Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovo A. K. 1 635,88 Eur žalos atlyginimą, 80,23 Eur kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėja I. O. sudarė turto draudimo sutartį, pagal kurią nuo 2023 m. kovo 9 d. iki 2024 m. kovo 8 d. buvo apdraustas draudėjai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis butas 2023 m. gegužės 31 d. buvo užlietas. Užliejimas įvyko iš buto, esančio viršuje, adresu (duomenys neskelbtini), jo metu buvo sugadintos plytelės vonioje ir virtuvėje bei medinės grindys koridoriuje, taip pat pažeista sienų danga, t. y. tapetai ir apdaila. Ieškovė, įvertinusi draudėjos atsiųstas užlieto buto nuotraukas, 2023 m. gegužės 31 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir atlygindama dėl turto užliejimo atsiradusią žalą išmokėjo 1 655,83 Eur dydžio draudimo išmoką.

3. Atsakovas A. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. jog iš atsakovo buto inžinerinių įrenginių bėgęs vanduo padarė turtinę žalą butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Ieškovės pateikti į bylą įrodymai, t. y. kelios fotonuotraukos, nepatvirtina fakto, jog būtent atsakovas yra tas subjektas, kuris yra atsakingas už butui padarytą žalą. Ieškovė, būdama profesionalus draudimo santykių subjektas, savarankiškai neatliko draudžiamojo įvykio aplinkybių fiksavimo, nesurašė defektų ar išvados (vietos apžiūros) akto, neskyrė ekspertizės, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, vandens nuotėkio šaltinio ir jo vietos bei įvykio priežasties, faktų, kurie priežastiniu ryšiu būtų susiję su kilusia žala.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2024 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atsakovo A. K. naudai 1 168 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

4.1 Pirmosios instancijos teismo nuomone, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovė neprivalo įrodinėti. Ji privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai.

4.2 Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui A. K. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jis yra virš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Bute, adresu (duomenys neskelbtini), užliejimo metu niekas negyveno, todėl nėra galimybės tiksliai pasakyti, kada butas buvo užlietas. Praėjus keletui dienų po įvykio minėtą butą apžiūrėjo liudytojai V. V., K. V. ir S. K.. Nė vienas iš liudytojų neturi specialiųjų žinių, kad objektyviai ir profesionaliai galėtų įvertinti buto užliejimo priežastis ir šaltinį. Ieškovės atstovai užlieto buto apžiūrėti nebuvo atvykę.

4.3 Teismo vertinimu, pateiktos V. V. darytos užlieto buto nuotraukos, kuriomis įrodinėjamas reikalavimas, nepagrindžia, kad buto, esančio, (duomenys neskelbtini), užliejimo šaltinis yra viršuje esantis atsakovo butas. Iš pateiktų nuotraukų nematyti vandens nubėgimo žymių ar kitų požymių, kurie vienareikšmiškai leistų įvardinti buto užliejimą. Liudytojų V. V. ir K. V. paaiškinimai dėl buto užliejimo aplinkybių nesutapo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad buvo apžiūrėta namo bendro naudojimo inžinerinė įranga ir konstrukcijos ir įvertinta, ar jos neturėjo įtakos buto užliejimui. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, kurie leistų teigti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo šaltinis buvo atsakovo valdomame bute, todėl ieškinys atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšiu rūmų 2024 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir iš atsakovo priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

5.1 Ieškovė nurodo, jog ieškovės draudėjos buto užliejimo faktas byloje nėra ginčijamas ir kad užliejimas įvyko iš viršuje esančio atsakovo buto, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nustatytas aplinkybes patvirtina liudytojo V. V. darytos nuotraukos ir V. V. ir K. V. teismo posėdžio metu duoti parodymai. Liudytojai teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės draudėjos bute vanduo buvo užsuktas, todėl vandens pratekėjimas dėl šiame bute esančios įrangos negalimas, taip pat nurodė tą pačią vandens nubėgimo vietą. Be to, byloje nėra nustatyta, kad užliejimas įvyko dėl bendrojo naudojimo objektų, todėl ieškovės draudėjos butas negalėjo būti užlietas dėl bendrojo naudojimo vamzdžių nepriežiūros. Ieškovė pažymi, kad draudėjos bute remontas buvo atliktas 2021 metais ir atsakovo argumentai, jog tapetai atsilupę dėl senumo, nepagrįsti.

