Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Audronės Kartanienės, spręsdama nuteistojo M. A. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 8 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjant bylą buvo padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, pasireiškusių įstatymo garantuotų kasatoriaus teisių suvaržymu bei kitais pažeidimais, turėjusių įtakos priimant neteisingus nuosprendį ir nutartį, taip pat netinkamai išaiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas. Teismai kasatorių nuteisė už nusikaltimą, kurio jis nepadarė. Nurodo, kad jis negalėjo smurtauti prieš nukentėjusįjį dėl savo sveikatos būklės, kadangi buvo po dviejų operacijų. Teismo tirti ir vertinti įrodymai nesuteikia pagrindo manyti, kad kasatoriaus kaltė tinkamai ir visiškai įrodyta. Teismų sprendimai paremti tik prielaidomis, kad kitas nuteistasis byloje V. G. sakė tik tiesą, o jis (kasatorius) melavo.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš paduoto kasacinio skundo turinio, nuteistasis M. A. nesutinka su bylos įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kasatoriaus teigimu, teismai iš esmės vadovavosi vieninteliu jo kaltę pagrindžiančiu įrodymu – kito bendrininko – nuteistojo V. G. prieštaringais parodymais, o visa papildoma medžiaga nepagrįstai buvo traktuojama kaip patvirtinanti kasatoriaus kaltę, kad kasatoriaus nuoseklūs parodymai laikomi nereikšmingais ir prieštaraujančiais surinktai bylos medžiagai.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad faktinių bylos aplinkybių nustatymas, duomenų pripažinimas įrodymais, jų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų prerogatyva. Kaip buvo minėta, bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos faktines aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Taigi kasaciniame skunde nurodyti teiginiai, kuriais išreiškiamas nesutikimas su įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nesant teisinių argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kasacinio apskundimo pagrindų buvimo nepatvirtina.

Kasaciniame skunde deklaratyviai teigiama, kad netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, tačiau teismų galimai padarytų kasatoriui inkriminuotų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnių nuostatų taikymo klaidų nenurodoma.

Pažymėtina, kad kasacine tvarka apskųsti žemesnės instancijos teismų sprendimus galima ne dėl bet kokių, bet tik dėl esminių BPK pažeidimų, t. y. dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju skunde deklaratyviai teigiama, kad teismų sprendimai pagrįsti prielaidomis, nepašalinti prieštaravimai tarp kasatoriaus ir kito nuteistojo V. G. parodymų, neteisingai įvertinta kasatoriaus sveikatos būklė ir kt., tačiau tokie teiginiai nerodo esminio BPK pažeidimo buvimo. Pažymėtina, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su bylos įrodymų vertinimu, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir pateikė motyvuotas išvadas, kurios teisės taikymo aspektu kasaciniu skundu nėra skundžiamos, nepateikiama teisinių argumentų, suteikiančių pagrindą manyti, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo padarytas esminis BPK pažeidimas.

Be to, paduotame kasaciniame skunde pateikiami iš esmės analogiški argumentai, kurie buvo nurodyti ir nuteistojo M. A. kasaciniame skunde (DOK-3345/2023), kurį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. liepos 19 d. nutartimi atsisakyta priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai). Teisėjų atrankos kolegija nusprendžia, kad ir iš naujo paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo M. A. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.