Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Gražio ir Vitalijos Norkūnaitės,

teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 21 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. G. kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe su M. A., dėl savanaudiškų paskatų tyčia itin žiauriai nužudė kitą žmogų, įsibrovę į patalpą bei panaudodami fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą, t. y. 2020 m. lapkričio 30 d. apie 15.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, alkūne išdauždamas kambario lango stiklą ir atkabindamas durų vidinį kablį, kartu su M. A. įsibrovė į P. R. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir bendrais veiksmais, siekdami priversti P. R. atiduoti pinigus, kankindami, itin žiauriai, per ilgą laiko tarpą, sukeliant dideles fizines kančias, sudavė kojomis, rankomis bei pagaliu ne mažiau kaip 12 smūgių P. R. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarė P. R. odos nubrozdinimus kaktos abejose pusėse, muštinę žaizdą su aplinkiniu odos nubrozdinimu nosies kairėje pusėje, kraujosruvas odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke bei kairės akies vokuose, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose momens – smilkinio srityje abipus ir pakaušio srityje, kraujosruvas abiejuose smilkininiuose raumenyse, plačią kraujosruvą veido minkštuosiuose audiniuose, viršutinio žandikaulio lūžimą pagal La Fort II tipą, nosies kaulų lūžimą, kraujosruvas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų galvos smegenų pusrutulių visame paviršiuje, tarpslankstelinio disko tarp kaklinių VI ir VII stuburo slankstelių plyšimą bei nežymią kraujosruvą priestuburiniuose minkštuosiuose audiniuose plyšimo vietoje, krūtinkaulio tiesioginį lūžimą bei masyvią kraujosruvą užkrūtinkauliniuose puriuosiuose audiniuose ir tarpusienio priekinės dalies puriuosiuose audiniuose, dešinės pusės I, II, III, VI, VII, VIII, IX ir kairės pusės II, III, IV tiesioginius lūžimus bei kraujosruvas tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, dešinės pusės I, II, IV, V, VI, VII ir kairės pusės II, III, V, VI, VII netiesioginius lūžimus bei kraujosruvas tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, kraujosruvą nugaros kairės pusės raumenyse mentės srityje, kraujosruvas odoje ir poodyje bei muštines žaizdas abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose, ko pasėkoje dėl stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio dauginiais veido kaulų lūžimais, stuburo kaklinės dalies tarpslankstelinio disko plyšimu, dauginiais krūtinės ląstos kaulų lūžimais, nukraujavimu į kūno audinius ir išorę – trauminiu šoku, nukentėjusysis P. R. mirė įvykio vietoje, – jį nužudė ir pasikėsino pagrobti P. R. pinigus, tačiau plėšimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes pinigų nerado. Šiais veiksmais, jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 9 punkte, 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su kaltinamojo skundo argumentais ir pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartis, kuria V. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta.

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis V. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti liudytojų (iš kurių dalis apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją) parodymuose, kito kaltinamojo parodymuose, procesinės prievartos priemonių taikymo metu gautuose duomenyse, specialistų išvadose, apžiūros ir kitų procesinių veiksmų atlikimo protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Sprendžiant kaltinamajam V. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, šių duomenų pakanka.

