Kauno apylinkės teismo sprendimas

2. Atsakovui patikslintas ieškinys, pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, šaukimas į teismo posėdį išsiųsti atsakovo elektroniniu paštu, atsakovo naudotu ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00020-19. Atsakovas patvirtino, kad sutinka gauti jam adesuotus procesinius dokumentus elektroniniu paštu (el. b. 4 t., b. l. 51-56). Atsakovas atsiliepimo į iešinį nepateikė, bylos eiga nesidomėjo, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, prašymų dėl bylos nagrinėjimo nepateikė. Byla išnagrinėta iš esmės jam nedalyvaujant.

5. Trečiasis asmuo UAB „Legal Balance“ pateikė prašymą (el. b. 4 t., b. l. 53-54) bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad nežino jokių aplinkybių, kurios galėtų daryti įtaką šioje byloje, todėl dėl bylos prašė spręsti teismo nuožiūra. Byla išnagrinėta iš esmės trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

7. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (el. b. 3 t., b. l. 21-23) nurodė, kad šalių nepilnametis sūnus I. B. gyvena su ieškove dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Vaikas sveikas, specialiųjų poreikių neturi. Skyrius neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaiko poreikiais. Ieškovės teigimu, atsakovas vaiku nesirūpina, išlaikymo vaikui nemoka, nuo 2018 metų gruodžio mėnesio yra išvykęs į Didžiąją Britaniją. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina ir išlaikymo iš tėvo priteisimas atitinka vaiko poreikius. Institicijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė skyriaus išvadą, nurodė, kad vaiko bendravimo su tėvu tvarka turi būti nustatoma dalyvaujant motinai.

4. Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, motyvuodama tuo, kad atsakovas neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, nesirūpino nepilnamečiu vaiku, piktnaudžiavo psichotropinėmis medžiagomis, alkoholiu, lošė azartinius žaidimus, nuolat be ieškovės žinios skolindavosi pinigų savo poreikiams tenkinti, meluodavo ieškovei ir aplinkiniams apie būtinybę gauti pinigų ir jais atsiskaityti su tariamai šeimai grasinančiais asmenimis, tuo ieškovei sukeldamas nerimą ir baimę dėl šeimos. Civilinio kodekso 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių. Atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių dėl santuokos iširimo priežasčių neginčijo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5. Ieškovės tėvas Ramūnas J. U. 2018 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes ieškovė 2018 m. birželio 27 d. ant savo kiemo tvoros vidinės pusės pamatė apvalų laidotuvių vainiką. Ieškovei paklausus atsakovo apie vainiką, šis jai paaiškino, kad anksčiau jis dirbo narkotikų kurjeriu, dabar dėl to jį reketuoja, reikalauja pinigų, kitaip žada susidoroti. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas atsakovas paaiškino, kad prieš kelis metus jis pradėjo lošti Casino, jam lošimui trūkdavo pinigų, todėl sugalvojo istoriją su vainiku ir grasinimais susidoroti, kad iš žmonos ir uošvių išviliotų pinigų. Atsakovas paaiškino, kad jam niekas realiai negrasino. Dainavos PK 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą R. B. atžvilgiu pagal Baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį, nenustačius veikos, turinčios turto prievartavimo požymių (el. b. 1 t., b. l. 37). Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi panaikino Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu dėl turto prievartavimo, tolimesni ikiteisminio tyrimo eigos duomenys teismui nežinomi (el. b. 3 t., b. l. 52-59).

9. Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo priteisti neprašė (Civilinio kodekso 3.72 straipsnio 4 dalis).

10. Sutuoktinis po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė po santuokos nutraukimo pageidavo pasilikti santuokinę pavardę. Tarp šalių nesant ginčo, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė B., atsakovui – prigimtinė pavardė B..

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos.

11. Šalys turi nepilnametį sūnų I. B., gimusį (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 37). Nutraukiant santuoką (panaikinant santuokos apskaitos įrašą), būtina išspręsti, su kuriuo iš tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas (Civilinio proceso kodekso 385 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo, kad vaikas nuo gimimo faktiškai gyvena su ieškove, ji rūpinasi visais vaiko kasdieniais poreikiais, o atsakovas su vaiku bendrauja minimaliai. Nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, užtikrintų įprastą emocinę ir socialinę aplinką. Išvadą teikianti institucija sutiko, jog vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šalių nepilnamečio vaiko I. B. gyvenamoji vieta nustatoma su motina R. B. (Civilinio kodekso 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis, 2.14 straipsnis).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.

12. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, reikalinga nustatyti vaiko bendravimo su atsakovu tvarką, siekiant užtikrinti vaikui teisę bendrauti ir būti auklėjamam abiejų tėvų (Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis). Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (Civilinio kodekso 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 3 dalis).

13. Ieškovė nurodė labai detalią jos pageidaujamą nustatyti bendravimo tvarką, joje aptarė bendravimą per visas metines šventes, taip pat periodinį bendravimą, nustatant, kad atsakovas pirmąjį ir trečiąjį kiekvieno mėnesio šeštadienį 13 val. atvyksta į mažamečio vaiko gyvenamąją vietą ir pasiima mažametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį tą pačią dieną 19 val. gyvenamosios vietos adresu. Kaip minėta sprendime anksčiau, byloje pakanka aplinkybių manyti, kad atsakovas nuo 2018 metų gruodžio išvykęs iš Lietuvos ir gyvena Didžiojoje Britanijoje. Pati ieškovė patvirtino, kad atsakovas vaiku nesidomi, su juo bendrauti nesiekia, paskutinį kartą atsakovas su vaiku bendravo 2018 m. lapkričio 22 d., o 2019 m. kovo 23 d. matėsi tik vieną valandą. Atsakovas teismui atsiliepimo į ieškinį neteikė, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nepasisakė, jo nuomonė šiuo klausimu nežinoma. Esant tokiai atsakovo pozicijai, šiuo metu nėra tikslinga nustatyti ieškovės nurodytos detalios bendravimo tvarkos, kadangi nėra pagrindo manyti, kad atsakovas ją vykdys, t. y. šiuo metu tokia tvarka būtų perteklinė, realiai nevykdoma, o tai skatintų šalių tarpusavio konfliktus, kas neigiamai veiktų šalių nepilnametį vaiką. Atsakovas gyvena užsienyje, todėl mažai tikėtina, kad jis kas antrą šeštadienį atvyks į Lietuvą bendrauti su sūnumi. Taip pat mažai tikėtina, kad atsakovas per visas kalendorines šventes sieks skirti laiko sūnui, jei iki šiol atsakovui pakakdavo minimalaus bendravimo. Byloje atsakovas nebuvo aktyvus, nesiekė teismui įrodyti savo noro bendrauti su vaiku ir jį auklėti, tačiau nutraukiant santuoką (panaikinant santuokos apskaitos įrašą) reikalinga aptarti vaiko bendravimo tvarką su atskirai gyvenančiu tėvu. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalyje teismui suteikta teise šeimos bylose išeiti už ieškinio ribų, teismas ieškovės nurodytą pageidaujamą nustatyti bendravimo tvarką pakoreguoja ir nustato, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi I. B. dalyvaujant ieškovei ir nenustatant konkretaus bendravimo laiko. Atsakovas kiekvieno susitikimo laiką iš anksto turi suderinti su ieškove, įspėdamas ją ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute ir kt.) ne vėliau kaip prieš 24 val. Pažymėtina, kad bendravimas gali vykti ne tik tiesiogiai, bet ir tėvui bendraujant su sūnumi ryšio priemonėmis (telefonu, Skype programa, per socialinis tinklus ir pan.). Susitikimai turi būti rengiami atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę ir jo užimtumą. Ieškovė vaiko labui turi nedaryti kliūčių vaikui bendrauti su tėvu, išskyrus tuos atvejus, jei vaikui gresia pavojus dėl akivaizdžiai neadekvataus atsakovo legesio, jei šis būtų apsvaigęs nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų. Šalims išaiškinama, kad jei atsakovas sieks bandrauti su sūnumi ir atkurti jų tarpusavio ryšį, šalys turės teisę susitarti tarpusavyje arba bet kuri kreiptis į teismą dėl intensyvesnės bendravimo tvarkos nustatymo.

14. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ji detalizuota Civilinio kodekso trečiosios knygos normose – 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

15. Ieškovė nurodo, kad nepilnamečio I. B., gimusio (duomenys neskelbtini), poreikiams tenkinti reikalinga 400 Eur suma per mėnesį. Laikoma, kad vaikui gyvenant su ieškove, jai geriau žinomi vaiko kasdieniai poreikiai ir jų tenkinimui reikalinga suma, vaiko išlaikymui nurodyta suma yra protinga ir atitinka teismų praktikoje nustatytą orientacinį vieno mėnesio išlaikymo dydį, kuris lygus minimaliai algai. Atsakovas vaiko poreikių neginčijo, taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog atsakovas neturi materialinių galimybių teikti vaikui išlaikymo po 200 Eur kas mėnesį. Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Atsakovui neteikus duomenų apie savo sunkią materialinę padėtį ar sveikatos būklę, ribojančią jo darbingumą, laikoma, kad atsakovas turi galimybes teikti vaikui išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį.

