokato suteiktą teisinę konsultaciją, dokumentų rengimą, pažymos parengimą, atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą atstovavimą teisme. Išlaidos, patirtos už atsiliepimą į atskirąjį skundą, nebuvo priteistos apeliacinės instancijos teismo, todėl spręstinas klausimas dėl šių išlaidų priteisimo.

142. Įvertinus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistiną užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) dydžius, konstatuoja, kad abiejų šalių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, įvertinus atliktus veiksmus, neviršija nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos. Dokumentų vertimo išlaidos, patirtos abiejų šalių, pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis.

143. Tenkinus ieškinį iš dalies (ieškinys tenkintas 82 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistinos išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 2 069,84 Eur, o iš ieškovės atsakovui priteitina jo patirtų išlaidų dalis, proporcinga teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai – 790,11 Eur.

144. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 279,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 164 straipsnio 2 punktu, 165 straipsniu, 166 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 212, 290, 291, 389 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės D. B., (duomenys neskelbtini) ir D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo D. B. kaltės.

Priteisti ieškovei D. B. iš atsakovo D. B. 3 000 (tris tūkstančius Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Nutraukus santuoką, ieškovei D. B. palikti santuokinę pavardę – B., atsakovui D. B. palikti prigimtinę pavardę – B.

Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.

Pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nuosavybe.

Po santuokos nutraukimo padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą:

ieškovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė buto rinkos vertė 16 900 Eur);

atsakovui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė buto rinkos vertė 16 900 Eur).

Pripažinti, kad šalys D. B. ir D. B. lieka solidariai atsakingi pagal 2018 m. rugsėjo 3 d. Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201817415, ir pagal 2018 m. rugsėjo 3 d. laidavimo sutartį Nr. 201817415, nekeičiant šių sutarčių sąlygų.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovė D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudojasi automobiliu TOYTOA COROLA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 13 700 Eur) ir asmeniškai vykdo kreditorinius įsipareigojimus pagal 2018 m. rugsėjo 3 d. Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201817415 iš savo asmeninių lėšų, atsakovas D. B., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) gavęs automobilio TOYTOA COROLA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo nuosavybėn aktą, per 5 dienas nuo jo gavimo, neatlygintinai perduoda automobilį D. B. asmeninės nuosavybės teise.

Iš ieškovės D. B. atsakovui D. B. priteisti 4 023,13 Eur (keturių tūkstančių dvidešimt trijų Eur, 13 ct) kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Nustatyti ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių dukrų E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove D. B. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, kad D. B. su nepilnametėmis dukromis bendrauja tokia tvarka:

- atsakovas D. B. ne mažiau kaip prieš penkias dienas privalo informuoti ieškovę apie ketinimą faktiškai susitikti su vaikais.

- atsakovas D. B. netrukdomai šalių bendru susitarimu be jokių apribojimų bendrauja nuotoliniu būdu su nepilnametėmis dukromis naudojant įvairias ryšio priemones.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui kiekvienai po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. rugsėjo 9 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šį sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Priteisti ieškovei D. B. iš atsakovo D. B. 1 279,73 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt devynis Eur, 73 ct) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės D. B. 184,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis Eur, 50 ct) žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš atsakovo D. B. 1 002,50 Eur (vieną tūkstantį du Eur, 50 ct) žyminio mokesčio valstybei.

Išaiškinti, kad žyminis mokestis turi būti sumokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.