Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Kriaučiūnaitės ir Rasos Urbanavičiūtės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tretieji asmenys R. S., akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, individuali įmonė Aujama-credit, V. K., J. Ž., S. M., išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

25. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2022 m. lapkričio 24 d. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalinimo bei bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui V. K. priteisimo. Ieškovės atstovas advokatas D. Varnas 2023 m. kovo 16 d. pateiktame prašyme, be kitų reikalavimų, prašo Kauno apygardos teismo nutarties (sprendimo) rezoliucinėje dalyje dėl ieškovės pateikto apeliacinio skundo nurodyti, kad teismo sprendimo dalis dėl šalių santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo įsiteisėjo 2019 m. liepos 12 d. arba 2022 m. lapkričio 25 d. (DOK-7142). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė apeliaciniame skunde šio reikalavimo nekėlė, tai nėra apeliacijos objektas, todėl apeliacinės instancijos teismas tik pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 312 straipsnis). Be kita ko, teisėjų kolegija taip pat nepasisako dėl kalto asmens dėl šalių santuokos iširimo, nes tai nėra apeliacinio skundo dalykas, o teismo sprendimo trūkumams ištaisyti šalys gali pasinaudoti rašymo apsirikimo institutu (CPK 276 straipsnis). Taigi apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalinimo bei bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui V. K. priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Dėl vieno iš ieškinio reikalavimų atsisakymo

27. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, ieškovė 2021 m. balandžio 28 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, kuriame prašė pripažinti prievolę kreditoriui S. M. dėl 4 500 Eur skolos solidaria ieškovės ir atsakovo prievole bei priteisti ieškovei iš atsakovo 2 250 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą (DOK-55226). Teismas skundžiamame sprendime dėl minėto ieškovės reikalavimo visiškai nepasisakė ir jo neišsprendė. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2023 m. balandžio 27 d. žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija 2023 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio metu paaiškino šalims apie minėtą pirmosios instancijos teismo padarytą procesinį pažeidimą dėl vieno iš ieškovės reikalavimų neišnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Tačiau ieškovės atstovas advokatas D. Varnas 2023 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio metu, informavo, kad prievolė kreditoriui S. M. yra įvykdyta ir dėl to šio reikalavimo ieškovė atsisako. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai yra žinomos ieškinio reikalavimų atsisakymo teisinės pasekmės (2023 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio garso įrašo 8 min. 7 s., 12 min. 10 s. – 14 min.). Trečiasis asmuo S. M. taip pat patvirtino, kad visa skola jam grąžinta (2023 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio garso įrašo 9 min. 38 s.). Teisėjų kolegija teismo posėdžio metu ieškovės ieškinio dalies, susijusios su prievole kreditoriui S. M., atsisakymą priėmė ir nurodė, kad procesinį sprendimą dėl bylos šioje dalyje nutraukimo priims galutiniame procesiniame sprendime.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad dispozityvumo principas lemia, kad šalys ir proceso dalyviai joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis disponuoja savo nuožiūra (CPK 13 straipsnis). CPK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Atsižvelgdama į šios nutarties 27 punkte nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio dalies atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad jai yra žinomos procesinės atsisakymo nuo ieškinio reikalavimo pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje, t. y., kad bylą dėl šios ieškinio dalies nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Aplinkybė, kad skundžiamame sprendime teismas dėl minėto ieškovės reikalavimo visiškai nepasisakė nėra procesinė kliūtis priimti ieškovės atsisakymą nuo šio materialinio reikalavimo. Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo – pripažinti prievolę kreditoriui S. M. dėl 4 500 Eur skolos solidaria ieškovės ir atsakovo prievole bei priteisti ieškovei iš atsakovo 2 250 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo, atsisakymo ir šią civilinės bylos dalį, kaip ir pradėtą apeliacinį procesą šioje dalyje, nutraukia (CPK 293 straipsnio 4 punktas, 308 straipsnio 2 dalis).

Dėl sutuoktinių prievolių solidarumo ir jų padalijimo

29. Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje prašė prievolę AB SEB bankui pagal 2015 m. spalio 6 d. kredito sutartį pripažinti jos asmenine prievole, kompensuojant atsakovui pusę iki 2018 m. gruodžio 5 d. sumokėtų įmokų, o prievoles kreditoriams V. K., UAB „Legal Balance“, IĮ „Aujama – credit“, PLUS PLUS Capital ir Aktiva Finats OU pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Ieškovės teigimu, atsakovas skolinius įsipareigojimus minėtiems kreditoriams prisiėmė be jos žinios ir sutikimo bei gautos lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Pirmosios instancijos teismas visas šalių santuokos metu įgytas prievoles pripažino solidariomis sutuoktinių prievolėmis. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog visi gauti pinigai buvo panaudoti šalių poreikiams tenkinti, nes vienos ieškovės pajamų nebūtų užtekę visoms prievolėms dengti ir šeimos poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir nepagrįstai sprendė dėl minėtų prievolių solidarumo.

30. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuojama CK trečiosios knygos VII skyriuje. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalį, iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, be kita ko, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis (2 punktas); atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (5 punktas); solidariosios sutuoktinių prievolės (6 punktas).

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad prievolės, atsirandančios iš vieno iš sutuoktinių sudaryto sandorio, solidarumas gali būti konstatuotas nustačius, kad tas sandoris yra būtinas šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, sandorio kaina nėra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2, 3 dalys). Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialusis įstatymas) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui, abu sutuoktiniai atsako solidariai (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Nurodyta teisės norma sistemiškai turi būti taikoma su CK 3.109 straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018, 57 punktas).

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tik teismas pagal savo kompetenciją gali vertinti ir išspręsti, ar vieno sutuoktinio vardu sudarytas sandoris buvo būtinas šeimos poreikiams tenkinti ir tik nuo vertinimo išvados priklauso, kas bus atsakingas už prievoles, kilusias iš tokio sandorio – jį sudaręs sutuoktinis ar sutuoktiniai solidariai. Sprendžiant dėl sutuoktinių prievolės pobūdžio nustatymo vadovaujamasi CPK 185 straipsnio nuostatomis. Pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pagrindu atsiradusi turtinė prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių turtine prievole. Be to, kad prievolė būtų vykdoma iš bendro turto, galimybės įrodyti kito sutuoktinio bendrus veiksmus ar sutikimą sudarant paskolos sutartį yra labai ribotos, nes kreditorius dažniausiai niekaip nėra susijęs kitais santykiais su sutuoktiniais, todėl apie paskolos panaudojimą šeimos reikmėms galima spręsti tik iš jo turimų dokumentų ir duomenų. Dėl to tokiu atveju patikimesniais įrodymais laikytini ne šalių paaiškinimai, o pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. finansiniai sutuoktinių pajamų ir išlaidų dokumentai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-313/2019 20 punktą).

33. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką, ne ieškovei, o būtent atsakovui ir tretiesiems asmenims (kreditoriams) teko procesinė pareiga įrodyti, kad atsakovo su minėtais kreditoriais sudaryti sandoriai buvo skirti šeimos poreikių tenkinimui (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija, toliau atskirai įvertins kiekvieną šalių santuokos metu atsiradusį skolinį įsipareigojimą kreditoriams.

Dėl prievolės kreditoriui V. K.

34. Kaip matyti iš bylos duomenų, kreditorius V. K. 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. lapkričio 20 d. atsakovui paskolino po 2 000 Eur. Skolininkas išdavė paprastus neprotestuotinus vekselius. Kreditorius byloje teigė, kad atsakovas jam nurodė, jog paskolintos lėšos bus investuotos į sutuoktinių butą, t. y., bus skirtos vaiko kambario įrengimui. Ieškovės teigimu, šalys 2017 m. birželio 12 d. sudarė su AB SEB banku vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu buvo suteiktas 6 000 Eur kreditas buitinės technikos ir baldų įsigijimui, todėl nebuvo jokio poreikio prieš pat vaiko gimimą (vaikas gimė (duomenys neskelbtini)) pasiskolinti piniginių lėšų, neva tai, vaiko kambario įrengimui.

35. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prievolė kreditoriui V. K. yra solidari šalių prievolė. Kaip minėta, būtent atsakovas ir kreditorius turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad iš šio kreditoriaus pasiskolinta 4 000 Eur suma buvo išleista šeimos poreikių tenkinimui (CPK 178 straipsnis). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu elgėsi pasyviai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Tačiau prie bylos pateiktoje ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00020-19 medžiagoje yra atsakovo 2019 m. kovo 25 d. kaip specialaus liudytojo apklausos protokolas, kuriame atsakovas pripažino, kad visi pasiskolinti pinigai buvo išleisti ne šeimos poreikiams tenkinti, taip pat pripažino, jog „<...>bendrai su R. mes esame tik paėmę būsto paskolą, o visa kita yra mano skolos<...>“. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovo pateiktais parodymais nėra pagrindo abejoti, juolab, kad jų nepaneigia jokie šioje byloje esantys įrodymai (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

36. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad byloje esantys duomenys suponuoja išvadą, jog atsakovas turėjo žalingų įpročių. Į bylą pateiktame Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-349-825/2017, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu padaręs BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nustatyta, kad narkotines medžiagas atsakovas buvo įsigijęs sau. Taip pat nuosprendyje nurodyta, kad R. B. paaiškino, jog pas kitą nuteistąją narkotines medžiagas yra pirkęs <...> gal kokius 8 kartus<...> (popierinės bylos 1 t., b. l. 41–48). Trečiasis asmuo S. M. apeliacinės instancijos teisme 2023 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nuo 2016 metų pastebėjo atsakovo elgesio pasikeitimą, galimai dėl psichotropinių medžiagų vartojimo (garso įrašas 10:05:58 - 10:23:10). Ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00020-19 medžiagoje esančiame 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra nurodyta, kad aplinkybių tikslinimo metu apklaustas R. B. paaiškino, jog eidavo žaisti į lošimų namus, kur žaisdamas pralošė įvairias sumas, o pasiskolinęs pinigų vėl eidavo į lošimo namus žaisti. Šiuos atsakovo parodymus patvirtina ir byloje esantis jo 2015 m. spalio 6 d. – 2020 m. gegužės 8 d. banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad buvo atliekami mokėjimai Tete-A-Tete, UAB kazino (DOK-72155, priedas Nr. 2). Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma, jų tarpusavio ryšys leidžia daryti išvadą, jog atsakovas R. B. turėjo žalingų įpročių (priklausomybę psichotropinėms medžiagoms, azartiniams lošimams). Dėl to labiau tikėtina, kad atsakovas paskolintas lėšas išleido žalingiems įpročiams, apie paskolas ieškovei nesakė, be to, mažai tikėtina, kad ieškovė tokioms paskoloms būtų pritarusi. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro vadovaudamasis protingumo principu, nes, akivaizdu, kad sutuoktinė negalėtų pritarti, jog sutuoktinis skolintųsi pakankamai dideles pinigų sumas tam, kad jas praloštų ar panaudotų psichotropinėms medžiagoms įsigyti.

37. Vertinant prievolės kreditoriui V. K. solidarumą, pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodyta šios nutarties 34 punkte, AB SEB bankas 2017 m. birželio 12 d. suteikė šalims 6 000 Eur paskolą baldams įsigyti. Byloje nėra ginčo, kad šalims priklausantis butas yra 2 kambarių. Ieškovė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad butas pilnai įrengtas buvo 2017 m. rugpjūčio mėn. (2023 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio garso įrašo 52 min.). Iš prie apeliacinio skundo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad nereikėjo jokio specialaus kambario įrengimo pritaikant jį vaiko poreikiams. Esant nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su ieškove, kad prieš pat vaiko gimimą nebuvo poreikio skolintis 4 000 Eur vaiko kambario įrengimui. Vien kreditoriaus V. K. subjektyvus teiginys, kad atsakovui paskolintos lėšos buvo skirtos sutuoktinių buto įrengimui pritaikant vaiko poreikiui, nesant jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti prievolės šiam kreditoriui solidarumo (CPK 178 straipsnis). Be to, atsakovo 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. lapkričio 20 d. pasirašytuose paprastuosiuose neprotestuotinuose vekseliuose taip pat nėra nurodytas pasiskolintų lėšų tikslas, ieškovė pinigų suteikimo procese nedalyvavo (2019 m. vasario 11 d. atsiliepimo į ieškinį, DOK-21286, 2, 3 priedai).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad prievolės kreditoriui V. K., taip pat ir kitiems kreditoriams, solidarumą patvirtina tai, jog vienos ieškovės pajamų nebūtų užtekę visoms prievolėms dengti ir šeimos poreikiams tenkinti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš ieškovės pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovė stabiliai gaudavo darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini) mokyklos, iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, taip pat lėšas pervesdavo jos tėvai R. J. U., Ž. U. (pavyzdžiui, 2016 m. liepos 5 d. pervedė 200 Eur, 2016 m. lapkričio 14 d. – 25 Eur, 2017 m. spalio 16 d. – 200 Eur ir kt.., 2018 m. gruodžio 6 d. patikslinto ieškinio, DOK-142541, priedas Nr. 9). Be to, liudytojai R. J. U. ir Ž. U. 2021 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad ieškovei (dukrai) pinigų duodavo (dovanodavo) ir grynaisiais pinigais, ne tik banko pavedimais. Juolab, kad iš į bylą pateiktų tiek minėto ieškovės, tiek atsakovo banko sąskaitų išrašų taip pat negalima nustatyti, jog iš kreditoriaus V. K. gautos piniginės lėšos buvo išleistos šeimos poreikių tenkinimui.

39. Teisėjų kolegija, siekdama įvertinti trečiojo asmens V. K. atstovės 2023 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio metu išsakytą teiginį, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme buvo patvirtinusi, jog jau 2018 m. pradžioje sužinojo apie prievolę V. K., išklausė byloje vykusių teismo posėdžių garso įrašus. Ieškovė 2019 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2018 m. pradžioje gavo pranešimą iš antstolio dėl skolos UAB „Legal Balance“, o apie kitus antstolius sužinojo 2018 m. birželio mėn. (2019 m. gegužės 14 d. garso įrašo 1 val. 1 min.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju svarbu tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė dalyvavo pasirašant minėtus vekselius, t. y., žinojo apie trečiojo asmens V. K. paskolintas pinigines lėšas ir tam pritarė, o ieškovės veiksmai (neveikimas) sužinojus, kad yra atliekami priverstinio vykdymo veiksmai minėto kreditoriaus naudai, jokiu būdu negali lemti prievolės solidarumo.

40. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, sprendžia, kad jokie bylos duomenys, išskyrus paties kreditoriaus V. K. paaiškinimus, nepatvirtina, jog iš šio kreditoriaus gautos lėšos buvo panaudotos ar buvo būtinos šeimos poreikiams tenkinti, todėl prievolė kreditoriui V. K. yra asmeninė atsakovo prievolė. Priešingų duomenų byloje nebuvo pateikta (CPK 178 straipsnis).

