Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-96-618/2025 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04049-2023-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.9 (S)

2025 m. balandžio 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Balcia Insurance SE, veikiančios per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, ir atsakovo V. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Balcia Insurance SE, veikiančios per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui V. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. P. 946,78 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. spalio 18 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-12280-1031/2023 patenkino ieškovės ieškinį ir priteisė iš atsakovo ieškovei 946,78 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 946,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 5 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 989,00 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.

3. Atsakovas pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-12280-1031/2023, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 18 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį dėl žalos atlyginimo; atmetus ieškinį, taikyti teismo sprendimo vykdymo atgręžimą – įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui viską, ką yra gavusi vykdant sprendimą už akių, t. y. 2 324,30 Eur, ir priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo sprendimo vykdymo atgręžimo sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo, priimto byloje dėl proceso atnaujinimo, įvykdymo. Nurodė, kad teismas, tenkinęs ieškinį, neatsižvelgė į byloje trūkstamus įrodymus, dokumentų netikslumus, abejonę keliančias fotonuotraukas, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Atsakovo nuomone, ieškinys nepagrįstas, ieškovė neįrodė žalos fakto, masto ir žalos dydžio pagrįstumo. Ieškovė pateikė atsakovui 2023 m. gegužės 18 d. pretenziją, atsakovas su ja nesutiko, el. paštu išdėstė nesutikimo motyvus, pareikalavo dokumentų, kurie pagrįstų žalos faktą. Ieškovė pateikė atsakovui dokumentus, sąmatą. Atsakovas, susipažinęs su atsiųstais dokumentais, informavo atsakovę, kad nesutinka dėl žalos masto, su apskaičiuota žalos suma, pasiūlė atlyginti 250 Eur ir kilusią situaciją baigti taikiai. Ieškovė kreipėsi į teismą, jam su ieškiniu pateikė tuos pačius dokumentus, su kuriais atsakovas buvo nesutikęs. Ieškovė neįrodė, jog už buto apliejimą atsakingas būtent atsakovas. Nė vienas iš ieškovės pateiktų dokumentų neabejotinai nepatvirtina aplinkybės, jog būtent vandentiekio avarija įvyko dėl atsakovo kaltų veiksmų ir jo atsakomybėje esančios vandens jungties, išdėstoma tik kaimynų nuomonė. Ieškovė nesiėmė jokių priemonių šiam faktui konstatuoti, teismui nepateikė namo plano, iš kurio būtų matyti butų išdėstymai, kitų dokumentų, galinčių neabejotinai pagrįsti, kad trūkusi vamzdžio jungtis yra atsakovo atsakomybė. Atsakovo nuomone, ieškovės pateikti dokumentai nepagrindė žalos fakto ir masto, todėl ir sąmatoje nurodyti remonto darbai apskaičiuoti nepagrįstai. Sąmatoje nurodytos remonto darbų kainos yra gerokai per didelės, perteklinės, prašomi 78,65 Eur uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Smart claims“ už žalos bylos sureguliavimą yra ne žalos atlyginimas, o ieškovės veiklos vykdymo kaštai, todėl atsakovui prievolė juos atlyginti nekyla.

4. 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi teismas atsakovo prašymą patenkino, atnaujino civilinės bylos Nr. e2-12280-1031/2023 nagrinėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimu iš dalies tenkino atsakovo prašymą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimo už akių panaikinimo ir Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimą už akių pakeitė. Ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovei 868,13 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 868,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 5 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 1 560,54 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovės atsakovui 90,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Likusią ieškinio dalį atmetė. Atgręžė Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. teismo sprendimo už akių įvykdymą, t. y. nurodė išieškoti iš ieškovės atsakovui 2 324,30 Eur pinigines lėšas, išieškotas iš atsakovo Šiaulių rūmų teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-12280-1031/2023 pagrindu (vykdomosios bylos Nr. 0071/23/02025). Įskaitė ieškovės ir atsakovo priešpriešinius reikalavimus, nurodytus sprendimo rezoliucinės dalies 2, 3, 5 punktuose, ir iš atsakovo ieškovei priteisė 104,37 Eur. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

5.1. Teismas nurodė, kad nors atsakovas savo argumentuose nesutinka nei su apskaičiuotu reikalaujamos žalos dydžiu, nei su pačiu faktu, kad dėl žalos atsakingas atsakovas, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė. Atsakovo argumentai, kad ieškovės įkainiai neatitinka tikrovės, pagrįsti tik paties atsakovo subjektyviu vertinimu dėl galimų darbų kainų rinkoje, tačiau nepateikta jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo teikti įrodymai apie eksperimentinius skelbimus, kai atsakovas selektyviai įkeldavo skelbimą dėl konkrečios paslaugos suteikimo už ieškovės sąmatoje nurodytą kainą (pvz., plėvelės dengimas), nepaneigia, kad ieškovės apskaičiuotas žalos dydis yra neteisingas.

5.2. Nurodė, kad sąmata sudaryta SISTELA programa pagal 2022 m. spalio mėnesio statinių statybos vidutines kainas, tad teismas vertino, kad ieškovė įrodė reikalaujamos žalos dydį – 868,13 Eur sumą. Atsakovas savo ruožtu byloje nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės apskaičiuotos žalos dydį.

5.3. Pažymėjo, kad atsakovo teiginiai, kad galbūt ne jis yra atsakingas dėl kilusios žalos, paremti tik paties atsakovo samprotavimais, tačiau įrodymų nepateikta. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad avarija įvyko dėl jam priklausančiame bute esančio vandens mazgo avarijos, tačiau šį įvykį vertina kaip force majeure, o ne kaip savo kaltę. Teismas vertino, kad byloje esantys įrodymai ir paties atsakovo paaiškinimai, kad vandens mazgo avarija įvyko atsakovui priklausančiame bute, patvirtina, kad būtent atsakovas atsakingas dėl kilusios žalos, tai patvirtina ir aplinkybės, kad atsakovas savo ruožtu gera valia atlygino žalą dėl apliejimo butams, esantiems antrame ir pirmame aukštuose. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtos žalos dydį ir jos atlyginimą, o atsakovas savo teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė.