5.2 Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žalos dydis yra įrodytas, tačiau nėra aiškus prabėgimo šaltinis. Pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog abiejų liudytojų V. V. ir K. V. paaiškinimai dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo aplinkybių nesutampa, neatsižvelgė į faktą, kad nėra nustatyta jokio kito galimo užliejimo šaltinio. Taip pat teismas neįvertino aplinkybės, kad, paskambinus atsakovo buto savininko sutuoktinei S. K., liovėsi vandens bėgimas, be to, atsakovo sutuoktinė S. K. apžiūrėjusi užlietą butą pasiūlė 200–300 Eur atlyginimą už padarytą žalą.

5.3 Ieškovė pažymi, kad draudikas neturi imperatyvios pareigos atvykti apžiūrėti užlieto draudėjo buto, kadangi iš draudėjo pateiktų nuotraukų, buto plano, kambarių išsidėstymo bei pranešimo apie įvykį buvo aiškios tiek žalos aplinkybės, tiek žalos dydis. Pranešime apie įvykį iškart buvo nurodyta, kad užliejimas įvyko iš viršaus, ir paminėta, kad galbūt dėl nesandarios skalbimo mašinos.

5.4 Ieškovės vertinimu, atsakovas privalėjo įrodinėti, jog jo butas neva buvo tvarkingas ir kad vanduo pratekėjo ne iš jo buto, o iš kito šaltinio, tačiau atsakovas to nepadarė. Ieškovės teigimu, ieškovė privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai, ir neprivalo įrodyti, kad buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. K. prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6.1 Atsakovas nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių patikimų ir leistinų įrodymų, rodančių, jog būtent atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. jog būtent iš jo buto inžinierinių įrenginių bėgęs vanduo padarė turtinę žalą butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog ieškovas remiasi fotonuotraukomis, kurias padarė V. V., t. y. žmogus, turintis materialinį suinteresuotumą, ir liudytojų V. V. ir K. V. parodymais, ir teigia, kad pateiktos nuotraukos netvirtina fakto, jog iš viršaus esančio buto būtų bėgęs vanduo, o liudytojų parodymai prieštaringi, nenuoseklūs ir prieštaraujantys. Nė iš vienos fotonuotraukos nėra matyti, jog būtų palikta vandens nubėgimo pėdsakų ar žymių, fotonuotraukos darytos iš gana tolimo atstumo. Be to, apelianto fotonuotraukose pažymėta vieta – tai inžinierių įrenginių dalis (vamzdynai), taigi šiuo aspektu nėra pagrindo teigti, jog per šią vietą bėgo vanduo, kadangi tai bendrojo naudojimo inžinieriniai tinklai, ir už juos atsakovas negali būti atsakingas.

6.2 Atsakovas akcentuoja, kad įrodymų tyrimo stadijoje liudytojų V. V. ir K. V. paaiškinimai dėl buto apliejimo aplinkybių nesutampa ir iš esmės skiriasi. V. V. nurodė, kad butas buvo aplietas vieną kartą, o jo sutuoktinė K. V. nurodė, kad butas buvo aplietas du kartus. K. V. pažymėjo, jog pirmą kartą buto koridoriuje vandens buvo iki kulkšnių (taigi vandens lygis nuo grindų turėjo būti pakilęs 2–3 cm), be to, K. V. paminėjo ir kitą reikšmingą aplinkybę, jog butas buvo negyvenamas, o jie lankydavosi jame kartą per mėnesį. Tokios faktinės aplinkybės rodo ne ką kitą, bet vandens (jei tikrai bėgo) tekėjimą iš paties nukentėjusiojo inžinierinių įrenginių.