Dėl prievolių kreditoriams UAB „Legal Balance“ ir IĮ „Aujama – credit“

41. Teisėjų kolegija iš bylos duomenų nustatė, kad prievolės UAB „Legal Balance“ atsirado pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. teismo įsakymą Nr. eL2-14707-947/2018 ir pagal Kauno m. 6-ojo notarų biuro notaro Š. R. vykdomąjį įrašą Nr. 2-6593 dėl 6 032,82 Eur išieškojimo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 10 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko R. B. kreditorei UAB ,,Legal Balance“ 2 443,42 Eur skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš minėtoje byloje pateikto pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, skolos atsiradimo pagrindas 2017 m. gruodžio 22 d. pasirašytas skolos raštelis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš antstolių informacinės sistemos nustatyta, kad kita prievolė UAB „Legal Balance“ kilo pagal minėtą notaro vykdomąjį įrašą pagal vekselius/čekius (dokumento data nurodyta 2018 m. rugpjūčio 2 d.). Trečiasis asmuo UAB „Legal Balance“ 2019 m. kovo 15 d. prašyme nurodė, kad nežino jokių aplinkybių, kurios galėtų daryti įtaką šioje byloje ir dėl ieškinio pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra (DOK-33105).

42. Iš bylos duomenų nustatyta ir tai, kad prievolė kreditoriui IĮ „Aujama – credit“ atsirado pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-31786-959/2018. Iš elektroninės civilinės bylos Nr. eL2-31786-959/2018 kortelės matyti, kad teismo įsakymas dėl 700 Eur skolos iš atsakovo priteisimo byloje priimtas 2017 m. gruodžio 5 d. vartojimo kredito sutarties pagrindu. Trečiasis asmuo IĮ „Aujama – credit“ atsiliepimo byloje nepateikė, pozicijos dėl atsakovo vartojimo kredito sutartimi prisiimtų prievolių solidarumo byloje neišreiškė.

43. Atsižvelgdama į tai, kad nei atsakovas, nei minėti kreditoriai byloje neįrodinėjo, kad iš šių kreditorių gauti pinigai buvo panaudoti šeimos interesams, o atsakovas, kaip minėta aukščiau, ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad visos skolos yra jo asmeninės bei įvertindama šios nutarties 36 punkte nustatytas aplinkybes dėl atsakovo turimų žalingų įpročių, teisėjų kolegija, prievoles kreditoriams UAB „Legal Balance“ ir IĮ „Aujama – credit“ taip pat pripažįsta asmeninėmis atsakovo prievolėmis (CPK 178 straipsnis).

Dėl prievolių kreditoriams PlusPlus Capital AS ir Aktiva Finants

44. Teisėjų kolegija, siekdama įvertinti prievolių kreditoriams PlusPlus Capital AS ir Aktiva Finants OU solidarumą, nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 9 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2194-877/2020 priteisė ieškovei PlusPlus Capital AS iš atsakovo R. B. 1 437,89 Eur skolą, 59,80 Eur baudą, 129,41 Eur delspinigius, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Iš elektroninės civilinės bylos Nr. e2-2194-877/2020 kortelės matyti, kad skolos priteisimo pagrindas atsakovo su pradiniu kreditoriumi 2018 m. rugsėjo 28 d. sudaryta sutartis dėl transporto priemonės valdymo ir naudojimosi. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje teigė, kad atsakovas nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d. kartu su ieškove negyveno (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nustatyta ir tai, kad prievolė kreditoriui Aktiva Finants OU atsirado pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-23267-1107/2019, kuriuo buvo priteista skola už atsakovui suteiktas telefono ryšių paslaugas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Minėti kreditoriai pozicijos byloje dėl sutuoktinių prievolės solidarumo nepateikė, atsakovas taip pat neįrodinėjo dėl minėtų prievolių solidarumo. Be to, bei įvertintinos ir šios nutarties 36 punkte nustatytos aplinkybės dėl atsakovo turimų žalingų įpročių. Todėl darytina labiau tikėtina išvada, kad atsakovas lėšas panaudojo ne šeimos poreikiams tenkinti, dėl to šios prievolės pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis (CPK 178 straipsnis).

Dėl prievolės kreditoriui AB SEB bankui pagal 2015 m. spalio 6 d. kredito sutartį

45. Ieškovė prašė prievolę AB SEB bankui pagal 2015 m. spalio 6 d. kredito sutartį, kuria buvo suteiktas kreditas būsto pirkimui, pripažinti asmenine ieškovės prievole, motyvuodama tuo, kad ji gyvena pagal suteiktą kreditą įsigytame bute, atsakovas gyvena ne Lietuvoje ir tikėtina, jog geranoriškai neprisidėtų prie prievolės vykdymo.

