Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo V. G. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 21 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. V. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą bei BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su M. A., dėl savanaudiškų paskatų tyčia itin žiauriai nužudė kitą žmogų, įsibrovę į patalpą bei panaudodami fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: 2020 m. lapkričio 30 d. apie 15.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, V. G. alkūne išdauždamas kambario lango stiklą ir atkabindamas durų vidinį kablį, kartu su M. A. įsibrovė į P. R. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir bendrais veiksmais, siekdami priversti P. R. atiduoti pinigus, kankindami, itin žiauriai, per ilgą laiko tarpą, sukeliant dideles fizines kančias, sudavė kojomis, rankomis bei pagaliu ne mažiau kaip 12 smūgių P. R. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarė P. R. odos nubrozdinimus kaktos abejose pusėse, muštinę žaizdą su aplinkiniu odos nubrozdinimu nosies kairėje pusėje, kraujosruvas odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke bei kairės akies vokuose, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose momens – smilkinio srityje abipus ir pakaušio srityje, kraujosruvas abiejuose smilkininiuose raumenyse, plačią kraujosruvą veido minkštuosiuose audiniuose, viršutinio žandikaulio lūžimą pagal La Fort II tipą, nosies kaulų lūžimą, kraujosruvas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų galvos smegenų pusrutulių visame paviršiuje, tarpslankstelinio disko tarp kaklinių VI ir VII stuburo slankstelių plyšimą bei nežymią kraujosruvą priestuburiniuose minkštuosiuose audiniuose plyšimo vietoje, krūtinkaulio tiesioginį lūžimą bei masyvią kraujosruvą užkrūtinkauliniuose puriuosiuose audiniuose ir tarpusienio priekinės dalies puriuosiuose audiniuose, dešinės pusės I, II, III, VI, VII, VIII, IX ir kairės pusės II, III, IV tiesioginius lūžimus bei kraujosruvas tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, dešinės pusės I, II, IV, V, VI, VII ir kairės pusės II, III, V, VI, VII netiesioginius lūžimus bei kraujosruvas tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, kraujosruvą nugaros kairės pusės raumenyse mentės srityje, kraujosruvas odoje ir poodyje bei muštines žaizdas abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose, ko pasėkoje dėl stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio dauginiais veido kaulų lūžimais, stuburo kaklinės dalies tarpslankstelinio disko plyšimu, dauginiais krūtinės ląstos kaulų lūžimais, nukraujavimu į kūno audinius ir išorę - trauminiu šoku, nukentėjusysis P. R. mirė įvykio vietoje, t. y. jį nužudė ir pasikėsino pagrobti P. R. pinigus, tačiau plėšimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes pinigų nerado.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka V. G. laikinai sulaikytas 2021 m. sausio 21 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus apylinkės rūmų 2021 m. sausio 22 d. nutartimi V. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Vėlesnėmis to paties teismo ir Kauno apygardos teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas V. G. buvo tęsiamas iki 2022 m. liepos 21 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Kaltinamasis V. G. skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį ir paleisti jį iš suėmimo, paskiriant jam švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, namų areštą ar šių priemonių kompleksą. Taip pat skundu teismo prašoma pasisakyti dėl baudžiamosios bylos duomenų (įrodymų) pakankamumo.

4.1. Kaltinamojo teigimu, skundžiama apygardos teismo nutartis yra nemotyvuota ir formali. Pirmiausia, byloje nėra ir duomenų, kurie pagrįstų jam inkriminuojamą kaltinimą. V. G. įsitikinimu, prokuroras palaikydamas kaltinimą nagrinėjamoje byloje vadovaujasi tik galimybėmis ir kito kaltinamojo parodymais, kurių nepagrindžia jokie kiti bylos duomenys.

4.2. V. G. pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas jau tris kartus kaip nepagrįstą pašalino ankstesnėmis Kauno apygardos teismo nutartimis jo atžvilgiu konstatuotą suėmimo taikymo pagrindą – bėgimą (slapstymąsi) nuo teisėsaugos (BPK 121 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nepaisydamas to, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje vėl konstatavo šį suėmimo pagrindą bei, kaltinamojo įsitikinimu, būtent jis buvo esminis sprendžiant dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino jo atžvilgiu pratęsimo. Anot V. G., tai reiškia, kad Kauno apygardos teismas ketvirtą kartą akivaizdžiai ignoruoja aukštesnės instancijos teismo nustatytus faktus.