5.4. Nurodė, kad ieškovė iš atsakovo prašė priteisti 78,65 Eur žalos, kurią sudaro įmonei UAB „Smart claims“ išmokėta suma už žalos bylos sureguliavimą. Šiam reikalavimui pagrįsti ieškovė pateikė dvi PVM sąskaitas faktūras (2023 m. vasario 20 d., 18,15 Eur sumos, ir 2023 m. vasario 8 d., 30,25 Eur sumos), tačiau pateikti du mokėjimo nurodymai (2023 m. vasario 9 d., 30,25 Eur sumos, ir 2023 m. vasario 21 d. 48,40 Eur sumos). 2023 m. gegužės 18 d. ieškovės pretenzijoje atsakovui nurodytos 48,40 Eur išorės ekspertų išlaidos, kas iš esmės atitinka PVM sąskaitose faktūrose įrašytas sumas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas negalėjo paaiškinti, kodėl ieškiniu reikalaujama didesnė suma dėl išorės ekspertų išlaidų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė atsakovui ieškinį reiškia dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, tačiau šios išlaidos nepriskirtinos prie nukentėjusiam asmeniui išmokėto žalos atlyginimo, nes nukentėjusiam asmeniui išmokėtas nebuvo ir laikytinas pačios ieškovės patirtomis išlaidomis dėl žalos sureguliavimo.

5.5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra profesionali draudimo paslaugų rinkos dalyvė ir draudžiamojo įvykio atveju žalos masto įvertinimas yra ieškovės veiklos vykdymo kaštai ir atsakovui neturėtų tekti papildoma našta už tai, kad ieškovė naudojasi išorės ekspertų mokamomis paslaugomis. Tokia praktika, kai draudimo bendrovė savo nuožiūra ikiteisminėje stadijoje samdo išorės ekspertus žalos dydžiui įvertinti, pati įsivertinusi tokių paslaugų įkainius, ir vėliau reikalauja šias išlaidas atlyginti iš kito asmens, laikytina nesąžininga ir sukurianti erdvę piktnaudžiauti tiek tokiomis paslaugomis, tiek jų kainomis. Atsakovui tenka pareiga atlyginti tik konkretų padarytos žalos dydį, kurį ieškovė išmokėjo žalą patyrusiam asmeniui, tačiau jis neturi pareigos dengti ir įprastų įmonės veiklos kaštų, tad teismas konstatavo, kad šiuo atveju ieškovė, žalai sureguliuoti naudodamasi išorės ekspertų mokamomis paslaugomis, veikia savo pasirinkimu ir rizika ir atsakovui neturi tekti našta atlyginti tokias išlaidas. Teismas vertino, kad ieškovė ne tik nepagrindė visos reikalaujamos sumos, sumokėtos išorės ekspertams, tačiau ir nėra pagrindo apskritai šias išlaidas priteisti iš atsakovo, tad tai sudaro pagrindą pakeisti sprendimą už akių.

5.6. Pažymėjo, kad nors atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovei neturėtų būti atlyginamos, nes ieškovė nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis nenurodydama visų atsakovo kontaktinių duomenų, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovui apie ieškovės reikalaujamą žalos dydį buvo žinoma dar iki teisminio ginčo inicijavimo (atsakovas šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu), atsakovas aiškiai išreiškė poziciją nesutinkantis su ieškovės reikalavimais ikiteisminėje ginčo stadijoje, turėjo aiškią asmeninę poziciją dėl jam priimtinos atlygintinos žalos dydžio, kuris neatitiko ieškovės reikalavimo, tad ieškovė turėjo teisę savo teises ginti kreipdamasi į teismą su ieškiniu ir nėra pagrindo konstatuoti, kad šios išlaidos susidarė dėl ieškovės kaltės.

5.7. Pažymėjo, kad kadangi sprendimas po proceso atnaujinimo yra pakeistinas, ieškovė turi pareigą atsakovui grąžinti viską, ką yra gavusi vykdant sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų grąžinusi atsakovui išieškotas sumas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovo prašymas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo tenkintas ir ieškovė įpareigota atsakovui grąžinti 2 324,30 Eur sumą (2 323,28 Eur + 1,02 Eur), kuri išieškota iš atsakovo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 18 d. teismo sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-12280-1031/2023 pagrindu.

5.8. Pažymėjo, kad, siekiant išvengti abipusio išieškojimo priešingos šalies atžvilgiu, teismas, įpareigojęs ieškovę atsakovui grąžinti 2 324,30 Eur, įskaito šią sumą į sumas, kurias atsakovas turi sumokėti ieškovei pagal šį sprendimą. Ieškovei iš atsakovo turi būti priteistina 868,13 Eur žalos atlyginimo, 19 Eur žyminio mokesčio ir 1 541,54 Eur atstovavimo išlaidų (iš viso 2 428,67 Eur), atsakovui iš ieškovės turi būti priteistina 90 Eur bylinėjimosi išlaidų ir ieškovė turi grąžinti 2 324,30 Eur. Įskaičius šias sumas, iš atsakovo ieškovei priteistina 104,37 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

6. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimą, papildomai priteisiant 48,40 Eur ieškovės išlaidų už išorės ekspertų paslaugas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiuo argumentu:

6.1. Nurodo, kad specialistų surinkti įrodymai buvo pagrindas įvertinti dėl užliejimo draudėjui atsiradusią žalą, o kartu ir apskaičiuoti draudimo išmoką. Paaiškėjus, kad yra teisinis pagrindas pareikšti subrogacinį reikalavimą atsakingam dėl žalos padarymo asmeniui, pastarajam tenka atsakomybė ir dėl papildomos žalos atlyginimo už ekspertų paslaugas. Apeliantė vadovaujasi išaiškinimu dėl teisės reikalauti atlyginti papildomas išlaidas reiškiant subrogacinį reikalavimą atsakingam už žalos padarymą asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. civilinė byla Nr. 2A-575/2007).

7. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir ieškinį atmesti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Nurodo, kad nė vienas iš ieškovės pateiktų dokumentų neįrodo, jog vandentiekio avarija įvyko būtent dėl apelianto kaltų veiksmų ir jo atsakomybėje esančios vandens jungties. Ieškovė nepateikė dokumentų, galinčių neabejotinai pagrįsti, kad trūkusi vamzdžio jungtis buvo apelianto atsakomybė, kad jungties trūkimą sąlygojo apelianto veiksmai (neveikimas), o ne kiti veiksniai.

7.2. Nurodo, kad SISTELA programa apskaičiuoti įkainiai neturi pranašumo prieš apelianto nurodytus kitų įmonių ar veiklą vykdančių asmenų, įkainius. Esant rinkos kainų neatitinkantiems įkainiams, nurodytiems pertekliniams darbams, nesant byloje kitų dokumentų, patvirtinančių ieškovės poziciją, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti Lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus, įkainius ir nuspręsti, kad ieškovė iš dalies ar visai nepagrindė žalos dydžio.

7.3. Nurodo, kad pateiktose fotonuotraukose matomos pavienės dėmės lubose, drėgmė, bet nėra matomi kiti pažeidimai grindyse ar sienose, tapetai, grindys neatšokę. Fotonuotraukos neaprašytos, todėl sunku nuspręsti, ką jomis norima pademonstruoti, galima tik spėti, kad jos galėjo būti padarytos draudėjos patalpose. Tai kelia pagrįstų abejonių draudiko žalos eksperto vertinimu. Taigi ieškovė neįrodė žalos fakto, todėl ir ssąmatoje nurodyti remonto darbai apskaičiuoti nepagrįstai.

7.4. Mano, kad pirmosios instancijos teismui visiškai sprendime nepasisakius dėl bylos įrodinėjimo dalyką sudarančių konkuruojančių aplinkybių ir padarius išvadą, kuri nebuvo pagrįsta išsamiu bylos aplinkybių vertinimu pagal teismų praktikoje nustatytus atitinkamų procesinių veiksmų teisėtumo kriterijus, egzistuoja pagrindas dėl šios dalies konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą dėl visiško motyvų nebuvimo.

7.5. Nurodo, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, kadangi nepatikslino apeliantui jo pareigos įrodinėti, nepasiūlė skirti ekspertizės ar pateikti kitus įrodymus savo argumentams pagrįsti (kitų rangovų darbų kainų ir pan.), nepasiūlė pasirūpinti atstovavimu, galiausiai net apeliantui posėdyje prašant atsisakė apklausti liudytoją.

7.6. Mano, kad, pirmosios instancijos teismui konstatavus kitos šalies nesąžiningus veiksmus, atitinkamai turi būti sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias ieškovė patyrė būtent dėl šių pasekmių (atnaujinto proceso). Nurodo, kad sprendimu už akių jau buvo priteistos 968,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos pagal 2023 m. rugpjūčio 30 d. ieškinyje pateiktą prašymą „už advokato konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą pirmosios instancijos teisme“, jos skundžiamu sprendimu nepanaikintos ir nepakeistos. Mano, kad pagal 2024 m. rugsėjo 3 d. prašymą prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos patirtos dėl ieškovės kaltų veiksmų atnaujinus procesą byloje.

7.7. Nesutinka su teismo atliktu vienarūšių reikalavimų įskaitymu, kadangi panaikinama šalių galimybė sudaryti taikų susitarimą vykdymo procese, susitarti dėl priteistos sumos išdėstymo. Tokio prašymo dėl priteistų sumų įskaitymo neteikė nė viena iš šalių, todėl teismas viršijo byloje reiškiamus reikalavimus.

7.8. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas procesines palūkanas priteisė nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. rugsėjo 5 d., nors pats teismas procesą atnaujino būtent dėl to, kad apeliantas nebuvo tinkamai informuotas apie vykstantį procesą ir priimtą sprendimą už akių. Mano, kad procesinės palūkanos gali būti priteistos tik nuo tada, kad apeliantas sužinojo apie jam pareikštą ieškinį, arba nuo bylos atnaujinimo dienos, įvertinant ieškovės nesąžiningus veiksmus, konstatuotus teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi.

8. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, juo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Nurodo, kad pats atsakovas pripažino faktinę aplinkybę, kad jo bute įvyko vandentiekio avarija ir buvo atliekami žalos šalinimo darbai kituose butuose, kodėl ji įvyko, nėra įrodinėtina aplinkybė šioje byloje.

8.2. Pažymi, kad sąmatoje nustatytas žalos dydis apskaičiuotas pagal kainas, vadovaujantis UAB „Sistela“ sudarytais rinkos kainų rinkiniais ir programine įranga, jais remiantis buvo nustatyta darbų rinkos vertė. UAB „Sistela“ patvirtinta skaičiavimo metodika yra plačiai taikoma ir naudojama ekspertų, taip pat pripažįstama teismų praktikoje.

8.3. Pažymi, kad žala apskaičiuota pagal sąmatą ir išmoka sumokėta pagal sąmatą įvertinus aplinkybę, kad nebuvo pateikti įrodymai dėl remonto atlikimo. Ieškovė nemokėjo PVM ir kitų išlaidų, todėl atsakovo argumentai dėl privalomo remonto atlikimo laikytini nepagrįstais.