46. Kreditorius AB SEB bankas 2021 m. sausio 11 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl prievolės, kylančios iš 2015 m. spalio 6 d. kredito sutarties Nr. 03A1518212263-89, modifikavimo į asmeninę ieškovės prievolę, jeigu kitos patikslintame ieškinyje nurodytos prievolės būtų pripažintos asmeninėmis atsakovo prievolėmis ir įkeistas turtas liktų ieškovės asmenine nuosavybe (DOK-3634). Savo poziciją kreditorius patvirtino ir 2022 m. gruodžio 20 d. atsiliepime į apeliacinį skundą (DOK-155609).

47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 ir kt.).

48. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas visas šalių santuokos metu atsakovo įgytas prievoles kreditoriams V. K., UAB „Legal Balance“, IĮ „Aujama – credit“, PLUS PLUS Capital ir Aktiva Finats OU pripažino asmeninėmis atsakovo prievolėmis ir tokiu atveju kreditorius AB SEB bankas neprieštarauja dėl prievolės jam pripažinimo asmenine ieškovės prievole, teisėjų kolegija pripažįsta prievolę kreditoriui AB SEB bankui, pagal 2015 m. spalio 6 d. kredito sutartį Nr. 03A1518212263-89, asmenine ieškovės prievole. Juolab, kad ir atsakovas byloje neprieštaravo dėl šios prievolės modifikavimo.

Dėl prievolės kreditoriui AB SEB bankui pagal 2017 m. birželio 12 d. vartojimo kredito sutartį

49. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad prievolė AB SEB bankui pagal 2017 m. birželio 12 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 03A1718052315-3W po santuokos nutraukimo lieka solidaria šalių prievole.

50. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2021 m. sausio 6 d. pateikė teismui pareiškimą, jog atsisako reikalavimo dėl prievolės AB SEB bankui pagal 2017 m. birželio 12 d. vartojimo kredito sutartį pripažinimo asmenine ieškovės prievole. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi priėmė ieškovės R. B. atsisakymą nuo patikslinto ieškinio reikalavimo dėl prievolės AB SEB bankui pagal kredito sutartį Nr. 03A1718052315-3W pripažinimo asmenine ieškovės prievole, ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė (nutartis įsiteisėjusi).

51. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas panaikina Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl prievolės AB SEB bankui pagal 2017 m. birželio 12 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 03A1718052315-3W pripažino solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.

52. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovas iš minėto AB SEB banko kredito 2 000 Eur, kurie buvo skirti buitinės technikos įsigijimui, išleido savo reikmėms, todėl atsakovas turėtų kompensuoti ieškovei 2 000 Eur bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Atsakovas prieštaravimų dėl nurodyto ieškovės reikalavimo byloje neišreiškė. Priešingai, minėtos 2019 m. kovo 25 d. apklausos metu atsakovas pripažino, kad „<...> nenupirkau tos buitinės technikos ir tuos pinigus išleidau<...>“. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš AB SEB bankas pagal 2017 m. birželio 12 d. vartojimo kredito sutartį gauta paskola buvo bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl atsakovui dalį šių lėšų išleidus savo asmeniniams poreikiams tenkinti, jam tenka pareiga kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Dėl to ieškovei iš atsakovo priteistina 2 000 Eur piniginė kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (CK 3.115 straipsnio 2 dalis).

53. Teisėjų kolegija apibendrindama aukščiau išdėstytus motyvus ir padarytas teisines išvadas dėl sutuoktinių prievolių solidarumo ir jų padalijimo, konstatuoja, kad po ieškovės R. B. ir atsakovo R. B. santuokos nutraukimo, asmeninėmis atsakovo prievolėmis lieka šios prievolės: 1) kreditoriui V. K. pagal 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. lapkričio 20 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius; 2) kreditorei UAB „Legal Balance“ pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. teismo įsakymą Nr. eL2-14707-947/2018 dėl 2505,82 Eur išieškojimo ir pagal Kauno m. 6-ojo notarų biuro notaro Š. R. vyk. įrašą Nr. 2-6593 dėl 6 032,82 Eur išieškojimo; 3) kreditorei IĮ „Aujama – credit“ pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-31786-959/2018; 4) kreditoriui PLUS PLUS Capital AS pagal išduotą Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-2194-877/2020 dėl 1 664,10 Eur išieškojimo; 5) kreditoriui Aktiva Finats OU pagal išduotą vykdomąjį raštą Nr. eL2-23267-1107/2019 dėl 408,95 Eur išieškojimo (CK 3.109 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Ieškovės asmenine prievole lieka prievolė kreditoriui AB SEB bankui, pagal 2015 m. spalio 6 d. kredito sutartį Nr. 03A1518212263-89.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo

54. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas šalių santuokos metu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 1/50 dalį antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), padalino natūra lygiomis dalimis po ½ dalį. Pasak apeliantės, teismas parinko netinkamą turto padalinimo būdą, neįvertino aplinkybių dėl šalių konfliktiškų santykių, paties turto padalinimo ypatumų bei neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus. Ieškovė prašo visą šį nekilnojamąjį turtą palikti asmenine jos nuosavybe, atsakovui atitinkamai išmokant kompensaciją.

55. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

56. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik esant pakankamai rimtam pagrindui, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-611/2023 ir kt.).

57. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl šalių santuokos metu įgyto turto padalijimo, visų pirma, pažymi, tai, kad, jau minėta, ginčo butas buvo įgytas pagal 2015 m. spalio 6 d. kredito sutartį, sudarytą su AB SEB banku. Šioje nutartyje pripažinus, kad prievolė kreditoriui AB SEB bankui pagal minėtą kredito sutartį po santuokos nutraukimo lieka asmenine ieškovės prievole, šiuo atveju pagal suteiktą kreditą įsigytas butas taip pat priteistinas ieškovei asmeninės nuosavybės teises, atsakovui išmokant kompensaciją. Šiuo aspektu svarbu įvertinti ir tai, kad atsakovas byloje neprieštaravo dėl nurodyto nekilnojamojo turto priteisimo ieškovei asmenine nuosavybės teise ir ieškovės nurodytos kompensacijos dydžio jam išmokėjimo, t. y. ieškovės prašomas taikyti turto padalijimo būdas atitinka abiejų sutuoktinių pageidavimus. Kaip galima spręsti iš bylos duomenų, atsakovas negyvena Lietuvoje, iš ginčo buto yra išsikraustęs nuo 2018 m. gruodžio mėn., prie buto išlaikymo nuo išvykimo neprisideda (CPK 178 straipsnis). Be to, atsakovas 2019 m. lapkričio 1 d. el. laiške ieškovei nurodė, kad „<...>man nereikia ir nenoriu tos ½ dalies buto ir kas su tuo adresu sieja<...>“ (DOK-104956, priedas Nr. 1). Taip pat iš byloje esančio šalių susirašinėjimo galima spręsti, kad jų santykiai yra pakankamai konfliktiški. Be kita ko, teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis piktnaudžiavo psichotropinėmis medžiagomis, kas yra nesuderinama su atsakingu elgesiu auginant šeimoje nepilnametį vaiką.

58. Kaip minėta šios nutarties 56 punkte, pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių. Kaip matyti iš bylos duomenų, ginčo butas yra 51,88 kv. m bendro ploto. Ieškovės teigimu, ginčo buto techniškai neįmanoma atskirti, butas yra 2 kambarių, iš kurių vienas kambarys yra neizoliuotas, pereinamasis su virtuvės zona. Priešingų duomenų byloje nepateikta. Teisėjų kolegijos vertinimu, padalyti sutuoktiniams tenkančių daugiabučiame name esančio buto dalių natūra nėra galimybės, nes šalims tektų bendrai naudotis bendromis patalpomis (virtuve, vonia, koridoriumi), o bute izoliuotą kambarį paskyrus vienam iš sutuoktinių, nebūtų užtikrinta kito savininko nuosavybės teisė. Be to, toks padalijimas prieštarautų protingumo ir teisingumo principui, pažeistų sutuoktinių teisėtus interesus, būtų pagrindu kilti konfliktams bei nebūtų užtikrinti šalių nepilnamečio vaiko geriausi interesai. Be kita ko, atsižvelgtina ir į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ginčo bute ji gyvena su sugyventiniu, o (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra (2023 m. kovo 16 d. prašymas, DOK-7142).

59. Aptartų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto (ginčo buto ir parkavimo vietos) priteisimas ieškovei natūra ir atitinkamo dydžio kompensacijos atsakovui išmokėjimas, labiausia atitinka šalių ir nepilnamečio vaiko interesus, bendruosius teisingumo ir protingumo principas bei AB SEB banko interesus (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju šalių santuokos metų įgytą prievolę kreditoriui AB SEB bankas pripažinus asmenine ieškovės prievole, o pagal šio kreditoriaus suteiktą kreditą įgytą butą priteisus ieškovei asmenine nuosavybės teise, atsakovui kompensuojant pusę įmokų sumokėtų minėtam kreditoriui iki šalių pradėjimo gyventi atskirai, priešingai nei nustatyta skundžiamame sprendime, nebus nukrypta nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nes ieškovei toliau lieka prievolė grąžinti suteiktą kreditą (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai parinko sutuoktinių turto dalinimo būdą, neįvertino aukščiau aptartų aplinkybių, dėl to skundžiamas sprendimas šioje dalyje keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas priteisia ieškovei asmenine nuosavybės teise patalpą/butą su aikštele, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui iš ieškovės priteisia 1 292,77 Eur piniginę kompensaciją, lygią ½ iki 2018 m. gruodžio 5 d. pagal 2015 m. spalio 6 d. kredito sutartį Nr. 03A1518212263-89 kreditoriui AB SEB bankui sumokėtų kredito įmokų daliai, taip pat priteisia ieškovei natūra 1/50 kitų inžinerinių statinių - antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), o atsakovui iš ieškovės priteisia 1 740 Eur piniginę kompensaciją, lygią ½ inžinerinių statinių - antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, vidutinės rinkos vertės 3 480 Eur (CK 1.5 straipsnis, 3.116 straipsnio 1 dalis, 6.117 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

60. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas skundžiamo sprendimo 11, 12 puslapyje pasisakė dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą, nors toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad 2020 m. gegužės 8 d. patikslintame ieškinyje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo (DOK–54990). Šiuo atveju teismas iš esmės atkartojo Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo, priimto bylą nagrinėjant pirmą kartą, motyvus. Kaip matyti iš bylos duomenų, Kauno apygardos teismui 2020 m. vasario 10 d. nutartimi panaikinus minėtą Kauno apylinkės teismo sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovė 2020 m. balandžio 20 d. patikslintame ieškinyje (kuris vėliau dar buvo tikslintas) jau nereiškė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (DOK-46961). Atsižvelgiant į tai, kad minėtą reikalavimą teismas atmetė, o apeliaciniame skunde neprašoma iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti motyvų, susijusių su išlaikymo įsiskolinimu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtų motyvų buvimas skundžiamame sprendime iš esmės teisinių pasekmių nesukelia.

61. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

62. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą bei padarė nepagrįstą išvadą dėl visų šalių santuokos metu įgytų prievolių solidarumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Dėl to skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl prievolių padalijimo pakeičiama, nurodant, kad po ieškovės R. B. ir atsakovo R. B. santuokos nutraukimo, asmeninėmis atsakovo prievolėmis lieka šios prievolės: 1) kreditoriui V. K. pagal 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. lapkričio 20 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius; 2) kreditorei UAB „Legal Balance“ pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. teismo įsakymą Nr. eL2-14707-947/2018 dėl 2 505,82 Eur išieškojimo ir pagal Kauno m. 6-ojo notarų biuro notaro Š. R. vyk. įrašą Nr. 2-6593 dėl 6 032,82 Eur išieškojimo; 3) kreditorei IĮ „Aujama – credit“ pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-31786-959/2018; 4) kreditoriui PLUS PLUS Capital AS pagal išduotą Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-2194-877/2020 dėl 1 664,10 Eur išieškojimo; 5) kreditoriui Aktiva Finats OU pagal išduotą vykdomąjį raštą Nr. eL2-23267-1107/2019 dėl 408,95 Eur išieškojimo. O ieškovės asmenine prievole lieka prievolė kreditoriui AB SEB bankui, pagal 2015 m. spalio 6 d. kredito sutartį Nr. 03A1518212263-89 (CK 3.109 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Be to, ieškovei iš atsakovo priteisiama 2 000 Eur piniginė kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (CK 3.115 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai išsprendė santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimą, neatsižvelgė į sutuoktinių pageidavimas dėl turto padalijimo būdo, nepilnamečio vaiko interesus bei objektyvias galimybes padalinti ginčo turtą natūra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, pakeičiant sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, priteisiant ieškovei natūra patalpą/butą su aikštele, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui iš ieškovės priteisiant 1 292,77 Eur piniginę kompensaciją, lygią ½ iki 2018 m. gruodžio 5 d. pagal 2015 m. spalio 6 d. kredito sutartį Nr. 03A1518212263-89 kreditoriui AB SEB bankui sumokėtų kredito įmokų daliai, taip pat priteisiant ieškovei natūra 1/50 kitų inžinerinių statinių - antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), o atsakovui iš ieškovės priteisiant 1 740 Eur piniginę kompensaciją, lygią ½ inžinerinių statinių - antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, vidutinės rinkos vertės 3 480 Eur (CK 1.5 straipsnis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis). Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymus iš ieškovės atsakovui priteistina 875,01 Eur (ieškovei priteista suma 850 Eur + 2 000 Eur – atsakovui priteista suma 1 292,77 Eur + 692,24 Eur + 1740 Eur) piniginė kompensacija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

63. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

64. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės 2020 m. gegužės 8 d. patikslintas ieškinys tenkintas visiškai. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė iš dalies kitokią bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, tačiau, laikytina, jog pats materialinis reikalavimas buvo tenkintas, taip pat nors teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje, panaikindamas šalių santuokos įrašą, nenurodė, kad santuokos įrašas panaikinamas dėl atsakovo kaltės, tačiau šią aplinkybę konstatavo sprendimo motyvuojamoje dalyje (sprendimo 10 puslapis). Taigi ieškovė turi teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 8 306,71 Eur atstovavimo išlaidų ir 200 Eur žyminio mokesčio išlaidų, todėl šios išlaidos 8 506,71 Eur priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

65. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi buvo nutarta atidėti ieškovei R. B. 777 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, valstybei iš atsakovo priteistina 777 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

66. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių prievolė kreditoriui V. K. po santuokos nutraukimo lieka solidaria šalių prievole, o trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas (7 900 Eur) priteisė lygiomis dalimis iš ieškovės ir atsakovo (po 3 950 Eur iš kiekvieno). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šioje nutartyje prievolė kreditoriui V. K. pripažinta asmenine atsakovo prievole, o trečiasis asmuo šią prievolę prašė pripažinti šalių solidaria prievole, konstatuoja, kad trečiasis asmuo neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

67. Ieškovės atstovas advokatas Gintaras Černiauskas 2023 m. kovo 21 d. pateikė prašymą dėl 1 393,92 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą atlyginimo (DOK-7643). Ieškovės atstovas advokatas Dominykas Varnas 2023 m. balandžio 27 d. pateikė prašymą dėl 1 540 Eur išlaidų atlyginimo, kurias sudaro susipažinimas su civiline byla ir atstovavimas teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme bei pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus (DOK-11243). Nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus jų dydžio, todėl priteistinos, t. y., ieškovės apeliacinį skundą tenkinus, jos patirtos išlaidos 2 933,92 Eur priteistinos iš atsakovo (CPK 93, 98 straipsniai).

