Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2; 1.2.14.4.2.1; 1.2.14.10.2.1; 1.2.23.2.1; 1.2.23.2.2.2; 2.4.6.4.1

2023 m. birželio 20 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu (dalyvaujant proceso dalyviams teismo posėdžių salėje ir vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. (buvęs A.) S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – 13 (trylikos) metų laisvės atėmimu;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 5 (penkerių) metų laisvės atėmimu;

- pagal BK 181 straipsnio 2 dalį – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimu;

- pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, J. S. paskirta 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme ir J. S. paskirta galutinė bausmė – 18 (aštuoniolikos) metų laisvės atėmimas.

Į paskirtos bausmės laiką visiškai įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista iš J. S. ir D. V. solidariai nukentėjusiajam S. P. 2 000 Eur turtinės žalos atlyginimas, nukentėjusiajam T. S. 3 657 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 400 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Mercedes-Benz CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio dėl civilinio ieškinio ieškojimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį šioje dalyje – panaikinti, automobilį realizuoti, o gautas pinigines lėšas nukreipti civilinių ieškinių padengimui. Po įvykdymo likusias pinigines lėšas grąžinti J. S..

Tuo pačiu Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžiu buvo nuteisti D. V. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir S. M. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį. Ši teismo nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neapskųsta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. S. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip nuo 2019 m. vasaros iki 2019 m. rugsėjo 24 d., turėdamas tikslą gauti neteisėtas pajamas, vykdė įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtą laikymą ir platinimą įvairiais kiekiais.

Vykdydamas šią nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau, kaip 2019 m. vasarą, subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš S. M., D. V., T. S. ir, atlikdamas organizacinius veiksmus, paskirstė vaidmenis ir užduotis organizuotos grupės nariams:

- nurodydamas S. M. pagal jo (J. S.) atskirus nurodymus priimti įvairias psichotropines medžiagas saugojimui sutartose vietose ir taip neteisėtai jas laikyti, taip pat jas sverti ir fasuoti, bei pagal atskirą nurodymą įvairiais kiekiais paruoštas psichotropines medžiagas perduoti jam (J. S.);

- nurodydamas D. V. pardavinėti narkotines ir psichotropines medžiagas jų vartotojams, nustatydamas psichotropinių medžiagų kainas, t. y. nurodydamas, kad 1 g psichotropinės medžiagos mišinio turi būti parduodamas už 10 Eur, bei nurodydamas gautas pajamas sistemingai gabenti jam (J. S.);

- nurodydamas T. S. pardavinėti narkotines ir psichotropines medžiagas jų vartotojams, nustatydamas psichotropinių medžiagų kainas, t. y. nurodydamas, kad 1 g psichotropinės medžiagos mišinio turi būti parduodamas už 10 Eur, bei nurodydamas gautas pajamas sistemingai gabenti jam (J. S.),

- bei pats, siekdamas užtikrinti stabilų narkotinių ir psichotropinių medžiagų tiekimą, vykdė neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų įvairių kiekių neteisėtą gabenimą ir perdavimą S. M., D. V., T. S.

Tokiu būdu J. S. nuo 2019 m. vasaros, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2019 m. rugsėjo 24 d. (kai buvo laikinai sulaikytas ir suimtas) neteisėtai psichotropines medžiagas įvairiais kiekiais po 50 g arba 100 g platinimui perduodavo D. V., o pastarasis psichotropines medžiagas platino Kauno mieste, už 1 g psichotropinės medžiagos mišinio gaudamas 10 Eur, ir per vieno mėnesio laikotarpį neteisėtai išplatindamas ne mažiau kaip 100 g psichotropinės medžiagos bei tokiu būdu organizuotos grupės naudai gaudamas ne mažiau kaip 1 000 Eur neteisėtų pajamų kiekvieną mėnesį.

Taip pat J. S. nuo 2019 m. vasaros, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2019 m. rugsėjo 24 d. (kai buvo laikinai sulaikytas ir suimtas) neteisėtai psichotropines medžiagas įvairiais kiekiais po 100 g arba 150 g tolesniam platinimui perduodavo T. S., o pastarasis psichotropines medžiagas platino Kauno mieste, už 1 g psichotropinės medžiagos mišinio gaudamas 10 Eur, ir per vieno mėnesio laikotarpį neteisėtai išplatindamas ne mažiau kaip 100 g psichotropinės medžiagos bei tokiu būdu organizuotos grupės naudai gaudamas ne mažiau kaip 1 000 Eur neteisėtų pajamų kiekvieną mėnesį.

Taip pat J. S., vykdydamas savo, psichotropinių medžiagų tiekėjo, vaidmenį organizuotoje grupėje, ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo 24 d., veikdamas pagal organizuotos grupės nariams paskirstytas užduotis, 29,963 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 5,806 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, neteisėtai atgabeno iki (duomenys neskelbtini), bei nurodė S. M. paimti šias psichotropines medžiagas ir jas paslėpti sutartoje vietoje – (duomenys neskelbtini), rūsio bendro naudojimo patalpoje, ir ten jas laikyti iki atskiro nurodymo. S. M., vykdydama savo vaidmenį ir atskirą užduotį – slėpti psichotropines medžiagas, maišelį su psichotropinėmis medžiagomis perėmė iš J. S., nugabeno į sutartą slėptuvę ir bendrais veiksmais neteisėtai laikė iki 2019-09-24, kai atliekamos kratos metu jas savanoriškai pateikė policijos pareigūnams.

Tęsdamas nusikalstamą veiką ir 2019 m. gruodžio 20 d. būdamas paleistas iš suėmimo, atnaujino organizuotos grupės, jau tuo metu susidedančios iš D. V., T. S., veiklą ir toliau neteisėtai gabendavo ir įvairiais kiekiais po 50 g arba 100 g neteisėtai perduodavo D. V. bei po 100 g ir 150 g perduodavo T. S. platinimui skirtas narkotines ir psichotropines medžiagas.

Tokiu būdu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis D. V., ne vėliau kaip 2020 m. sausio 28 d., perdavė ne mažesnį, kaip 50 g psichotropinių medžiagų kiekį, kurį D. V. platino Kauno mieste, o 2020 m. sausio 28 d. D. V., vykdydamas organizuotos grupės vadovo – J. S. nurodymą, apie 17.40 val., dalį šios psichotropines medžiagas – 3,859 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,200 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ties (duomenys neskelbtini) namu už 50 Eur sumą neteisėtai pardavė R. P.

Taip pat J. S., vykdydamas nusikalstamą sumanymą, siekdamas užtikrinti tolesnį psichotropinių medžiagų platinimą, 2020 m. balandžio 13 d., apie 15.30 val., iškvietė T. S. į savo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), kur rūsyje įrengtoje sporto salėje T. S. tolesnio platinimo tikslu perdavė ne mažiau kaip 39,479 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 5,098 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. T. S., vykdydamas J. S. nurodymą dėl psichotropinių medžiagų platinimo, šias medžiagas, supakuotas į aštuonis plastmasinius maišelius, automobiliu „Opel“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno iki Užnemunės gatvės, Kaune, kur 2020 m. balandžio 13 d., apie 15.44 val., buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o neteisėtai gabenta ir laikyta psichotropinė medžiaga buvo surasta.

J. S., toliau vykdydamas nusikalstamą sumanymą, siekdamas užtikrinti tolesnį psichotropinių ir narkotinių medžiagų platinimą, ne vėliau kaip 2020 m. gegužės 18 d., neteisėtai apie 48,556 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 3,691 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, bei 13,529 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis 12,9 %-14,2 %) perdavė D. V., kuris šias medžiagas neteisėtai laikė savo namuose – (duomenys neskelbtini), iki kratos metu medžiagos buvo surastos ir išimtos.

Tokiu būdu J. S., veikdamas organizuotoje grupėje, per laikotarpį nuo 2019 m. vasaros iki 2019 m. rugsėjo 24 d., bei nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. laikė, gabeno ir išplatino tiksliai nenustatytą labai didelį kiekį, t. y. ne mažiau, kaip 100 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, bei 13,529 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.

2. J. S. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2019 m. vasaros iki 2019 m. rugsėjo 24 d. sistemingai tiekė psichotropines medžiagas S. M., kaip atlygį už pastarosios vykdomas atskiras užduotis, kaip S. S. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės narei. Tokiu būdu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo 24 d., neteisėtai, bute, adresu (duomenys neskelbtini), neatlygintinai perdavė ne mažiau kaip 0,612 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,157 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino S. M., kuri, neturėdama tikslo juos platinti, dalį jų paruošusi asmeniniam vartojimui švirkšte, neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. rugsėjo 24 d. 14.45 val., kai kratos metu šiame bute šios psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų.

3. J. S. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo, nuo 2020 m. balandžio 15 d. atvirai vertė nukentėjusįjį T. S. perduoti jo (J. S.) naudai 280 Eur kaip atlygį už J. S. 2020 m. balandžio 13 d. T. S. perduotas platinimui skirtas psichotropines medžiagas, kurias 2020 m. balandžio 13 d pas T. S. surado ir išėmė policijos pareigūnai.

Reikalaudamas iš nukentėjusiojo T. S. pinigų, J. S. siuntė grasinančio pobūdžio žinutes T. S. ir, naudodamasis savo sukurta ir T. S. bauginančia situacija dėl anksčiau, t. y. 2020 m. kovo mėn., J. S. vartoto fizinio smurto D. V. atžvilgiu T. S. akivaizdoje, tokiu būdu naudojo psichinę prievartą nukentėjusiojo T. S. atžvilgiu, užuominomis leisdamas suprasti, kad iki 2020 m. balandžio 21 d. netenkinus reikalavimų, nukentėjusiojo atžvilgiu bus atliekami neteisėti veiksmai.

Nukentėjusiajam netenkinus reikalavimų ir neperdavus reikalaujamų pinigų, J. S., tęsdamas veiksmus, nukreiptus į svetimo, T. S. turto, užvaldymą, bendrininkaudamas su D. V., laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. balandžio 23 d., tiksliai nenustatytą dieną, nurodė D. V. surasti T. S. darbui naudojamą automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį sudeginti, taip sunaikinant T. S. turtą.

D. V., vykdydamas J. S. nurodymus dėl turto sunaikinimo, 2020 m. balandžio 24 d. apie 4.00 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, suradęs T. S. naudojamą automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį Rimantei E. S., automobilį apipylė degiu skysčiu ir padegė, dėl ko šis automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo sunaikintas visuotinai pavojingu būdu.

Tokiu būdu J. S., neturėdamas teisėto pagrindo, 2020 m. balandžio 15 d. – 2020 m. balandžio 23 d. laikotarpiu, naudodamas psichinę prievartą, atvirai vertė nukentėjusįjį T. S. perduoti 280 Eur ir 2020 m. balandžio 24 d. suorganizavo nukentėjusiojo turto – naudojamo automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sunaikinimą, padarydamas nukentėjusiajam T. S. 3 657 Eur turtinę žalą.

4. J. S. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. balandžio 23 d., tiksliai nenustatytą dieną, nurodydamas D. V. sunaikinti nukentėjusiojo T. S. turtą – automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o 2020 m. balandžio 24 d., apie 4.00 val., pastarajam šį automobilį apipylus degiu skysčiu ir jį padegus, bei nuo šio degančio automobilio užsiliepsnojus ir sudegus greta stovėjusiam automobiliui „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiam S. P., J. S., veikdamas neapibrėžta tyčia kartu su D. V., sunaikino svetimą, S. P. priklausantį, turtą visuotinai pavojingu būdu, padarydamas nukentėjusiajam S. P. 2 000 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

5. Nuteistasis J. S. (toliau – ir nuteistasis/apeliantas) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendį ir išteisinti jį nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles, prioritetą teikdamas jį kaltinamiems įrodymams ir neatsižvelgdamas į jį teisinančius. Teismas taip pat nepasisakė ir dėl jo pateiktos gynybinės versijos, o tai, anot apelianto, rodo teisėjo šališką nusistatymą jo atžvilgiu, dėl ko buvo pažeista BPK 44 straipsnio 5 dalis bei rungimosi principas.

5.2. Skunde nurodoma, kad tai jis (J. S.) narkotines medžiagas – amfetaminą pirko iš D. V., S. M., I. P., tačiau pats prekybos tomis medžiagomis nevykdė. Atkreipiamas dėmesys, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės išklotinėse niekur nėra nurodyta, kad jis bendrauja dėl narkotinių medžiagų disponavimo ar prekybos. Pažymima, kad minėtų pokalbių išklotinėse net 54 kartus vartojami tokie terminai kaip „tikėtina“, „galimai“, dėl to nesutinkama su teismo išvada, kad neginčytinai įrodyta, jog jis vykdė narkotikų prekybą, kadangi nėra nė vieno fakto, kuris tai patvirtintų. Pasak apelianto, nuosprendis buvo grįstas prielaidomis, o abejonės buvo traktuojamos apelianto nenaudai, dėl ko buvo pažeistas ir in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principas.

5.3. Apeliantas nepritaria teismo išvadai, kad D. V., S. M. ir T. S. parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Mano, kad ši teismo išvada yra šališka, kadangi minėtų asmenų parodymai nėra nuoseklūs, prieštarauja ne tik vieni kitų parodymams, bet ir jų pačių parodymams. Atkreipia dėmesį, kad T. S. parodymai turėtų būti vertinami ypatingai kritiškai, kadangi jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį.

5.4. Nuteistasis pažymi, kad T. S. nurodė skirtingas versijas dėl 2020 m. balandžio 13 d. įvykio – iš pradžių T. S. sakė, kad ryte jis važiavo pas D. V., nusipirko narkotikų dozę ir ją suvartojo (t. 7, b. l. 30–31), vėliau ši parodymų dalis dingo ir T. S. pradėjo pasakoti kitą įvykio versiją, kad jis 2020 m. balandžio 13 d., 9.00 val. ryto sulaukė jo (J. S.) skambučio ir tada važiavo pas jį. Be to, nurodo, kad T. S. neprisiminė net gramų, kuriuos nuteistasis J. S. tariamai jam duodavo. Skunde taip pat nurodoma, kad T. S. parodymai buvo kopijuojami žodis į žodį – kartojosi ta pati gramatinė klaida toje pačioje vietoje. Apelianto manymu, tai akivaizdus bylos klastojimo požymis, į kurį nebuvo atsižvelgta.

5.5. Apeliantas pabrėžia, kad teismas, vertindamas D. V. parodymus, nekreipė dėmesio į tai, kad D. V. 2020 m. gegužės 28 d. parodymuose aiškiai nurodė A., gyvenantį V., kaip asmenį, iš kurio pastarasis pirko narkotines medžiagas (amfetaminą, kanapes). Pasak J. S., A.as ir yra D. V. narkotinių medžiagų tiekėjas. Nuteistojo manymu, asmenys, su kuriais D. V. bendravo 2020 m. vasario 3-5 d. ir 2020 m. vasario 7-18 d. telefoninių pokalbių metu bei SMS žinutėmis dėl psichotropinių medžiagų įsigijimo, liko galimai nenustatyti, nes jų nustatymas, pasak apelianto, leistų jį išteisinti ir parodytų tikrąjį D. V. tiekėjų ir klientų ratą. Atkreipia dėmesį, kad liudytojai L. G. ir G. Z. parodymuose D. V. taip pat nurodo kaip žmogų, iš kurio jie pirko narkotines medžiagas amfetaminą, L. G. - ir kanapes (t. 6, b. l. 152–153, 156–158). Pasak L. G., prekybą D. V. vykdė 2019 m. lapkritį, tuo metu, kada jis (J. S.) buvo sulaikytas, todėl jis negali turėti nieko bendro su D. V. vykdyta narkotinių medžiagų prekyba. Taip pat nurodo, kad kratos metu pas D. V. bute buvo rasta ne 10 maišelių su kanapėmis, kuriuos, D. V. teigimu, davė apeliantas, bet 17 maišelių. Anot J. S., tai taip pat patvirtina, kad D. V. turėjo savo narkotinių medžiagų tiekėjus. D. V. parodymų nenuoseklumą patvirtina ir tai, kad vieną kartą D. V. teigia, jog narkotines medžiagas (kanapes) J. S. davė pabandymui, kitą – liepdamas pardavinėti. Mano, kad D. V. jį apkalbėjo, siekdamas išvengti atsakomybės arba ją sušvelninti.

5.6. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad S. M. įtikinamai paaiškino savo parodymų pakeitimo priežastis. Mano, kad S. M. tariama baimė apeliantui yra visiškai nepagrįsta, kadangi ji buvo atvykusi aplankyti jo į Alytaus pataisos namus, tačiau šių duomenų teismas netyrė. Nurodo, kad S. M. parodymų apie neva jo perduotas narkotines medžiagas nepatvirtina jokie kiti faktai. Mano, kad tai tiesiog yra jos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės arba ją sušvelninti, kaip ir D. V. atveju. Nors teismas S. M. parodymus grindžia J. P. parodymais, tačiau, pasak apelianto, būtent ši liudytoja argumentuotai paaiškino savo parodymų pakeitimo priežastis ir netikėti jos žodžiais teismas neturėjo pagrindo, kai juos dalinai patvirtina M. A. teisme duoti parodymai apie policijos pareigūnų spaudimą apkalbėti apeliantą.

5.7. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nors liudytojas I. P. parodė, jog neva jis tiesiogiai pirko narkotines medžiagas iš jo (J. S.), tačiau kitose bylose I. P. duoda analogiškus parodymus apie kitą žmogų - R. S.. Pasak apelianto, I. P. parodymų patikimumas turėtų kelti abejones, kadangi pas I. P. kratos metu buvo rasta amfetamino tuo metu, kai jis pusę metų buvo suimtas.

5.8. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstą dėmesį skyrė liudytojų J. P. ir V. B. (buv. A.) parodymams (šios liudytojos, pasak apelianto, tik perpasakoja, ką joms sakė vienas ar kitas asmuo) bei nepagrįstai atmetė tokių liudytojų kaip V. A. (V. A.) ir A. M. parodymus, juos vertindamas kritiškai kaip bandymą padėti išvengti atsakomybės. Teisėjo šališkumą rodo tai, kad teisminio nagrinėjimo metu liudytojams J. P., V. B., T. S. ir nuteistiesiems S. M., D. V. buvo uždavinėjami menantys klausimai.

5.9. Pasak apelianto, tiek krata, atlikta bute (duomenys neskelbtini), tiek S. M. savanoriškas narkotinių medžiagų pateikimas buvo atlikti šiurkščiai pažeidžiant kratos taisykles, numatytas BPK 149 straipsnio 7 dalyje. Skunde teigiama, kad rasti daiktai nebuvo tinkamai aprašyti, suprotokoluoti, o tai apeliantui kelia abejones dėl to, kas iš tikro buvo perduota tirti ekspertui. Teigia, kad negalima remtis ir S. M. savanorišku narkotinių medžiagų pateikimo protokolu, kadangi jų pateikimo metu dalyvavę žmonės, duodami parodymus, skirtingai nurodo medžiagos rūšį, spalvą. Atkreipia dėmesį, kad rastas vienas maišelis, o ekspertui pateikti du. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliantas pažymi, kad duomenys, kurie neatitinka taisyklių, numatytų BPK 20 straipsnio 4 dalyje, teismo negali būti pripažinti įrodymais. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendyje rėmėsi neegzistuojančia ekspertize dėl kratos metu pas D. V. rastų narkotinių medžiagų, taigi, jį nuteisė remdamasis išgalvotais, melagingais duomenimis ir tai įrodo jo nekaltumą bei teisėjo šališkumą.

5.10. Skunde taip pat teigiama, kad laiškai, kuriuos apeliantas tariamai rašė iš Kauno tardymo izoliatoriaus, yra ne jo, protokoluoti pažeidžiant BPK 149 straipsnio 7 dalies reikalavimus. Nurodo, kad nėra laiškų originalų, kurie turėjo būti pateikti teismui, nesutampa ir išsiųstų, gautų laiškų kiekis. Mano, kad teismas šališkai rėmėsi byloje esančiomis laiškų kopijomis.