8.4. Pažymi, kad atsakovas naudojosi savo teise turėti atstovą, t. y. realizavo savo teises pasisamdymas profesionalią teisininkę, kuri surašė ir pateikė kliento vardu procesinius dokumentus, t. y. atsakovas neabejotinai buvo supažindintas su savo procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

apeliaciniai skundai atmestini.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

10. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. vasario 4 d. vandeniu buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas butas ieškovės buvo apdraustas 2022 m. lapkričio 10 d. būsto draudimu. 2023 m. vasario 8 d. turto apžiūros akte ir daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininko akte nurodyta, kad įvyko vandentiekio avarija (duomenys neskelbtini) bute, aplieti trys žemiau esantys butai – (duomenys neskelbtini). Padaryta žala – sugadintos koridoriaus, virtuvės ir tualeto lubos, virtuvėje tapetai, dar nežinoma, ar neatšoks nuo grindų laminatas (6, 16 b. l.). UAB „Smart claims“ sąmatininkės sudarytoje lokalinėje sąmatoje apskaičiuota 918,13 Eur žala butui Nr. (duomenys neskelbtini), kurią ieškovė 2023 m. vasario 22 d. išmokėjo buto savininkei atėmusi 50 Eur išskaitą (išmokėta 868,13 Eur). Byloje pateiktos aplieto buto fotonuotraukos, kuriose matyti buto apgadinimai lubose ir sienose. 2023 m. vasario 8 d. UAB „Smart claims“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą, 30,25 Eur sumos, už žalos informacijos surinkimą ir pateikimą (registro Nr. 11.8-03462/01-23), 2023 m. vasario 20 d. UAB „Smart claims“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą, 18,15 Eur sumos, už žalos informacijos surinkimą ir pateikimą (registro Nr. 11.8-03462/01-23/1). 2023 m. vasario 9 d. ieškovė UAB „Smart claims“ sumokėjo 30,25 Eur, 2023 m. vasario 23 d. ieškovė UAB „Smart claims“ sumokėjo 48,40 Eur. 2023 m. gegužės 18 d. ieškovė atsakovui išsiuntė pretenziją dėl žalos atlyginimo, kurioje nurodyta, kad apdraustajam asmeniui išmokėjo 868,13 Eur ir patyrė 48,40 Eur išorės ekspertų išlaidų. 2023 m. gegužės 23 d. atsakovas ieškovei siuntė el. laišką, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu ir nurodydamas savo poziciją dėl ieškovės pretenzijos. 2023 m. birželio 27 d. ieškovė atsakovui el. paštu siuntė priminimą dėl pretenzijos. 2023 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir 2023 m. spalio 18 d. byloje priimtas sprendimas už akių, juo ieškovės ieškinys patenkintas visiškai ir, sprendimui už akių įsiteisėjus, ieškovei jos prašymu išduotas vykdomasis raštas. 2024 m. sausio 3 d. iš atsakovo sąskaitos antstolės buvo nurašyta 2 323,28 Eur suma ir valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras nurašė 1,02 Eur PLAIS palaikymo mokestį. 2024 m. vasario 5 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo vykdomasis dokumentas antstolės V. Š. grąžintas visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi teismas atnaujino civilinės bylos Nr. e2-12280-1031/2023 nagrinėjimą.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

13. Apeliantė (ieškovė) nesutikdama su ginčijamo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl UAB „Smart claims“ išmokėtos 48,40 Eur sumos už žalos bylos sureguliavimą priteisimo, nurodo, kad specialistų surinkti įrodymai buvo pagrindas įvertinti dėl užliejimo draudėjui atsiradusią žalą, o kartu ir apskaičiuoti draudimo išmoką. Paaiškėjus, kad yra teisinis pagrindas pareikšti subrogacinį reikalavimą atsakingam dėl žalos padarymo asmeniui, pastarajam tenka atsakomybė ir dėl papildomos žalos atlyginimo už ekspertų paslaugas. Apeliantė vadovaujasi išaiškinimu dėl teisės reikalauti atlyginti papildomas išlaidas reiškiant subrogacinį reikalavimą atsakingam už žalos padarymą asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-575/2007).

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių pateiktus įrodymus ir argumentus bei ginčijamo sprendimo motyvus, neturi pagrindo pritarti tokiems ieškovės argumentams.

15. Pažymėtina, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Be to, turi būti atsižvelgiama į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.

16. Nagrinėjamu atveju ieškovė remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-575/2007 teigdama, kad atsakingam dėl žalos padarymo asmeniui tenka atsakomybė ir dėl papildomos žalos atlyginimo už ekspertų paslaugas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai nukentėjusio kreditoriaus vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005; 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-1075/2018, 23 punktas; 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-684/2024, 18 punktas).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

18. Priklausomai nuo turto draudimo rūšies reikalavimo teisės į žalą padariusį asmenį perėjimas draudikui gali turėti ypatumų, bet visais atvejais galioja taisyklė, kad subrogacinis reikalavimas negali viršyti draudimo išmokos. Pažymėtina, kad draudikui teisė reikalauti atlyginimo remiantis išmokėtos draudimo išmokos dydžiu atsiranda nuo išmokos draudėjui ar naudos gavėjui išmokėjimo momento, jeigu draudimo sutartyje šalys nesusitarė kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

19. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, kuri laiko perspektyvoje yra suformuota daug vėliau ir aukštesnės instancijos teismo negu apeliantės nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-575/2007, matyti, kad yra formuojamas aiškus ir apibrėžtas principas, jog subrogacinis reikalavimas negali viršyti draudimo išmokos, taigi UAB „Smart claims“ išmokėtos 48,40 Eur sumos įtraukimas į subrogacijos įgyvendinimą nebūtų pagrįstas nei sudarytos draudimo sutarties, nei įstatymo nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios išlaidos (48,40 Eur) nepriskirtinos prie nukentėjusiam asmeniui išmokėto žalos atlyginimo, nes nukentėjusiam asmeniui išmokėtos nebuvo ir laikytinos pačios ieškovės patirtomis išlaidomis dėl žalos sureguliavimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovė yra profesionali draudimo paslaugų rinkos dalyvė ir draudžiamojo įvykio atveju žalos masto įvertinimas yra ieškovės veiklos vykdymo kaštai ir atsakovui neturėtų tekti papildoma našta už tai, kad ieškovė naudojasi išorės ekspertų mokamomis paslaugomis. Tokia praktika, kai draudimo bendrovė savo nuožiūra ikiteisminėje stadijoje samdo išorės ekspertus žalos dydžiui įvertinti, pati įsivertinusi tokių paslaugų įkainius, ir vėliau reikalauja šias išlaidas atlyginti iš kito asmens, laikytina nesąžininga ir sukurianti erdvę piktnaudžiauti tiek tokiomis paslaugomis, tiek jų kainomis. Atsakovui tenka pareiga atlyginti tik konkretų padarytos žalos dydį, kurį ieškovė išmokėjo žalą patyrusiam asmeniui, tačiau jis neturi pareigos dengti ir įprastų įmonės veiklos kaštų, tad šiuo atveju ieškovė, žalai sureguliuoti naudodamasi išorės ekspertų mokamomis paslaugomis, veikė savo pasirinkimu ir rizika ir atsakovui neturi tekti našta atlyginti tokias išlaidas.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų

20. Atsakovas nesutikdamas su ginčijamu sprendimu nurodo, kad nė vienas iš ieškovės pateiktų dokumentų neįrodo, jog vandentiekio avarija įvyko būtent dėl apelianto kaltų veiksmų ir jo atsakomybėje esančios vandens jungties. Teigia, kad ieškovė nepateikė dokumentų, galinčių neabejotinai pagrįsti, kad trūkusi vamzdžio jungtis buvo apelianto atsakomybė, kad jungties trūkimą sąlygojo apelianto veiksmai (neveikimas), o ne kiti veiksniai.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių pateiktus įrodymus ir argumentus bei ginčijamo sprendimo motyvus, neturi pagrindo pritarti tokiems atsakovo argumentams.

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normų, bet taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, atsiradusius dėl žalos padarymo. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017, 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).

24. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei ją padaro, turi visiškai atlyginti. Civilinė atsakomybė taikytina esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245 straipsnis, 6.249 straipsnis), žalą padariusio asmens neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis), kaltei (CK 6.248 straipsnis), priežastiniam neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšiui (CK 6.247 straipsnis).

25. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.

26. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėta teisės norma turi būti taikoma ir tais atvejais, kai pastate žemiau esančioms patalpoms padaroma žala vandens užliejimu iš aukščiau esančių asmeninės nuosavybės teise valdomų patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

27. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad patalpos užpilamos vandeniu iš viršuje esančių patalpų) atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių; dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti; jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014, 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).

28. Taigi, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, ieškovė, siekdama atsakovo civilinės atsakomybės, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, kad pratekėjusio vandens šaltinis buvo atsakovo bute ir kad tokiu šaltiniu negalėjo būti kitų asmenų valdomos patalpos, t. y. kiti šaltiniai.

29. Nagrinėjamu atveju ieškovė (draudikė) pateikė dokumentus: 2023 m. vasario 8 d. turto apžiūros aktą ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininko aktą, kuriuose nurodyta, kad įvyko vandentiekio avarija (duomenys neskelbtini) bute, aplieti trys žemiau esantys butai – (duomenys neskelbtini). Padaryta žala – sugadintos koridoriaus, virtuvės ir tualeto lubos, virtuvėje tapetai, dar nežinoma, ar neatšoks nuo grindų laminatas (6, 16 b. l.). UAB „Smart claims“ sąmatininkės sudarytoje lokalinėje sąmatoje apskaičiuota 918,13 Eur žala butui Nr. (duomenys neskelbtini), kurią ieškovė 2023 m. vasario 22 d. išmokėjo buto savininkei atėmusi 50 Eur išskaitą (išmokėta 868,13 Eur). Taigi ieškovės pavedimu nepriklausomų žalų sureguliavimo įmonė UAB „Smart claims“ apžiūrėjo apdraustą butą ir surašė apžiūros aktą, nustatyti pažeidimai buvo užfiksuoti byloje esančiose fotonuotraukose, apskaičiuotas žalos dydis naudojant specialią programą.

30. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtą kasacinio teismo praktiką, matyti, kad ieškovė neprivalėjo įrodinėti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, tačiau, priešingai, nei teigia apeliantas, tinkamai įvykdė jai tenkančią pareigą ir įrodė, kad buto užpylimo židinys yra atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Todėl atsakovo argumentai, kad ieškovė nepateikė dokumentų, galinčių neabejotinai pagrįsti, kad trūkusi vamzdžio jungtis buvo apelianto atsakomybė, kad jungties trūkimą sąlygojo apelianto veiksmai (neveikimas), o ne kiti veiksniai, atmestini kaip nepagrįsti.

31. Atsakovas nurodo, kad SISTELA programa apskaičiuoti įkainiai neturi pranašumo prieš apelianto nurodytus kitų įmonių ar veiklą vykdančių asmenų įkainius. Esant rinkos kainų neatitinkantiems įkainiams, nurodytiems pertekliniams darbams, nesant byloje kitų dokumentų, patvirtinančių ieškovės poziciją, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti Lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus, įkainius ir nuspręsti, kad ieškovė iš dalies ar visai nepagrindė žalos dydžio.

32. Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovo argumentus atmeta kaip deklaratyvius ir visiškai nepagrįstus.

33. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad nepriklausomų žalų sureguliavimo įmonė UAB „Smart claims“ apžiūrėjo apdraustą butą ir surašė apžiūros aktą, nustatyti pažeidimai buvo užfiksuoti byloje esančiose fotonuotraukose, apskaičiuotas žalos dydis naudojant specialią programą. Sąmatoje nustatytas žalos dydis apskaičiuotas pagal kainas, vadovaujantis UAB „Sistela“ sudarytais rinkos kainų rinkiniais ir programine įranga, jais remiantis buvo nustatyta darbų rinkos vertė. Sutiktina su ieškovės atsiliepime nurodytais argumentais, kad UAB „Sistela“ patvirtinta skaičiavimo metodika yra plačiai taikoma ir naudojama ekspertų, taip pat pripažįstama teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-781/2024, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-523-933/2024, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-478/2013; 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-515-464/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-83-889/2025). Nagrinėjamu atveju nors atsakovas nesutinka su sąmatoje nurodytais įkainiais, tačiau pats nepateikė jokio objektyvaus įrodymo, kuris leistų abejoti UAB „Sistela“ įkainiais.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „Sistela“ sudarytas rinkos kainų rinkinys yra labai paplitęs Lietuvos Respublikoje apskaičiuojant lokalines sąmatas ir dažnai naudojamas ekspertų. Atsakovo argumentas, kad nebuvo remtasi rinkos kainomis ar kad tiriant remonto darbų kainą ji negalėjo būti skaičiuojama remiantis UAB „Sistela“ sudarytu rinkos kainų rinkiniu, atmestinas, nes nepaneigia, kad specialisto, turinčio specialių žinių ir pagal turimas specialias žinias atliekančio panašaus pobūdžio darbus, pasirinktas šaltinis būtų blogesnis ar neatitinkantis rinkos kainų, apie kurias apeliantas kalba, tačiau jų nekonkretizuoja ir neįrodinėja (CPK 178 straipsnis).

35. Atsakovas vėlgi nurodo, kad pateiktose fotonuotraukose matomos pavienės dėmės lubose, drėgmė, bet nėra matomi kiti pažeidimai grindyse ar sienose, tapetai, grindys neatšokę. Fotonuotraukos neaprašytos, todėl sunku nuspręsti, ką jomis norima pademonstruoti, galima tik spėti, kad jos galėjo būti padarytos draudėjos patalpose. Tai kelia pagrįstų abejonių draudiko žalos eksperto vertinimu. Taigi ieškovė neįrodė žalos fakto, todėl ir sąmatoje nurodyti remonto darbai apskaičiuoti nepagrįstai.

36. Apeliantui tvirtinant, kad ieškovė, nustatydama įvykio priežastį, turėjo atlikti išsamesnius tyrimo veiksmus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad draudiko pareiga tirti aplinkybes dedant reikiamas pastangas reiškia, kad jis turi veikti be nepateisinamo delsimo, negali suabsoliutinti iš draudėjo, naudos gavėjo ir (ar) nukentėjusio trečiojo asmens gautos informacijos ir (arba) tik ja apsiriboti, o turi pats, elgdamasis profesionaliai, sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai bei vadovaudamasis protingumo kriterijumi, rinkti reikšmingą informaciją, ją tikrinti ir tinkamai ištirti reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016). Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovė pateikė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininko aktą, kuriame nurodyta, kad įvyko vandentiekio avarija (duomenys neskelbtini) bute, aplieti trys žemiau esantys butai – (duomenys neskelbtini). Ieškovės pavedimu nepriklausomų žalų sureguliavimo įmonė UAB „Smart claims“ apžiūrėjo apdraustą butą ir surašė apžiūros aktą, nustatyti pažeidimai buvo užfiksuoti byloje esančiose fotonuotraukose, apskaičiuotas žalos dydis naudojant specialią programą.

37. Taigi, pateiktos nuotraukos yra informatyvios ir patvirtina buto užliejimo iš atsakovui priklausančių patalpų faktą. Iš padarytų fotofiksacijų matyti, kad lubos per perdangas ar sujungimus yra apibėgusios vandeniu, ant sienų ir lubų matyti vandens nubėgimo žymės, taip pat drėgmės matuokliu užfiksuotas aukštas drėgmės lygis grindyse, lubose bei sienose, tai vienareikšmiškai leidžia įvardyti buto užliejimo faktą. Sugadintos buto patalpos patvirtina, kad jos buvo paveiktos drėgmės ir apžiūros aktas bei daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininko aktas įrodo, jog vanduo į ginčo butą pateko iš atsakovo patalpų ir yra būtent jo bute kilusios vandentiekio avarijos pasekmė. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje pateiktas nuotraukas, nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju užlieto buto fotofiksacijos leidžia daryti labiau tikėtinas išvadas, kad ginčo butas buvo užlietas iš aukščiau esančių atsakovo valdomų patalpų.

38. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad byloje pakanka duomenų, patvirtinančių faktą, kad buto užliejimo židinys yra virš draudėjos buto esantis atsakovui priklausantis butas, ir daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino tinkamai, įvertino įrodymų visumą, juos susiejo tarpusavyje ir motyvuotai pasisakė, o vien ta aplinkybė, kad įrodymus įvertino ne taip, kaip tikėjosi atsakovas, skundžiamo teismo sprendimo nedaro neteisėto ir nepagrįsto.

39. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui visiškai sprendime nepasisakius dėl bylos įrodinėjimo dalyką sudarančių konkuruojančių aplinkybių ir padarius išvadą, kuri nebuvo pagrįsta išsamiu bylos aplinkybių vertinimu pagal teismų praktikoje nustatytus atitinkamų procesinių veiksmų teisėtumo kriterijus, egzistuoja pagrindas dėl šios dalies konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą pagal LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą dėl visiško motyvų nebuvimo.

40. Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovo argumentus atmeta kaip pernelyg abstrakčius ir deklaratyvius, visiškai nesukonkretinus, dėl kokių bylos įrodinėjimo dalyką sudarančių konkuruojančių aplinkybių visgi pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nepasisakė.

41. Pažymėtina, kad CPK 263 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas. Šio reikalavimo turinys yra detalizuotas kitose CPK nuostatose. Pavyzdžiui, CPK 265 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas turi įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. CPK 270 straipsnio 4 dalyje ir 331 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančiose atitinkamai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojamųjų dalių turinį, nustatyta, kad teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; išvardyti įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje teismas turi pagrįsti išvadas, išdėstytas sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. jis turi įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus ir nustatyti ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikyti ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, nurodyti argumentus, kodėl jis nelaiko patikimais ir nesiremia konkrečiais įrodymais, atmeta kaip nepagrįstus šalių nurodytas argumentus ir pan. Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-381/2024, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

42. Civilinio proceso teisės normose yra įtvirtinta ne tik teismo pareiga motyvuoti ir pagrįsti savo priimtą sprendimą, bet nustatyti ir šios pareigos nesilaikymo padariniai – CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra nustatyta, kad situacija, kai teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų ar sutrumpintų motyvų, pripažįstama absoliučiu šio sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu. Tai reiškia, kad šis pažeidimas yra laikomas tokiu reikšmingu, jog net kyla abejonių dėl paties teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir nėra būtina nustatyti, ar šių proceso teisės normų pažeidimas turėjo reikšmės teisingam bylos išsprendimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019, 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Vis dėlto kasacinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, yra detalizavęs, kad absoliučiu teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu yra laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, o teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-684/2024, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

43. Tai, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimą (išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų būti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio reikšmės turi būti sprendžiama pagal galimą jo įtaką bylos rezultatui, yra įvertinama atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022, 35 punktas). Vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra visiškai nemotyvuotas, reikia atsižvelgti į dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus reikalavimus: jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas; dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ir procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės. Tuo atveju, kai visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė skundžiamą procesinį sprendimą, tai toks sprendimas (nutartis) negali būti naikinamas vien dėl to, kad motyvai neišsamūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-381/2024, 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

44. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius dokumentus, pateiktus įrodymus, ieškinio reikalavimus ir atsakovo atsikirtimus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išsamiai aptarė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, kurie gali būti vertinami dėl žalos nustatymo fakto ir dydžio, nuosekliai paaiškino, kodėl nesivadovavo atsakovo atsikirtimų argumentais, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais dėl skundžiamo sprendimo nemotyvavimo. Absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą sudarytų tik visiškas motyvų nebuvimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, šioje byloje nenustatyta.

45. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, kadangi nepatikslino apeliantui jo pareigos įrodinėti, nepasiūlė skirti ekspertizės ar pateikti kitus įrodymus savo argumentams pagrįsti (kitų rangovų darbų kainų ir pan.), nepasiūlė pasirūpinti atstovavimu, galiausiai net apeliantui posėdyje prašant atsisakė apklausti liudytoją.

46. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovo argumentais. Pažymėtina, kad CPK 160 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta teismo teisė, siekiant tinkamai įgyvendinti CPK 158 straipsnyje nustatytas pareigas, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese. Tais atvejais, kai teismo posėdžio pirmininkas ar kitas bylą nagrinėjantis teisėjas mano, kad šalis arba trečiasis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese (CPK 161 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad CPK nenustato teismui pareigos užtikrinti dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę pasirinkti tinkamą atstovą, taip pat neįtvirtina pareigos išaiškinti, kad atstovas yra netinkamas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, matydamas, jog šalių gebėjimai dalyvauti nagrinėjant bylą yra aiškiai nelygūs, kad dėl sveikatos ar kitos svarbios priežasties šalis be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, teismo posėdžio pirmininkas gali pasiūlyti šalims pasirūpinti jų atstovavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-219/2019, 25 punktas). Taigi teismas gali, bet neprivalo siūlyti, todėl nurodyta proceso taisyklė turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai asmuo iš viso nėra atstovaujamas ir teismas, įvertinęs procesinių dokumentų turinį ar procesinį šalies elgesį, mato, jog šalis negali veiksmingai naudotis savo teisėmis ir (ar) vykdyti pareigas. Ši teismo teisė negali būti aiškinama kaip teismo procesinė pareiga užtikrinti, kad byloje dalyvaujantis asmuo vestų bylą per atstovą, juo labiau kad turėtų galimybę jį pasirinkti. Kita vertus, pasirūpinti tinkamu atstovavimu yra šalies procesinė pareiga, įtvirtinta CPK 42 straipsnio 5 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2021).

47. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas naudojosi savo teise turėti atstovą, t. y. realizavo savo teisę pasisamdymas advokatę, kuri surašė ir pateikė kliento vardu procesinius dokumentus (2024 m. kovo 14 d. prašymas dėl proceso atnaujinimo), t. y. atsakovas neabejotinai buvo supažindintas su savo procesinėmis teisėmis. 2024 m. kovo 25 d. atsakovas pats nusprendė nutraukti jam teikiamas teisines paslaugas ir sau atstovauti pats. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 23 d. elektronine rezoliucija atsakovo prašymo dėl teismo posėdžio datos perkėlimo netenkino. Dėl atsakovo gyvenamosios vietos jam buvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Atsakovui vėl buvo pasiūlyta sudaryti teisinių paslaugų sutartį su advokatu ar advokato padėjėju dėl jo atstovavimo civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas į bylą priėmė visus atsakovo vėliau teiktus įrodymus ir siunčiamus elektroninius laiškus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista CPK 161 straipsnio 1 dalis. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių aplinkybių negalėjo tinkamai ginti savo teisių, pasirūpinti atstovavimu; taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų prašęs atidėti bylos nagrinėjimą, jog galėtų pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese. Pažymėtina, jog asmuo, neturintis pakankamo išsilavinimo, teisinių žinių, pats sprendžia, ar jam reikalingas atstovavimas. Kaip minėta, teismas pasiūlė atsakovui pasirūpinti tinkamu atstovavimu, tačiau atsakovas tuo nepasirūpino.