16. Dėl nurodytų aplinkybių iš atsakovo priteisimas išlaikymas nepilnamečiam sūnui I. B. po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. gruodžio 6 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė. Atsakovas išlaikymo lėšas moka kas mėnesį (iki einamojo mėnesio 15 d.) bankiniu pavedimu į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Ši sprendimo dalis vykdoma skubiai (Civilinio proceso kodekso 283 straipsnis).

17. Ieškovė nurodė, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisidėjo nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi į teismą, todėl nuo vaiko gimimo iki bylos iškėlimo teisme dienos yra susidaręs 2400 Eur išlaikymo įsiskolinimas, t. y. nuo vaiko gimimo iki kreipimosi į teismą už 12-ka mėnesių po 200 Eur.

18. Kaip matyti iš bylos duomenų, šalys susituokė (duomenys neskelbtini), sūnus Ignas gimė (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, šalys kartu negyvena nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio, o 2018 m. gruodžio 6 d. atsakovas išsikraustė iš namų ir išvyko gyventi į Angliją. Ieškinys teismui pateiktas 2018 m. gruodžio 6 d., o 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo priteistas laikinas periodinis išlaikymas sūnui, taigi galimas išlaikymo įsiskolinimo periodas truko nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi su ieškiniu į teimą 2018 m.gruodį, nes toliau periodinis išlaikymas užtikrinamas laikinųjų apsaugos priemonių nutartimi.

20. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendime išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (Civilinio kodekso 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

21. Šalių turto pasyvą sudaro (el. b. 1 t., b. l. 173-178):

21.1. prievolė AB SEB bankui pagal 2015-10-06 kredito sutartį Nr. 03A1518212263-89, pagal kurią gauta paskola panaudota šalių nekilnojamajam turtui įsigyti (el b. 1 t., b. l. 90-97, 159-171);

21.2. prievolė AB SEB bankui pagal 2017-06-12 vartojimo kredito sutartį Nr. 03A1718052315-3W, pagal kurią gauta paskola panaudota buitinei technikai ir baldams įsigyti;

21.3. prievolė kreditoriui V. K. pagal 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. lapkričio 20 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius, išrašytus vekselio davėjo atsakovo; prievolė vykdoma antstolės R. S. kontoroje, vykdomųjų bylų Nr. 0106/18/00158 ir Nr. 0106/18/00157;

23. Ieškovė ir atsakovas su AB SEB banku sudarė 2015-10-06 kredito sutartį Nr. 03A1518212263-89 ginčo nekilnojamajam turtui įsigyti. Ieškovė prašo šią prievolę modifiluoti ir po santuokos nutraukimo pripažinti asmeniniais ieškovės įsipareigojimais AB SEB bankui, o kredito lėšomis įgytą ir prievolių pagal šią sutartį įvykdymo užtikrinimui įkeistą nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovei. Ieškovė nurodė, kad ieškinio pateikimo dienai iš kredito sumos 44 200,00 Eur negrąžintas likutis yra 42 189,24 Eur.

24. Ieškovė ir atsakovas su AB SEB banku sudarė 2017-06-12 vartojimo kredito sutartį Nr. 03A1718052315-3W bendriems ieškovės ir atsakovo šeimos poreikiams tenkinti (buitinei technikai pirkti ir pan.). Ieškovė prašo šią prievolę palikti solidaria šalių prievole. Ieškovė nurodė, kad ieškinio pateikimo dienai iš kredito sumos 7900,00 Eur negrąžintas likutis yra 7506,82 Eur. Ieškovė taip pat nurodo, kad pagal šią sutartį šalys ėmė vartojimo kreditą įsigyti virtuvės baldus, miegamojo baldus ir buitinę techniką, tačiau atsakovas neužsakė buitinės technikos, ieškovės duotus 2000 Eur išleido savo asmeninių poreikių tenkinimui. Dėl šių aplinkybių ieškovė įsipareigojimą AB SEB bankui pagal 2017 m. birželio 12 d. kredito sutartį Nr. 03A1718052315-3W dalyje dėl 2000 Eur negąžinto kredito dalies prašo pripažinti asmenine atsakovo prievole.