4.3. Skunde taip pat nurodoma, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta ir jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad V. G. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamasis pažymi, jog turi šeimą, augina mažametę ir nepilnametę dukras, padeda ligotiems tėvams ir visiems jo šeimos nariams reikalinga visokeriopa jo pagalba. Taip pat V. G. nurodo, kad turi faktinę gyvenamąją vietą, kurioje gyvena jau 11 metų, o taip pat ir deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje taip pat galėtų gyventi bei jog būdamas laisvėje galėtų dirbti bei padėti šeimos nariams. Skunde keliamas ir klausimas kokiais būdais byloje buvo nustatyti kaltinamojo slapstymosi nuo proceso ir naujų nusikaltimų padarymo rizikos koeficientas ar šios rizikos pasireiškimo balai.

4.4. Atsižvelgdamas į tai, kas minėta, kaltinamasis pabrėžia, kad jo kaltė nagrinėjamoje byloje yra grindžiama šabloniniais ir butaforiniais pagrindais, o kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminas jo atžvilgiu pratęstas realiai neįvertinus ir nepagrindus nutartyje cituojamų šios priemonės taikymo pagrindų.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė jos ginamojo skundą tenkinti, o prokuroras skundą prašė atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo V. G. skundas atmestinas.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo V. G. skundą ir įvertinusi teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo suėmimo pratęsimas yra pagrįstas ir teisėtas.

7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (pratęsiamos) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Nors V. G. ginčija duomenų pakankamumą jo kaltei pagrįsti, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija šio klausimo nagrinėjamoje stadijoje nesprendžia. Teismas nagrinėdamas kaltinamojo skundą dėl kardomosios priemonės suėmimo, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu bei negali jų vertinti tokia apimtimi, kaip to skundu prašo kaltinamasis, nes galutines išvadas dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais darys pirmosios instancijos teismas, tik išnagrinėjęs bylą, kurioje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą planuoja paskelbti jau 2022 m. rugsėjo 5 d. Kitaip tariant, teismas šioje stadijoje vertina tik tai ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesniojo teismo įsitikinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pakanka duomenų išvadai, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokiais duomenimis yra ne tik V. G. kvestionuojami kito kaltinamojo M. A. parodymai, tačiau iš dalies ir paties kaltinamojo V. G. parodymai, teisiamajame posėdyje jau apklaustų liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai, specialistų išvados, įvykio vietos ir kitų procesinių veiksmų atlikimo protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Apygardos teismas, vertindamas šių duomenų pakankamumą sprendžiant kardomosios priemonės klausimą klaidų nepadarė (BPK 121 straipsnio 2 dalis) ir turėjo pagrindą išvadoms apie galimą V. G. veikimą itin žiauriai nužudant nukentėjusįjį ir pasikėsinant jį apiplėšti, įsibraunant į patalpą.

8. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam V. G. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

9. Kardomoji priemonė suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali pasislėpti, atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).

10. Nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą, apygardos teismas akcentavo ankstesnius V. G. teistumus, aplinkybę, jog jis yra nevedęs, deklaruotos gyvenamosios vietos adresu negyvena, nors ir turi mažamečių ir nepilnamečių vaikų bei dirbo (duomenys neskelbtini), šios aplinkybės, teismo vertinimu, nepatvirtina tvirtų jo socialinių ryšių. Nurodytas aplinkybes aukštesnysis teismas, nagrinėdamas ankstesnius kaltinamojo skundus dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, yra ne kartą įvertinęs ir padarė išvadą, jog duomenų, neva V. G. bėgs (slėpsis) nuo teismo, nėra pakankamai, bei dėl to BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą net keturis kartus šalino (Žr. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis bylose Nr. 1S-222-487/2021, Nr. 1S-299-487/2021, Nr. 1S-46-626/2022 ir Nr. 1S-120-579/2022 (t. 5, b. l. 117–122, 193–198; t. 6, b. l. 48–52, 128–132)). Šiuo atveju Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl suėmimo termino pratęsimo, aukštesniojo teismo argumentų niekaip nevertino – nurodė tas pačias anksčiau apygardos teismo jau minėtas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo asmenybe, inkriminuojamų nusikaltimų sunkumu, ir dėl šio suėmimo taikymo pagrindo vėl padarė neteisingas išvadas. Atsižvelgiant į tai, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas, nekartojant jau ne kartą aukštesniojo teismo nurodytų tokio sprendimo motyvų, šalinamas.

11. Visgi, kaltinamojo V. G. suėmimas buvo grindžiamas ne tik dėl jo galimo pasislėpimo, bet ir siekiant eliminuoti galimų naujų nusikalstamų veikų riziką (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis suėmimo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

