- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-08
- Bylos Nr.
- 1S-46-626/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48540-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Vitalija Norkūnaitė, Ernestas Rimšelis
- Kaltinamasis
- V. G.
- Advokatai
- Ona Klinavičienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ernesto Rimšelio,
teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. G. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 21 d.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, be kito asmens, V. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 punktą, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, tuo, kad dėl savanaudiškų paskatų tyčia, itin žiauriai nužudė kitą žmogų bei įsibrovęs į patalpą, panaudodamas fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent:
1.1. kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su M. A., 2020 m. lapkričio 30 d. apie 15.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, alkūne išdauždamas kambario lango stiklą ir atkabindamas durų vidinį kablį, kartu su M. A. įsibrovė į P. R. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir bendrais veiksmais, siekdami priversti P. R. atiduoti pinigus, kankindami, itin žiauriai, per ilgą laiko tarpą, sukeliant dideles fizines kančias, sudavė kojomis, rankomis bei pagaliu ne mažiau kaip 12 smūgių P. R. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarė P. R. odos nubrozdinimus kaktos abejose pusėse, muštinę žaizdą su aplinkiniu odos nubrozdinimu nosies kairėje pusėje, kraujosruvas odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke bei kairės akies vokuose, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose momens – smilkinio srityje abipus ir pakaušio srityje, kraujosruvas abiejuose smilkininiuose raumenyse, plačią kraujosruvą veido minkštuosiuose audiniuose, viršutinio žandikaulio lūžimą pagal La Fort II tipą, nosies kaulų lūžimą, kraujosruvas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų galvos smegenų pusrutulių visame paviršiuje, tarpslankstelinio disko tarp kaklinių VI ir VII stuburo slankstelių plyšimą bei nežymią kraujosruvą priestuburiniuose minkštuosiuose audiniuose plyšimo vietoje, krūtinkaulio tiesioginį lūžimą bei masyvią kraujosruvą užkrūtinkauliniuose puriuosiuose audiniuose ir tarpusienio priekinės dalies puriuosiuose audiniuose, dešinės pusės I, II, III, VI, VII, VIII, IX ir kairės pusės II, III, IV tiesioginius lūžimus bei kraujosruvas tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, dešinės pusės I, II, IV, V, VI, VII ir kairės pusės II, III, V, VI, VII netiesioginius lūžimus bei kraujosruvas tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, kraujosruvą nugaros kairės pusės raumenyse mentės srityje, kraujosruvas odoje ir poodyje bei muštines žaizdas abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose, ko pasėkoje dėl stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio dauginiais veido kaulų lūžimais, stuburo kaklinės dalies tarpslankstelinio disko plyšimu, dauginiais krūtinės ląstos kaulų lūžimais, nukraujavimu į kūno audinius ir išorę – trauminiu šoku, nukentėjusysis P. R. mirė įvykio vietoje, – jį nužudė ir pasikėsino pagrobti P. R. pinigus, tačiau plėšimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes pinigų nerado.
2. Kaltinamasis V. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2021 m. sausio 21 d. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartimi V. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis to paties teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2022 m. sausio 21 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartimi kaltinamajam V. G. suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, konstatavus, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus. Kauno apygardos teismas padarė išvadą, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti taikant įtariamajam švelnesnes kardomąsias priemones.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
4. Kaltinamasis V. G. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartį.
4.1. Skunde kaltinamasis nurodo, kad apygardos teismas, svarstydamas suėmimo pratęsimo klausimą, tik formaliai aptarė aplinkybes, reikšmingas šio klausimo išsprendimui ir visiškai nevertino kitos, švelnesnės kardomosios priemonės ar jų komplekso skyrimo galimybės. Be to, nebuvo atsižvelgta į tai, kad vienas iš kardomosios priemonės skyrimo (pratęsimo) pagrindų (kaltinamasis bėgs, slėpsis nuo teismo), kuriuos skundžiamoje nutartyje įvardija apygardos teismas, jau buvo panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi. Ši aplinkybė, kaltinamojo nuomone, yra labai svarbi, kadangi apie tai yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), išaiškinęs, jog suėmimas negali būti skiriamas, remiantis tik formaliais teiginiais, akcentuojant vien gręsiančios bausmės griežtumą ( EŽTT sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; Bykov prieš Rusiją ir kt.).