68. Trečiasis asmuo V. K. 2023 m. kovo 23 d. pateikė prašymą priteisti 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (DOK-7823), o 2023 m. balandžio 26 d. pateikė prašymą dėl 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme priteisimo (DOK-11217). Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą, tiek jo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintas visiškai, trečiojo asmens prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestini (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Priimti ieškovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo – pripažinti prievolę kreditoriui S. M. dėl 4 500 Eur skolos pripažinimo solidaria ieškovės R. B. ir atsakovo R. B. prievole bei priteisti ieškovei iš atsakovo 2 250 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo, atsisakymo ir šią civilinės bylos dalį, kaip ir pradėtą apeliacinį procesą šioje dalyje, nutraukti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimo rezoliucinės dalies dalį, kuria prievolė AB SEB bankui pagal 2017 m. birželio 12 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 03A1718052315-3W pripažinta solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.

Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimo dalis dėl santuokos metu įgytų prievolių ir turto padalinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir jas išdėstyti taip:

„Nustatyti, kad po ieškovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuokos apskaitos įrašo panaikinimo asmeninėmis atsakovo prievolėmis lieka šios prievolės:

- prievolė kreditoriui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. lapkričio 20 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius, išrašytus vekselio davėjo atsakovo R. B.; prievolė vykdoma antstolės R. S. kontoroje, vykdomųjų bylų Nr. 0106/18/00158 ir Nr. 0106/18/00157;

- prievolė kreditorei UAB „Legal Balance“ pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. teismo įsakymą Nr. eL2-14707-947/2018 dėl 2 505,82 Eur išieškojimo iš skolininko R. B., vykdoma antstolės J. Ž. kontoroje;

- prievolė kreditorei UAB Legal Balance pagal Kauno m. 6-ojo notarų biuro notaro Š. R. vykdomąjį įrašą Nr. 2-6593 dėl 6 032,82 Eur išieškojimo, vykdomą antstolės R. S. kontoroje;

- prievolė kreditorei IĮ „Aujama – credit“ pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-31786-959/2018 išieškojimo iš skolininko R. B.;

- prievolė kreditoriui PLUS PLUS Capital AS pagal išduotą Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-2194-877/2020 dėl 1 664,10 Eur, vykdomą antstolio R. B. kontoroje,

- prievolė kreditoriui Aktiva Finants OU pagal išduotą vykdomąjį raštą Nr. eL2-23267-1107/2019 dėl 408,95 Eur, vykdomą antstolės A. A. kontoroje.

Nustatyti, kad po ieškovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuokos apskaitos įrašo panaikinimo asmenine ieškovės prievole lieka prievolė AB SEB bankui pagal 2015 m. spalio 6 d. kredito sutartį Nr. 03A1518212263-89.

Po ieškovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuokos apskaitos įrašo panaikinimo santuokos metu įgytą turtą padalinti taip:

- priteisti ieškovei R. B. natūra nekilnojamojo turto objektą - patalpą/butą su aikštele adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

- priteisti atsakovui R. B. iš ieškovės R. B. 1 292,77 Eur piniginę kompensaciją, lygią ½ iki 2018 m. gruodžio 5 d. pagal 2015 m. spalio 6 d. kredito sutartį Nr. 03A1518212263-89 kreditoriui AB SEB bankui sumokėtų kredito įmokų daliai.

- priteisti ieškovei R. B. natūra 1/50 kitų inžinerinių statinių - antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini).

- priteisti atsakovui R. B. iš ieškovės R. B. 1 740 Eur piniginę kompensaciją, lygią ½ inžinerinių statinių - antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertės 3 480 Eur.

- priteisti atsakovui R. B. iš ieškovės R. B. 692,24 Eur piniginę kompensaciją, lygią ½ iki 2018 m. gruodžio 5 d. pagal 2017 m. birželio 12 d. kredito sutartį Nr. 03A1718052315-3W kreditoriui AB SEB bankui sumokėtų kredito įmokų daliai.

- priteisti atsakovui R. B. asmenine nuosavybės teise transporto priemonę BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei R. B. iš atsakovo R. B. 2 000 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

Įskaityti priešpriešinius reikalavimus ir iš ieškovės R. B. priteisti atsakovui R. B. 875,01 Eur (aštuoni šimtai septyniasdešimt penki eurai 01 euro centas) piniginę kompensaciją.

Priteisti ieškovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8 506,71 Eur (aštuonis tūkstančius penkis šimtus šešis eurus, 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 777 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Trečiojo asmens V. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.“

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 933,92 Eur (du tūkstančius devynis šimtus trisdešimt tris eurus, 92 ct), bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.