5.11. Teismo šališkumą apelianto atžvilgiu įrodo teismo argumentacija, kuria pagrindžiama jo kaltė vadovavus organizuotai grupei. Pasak J. S., teismas neatsižvelgė į jo paskutiniame žodyje nurodytus argumentus, kad S. M. ir T. S. negalėjo suvokti priklausę tariamai organizuotai grupei, kadangi jie vienas kito net nepažinojo, bei nepritaria teismo išvadai, kad apeliantas buvo suorganizavęs grupės veiklą tokiu būdu, kad asmenys tarpusavyje bendrautų minimaliai, o pats bendravimas vyktų tik per J. S.. Mano, kad teismo išvada dėl organizuotos grupės subūrimo ne tik šališka, bet ir melaginga, kadangi ją paneigia T. S. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad važiavo pas D. V. nusipirkti ir suvartoti narkotikų. Anot apelianto, pagal tai galima spręsti, kad jie bendravo tikrai ne minimaliai.

5.12. Apelianto teigimu, teismas šališkai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl narkotinių medžiagų kiekio. Nurodo, kad nuteisiant žmogų pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, tikslus kiekis turi būti nustatytas.

5.13. Apeliantas nurodo, kad teismas šališkai nereagavo į jo paskutiniame žodyje nurodytas aplinkybes, susijusias su turto prievartavimu ir T. S. automobilio sudeginimu. Anot apelianto, jis nuteistas už tai be įrodymų, remiantis tik T. S. apkalbomis. Teigia, kad T. S. negalėjo nei parodyti, nei prisiminti neva J. S. jam siųstų grasinančių žinučių. Nurodo, kad tokių žinučių apeliantas jam ir nesiuntė. Atkreipia dėmesį, kad D. V. parodė, kad automobilį sudegino apsirengęs tamsiais rūbais, o teismas, remdamasis vaizdo įrašu, nurodo galimą padegėją kaip žmogų, vilkintį šviesiais rūbais. Taip pat D. V. parodė, kad rūbus išmetė į konteinerį, todėl apeliantas kelia klausimą, ką tuomet tyrė ekspertai, ant kokių D. V. rūbų jie rado alyvos pėdsakų?

5.14. Pasak apelianto, teismas nepasisakė dėl jo paskutiniame žodyje išsakyto argumento, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, dėl ko buvo suvaržyta jo teisė į gynyba.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. S. skundas tenkinamas iš dalies, nuosprendis keičiamas neteisingai pritaikius baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas)

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs esminių baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir išsamiai bei nešališkai analizavo ir vertino visus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. S. pripažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, tačiau kvalifikuodamas J. S. veiksmus pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, netinkamai įvertino su nusikaltimo dalyko požymiu – psichotropinių medžiagų kiekiu susijusias ir byloje nustatytas aplinkybes, dėl ko buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Skundžiamas nuosprendis, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 punktu, keistinas – nuteistojo J. S. nusikalstamus veiksmus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuojant pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį. Nors nuteistasis D. V. nepadavė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į tai, kad J. S. minėtą nusikalstamą veiką padarė organizuotoje grupėje su D. V., nuteistojo D. V. padarytą nusikalstamą veiką taip pat perkvalifikuoja pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, tai yra iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies į BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį.

Dėl teismo šališkumo

8. Nuteistasis J. S. teigia, kad jo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo šališkas. Viena iš tinkamo proceso garantijų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, yra užtikrinimas, kad bylą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teisėtos sudėties teismas. Ši teisė reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Teismo nešališkumas pirmiausia siejamas su tuo, kad nė vienas teisėjas negali turėti išankstinio asmeninio nusistatymo ar būti tendencingas, turi būti išsklaidytos bet kokios abejonės bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu, kad nei byloje dalyvaujantiems asmenims, nei visuomenėje nekiltų nepagrįstų teisėjo darbo vertinimų.

9. Teisė į objektyvų ir nešališką bylos išnagrinėjimą sudaro vieną reikšmingiausių tinkamo teismo proceso principo aspektų. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Objektyvusis nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (2000 m. birželio 22 d. sprendimas, priimtas byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas, priimtas byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

10. Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų pagrindų. Šiame straipsnyje pateiktas teisėjo nušalinimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ir tuo atveju, jei proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti vien tik šalių nuomonės nepakanka – turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo, t. y. turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-195/2010, Nr. 2K-214-976/2017). Ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; 2010 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Vera Fernandez-Huidobro prieš Ispaniją, peticijos Nr. 74181/01).

11. Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamus duomenis. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją spręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nagrinėjamos bylos proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti. Teismo nešališkumo principas negali būti suvokiamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio ar nutarties motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu, kitais nuosprendžio surašymo trūkumais.

12. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismo šališkumą nuteistasis J. S. grindžia šališku proceso dalyvių parodymų ir kitų įrodymų vertinimu, motyvuodamas tuo, kad teismas suteikė išskirtinę reikšmę jį kaltinantiems įrodymams, nevertindamas jį teisinančių, taip pat menančių klausimų proceso dalyviams uždavimu, nepasisakymu teismo nuosprendyje dėl jo paskutiniame žodyje išvardintų argumentų, neišsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nuteistojo atžvilgiu nepalankaus teismo sprendimo priėmimu, o tai negali būti laikoma teismo šališkumo požymiu, jei nėra kitų teismo šališkumą rodančių aplinkybių. Kaip jau minėta, šališku pripažįstamas teismas, jei bylą išnagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta ir apeliantas jų nenurodė. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nei nuteistasis J. S., nei jo gynėjas nušalinimo teismui nepareiškė. Šis klausimas keliamas tik apeliaciniame skunde, priėmus J. S. atžvilgiu nepalankų teismo sprendimą, kas sudaro pagrindą manyti, jog šis apeliacinio skundo argumentas yra tik deklaratyvus teiginys, nes duomenų, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti išnagrinėjusio šią bylą teisėjo nešališkumu, byloje nėra. Bylos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą visapusiškai, objektyviai ir J. S. teisių nevaržė bei nepalankumo jam nerodė. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog visi nuteistojo J. S. ir jo gynėjo prašymai bei keliami klausimai buvo nagrinėjami ir sprendžiami, dėl pareikštų prašymų teismas, atsižvelgdamas į prokuroro ir kitų proceso dalyvių nuomonę, motyvuotai pasisakė priimdamas protokolines nutartis. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus pagal BPK 270 straipsnio nuostatas, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę ir atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Taigi, bylos nagrinėjimo dalyvių prašymų tenkinimas ar atmetimas yra teismo prerogatyva. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas svarstė visus – tiek nuteistojo ir jo gynėjo prašymus, tiek ir kitų proceso dalyvių pareikštus prašymus, pateikė motyvus dėl jų tenkinimo arba ne. Todėl vien tai, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė nuteistojo ar jo gynėjo prašymus ar bylos duomenis įvertino nepalankiai nuteistajam, nėra nei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nei teismo šališkumą parodantis faktas. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokolai ir garso įrašai patvirtina, kad nei nuteistasis, nei jo gynėjas pastabų dėl tariamai menamų klausimų kitiems kaltinamiesiems ar liudytojams neturėjo. Iš bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio turinio matyti, kad įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad nuosprendį priėmęs teismas būtų turėjęs asmeninį ar kokį nors kitokį suinteresuotumą nuteistojo J. S. atžvilgiu, taip pat nėra jokio pagrindo spręsti, kad teismo nešališkumo principas buvo pažeistas ir objektyviuoju aspektu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nebuvo šališkas.

Dėl kaltinamojo akto atitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams

13. Skunde, be kita ko, teigiama, kad šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų.

14. Baudžiamajame procese kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kurio turinys apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas (BPK 255 straipsnio 1 dalis), todėl jo surašymui keliami reikalavimai (BPK 219 straipsnis) tiek turinio, tiek formos aspektais neturi turėti esminių trūkumų, trukdančių teismui nagrinėti bylą. Tinkamas kaltinamojo akto surašymas, jame pateiktas nusikalstamos veikos aprašymas taip pat yra viena iš pagrindinių sąlygų, užtikrinančių kaltinamo asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą nagrinėjantis bylą pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas tuo atveju, kai nustato, kad kaltinamasis aktas neatitinka esminių jam keliamų BPK reikalavimų, sprendžia klausimą dėl bylos perdavimo prokurorui pažeidimams (trūkumams) pašalinti.

15. Kaltinamojo akto turinį nustato BPK 219 straipsnis, kuriame, be kitų nurodytų reikalavimų, turi būti nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai, kitos svarbios aplinkybės, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Pažymėtina, kad iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aišku, kokios yra kaltininkui inkriminuotos baudžiamajame kodekse nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius sudarančios faktinės aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis). Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222/2013, Nr. 2K-223/2013, Nr. 2K-254/2013, Nr. 2K-435/2013, Nr. 2K-88-942/2016, Nr. 2K-111-677/2016, Nr. 2K-34-303/2017 ir kt.). Be to, baudžiamojo proceso paskirties, kaltinamojo teisės į gynybą kontekste itin reikšminga yra tai, kad kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas ir išdėstyti kaltinimą pagrindžiantys duomenys ne tik sietųsi tarpusavyje, bet ir iš esmės atitiktų faktines bylos aplinkybes. Aptariamame procesiniame dokumente, be kitų duomenų, taip pat turi būti nurodyti visi duomenys, leidžiantys daryti išvadą, kad tą veiką galėjo padaryti kaltinamajame akte nurodytas jos padarymu kaltinamas asmuo.

16. Pagal Lietuvoje formuojamą teismų praktiką, pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos BPK 219 straipsnio 3 punkte išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-511/2016, Nr. 2K-183-693/2016, Nr. 2K-297-222/2016, Nr. 2K-280-648/2018). Taigi esminis BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimas konstatuojamas tuomet, kai nustatomi ne bet kokie, o esminiai kaltinamojo akto turinio trūkumai, t. y. tokie, dėl kurių kaltinamajam esmingai suvaržoma galimybė suprasti jam reiškiamą kaltinimą ir nuo jo gintis arba pagal kaltinamojo akto turinį teismui nepakanka duomenų neabejotinai, kompetentingai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2012, Nr. 2K-556/2012, Nr. 2K-1-696/2016, Nr. 2K-111-677/2016, Nr. 2K-260-222/2019, Nr. 2K-77-489/2022).

17. Pažymėtina tai, kad skunde nekonkretizuojama, kokios nusikalstamas veikas apibūdinančios faktinės aplinkybės J. S. yra neaiškios ir nekonkrečios, dėl kurių jis negalėjo suprasti jam pareikštų kaltinimų. Nuteistasis, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paskutiniojo žodžio metu nurodė, kad kaltinamajame akte nenurodytos nusikalstamų veikų nei aplinkybės, nei data, nei laikas, nei tiksli medžiagų rūšis, kaltinimas nekonkretus, tai neleido jam efektyviai gintis nuo pareikšto kaltinimo. Iš byloje esančio kaltinamojo akto turinio, priešingai nei nurodė nuteistasis paskutiniojo žodžio metu, matyti, kad visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės: laikotarpis, vieta, būdas, padariniai, psichotropinių medžiagų rūšis bei kitos faktinės aplinkybės, kurios buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, yra nurodytos – aprašyti konkretūs nuteistojo J. S. veiksmai, taip pat baudžiamojo kodekso straipsnis ir jo dalis, numatantys baudžiamąją atsakomybę už J. S. inkriminuojamus veiksmus. Taigi, konstatuotina, kad nuteistojo (kaltinamojo) teisė į gynybą nebuvo suvaržyta, o teismui nebuvo kliūčių nagrinėti bylą dėl konkrečių J. S. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų ir, nustačius atitinkamas faktines aplinkybes, padaryti išvadą dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, o J. S. apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.

Dėl įrodymų vertinimo

18. Kaip jau buvo nurodyta, esminiai J. S. skundo argumentai susiję su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas šiurkščiai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, netinkamai įvertino įrodymus ir tai lėmė neteisingo nuosprendžio priėmimą, nukrypo nuo BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų reikalavimų dėl įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

19. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taisyklės, pagal kurias teismai nusprendžia, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. Duomenys, iki juos pripažįstant įrodymais, yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant proceso veiksmus ir tik tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

20. Nuosprendyje teismo išvados turi būti grindžiamos įrodymais, išdėstant jų vertinimo motyvus. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi aiškiai nustatyti faktines bylos aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti teisingai, ir aiškiai nurodyti, kokie įrodymai jas patvirtina arba paneigia. Nuosprendis turi nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-333/2003, Nr. 2K-513/2013, Nr. 2K-417/2014). Nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi glaustai, tiksliai, nuosekliai ir sudaryti logišką visumą, išvados turi būti argumentuotos, įtikinamos ir nekelti abejonių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2013, Nr. 2K-338-511/2017). Baudžiamojoje byloje esantys prieštaravimai turi būti patikrinti ir teismo įvertinti, dėl tų pačių aplinkybių nuosprendyje negali būti prieštaringų išvadų. Išvados turi būti padarytos įrodymų analizės pagrindu. Tačiau, kita vertus, teismo nuosprendyje nereikalaujama išdėstyti visų ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu surinktų duomenų. Teismas, atsižvelgdamas į įrodinėjimo dalyką ir ribas, sprendžia, kiek dėmesio ir vietos nuosprendyje skirti aiškinant faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo logiką, atsakant į gynybos ar kaltinimo iškeltus argumentus, analizuojant bylai reikšmingus teorinius ir praktinius klausimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, Nr. 2K-7-304-976/2016).

21. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-270-628/2020). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo nuosprendžio ar nutarties priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014). Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

22. Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio formą ir turinį aptartų BPK reikalavimų kontekste, matyti, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų reikalavimų, teisiamajame posėdyje ištyrė byloje surinktus įrodymus ir juos išdėstė nuosprendyje bei jais pagrindė savo išvadas. Kaip minėta, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į įrodinėjimo dalyką ir ribas, sprendžia, kiek dėmesio ir vietos nuosprendyje skirti aiškinant faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo logiką, atsakant į gynybos ar kaltinimo iškeltus argumentus, analizuojant bylai reikšmingus teorinius ir praktinius klausimus. Iš bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamuosius, liudytojus, perskaitė kaltinamųjų ir liudytojų ikiteisminio tyrimo pareigūnui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, taip pat dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje bei susiejo juos į visumą, ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tyrė bei analizavo nuteistąjį J. S. teisinančius ir kaltinančius įrodymus. Teismas, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinamojo ar dalies liudytojų parodymus. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą, tačiau tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neobjektyvų ar šališką nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų įrodymų įvertinimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. J. S. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodo byloje surinktų įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje

23. Nuteistasis J. S. neigia, jog subūręs organizuotą grupę disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą platinti. Teigia, kad jį apkalba kiti nuteistieji D. V. ir S. M., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas T. S. bei liudytojas I. P. ir nurodo, kad tai jis iš D. V., S. M. ir I. P. pirkdavo psichotropinę medžiagą – amfetaminą. Su šiais apeliacinio skundo teiginiais teisėjų kolegija nesutinka.

24. Nors nuteistasis J. S. nuosekliai neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų viso baudžiamojo proceso metu, tačiau visgi jo nurodyta įvykio versija iš dalies kito. J. S., apklausiamas pirmą kartą įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, atsisakė duoti parodymus apie psichotropines medžiagas, rastas kratos metu bute, (duomenys neskelbtini), bei bendro naudojimo patalpoje rūsyje (duomenys neskelbtini) (t. 9, b. l. 3–4). Antrosios apklausos įtariamuoju metu, tai yra 2019 m. spalio 7 d., J. S. atsakinėjo tik į tam tikrus klausimus, patvirtindamas, kad pažįsta S. M. ir J. P., tačiau pažymėjo, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyveno, ten nenakvojo, nurodė, kad laikėsi teismo paskirto įpareigojimo būti (duomenys neskelbtini), ir tik kartais apsilankydavo pas J. P., nedetalizuodamas, kokie ryšiai siejo jį su S. M. ir J. P., taip pat nurodė, kad pats jau 10-15 metų nevartoja narkotinių ir psichotropinių medžiagų, raminančių ir psichotropinių vaistų, nematė, kad narkotines ar psichotropines medžiagas vartotų S. M. ar J. P. (t. 9, b. l. 6–7). Sekančių, tai yra 2019 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. vasario 26 d., apklausų metu J. S. atsisakė teikti paaiškinimus dėl pareikštų įtarimų, susijusių su psichotropinių medžiagų platinimu (t. 9, b. l. 10–11, 17–18), tačiau 2020 m. rugpjūčio 12 d. nurodė versiją, kad prokurorė G. Večerinskienė, policijos pareigūno V. V. prašymu, stengėsi, kad jis būtų suimtas, kadangi pareigūnas V. V. žadėjo jį „pasodinti“ bei „sufabrikuoti“ prieš jį bylas dėl to, kad jis (J. S.) atsisakė daryti pastarojo nurodytus nusikaltimus. Be kita ko, nurodė, kad ir prokurorai, palaikęs kaltinimą pirmosios instancijos teisme, iš anksto susitarę veikė prieš jį išvien (t. 9, b. l. 24–25). J. S., apklaustas įtariamuoju 2020 m. gegužės 19 d., dėl T. S. perduoto amfetamino (duomenys neskelbtini), kaltės nepripažino, tačiau jau nurodė, kad jis su J. P. yra „sugyventiniai“ ir kad jis gyveno kartu su ja bute (duomenys neskelbtini) (t. 9, b. l. 40). Papildomos apklausos įtariamuoju 2020 m. rugpjūčio 14 d. metu laikėsi versijos, kad pareigūnas V. V. toliau „fabrikuoja“ kaltinimus prieš jį, kadangi jis atsisakė deginti automobilius, pardavinėti narkotikus, susidoroti su pastarajam netinkančiais žmonėmis. Taip pat nurodė, kad policijos pareigūnas V. V. jam yra sakęs, kad T. (T. S.) yra jį apgavęs ir norėjo, jog jis (J. S.) su juo susidorotų (t. 9, b. l. 46). Tęsdamas savo versiją 2020 m. lapkričio 11 d. apklausos įtariamuoju metu J. S. tvirtino, kad D. V. ir T. S., siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės, jį apkalbėjo, o 2021 m. birželio 16 d. apklausoje nurodė, kad tyrėjas G. G. reikalavo liudytojų duoti jam naudingus parodymus, šis tyrėjas ir prokuroras M. S. siekia susidoroti su juo, nes prokurorė G. Večerinskienė yra jam (J. S.) skolinga pinigų (t. 9, b. l. 51–52, 60–61). Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, J. S. 2021 m. liepos 1 d. apklausos metu atsisakė teikti parodymus, o papildomos apklausos 2021 m. liepos 7 d. įtariamuoju metu neigė kaltę, tvirtindamas, kad kiti proceso dalyviai jį apkalba, norėdami išvengti baudžiamosios atsakomybės arba verčiami pareigūnų, o prokurorė G. Večerinskienė siekia su juo susidoroti dėl finansinių santykių, prie šio susidorojimo yra prisidėjęs pareigūnas V. V. (t. 9, b. l. 68–69, 74–75).

25. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis J. S. versijos dalies dėl neteisėtų policijos pareigūnų ir prokurorų veiksmų iš esmės netęsė, apsiribodamas deklaratyviu teiginiu, kad S. M., D. V. ir T. S. jį apkalba, siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės arba dėl to, kad pareigūnai jiems liepė taip elgtis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prokurorui M. S., palaikiusiam valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme, nušalinimai nebuvo pareikšti, nors, kaip anksčiau minėta, ikiteisminio tyrimo metu J. S. intensyviai tvirtino, kad jis kartu su kitais pareigūnais veikia siekdamas su juo susidoroti. Be to, pirmosios instancijos teisme J. S. nurodė naujas aplinkybes, tvirtindamas, kad tai jis iš S. M., D. V. ir I. P. pirkdavo psichotropines medžiagas savo asmeniniam vartojimui. Priežasčių, dėl kurių liudytojas I. P. siekia jį apkalbėti, J. S. nenurodė. Be to, J. S. teigė, kad su T. S. „narkotinių reikalų“ nebuvo, o telefoninių pokalbių su D. V. metu jis bendraudavo ir dėl medicininio aukso pardavimo (t. 13, b. l. 99–102).