4.2. Kaltinamasis akcentuoja, kad jis turi šeimą (sugyventinę, dvi dukras), nuolatinę gyvenamąją vietą (gyvena su faktine šeima joje jau 11 metų), todėl tai, kad nėra oficialiai įteisinęs savo santuokos, negali lemti išvados, jog jo socialiniai ryšiai nėra stiprūs ar kad jis dėl to gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Kaltinamasis teigia, jog jo ryšys su mažamete dukra yra stipresnis, nei jos su savo mama: jis su dukra nuolat bendrauja vaizdo ryšiu, išnaudoja visas galimybes, kurias leidžia įstatymas, matytis. Todėl, būdamas namie, galėtų dar daugiau laiko skirti dukters priežiūrai ir auklėjimui (mergaitės motina skundžiasi, kad jai vis dažniau kyla bendravimo su dukra problemos).
4.3. Pasak kaltinamojo, BPK 119, 122 straipsniuose nustatytus tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – intensyvia priežiūra ar namų areštu.
5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė – kaltinamojo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu bei byloje surinktais duomenimis, iš dalies sutinka su apygardos teismo sprendimu ir daro išvadą, jog suėmimas kaltinamajam V. G. pratęstas pagrįstai, tačiau nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais dėl suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nustatymo.
7. Suėmimas V. G. buvo pratęstas apygardos teismui manant, kad tebėra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo taikymo pagrindas, t. y. jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas) atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teisėjų kolegija, priešingai nei apygardos teismas, nenustatė pakankamai duomenų, pagrindžiančių tikimybę, kad kaltinamasis V. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Tęsdamas suėmimo terminą apygardos teismas vertino kaltinamojo ryšius Lietuvoje, o būtent, kad jis nėra saistomas tvirtais šeiminiais santykiais Lietuvoje (nevedęs, negyvena deklaruotinoje gyvenamojoje vietoje). Nors ir atkreipė dėmesį į kaltinamojo turimą darbovietę bei mažamečius vaikus, tačiau tai nevertino kaip aplinkybes, galinčias patvirtinti jį turint stiprius socialinius ryšius. Taip pat akcentavo praeityje padarytas nusikalstamas veikas ir išlikusį teistumą (teistas 9 kartus), bei nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje galimai padarytų nusikaltimų sunkumą ir gresiančios bausmės dydį. Iš tiesų, V. G. kaltinamas vieno labai sunkaus nusikaltimo ir vieno sunkaus nusikaltimų padarymu. Tačiau, visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų praktiką gresiančios bausmės dydis priskiriamas prie „kitų aplinkybių“ ir gali sudaryti pagrindą skirti suėmimą, tačiau jis negali būti esminis ir vienintelis pagrindas. Paprastai BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindas konstatuojamas tada, kai yra nustatomas kompleksas BPK 122 straipsnio 2 dalies aplinkybių ir visos aplinkybės rodo, kad tikimybė, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis), yra didelė. Bylos duomenys patvirtina, kad V. G. turi pastovią gyvenamąją vietą, joje gyvena su sugyventine ir mažamečiais vaikas, iki suėmimo turėjo Lietuvoje oficialų darbą –užsiėmė individualia veikla (t. 4, b. l. 117). Vien tai, kad jis negyvena deklaruojamoje gyvenamojoje vietoje ar nėra oficialiai įteisinęs savo santykių su vaikų motina, neapsprendžia šiuo atveju konstatuoti didesnę bėgimo (slėpimosi) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo tikimybę. Antra, svarbu yra tai, kad nagrinėjant pirmesnius kaltinamojo V. G. skundus aukštesnysis teismas savo 2021 m. rugpjūčio 26 d. ir 2021 m. lapkričio 18 d. nutartyse jau yra pasisakęs šiuo klausimu ir konstatavo, kad šis pagrindas, pratęsiant kaltinamajam suėmimą Kauno apygardos teismo tiek 2021 m. liepos 19 d., tiek 2021 m. spalio 21 d., nutartyse, buvo nustatytas nepagrįstai.
