Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Vitalijos Norkūnaitės,

teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. G. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties, kuria šiam kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 21 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. G. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su M. A., dėl savanaudiškų paskatų tyčia itin žiauriai nužudė kitą žmogų, įsibrovę į patalpą bei panaudodami fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą, t. y. 2020 m. lapkričio 30 d. apie 15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, alkūne išdauždamas kambario lango stiklą ir atkabindamas durų vidinį kablį, kartu su M. A. įsibrovė į P. R. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir bendrais veiksmais, siekdami priversti P. R. atiduoti pinigus, kankindami, itin žiauriai, per ilgą laiko tarpą, sukeliant dideles fizines kančias, sudavė kojomis, rankomis bei pagaliu ne mažiau kaip 12 smūgių P. R. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarė P. R. odos nubrozdinimus kaktos abejose pusėse, muštinę žaizdą su aplinkiniu odos nubrozdinimu nosies kairėje pusėje, kraujosruvas odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke bei kairės akies vokuose, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose momens – smilkinio srityje abipus ir pakaušio srityje, kraujosruvas abiejuose smilkininiuose raumenyse, plačią kraujosruvą veido minkštuosiuose audiniuose, viršutinio žandikaulio lūžimą pagal La Fort II tipą, nosies kaulų lūžimą, kraujosruvas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų galvos smegenų pusrutulių visame paviršiuje, tarpslankstelinio disko tarp kaklinių VI ir VII stuburo slankstelių plyšimą bei nežymią kraujosruvą priestuburiniuose minkštuosiuose audiniuose plyšimo vietoje, krūtinkaulio tiesioginį lūžimą bei masyvią kraujosruvą užkrūtinkauliniuose puriuosiuose audiniuose ir tarpusienio priekinės dalies puriuosiuose audiniuose, dešinės pusės I, II, III, VI, VII, VIII, IX ir kairės pusės II, III, IV tiesioginius lūžimus bei kraujosruvas tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, dešinės pusės I, II, IV, V, VI, VII ir kairės pusės II, III, V, VI, VII netiesioginius lūžimus bei kraujosruvas tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, kraujosruvą nugaros kairės pusės raumenyse mentės srityje, kraujosruvas odoje ir poodyje bei muštines žaizdas abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose, ko pasėkoje dėl stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio dauginiais veido kaulų lūžiais, stuburo kaklinės dalies tarpslankstelinio disko plyšimu, dauginiais krūtinės ląstos kaulų lūžiais, nukraujavimu į kūno audinius ir išorę – trauminiu šoku, nukentėjusysis P. R. mirė įvykio vietoje, – jį nužudė ir pasikėsino pagrobti P. R. pinigus, tačiau plėšimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes pinigų nerado. Tokiais veiksmais V. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 9 punkte, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje.

2. V. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2021 m. sausio 21 d., Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams. Kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas, paskutinį kartą Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartimi 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 21 d. Teismas nustatė suėmimo taikymo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose.

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo V. G. skundą ir įvertinusi teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kardomoji priemonė – suėmimas, pratęsta pagrįstai ir teisėtai.

6. Būtina bet kokios kardomosios priemonės taikymo sąlyga – duomenys, leidžiantys manyti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas suėmimo pratęsimo klausimą, pažymėjo, jog tokiais duomenimis laikytini nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, iš kurių dalis patvirtinta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kito kaltinamojo parodymai, taikant procesines prievartos priemones gauti duomenys, specialistų išvados, apžiūros ir kitų procesinių veiksmų protokolai, tarnybiniai pranešimai bei kita bylos medžiaga. Kaltinamasis skunde nekelia klausimo dėl duomenų pakankamumo, todėl teisėjų kolegija šios sąlygos egzistavimo plačiau neaptaria.

7. V. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias įstatymas numato griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes (BK 180 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimą iki septynerių metų, BK 129 straipsnio 2 dalies sankcija – laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų). Esant nustatytai BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatytai suėmimo taikymo sąlygai, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, kartu nustatęs ir bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo suėmimo taikymo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose.

8. Nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą, teismas akcentavo ankstesnius V. G. teistumus, aplinkybę, jog jis nevedęs, deklaruotos gyvenamosios vietos adresu negyvena, nors ir turi mažamečių vaikų bei dirbo (statybų sektoriuje), šios aplinkybės, teismo vertinimu, nepatvirtina tvirtų jo socialinių ryšių. Nurodytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismai, nagrinėdami ankstesnius kaltinamojo skundus dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, yra ne kartą įvertinę skirtingai ir atitinkamai padarę išvadą, jog duomenų, neva V. G. bėgs (slėpsis) nuo teismo, nėra pakankamai, atitinkamai BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas aukštesnės instancijos teismo net tris kartus buvo panaikintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis byloje Nr. 1S-222-487/2021, 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis byloje Nr. 1S-299-487/2021, 2022 m. vasario 8 d. nutartis byloje Nr. 1S-46-626/2022). Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl suėmimo termino pratęsimo, aukštesnės instancijos teismo argumentus ir vėl ignoravo – nurodė tas pačias aplinkybes, susijusias su kaltinamojo asmenybe, inkriminuojamų nusikaltimų sunkumu, ir dėl šio suėmimo taikymo pagrindo dar kartą padarė neteisingą išvadą. Atsižvelgiant į tai, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas, nekartojant tokio sprendimo motyvų, V. G. šalinamas.