26. Iš visos nuteistojo J. S. parodymų sekos pastebėtina tam tikra gynybos taktika akcentuoti pareigūnų neteisėtus veiksmus, taip siekiant įrodyti savo nekaltumą, nors iš bylos medžiagos matyti, kad jokie kiti proceso dalyviai, kurie galėtų patvirtinti daromą neteisėtą poveikį jų atžvilgiu, skundų nepateikė ir jokių neteisėtų pareigūnų veiksmų nenurodė. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad tik J. S. ikiteisminio tyrimo metu aktyviai teikė pareiškimus, prašymus, skundus, susijusius su prokurorų ir policijos pareigūnų galimai neteisėtais veiksmais, taip pat ir dėl kitų proceso dalyvių teisių pažeidimo apklausų metu, tačiau visi J. S. teikti procesiniai dokumentai buvo išsamiai išnagrinėti ir atmesti kaip nepagrįsti, tai patvirtina ir 2020 m. birželio 26 d. nutarimas, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtų pareigūnų V. V. ir G. Večerinskienės veiksmų (t. 6, b. l. 86; t. 9, b. l. 159–161, 164–165, 192). Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme policijos pareigūnas V. V., apklausiamas kaip liudytojas, taip pat patvirtino, kad jokių neteisėtų veiksmų J. S. atžvilgiu nedarė, nieko nesiūlė, jokiame procesiniame veiksme su nuteistuoju J. S. nedalyvavo (t. 12, b. l. 123–124). Taigi, įvertinus nuteistojo J. S. nurodytas aplinkybes viso baudžiamojo proceso metu, darytina išvada, kad tai yra tik jo gynybinė versija, kurią jis kas kartą derino prie naujai paaiškėjusių aplinkybių, proceso dalyvių parodymų, ir kuri prieštarauja kitiems įrodymams ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

27. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vienas iš pagrindinių įrodymų šaltinių šioje baudžiamojoje byloje, grindžiant pareikštą kaltinimą dėl organizuotos grupės subūrimo ir disponavimo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, yra kitų nuteistųjų D. V., S. M., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį T. S. bei liudytojo I. P. parodymai. Sutiktina, kad vertinant kitų nuteistųjų D. V., S. M. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. S. parodymų objektyvumą, iš dalies yra reikšminga jų procesinė padėtis, tačiau vien tai, kad D. V., S. M. bei T. S. pripažino padarę nusikalstamas veikas ir davė parodymus apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, o kartu ir apie nuteistojo J. S. dalyvavimą jas darant, nesudaro pagrindo manyti, jog duodami parodymus nuteistieji D. V., S. M. bei nukentėjusysis T. S., kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal BK 39¹ straipsnį, būtų suinteresuoti apkalbėti nuteistąjį J. S.. Vien asmens, kuris baudžiamajame procese turi atitinkamą interesą, statusas nesudaro pagrindo besąlygiškai tikėti jo parodymais ar juos atmesti. Kaip jau minėta, teismas, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kas reiškia, kad BPK įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka.

28. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. V. paneigė nuteistojo J. S. parodymus, kad J. S. iš jo įsigydavo psichotropines medžiagas, jo parodymai apie esmines bylos aplinkybes, o būtent dėl psichotropinės medžiagos – amfetamino įgijimo iš J. S. viso baudžiamojo proceso metu išliko nuoseklūs. Nuteistasis D. V. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo, tiek bylos teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tvirtino, kad jį su J. S. supažindino T. S. prieš keletą metų iki kaltinime nurodytų įvykių. Bendraudamas su J. S. jis sužinojo, kad pastarasis prekiauja narkotinėmis medžiagomis. Nurodė, kad pradžioje jis tik pirko amfetaminą nedideliais kiekiais iš J. S. asmeniniam vartojimui, vėliau narkotines medžiagas J. S. duodavo ir skolon, dėl ko jis liko skolingas, todėl J. S., apytiksliai nuo 2019 m. vasaros pasiūlius pardavinėti amfetaminą, jis sutikto, taip pat ir dėl savo prastos materialinės padėties. J. S. nurodė, jog 1 g amfetamino turi kainuoti 10 Eur, jam parduodavo 1 g už 8 Eur. Amfetaminą J. S. perduodavo jo nurodytoje vietoje – prie jo namų (duomenys neskelbtini), arba prie miškelio. Nurodė, kad iki J. S. sulaikymo porą kartų buvo užėjęs pasiimti amfetamino ir pas jį į butą (duomenys neskelbtini). J. S. psichotropines medžiagas jam tą kartą perdavė virtuvėje, matė, kaip jis jas išėmė iš šaldytuvo kameros, atsvėrė, paskaičiavo, tada padavė jam ir jis išėjo. Nurodė, kad tame bute J. S. gyveno kartu su J. P., ten matė ir S. M.. Pats D. V. narkotines medžiagas laikydavo savo namuose. Patvirtino, kad nuo tada, kai sutiko platinti, J. S. periodiškai kas mėnesį jam duodavo apie 50-100 g amfetamino. Pinigus už narkotines medžiagas jis turėjo J. S. paduoti kiekvieną dieną, nesvarbu, kiek tą dieną parduodavo narkotikų. Jis pinigus nuveždavo arba prie J. S. namų (duomenys neskelbtini), arba pats J. S. atvažiuodavo jų pasiimti, retkarčiais kartu su juo atvažiuodavo J. P. arba S. M.. Nurodė, kad su J. S. reikalus dėl narkotinių medžiagų aptardavo susitikę arba bendraudami telefonu, SMS žinutėmis. J. S. numeris vis keisdavosi, o paskutinį kartą pats J. S. atvežė jam telefoną, kuriuo turėjo su juo bendrauti, baiminosi, kad jo gali būti klausomasi. Pokalbių apie narkotikus su J. S. metu naudojo sutartines frazes, pavyzdžiui, „kur esi gaidy, ožy? „Ar turi man ant kuro?“ – reikšdavo, kad reikia susitikti. Taip pat patvirtino, kad vieną kartą jam nuvažiavus pas J. S., pastarasis pasakė, kad T. S. sulaikytas su amfetaminu ir liko jam skolingas, todėl uždraudė su juo bendrauti. Pažymėjo, jog pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino ir nurodė, jog nepažįsta J. S. ir T. S. dėl to, kad bijojo J. S., darydavo viską, ką jis liepdavo, kadangi J. S. jam vieną kartą grasino ginklu, kai norėjo atsisakyti platinti narkotines medžiagas, o antrą kartą naudojo ir fizinį smurtą prieš jį, tai matė T. S. ir J. P., kadangi pats T. S. jį ir atvežė prie J. S. namų, kad jis grąžintų skolą už amfetaminą. Skola susidarė, nes jis ne tik platindavo, bet ir pats vartodavo J. S. jam perduotas narkotines medžiagas, be to, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją pažymėjo, kad pirmosios apklausos metu nedavė parodymų, kadangi netikėjo, jog J. S. yra sulaikytas, tą patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Nuteistasis D. V. taip pat patvirtino, kad amfetaminą, kurį 2020 m. sausio 28 d. jis pardavė R. P., jam davė J. S., bei tai, kad 2020 m. gegužės 18 d. kratos jo namuose ir garaže metu, rastos psichotropinės medžiagos taip pat buvo duotos J. S. (t. 7, b. l. 132–136, 171–174, 175–176, 179–181; t. 13, b. l. 52–56).

29. Nors nuteistasis J. S., siekdamas sumenkinti D. V. parodymų patikimumą, teigia, kad D. V. turėjo savo narkotinių medžiagų tiekėjų ratą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ir pats D. V. jau ikiteisminio tyrimo metu to neneigė, tačiau skirtingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, D. V. nurodė, kad narkotines medžiagas sau vartojimui tik kartais įsigydavo iš A., gyvenančio (duomenys neskelbtini), o viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nuo 2019 m. vasaros platindavo būtent J. S. duodą amfetaminą. Siekiant patikrinti J. S. ir D. V. nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO prie bylos pridėjo Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendį A. M. atžvilgiu (t. 15, b. l. 76–80), iš kurio matyti, kad A. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuteistas už tai, kad pardavė liudytojui Nr. 1 (D. V.) 40 vnt. tablečių Ecstazy, taip pat A. M. pripažino, kad D. V. prašydavo iš jo Relanium vaistų, nes žinojo, kad jis vaistų gaudavo iš gydytojų. Pažymėtina, kad šis procesinis dokumentas kaip tik patvirtina D. V. parodymus, kad jis iš A. sau vartojimui pirkdavo narkotines medžiagas, šiame nuosprendyje nėra duomenų, kad D. V. iš A. M. pirkdavo amfetaminą. Be to, D. V. parodymus apie tai, kad jis platino būtent J. S. jam tiekiamą amfetaminą, patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai, o apeliaciniame skunde nurodytos abejonės dėl D. V. parodymų patikimumo, teisėjų kolegijos vertinimu, grindžiamos ne išsamia visų bylos aplinkybių analize, o selektyviai atrinkta bylos duomenų dalimi.

30. Kaip minėta, be D. V. parodymų, aplinkybę, jog J. S. platino psichotropines medžiagas – amfetaminą, patvirtina ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį atleisto nukentėjusiojo T. S. parodymai. Pritartina skundo argumentui, kad T. S. parodymai turi būti vertinami atidžiai, tačiau taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis teismų praktika, baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatyta papildomų ar specialių reikalavimų asmenų, kurie atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymams ir jų vertinimui. Vien asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės faktas nėra pagrindas tokio asmens parodymus laikyti nepatikimais ar neturinčiais įrodomosios galios. Šiuo atveju egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, kad tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs, kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje paprastai gali išgauti neteisingus parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, Nr. 2K-65-648/2021). Be to, ir EŽTT praktikoje pagal Konvencijos 6 straipsnį nuosekliai pripažįstama, kad parodymų, kuriuos liudytojai duoda mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ar kitas privilegijas, panaudojimas yra svarbi priemonė valstybėms kovojant su itin pavojingais, be kita ko, organizuotais, nusikaltimais (Didžiosios kolegijos 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, peticijos Nr. 26772/95, § 157; 2004 m. gegužės 25 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Cornelis prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 994/03; 2015 m. birželio 2 d. sprendimas dėl priimtinumo Shiman prieš Rumuniją, peticijos Nr. 12512/07, § 33).

31. Iš esmės T. S. tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju, tiek nukentėjusiuoju (nutraukus ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, vadovaujantis BK 39¹ straipsnio 1 dalimi (t. 7, b. l. 114–116) nuosekliai teigė, kad su J. S. susipažino 2019 m., dirbdamas taksi vairuotoju. Sužinojęs, jog J. S. prekiauja amfetaminu, pradėjo jį iš jo pirkti. Vėliau su J. S. supažindino ir D. V., kadangi žinojo, jog D. V. vartoja šią psichotropinę medžiagą. Nurodė, kad J. S. 2019 m. jam pasiūlė pardavinėti amfetaminą, žinodamas, kad jo materialinė padėtis nėra gera, ir sakydamas, kad taip galės užsidirbti pinigų, todėl jis sutiko. J. S. kas mėnesį jam duodavo įvairius kiekius amfetamino – kartais 100-150 g, kartais po 40 g. Nurodė, kad 1 g amfetamino J. S. jam parduodavo už 7-8 Eur, o jis perparduodavo už 10 Eur. Pinigus už parduotą amfetaminą jis turėjo atvežti J. S. kiekvieną dieną, nesvarbu, kiek tą dieną parduodavo amfetamino. Su J. S. jis bendraudavo per programėles „Viber“, „Signal“. Amfetaminą J. S. jam paduodavo prie savo namų (duomenys neskelbtini). 2019 m. pabaigoje, bendraudamas su J. S., sužinojo, kad J. S. duoda pardavinėti amfetaminą ir D. V.. Žinojo, kad D. V. bijojo J. S., manė, kad su juo J. S. susidoros, jei jis nustos prekiauti narkotikais. Patvirtino, kad J. S. 2020 m. kovo antroje pusėje jam liepė atvežti D. V. prie jo namų (duomenys neskelbtini), o kai jį atvežė, J. S., išėjęs prie laiptinės, pradėjo jį mušti į įvairias kūno vietas dėl to, kad D. V. buvo skolingas J. S. pinigų už perduotą amfetaminą. Nurodė, kad tai matė ir J. P. (t. 7, b. l. 30–31, 45–46, 47–48, 49–50, 57–59, 65–66, 121–123).

32. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T. S. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, tiek dėl iš J. S. platinimui gautos psichotropinės medžiagos rūšies, tiek dėl kainos, tiek dėl konspiracijos laikymosi, bendraujant su J. S. telefonu ir per programėles „Viber“, „Signal“, patikslindamas, kad amfetaminą J. S. perduodavo ne tik prie namų (duomenys neskelbtini), tačiau ir greta namų esančiame parkelyje. Nors pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu T. S. nurodė, kad nežinojo, jog D. V. pardavinėjo amfetaminą, tačiau tos pačios apklausos metu nurodė, kad jis amfetaminą parduodavo ir „Ž.“ (nustatyta, kad tai yra D. V. pravardė) pirkėjams, taip patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad jam buvo žinoma, jog D. V. platina amfetaminą. Be to, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu T. S. neneigė fakto, kad jis buvo atvežęs D. V. prie J. S. namų, taip pat patvirtino, kad tarp J. S. ir D. V. buvo kilęs konfliktas, tačiau nors ir aiškino, kad J. S. nemušė D. V., tačiau tuo pačiu teigė, kad J. S. pastarajam kepštelėjo per petį. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus T. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 7, b. l. 57–58, 107–108, 111–112, 121–123), T. S. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo T. S. pirmosios instancijos teisme nurodytos aplinkybės neprieštarauja jo ankstesniems parodymams dėl J. S. naudoto smurto D. V. atžvilgiu bei tuo pačiu patvirtina aplinkybę, kad nukentėjusysis T. S. žinojo ryšius, siejusius J. S. su D. V.. Pažymėtina, jog liudytoja J. P. taip pat patvirtino, kad jos sugyventinis D. V. pardavinėdavo jam J. S. duotus narkotikus, vieną kartą matė, jog D. V. į namus grįžo sumuštas (t. 12, b. l. 52–53). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad T. S. negalėjo prisiminti tikslaus J. S. jam perduoto amfetamino kiekio, tačiau ši aplinkybė T. S. parodymų nedaro nepatikimais, kadangi, kaip matyti iš T. S. parodymų analizės, apie kitas bylai reikšmingas aplinkybes nukentėjusysis davė nuoseklius ir pakankamai išsamius parodymus. Pažymėtina ir tai, kad T. S. visgi įvardijo apytikslius J. S. jam perduoto amfetamino kiekius – 30-40 g, 100-150 g per mėnesį, teigdamas, kad tikslių kiekių negali prisiminti, kadangi nevedė apskaitos (t. 12, b. l. 56–59).

33. Siekiant pagrįsti nukentėjusiojo T. S. parodymų nepatikimumą, apeliaciniame skunde teigiama, kad T. S. nurodė kelias skirtingas versijas dėl 2020 m. balandžio 13 d. įvykio, kai jį su psichotropinėmis medžiagomis sulaikė policija: po sulaikymo T. S. teigė, jog ryte iš D. V. nusipirko dozę amfetamino ir ją suvartojo, o vėlesniuose parodymuose šių aplinkybių jau neliko. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybė, jog T. S. ryte suvartojo iš D. V. pirktą amfetaminą, esminės reikšmės T. S. parodymų vertinimui neturi, nes nuo pat sulaikymo momento T. S. nuosekliai parodė, kad 2020 m. balandžio 13 d. jis vežė J. S. jam duotą maišelį su amfetaminu, šaukštelį ir svarstykles, jo parodymai nekito viso baudžiamojo proceso metu. Nors pirmosios apklausos metu T. S. nurodė, kad psichotropines medžiagas, šaukštelį ir svarstykles jam perdavė pažįstamas A. (t. 7, b. l. 30–31), tačiau tą pačią dieną asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu T. S. tarp jam parodytų asmenų fotonuotraukų atpažino J. S. kaip asmenį, apie kurį jis davė parodymus, nurodydamas, kad šio asmens vardas yra A., iš šio asmens jis pirkdavo narkotines medžiagas ir būtent šis asmuo jam perdavė narkotikus, su kuriais jis buvo sulaikytas 2020 m. balandžio 13 d. (t. 7, b. l. 38–43), o vėlesnės apklausos metu patikslino ir J. S. adresą, kur pastarasis jam perduodavo psichotropines medžiagas – (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 45–46). Kad 2020 m. balandžio 13 d. T. S. buvo vartojęs amfetaminą, patvirtina specialisto išvada (t. 7, b. l. 102), o J. S. charakterizuojantys duomenys patvirtina, kad jis pasikeitė vardą iš A. į J. (t. 9, b. l. 110–127), todėl teisėjų kolegija jokių prieštaravimų T. S. parodymuose neįžvelgia.

34. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad ikiteisminio tyrimo metu T. S. apklausų protokoluose iš tikrųjų kartojasi ta pati gramatinė klaida, nurodant J. S. pavardę tam tikroje teksto dalyje, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, jog baudžiamoji byla buvo klastojama. Pažymėtina, kad T. S. apie jam žinomas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas iš viso aštuonis kartus, dalyje T. S. apklausų (2020 m. balandžio 15 d., 2020 m. lapkričio 5 d., 2020 m. lapkričio 18 d., 2021 m. birželio 8 d.), be tyrimo veiksmą atlikusio asmens ir T. S., dalyvavo ir gynėjai G. Platūkis (kurio pavardė, beje, protokoluose taip pat nurodyta su gramatine klaida) bei R. B.. Iš apklausų protokolų matyti, kad nei T. S., nei apklausose dalyvavę gynėjai nenurodė pastabų dėl T. S. parodymų eigos fiksavimo pažeidimų. Priešingai, kiekvienas protokolas yra pasirašytas tyrimo veiksmą atlikusio asmens, gynėjų bei T. S.. Pažymėtina ir tai, kad T. S. nė viename ikiteisminio tyrimo apklausos protokole, nei apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nenurodė, jog jo parodymai surašyti neteisingai. Taigi, visos šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad baudžiamojoje byloje T. S. parodymai buvo klastojami, priešingai, visi T. S. duoti parodymai užfiksuoti laikantis BPK 179 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

35. Sugretinus aptartus nuteistojo D. V. ir nukentėjusiojo T. S., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymus matyti, kad šių asmenų parodymai dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių sutampa – tiek D. V., tiek T. S. nurodė tą patį asmenį, t. y. J. S., kuris jiems perduodavo psichotropinę medžiagą – amfetaminą, taip pat tiek D. V., tiek T. S. patvirtino, kad J. S. griežtai kontroliuodavo jų veiksmus, o su J. S. apie psichotropines medžiagas jie bendraudavo naudodami iš anksto sutartas frazes, užmaskuotai. Be to, iš aptartų parodymų matyti, kad sutapo ir įtraukimo į nusikalstamą veiką laikas ir būdas – tiek D. V., tiek T. S. nurodė, kad pradžioje J. S. pasiūlė pirkti amfetaminą savo asmeniniam vartojimui, po to, maždaug 2019 m. vasarą, pasinaudodamas abiejų asmenų prasta materialine padėtimi, pasiūlė platinti didesnį kiekį amfetamino ir kitiems asmenims pagal jo nustatytą kainą (10 Eur už 1 g amfetamino). Pažymėtina, kad tiek D. V., tiek T. S. parodymai sutampa ir dėl amfetamino perdavimo vietos bei jo perdavimo būdo – tiek D. V., tiek T. S. patvirtino, kad dažniausiai J. S. jiems liepdavo patiems pasiimti amfetaminą arba prie J. S. namų (duomenys neskelbtini), arba miškelyje. D. V. nurodė, kad iki J. S. sulaikymo vieną kartą jam teko pasiimti amfetaminą ir iš buto (duomenys neskelbtini),. Abu proceso dalyviai nurodė ir analogišką su J. S. atsiskaitymo būdą – pinigus už perduotą amfetaminą jie privalėdavo J. S. atvežti kiekvieną dieną, nesvarbu, kiek tą dieną parduodavo amfetamino. Taigi, tiek D. V., tiek T. S. nurodytos aplinkybės atskleidžia ne tik jų pačių nusikalstamus veiksmus, bet ir J. S. veikimo būdą, platinant psichotropinę medžiagą – amfetaminą.