25. Kreditorius AB SEB banklas nesutiko su ieškovės prašomu prievolės modifikavimu. Nurodė, kad suteikiant paskolas, buvo vertintos abiejų sutuoktinių pajamos ir galimybės grąžinti paskolą. Negrąžinta paskolos dalis didelė, o vienos ieškovės pajamos nepakanakamos užtikrinti visos paskolos grąžinimą. Tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais, išskyrus kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu. Bendraskoliai – sutuoktiniai – savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies. Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovo atsakomybė yra solidari, todėl nesant AB SEB banko, kaip ieškovės ir atsakovo kreditoriaus sutikimo, prievolės pagal kredito sutartis negali būti modifikuojamos. Kadangi kredito sutarties pagrindu gautos lėšos sutuoktiniams buvo suteiktos jų santuokos metu ir skirtos šeimos poreikių tenkinimui, taip pat buvo vertintos abiejų sutuoktinių finansinės galimybės vykdyti įsipareigojimus ir mokėti palūkanas – tokia prievolė turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto.

26. Ieškovę prievolę kreditoriui V. K. pagal atsakovo išduotus 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. lapkričio 20 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius, prašo palikti asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

27. Kreditorius V. K. nesutiko su ieškovės prašomu prievolės modifikavimu. Nurodė, kad skolindamasis pinigus atsakovas nurodė, kad jie reikalingi buto, adresu (duomenys neskelbtini), įrengimui. Ieškovės ir atsakovo turimo buto ir stovėjimo aišktelės savininkais įregistruoti abu savininkai. Trečiasis asmuo nesutinka su ieškovės teiginiu, kad atsakovas niekada neprisidėjo prie buto išlaikymo, nes iš trečiojo asmens atsakovas lėšas skolinosi būtent investicijoms į butą atlikti. Ieškovė atsakovui iki ieškinio pateikimo dienos niekada nėra reiškusi jokių pretenzijų dėl neprisidėjimo prie buto išlaikymo. Priešingai, atsakovas nuo vaiko gimimo dienos visąlaik dirbo bei imdavo paskolas, o tai patvirtina atsakovo prisidėjimą prie turto išlaikymo. Prievolė kreditoriui turi likti solidari.

29. Ieškovė teigė, kad santuokos metu tiek paskolos įmokas bankui, tiek visus komunalinius mokesčius mokėjo ieškovė, atlikdama pavedimus iš savo banko sąskaitos, kurios išrašai pridėti prie bylos, o atsakovas prie buto išlaikymo visiškai neprisidėjo. Kur atsakovas išleisdavo pasiskolintus pinigus, ieškovė nežino, teigia, kad tie pinigai paimti be ieškovės žinios ir šeimos reikmėms panaudoti nebuvo, todėl grąžinti pinigus turi vienas atsakovas. Ieškovė nurodė, kad ji beveik penkerius metus iki nėštumo ir gimdymo atostogų dirbo (duomenys neskelbtini) gimnastikos trenere. Vaikui suėjus vieneriems metams, ieškovė nuo 2018 m. gruodžio 3 d. dirba (duomenys neskelbtini)direktorės pareigose. Jos mėnesio pajamos dabar kartu su vaiko pinigais yra apie 500 Eur.