9. Kaip minėta anksčiau, skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą turi būti nustatytas bent vienas suėmimo taikymo pagrindas. Nors apygardos teismo motyvai dėl naujų nusikalstamų veikų darymo rizikos nėra itin išsamūs, šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, visgi egzistuoja suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tokią išvadą pagrindžia ankstesni V. G. teistumai bei nusikalstamų veikų, už kurias jis buvo anksčiau nuteistas, pobūdis. Kaip matyti, pirmus kartus skundo autorius buvo teistas už nusikaltimų nuosavybei padarymą – 2001, 2002 m. jis buvo teisiamas už vagystes. Antruoju nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, atlikęs dalį kurios V. G. lygtinai iš pataisos įstaigos paleistas 2003 m. birželio 19 d. Būdamas laisvėje jis toliau vykdė vagystes – 2004 m. nuteistas už dviejų vagysčių padarymą, 2007 m. vėl nuteistas už analogiškos nusikalstamos veikos įvykdymą. Lygtinai iš pataisos namų V. G. paleistas 2009 m. kovo 4 d., ir nors kelerius metus sugebėjo atsiriboti nuo nusikalstamų veikų darymo, 2012 m. jis vėl nuteistas, šį kartą – už viešosios tvarkos pažeidimą, o 2013 m. – vėl už vagystę. Atlikęs už šias nusikalstamas veikas paskirtą subendrintą bausmę V. G. iš pataisos įstaigos paleistas 2013 m. gruodžio 16 d., šį kartą iki naujos nusikalstamos veikos padarymo praėjo trumpesnis laiko tarpas – už 2015 m. pradžioje įvykdytą vagystę jis nuteistas 2015 m. liepos 8 d. baudžiamuoju įsakymu, atlikęs paskirtą arešto bausmę paleistas 2015 m. rugsėjo 30 d. Kitas V. G. padarytas nusikaltimas jau buvo sunkesnis ir įgavo smurtinį pobūdį – 2017 m. lapkričio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jis nuteistas už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Svarbu pažymėti ir tai, kad šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė galiausiai buvo pakeista į areštą, kadangi V. G. tinkamai nevykdė jam paskirtų įpareigojimų, padarė kelis administracinius nusižengimus.

10. Nagrinėjamoje byloje V. G. kaltinamas padaręs du nusikaltimus, vienas iš kurių – labai sunkus. Pažymėtina, jog abu inkriminuojami nusikaltimai yra ne tik smurtinio pobūdžio, bet taip pat susiję su savanaudiškomis paskatomis, kas, įvertinus ankstesnes V. G. nusikalstamas veikas nuosavybei, rodo, jog kaltinamojo siekis praturtėti galimai įgavo pačią pavojingiausią formą, kuomet asmeninės naudos siekiama neatsižvelgiant į jokias kliūtis, kai savo tikslai iškeliami aukščiau už kito žmogaus gyvybę. Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtina ne tik tai, kad V. G. taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios, (galimai) nesulaikė šio asmens nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir riziką, jog panaikinus šią kardomąją priemonę V. G. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

11. Teisėjų kolegija, turėdama omenyje kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų sunkumą, ankstesnius teistumus, kaltinamajam taikytas, bet jo elgesio esmingai nepakeitusias valstybės prievartos priemones (V. G. ne kartą atliko laisvės atėmimo bausmę), bent jau šioje proceso stadijoje neturi pagrindo išvadai, kad nagrinėjamoje situacijoje suėmimą galima pakeisti į kurią nors kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar net į kelias iš jų. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo deklaratyvus prašymas taikyti jam švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, vertinant pasikartojančių ir sunkėjančių nusikalstamų veikų, susijusių su turtinės ar kitokios naudos gavimu, riziką, neleidžia užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo. Skunde išskiriama kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, paprastai taikoma siekiant išvengti kaltinamojo pasislėpimo rizikos ir neužkerta fizinių galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas. Be to, praeityje nors ir švelnesni, tačiau savo pobūdžiu panašūs ribojimai buvo taikyti V. G. paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę, tačiau tokia bausmė, kaip minėta, savo tikslų nepasiekė, todėl buvo pakeista į griežtesnę. Visos aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jokios kitos švelnesnės kardomosios priemonės kaltinamojo atžvilgiu yra neefektyvios ir šioje proceso stadijoje negali būti taikomos.

12. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, suėmimo trukmės pagrįstumas turi būti įvertinamas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į konkrečias jos savybes. Besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisinamas tik esant aiškioms tikro viešojo intereso apraiškoms, kuris, įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę (EŽTT sprendimas byloje Stašaitis prieš Lietuvą Nr. 47679/99). Kaltinamojo V. G.suėmimo trukmė šiuo metu siekia kiek daugiau nei 15 mėnesių. Skundžiama nutartimi pratęsus suėmimo terminą dar 3 mėnesiams, ji pasiektų pusantrų metų, tačiau ir tokios suėmimo taikymo trukmės nėra pagrindo vertinti kaip aiškiai neproporcingos. Nei bendra suėmimo taikymo trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas, yra adekvatus bylos eigai ir netruks neapibrėžtą laiką (byloje numatyti dar trys teisiamieji posėdžiai, tačiau kaltinamieji jau davė parodymus, įrodymų tyrimas artėja prie pabaigos). Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Tokioje situacijoje asmens laisvės suvaržymas siekiant apsaugoti visuomenę nuo naujų nusikalstamų veikų ir įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytų, tarp jų ir itin pavojingų, nusikalstamų veikų, yra pateisinamas, proporcingas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ar BPK reikalavimų.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo V. G. skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartimi 3 (trims) mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Pašalinti iš Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties kaltinamojo V. G. suėmimo taikymo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.