Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-64-1042/2024 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02022-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.5; 3.3.1.14 (S)

2024 m. sausio 29 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) D. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-96-1139/2023 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui D. B., trečiajam asmeniui L. L., UAB, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. B. prašė: 1) nutraukti jos ir atsakovo D. B. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio D. B. kaltės; 2) nutraukus santuoką šalims palikti santuokines pavardes; 3) priteisti iš atsakovo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti iš atsakovo kasmėnesinį išlaikymą nepilnametėms dukroms E. B. ir E. B. po 450 Eur iki vaikų pilnametystės, išmokas sumokant iki einamojo mėnesio 10 dienos. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 5) ieškovę paskirti nepilnamečiams vaikams skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 6) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; 7) nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką su atsakovu taip: D. B. savo atostogų metu Lietuvoje pasiima nepilnamečius vaikus E. B. ir E. B. iš namų pirmadienį iki 10 val. ir grąžina sekmadienį iki 19 val. Taip pat D. B. bendrauja su nepilnamečiais vaikais E. B. ir E. B. telefonu, kompiuteriu (internetinėmis programomis). Vaikų tėvas netrukdomai bendrauja su nepilnamečiais vaikais kitu, abiems tėvams iš anksto suderintu laiku, atsižvelgiant į vaikų interesus; 8) nustatyti, kad iki santuokos atsakovo D. B. vardu įsigytas butas/patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 16900 Eur, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (šeimos turtas); 9) padalinti iki santuokos ir santuokos metu įgytą šeimos turtą: - ieškovei D. B. priteisti ½ buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 16900 Eur. Atsakovui D. B. priteisti ½ buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 16900 Eur; 10) nustatyti ieškovei ir nepilnamečiams vaikams uzufrukto teisę į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo turto dalį, esančią (duomenys neskelbtini); 11) nustatyti ieškovei teisę įsigyti automobilį „T. C.“, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), likutinė vertė 5 208,44 Eur, iš UAB „L. L.“ pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir teises pagal atpirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tolimesnes išperkamosios nuomos įmokas įsipareigoja mokėti ieškovė D. B.. Nustatyti, kad šalys išlieka solidariai atsakingos kreditoriui L. L., UAB, pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 12) priteisti ieškovei iš atsakovo 3 175,40 Eur kompensaciją už bendro turto sumažinimą ((duomenys neskelbtini) banke laikytas pinigines lėšas); 13) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė, jos atstovas nurodė, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, taip įteisindamos savo santykius, besitęsiančius nuo (duomenys neskelbtini) metų. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mėnesį jos ir atsakovo santykiai pašlijo. Ieškovė pradėjo įtarti, kad atsakovas turi kitą moterį. (duomenys neskelbtini) mėnesį pasitvirtino, kad atsakovas turi kitą moterį (duomenys neskelbtini). Teigė, kad atsakovas taip pažeidė sutuoktinio pareigas, paliko šeimą, buvo neištikimas, dėl to ji patyrė neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus. Tvirtino, kad atsakovas nustojo su vaikais bendrauti. Atkreipė dėmesį į tai, kad duktė E. B. yra gimusi anksčiau laiko, turi sveikatos problemų ir dėl jų ieškovei tenka dažnai važiuoti pas gydytojus, dėl ko patiria papildomų išlaidų. Pažymėjo, kad iki santuokos iš bendrų lėšų buvo įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl jis pripažintinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir dalintinas nutraukiant santuoką. Butas, įsigytas bendromis šeimos lėšomis ((duomenys neskelbtini)) ieškovei pradėjus lauktis vaiko (dukra E. B. gimė (duomenys neskelbtini)). Ieškovė net susitarė dėl buto įsigijimo ir sumokėjo pardavėjui 3000 Lt avansą. Santuokos metu išperkamosios nuomos būdu buvo įgytas automobilis „T. C.“. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo D. B. piniginę kompensaciją už bendro turto sumažinimą ((duomenys neskelbtini) banke laikytas pinigines lėšas), remiantis atsakovo deklaracijoje nurodytais duomenimis.

