Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1792-48/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „If draudimas“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Šiaurės vilkas“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas sprendime nurodė, kad šalys neginčijo ieškovo reikalaujamų priteisti nuostolių dydžio, susijusio su prarasto krovinio verte, reikalaujamų priteisti nuostolių apskaičiavimo būdo. Krovinio esminis sugadinimas, dėl kurio jo remontas yra ekonomiškai nepagrįstas, laikytinas krovinio praradimu. Krovinį praradus, žala apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai krovinys buvo priimtas vežti. Remiantis CMR konvencijos 23 straipsnio trečiąja dalimi, sprendimo priėmimo dieną Lietuvos banko nustatytas XDR yra 3,9054, t.y. mažesnis, nei ieškinyje naudojamas ieškovo 4,0165, buvęs nustatytas krovinio pakrovimo dieną, tačiau nei viena šalis apskaičiavimo pagrįstumo neginčijo. Reiškiant reikalavimus vežėjui ir draudimo kompanijai, atsiranda mišri solidarioji jų atsakomybė, kuri vežėjui atsiranda remiantis įstatymu (CMR konvencijos), o jo civilinę atsakomybę apdraudusiai kompanijai - remiantis draudimo sutartimi. Teismas atmetė atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ argumentus, jog autoavarijos metu sugadintas bankomatų krovinys priskirtinas ne platesnei brangių elektroninių prietaisų kategorijai, įvardintai priede Nr.053-003, o siauresnei kompiuterių ir jų komponentų, kompiuterinių periferinių įrenginių kategorijai, aptartai priede be numerio, lape Nr. 4. Teismas nurodė, kad tai nepagrįstai susiaurintų draudiminę apsaugą, kurios atsakovas, sudarydamas sutartį, pagrįstai tikėjosi, ir tai pažeistų teisėtų lūkesčių principą, įtvirtintą CK 1.2 straipsnyje, neatitiktų draudimo tikslų - kompensuoti draudėjo turtinius praradimus, kuriuos jis patiria, atsitikus draudiminiam įvykiui. Teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą atlyginti 4 713,25 Lt išlaidas, susijusias su žalos, jos dydžio įvertinimu bei apskaičiavimu, nurodė, kad atsakovui UAB „Šiaurės vilkas“ tokia pareiga kyla pagal CMR konvencijos nuostatas (23 str. 4 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimas Nr. 31, 397 psl.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad Konvencijoje nedetalizuojama, kas gali būti laikoma „kitais su vežimu susijusiais mokėjimais“, pagal tarptautinę praktiką tai gali būti ir sugadintų prekių ekspertizės išlaidos. AB „Lietuvos draudimas“ apdraudė vežėjo turtinį interesą, susijusį su visais jo turtiniais praradimais, kuomet šiam kyla civilinė atsakomybė pagal CMR konvenciją (draudimo sutarties Nr. 053 2.1 p., 4.1. p., 4.1.1.p. t.2, b.l. 53). Taigi, atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ prievolė atsiranda CK 6.249 str. 4 d. 2 p., 6.987 str. ir Draudimo įstatymo 91 str. ir 93 str., o nuketėjusiuoju trečiuoju asmeniu šiuo atveju galėtų būti pripažintas ieškovas, realiai patyręs tokių išlaidų (CK 1.8 str.). Apgadinto bankomatų krovinio apžiūrą, siekiant nustatyti nuostolių atsiradimo priežastis bei aplinkybes, nustatyti nuostolių dydį, nepriklausomas siurvejeris Lars Kriogius Baltic Ltd (Lietuva) atliko ne tik ieškovo UAB „If draudimas“ pavedimu, bet ir paties atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ pavedimu, pateikusiu tokį patį užsakymą, kas taip pat suponuoja jo pareigą tokius nuostolius atlyginti.

1. Teismas neteisingai taikė CK 6.1015 straipsnio antrąją dalį ir CK 6.113 straipsnį. Ieškovas, atlyginęs žalą, įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens (jo draudiko) subrogacijos pagrindu. Ieškovas negali įgyti daugiau teisių negu jų turėjo pradinis kreditorius (žalą patyręs asmuo), tad ieškovas įgijo reikalavimo teisę tik į sumokėtos draudimo išmokos dydžio sumą. Ieškovui nepereina teisė reikalauti šios žalos bylos administravimo sąnaudų-4 713,25 Lt išlaidų už siurvejerių paslaugas. Išlaidos, patirtos pasitelkiant siurvejerius nustatyti žalos dydį, yra įprastinės ieškovo veiklos sąnaudos, įtrauktos į krovinio draudimo sutarties kainą (draudimo įmoką). Priteisus šią sumą, būtų įtvirtinta ieškovo teisė į žalos dydį įtraukti visas bylos administravimo sąnaudas. Ieškovo veiklos sąnaudų dalies priteisimas iš atsakovo iškreipia subrogacijos sąvoką ir nepagrįstai išplečia ieškovo reikalavimo teisės ribas. Ieškovo išlaidos, patirtos administruojant draudiminį įvykį iki reikalavimo perėmimo, negali būti priskiriamos atlygintinai žalai. Vienas iš subrogacijos tikslų – išvengti nepagrįsto praturtėjimo. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas gali būti taikomas, jei žalą patyrusiam asmeniui ieškovas būtų atlyginęs protingas išlaidas. Žalos įvertinimas – įprastinė ieškovo veikla, o siurvejerių paslaugų apmokėjimas nebuvo netikėtos papildomos išlaidos.