30. Iš bylos duomenų apie ieškovės pajamas matyti (el. b. 1 t., b. l. 48-89, 142-153, 3 t. b. l. 31-32), kad 2015-2018 metais ieškovei darbo užmokestis buvo pervedamas įvairiomis sumomis nuo 20 Eur iki 380 Eur iš (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovė gaudavo išmokas iš VSDFV. Keletą kartų ieškovei jos tėvas ir motina yra pervedę po 200 Eur. Ieškovei atsakovas yra pervedęs 2017-11-09 200 Eur, 2018-04-10 150 Eur, 2018-05-25 10 Eur, 2018-06-09 160 Eur, 2018-07-26 75 Eur, 2018-08-27 200 Eur. Taip pat ieškovė reguliariai į savo sąskaitą grynais pinigais įnešdavo įvairias sumas nuo 50 iki 700 Eur, kurių kilmė nežinoma, ieškovė to neaiškino, todėl neatmetama, kad šie pinigai galėjo būti duodami atsakovo ieškovei grynais, o ši juos įnešdavo į savo banko sąskaitą ir skirdavo prievolių apmokėjimui. Tai, kad prievolės būdavo mokamos iš ieškovės sąskaitos nepaneigia aplinkybės, kad pinigus prievolėms skyrė abu sutuoktiniai, o jų bendru sutarimu šeimoje buvo pasirinkta, iš kurio sutuoktinio banko sąskaitos patogiau prievoles mokėti. Iš ieškovės pajamų matyti, kad jos vienos pajamų nebūtų pakakę paskolų kreditoriui AB SEB bankui dengimui, visiems būsto komunaliniams mokesčiams, nepilnamečio vaiko išlaikymui bei pačios pragyvenimui, be to matyti, kad atsakovas ieškovei pervesdavo tam tikras pinigų sumas, todėl ieškovės argumentai, kad visas prievoles vykdė ji viena laikomi nepagrįstais. AB SEB bankas paskolas suteikė šalims esant santuokoje šeimos reikmėms tenkinti – pirkti nekilnojamąjį turtą bei baldus ir buitinę techniką. Pagal 2015 metų sutartį su AB SEB banku mėnesio įmoka yra 136 Eur, pagal 2017 metų sutartį mėnesio įmoka yra 135 Eur, iš viso vien kreditoriui AB SEB bankui reikia skirti po 271 Eur. Iš aptartų ieškovės pajamų matyti, kad ji viena visų įsipareigojimų nebūtų materialiai pajėgusi įvykdyti. Atsakovas, nors ir turėdamas žalingų įpročių, dirbo ir gavo darbo užmokestį (el. b. 3 t., b. l. 62-64), be to, skolindavosi pinigų, kurie taip pat galėjo būti skirti šeimos reikmėms. Tai, kad atsakovas visus uždirbtus ir pasiskolintus pinigus išleisdavo tik savo reikmėms, byloje neįrodyta, tai žinoma tik iš pačios ieškovės žodžių, su kuriais nesutinka kreditoriai AB SEB bankas ir V. K.. Kreditorius V. K. taip pat nurodė, kad atsakovas jam teigė pasiskolintus pinigus ketinantis išleisti šalių buto įrengimui. Analogiškai prievolės kreditoriams UAB „Legal Balance“ ir IĮ „Aujama credit“ įgytos šalims esant santuokoje. Atsakovo nuomonė šiuo klausimu nežinoma, jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau šiuo atveju jo pasyvios pozicijos pasirinkimas negali būti laikomas sutikimu su bet kokiais ieškinyje išdėstytais argumentais. Ieškovė prašo remtis Dainavos PK atlikto ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00020-19 metu atlikto atsakovo apklausos protokolu, kuriame atsakovas pripažįsta 2018 metais turėjęs daug asmeninių skolų (el b. 4 t., b. l. 70-74), tačiau teismas šį įrodymą gali vertinti tik visų įrodymų kontekste. Kaip minėta iš bylos duomenų visumos matyti, kad visos šalių prievolės įgytos santuokoje, yra labiau tikėtina, kad gauti pinigai panaudoti šeimos reikmėms, nes vienos ieškovės pajamų niekaip nebūtų pakakę visoms prievolėms dengti ir šeimai išlaikyti.

31. Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovas su AB SEB banku sudarė 2017-06-12 vartojimo kredito sutartį Nr. 03A1718052315-3W bendriems ieškovės ir atsakovo šeimos poreikiams tenkinti (buitinei technikai pirkti ir pan.). Ieškovė prašo šią prievolę palikti solidaria šalių prievole. Ieškovė nurodė, kad ieškinio pateikimo dienai iš kredito sumos 7 900,00 Eur negrąžintas likutis yra 7506,82 Eur. Ieškovė taip pat nurodo, kad pagal šią sutartį šalys ėmė vartojimo kreditą įsigyti virtuvės baldus, miegamojo baldus ir butinę techniką, tačiau atsakovas neužsakė buitinės technikos, ieškovės duotus 2000 Eur išleido savo asmeninių poreikių tenkinimui. Dėl šių aplinkybių ieškovė įsipareigojimą AB SEB bankui pagal 2017 m. birželio 12 d. kredito sutartį Nr. 03A1718052315-3W dalyje dėl 2000 Eur negąžinto kredito dalies prašo pripažinti asmenine atsakovo prievole. Šis ieškovės teiginys byloje neįrodytas jokiais leistinais rašytiniais įrodymais, todėl šis ieškinio reikalavimas atmetamas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

32. Nutraukiant santuoką sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos, buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais (Civilinio kodekso 3.109 straipsnis, 6.6 straipsnis, 6.8 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010), išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Civilinio kodekso 6.116 straipsnio 1 dalis). Esminis solidarumo požymis tas, kad solidarieji bendraskoliai neturi teisės reikalauti padalyti prievolę, nes kiekvienas yra atsakingas už visos prievolės įvykdymą. Sutarties pagrindu atsiradusios solidariosios prievolės pakeitimas asmenine be kreditoriaus sutikimo reikštų sutarties subjekto pakeitimą.

38. Nekilnojamąjį turtą padalinus lygiomis dalimis, šalys viena kitai kompensacijų už santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą nemoka.