3. Atsakovas D. B. su ieškiniu sutiko iš dalies. Teigė, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų kaltės ir neturtinė žala nepriteistina. Nurodė, kad butą jis įsigijo už asmenines lėšas. Tvirtino, kad uzufrukto nustatymas iš esmės pažeistų jo interesus. Pažymėjo, kad neprieštarauja, jog ieškovei būtų nustatyta teisė įsigyti automobilį, tačiau ieškovė privalo sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją. Atsakovo manymu, jis sąžiningai padalino jo banko sąskaitoje esančias lėšas lygiomis dalimis, todėl ieškovės prašoma kompensacija už laikotarpį kai lėšos per 2021 metus buvo naudojamos kartu šeimos poreikiams, yra nepagrįsta. Atsakovas sutiko, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Nurodė, kad sutinka mokėti išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį kiekvienai dukteriai.

4. Trečiasis asmuo L. L. UAB prašė, kad ieškovės ir atsakovo atsakomybė prieš kreditorių išliktų solidari atsakomybė pagal išperkamosios nuomos sutartį ir laidavimo sutartį. Nesutiko, kad ieškovei būtų nustatyta teisė įsigyti transporto priemonę pagal išperkamosios nuomos sutartį, nes be kreditoriaus sutikimo sutartinių santykių modifikavimas prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2023 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė ieškovės D. B. ir atsakovo D. B. santuoką dėl atsakovo D. B. kaltės. Priteisė ieškovei iš atsakovo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nutraukus santuoką, ieškovei paliko santuokinę pavardę, o atsakovui – prigimtinę pavardę. Nustatė, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka. Pripažino butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Po santuokos nutraukimo padalijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pripažino, kad šalys lieka solidariai atsakingos pagal (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal (duomenys neskelbtini) laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nekeičiant šių sutarčių sąlygų. Nustatė, kad po santuokos nutraukimo ieškovė naudojasi automobiliu „T. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmeniškai vykdo kreditorinius įsipareigojimus pagal (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš savo asmeninių lėšų, atsakovas, gavęs automobilio perdavimo nuosavybėn aktą, per 5 dienas nuo jo gavimo, neatlygintinai perduoda automobilį ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Priteisė iš ieškovės atsakovui 4023,13 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Nustatė ieškovės ir atsakovo nepilnamečių dukrų E. B. ir E. B. gyvenamąją vietą su ieškove jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Nustatė, kad atsakovas su nepilnametėmis dukromis bendrauja tokia tvarka: atsakovas D. B. ne mažiau kaip prieš penkias dienas privalo informuoti ieškovę apie ketinimą faktiškai susitikti su vaikais; atsakovas D. B. netrukdomai šalių bendru susitarimu be jokių apribojimų bendrauja nuotoliniu būdu su nepilnametėmis dukromis naudojant įvairias ryšio priemones. Priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienai po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. rugsėjo 9 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę vaikams išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisė ieškovei iš atsakovo 1279,73 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovės 184,50 Eur žyminį mokestį valstybei. Priteisė iš atsakovo 1 002,50 Eur žyminį mokestį valstybei. Kitą ieškovės ieškinio dalį atmetė.