2. Tai, kad apeliantas už siurvejerių paslaugas, suteiktas abiejų šalių pavedimu, lygiomis dalimis sumokėjo su ieškovu, patvirtina pateikiami dokumentai, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Abi bendrovės sumokėjo už krovinio pervežimo metu padarytos žalos įvertinimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkintinas.

Pagrindai panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra proceso ar materialinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų taikymas, t. y. Civilinio proceso kodekso 329, 330 straipsniuose nurodyti pagrindai. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, taip pat ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Šioje byloje apeliaciniu skundu keliami klausimai dėl CK 6.1015 straipsnio antrosios dalies aiškinimo, taip pat ar, įvykus draudiminiam įvykiui ir esant subrogacijos santykiams, iš draudiko, t.y. atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, gali būti priteistos išlaidos, susijusios su žalos, jos dydžio įvertinimu bei apskaičiavimu.

Remiantis CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogacija), pirmąja dalimi, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.).

Remiantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 88 straipsniu, draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudiminio įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, jog draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų).

AB „Lietuvos draudimas“ vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės 2006 m. gegužės 31 d. draudimo liudijimas TIA Nr. 59525573 (t. 2, b.l. 5) patvirtina, kad draudėjas UAB „Šiaurės vilkas“ apdraudė savo atsakomybę už vežamą/ekspedijuojamą krovinį, kiekvienam kroviniui 1 000 000 Lt suma, neįskaičius besąlyginės išskaitos. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu nusprendė UAB „If draudimas“ priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Šiaurės vilkas“ solidariai 629 363, 74 Lt , kaip nuostolius, padarytus įvykus draudiminiam įvykiui. Šios sprendimo dalies byloje dalyvaujantys asmenys neginčija.

Remiantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 straipsnio antrąja dalimi, draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudiminio įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (82 str. 6 d.).

Pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 23 straipsnio 4 dalį turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)“ 34 punktu nustatyta, kad be krovinio vertės kompensavimo, atlyginami taip pat vežimo mokesčiai, muitų rinkliavos, kiti su vežimu susiję mokesčiai bei išlaidos, o jei prarasta dalis krovinio, – nurodytos išlaidos atlyginamos proporcingai nuostolio dydžiui (CMR konvencijos 23 str. 4 p).

Remiantis minėto LAT Senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo 39 punktu, krovinio vertės sumažėjimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą (CMR konvencijos 25 str.) bei kitas su krovinio vertės sumažėjimu susijusias išlaidas (mokestis ekspertams už vertės nustatymą ir kt.).

CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktu nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius taip pat įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu.

Kaip matyti iš siurvejerio Lars Kriogius Baltic Ltd (Lietuva) raporto (t. 1, b.l. 60-85), jo paslaugos buvo reikalingos, siekiant atlikti apgadinto bankomatų krovinio apžiūrą, nustatyti nuostolių atsiradimo priežastis ir aplinkybes bei nustatyti nuostolių dydį. Taigi, siurvejerio išvada buvo pagrindas įvertinti dėl krovinio sugadinimo atsiradusią žalą, o tuo pačiu apskaičiuoti draudimo išmoką. Tarp krovinio vežimo bei jo sugadinimo vežimo metu yra priežastinis ryšys, tad sugadinto krovinio ekspertizės išlaidos išieškotinos iš vežėjo ir /ar jo atsakomybę dėl žalos, atsiradusios sugadinus vežamą krovinį draudiko. Siurvejerio paslaugos laikytinos kitomis su krovinio vertės sumažėjimu susijusiomis išlaidomis arba protingomis išlaidomis, susijusiomis su žalos įvertinimu, kurias, remiantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, turi kompensuoti vežėjas ir/ar jo draudikas. Būtent šia materialinės teisės norma vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, priteisė išlaidas už siurvejerių paslaugas solidariai iš atsakovų AB ,,Lietuvos draudimas“ ir UAB ,,Šiaurės vilkas“.

