Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Artūro Ridiko, spręsdama nuteistojo V. G. ir jo gynėjos advokatės Onos Klinavičienės kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 8 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, BPK 44 straipsnio 6 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus, nesivadovavo in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu bei kasacinės instancijos teismo praktika, šie pažeidimai suvaržė nuteistojo procesines teises į teisingą bylos nagrinėjimą ir veiksmingą gynybą, taip pat sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus.

Kasatorių nuomone, teismai nepagrįstai ir neteisingai V. G. nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose. Pažymi, kad nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos šios nusikalstamos veikos padarymo buvo grindžiama prielaidomis ir spėjimais, nepašalintomis abejonėmis, prieštaringais ir nepatikimais nuteistojo (bendrininko) M. A. bei paties nuteistojo V. G. 2021 m. sausio 25 d. ir 2021 m. sausio 26 d. ikiteisminio tyrimo apklausų parodymais, taip pat tinkamai neištyrus (t. y. paties nuteistojo V. G. teisiamųjų posėdžių metų duotų parodymų; nepaskyrus papildomų tyrimų, siekiant nustatyti, ar ant V. G. rūbų ir avalynės buvo nukentėjusiojo kraujo pėdsakų, taip pat, ar įvykio vietoje buvo rasti nuteistojo biologiniai pėdsakai; neidentifikavus kiekvieno bendrininko padarytų sužalojimų kiekio ir pobūdžio nukentėjusiajam) ir neįvertinus visų duomenų.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai tinkamai neįvertino faktinių bylos aplinkybių (t. y. brolių nesiejo glaudus tarpusavio ryšys; bendravo retai), dėl to nepagrįstai iš nuteistųjų priteisė nukentėjusiajam V. R. neturtinės žalos atlyginimą.

Kasatorių nuomone, nuteistajam V. G. už inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė. Paskiriant keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgta į nuteistojo socialinius ir šeiminius ryšius, elgesį, polinkius bei nusikaltimo padarymo priežastis.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis, BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Susipažinus su kasacinio skundo turiniu nustatyta, kad kasatoriai nenurodo teisinių argumentų, ne tik pagrindžiančių, kad buvo padaryti esminiai procesiniai ir BPK 20 straipsnio pažeidimai, bet ir padarytų teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, pripažįstant V. G. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį.

Kasacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka, vadovaujasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis, todėl kasacinio skundo teiginiai, susiję su netinkamu teismų atliktu įrodymų vertinimu ir tuo pagrindu padarytomis išvadomis, taip pat pateikiant ir savą įrodymų vertinimą, negali būti nagrinėjami kasacine tvarka, nes šie kasacinio skundo teiginiai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko. Pažymėtina, kad kasacinio skundo turinys iš esmės suponuoja pakartotinį aplinkybių vertinimą, o ne teisės taikymo pažeidimo ištaisymą. Teisinių argumentų, kurie pagrįstų, kad buvo padaryti esminiai BPK straipsnių pažeidimai ar netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nėra pateikta. Atkreiptinas kasatorių dėmesys, kad nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis veikų aplinkybėmis ir byloje surinktų įrodymų vertinimu bei su nepalankiais teismų sprendimais, savaime nelemia neteisingo baudžiamojo įstatymo taikymo ar esminio baudžiamojo proceso nuostatų pažeidimo.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-628/2022, 2K-67-942/2022, 2K-227-697/2022 ir kt.).‏‏‎ Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nesutikimas su priteistu neturtinės žalos atlyginimu ir jos dydžiu grindžiamas tik kasatorių subjektyviu vertinimu dėl tinkamai neįvertintų faktinių aplinkybių, tačiau nepateikiant, kokias konkrečiai baudžiamojo proceso įstatymo ir Civilinio kodekso normų aiškinimo ir taikymo klaidas padarė teismai, spręsdami ginčijamą klausimą. Tokie kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais pagal BPK 369 straipsnio nuostatas ir nesudaro kasacijos apskundimo pagrindo.

Atkreiptinas kasatorių dėmesys ir į tai, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuteistajam V. G. paskirtos per griežtos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau iš apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad šis klausimas nebuvo keltas ir nagrinėjamas, dėl to pagal minėtas BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas, tai nesudaro kasacinio apskundimo pagrindo.

Be to, pažymėtina, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatorių prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Kasaciniame skunde nurodytas prašymas – išteisinti V. G. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose – neatitinka BPK 382 straipsnio nuostatų, nes kasacinės instancijos teismas neturi įgaliojimų priimti tokį sprendimą, t. y. išteisinamųjų nuosprendžių nepriima, o gali tik baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 382 straipsnio 2 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo V. G. ir jo gynėjos advokatės Onos Klinavičienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.