6. Nustatė, kad atsakovas susipažino ir artimai pradėjo bendrauti su kita moterimi šalims dar esant santuokoje, o jau kaip gyvenantys tuo pačiu adresu jie nurodyti (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mėn., kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Sprendė, kad šalių santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės, t. y. jo neištikimybės, nes būtent jis buvo nelojalus ieškovei ir pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas. Teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš atsakovo ieškovei priteisė 3 000 Eur. Pažymėjo, kad atsakovas neginčijo fakto, kad su ieškove į jo vardu įsigytą butą įsikėlė (duomenys neskelbtini), prieš pat naujus metus, t. y. dar iki jų santuokos. Nustatė, kad šalys ginčo bute apsigyveno dar iki gimstant pirmajai dukrai ((duomenys neskelbtini)) ir tik po to sudarė santuoką ((duomenys neskelbtini)). Sprendė, kad šalys iki santuokos apsigyveno ginčo bute ir vedė bendrą ūkį, ir butas dar iki santuokos sudarymo buvo šalių bendra gyvenamoji vieta. Teismo vertinimu, šalys butą įsigijo iki santuokos, tačiau gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį. Atkreipė dėmesį į tai, kad buto pardavėjas patvirtino aplinkybes, kad butą pas notarą atvyko pirkti du jaunuoliai ir abu buvo laimingi, kad nedidelė kaina. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad rankpinigius už butą ieškovė mokėjo iš sutaupytų lėšų. Teismas padarė išvadą, kad esminiai buto remonto ir pagerinimo darbai taip pat vyko šalims vedant bendrą ūkį, nes jų bendras gyvenimas tęsėsi nuo (duomenys neskelbtini) metų ir nebuvo nutrūkęs iki pat ieškinio dėl santuokos nutraukimo teismui pateikimo dienos. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių, kad būtent ieškovė rūpinosi buto remontu, bendravo su įvairių medžiagų tiekėjais, užsakinėjo įvairias medžiagas ir už jas atsiskaitinėjo. Teismas nustatė, kad daugumą buto remonto darbų atliko būtent ieškovės patėvis. Teismas sprendė, kad ginčo turtas buvo sukurtas sudėjus jų bendras lėšas ir bendrą darbą ir tarp šalių buvo susitarimas įgyti bendrąją dalinę nuosavybę. Teismo vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms, uzufrukto nustatymas daliai ginčo buto neproporcingai suvaržytų atsakovo nuosavybės teisę į dalį buto. Teismo manymu, ieškovės argumentai dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo yra nepakankami, o nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas buvo išspręstas periodinių išmokų forma. Atkreipė dėmesį į tai, kad šalys sutiko ir dėl to ginčo nekilo, kad prievolę pagal išperkamosios nuomos sutartį iš savo asmeninių lėšų vykdys ieškovė. Teismas padarė išvadą, kad byloje nebuvo pateikta pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas santaupas panaudojo tik savo asmeninėms reikmėms ir jomis nesidalino su šeima. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad ieškovė užtikrina nepilnamečių vaikų visapusiškas auklėjimo ir vystymosi sąlygas, spendė, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštaraus vaikų interesams. Teismas, įvertinęs tai, kad vaikai faktiškai su tėvu jau nesimatė daugiau nei vienerius metus, nereguliariai bendrauja nuotoliniu būdu, sprendė, kad siekiant apsaugoti vaikų interesus, tikslinga nustatyti atsakovui pareigą ne mažiau kaip prieš penkias dienas informuoti ieškovę apie ketinimą faktiškai susitikti su vaikais. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie ieškovės patiriamas išlaidas vaikams išlaikyti, konstatavo, kad iš esmės nurodyta suma reikalinga vienam vaikui per mėnesį – 600 Eur nėra per didelė, ji yra mažesnė nei šiuo metu nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis. Teismo vertinimu, ieškovės materialinė padėtis šiuo metu yra sunkesnė, jos gaunamos pajamos per mėnesį yra mažesnės nei minimalus darbo užmokestis, be to, teismas, įvertinęs vaikų amžių, duomenis apie E. B. sveikatos būklę, sutikto su ieškove, kad jos galimybė šiuo metu dirbti daugiau ir gauti didesnes pajamas yra apribota.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) D. B. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. spalio 27 d. sprendimą: ieškovės reikalavimą dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti arba sumažinti iki 500 Eur dydžio; reikalavimą dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe atmesti; priteisti nepilnamečiams vaikams po 250 Eur kasmėnesinį išlaikymą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8. Apeliantas skunde teigė, kad ieškovė nepagrindė neturtinės žalos ir teismo priteistas jos atlyginimo dydis neatitinka teismų praktikos. Tvirtino, kad ieškovė beveik 10 metų neginčijo sudarytos buto pirkimo-pardavimo sutarties ir ieškovė neįrodė, kad prie buto įsigijimo prisidėjo finansiškai. Apelianto vertinimu, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo teismų praktikos. Mano, kad nepilnamečiams vaikams reikia priteisti mažesnį kasmėnesinį išlaikymą, nes jis šiuo metu nedirba ir jo turtinė padėtis nėra gera.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė D. B. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties. Teigė, kad tai, jog pas notarą sandoris dėl buto pirkimo buvo sudarytas tik atsakovo vardu nereiškia, kad jį jis pirko tik iš savo asmeninių lėšų ir savo asmeniniams poreikiams. Pažymi, kad atsakovas tinkamai neteikia nepilnamečiams vaikams išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

12. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas, šalims dar esant santuokoje, susipažino ir artimai pradėjo bendrauti su kita moterimi, todėl sprendė, jog šalių santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės, t. y. jo neištikimybės, nes būtent jis buvo nelojalus ieškovei ir pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė ieškovei iš atsakovo 3 000 Eur.

13. Apeliantas skunde teigia, kad ieškovė nepagrindė patirtos neturtinės žalos ir teismo priteistas jos atlyginimo dydis neatitinka teismų praktikos.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadų, kad šalių santuoka nutrūko dėl jo kaltės, tačiau nesutinka su teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

15. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas buvo neištikimas ir taip pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas.

17. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas, visų pirma, atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo koncepcija.

18. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021).

19. Akivaizdu, kad atsakovė šalims ilgą laiką būnant santuokoje, turint bendrus nepilnamečius vaikus, sužinojusi apie atsakovo neištikimybės faktą patyrė stresą, nusivylimą, depresiją, įtampą. Šių aplinkybių įrodinėjimo priemonės dėl savo pobūdžio yra ribotos ir nebūtinai siejamos su akivaizdžiu asmens sveikatos pablogėjimu.

20. Priešingai, nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą atsižvelgė į teismų praktiką. Iš esmės analogiškose savo teisine problematika laiko prasme aktualiausiose civilinėse bylose teismai, nustatę, jog šalių santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, pastarajam pažeidus sutuoktinio pareigą priteisdavo panašų neturtinės žalos atlyginimo dydį (pvz., Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-421-569/2023 (3000 Eur); Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-421-569/2023 (3000 Eur) ir kt.).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos ir tinkamai įvertino bylos aplinkybes.

Dėl nekilnojamojo turto padalijimo

22. Pirmosios instancijos teismas pripažino butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisė ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį šio buto.

23. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad ieškovė neįrodė, jog prisidėjo prie buto įsigijimo. Apelianto vertinimu, teismas pažeidė įrodymų vertinimo prisidėjo taisykles ir nukrypo nuo teismų praktikos.

24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).

25. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).

26. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įgyto turto registracija vieno sutuoktinių vardu atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne jas nustatančią funkciją ir nustatė, kad šalys pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį nuo (duomenys neskelbtini) m.; šalys ginčo bute apsigyveno dar iki gimstant pirmajai dukrai ((duomenys neskelbtini)) ir tik po to sudarė santuoką ((duomenys neskelbtini)), t. y. šalys iki santuokos apsigyveno ginčo bute ir vedė bendrą ūkį; laikotarpiu, kai abi šalys pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį, buvo dirbančios ir abi šalys prisidėjo prie bendro ūkio; būtent ieškovė ieškojo buto, jį apžiūrėjo su tėvais, o atsakovas iš užsienio grįžo pasirašyti sutarties; buto pardavėjas patvirtino aplinkybes, kad butą pas notarą atvyko pirkti du jaunuoliai; buto remonto darbai pradėti atlikti dar iki šalių santuokos; esminiai buto pagerinimo darbai taip pat vyko šalims vedant bendrą ūkį; ieškovė daugiau nei atsakovas prisidėjo prie buto pagerinimo savo darbu; ieškovė rūpinosi buto remontu, užsakinėjo įvairias medžiagas, atsiskaitinėjo su tiekėjais; daugumą buto remonto darbų atliko būtent ieškovės patėvis.