8. Aukštesnysis teismas pastebi, kad apygardos teismas nenurodė jokių naujų ar papildomų pagrindų, kurie patvirtintų galimybę, jog V. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Apie tokius pagrindus nebuvo užsiminta ir posėdžio, sprendžiant dėl kardomosios priemonės tolimesnio taikymo, metu prokuroro pasisakymuose. Tad akivaizdu, kad skundžiamoje nutartyje buvo atkartotos sąlygos, kuriomis remiantis buvo konstatuotas V. G. bėgimo (slėpimosi) pavojus ankstesnėje baudžiamojo proceso stadijoje, neatsižvelgus į Lietuvos apeliacinio teismo paminėtose nutartyse padarytas išvadas. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog apygardos teismas nepakankamai įvertino visas suėmimo skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas. Visgi ši išvada nekeičia teismo sprendimo dėl suėmimo taikymo, nes kaltinamojo V. G. atžvilgiu nustatytas kitas suėmimo pagrindas. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti suėmimo skyrimo ir pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę pakanka bent vieno iš jų.
9. Suėmimas kaltinamajam V. G. buvo pratęstas apygardos teismui manant, kad yra ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas (kaltinamasis darys naujas nusikalstamas veikas). BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas), jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo kaltinamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.
10. Kaip jau buvo paminėta šioje nutartyje, V. G. kaltinamas galimai padaręs dvi nusikalstamas veikas, iš kurių atitinkamai viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, kita – sunkių nusikaltimų kategorijai ir jos abi patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Inkriminuoti nusikaltimai galimai padaryti savanaudiškomis paskatomis. Iš tiesų V. G. anksčiau Lietuvoje teistas net 9 kartus, tarp jų – ir už nusikaltimus nuosavybei, turtiniams interesams, bei paskutinį kartą už fizinio smurto panaudojimą prieš savo šeimos narį (t. 4, b. l. 68–92), ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio teisės pažeidimus (t. 4, b. l. 101–111). Be to, byloje yra duomenų, kad, atlikdamas ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, V. G. nesilaikė jam paskirtosios laisvės apribojimo bausmės sąlygų, dėl ko bausmė buvo pakeista areštu (t. 4, b. l. 93–100). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nesutiktina su skundo argumentais, kad žemesnės instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti kaltinamojo ankstesnių teistumų ar juos įvertino tik formaliai. Šios aplinkybės ne tik labai neigiamai charakterizuoja V. G., bet ir atsižvelgus į nusikalstamų veikų, kurių padarymu jis kaltinamas, pobūdį, leidžia teisėjų kolegijai pagristai manyti, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus bei nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų. Taip pat leidžia spręsti apie V. G. pavojingumą. Tad, aptarti duomenys leido apygardos teismui pagrįstai padaryti išvadą, jog netaikant griežčiausios kardomosios priemonės V. G. ir toliau gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Šiai išvadai pritaria ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Kauno apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindą. Pabrėžtina ir tai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebūtina nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus.
11. Skundo kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kardomųjų priemonių skyrimo ar termino pratęsimo klausimai sprendžiami vertinant konkrečiai su tam tikru asmeniu, kuriam pareikšti kaltinimai, susijusias byloje nustatytas aplinkybes. Kiekvienas suimtas asmuo bei teismui pateiktoje medžiagoje esančios konkrečios aplinkybės reikalauja individualaus vertinimo. Kardomosios priemonės skiriamos ar pratęsiamos, individualizuojant kiekvieną įtariamąjį (kaltinamąjį), įvertinant jam pateiktų įtarimų (kaltinimų) sunkumą, inkriminuotų veikų apimtį, dėl kiekvieno asmens nustatytus kardomųjų priemonių taikymo pagrindus ir sąlygas, kitas reikšmingas aplinkybes. Tęsiamas suėmimas gali būti pateisinamas tam tikru atveju, jei yra realių viešojo intereso reikalavimo požymių, kurie, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria Konvencijos 5 straipsnyje nustatytą pagarbos asmens laisvei taisyklę (EŽTT sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, (peticijos Nr. 30210/96).
12. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose. Kaltinamasis V. G. kardomajame kalinime laikomas 12 mėnesių, tačiau išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo, kaltinamajam taikomos griežčiausios kardomosios priemonės pagrindas neišnyko, o suėmimo terminas yra adekvatus V. G. galimai padarytų nusikaltimų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, todėl skirti V. G. vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, o ne suėmimą, nėra tikslinga, nes nė viena jų (ar jų kompleksas) nebus pakankama. Kaltinamojo V. G. skunde išdėstyti argumentai, susiję su jo šeiminėmis aplinkybėmis, nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau jam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.
13. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, net ir pašalinus iš nutarties suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pašalinti iš skundžiamos Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutarties kaltinamojo V. G. suėmimo skyrimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Kaltinamojo V. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartimi kaltinamajam V. G. pratęstą suėmimo terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 21 d.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.