36. Nagrinėjamu atveju, be nuteistojo D. V. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. S. parodymų, aplinkybę, jog J. S. platino psichotropines medžiagas – amfetaminą, patvirtino ir nuteistoji S. M.. S. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino kaltę ir, priešingai nei teigia apeliaciniame skunde J. S., viso baudžiamojo proceso metu davė nuoseklius ir gana išsamius parodymus, patvirtindama, kad ji buvo priklausoma nuo J. S., kadangi jis kontroliavo jos vertimąsi prostitucija ir iš tos veiklos gaunamas pajamas. Ji žinojo, kad J. S. ne tik vartoja amfetaminą, bet ir jį platina. Tiksliai suprato, kad J. S. pardavinėja narkotines medžiagas 2019 m. vasarą, t. y. po to, kai J. S. apsigyveno kartu su ja ir J. P. bute (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad J. S., norėdamas pasipuikuoti prieš ją ir J. P., kad jis „rimtas banditas“, nešiodavosi po butą didesnius kiekius baltos spalvos miltelių, įvardindamas, kad tai yra „gaidys“. Žinojo, kad tai žargono kalba reiškia amfetaminą. Matė, kaip kartais J. S. amfetaminą užmesdavo koridoriuje ant spintos, o kur nors išvažiuodamas, išsiveždavo ir jį. Tai, kad J. S. ir anksčiau platindavo narkotikus, suprato iš to, jog jis visada turėjo prie savęs „amfos“ ir ją vis pavaišindavo. Patvirtino, kad gyvendama bute ji matė, kaip J. S. nuo didesnio kiekio amfetamino kartais atsverdavo po 1 g ir supakuodavo į penkis atskirus maišelius, kartais atsisverdavo jo ir sau. Nurodė, kad ji, J. S. liepimu, ne tik jam sverdavo ir pakuodavo amfetaminą, bet ir jį slėpdavo. Jis pasakydavo, iš kur paimti amfetaminą ir kur nunešti. Patvirtino, kad paprastai didesnius psichotropinės medžiagos kiekius, supakuotus į maišelį, nuo 2019 m. vasaros iki kratos bute, slėpdavo J. S. nurodytoje vietoje bendro naudojimo patalpoje – rūsyje už vamzdžių. Veiksmus, kuriuos reikės jai padaryti, J. S. koduotai pasakydavo telefonu arba per programėlę „Signal“. Patvirtino, kad dieną prieš kratą jai paskambino J. S. ir pasakė, kad turi nusileisti į kiemą, esantį prie namo (duomenys neskelbtini). Kai ji nusileido, J. S. jos laukė savo automobilyje ir, padavęs jai plastikinį maišą, pasakė jį paslėpti. S. M. patvirtino, kad maišelio viduje buvo kitas maišelis su šlapia pilkšvos spalvos medžiaga, suprato, kad tai buvo „amfa“, ir jį paslėpė toje pačioje vietoje, kur slėpdavo ir visada – rūsyje už vamzdžių. Taip pat patvirtino, kad kai pareigūnai atvyko daryti kratą bute, ji išsigando ir pati pareigūnams parodė, kur J. S. jai buvo liepęs paslėpti perduotą amfetaminą. S. M. nurodė, kad nuo tada, kai apsigyveno bute trise, t. y. nuo 2019 m. vasaros, iš J. S. draugų pažinojo tik vieną – D. V. (apklausoje įvardijo kaip vyrą, kurį vėliau atpažino pagal nuotraukas), kuriam J. S. perduodavo narkotikus, o tas vyras perparduodavo kitiems. Jį matė apie du kartus. Pirmą kartą, kai kartu su J. S. ir J. P. buvo nuvykę prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), kur D. V. padavė J. S. pinigus, antrą kartą – bute. Prisimena, kad J. S. su D. V. tą kartą buvo užsidarę kambaryje ir kažką ten veikė. Po to, kai D. V. išėjo, matė ant stiklinio stalo miltelių likučius (t. 8, b. l. 50–55, 104–105, 106–109). Analogiškas aplinkybes S. M. nurodė ir apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 8, b. l. 121–124), o asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nuteistoji S. M. atpažino D. V. kaip J. S. draugą, apie kurį ji davė parodymus (t. 8, b. l. 112–114). Iš esmės S. M. parodymų turinys nepasikeitė ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu. S. M. patvirtino, kad iš J. S. elgesio buvo akivaizdu, kad jis ne tik vartoja narkotikus, bet ir jais prekiauja, nors pati tiesiogiai nėra mačiusi. Prisiminė atvejį, kai D. V. padavė pinigus J. S.. Rūsyje rastus narkotikus J. S. jai perdavė dieną prieš kratą ir nurodė juos paslėpti, o kambaryje rastos psichotropinės medžiagos priklausė jai, ji jas buvo gavusi iš J. S.. S. M., apklausiama teisiamajame posėdyje, nurodė naujas aplinkybes, kad prieš apklausą gavo grasinantį laišką iš Alytaus pataisos namų iš asmens, kurio nepažįsta, tačiau laiške buvo dėstomos aplinkybės, kurias jai reikėtų pasakoti teisme. Mano, kad laiškas siųstas J. S. iniciatyva (t. 13, b. l. 56–58).

37. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad S. M., 2019 m. spalio 17 d. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė priešingas aplinkybes, kad bute rastos narkotinės medžiagos buvo jos, skirtos asmeniniam vartojimui, kurias nusipirko Vilniuje, o dėl rūsyje rastų narkotinių medžiagų nieko nežino, pareigūnams jų neparodė, jie patys jas rado, pareigūnai jai darė spaudimą (t. 8, b. l. 65–67). Pažymėtina, kad tai yra vieninteliai S. M. parodymai, kurių metu ji nurodė kardinaliai skirtingas aplinkybes nei tas, kurias buvo nurodžiusi pirmos ir vėlesnių apklausų metu, tačiau S. M. jau prieš šią apklausą, apklausiama liudytoja, nurodė, kad jai yra daromas spaudimas, nes J. P., su kuria gyvena tame pačiame bute, ją nuolat verčia prisiimti kaltę dėl rastų psichotropinių medžiagų, kai J. S. buvo suimtas, jis arba kiti asmenys jo vardu nuolat skambindavo J. P., kuri perduodavo jai J. S. ir kitų asmenų pasakytus žodžius, reikalavimus sakyti, kad policijos pareigūnai jas privertė duoti neteisingus parodymus, be to, ji ir taip buvo įbauginta J. S. (t. 8, b. l. 56–59), o apklausiama įtariamąja 2021 m. gegužės 4 d. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo teisėjai davė neteisingus parodymus, nes išsigando J. S., žinojo, jei kalbės tiesą, jis jai keršys (J. S. dalyvavo S. M. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu) (t. 8, b. l. 106–109). Atkreiptinas dėmesys, jog S. M. jau pirmosios apklausos metu nurodė, jog ji darydavo viską, ką jai liepdavo J. S., kadangi jo bijojo, šias aplinkybes patvirtino ir vėlesnių apklausų metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šiomis nuteistosios nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi J. S. darytą poveikį S. M. patvirtina LITEKO esantis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 29 d. nuosprendis, kuriuo J. S. buvo pripažintas kaltu ne tik dėl sąvadavimo ir pelnymosi iš S. M. prostitucijos pagal BK 307 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 233 straipsnio 1 dalį dėl to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 10 d., būdamas suimtas ir laikomas Kauno tardymo izoliatoriaus patalpose, veikdamas bendrininkų grupėje su kitais kameroje buvusiais asmenimis, siekė paveikti J. P., o per ją ir kartu su ja gyvenančią S. M., kad J. P. su S. M. nurodytų, jog nežino, kam priklauso ir iš kur atsirado medžiaga, kuri buvo rasta bendro naudojimo patalpose, kad duodamos parodymus apie J. S. viską neigtų, jog S. M. pakeistų anksčiau duotus visus parodymus ir parodymų pakeitimą aiškintų pareigūnų darytu spaudimu ir gąsdinimais, nurodydamas, kad tik nuo jų parodymų priklausys jo (J. S.) paleidimas iš suėmimo (nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 6 d.).

38. Tai, kad J. S. siekė sau palankių parodymų, be minėto nuosprendžio, patvirtina ir byloje esantys J. S. laiškai (laiškų kopijos), rašyti vėlesniu laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. spalio 8 d. iki 2019 m. lapkričio 24 d., jam būnant suimtam Kauno tardymo izoliatoriuje. J. S., bandydamas sukelti abejones minėtų laiškų patikimumu, teigia, kad byloje esantys laiškai yra ne jo ir kad pašto siuntų poėmis, taikytas J. S. atžvilgiu, buvo atliktas pažeidžiant BPK 149 straipsnio 7 dalies reikalavimus. Visų pirma, iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. spalio 8 d. nutartimi leista Kauno tardymo izoliatoriuje buvusiam J. S. taikyti pašto siuntų poėmį ir paimti visus jam adresuotus ir jo siunčiamus laiškus nuo 2019 m. spalio 8 d. iki 2019 m. lapkričio 24 d. (t. 2, b. l. 39–40). Darant pašto siuntos poėmį buvo rašomi protokolai. Iš 2019 m. spalio 24 d. pašto siuntos poėmio protokolo matyti, kad Kauno tardymo izoliatoriaus-kalėjimo raštvedė, vykdydama minėtą nutartį, savanoriškai pateikė 40 laiškų kopijų (viso 96 lapai), o iš 2020 m. sausio 9 d. pašto siuntos poėmio protokolo matyti, kad Kauno tardymo izoliatoriaus-kalėjimo raštvedė pateikė 91 laiško kopiją (viso 219 lapų) (t. 2, b. l. 42–44, 86–88). Visos minėtos laiškų kopijos apžiūrėtos ir užfiksuotos daiktų apžiūros protokoluose (t. 2, b. l. 45–84, 89–152). Pažymėtina, kad taikant pašto siuntų poėmį šis duomenų rinkimo būdas yra specifinis, kadangi asmuo, kurio atžvilgiu taikoma ši procesinė prievartos priemonė, negali kurį laiką apie tai žinoti, o tai reiškia, kad laiškų originalai yra apžiūrimi laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, užfiksuojamas jų turinys, ir išsiunčiami (perduodami) adresatui. Kitaip tariant, laiškų originalais disponuoja tikrasis laiško siuntėjas ir gavėjas. Šiuo atveju, vykdant ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, buvo apžiūrimi J. S. gaunami-siunčiami laiškai, o juose esanti informacija buvo užfiksuota darant jų kopijas. Kaip minėta, visų byloje esančių laiškų kopijų tikrumas yra patvirtintas, o laiškų originalai išsiųsti ar perduoti laiško adresatui, todėl originalų byloje būti negali. Atsižvelgiant į tai, sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad laiškai yra siųsti ne J. S., nėra pagrindo, kadangi pašto siuntos poėmis, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo atliktas ir duomenys buvo užfiksuoti laikantis BPK 148, 147, 179 straipsniuose nustatytos tvarkos ir reikalavimų, todėl abejoti šių duomenų gavimo teisėtumu ir patikimumu teisėjų kolegija neturi pagrindo, todėl skundo teiginius dėl abejonių laiškų originalumu atmeta. Visgi pažymėtina, kad iš laiškų apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėti J. S. siunčiami ir gaunami laiškai (laiškų kopijos) ne tik nuo 2019 m. spalio 8 d. iki lapkričio 24 d., bet ir nuo 2019 m. spalio 5 d. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į sankcionuotą pašto siuntų poėmio laikotarpį, pažymi, kad grįsdama J. S. kaltę, nesivadovavo 2019 m. spalio 5 ir 6 d. laiškų kopijomis, esančiomis byloje, ir juose užfiksuotos informacijos nevertino.

39. Iš byloje esančių J. S. laiškų matyti, kad jis 2019 m. spalio 8 d. laišku prašė J. P. ištisai būti su S. M., o kai įvyks pastarosios apklausa, nurodo, kad galės būti su kuo nori. Teigia, kad S. M. tų parodymų pakeisti nebegalės ir teismo metu vadovausis parodymais, kuriuos bus davusi apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Taip pat J. P. nurodė, kad kitą jo laišką ji turi perskaityti kaimynei (S. M.), o kai perskaitys, iš karto sudeginti. 2019 m. spalio 8 d. laiške, skirtame S. M., J. S. nurodė, kad jis žino, jog ji (S. M.) bendradarbiavo su „mentais“, tačiau ant jos nepyksta ir liepia nuolat būti su J. P., rašo, kad ji suklydo, o išėjęs žada ja pasirūpinti, padėti jos šeimai. 2019 m. spalio 10 d. laišku J. S. įspėja J. P. saugotis S. M., liepia jai rakinti kambarį, o laiškus išvien deginti. Iš 2019 m. spalio 28 d. laiško, adresuoto J. P., matyti, kad J. S. liepia J. P. nepaleisti S. M., kai su ja susės pasikalbėti, kadangi S. M. turi jam parašyti laišką, kad ji paėmė jo naudotą švirkštą su krauju, įtraukė to daikto, kur jis mėgo, ir padėjo ten, kur „mentai“ liepė, nes ji jų bijojo ir jie jai taip liepė. Nurodo, kad voką turi užrašyti S. M., o J. P. jį turi išsiųsti. Taip pat nurodė, kad S. M. laiške turi parašyti, jog jį apkalbėjo, ir jo atsiprašyti. Paaiškina, kad kai gaus tokį S. M. laišką, jį greičiau išteisins. J. P. liepia sudeginti laišką, nurodo, jog jis visas viltis deda į ją. J. S. 2019 m. spalio 29 d. laiške ragina J. P. apsimesti ir susitaikyti su kaimyne, kadangi jam skubiai reikia laiško ir voko, rašyto S. M. ranka. Liepia J. P. pasakyti S. M., kad kuo greičiau jos jį ištrauks, tuo greičiau jis sutvarkys reikalus. Liepė paaiškinti, jog S. M. nuo to blogiau nebus, jei pasakys, kad bute rastos medžiagos buvo jos. Nurodo J. P. kalbėti su S. M., kai nebus kitų žmonių, ir žiūrėti, kad nebūtų telefono. Prašo J. P. pasiaukoti dėl jo. 2019 spalio 31 d. laiške J. S. vėl ragina J. P. gauti laišką, rašytą S. M. ranka. Nurodo, kad tame laiške turi būti atsiprašymo turinys, kaip ji čia visko jam pridarė būtent dėl to švirkšto, jog parašytų, kad paėmė jo naudotą nuo vitaminų ir pritraukė tos medžiagos, jog viską liepė daryti „šeštokai“ (policijos pareigūnai), nes jie ją gaudydavo ir spausdavo gatvėje, ir liepė padėti ten, kur rado „mentai“. 2019 m. lapkričio 5 d. laiške J. S. nurodo J. P., kad jei prie jos kabinsis dėl poveikio S. M., apklausos metu sakyti, jog tik kalbėjai apie tai, kaip melą ištaisyti, taip privertė meluoti „mentai“ ir liepė neatsakinėti į jokius klausimus apklausos metu (t. 2, b. l. 45–48, 89–95).

40. Taigi, iš šių laiškų turinio akivaizdžiai matyti, kurias aplinkybes J. S. siekė priversti paneigti S. M., o būtent, kad S. M. turi prisiimti kaltę dėl bute rastų psichotropinių medžiagų, nes jai blogiau už tai nebus, o dėl rūsyje rastų medžiagų turi teigti, jog jas liepė padėti policijos pareigūnai, kurias vėliau jie patys ir rado. Būtent šias aplinkybes S. M. ir nurodė apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Kaip minėta, tai buvo vienintelė S. M. apklausa, kurioje ji davė priešingus parodymus, nei pirmos ir vėlesnių apklausų metu, o minėtas nuosprendis, kuriuo J. S. buvo pripažintas kaltu dėl poveikio S. M. ir J. P., bei aptartų laiškų turinys neleidžia abejoti, kad S. M., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, davė parodymus paveikta J. S.. Bylos duomenys patvirtina, kad S. M. buvo daromas spaudimas pakeisti parodymus ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir bylą nagrinėjant teisme. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji S. M. pateikė teismui 2022 m. vasario 7 d. J. J. vardu iš Alytaus pataisos namų S. M. išsiųstą laišką, kuriame neįvardintas asmuo nurodo, kad dėl pareikštų kaltinimų S. M. kalta neprisipažįsta ir paaiškina, jog narkotikus, rastus bute, (duomenys neskelbtini), ji pirko Vilniuje. Kas buvo švirkšte, nežino. Rūsyje jokių narkotikų niekam nerodė, apie juos nieko nežino, juo rado patys pareigūnai ir liepė apkalbėti nekaltus asmenis, kurie yra dabar teisiami. Teisybę sakė apklausoje pas teisėją. Prašyti bausti pagal 259 straipsnio 2 dalį bauda. Taip pat patariama, jeigu nori, sakyti, kad ir bute rasti narkotikai yra ne jos (t. 13, b. l. 73–74). Skundo teiginys, jog S. M. negalėjo jausti baimės, nes neva ji buvo aplankiusi J. S. Alytaus pataisos namuose, nepaneigia prieš tai nurodytų aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien spaudimas pakeisti parodymus, pasitelkus kitus asmenis, S. M. galėjo kelti pagrįstą baimę, kuri, kaip ji pati patvirtino, ir nulėmė jos apsisprendimą duoti melagingus parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, bijant J. S. keršto jam išėjus į laisvę. Pažymėtina ir tai, kad liudytoja V. B. (S. M. mama) taip pat paliudijo, kad S. M. jautė baimę J. S., tą ji matė iš jos elgesio (t. 12, b. l. 124–125). Be to, S. M. tiek pirmos, tiek vėlesnių apklausų metu duotus parodymus, priešingai nei duotus ikiteisminio tyrimo teisėjai, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį J. S. atžvilgiu, pagrįstai atmetė S. M. 2019 m. spalio 17 d. parodymus ir jais nesivadovavo.

41. Kaip anksčiau jau buvo minėta, D. V. ir T. S. parodymai dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių sutampa tarpusavyje ir vieni kitiems neprieštarauja, o jų parodymus papildo ir S. M. nurodytos aplinkybės. Nuteistoji S. M. nors ir nematė, kaip J. S. psichotropines medžiagas tiesiogiai perduoda kitiems asmenims, tačiau patvirtino, kad D. V., kurį ikiteisminio tyrimo metu atpažino iš pateiktų nuotraukų, vieną kartą matė bute, (duomenys neskelbtini), o kai jis išėjo, ant stalo matė baltos spalvos miltelių likučius. Patvirtino ir tai, jog kartu su J. S. ji buvo nuvažiavusi prie garažų, kur matė, kaip D. V. padavė J. S. pinigus. Šios S. M. nurodytos aplinkybės sutampa su D. V. parodymais. D. V. taip pat patvirtino, kad S. M. matė kelis kartus, o būtent tuo metu, kai J. S. virtuvėje svėrė amfetaminą, kurį vėliau jam perdavė, bei patvirtino, jog kartais J. S. atsiimti pinigų už narkotikus atvažiuodavo kartu su S. M. ar J. P.. Iš sugretintų parodymų matyti, kad tiek D. V., tiek S. M. davė parodymus apie tas pačias aplinkybes, susijusias su J. S. amfetamino platinimu. Pažymėtina ir tai, kad tiek D. V., tiek S. M., nors vienas kito gerai nepažinojo, nuo pat baudžiamojo proceso pradžios parodė, jog bijojo J. S.

42. Be nuteistųjų D. V., S. M. bei atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiojo T. S. parodymų, aplinkybę, jog J. S. platino amfetaminą, taip pat patvirtino ir liudytojas I. P.. Tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme liudytojas I. P. teigė, kad jis vartoja narkotines medžiagas jau seniai, su J. S. susipažino atliekant bausmę. Patvirtino, kad maždaug nuo 2020 m. pavasario, kai jam reikėdavo psichotropinių medžiagų, jis paskambindavo J. S. ir privažiuodavo prie jo namų (duomenys neskelbtini). Susitikus, J. S. pasakydavo, kurioje vietoje miškelyje prie jo namų jis paliko narkotikus. Pinigus atiduodavo vėliau, kadangi ne visada jų turėdavo. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu taip pat pažymėjo, kad J. S. jam į rankas neduodavo narkotikų, nurodydavo tik vietą, kur buvo padėjęs. Su J. S. matydavosi gal kartą per mėnesį (t. 12, b. l. 125–126). Vertinant liudytojo I. P. parodymų nuoseklumą bei nenustačius aplinkybių, dėl kurių liudytojas būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus, juo labiau, kai viso proceso metu liudytojas nuosekliai teigė, kad nepažįsta nei D. V., nei S. M., nei T. S., o su J. S. yra tik pažįstami, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, šio liudytojo parodymus laiko patikimais. Pažymėtina, kad I. P. parodymų patikimumo nepaneigia skunde nurodytos aplinkybės, jog analogiškus parodymus I. P. duoda apie kitus asmenis (R. S.), kadangi I. P. neneigė, jog narkotikus vartoja seniai, ir jau pirmos apklausos metu patvirtino, kad be J. S. narkotikus jis įsigydavo ir iš kitų asmenų. Vien tai, kad atliekant kratą pas I. P. galimai buvo rastas amfetaminas tuo metu, kai J. S. buvo suimtas, nedaro liudytojo parodymų nepatikimais, kadangi ši aplinkybė tik patvirtina liudytojo I. P. parodymus apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimą ir iš kitų asmenų.