48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad atsakovui buvo tinkamai išaiškinta jo teisė turėti atstovą ir procesinė pareiga pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, ir šios atsakovo procesinės teisės bei pareigos įgyvendinimas nagrinėjamu atveju nebuvo apribotas (suvaržytas). Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista atsakovo teisė į teisingą bylos procesą, todėl pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apelianto nurodytu pagrindu nėra.

49. Atsakovas nesutinka su teismo atliktu vienarūšių reikalavimų įskaitymu, kadangi panaikinama šalių galimybė sudaryti taikų susitarimą vykdymo procese, susitarti dėl priteistos sumos išdėstymo. Tokio prašymo dėl priteistų sumų įskaitymo neteikė nė viena iš šalių, todėl teismas viršijo byloje reiškiamus reikalavimus.

50. Visgi, nėra pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Apelianto argumentai dėl taikaus susitarimo sudarymo ir priteistos sumos išdėstymo atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti, kadangi tokių prašymų apeliantas pirmosios instancijos teisme net nebuvo pateikęs. Pažymėtina, kad įskaitymas yra vienas tinkamiausių ir ekonomiškiausių būdų patenkinti tarp šalių egzistuojančius priešpriešinius reikalavimus. Priešpriešinių reikalavimų įskaitymas tarp prievolinių teisinių santykių šalių užtikrina socialinės teisės paskirties įgyvendinimą ir teisei keliamus tikslus. Priešingu atveju – nesuteikiant šalims galimybės įskaityti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų – šalys patirtų daug nuostolių ir nepatogumų: finansinių, kurie pasireikštų kaip išlaidos prievolės įvykdymui; laiko sąnaudų, kadangi užbaigti prievoles šalims užtruktų gerokai ilgiau, nei atliekant įskaitymą.

51. Pažymėtina, kad vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas yra plačiai taikomas ir pripažįstamas teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-44-464/2023, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-338-896/2023). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė siekiant išvengti abipusio išieškojimo priešingos šalies atžvilgiu įskaityti šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus.

52. Atsakovas mano, kad, pirmosios instancijos teismui konstatavus kitos šalies nesąžiningus veiksmus, atitinkamai turi būti sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias ieškovė patyrė būtent dėl šių pasekmių (atnaujinto proceso). Nurodo, kad sprendimu už akių jau buvo priteistos 968,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos pagal 2023 m. rugpjūčio 30 d. ieškinyje pateiktą prašymą, jos nepanaikintos ir nepakeistos skundžiamu sprendimu. Mano, kad pagal 2024 m. rugsėjo 3 d. prašymą prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra patirtos dėl ieškovės kaltų veiksmų atnaujinus procesą byloje. Dėl tos pačios priežasties mano, kad ir procesinės palūkanos gali būti priteistos tik nuo tada, kada apeliantas sužinojo apie jam pareikštą ieškinį, arba nuo bylos atnaujinimo dienos, bet ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. rugsėjo 5 d.

53. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ginčijamu sprendimu Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimas už akių pakeistas nedaug, t. y., netenkinus ieškovės reikalavimo dėl 48,40 Eur išlaidų už išorės ekspertų paslaugas, liko patenkinta 92 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų. Tai reiškia, kad nepaisant to, kad buvo atnaujintas procesas, rezultatas išliko beveik tas pats. Atsakovui pateikus prašymą dėl proceso atnaujinimo ir pirmosios instancijos teismui jį patenkinus, bylos išnagrinėjimo rezultatas iš esmės nepasikeitė, todėl atsakovas turi prisiimti dėl to kilusias pasekmes, t. y. atlyginti laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas.

54. Dėl procesinių palūkanų priteisimo kasacinis teismas yra nurodęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Nei įstatymas, nei teismų praktika teisės reikalauti priteisti procesines palūkanas neriboja tam tikrais teisiniais santykiais (sutartiniais, deliktiniais ir pan.), bet nustato, kad procesinių palūkanų galima reikalauti visais atvejais, kai nevykdoma piniginė prievolė. Galimumas priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo grindžiamas tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas. Atsižvelgdama į tam tikras išimtis, kai procesinės palūkanos priteisiamos ne nuo bylos iškėlimo teisme, o nuo vėlesnio momento, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į vėliausią kasacinio teismo praktiką, pagal kurią procesinės palūkanos priteisiamos ne nuo bylos iškėlimo teisme tada, kai, pavyzdžiui, sprendžiamas ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir kompensacijos už ją dydžio. Taigi procesinių palūkanų priteisimo galimybė kitu nei jų priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme momento metu siejama tik su aplinkybe, jog piniginė prievolė kreipimosi į teismą metu dar neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-378/2024).

55. Taigi, konstatuojama, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta pirmiau kasacinio teismo aptartų išimčių, priešingai, jau iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos egzistavo piniginė atsakovo prievolė, kurios jis geruoju nevykdė ir taip pažeidė kreditorės teises, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai procesines palūkanas priteisė nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. rugsėjo 5 d.

Dėl bylos procesinės baigties

56. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį pakeisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

57. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniais skundais keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

59. Atsižvelgiant į tai, kad abiejų šalių apeliaciniai skundai atmetami, apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.