11.1. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

11.2. V. G. kaltinamas padaręs BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte bei BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 280 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, kurios patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sąrašą. Kaltinamasis anksčiau teistas net 9 kartus, o dauguma jo teistumų yra susiję su nusikalstamomis veikomis nuosavybei (be kita ko, jis yra įvykdęs vagystę įsibraunant į patalpą). V. G. teistas ir už tai, kad, būdamas neblaivus, vienu atveju grasindamas asmeniui sutrikdė viešąją tvarką (iš savo namų atsinešęs mėsos kapoklę ir bėgdamas aplink namą ja grasino moteriai, teigdamas, kad su ja susidoros), o kitu atveju – sukėlė fizinį skausmą savo motinai, spirdamas jai į krūtinės ląstą; t. 4, b. l. 68–92). Be to, V. G. 11 kartų baustas administracine tvarka, o tarp jo padarytų pažeidimų dominuoja atvejai, kai kaltinamasis neblaivus trikdydavo viešąją tvarką. Be to, nustatytas ir atvejis, kai būdamas neblaivus V. G. pasipriešino pareigūnui (t. 4, b. l. 101–111). Byloje yra duomenų ir apie tai, kad atlikdamas ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, V. G. nesilaikė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės sąlygų, dėl ko bausmė buvo pakeista areštu (t. 4, b. l. 93–100). Turint omenyje tokią kaltinamojo charakteristiką, jo skunde nurodomi argumentai, kad apygardos teismas naujų nusikaltimų darymo riziką konstatavo vadovaudamasis šabloniniais ir formaliais teiginiais, yra akivaizdžiai nepagrįsti. Iš V. G. asmenybę apibūdinančių duomenų akivaizdu, kad jis yra pavojingas visuomenei, nėra linkęs laikytis visuotinai priimtų taisyklių, neretai neteisėtu būdu siekia įgyti turtinės naudos, o būdamas neblaivus gali veikti itin agresyviai. Išdėstytos aplinkybės, turint omenyje ir galimą itin pavojingą kaltinamojo veikimą nužudant P. R., nepaisant nurodomų argumentų apie kaltinamojo galimybę dirbti ir jo turimus socialinius ryšius, egzistavusius ir kaltinamajam V. G. inkriminuotų veikų galimo padarymo metu, teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad V. G., nepaisant jam taikomų prievartos priemonių (pastarajam praeityje yra taikytos įvairios bausmės, be kita ko, ir laisvės atėmimas; jo atžvilgiu yra taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas), gali ir toliau daryti naujas bei vis pavojingesnes nusikalstamas veikas, todėl jo suėmimas, siekiant apsaugoti visuomenę nuo naujų nusikalstamų veikų, yra pagrįstas ir proporcingas.

12. Teisėjų kolegija, turėdama omenyje kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo būdą ir pavojingumą, ankstesnius teistumus ir jų pobūdį, anksčiau kaltinamajam taikytas, bet jo elgesio esmingai nepakeitusias valstybės prievartos priemones, neturi pagrindo išvadai, kad nagrinėjamoje situacijoje suėmimą galima pakeisti į kurią nors kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar net kelias kardomąsias priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo prašomos taikyti intensyvi priežiūra ir namų areštas kaip kardomosios priemonės (net ir taikant jas kartu), vertinant pasikartojančių ir sunkėjančių nusikalstamų veikų riziką bei kaltinamojo piktnaudžiavimo alkoholiu aplinkybę, neleidžia užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo. Be to, intensyvi priežiūra ir namų areštas paprastai taikomi siekiant išvengti kaltinamojo pasislėpimo rizikos ir neužkerta fizinių galimybių jam daryti naujas nusikalstamas veikas. Be to, praeityje nors ir švelnesni, tačiau savo pobūdžiu panašūs ribojimai buvo taikomi V. G. jo probacijos metu (laisvės apribojimo bausmės pagrindu), tačiau šie apribojimai ir įpareigojimai buvo neefektyvūs (kaip jau minėta, ši bausmė vėliau buvo pakeista areštu ir galimai neatgrasė jo nuo naujų veikų darymo).

13. Kaltinamojo V. G. suėmimo trukmė šiuo metu siekia kiek daugiau nei pusantrų metų, tačiau šiuo metu baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme yra baigtas (teismas 2022 m. rugsėjo 5 d. planuoja skelbti baigiamąjį procesinį sprendimą). Skundžiama nutartimi kaltinamojo suėmimas pratęstas dar 3 mėnesiams iš esmės iki baigiamojo teismo akto nagrinėjamoje byloje paskelbimo. Tokioje situacijoje nei bendra suėmimo taikymo V. G. trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas, yra adekvatus jam pareikštų kaltinimų sunkumui, bylos eigai ir netruks neapibrėžtą laiką. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Nagrinėjamoje situacijoje asmens laisvės suvaržymas siekiant apsaugoti visuomenę nuo naujų nusikalstamų veikų ir įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytų, tarp jų ir itin pavojingų, nusikalstamų veikų, yra pateisinamas, proporcingas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ar BPK reikalavimų.

14. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamojo V. G. skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartimi kaltinamajam V. G. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams palikti galioti.

Pašalinti iš Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 15 d. nutarties kaltinamajam V. G. nustatytą kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.