43. Iš aptartų parodymų analizės matyti, kad I. P. nurodytos aplinkybės, o būtent tai, kad J. S. narkotines medžiagas jam perduodavo visada jo nurodytoje vietoje – prie namų (duomenys neskelbtini), netoli esančiame miškelyje, sutampa ir su D. V. bei T. S. parodymais, jog J. S. jiems taip pat narkotines medžiagas perduodavo ne tik tiesiogiai, bet ir nurodytoje vietoje – prie namų (duomenys neskelbtini), esančiame miškelyje. Taigi, sugretinus liudytojo I. P. parodymus su D. V. ir T. S. parodymais matyti, jog sutampa amfetamino perdavimo vieta, atkreipiant dėmesį, jog I. P. nusikalstamos veikos darymo metu nepažinojo minėtų asmenų, todėl suderinti parodymus nebuvo realios galimybės.

44. Teismas sprendžia, kad D. V., S. M., T. S. bei liudytojo I. P. parodymai dėl esminių veikos padarymo aplinkybių, jog J. S. buvo psichotropinių medžiagų jiems visiems tiekėjas, sutampa ir vienas kitą papildo. Be aptartų parodymų tai, kad J. S. platino narkotines medžiagas, patvirtino ir liudytojai J. P., M. A., tačiau šių liudytojų parodymai baudžiamojo proceso metu buvo prieštaringi, todėl reikalingas detalesnis parodymų vertinimas.

45. Liudytoja J. P., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 24 d., tai yra iš karto po jos gyvenamojoje vietoje atliktos kratos, nurodė, kad su J. S. ir S. M. gyveno bute (duomenys neskelbtini), ir matė, kaip prieš porą savaičių iki kratos atlikimo J. S. į butą buvo atsinešęs kumščio dydžio maišelį ir sakė, kad jame yra narkotikai – „amfa“. Vėliau matė, kaip tą maišelį jis išsinešė. Taip pat patvirtino, kad J. S. S. M. ne tik pavaišindavo amfetaminu, bet ir siūlė jį platinti, kiek žino, ji sutiko. Nurodė, jog ji narkotinių medžiagų nevartoja, jas vartojo tik J. S. ir S. M. (t. 6, b. l. 182–185). Vėlesnės, t. y. 2021 m. liepos 2 d., apklausos metu J. P. pakeitė ankstesnius parodymus, nurodydama, kad nors yra sakiusi, jog S. M. ir J. S. vartoja narkotikus, tačiau tai buvo neteisingi parodymai. Taip pasakė, nes to norėjo policijos pareigūnai. Savo namuose narkotikų niekada nėra mačiusi (t. 7, b. l. 15–16). Apklausiama pirmosios instancijos teisme, liudytoja J. P. toliau tvirtino, kad parodymai, duoti 2019 m. rugsėjo 24 d., yra neteisingi, tą kartą ji išsigando policijos pareigūnų, kadangi buvo tardoma 10 val., ir jai grasino, kad uždarys į kalėjimą. Teigė, jog J. S. nepardavinėjo narkotinių medžiagų. Neprisiminė, kad J. S. būtų kažko prašęs dėl S. M., jo siųsti laiškai buvo meilės laiškai (t. 12, b. l. 54–56).

46. Vertinant J. P. parodymų patikimumą svarbu ne tik tai, kad J. P. palaikė artimus santykius su J. S., bet ir J. S. skambučiai ir laiškai, siųsti tiesiogiai J. P., paskyrus jam kardomąją priemonę suėmimą. Iš anksčiau aptartų laiškų turinio akivaizdžiai matyti, kad tai nebuvo vien tik meilės laiškai, kaip teigia J. P., priešingai, laiškuose pakankamai atviru tekstu J. S. parašydavo, kokius veiksmus J. P. turi atlikti S. M. atžvilgiu, laiškuose nuodytos konkrečios aplinkybės, kurias turėjo paneigti S. M., bei kartojama frazė, kad visos viltys sutelktos į ją ir kad tik ji gali jam padėti. Laiškuose, be kita ko, atsispindi tas pats J. S. versijos motyvas kaltinti pareigūnus neteisėtais veiksmais ir poveikiu liudytojams, kurį, kaip matyti iš liudytojos J. P. parodymų, ji atkartojo duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 29 d. nuosprendžiu J. S. buvo pripažintas kaltu ne tik dėl poveikio S. M., bet ir J. P.. Taigi, iš J. P. parodymų matyti, kad ji, duodama parodymus 2021 m. liepos 2 d. apklausos metu ir pirmosios instancijos teisme, jau laikėsi būtent tokios versijos, kuri buvo nurodyta J. S. siųstuose laiškuose ir, kaip minėta anksčiau, kurios laikėsi ir pats J. S.. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybės dėl policijos pareigūnų poveikio jos parodymų teisingumui atsirado žymiai vėliau – praėjus beveik dvejiems metams nuo pirmos apklausos, tačiau duomenų, galinčių patvirtinanti, jog J. P. atžvilgiu pareigūnai naudojo grasinimus ir vertė sakyti jų nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad J. P. davė teisingus parodymus būtent pirmosios apklausos metu, ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog vėlesni J. P. parodymai, įskaitant ir parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, vertinami kaip nepatikimi, kadangi jų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys, ir šie parodymai vertintini kaip siekis padėti J. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

47. Nors skunde teigiama, kad liudytojas M. A. iš dalies patvirtina J. P. nurodytas aplinkybes dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, tačiau su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Iš liudytojo M. A. parodymų matyti, kad jie taip pat nebuvo nuoseklūs. Liudytojas M. A. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 3 d. apklausoje nurodė, kad jį su J. S. supažindino S. M., bei patvirtino, kad 2019 m. vasaros pabaigoje J. S., atvažiavęs pas jį į namus, pasiūlė pardavinėti amfetaminą, iš jo perkant po 8 Eur už 1 g, ir taip užsidirbti pinigų, tačiau jis tokio pasiūlymo atsisakė ir tuo viskas pasibaigė. Nurodė, kad S. M. jam nebuvo sakiusi, jog J. S. pardavinėja narkotines medžiagas (t. 6, b. l. 125–126). Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu M. A. pakeitė parodymus, tvirtindamas, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra melagingi, kadangi policijos pareigūnai tą kartą jį išsivežė iš namų, grasino pareikšti kaltinimus, ,,uždaryti“, todėl pripasakojo nebūtų dalykų. Teigė, jog nežinojo, kad J. S. prekiavo narkotikais, jam to nesiūlė (t. 13, b. l. 50–51). Taigi, šio liudytojo parodymuose, duotuose teisiamojo posėdžio metu, atsikartoja ta pati versija dėl pareigūnų grasinimų ir vertimo duoti melagingus parodymus, kaip ir J. P. atveju, tačiau duomenų, galinčių patvirtinti M. A. parodymus apie pareigūnų neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu, byloje nėra. Priešingai 2020 m. sausio 3 d. apklausos protokole M. A. patvirtino, kad parodymai surašyti teisingai, skundų dėl pareigūnų veiksmų byloje nėra fiksuota. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio liudytojo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, vertino kaip nepagrįstus ir kaip siekį padėti J. S.. Pažymėtina, kad M. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, priešingai nei pirmosios instancijos teisme, sutampa su kitais byloje ištirtais įrodymais, todėl būtent jie laikytini patikimais.

48. Taigi, liudytojų J. P. parodymai, duoti 2019 m. rugsėjo 24 d., ir M. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, papildo ir patvirtina nuteistųjų D. V., S. M., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiojo T. S. bei liudytojo I. P. nurodytas aplinkybes apie J. S. disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, o jų visų parodymus, be kita ko, patvirtina pirmosios instancijos teisme ištirti rašytiniai įrodymai, tame tarpe ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuota informacija, todėl netikėti šių proceso dalyvių parodymais nėra jokio pagrindo.

49. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo 2019 m. liepos 10 d. buvo atliekama elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas J. S. atžvilgiu, turint duomenų, jog J. S. pelnosi iš kito asmens prostitucijos ir platina narkotines medžiagas. Šios kontrolės metu nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d. užfiksuotas J. S. pokalbis su S. M., kurio metu jis nurodo bute iš vidaus pasukti raktą skersai, nes prie „Taubučių“ stovi „mentai“, bei nurodo, kad jei pareis ne vienas, liepia S. M.: „pirma viską, o paskui atrakinėk“ (tikėtina sunaikinti tyrimui reikšmės turinčius objektus) (t. 5, b. l. 1–2, 3–4). 2019 m. liepos 13 d. užfiksuotas J. S. pokalbis su J. P., kurio metu pastarasis liepia J. P. paimti iš spintos „tas raminančias“, kurias jis susuko, <...> susukti į dar vieną popieriuką, perduoti S. (S. M.), kuri turi nunešti į pirmą aukštą ir padėti už „lempų“. Tą pačią dieną po keturių minučių J. S. vėl paskambino J. P., kuri jį informavo, jog „padėjo ne prie lempos, o kur yra skelbimų lenta, ant viršaus“. 2019 m. rugpjūčio 2 d. pokalbio su S. M. metu J. S. klausė, kodėl „amfa“ guli ant stalo visą dieną, liepia viską sutvarkyti. 2019 m. rugpjūčio 6 d. užfiksuota J. S. SMS žinutė S. M., kurioje jis rašo „iš kvepalų bonkutės tą gramą pasiimk su savimi“. 2019 m. rugsėjo 8 d. užfiksuotas J. S. pokalbis su S. M., kurio metu pastarasis nurodė S. M. „nubėk ten ir paimk likutį“, S. M. pasiteiravus, ar visą, J. S. patvirtino, kad visą (t. 5, b. l. 5–9, 10–16). Šie pokalbiai patvirtina S. M. parodymus, kad ji darė viską, ką jai sakė J. S., ir aplinkybę, jog J. S. J. P. bei S. M. gyvenamojoje vietoje laikė psichotropines medžiagas. Iš pokalbių turinio taip pat matyti, jog J. S. gerai žinojo psichotropinių medžiagų slėpimo vietas, šios medžiagos buvo laikomos ne tik bute, tačiau ir namo bendro naudojimo patalpose.

50. 2019 m. rugpjūčio 11 d. užfiksuotas J. S. pokalbis su D. V., kurio metu D. V. teiravosi, ar J. S. dar turi tos trapios ,,žalios arbatos“, kur anksčiau siūlė jam, J. S. atsako, kad neturi, bet žino, iš kur galima paimti ir reikia pirkti ne mažiau 10 ,,ratų“, geros kokybės už gerą kainą, nuo kurios pavyktų dar uždirbti, nurodė, kad reikia imti daugiau (t. 5, b. l. 1–2, 3–4). 2019 m. rugpjūčio 21 d. užfiksuotas J. S. pokalbis su D. V., kurio metu jis teiravosi D. V., kiek jis ims, pataria pasiimti 100, klausia, ar padavinės kiekvieną dieną. 2019 m. rugpjūčio 5 d. užfiksuotos SMS žinutės ir telefoninis pokalbis su D. V., kuriuose J. S. liepia D. V. „užmaišyti dar tokį vieną“, ,,man 0,4 paruoš padarymui“, o pokalbio metu teiraujasi, ar D. V. „padaręs“, į ką D. V. atsako, „Jo padaręs, yra mašinoj“, tik neturi adatos. 2019 m. rugsėjo 19 d. užfiksuotas J. S. pokalbis su D. V., kurio metu pastarasis paliepia D. V. „užmaišyti“ geresnės kokybės, nes kur davė, buvo labai prastas (t. 5, b. l. 5–9, 10–16). 2020 m. vasario 18 d. užfiksuota J. S. D. V. siųsta SMS žinutė, kurioje jis liepia paimti ,,porą adatų“ (t. 5, b. l. 32–34, 35–36). 2020 m. vasario 26 d. užfiksuotas J. S. pokalbis su D. V., kurio metu J. S. įžeidinėjo D. V., norėjo jį suspardyti, reikalavo kažką atiduoti, kitaip su juo susidoros. 2020 m. vasario 26 d. J. S. skambino numeriu, kuriuo atsiliepė moteris, ir prašė pakvieti „Ž.“ (D. V.), moteris atsakė, kad pastarojo nėra. J. S. jai paaiškino, kad jei jis toliau darys kokius nors veiksmus, pastarajam bus paaiškinta asmeniškai, jog taip elgtis negali. 2020 m. vasario 29 d. J. S. skambino D. V. ir klausė, ar pastarasis turi pinigų. D. V. atsakė, kad 40 Eur, J. S. pasakė, kad pro jį prasuks. 2020 m. kovo 20 d. užfiksuoto pokalbio tarp J. S. ir D. V. metu kilo konfliktas, kurio metu J. S. liepė D. V. „judėti, kad pakeltų eurus“, o vėliau jis paskaičiuos. Nuo 2020 m. kovo 21 d. iki 2020 m. kovo 22 d. J. S. susirašinėjo SMS žinutėmis su D. V., kuriomis nustatyta, kad J. S. konfliktavo su D. V., klausė pastarojo, ar šis turi jam pinigų už jo parduotas galimai narkotines medžiagas, taip pat liepė su „Mierke“ (galimai svarstyklėmis) atvažiuoti iki jo. Taip pat J. S. norėjo kartu su D. V. vartoti galimai narkotines medžiagas: „Nori (keiksmažodis) dviese po grama“. J. S. skubino D. V. greičiau atvažiuoti iki jo, kadangi jis stovi „pilnas“ (galimai turi su savimi psichotropinių medžiagų, kurias turi paduoti D. V. tolimesniam platinimui). 2020 m. kovo 26 d. J. S. skambino D. V., prašė, kad D. V. nupirktų naujus kitus mobilaus ryšio telefonus už tuos pinigus, kurie yra gauti galimai už parduotas narkotines medžiagas, liepė D. V. nebendrauti su T. S. ir jį užblokuoti. Laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. užfiksuotos J. S. SMS žinutės D. V., iš kurių matyti, kad J. S. pastarojo nerado, grasino su juo susidoroti, žemino jį. Taip pat minima pinigų suma „7“. Laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. J. S. susirašinėjo SMS žinutėmis su D. V., rašė, kad „čia trūksta 90“ (galimai trūksta 90 Eur už gautas ir parduotas psichotropines medžiagas), bei prašė „naujos košytės gal suorganizuotum man“. D. V. atrašė, kad turi tik „20“. Taigi, užfiksuoti J. S. ir D. V. pokalbiai bei SMS žinučių turinys patvirtina nuteistojo D. V. nurodytas aplinkybes, jog jam psichotropines medžiagas perduodavo J. S., už kurias jis pastarajam atsiskaitydavo, kad J. S. jį baugino ir grasino su juo susidoroti, nes pokalbių ir žinučių turinys patvirtina, kad J. S., priešingai nei D. V., pastarąjį įžeidinėjo, žemino, liepė vykdyti jo komandas, tame tarpe ir atvežti jam paruoštų psichotropinių medžiagų. Iš pokalbių taip pat galima suprasti, jog J. S. darė spaudimą D. V. greičiau pardavinėti psichotropines medžiagas, o tai patvirtina D. V. nurodytas aplinkybes, kad J. S. kontroliavo jo veiksmus dėl jo perduotų psichotropinių medžiagų platinimo (t. 5, b. l. 87–93, 94–125, t. 6, b. l. 19–20, 21–22).

51. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės metu taip pat užfiksuoti pokalbiai ir SMS žinutės tarp J. S. ir T. S., kuriais nustatyta, kad 2020 m. kovo 19 d. J. S. skambino T. S. klausdamas, kur jis randasi, kontroliavo jo buvimo vietą, taip pat mini pinigų sumą 30 Eur. 2020 m. kovo 20 d. T. S. skambino J. S., kreipėsi į jį bosu, sakė, kad jis nori dar jam „paskolinti pinigėlių“, J. S. nurodė, kur važiuoti. Iš pokalbio turinio matyti, kad T. S. jaučiasi pavaldus J. S. ir nori atvežti pinigus už parduotas psichotropines medžiagas. 2020 m. kovo 24 d. J. S. susirašinėjo SMS žinutėmis su T. S., tarp jų kilo konfliktas, nes T. S. pas jį turi kiekvieną dieną pasirodyti ir negalvoti, kad mėnesį tęsis atidavimas, ilgiausia 10 dienų nuo paskutinio karto, J. S. nurodė, kad nėra užsakymų, todėl nėra pinigų, pirmą savaitę pajudėjo, o dabar ,,zastojus“. J. S. pyko, kad T. S. nesilaiko konspiracijos, tarp jų toliau tęsėsi konfliktas, J. S., įžeidinėdamas T. S., priminė, kad jau dvi dienos praėjo. 2020 m. kovo 25 d. J. S. skambino T. S., klausė, kada šis žada pas jį pasirodyti. T. S. nurodė, kad nevažiuos, nes neturi pinigų. Iš pokalbio turinio matyti, kad kilo konfliktas, J. S. nurodė T. S., jog jis turi pas jį pasirodyti kiekvieną dieną, pyko, kad nevykdo susitarimo. Galiausiai pradėjo grasinti, kad „lavonas, aš tave (necenzūrinis žodis) per šikną (keiksmažodis)“ (t. 5, b. l. 87–93, 94–125). Taigi, šių pokalbių ir SMS žinučių turinys patvirtina T. S. parodymus apie tai, kad J. S. kontroliavo, kaip buvo platinamos jo duotos psichotropinės medžiagos, kiekvieną dieną liepdavo atvežti pinigus už parduotas psichotropines medžiagas, grasino T. S.

52. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės metu užfiksuoti J. S. pokalbiai bei SMS žinutės ir su liudytoju I. P.. 2020 m. vasario 18 d. I. P. SMS žinute klausė J. S., ar turi jam ko nors? J. S. atrašė, kad ne. Galima suprasti, kad I. P. teiravosi, ar iš J. S. galima įsigyti psichotropinių medžiagų. 2020 m. vasario 19 d. J. S. SMS žinutėmis susirašinėjo su I. P. ir klausė, ar šis jam turi ką nors. Gavęs neigiamą atsakymą, J. S. piktinosi, kad blogai. I. P. atsakius, kad nieko negali padaryti, J. S. priekaištavo, kad per tris dienas nieks nieko visai, o I. P. atsakė, kad jis tik vieną žmogų turi. 2020 m. vasario 28 d. J. S. rašė I. P., ar turi ką paskolinti. Tą pačią dieną vėl parašė, kad „seniuk, matau greit pyksimės“, ir žada „išmušti“ visus tuos jo melavimus (t. 5, b. l. 32–34, 35–36). 2020 m. kovo 18 d. J. S. skambino I. P. ir klausė „ar taip turi būti? Toksai, ne?“, J. S. atsakė „tai nejaugi kitoks“, pokalbio metu aptarinėjama perduotų psichotropinių medžiagų kokybė, kvapas, stiprumas, J. S. pasakė „paragausi, pamatysi“, iš I. P. prašė skolos likučio už psichotropines medžiagas. 2020 m. kovo 19 d. J. S. skambino I. P. ir sakė, kad dar trūksta „du nulis“. 2020 m. gegužės 9 d. J. S. parašė I. P., jog trūksta dar 90 Eur, I. P. pažadėjo juos atvežti pirmadienį (t. 5, b. l. 87–93, 94–125). Šių pokalbių ir SMS žinučių tarp J. S. ir I. P. turinys patvirtina I. P. parodymus, kad jis iš J. S. įsigydavo psichotropines medžiagas. Be to, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės metu 2019 m. liepos 19 d. užfiksuotas J. S. pokalbis su nenustatytu asmeniu, kurio metu J. S. teiravosi, ar šiam asmeniui reikia „ano“, sutarė dėl ,,poros“ perdavimo ir susitikimo (t. 5, b. l. 5–9, 10–16). Šio pokalbio turinys patvirtina, kad J. S. psichotropines medžiagas perduodavo ne tik D. V., S. M., T. S. ar I. P.