Apeliacinio skundo argumentas dėl CK 6.1015 straipsnio antrosios dalies neteisingo aiškinimo, priteisiant išlaidas už siurvejerių paslaugas, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šia nuostata, priteisė dėl įvykusio draudiminio įvykio patirtus tiesioginius nuostolius. Kaip jau minėta, išlaidas už siurvejerių paslaugas teismas priteisė, remdamasis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktu, tad nėra pagrindo spręsti apie CK 6.1015 straipsnio antrosios dalies taikymo ir aiškinimo pagrįstumą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir bylą iš esmės išsprendė teisingai.

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 96 str. 2 d.).

Remiantis CPK 150 straipsnio pirmąja dalimi, laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi.

Atsakovas UAB „Šiaurės vilkas“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo UAB „If draudimas“ atstovas teismui pateikė raštą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (t. 2, b.l. 152), kuriame nurodė, kad šiuo metu nėra pagrindo atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, ir kad ieškovas neprieštarauja, jog atsakovui teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos.

Kadangi laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos ieškovo UAB „If draudimas“ prašymu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, tai, byloje esant įrodymams, kad neginčijama teismo sprendimo dalis yra įvykdyta, esant išreikštai ieškovo atstovo valiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, bei atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį, nėra pagrindo netenkinti atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Be to, teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patvirtino, jog pritaria prašymui panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 150 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės vilko“ prašymą patenkinti.

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones-įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į transporto priemones: a/m Volvo S 40 v./n. PVL 913; a/m Volvo FH 12 v./n CGS 524; a/m Volvo FH 12 v./n UVD 036; a/m Volvo FH 12 v./n UVD 037; a/m Volvo FH 12 v./n UVD 048; a/m Volvo FH 12 v./n UVD 038; a/m Volvo FH 12 v./n UVD 039; a/m Volvo FH 12 v./n UVD 043; a/m Volvo FH 12 v./n UVD 049; a/m Volvo FH 12 v./n UVD 042; a/m Volvo FH 12 v./n UVD 052; a/m Volvo FH 12 v./n UVD 046; a/m Volvo FH 12 v./n UVD 045; a/m Volvo FH 12 v./n UVD 040; a/m Volvo FH 12 v./n UVD 047; a/m MAZ v./n. ZSO 458; a/m MAZ v./n. ZSO 459; a/m MAZ v./n. ZSO 457; a/m Hyundai Sonata v./n. GSJ 413; a/m Hyundai Sonata v./n. GSJ 415; a/m Hyundai Sonata v./n. FSJ 777; a/m Hyundai Santa FE v./n. SSS 860; a/m Škoda Favorit v./n. GSL 295; a/m RENAULT AE 385 v./n. HSD 927; a/m RENAULT AE 420 v./n. FSZ 136; a/m RENAULT AE 420 v./n. FSZ 131; a/m RENAULT AE 420 v./n. FSZ 137; a/m RENAULT AE 420 v./n. FSZ 135; a/m RENAULT AE 420 v./n. FSZ 132; a/m RENAULT AE 420 v./n. FSZ 139; a/m RENAULT AE 420 v./n. FSZ 134; a/m RENAULT AE 420 v./n. FSZ 138; a/m RENAULT AE 420 v./n. FSZ 133; a/m RENAULT HR 340.19 v./n. NVR 469; a/m Citroen C 5 v./n. SSS 777; a/m Citroen, Berlingo v./n. HSL 600; a/m Audi 100 Avant v/n GSH 777; a/m Audi A 6 v./n. EUM 004; a/m Ford Transit v./n. EUZ 212; puspriekabė Krone, SDP24 v./n. RS 456; puspriekabė Krone, SDP24 v./n. RS 455; a/m MAN v/n EUM 494; a/m MAN 18.343 v/n AOU 298; a/m MAN 18.343 v/n FSZ 691; a/m MAN 19.463 v/n AEK 753; a/m MAN 18.343 v/n GSM 933; a/m MAN 19.463 v/n HSE 302; a/m MAN 19.463 v/n GSL 819; a/m MAN 19.463 v/n GSM 245; a/m MAN 19.463 v/n GSL 818; a/m MAN 19.463 v/n GSM 493; a/m MAN 19.463 v/n GSL 817; a/m MAN 19.463 v/n HSA 637; a/m MAN 19.463 v/n HSA 042; a/m MAN 19.463 v/n GSZ 495; a/m MAN 19.463 v/n HSA 326; puspriekabė Schmitz, SPR 27 v/n RS 784; puspriekabė Schmitz, SPR 27 v/n RS 783; a/m Chrysler, 3000M v/n GSP 777; a/m Ford Focus v/n HSZ 264; a/m Ford Focus v/n HSZ 265; a/m Ford Focus v/n STA 248; Toyota Camry v/n JJJ 277 perleidimo draudimo-panaikinti.