Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. gegužės 31 d. nuėjo į žmonai ir šios seseriai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Po žmonos motinos mirties tame bute niekas negyvena, todėl yra užsuktas vanduo. Buto koridoriuje rado balą, deformuotas grindų lentas, virtuvėje iškeltas plyteles. Nubėgimas matėsi iš viršaus tualete, kur yra lietaus nubėgimo vamzdžiai. Buvo apibėgusios lubos, sienos. Nuėjo į viršuje antrame aukšte esantį butą, tačiau nors grojo muzika, durų niekas neatidarė. Tada nufotografavo aplietą butą ir nuotraukas nusiuntė žmonai. Drėgmė laikėsi keletą dienų. Koridoriuje nuo drėgmės deformavosi medinės grindų lentos, jų net nebegalima nušlifuoti, reikia keisti. Tik sugadintos dalies pakeisti nėra galimybės, reikia keisti viso koridoriaus grindis. Virtuvėje grindys buvo išlygintos ir ant USB plokštės klijuotos plytelės. Nuo drėgmės plytelės atšoko, susigadino po jomis esantis apšiltinimas. Tualete sugadintos gipso lubos, apibėgusios tapetuotos sienos. Vonia aplieta nebuvo. Viršuje esančio buto savininkė po dviejų dienų apžiūrėjo aplietą butą ir už padarytą žalą pasiūlė 200 – 300 Eur. Sakė, kad galimai vanduo išsiliejo iš skalbimo mašinos. Jis su žmona S. K. pasakė, kad apie įvykį jau pranešė draudimo bendrovei.

Liudytoja K. V. nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno jos motina. Po motinos mirties šį butą paveldėjo ji ir jos sesuo. Bute niekas negyvena. Į butą nuvyksta kartą per mėnesį. Butas buvo aplietas du kartus. Tikslios datos nepamena, praėjusiais metais, galėjo būti gegužės ar birželio mėnuo, nuvykusi į butą, ji rado koridoriuje ant grindų vandens balą. Vandens buvo daug, jai iki kulkšnių. Drėgnas buvo tualetas, nukritę tapetai. Vanduo bėgo toje pačioje vietoje, kur yra sanitarinis mazgas. Jai priklausančiame bute vanduo po motinos mirties buvo užsuktas. Paskambino vyrui Šis atėjo, apžiūrėjęs butą, nuėjo į viršutinį aukštą, bet durų niekas neatidarė. Tada jos sesuo kreipėsi į draudimo bendrovę. Po 2- 3 dienų butas vėl buvo užlietas. Tada ji paskambino S. K. Ši atvyko apžiūrėti buto, neneigė apliejimo fakto ir už padarytą žalą pasiūlė 200 – 300 Eur. Ji su vyru pranešė, kad jau kreipėsi į draudimo bendrovę. Motinos bute remontas buvo atliktas 2021 m.

Liudytoja S. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad praėjusiais metais, tikslios datos nepamena, jai paskambino K. V. ir pranešė, kad iš jos buto aplietas po jos butu esantis kaimynų butas. Tą pačią dieną nuvyko apžiūrėti aplieto buto. Ten buvo K. V. ir jos vyras. Vandens nesimatė, tik apleistas butas. Tapetai buvo nusiraitę iš senumo. Vandens nubėgimo taip pat nesimatė, tik voratinkliai. Nuotrauką pasidarė. V. V. stovėjo tarpduryje ir virtuvės apžiūrėti neleido. K. V. kontaktus turi, jos mamai nešdavo pensiją. Jokio remonto ten nebuvo daryta. Jokių pinigų nesiūlė. Savo butą po to taip pat apžiūrėjo. Nuomininkai sakė, kad viskas gerai, jokio incidentų nebuvo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su draudėja I. O. sudarė būsto draudimo sutartį (toliau – Draudimo sutartis), kuria apdraudė laikotarpiui nuo 2023 m. kovo 9 d. iki 2024 m. kovo 8 d. butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), namų turtą ir nekilnojamojo turto valdytojo civilinę atsakomybę. Ieškovė 2023 m. gegužės 31 d. gavo draudėjos pranešimą, kad apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas vandeniu ir iškeltos plytelės vonioje ir virtuvėje bei medinės grindys koridoriuje, sugadinta sienų danga (tapetai ir apdaila po jais). Ieškovė, remdamasi draudėjos atsiųstomis aplieto buto nuotraukomis, programine įranga Sistela apskaičiavo butui padarytą žalą, nustatė, kad jo atkuriamoji vertė – 1655,83 Eur (b. l. 15-16). Ieškovė dėl šio draudžiamojo įvykio draudėjai išmokėjo 1655,83 Lt draudimo išmoką (b. l. 17-18).

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškinys atsakovui dėl žalos atlyginimo grindžiamas neteisėtu turto sugadinimu (deliktu), t. y. reikalavimas kyla iš deliktinės civilinės atsakomybės. Aplinkybė, kad tokį reikalavimą pareiškė draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiajai draudėjai, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Subrogacijos atveju turto draudikas perima draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą tiek specialiosios (CK 6.1015 straipsnis), tiek ir bendrosios (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas) normų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2012).

Nagrinėjamu atveju, tam kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; kt.). Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. ir kt. v. G. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2008). Įrodinėjimo našta žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo bylose tenka ieškovui, kuris turi pateikti įrodymus, patvirtinančius pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jo apliejimo metu niekas negyveno, todėl nėra galimybės nustatyti, kada tiksliai butas buvo užlietas. Aplietą butą praėjus keletui dienų po įvykio apžiūrėjo tik liudytojai V. V., K. V. ir S. K. Pažymėtina, kad dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklauso K. V., o liudytojas V. V. yra jos sutuoktinis. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis butas yra virš buto, adresu (duomenys neskelbtini). Nei vienas iš liudytojų neturi specialių žinių, kad objektyviai ir profesionaliai galėtų vertinti buto užliejimo priežastis ir šaltinį. Ieškovas, įrodinėdamas, kad užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, remiasi V. V. darytomis užlieto buto nuotraukomis. Ieškovo atstovai užlieto buto apžiūrėti nebuvo atvykę. Teismo vertinimu, pateiktos nuotraukos nepagrindžia, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo šaltinis yra viršuje esantis atsakovo butas. Iš pateiktų nuotraukų nesimato vandens nubėgimo žymių ar kitų požymių, kurie vienareikšmiškai leistų įvardinti buto užliejimo. Be to, liudytojų V. V. ir K. V. paaiškinimai dėl buto apliejimo aplinkybių nesutampa. V. V. nurodė, kad butas buvo aplietas vieną kartą, o jo sutuoktinė K. V. nurodė, kad du kartus. Liudytojas V. V. nurodė, kad vanduo bėgo iš viršaus, kur yra lietaus nubėgimo vamzdžiai. Byloje nėra duomenų, kad buvo apžiūrėta namo bendro naudojimo inžinerinė įranga ir konstrukcijos ir įvertinta, ar jos neturėjo įtakos buto apliejimui.

Civiliniame procese galioja rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie leistų teigti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo šaltinis yra iš atsakovo valdomo buto, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis).

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas patyrė 1168 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą pagalbą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytus kriterijus, procesinių dokumentų turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, iš ieškovės atsakovui priteistinos 1168 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, kodas 110051834, 1168 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis Eur) bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.