53. Taigi, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose buvo užfiksuoti pokalbiai bei SMS žinutės tarp J. S., D. V., S. M., T. S. bei I. P., kurių metu visi asmenys, kalbėdami apie psichotropines medžiagas su J. S., laikėsi konspiracijos, naudojo iš anksto sutartas frazes. Nors apeliaciniame skunde J. S. nurodo, jog pokalbių išklotinės nepatvirtina, kad jis disponavo narkotinėmis medžiagomis, su šiais teiginiais nėra pagrindo sutikti, nes pokalbių ir SMS žinučių turinys bei naudojamos frazės patvirtina, kad kalbama apie psichotropines medžiagas ir atsiskaitymą už jas. Nuteistųjų D. V., S. M., nukentėjusiojo T. S. bei liudytojo I. P. parodymai patvirtina, jog pokalbių su J. S. metu niekada atvirai nebuvo kalbama apie psichotropines medžiagas. Užfiksuotų telefoninių pokalbių turinys leidžia daryti išvadą, kad kita išsami informacija apie psichotropinių medžiagų perdavimą, jų kiekį bei pinigų sumas tarp pokalbio dalyvių buvo aptariama jų susitikimų metu arba naudojantis programėlėmis „Viber“, „Signal“, tačiau ir šios užfiksuotos aplinkybės yra pakankamos padaryti išvadą, jog būtent J. S. platino psichotropines medžiagas D. V., S. M., T. S. ir I. P.. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pokalbių išklotinėse vartojamos frazės „galimai“, „tikėtina“, tačiau šios frazės yra tik elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolus surašiusio pareigūno manymas, nes tik teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, gali padaryti išvadą apie pokalbių turinį. Tai, kad J. S. liepdavo D. V., I. P. ar S. M. paruošti psichotropinių medžiagų ir jo asmeniniam vartojimui, tik patvirtina, kad minėti asmenys, įskaitant ir T. S., vykdydavo visus J. S. nurodymus. Iš užfiksuotų pokalbių turinio matyti, kad būtent J. S. kontroliavo visų šių asmenų veiksmus, o su D. V. ir T. S. kalbėjo ypatingai nepagarbiai, įsakmiai, vadindavo juos įvairiais įžeidžiančiais žodžiais, jiems grasindavo. Taip pat iš pokalbių turinio matyti, kad būtent J. S. reikalaudavo atvežti pinigus, vykdyti susitarimus, prisistatyti kiekvieną dieną. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti pokalbiai ir SMS žinutės nepatvirtina jo nurodytos versijos, kad tai jis iš D. V., S. M. ir I. P. įsigydavo psichotropines medžiagas.

54. Byloje nustatyta, kad kratos bute (duomenys neskelbtini), metu tarpe kitų objektų viename iš kambarių komodos stalčiuje rastos svarstyklės, baltos spalvos popierėlis su milteliais, po lova rastas švirkštas su skysčiu. Taip pat kratos protokole pažymėta, kad S. M. pareiškusi, jog J. S. narkotinės medžiagos yra paslėptos daugiabučio namo rūsyje, kurią parodys (t. 1, b. l. 165–163). Savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad S. M. savanoriškai parodė (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, bendro naudojimo patalpose už vamzdžių užkištą maišelį, jį paėmė ir pateikė policijos pareigūnams (t. 2, b. l. 9–13). Specialistų išvadomis nustatyta, kad ant svarstyklių yra psichotropinių medžiagų amfetamino ir metamfetamino pėdsakai, o gelsvos spalvos milteliuose, kurių masė yra 29,963 g ir kurie 2019 m. rugsėjo 24 d. buvo pateikti S. M., sudėtyje yra 5,806 g psichotropinės medžiagos amfetamino (t. 1, b. l. 185, t. 2, b. l. 18–19).

55. Teisėjų kolegija vertina, kad J. S. apeliacinio skundo teiginiai, jog krata, atlikta bute (duomenys neskelbtini), bei poėmis, kurio metu S. M. savanoriškai pateikė psichotropines medžiagas, buvo atlikti pažeidžiant BPK reikalavimus, yra visiškai nepagrįsti. Šių procesinių veiksmų atlikimo metu gautų duomenų neatitikimą įrodymams keliamiems reikalavimams apeliantas argumentuoja tuo, kad rasti daiktai nebuvo tinkamai aprašyti, suprotokoluoti, o S. M. savanoriško psichotropinių medžiagų pateikimo metu dalyvavę žmonės skirtingai nurodė medžiagos rūšį, spalvą, be to rastas vienas maišelis, o ekspertui pateikti du. Pažymėtina, kad kratą ir poėmį reglamentuoja BPK 145 ir 147 straipsniai, o šių procesinių veiksmų atlikimo tvarką reglamentuoja BPK 149 straipsnis. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šių procesinių veiksmų atlikimo protokolais, jokių įstatymo pažeidimų nenustatė. Kratos protokolo apyraše išvardinti paimti daiktai, protokolas pasirašytas veiksmą atlikusių pareigūnų bei kitų kratos metu dalyvavusių asmenų (t. 1, b. l. 165–169). Iš 2019 m. rugsėjo 24 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolo taip pat matyti, kad S. M., dalyvaujant tyrėjams V. M. ir M. P. bei tyrimo veiksmą atlikusiam tyrėjui M. Ž., namo, (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpoje – rūsyje parodė ir paėmė už vamzdžių paslėptą J. S. jai perduotą maišelį su psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurį savanoriškai pateikė pareigūnams. Protokolo priede užfiksuota, kad buvo pateiktas maišelis su gelsvos spalvos biria medžiaga, bei pridėtos nuotraukos iš psichotropinės medžiagos paėmimo vietos, kuriose matosi bespalvis maišelis su viduje esančia birios spalvos medžiaga (t. 2, b. l. 9–13). Taigi, tiek kratos protokole, tiek poėmio protokole paimti daiktai yra išvardinti. Be to, nei S. M., nei J. P. nepareiškė jokių pastabų, susijusių su kratos ir poėmio atlikimo tvarka. Darytina išvada, kad tiek krata, tiek poėmis buvo atlikti laikantis BPK 149 straipsnyje nustatytos tvarkos. Tai, kad policijos pareigūnai, duodami parodymus, nurodė skirtingą psichotropinių medžiagų spalvą, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nulemta objektyvių ir subjektyvių aplinkybių, kadangi po atliktos kratos pareigūnai buvo apklausti ne iš karto, o vėliau, o kiekvienas asmuo subjektyviai apibūdina spalvas, tačiau pažymėtina, kad dėl esminių aplinkybių liudytojų parodymai sutapo ir nekelia abejonių dėl jų veiksmų atliekant kratą bei poėmį.

56. Deklaratyviais laikytini ir apeliacinio skundo teiginiai dėl tirti pateiktų maišelių kiekio. Iš 2019 m. spalio 12 d. specialisto išvados matyti, kad tyrimui buvo pateiktas plastikinis uždaromas maišelis su gelsvos spalvos milteliais, kuris buvo paimtas 2019 m. rugsėjo 24 d. poėmio metu (t. 2, b. l. 18–19). Atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad objektas tyrimui pateiktas plastikiniame pakete, jo pakuotė nepažeista. Nurodyta, kad pakete yra į baltos spalvos voką supakuotas bespalvis plastikinis uždaromas maišelis su raudonos spalvos juostele, kuriame yra bespalvis plastikinis uždaromas maišelis su raudonos spalvos juostele, kuriame yra gelsvos spalvos, drėgni milteliai. Taigi, tik atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad bespalviame maišelyje buvo dar vienas bespalvis maišelis, kuriame buvo gelsvos spalvos medžiaga. Kitaip tariant, tirti buvo pateiktas vienas objektas, t. y. tas, kurį pateikė S. M., tačiau tik tyrimo metu buvo nustatyta, kad psichotropinės medžiagos buvo įdėtos ne į vieną, o į du identiškus maišelius, kurie buvo permatomi. Dėl šių objektyvių priežasčių atliekant poėmį ir nebuvo nustatyta, kad psichotropinės medžiagos buvo ne viename, o dvejuose maišeliuose, tačiau, kaip minėta, tyrimo objektas buvo tas pats, kuris buvo nurodytas poėmio protokole. Taigi, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikti procesiniai veiksmai ir jų pagrindu priimti procesiniai dokumentai yra teisėti ir atitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

57. Kratų, atliktų D. V. gyvenamojoje vietoje V. K. (duomenys neskelbtini), ir garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), metu buvo rasti ir paimti užspaudžiami maišeliai su milteliais, metalinė dėžutė ir kavamalė su apnašomis, užsukamas indelis su viduje esančiais užspaudžiamais maišeliais, užspaudžiami maišeliai su miltelių liekanomis, popieriaus skiautė su liekanomis ir kiti daiktai (t. 3, b. l. 85–88, 101–104). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi neegzistuojančia ekspertize dėl kratos pas D. V. metu rastų psichotropinių medžiagų, tačiau įvertinus bylos medžiagą ir skundžiamo nuosprendžio turinį matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi specialisto išvada (t. 3, b. l. 125–128), kuri surašyta ištyrus objektus, rastus atliekant kratas D. V. bute ir garaže, ir kurioje nurodyta, kad šių kratų metu buvo rasta 48,556 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 3,691 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, bei narkotinės medžiagos – kanapių, kurių masė yra 13,529 g.

58. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė liudytojų V. A. ir S. M. parodymus, skirdamas didesnį dėmesį liudytojų J. P. ir V. B. parodymams.

59. Iš liudytojo V. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo perskaityti pirmosios instancijos teisme BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, matyti, kad V. A. paliudijo, jog iš T. S. ir D. V. kalbų suprato, kad jie abu kartu prekiauja amfetaminu, kurį T. S. parveždavo iš Ruklos ir duodavo D. V., pats su šiais asmenimis niekur nevažiavo, D. V. sudegino T. S. automobilį už skolas, žinojo, jog abu buvo sulaikyti su narkotikais ir buvo paleisti, kai viską „suvertė ant“ J. S. (t. 6, b. l. 175–176). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme liudytojas V. A. nurodė, kad J. S. yra jo draugas, visas kitas aplinkybes nurodė tokias pačias, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, papildydamas savo parodymus apie T. S. ir D. V. tuo, kad vienas važiuodavo psichotropinių medžiagų į Ruklą, kitas – į Vilkiją, pats važiuodavo kartu su jais, jį apklausinėję pareigūnai sakė, kad vis tiek J. S. pasodins (t. 15, b. l. 82–83). Kaip matyti iš šio liudytojo parodymų, jie yra prieštaringi ir nelogiški, nes ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. A. nurodė, kad psichotropines medžiagas iš Ruklos parveždavo T. S. ir duodavo jas platinimui D. V., todėl nesuprantama, už kokias skolas D. V. sudegino T. S. automobilį, apeliacinės instancijos teisme jau parodė, kad T. S. parveždavo psichotropines medžiagas iš Ruklos, o D. V. – iš Vilkijos, pats važiuodavo kartu, abu šie asmenys platino šias medžiagas, todėl lieka neatsakytas klausimas, už kokias gi skolas D. V. sudegino T. S. automobilį. Vertinant šio liudytojo parodymų patikimumą svarbi aplinkybė yra ta, kad V. A. ir J. S. yra draugai, jie tuo pačiu laiku buvo laikomi suimti Kauno tardymo izoliatoriuje ir susirašinėjo laiškais, iš kurių matyti, kad liudytojas V. A. J. S. palankias aplinkybes (žodis žodin atkartodamas J. S. keliamas nepagrįstas versijas) nurodė jau po laiško iš J. S. gavimo (t. 13, b. l. 32–46). Kauno tardymo izoliatorius raštu patvirtino, kad V. A. nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. lapkričio mėn. buvo laikomas gretimoje kameroje su J. S., o 2020 m. lapkričio 3 d. fiksuotas J. S. drausmės pažeidimas dėl bendravimo su kitose kamerose laikomais suimtaisiais (nuteistaisiais) (t. 6, b. l. 97). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pagrįstai sprendžiama, kad šie asmenys galėjo suderinti parodymus ir susitarti apkalbėti tiek D. V., tiek T. S., nes apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas V. A. jau nurodė J. S. keliamą versiją apie D. V. apsirūpinimą psichotropinėmis medžiagomis iš Vilkijos. Pažymėtina, kad liudytojo V. A. nurodytas aplinkybes paneigia kiti byloje ištirti įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šio liudytojo parodymais, vertindamas juos kaip nepatikimus, siekiant padėti J. S. išvengti atsakomybės.

60. Liudytojas S. M., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nurodė iš kalbų, o būtent D. V. žodžių, žinantis, jog D. V. buvo sulaikytas, pastarasis jam sakė, kad policija jam liepė sakyti, jog J. S. jam liepė sudeginti kažkokį automobilį ir žadėjo už tai jį paleisti. Detalesnių aplinkybių S. M., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nenurodė, tačiau teigė, jog J. S. yra jo senas pažįstamas, o D. V. pirmą kartą matė, kai pastarasis atvežė remontuoti automobilį. Teisiamojo posėdžio metu S. M. taip pat nurodė, kad į D. V. kalbas jis nesigilino, kadangi tai jam nebuvo įdomu. Dėl ko D. V. buvo sulaikytas, taip pat tiksliai nežinojo (t. 12, b. l. 53–54). Taigi, šio liudytojo parodymai apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais, kas leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas geras pažįstamas su J. S. ir siekdamas jam padėti, jis nurodė tam tikras, tačiau labai nekonkrečias aplinkybes apie pokalbį su D. V.. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie kokią nors pareigūnų įtaką D. V., dėl ko jis būtų galėjęs nurodyti tiesos neatitinkančias aplinkybes. Be to, D. V. paneigė liudytojo S. M. parodymus nurodydamas, kad S. M. apie savo sulaikymo aplinkybes nieko neaiškino. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojo S. M. parodymus vertino kaip norą padėti J. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

61. Sutiktina su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad liudytojos J. P. ir V. B., duodamos parodymus, perpasakojo tai, ką joms sakė kiti asmenys, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, šių liudytojų parodymai nebuvo esminiai konstatuojant J. S. kaltę ir buvo vertinami kitų byloje ištirtų įrodymų visumoje, todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas minėtų liudytojų parodymus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

62. Teisėjų kolegija sprendžia, kad J. S. apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo jo, S. M., T. S. ir D. V. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį kaip veikusius organizuotoje grupėje, yra visiškai nepagrįstas.

63. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103-976/2016, Nr. 2K-109-746/2017). Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus – parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017). Organizuotą grupę išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Kai kurie organizuotos grupės nariai gali atlikti veiksmus, kurie atitinka padėjėjo požymius, aprašytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, tačiau, konstatavus organizuotą grupę, nepriklausomai nuo jų vaidmens, jie prilyginami nusikaltimo vykdytojui ir atsako kaip nusikaltimo vykdytojai. Konstatuojant tokią bendrininkavimo formą, nebūtina, jog visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka abipusio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai. Teismų praktikoje taip pat akcentuota, kad svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-109-746/2017).

64. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad organizuota grupė, vadovaujama J. S., susikūrė ne vėliau kaip 2019 m. vasarą ir veikė pakankamai ilgą laiką iki 2019 m. rugsėjo 24 d., kai J. S. buvo sulaikytas, ir nuo 2019 m. gruodžio 20 d., kai J. S. buvo paleistas iš suėmimo, iki 2020 m. gegužės 18 d., kai vėl buvo sulaikytas. Iš nuteistųjų D. V., S. M. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiojo T. S. parodymų matyti, kad J. S. veikė pagal tą patį planą – pradžioje D. V., T. S. ir S. M. duodavo amfetamino jų asmeniniam vartojimui, vėliau, pasinaudojęs D. V. ir T. S. prasta materialine padėtimi, jiems pasiūlė jį ir platinti. Visiems asmenims buvo nustatytos skirtingos užduotys – D. V. ir T. S. iš J. S. gautas platinimui skirtas psichotropines medžiagas platino, o gautas pajamas perduodavo J. S., o S. M. vykdė tokių medžiagų slėpimą, svėrimą, jų laikymą, už tai J. S. jai kartais duodavo nemokamai jų pavartoti. Be to, grupės veikloje buvo palaikoma tam tikra konspiracija: bendraujama internetinio bendravimo programėlėmis „Viber“, „Signal“, o vykusių telefoninių susirašinėjimų ar pokalbių metu apie psichotropines medžiagas buvo kalbama netiesiogiai, užmaskuotai, pats bendravimas tarp grupės narių vyko per J. S.. Kitaip tariant, tik J. S. kitiems grupėms nariams pats asmeniškai perduodavo psichotropines medžiagas tam, kad asmenys tarpusavyje bendrautų minimaliai, nors tarp jų egzistavo tvirtas ir netrumpalaikis ryšys. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad tiek T. S., tiek D. V. suprato, kad platina J. S. jiems duotas psichotropines medžiagas ir vykdo jo nurodytas bendras užduotis. Nors S. M., kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, nepažinojo T. S., tačiau iš J. S. duodamų užduočių suprato, kad prisideda prie bendros nusikalstamos veikos darymo. Be to, tarp organizuotos grupės narių buvo pasiskirstymas vaidmenimis – J. S. veikė kaip grupės vadovas, pats tiesiogiai rūpinosi realizavimui skirtų medžiagų paskirstymu, kontroliavo kiekvieno grupės nario veiklą, gaunamas pajamas. T. S. ir D. V. vykdė griežtai apibrėžtas funkcijas ir buvo nuolat J. S. kontroliuojami, reikalaujant atsiskaityti už parduotas psichotropines medžiagas. J. S. ne tik vertė D. V. atgabenti neteisėtai gaunamas pajamas, tačiau atskirais atvejais liepdavo pagaminti ir jam atvežti vartojimui nedidelius kiekius psichotropinių medžiagų. S. M. buvo numatytas pats mažiausias vaidmuo, tai yra, perimti iš J. S. psichotropines medžiagas, jas padėti kažkurioje sutartoje slėptuvėje, esant reikalui, atlikti jų svėrimą, taip pat J. S. paruošti ir paduoti nedidelius kiekius vartojimui skirtų medžiagų. Pažymėtina, kad T. S. ir D. V. žinojo vienas kito veiksmas, o būtent tai, kad platina J. S. jiems duotas psichotropines medžiagas, bei vykdė bendras su tuo susijusias užduotis, kurias jiems nurodydavo J. S.. Nors šiuo atveju S. M. veikė kaip J. S. padėjėja, ir nepažinojo T. S., o D. V. buvo tik mačiusi, tačiau iš jai perduodamo psichotropinių medžiagų kiekio suprato bendrą tikslą. Taigi kiekvieno iš šių asmenų veiksmai buvo svarbūs ir tarpusavyje susiję, siekiant bendro nusikalstamo tikslo – platinti psichotropinę medžiagą - amfetaminą. Veiksmai tarp organizuotos grupės narių nebuvo atsitiktiniai, o kiekvieno grupės nario jam paskirto vaidmens atlikimas buvo būtinas nusikalstamiems ketinimams įgyvendinti. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nustatė tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius, taip pat teisingai nustatė ir tai, kad J. S. buvo šios organizuotos grupės vadovas, todėl tinkamai taikė BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas ir įstatymo pažeidimo nepadarė.