6.3 Atsakovo nuomone, ieškovė procesiniais dokumentais ir įrodymais ne tik neįrodė, jog atsakovas yra atsakingas už įvykį, tačiau neįrodė ir žalos dydžio. Ieškovė žalą įrodinėja išimtinai fotonuotraukomis bei lokaline darbų sąmata. Vertinant nuostolių dydį faktinių jų padarymo aspektu matyti, kad net keliose fotonuotraukose pateikiama viena ir ta pati atšokusi plytelė, tačiau jokių kitokių vizualių įrodymų, kurie rodytų realiai patirtą žalą, į bylą nėra pateikta ir šiuo aspektu nukentėję asmenys nepateikė patikimų ir aiškių įrodymų, o ieškovė neatliko pareigos tiksliai identifikuoti nuostolius ir jų dydį. Ieškovė nesilaikė savo priimtų taisyklių identifikuojant žalos šaltinį, nustatant žalos dydį ir neįrodė, jog būtent atsakovas atsakingas ir jis turi pareigą subrogacijos tvarka atlikti mokėjimą apeliantės naudai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

9. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys, pareikštas subrogacijos pagrindu, t. y. dėl prievolės atlyginti ieškovei – draudimo įmonei (draudikei) jos išmokėtą draudimo išmoką užlieto buto draudėjai, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. AB „Lietuvos draudimas“ išduotas 2023 m. vasario 23 d. būsto draudimo liudijimas TIA Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad draudėja I. O. laikotarpiui nuo 2023 m. kovo 9 d. iki 2024 m. kovo 8 d. apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), namų turtą ir nekilnojamojo turto valdytojo civilinę atsakomybę. 2023 m. gegužės 31 d. AB „Lietuvos draudimas“ gavo draudėjos pranešimą, kad apdraustas butas užlietas vandeniu ir iškeltos plytelės vonioje, virtuvėje bei medinės grindys koridoriuje, sugadinta sienų danga (tapetai ir apdaila po jais), įtariama, jog vandenį leidžia kaimynų skalbimo mašina. Draudimo bendrovei pateiktos įvykio vietos nuotraukos.

11. AB „Lietuvos draudimas“ pagal 2023 m. balandžio mėnesio kainas remdamasi programine įranga „Sistela“ apskaičiavo ir lokalinėje sąmatoje nurodė, jog dėl turto užliejimo atsiradusi žala yra 1 655,83, ir 2023 m. gegužės 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) I. O. šią sumą išmokėjo. Žala atlyginta neatskaičius nusidėvėjimo, kuris buvo 19,95 Eur (butas pirktas 2008 m. ir kapitaliai suremontuotas, pakartotinai suremontuotas 2021 m. Nusidėvėjimą skaičiuoja nuo 2021 m. Metinis nusidėvėjimas – 3,5 proc. Medžiagų kaina 285,08 Eur x 7% = 19,95 Eur). Galutinė suma subrogacijai sudaro 1 635,88 Eur.

12. VĮ Registrų centro 2024 m. birželio 21 d. duomenimis, butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis virš draudėjos buto, nuosavybės teise priklauso A. K.; AB „Lietuvos draudimas“ 2023 m. birželio 28 d. surašė pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išmokos išieškojimo. A. K. 2023 m. liepos 27 d. nurodė, kad reikalavimai neteisėti ir nepagrįsti, ir pateikė fotonuotraukas.

13. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašydama priteisti iš atsakovo A. K. 1 635,88 Eur žalos atlyginimą, 80,23 Eur kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš esmės motyvuoja tuo, kad, įvertinusi draudėjos atsiųstas aplieto buto nuotraukas, 2023 m. gegužės 31 d. įvykį pripažino draudžiamuoju. Ieškovės nuomone, užliejimas įvyko iš viršuje esančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir kadangi draudėjos nurodytos aplinkybės buvo aiškios, ieškovės atstovai nevyko į vietą įvertinti žalos, o įvykio aplinkybės buvo nustatytos iš draudėjos atsiųstų nuotraukų. Ieškovė dėl žalos, atsiradusios dėl turto užliejimo, išmokėjo 1 655,83 Eur dydžio draudimo išmoką, o žalos dydį patvirtina lokalinė sąmata. Taip pat ieškovė pažymi, kad žalą privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo, o atsakovo veiksmai yra neteisėti, kadangi iš jo buto buvo užlietas draudėjos butas. Be to, ieškovė neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto.

14. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ir konstatavo, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie leistų teigti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo šaltinis yra atsakovo valdomame bute. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad užliejimo metu bute niekas negyveno, todėl nėra galimybės nustatyti, kada tiksliai butas buvo užlietas, ir nė vienas iš liudytojų neturi specialiųjų žinių, kad galėtų vertinti buto užliejimo priežastis ir šaltinį. Be to, liudytojų V. V. ir K. V. paaiškinimai dėl buto užliejimo aplinkybių nesutapo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pateiktos nuotraukos nepagrindžia, kad užliejimo šaltinis yra viršuje esantis atsakovo butas, kadangi iš nuotraukų nematyti vandens nubėgimo žymių ar kitų požymių, kurie vienareikšmiškai leistų įvardyti buto užliejimą.

Dėl subrogacinio reikalavimo atlyginti žalą

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

16. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normų, bet taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, atsiradusius dėl žalos padarymo. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017, 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).

17. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei ją padaro, turi visiškai atlyginti. Civilinė atsakomybė taikytina esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245 str., 6.249 str.), žalą padariusio asmens neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.), kaltei (CK 6.248 str.), priežastiniam neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšiui (CK 6.247 str.).

18. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.

19. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėta teisės norma turi būti taikoma ir tais atvejais, kai pastate žemiau esančioms patalpoms padaroma žala vandens užliejimu iš aukščiau esančių asmeninės nuosavybės teise valdomų patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

20. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad patalpos užpilamos vandeniu iš viršuje esančių patalpų) atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių; dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti; jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).

21. Taigi, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus ieškovė, siekdama atsakovo civilinės atsakomybės, privalo įrodyti aplinkybę, kad buto užliejimo židinys yra atsakovo butas ir kad žalą darantis vanduo tekėjo būtent iš atsakovui priklausančių patalpų, o ne iš kitų šaltinių.

22. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad buvo užlietas draudėjai I. O. ir K. V. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir šis faktas buvo pastebėtas 2024 m. gegužės 31 d. savininkės sutuoktiniui V. V. atvykus į butą. Tą pačią dieną apie įvykį buvo pranešta draudimo bendrovei ir draudimo bendrovė atlygino draudėjai I. O. padarytą 1 635,88 Eur žalą. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad viršuje esantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis atsakovui A. K., nebuvo apžiūrėtas.

23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo šaltinis yra atsakovo valdomame bute, ir pažymi, kad atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką būtent ieškovė įrodinėdama, jog draudėjos butas buvo užlietas iš atsakovui priklausančio buto, turi įrodyti, kad užliejimo židinys yra viršuje esančios atsakovo patalpos, o ne kiti šaltiniai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė konkrečių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kur yra tikslus užliejimo šaltinis ir kas sąlygojo buto užliejimą. Byloje esantys duomenys nepatvirtina aiškios vandens pratekėjimo vietos ir vandens tekėjimo fakto iš atsakovui priklausančio būsto, todėl nepagrindžia ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, jog draudėjos butas buvo užlietas iš viršuje esančių patalpų, o išvadą dėl draudžiamojo įvykio priežasties ieškovė padarė faktiškai netirdama aplinkybių ir remdamasi 2024 m. gegužės 31 d. pranešime ieškovei pateiktu draudėjos manymu, jog vanduo tekėjo iš viršuje esančio buto.

24. Savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu apeliantė iš esmės grindžia liudytojo V. V. darytomis nuotraukomis ir jo ir K. V. teismo posėdžio metu duotais parodymais. Ieškovė akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į liudytojų nurodytas aplinkybes ir neatsižvelgė į faktą, kad nėra nustatyta jokio kito galimo užliejimo šaltinio. Pažymėjo, jog užlietame bute nieks negyveno ir vandens tiekimo sklendė buvo užsukta, todėl vandens pratekėjimas dėl šiame bute esančios įrangos negalimas. Be to, liudytojai V. V. ir K. V. nurodė tą pačią vandens nubėgimo vietą ir patvirtino, jog buvo matyti nubėgimo žymių virš sanitarinio mazgo, o kaimynė S. K. užliejimo fakto neneigė ir už padarytą žalą pasiūlė 200–300 Eur kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismas tokius ieškovės argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.

25. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, liudytojų parodymai, kuriais remiasi ieškovė, yra prieštaringi ir nėra pakankami padaryti išvadą, jog atsakovui priklausančiame bute įvyko vandens nutekėjimas ir dėl to buvo užlietas draudėjos butas. Liudytojai V. V., K. V. ir S. K. apžiūrėjo užlietą butą tik praėjus keletui dienų po užliejimo, todėl nebuvo tiksliai nustatyta, kada ir kokiomis aplinkybėmis butas buvo užlietas. Liudytojų paaiškinimai pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu nurodant vandens nutekėjimo vietą ir galimas vandens nutekėjimo žymes nesutapo. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nė vienas iš liudytojų neturi specialiųjų žinių, kad objektyviai ir profesionaliai galėtų vertinti buto užliejimo priežastis ir šaltinį.

26. Taip pat, apeliacinio teismo vertinimu, pateiktos nuotraukos yra neinformatyvios ir nepatvirtina buto užliejimo fakto iš atsakovui priklausančių patalpų. Iš padarytų fotofiksacijų nėra matyti, kad lubos per perdangas ar sujungimus būtų apibėgusios vandeniu, o ant sienų ar lubų būtų vandens nubėgimo žymių ar kitų požymių, kurie vienareikšmiškai leistų įvardyti buto užliejimo faktą. Sugadintos plytelės vonioje, plytelė virtuvėje bei dalis medinių grindų koridoriuje patvirtina, kad jos buvo paveiktos drėgmės, tačiau neįrodo, jog vanduo į ginčo butą pateko iš atsakovo patalpų ir yra būtent šio įvykio pasekmės. Taip pat šių aplinkybių neįrodo ir užfiksuota atsilupusi ir nukritusi sanitarinio mazgo tapetų dalis, kadangi tapetų dalis galėjo atsilupti ir nukristi dėl kitų priežasčių bei trūkumų, nebūtinai paveikiant drėgmei. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje pateiktas nuotraukas, nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju užlieto buto fotofiksacijos neleidžia daryti labiau tikėtinos išvados, kad ginčo butas buvo užlietas iš aukščiau esančių patalpų,

27. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių faktą, kad buto užliejimo židinys yra virš draudėjos buto esantis atsakovui priklausantis butas, ir daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino tinkamai, įvertino įrodymų visumą, juos susiejo tarpusavyje ir motyvuotai pasisakė, o vien ta aplinkybė, kad įrodymus įvertino ne taip, kaip tikėjosi ieškovė, skundžiamo teismo sprendimo nedaro neteisėto ir nepagrįsto.

28. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir aiškino bei taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. spalio 7 d. sprendimo panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

30. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jai neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas patyrė 1 230 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pateikė tai patvirtinančius įrodymus – 2024 m. spalio 27 d. išankstinę sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 49-1/GK/23. Šios atsakovo turėtos išlaidos yra realios, pagrįstos ir protingo dydžio, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą 7, 8.11 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl atsakovui iš ieškovės, kurios apeliacinis skundas atmestas, priteistina 1 230 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. K. iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 1 230 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.