27. Pats atsakovas skunde patvirtino aplinkybes, kad ieškovė savo lėšomis ir darbu prisidėjo prie buto įrengimo, jog ieškovės giminaitis prisidėjo savo darbu prie buto remonto, jog ieškovė užsakinėjo statybines medžiagas, prižiūrėjo buto remonto procesą, atsiskaitinėdavo su tiekėjais, pirko baldus, įrankius ir kt. Atsakovas skunde neginčijo teismo nustatytų aplinkybių, kad įsigijus butą jis su ieškove apsigyveno ginčo bute ir vedė bendrą ūkį, taip pat aplinkybių, jog šalys žymiai anksčiau pradėjo gyventi kartu (apie (duomenys neskelbtini) m.).

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes sprendžia, kad šalys buvo sutarusios dėl jungtinės veiklos, jog šalys gyveno bendrai kaip šeima, kūrė bendrą ateitį ir kartu siekė bei įgijo ginčo butą, jų valia buvo nukreipta ne tik į buto įgijimą bei ir bendrą tvarkymą bendrosios nuosavybės teise, todėl šalių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios.

29. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo teismų praktikos.

30. Pažymėtina, kad atsakovas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio

31. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės ieškinio reikalavimą dėl kasmėnesinio išlaikymo nepilnametėms dukroms priteisimo ir priteisė iš atsakovo vaikams po 300,00 Eur kasmėnesinį išlaikymą.

32. Apeliantas skunde nurodė, kad šiuo metu nedirba, jo turtinė padėtis yra sunki ir nepilnamečiams vaikams reikia priteisti mažesnį kasmėnesinį išlaikymą.

33. Vykdydami išlaikymo prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

34. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

35. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai).

36. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Visos abejonės šiuo aspektu turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, nes priešingu atveju būtų nesilaikoma geriausių vaiko interesų prioriteto principo (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

37. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą).

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas detaliai nustatė ir pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino šalių turtinę padėtį ir nepilnamečių vaikų poreikius. Teismas nustatė, kad ieškovės darbo užmokestis yra mažesnis nei šiuo metu yra minimali alga, duktė E. B. turi sveikatos problemų, dažnai serga ir lankosi pas gydytojus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 600 Eur suma reikalinga vienam vaikui per mėnesį nėra per didelė ir ji yra mažesnė nei šiuo metu nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis, kuris laikomas orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų, pagrindžiančių, kad nepilnamečių vaikų kasmėnesiniai poreikiai yra mažesni. Teismas taip pat nustatė, kad nors atsakovas šiuo metu neturi darbo sutarties, tačiau uždarbiauja ir gauna pajamas, o jo nurodytos išlaidos viršija jo gaunamas pajamas, todėl, teismo vertinimu, atsakovas neatskleidė savo realios finansinės padėties. Teismas sprendė, kad atsakovas yra darbingas asmuo ir gali susirasti gerai apmokamą darbą bei teikti vaikams reikiamą išlaikymą.

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teismas priteisė iš atsakovo kiekvienam iš vaikų mažesnį nei pusės MMA kasmėnesinį išlaikymo dydį, sprendžia, jog ieškovei nekilo pareiga papildomai detaliai įrodinėti vaikų kasdieninių poreikių, kadangi nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Be to, akivaizdu, kad nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, jai, o ne atsakovui, tenka didesnė kasdienio rūpesčio vaikais dalis. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas.

40. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio. Atitinkamai, nėra pagrindo keisti skundžiamo sprendimo dalies dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo dydžio.

41. Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi esminės teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija, sprendžia, kad apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

43. Šiaulių apygardos teisme 2024 m. sausio 12 d. gautas ieškovės atstovo prašymas priteisti iš apelianto 1700,00 Eur advokato pagalbos išlaidas.

44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo dalyką, ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį ir apimtį, įvertindama ieškovės atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas tokiam procesiniam dokumentui paruošti ir ieškovei suteiktų advokato paslaugų kompleksiškumą, sprendžia, jog ieškovės turėtos advokato pagalbos išlaidos mažintinos nuo 1700,00 Eur iki 850,00 Eur. Kolegija pažymi, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nors jos ir neviršijo rekomendacijų kriterijų, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš apelianto D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 850,00 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.