65. Teisėjų kolegija sprendžia, kad J. S. apeliacinio skundo argumentai dėl D. V. parodymų nenuoseklumo, kai nurodomos aplinkybės apie narkotinę medžiagą – kanapes, yra pagrįsti. D. V. 2020 m. gegužės 28 d. apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad narkotikus jis pirkdavo ir iš vyro, vardu A., gyvenančio V., patvirtino, kad A. jam parduodavo ir kanapes (t. 7, b. l. 161–163). Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją D. V. bendro pobūdžio teiginiu nurodė, kad iš kitų asmenų narkotinių medžiagų negaudavo, tik iš J. S. (t. 7, b. l. 171–174), tačiau tik 2020 m. birželio 10 d. apklausoje detalizavo kanapių įgijimo aplinkybes, tvirtindamas, kad kratos metu jo bute rasta žolė buvo duota J. S., teigė, kad ją atvežė pats J. S. iki jo namų be jokio tikslo ir nenurodė, ką su ja reikės daryti. Tvirtino, kad kanapės buvo skirtos asmeniniam naudojimui, tačiau tos pačios apklausos metu nurodė, jog pats žolės nevartoja. Taip pat teigė, kad kratos jo bute metu turėjo būti rasta 10 g kanapių, supakuotų po vieną gramą (10 maišelių) (t. 7, b. l. 175–176). Apklausiamas įtariamuoju 2020 m. lapkričio 4 d. D. V. patikslino, kad J. S. kanapes jam davė pabandymui parduoti, nes iki to laiko jis pardavinėjo tik jo duotą amfetaminą, taip pat nurodė, jog jos buvo skirtos ir asmeniniam vartojimui (t. 7, b. l. 180–181), tačiau 2020 m. spalio 15 d. apklausiamas specialiuoju liudytoju D. V. teigė, kad iš J. S. jis pirkdavo tik amfetaminą ir tik iš paties J. S. žinojo, jog jis galėjo gauti ir kanapių (t. 7, b. l. 129–130). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu D. V. nurodė, kad kanapes, rastas kratos jo namuose metu, buvo įgijęs iš J. S., tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė 10 maišelių su kanapėmis, kai kratos jo bute metu buvo rasta 17 maišelių. Siekiant pašalinti prieštaravimus nuteistojo D. V. parodymuose dėl kanapių įsigijimo, jis buvo apklaustas ir įrodymų tyrimo metu apeliacinės instancijos teisme, tačiau ir šios apklausos metu nuteistasis D. V. nebuvo nuoseklus, tos pačios apklausos metu nurodydamas, kad kanapes, rastas kratos jo bute metu, įgijo iš J. S., vėliau pareikšdamas, kad kanapes įgydavo iš A., gyvenusio (duomenys neskelbtini). (t. 15, b. l. 39–40). Taigi, akivaizdu, kad nuteistojo D. V. parodymų dalis dėl kanapių įgijimo aplinkybių yra prieštaringa – pirmų apklausų metu D. V. nedetalizavo, iš ko jas apskritai įgijo, vėliau teigė, kad iš J. S., tačiau sekančių apklausų metu nurodė priešingai, jog iš J. S. gaudavo tik amfetaminą, taip pat nurodė ir kitą narkotinių medžiagų tiekėją A. iš (duomenys neskebtini). Atkreiptinas dėmesys, jog D. V. pradžioje teigė, kad J. S. atvežė jam kanapes be tikslo, kitos apklausos metu jau tvirtino, jog pabandymui parduoti. Pažymėtina ir tai, kad D. V. netiksliai nurodė ir kratos jo bute metu rastą kanapių kiekį, negalėdamas paaiškinti šio prieštaravimo. Nors iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose ir pokalbių suvestinėse užfiksuotų duomenų galima daryti prielaidą, kad D. V. su J. S. kalba apie kanapes (,,trapi žalia arbata“), tačiau nei S. M., nei T. S., nei I. P. nepatvirtino, kad J. S. be amfetamino platino ir kanapes. Taigi, teisėjų kolegija nuteistojo D. V. parodymų dalį dėl kanapių įgijimo iš J. S. laiko nepatikima ir grįsdama J. S. kaltę ja nesivadovauja, taip pat nustačius, jog minėtų D. V. parodymų dalies nepatvirtina ir kita bylos medžiaga, kaltinimo dalis, susijusi su J. S. inkriminuotu kanapių, rastų kratos D. V. bute metu, platinimu šalintina iš kaltinimo. Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Baudžiamojoje teisėje galioja bendrasis teisės principas in dubio pro reo, reiškiantis, jog kiekviena abejonė, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jos išsklaidyti, vertinama kaltinamojo naudai. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (B., M. and J. v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; T. v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

66. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaudamasi byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, kurie sudaro nuoseklią įrodomąją logišką grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistieji J. S., D. V. ir S. M. bei atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės T. S., veikdami organizuota grupe, disponavo psichotropine medžiaga – amfetaminu kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, tačiau nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu J. S. disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų.

67. Byloje neginčytinai nustatyta, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio bendro naudojimo patalpoje buvo rastas maišelis su 29,963 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 5,806 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį S. M. savanoriškai pateikė policijos pareigūnams. Kratos metu pas R. P. rasti penki maišeliai su 3,859 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,200 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kuriuos jam pardavė D. V. Kratos metu D. V. namuose (duomenys neskelbtini), bei garaže (duomenys neskelbtini), buvo rasta 48,556 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 3,691 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Apžiūros metu T. S. vairuojamame automobilyje „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo rasta 39,497 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 5,098 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Taigi iš objektyvių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu iš minėtų asmenų buvo paimta 14,795 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, nesiekia labai didelio kiekio, kurį sudaro daugiau kaip 100 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.

68. Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamos veikos dalyko – amfetamino labai didelis kiekis buvo nustatytas vadovaujantis nuteistojo D. V. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiojo T. S. parodymais. Kaip matyti iš D. V. parodymų, kaltinime nurodytu laikotarpiu iš J. S. jis gaudavo kiekvieną mėnesį nuo 50 iki 100 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį išplatindavo. Nukentėjusysis T. S. tikslaus kiekio taip pat negalėjo įvardinti, nurodydamas, kad kas mėnesį iš J. S. gaudavo po 30-40 g arba 100-150 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Nors T. S. ir D. V. parodymai sutampa dėl psichotropinės medžiagos rūšies, tačiau jų pačių įvardinti kiekiai yra tik apytiksliai. Nukentėjusysis T. S. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė amfetamino kiekių neprisimenantis, nes nevedė apskaitos. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose taip pat nėra užfiksuota duomenų, galinčių patvirtinti tikslius kiekius, kuriais disponavo nuteistieji J. S., D. V. bei atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės T. S.. Pažymėtina ir tai, kad iš specialistų išvadų matyti, kad rastos psichotropinės medžiagos – amfetamino grynasis kiekis nuo bendrosios masės skyrėsi keliolika kartų, kitaip tariant, buvo pakankamai mažas ir visais atvejais skirtingas. Be to, D. V. neneigė, jog jam perduotą amfetaminą jis maišydavo su kitomis priemaišomis, bandydamas išgauti kuo didesnį kiekį.

69. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neteisingai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-85-976/2018 pateiktą išaiškinimą, nurodydamas, kad „vien tai, jog narkotinės ar psichotropinės medžiagos nerastos, negali užkirsti kelio taikyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, tačiau nusikalstamos veikos dalykas turi būti įrodytas“ ir praleisdamas toje pačioje nutartyje nurodytus esminius argumentus dėl tikslaus narkotinių medžiagų kiekio nustatymo būtinumo, t. y. kai negalima nustatyti tikslaus narkotinės medžiagos kiekio, kaltinamasis negali atsakyti už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Kadangi narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis yra viena esminių aplinkybių, pagal kurią diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, todėl dalyko kiekybinė išraiška nurodoma ir motyvuojama nepaliekant neaiškumų, pagal kurią BK 260 straipsnio dalį kvalifikuotina veika.

70. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šioje dispozicijoje nustatyta keletas alternatyvių šio nusikaltimo sudėties objektyviųjų (veikos) požymių. Veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas dispozicijoje išvardytų alternatyvių požymių ir tikslas jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. atlikus bent vieną iš nusikaltimo sudėtyje nurodytų objektyviųjų (veikos) požymių, kurie įstatyme nurodyti kaip alternatyvūs, laikoma, kad yra padarytas baigtas nusikaltimas.

71. Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėčių objektyviesiems požymiams būdingas specifinis nusikaltimo dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos. Konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, būtina įvardyti, kokios tai medžiagos, nustatyti tikslų jų kiekį. Nustatant tokių medžiagų rūšį, pavadinimą, savybes, kiekį, be kitų įrodymų, byloje turi būti specialisto išvada arba ekspertizės aktas. Kvalifikuojant veiką pagal atitinkamą BK 259 ar 260 straipsnio dalį, nusikalstamos veikos dalykas aprašomas ir pagrindžiamas taip, kad nekiltų abejonių, kokio pavojingumo veiką kaltininkas padarė. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

72. Kaip aukščiau nurodyta, byloje neginčijamai nustatyta, kad iš nuteistųjų D. V. ir S. M., nukentėjusiojo T. S. ir liudytojo R. P. buvo paimta 14,795 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, nesiekia nei didelio, nei labai didelio kiekio. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti D. V., S. M., T. S. parodymais dėl jiems perduotos psichotropinės medžiagos rūšies - amfetamino, šios psichotropinės medžiagos pavadinimas buvo minimas viso proceso metu, ši psichotropinė medžiagos rūšis buvo rasta T. S. vairuotame automobilyje, tokią pačią psichotropinę medžiagą S. M. perdavė policijos pareigūnams, taip pat tokia pati psichotropinė medžiaga buvo rasta kratos D. V. gyvenamojoje vietoje ir garaže metu. Tačiau nagrinėjamu atveju kyla abejonių dėl šiems asmenims J. S. perduotų grynų psichotropinių medžiagų kiekių, nes nusikalstama veika buvo vykdoma pakankamai ilgą laikotarpį ir didžioji dalis psichotropinės medžiagos buvo išplatinta. Vertinant bylos įrodymų visetą, darytina išvada, kad nuteistiesiems per visą nusikalstamos veikos laikotarpį perduotos psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekio nustatyti nėra galimybės, byloje nėra objektyvių, neginčytinų specialisto išvada, ekspertizės aktu ar kitais neabejotinais įrodymais patvirtintų faktinių duomenų dėl psichotropinės medžiagos kiekių. Atsižvelgiant į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, nesant galimybės nustatyti amfetamino grynos medžiagos tikslaus kiekio bei visas abejones ir neaiškumus, kurių nėra galimybės pašalinti, aiškinant nuteistojo naudai, nuteistasis negali atsakyti už labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos neteisėtą disponavimą, todėl J. S. nusikalstami veiksmai perkvalifikuojami iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies į BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį.

73. Nesant galimybės nustatyti J. S. D. V. ir T. S. perduoto amfetamino grynos medžiagos tikslaus kiekio, iš kaltinimo J. S. šalintina ir tai, kad jis perduodavo D. V. platinimui po 50 g arba 100 g, o T. S. – po 100 g arba 150 g amfetamino, ir nustatytina, kad J. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje padarė tokiais veiksmais:

- J. S. ikiteisminio tyrimo metu, tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip, nuo 2019 m. vasaros iki 2019 m. rugsėjo 24 d., turėdamas tikslą gauti neteisėtas pajamas vykdė psichotropinių medžiagų neteisėtą laikymą ir platinimą įvairiais kiekiais.

- Vykdydamas šią nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau, kaip 2019 m. vasarą, subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš S. M., D. V., T. S. ir, atlikdamas organizacinius veiksmus, paskirstė vaidmenis ir užduotis organizuotos grupės nariams:

- nurodydamas S. M. pagal jo (J. S.) atskirus nurodymus priimti įvairias psichotropines medžiagas saugojimui sutartose vietose ir taip neteisėtai jas laikyti, taip pat jas sverti ir fasuoti, bei pagal atskirą nurodymą įvairiais kiekiais paruoštas psichotropines medžiagas perduoti jam (J. S.);

- nurodydamas D. V. pardavinėti narkotines ir psichotropines medžiagas jų vartotojams, nustatydamas psichotropinių medžiagų kainas, t. y. nurodydamas, kad 1 g psichotropinės medžiagos mišinio turi būti parduodamas už 10 Eur, bei nurodydamas gautas pajamas sistemingai gabenti jam (J. S.);

- nurodydamas T. S. pardavinėti narkotines ir psichotropines medžiagas jų vartotojams, nustatydamas psichotropinių medžiagų kainas, t. y. nurodydamas, kad 1 g psichotropinės medžiagos mišinio turi būti parduodamas už 10 Eur, bei nurodydamas gautas pajamas sistemingai gabenti jam (J. S.),

- bei pats siekdamas užtikrinti stabilų narkotinių ir psichotropinių medžiagų tiekimą vykdė neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų įvairių kiekių neteisėtą gabenimą ir perdavimą S. M., D. V., T. S..

Tokiu būdu J. S., nuo 2019 m. vasaros, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2019 m. rugsėjo 24 d. (kai buvo laikinai sulaikytas ir suimtas), neteisėtai psichotropines medžiagas įvairiais kiekiais platinimui perduodavo D. V., o pastarasis psichotropines medžiagas platino Kauno mieste, už 1 g psichotropinės medžiagos mišinio gaudamas 10 Eur, ir per vieno mėnesio laikotarpį neteisėtai išplatindamas nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos, bei tokiu būdu organizuotos grupės naudai gaudamas ne mažiau kaip 1 000 eurų neteisėtų pajamų kiekvieną mėnesį.

Taip pat J. S. nuo 2019 m. vasaros, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2019 m. rugsėjo 24 d. (kai buvo laikinai sulaikytas ir suimtas), neteisėtai psichotropines medžiagas įvairiais kiekiais tolesniam platinimui perduodavo T. S., o pastarasis psichotropines medžiagas platino Kauno mieste, už 1 g psichotropinės medžiagos mišinio gaudamas 10 Eur, ir per vieno mėnesio laikotarpį neteisėtai išplatindamas nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos, bei tokiu būdu organizuotos grupės naudai gaudamas ne mažiau kaip 1 000 Eur neteisėtų pajamų kiekvieną mėnesį.

Taip pat J. S. vykdydamas savo, psichotropinių medžiagų tiekėjo, vaidmenį organizuotoje grupėje, ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo 24 d., veikdamas pagal organizuotos grupės nariams paskirstytas užduotis, 29,963 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 5,806 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, neteisėtai atgabeno iki (duomenys neskelbtini), bei nurodė S. M. paimti šias psichotropines medžiagas ir jas paslėpti sutartoje vietoje – (duomenys neskelbtini), rūsio bendro naudojimo patalpoje, ir ten jas laikyti iki atskiro nurodymo. S. M., vykdydama savo vaidmenį ir atskirą užduotį – slėpti psichotropines medžiagas, maišelį su psichotropinėmis medžiagomis perėmė iš J. S., nugabeno į sutartą slėptuvę ir bendrais veiksmais neteisėtai laikė iki 2019 m. rugsėjo 24 d., kai atliekamos kratos metu jas savanoriškai pateikė policijos pareigūnams.

J. S., tęsdamas nusikalstamą veiką ir 2019 m. gruodžio 20 d. būdamas paleistas iš suėmimo, atnaujino organizuotos grupės, jau tuo metu susidedančios iš D. V., T. S., veiklą ir toliau neteisėtai gabendavo ir įvairiais kiekiais neteisėtai perduodavo D. V. bei T. S. platinimui skirtas psichotropines medžiagas.

Tokiu būdu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis D. V., ne vėliau kaip 2020 m. sausio 28 d., perdavė nenustatytą psichotropinių medžiagų kiekį, kurį D. V. platino Kauno mieste, o 2020 m. sausio 28 d., apie 17.40 val., D. V., vykdydamas organizuotos grupės vadovo – J. S. nurodymą, dalį šios psichotropinės medžiagos – 3,859 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,200 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ties (duomenys neskelbtini), už 50 Eur sumą neteisėtai pardavė R. P..

Taip pat J. S., vykdydamas nusikalstamą sumanymą, siekdamas užtikrinti tolesnį psichotropinių medžiagų platinimą, 2020 m. balandžio 13 d., apie 15.30 val., iškvietė T. S. į savo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), kur rūsyje įrengtoje sporto salėje T. S. tolesnio platinimo tikslu perdavė ne mažiau kaip 39,479 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 5,098 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. T. S., vykdydamas J. S. nurodymą dėl psichotropinių medžiagų platinimo, šias medžiagas, supakuotas į aštuonis plastmasinius maišelius, automobiliu „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno iki Užnemunės gatvės, Kaune, kur 2020 m. balandžio 13 d., apie 15.44 val., buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o neteisėtai gabenta ir laikyta psichotropinė medžiaga buvo surasta.

J. S., toliau vykdydamas nusikalstamą sumanymą, siekdamas užtikrinti tolesnį psichotropinių medžiagų platinimą, ne vėliau kaip 2020 m. gegužės 18 d., neteisėtai apie 48,556 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 3,691 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, perdavė D. V., kuris šias medžiagas neteisėtai laikė savo namuose – (duomenys neskelbtini), iki kratos metu medžiagos buvo surastos ir išimtos.

Tokiu būdu J. S., veikdamas organizuotoje grupėje, per laikotarpį nuo 2019 m. vasaros iki 2019 m. rugsėjo 24 d., bei nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. laikė, gabeno ir išplatino tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 14,795 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.

74. Nuosprendis dėl D. V. nėra apskųstas, tačiau vadovaujantis BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei pagrindais, atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu keičiama J. S. nusikalstamos veikos kvalifikacija, o nuteistajam D. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės yra susijusios su J. S. veiksmais, byloje būtina peržengti apeliacinio skundo ribas ir D. V. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies į BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, nes kratos metu D. V. namuose bei garaže buvo rasta 48,556 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 3,691 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, bei 13,529 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, o šie psichotropinės ir narkotinės medžiagų kiekiai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, nesiekia nei didelio, nei labai didelio kiekio.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje 260 straipsnio 1 dalyje

75. Nesutiktina su nuteistojo J. S. apeliacinio skundo teiginiais, kad kratos bute (duomenys neskelbtini), metu rastą psichotropinę medžiagą – metamfetaminą S. M. perdavė ne jis, nes šiuos jo teiginius paneigia byloje ištirti įrodymai.

76. Kaip jau nurodyta aukščiau, byloje nustatyta, kad J. S., veikdamas organizuotoje grupėje su S. M., D. V. ir T. S., disponavo psichotropinėmis medžiagomis.

77. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kratos metu (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: svarstyklės, popieriaus skiautė su baltos spalvos milteliais ir švirkštas su medžiaga (t 1, b. l. 165–169). Ištyrus šiuos objektus specialisto išvadomis nustatyta, kad baltos spalvos milteliuose, kurių masė yra 0,603 g, iš popieriaus skiautės, rasta 0,148 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, o švirkšte esančioje medžiagoje, kurios laisvos bazės masė 0,009 g, yra 0,009 g psichotropinės medžiagos metamfetamino (t. 1, b. l. 174–175; t. 2, b. l. 1–2).

78. Nuteistoji S. M. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino, kad bute kratos metu rastas psichotropines medžiagas jai davė J. S.. Kitų asmenų, iš kurių galėtų įsigyti narkotikus, ji nepažinojo. Nurodė, jog rastos medžiagos buvo skirtos jos asmeniniam vartojimui ir bute buvo rasta tik maža jų dalis, kitą dalį ji jau buvo suvartojusi. Švirkštą su psichotropine medžiaga jai taip pat davė J. S.. Tikslaus laiko, kada jai buvo perduotos psichotropinės medžiagos, S. M. neprisiminė, galėjo būti kelios dienos prieš J. S. sulaikymą. Šias S. M. nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojos J. P. 2019 m. rugsėjo 24 d. duoti parodymai, kad J. S. už pagalbą platinant nemokamai vartojimui duodavo psichotropinių medžiagų S. M.. Be to, liudytoja V. B. nurodė iš S. M. pasakojimų žinojusi, jog narkotinių medžiagų vartojimui ji gaudavo iš J. S.

79. Be aptartų parodymų, aplinkybę, kad kratos bute metu rastos psichotropinės medžiagos buvo perduotos J. S., patvirtina ir anksčiau aptarti J. S. laiškai. Iš 2019 m. spalio 28 d. laiško, adresuoto J. P., matyti, kad S. M. turi jam parašyti laišką, jog ji paėmė jo naudotą švirkštą su krauju, įtraukė to daikto, kur jis mėgo, ir padėjo ten, kur „mentai“ liepė, nes ji jų bijojo ir jie jai taip liepė. Voką turi užrašyti S. M., o J. P. jį turi išsiųsti. S. M. laiške turi parašyti, kad jį apkalbėjo, ir jo atsiprašyti. 2019 m. spalio 29 d. laiške J. S. liepia J. P. paaiškinti, jog S. M. nuo to blogiau nebus, jei pasakys, kad bute rastos medžiagos buvo jos. Taigi iš šių laiškų turinio matyti, kad J. S. vertė S. M. prisiimti kaltę ir dėl bute rastų psichotropinių medžiagų. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai patvirtina aplinkybę, kad bute (duomenys neskelbtini), J. S. laikė psichotropines medžiagas ir duodavo nurodymus S. M., ką su jomis daryti. Aplinkybę, jog būtent J. S. perdavė S. M. bute rastas psichotropines medžiagas – metamfetaminą, sustiprina ir tai, kad J. S. šlapime, kuris buvo paimtas 2019 m. rugsėjo 24 d., t. y. tą pačią dieną, kada buvo atlikta krata, buvo rasta ta pati psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kaip ir medžiaga, kuri buvo paimta kratos metu, tame tarpe ir švirkšte (t. 9, b. l. 137).

80. Taigi, įvertinus aptartus byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos pakanka veikos aplinkybėms nustatyti, sujungti jas į nuoseklią ir logišką grandinę, o kartu ir J. S. kaltei konstatuoti. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tiek objektyviąją nusikalstamos veikos pusę, tiek subjektyviąją, padarydamas išvadą, kad J. S., perduodamas S. M. psichotropines medžiagas, turėjo tikslą kitokiu būdu platinti psichotropines medžiagas, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 181 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje

81. Nuteistasis J. S. neigia kaltę tiek dėl T. S. turto prievartavimo, tiek dėl T. S. ir S. P. turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, teigia esąs nuteistas be įrodymų, remiantis tik nukentėjusiojo T. S. apkalbomis. Su šiais skundo teiginiais teisėjų kolegija nesutinka.

82. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. S. ir D. V. prekiavo J. S. perduotomis psichotropinėmis medžiagomis – amfetaminu. 2020 m. balandžio 13 d. atliekant T. S. automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūrą buvo rasta ir paimta 39,479 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 5,098 g amfetamino, kuriuos tą pačią dieną T. S. gavo iš J. S.. Iš bylos duomenų matyti, kad 2020 m. balandžio 24 d. 3.37 val. buvo padegtas automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso UAB „B.“, valdytojas – R. E. S., taip pat apdegė greta stovėjęs automobilis „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso S. P. (t. 4, b. l. 55). Iš įvykio 2020 m. balandžio 24 d. vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti šalia stovėję sudegę automobiliai „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nuo grindinio paimtas skysčio mėginys (t. 4, b. l. 47–48). 2020 m. birželio 3 d. specialisto išvadose nustatyta, kad ant audeklo skiautės su skysčio mėginiu, kuris buvo paimtas nuo grindinio, yra žibalo ir dyzelio pėdsakų, taip pat ant D. V. asmens kratos metu paimtų drabužių – džemperio ir kelnių degių skysčių nebuvo rasta, tačiau ant sportinių batelių rasti dyzelio ir alyvos pėdsakai. Dyzelio alyvos pėdsakai yra degūs skysčiai (t. 3, b. l. 138–138, t. 4, b. l. 61–62).

83. Nukentėjusysis T. S. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino, kad už J. S. jam perduotą amfetaminą, kurį jo automobilyje rado ir paėmė policijos pareigūnai, pastarasis reikalavo jam grąžinti 280 Eur, tačiau tokios pinigų sumos jis neturėjo. J. S. nustatė terminą, kad iki 2020 m. balandžio 21 d. neva skola turi būti grąžinta. Iš J. S. rašytų žinučių suprato, kad jeigu negrąžins šios skolos, su juo bus susidorota. Pažymėjo, kad J. S. grasinimai nebuvo tiesioginiai, tačiau tokiais J. S. ketinimais jis neabejojo, kadangi buvo matęs, kaip J. S. mušė D. V. už skolą, susidariusią už laiku negrąžintus pinigus, gautus pardavus J. S. perduotas psichotropines medžiagas. Apie sudegusį automobilį sužinojo 2020 m. balandžio 24 d. ryte, kai jam apie tai pranešė policijos pareigūnai. Tai, kad nukentėjusysis T. S. negalėjo parodyti žinučių su J. S. grasinimais, jo parodymų nedaro nepatikimais, kadangi jo parodymus patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai.

84. Įtemptus ir konfliktinius T. S. ir J. S. santykius patvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti pokalbiai ir susirašinėjimai tarp J. S. ir T. S., iš kurių matyti, kad jau nuo 2020 m. kovo 23 d. J. S. reikalavo iš T. S. pinigų už perduotas psichotropines medžiagas. J. S. reikalavo, kad pinigų atidavimas turi būti kiekvieną dieną, tačiau T. S. skundėsi neturintis pinigų: „Nėra zakazu. Tada pirmą savaitę pajudėjo, o dabar zazsojus“, susirašinėjimo metu ne vieną kartą kilo konfliktas dėl laiku neperduodamų pinigų. 2020 m. kovo 25 d. J. S. skambino T. S. ir klausė, kada šis žada pas jį pasirodyti. T. S. nurodė neatvažiuosiantis, nes neturi pinigų. Tarp jų vėl kilo konfliktas. J. S. pyko, jog T. S. nevykdo susitarimo. Galiausiai pradėjo grasinti, kad „lavonas, aš tave (necenzūrinis žodis) per šikną (keiksmažodis)“. 2020 m. kovo 26 d. J. S. skambino D. V. ir liepė nebendrauti su T. S., jį užblokuoti. Taigi, nors buvo bendraujama laikantis konspiracijos ir užmaskuotai, tačiau šie pokalbiai patvirtina, kad J. S. už perduotas psichotropines medžiagas nuolat reikalavo iš T. S. pinigų, o T. S. vis nurodydavo pinigų neturintis. Pažymėtina, kad taip pat buvo bendraujama ne tik tiesiogiai telefonu, bet ir per programėles „Viber“, „Signal“ (t. 5, b. l. 87–93, 94–125).

85. Nuteistasis D. V. net tik pripažino kaltę J. S. nurodymu padegęs T. S. automobilį, bet taip pat patvirtino žinojęs, kad T. S. buvo skolingas J. S. apie 250 Eur už psichotropines medžiagas, kurias paėmė policijos pareigūnai. Nurodė, jog J. S., T. S. laiku negrąžinus pinigų, labai pyko, galiausiai jam liepė sudeginti T. S. automobilį ir, likus savaitei iki įvykio, pats nuvežė ir parodė, kur jis gyvena. D. V. patvirtino T. S. automobilį bandęs padegti du kartus. Pirmą kartą nepavyko, nes aikštelėje, kurioje buvo pastatytas T. S. automobilis, buvo pašalinių žmonių. Antrą kartą, kaltinime nurodytu laiku, apsirengęs tamsiai rūbais ir užsidėjęs ant galvos gobtuvą, priėjęs prie T. S. automobilio ir užpylęs degaus skysčio ant priekinio lango ir po kapotu, jį padegė. Matė, kad šalia buvo ir kitas automobilis, bet apie tai negalvojo, nes privalėjo sudeginti T. S. automobilį. Grįžęs namo, kadangi nuo tos vietos gyveno netoli, apie įvykdytą užduotį J. S. informavo SMS žinute su tekstu „iškepiau skrudintas bulvytes“. Šiuos D. V. parodymus patvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti susirašinėjimai tarp D. V. ir J. S., iš kurių matyti, kad 2020 m. balandžio 23 d. 23.17 val. J. S. parašė D. V. SMS žinutę „jei šiandien neiškepsi, tai rytoj kepsim kaip aš šiandieną norėjau kepti. Matai, kad jisai jau visai (necenzūrinis žodis), ir iškepęs parašyk“. D. V. atsako „tai jo“. 2020 m. balandžio 24 d. 3.48 val. D. V. parašė SMS žinutę „gal bulvyčių fri?“. Tą pačią dieną 13.45 val. J. S. skambino D. V. ir klausė „skanių bulvių iškepei?“, D. V. atsakė „jo“ (t. 5, b. l. 87–93, 94–125). Iš vaizdo įrašuose užfiksuotų duomenų matyti, kad T. S. valdomas automobilis buvo padegtas 2020 m. balandžio 24 d. 3.37 val. (t. 4, b. l. 44–46).

86. Sugretinus D. V. parodymus su užfiksuotu susirašinėjimu tarp jo ir J. S. bei faktinėmis veikos padarymo aplinkybėmis, matyti, kad sutampa automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padegimo laikas ir J. S. terminas, nustatytas T. S. tariamai skolai grąžinti – pinigai J. S. turėjo būti perduoti 2020 m. balandžio 21 d., automobilis padegtas 2020 m. balandžio 24 d paryčiais. D. V., grįžęs namo, kaip ir prašė J. S., apie tai jį informavo SMS žinute. Nuteistasis D. V. paaiškino, kad žinutės tekstas „gal bulvyčių fri?“ reiškė, jog jis įvykdė J. S. užduotį ir padegė T. S. automobilį. Be to, tiek automobilio sudeginimo išvakarėse, tiek įvykio dienos metu J. S. susirašinėjimo metu taip pat naudojo tą pačią „kepimo“ frazę, kuri, kaip nustatyta, reiškė T. S. automobilio padegimą. Kad J. S. vertė D. V. sudeginti T. S. automobilį, patvirtina jo SMS žinutė, adresuota D. V., „jei šiandien neiškepsi, tai rytoj kepsim kaip aš šiandieną norėjau kepti. Matai, kad jisai jau visai (necenzūrinis žodis), ir iškepęs parašyk“. Be to, iš šios žinutės turinio matyti, jog J. S. toliau piktinosi T. S.. Taip pat D. V. parodymai patvirtina T. S. parodymus apie J. S. reikalautus pinigus už perduotas psichotropines medžiagas, kurias paėmė policijos pareigūnai. Todėl sutikti su skundo argumentu, kad byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti D. V. ir T. S. parodymus, nėra pagrindo. Kitaip tariant, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti pokalbiai ir susirašinėjimai tarp J. S. ir D. V., bei J. S. ir T. S. visiškai patvirtina T. S. ir D. V. parodymus bei paneigia nuteistojo nurodytas aplinkybes, jog jis nevertė T. S. sumokėti jam 280 Eur už pastarajam perduotas psichotropines medžiagas ir neliepė D. V. padegti T. S. automobilio dėl laiku nesumokėtų pinigų.

87. Nors apeliaciniame skunde akcentuojami D. V. nusikalstamos veikos darymo metu vilkėti rūbai, nes D. V. nurodė, kad buvo apsirengęs tamsiais rūbais, o vaizdo įraše užfiksuotas asmuo vilki šviesius rūbus, tačiau teismas šiuos nesutapimus laiko nereikšmingais. Remiantis specialisto išvada, dyzelio alyvos pėdsakai buvo rasti tik ant D. V. sportinių batų, paimtų jo asmens apžiūros metu, o D. V. dėl objektyvių priežasčių galėjo neprisiminti tą kartą vilkėtų rūbų, juo labiau, kai iš bylos medžiagos matyti, kad jis yra vartojantis psichotropines medžiagas. Be to, D. V. patvirtino, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas vyras yra jis. Taip pat apeliaciniame skunde ginčijamos aplinkybės dėl ankstesnio fizinio smurto vartojimo D. V. atžvilgiu, tačiau šios faktinės aplinkybės nustatytos T. S. ir D. V. parodymais, kurie teisėjų kolegijai abejonių nekelia.

88. Pažymėtina, kad byloje nekyla ginčo, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis buvo sunaikintas svetimas turtas – ne tik automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB „Mogo“, faktiškai valdomas T. S., bet ir šalia jo stovėjęs automobilis „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis S. P.. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užsidegė nuo šalia užsiliepsnojusio ir degusio automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šių aplinkybių neginčija ir J. S..

89. Įvertinus aptartus byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos pakanka veikos aplinkybėms nustatyti, o kartu ir J. S. kaltei konstatuoti dėl abiejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 181 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad J. S., neturėdamas teisėto pagrindo, naudodamas psichinę prievartą, atvirai vertė nukentėjusįjį T. S. perduoti 280 Eur, ir 2020 m. balandžio 24 d. suorganizavo nukentėjusiojo turto – naudojamo automobilio Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sunaikinimą, padarydamas nukentėjusiajam T. S. 3 657 eurų turtinę žalą. Be to, J. S., nurodydamas D. V. sunaikinti nukentėjusiojo T. S. turtą – automobilį „Opel Astra“, o 2020 m. balandžio 24 d., apie 04.00 val., pastarajam šį automobilį apipylus degiu skysčiu ir jį padegus, bei nuo šio degančio automobilio užsiliepsnojus ir sudegus greta stovėjusiam automobiliui „Citroen C5“, priklausančiam S. P., J. S. veikdamas neapibrėžta tyčia kartu su D. V. sunaikino svetimą, S. P. priklausantį, turtą visuotinai pavojingu būdu, padarydamas nukentėjusiajam S. P. 2 000 eurų turtinę žalą. J. S. turto prievartavimo ir T. S. turto sunaikinimo atveju veikė tiesiogine tyčia – jis suvokė, jog neturėdamas jokio teisinio pagrindo ir naudodamas psichinę prievartą (grasinimus), vertė T. S. perduoti 280 Eur sumą ir, liepdamas D. V. sunaikinti T. S. automobilį viešoje vietoje jį padegant, norėjo, kad tokiu būdu būtų sunaikintas T. S. turtas, taip pat suvokė ir tai, jog automobilių stovėjimo aikštelėje šalia T. S. automobilio greta gali stovėti kitų automobilių, todėl numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali kilti žala ir kitų asmenų turtui, šiuo atveju S. P. turtui – automobiliui „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau nors to nesiekė, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti, todėl S. P. turto sunaikinimo atveju J. S. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Taigi, J. S. veiksmus pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį.

90. Pažymėtina, kad 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, įsigaliojusiu nuo 2023 m. birželio 1 d., buvo pakeista BK 181 straipsnio redakcija, šio straipsnio 2 dalyje numatanti nusikalstamą veiką kvalifikuojančius požymius ,,didelės vertės“ turto prievartavimas bei ,,didelės turtinės žalos padarymas“, nekeičiant kitų šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių ir straipsnio sankcijos. J. S. nusikalstama veika pagal BK 181 straipsnio 2 dalį kvalifikuota dėl jam inkriminuoto šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio – prievartaujant turtą, t. y. 280 Eur, T. S. turto - automobilio sunaikinimo, šis nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis buvo tiek 2018 m. gruodžio 4 d. įstatymu Nr. XIII-1682 patvirtintoje BK 181 straipsnio 2 dalies redakcijoje, tiek ir galiojančioje redakcijoje nuo 2023 m. birželio 1 d. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Kadangi nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti BK 181 straipsnio 2 dalies redakcija nuteistojo J. S. teisinės padėties nešvelnina, jo veika kvalifikuotina pagal nusikalstamos veikos metu galiojusią BK 181 straipsnio 2 dalies redakciją (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymas Nr. XIII-1682).

Dėl bausmių

91. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu perkvalifikavus nuteistųjų J. S. ir D. V. nusikalstamus veiksmus pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, iš naujo sprendžiamas klausimas ir dėl nuteistiesiems skirtinos bausmės.

92. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia (be kita ko) reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį.

93. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų etapų – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

94. J. S. padarė keturias baigtas, tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių trys, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 181 straipsnio 2 dalyje, priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), veika, numatyta BK 187 straipsnio 2 dalyje, – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Byloje nenustatyta J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (laikotarpiu nuo 2019 m. vasaros iki 2019 m. rugsėjo 24 d. ir nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. gegužės 18 d.), padarė organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vertinant J. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis matyti, kad J. S. vaidmuo disponuojant psichotropinėmis medžiagomis nebuvo antraeilis, priešingai, J. S. buvo šios nusikalstamos veikos organizatorius, kuris subūrė organizuotą grupę ir jai vadovavo, griežtai kontroliuodamas kitų grupės narių veiksmus, taip siekdamas gauti neteisėtas pajamas, o tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios bylos duomenimis, J. S. praeityje ne kartą teistas, be kita ko, ir už narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų platinimą, už kurį jam buvo paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas jis padarė ne tik neišnykus ankstesniems teistumams, bet ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. J. S. baustas ir administracine tvarka. Kitaip tariant, nei išreikštas pasitikėjimas taikant lyginį paleidimą, nei paskirtos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo J. S. elgesiui neturėjo – J. S. nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis, priešingai, buvo iš anksčiau susiformavusio priešingo teisei elgesio tąsa. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. S. už BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos dydį didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

95. Paskyrus J. S. naują bausmę, keičiama ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo. Apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad J. S. inkriminuoti nusikaltimai, numatyti BK 181 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Atsižvelgiant į tai, J. S. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bendrinamos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu. Taip pat, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu J. S. paskirta subendrinta bausmė, kaip ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrinama su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu.

96. D. V. padarė tris baigtas, tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių dvi, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), veika, numatyta BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, – sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Byloje nustatytos dvi D. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės: D. V. prisipažino padaręs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi, taip pat padėjo jas išaiškinti bei atskleidė jose dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau buvo nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarė organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vertinant D. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis matyti, kad nusikalstamų veikų darymo metu D. V. teistumas buvo išnykęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino D. V. neteistu, baustas administracine tvarka, dirbantis, serga onkologine liga, jam nustatytas tik 50 procentų darbingumas. Vertinant D. V. asmenybės pavojingumą, darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, matyti, kad pastarasis nebuvo šios nusikalstamos veikos iniciatorius, buvo jos vykdytojas. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. V. į nusikalstamos veikos darymą įsitraukė J. S. iniciatyva ir buvo tiesiogiai nuo jo priklausomas. Nors D. V. savo veiksmais prisidėjo prie minėto sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, tačiau jau ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltę, teikė išsamius paaiškinimus, nurodė ne tik visas jam žinomas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bet ir atskleidė joje dalyvavusius asmenis bei jam žinomą psichotropinių medžiagų platinimo mechanizmą. Tokios pačios pozicijos nuteistasis laikėsi ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija, įvertinusi reikšmingą D. V. indėlį atkleidžiant nusikalstamų veikų aplinkybes, jo vaidmenį bei mažesnį jo asmenybės pavojingumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą, pagrįstai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir D. V. neskyrė realios laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 320 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka negali būti pabloginta nuteistojo padėtis, išskyrus tuos atvejus, jeigu yra paduoti prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 41 straipsniu, sprendžia, kad net ir perkvalifikavus D. V. veiksmus pagal lengvesnę nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, bausmės tikslai bus pasiekti D. V. palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir jos dydį, t. y. laisvės apribojimą. Kitoks šios bausmės mažinimas ar jos švelninimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, prieštarautų teisingumo principui.

Dėl rašymo apsirikimo klaidos

97. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nustatydamas nuteistųjų J. S., D. V. ir S. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nurodė, jog J. S. ir D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 160 straipsnio 3 dalyje, o S. M. – BK 160 straipsnio 1 dalyje, veikdami organizuotoje grupėje. BK 160 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vaiko įtraukimą ne gydymo tikslais vartoti vaistus ar kitas apkvaišinančias nenarkotines priemones, ar Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nė vienam iš nuteistųjų nebuvo inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 160 straipsnį bei tai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistuosius pripažino kaltais atitinkamai pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1, 3 dalis, šią rašymo apsirikimo klaidą, kuri nekeičia skundžiamo Kauno apygardos teismo nuosprendžio esmės, ištaiso, nurodydama, kad nuteistieji J. S., D. V. ir S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, veikdami organizuotoje grupėje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendį pakeisti:

J. S. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies į BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtą bausmę apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžiu J. S. paskirtomis bausmėmis už nusikaltimus, numatytus BK 181 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti J. S. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta 4 (ketverių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės bausme – prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir J. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.

Pašalinti iš Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžiu įrodytomis pripažintų J. S. nusikalstamos veikos aplinkybių, kad J. S. laikė, gabeno ir išplatino 13,529 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.

Nustatyti, kad J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija).

D. V. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies į BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, nekeičiant Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės.

Kitą Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ištaisyti Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą ir patikslinti nuosprendžio aprašomąją dalį, nurodant, kad nuteistieji J. S., D. V. ir S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, veikdami organizuotoje grupėje.