7. Suėmimas yra skiriamas (tęsiamas) tada, kai egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti taikoma tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). V. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymą baudžiamajame įstatyme numatytos didesnės negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmės. Todėl BPK 122 straipsnio 8 dalies nuostatos pažeidimų nenustatyta.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. įžvelgiant kaltinamojo pasislėpimo riziką, apygardos teismas tinkamai įvertino įstatyme numatytos kaltinamajam gresiančios bausmės dydį. V. G. yra kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, kurios yra priskiriamos sunkiems (BK 22 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnio 2 dalis) ir labai sunkiems nusikaltimams (BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktai), už kurių padarymą baudžiamojo įstatymo yra numatytos ilgalaikės, griežtos laisvės atėmimo bausmės, kurios, nors ir nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau yra reikšmingos kitų aplinkybių kontekste, t. y. kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis gali pagrįsti didelę galimo asmens pasislėpimo riziką (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo egzistavimą). Pratęsiant V. G. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą minėtų pagrindu, skundžiamoje nutartyje buvo įvertinta reikšmingų aplinkybių visuma. Svarstant dėl manymo, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, pagrįstumo, skundžiamoje nutartyje buvo atsižvelgta į tai, kad suimtasis galimai nusikalto, veikdamas kartu su kitu asmeniu, esant savanaudiškoms paskatoms, taip pat į jį charakterizuojančius duomenis – ankstesnius teistumus (teistas 9 kartus, tarp jų ne tik už nusikaltimus nuosavybei, turtinėmis teisėmis ir interesams, bet ir už nusikaltimus, susijusius su smurto panaudojimu). Buvo įvertinti ir kaltinamąjį siejantis socialiniai ryšiai, jo padėtis iki sulaikymo, kitos reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, skunde akcentuojamos aplinkybės dėl kaltinamojo šeiminės padėties, jo socialinių ryšių – turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena bei veda bendrą ūkį su faktine sutuoktine, su ja palaiko ryšius, turi du vaikus (mažametę ir nepilnametę dukras), turi senyvo amžiaus tėvus, kuriems padeda – yra reikšmingos, tačiau nepakankamos paneigti egzistuojančią V. G. slėpimosi riziką. Šioms aplinkybėms negali būti suteikta išskirtinė reikšmė sprendžiant, ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, nebėgs ir nesislėps nuo teismo, jos turi būti ir yra vertinamos kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Nurodomi suimtojo socialiniai, ekonominiai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimų, kuriuos galimai kaltinamasis padarė, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir laisvės atėmimo bausmės grėsme, priešingai nei nurodoma skunde, nesumažina jo, V. G. bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam, žemesnės instancijos teismas įvertino visumą reikšmingų šio klausimo sprendimui aplinkybių. Teismas tinkamai atsižvelgė į baudžiamosios bylos stadiją, duomenis dėl kaltinamajam įkaltintų veikų, jų pobūdžio, patį V. G. charakterizuojančius duomenis. Šių aplinkybių kontekste taip pat pabrėžtina tai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamas asmuo, būdamas laisvėje, gali ryžtis slapstymuisi ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo praeityje jau mėgino bėgti (slėptis) ar konkrečiomis ir nustatytomis priemonėmis rengiasi, planuoja bėgti (slėptis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi ne tik į gresiančios bausmės griežtumą, tačiau ir į visumą kitų jau aptartų svarbių veiksnių, leidžiančių spręsti apie slėpimosi pavojų, daro išvadą, kad suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai. Skunde dėstomi argumentai, kaip eliminuojantys V. G. bėgimo (slapstymosi) nuo teismo galimybę, savaime nepaneigia šio suėmimo taikymo pagrindo ir nėra pakankami šioje proceso stadijoje taikomą kardomąją priemonę pakeisti kita, švelnesne.

8. Suėmimas V. G. buvo paskirtas esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas) atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas išvadą dėl tikimybės, kad V. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, grindė nepakankamais duomenimis. Skirdamas suėmimą, apygardos teismas vertino padaryto nusikaltimo sunkumą ir gresiančios bausmės dydį. V. G. kaltinamas bendrininkų grupe padaręs du nusikaltimus– vieną labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei (dėl savanaudiškų paskatų tyčia itin žiauriai nužudžius kitą žmogų) ir sunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams (įsibrovus į patalpą bei panaudojus fizinį smurtą kėsinantis pagrobti svetimą turtą). Nustatydamas šį suėmimo pagrindą, apygardos teismas akcentavo iš esmės tik tai, kad, pasitvirtinus kaltinimams, V. G. grėstų pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė, o tokios bausmės kontekste, pasak žemesnės instancijos teismo, net ir saistomas socialiniais ryšiais, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Su tokiais apygardos teismo motyvais galima sutikti tik iš dalies. Pagal teismų praktiką gresiančios bausmės dydis vertintina tik kaip viena iš aplinkybių skirti suėmimą, kuri kartu su nustatytomis BPK 122 straipsnio 2 dalies aplinkybėmis leidžia spręsti apie didelę tikimybę, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis). Skundžiamoje nutartyje nenurodyta kitų (be gresiančios griežtos bausmės) aplinkybių, apsprendžiančių pagrįstą manymą, jog V. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Byloje nėra duomenų, kad V. G. praeityje būtų slapstęsis nuo teisėsaugos ar vengęs bausmės vykdymo, taip pat nėra duomenų apie jo glaudžius ryšius užsienyje, kur galėtų bandyti slapstytis. Priešingai, kaltinamasis saistomas socialiniais ryšiais su tėvais, sugyventine, vaikais, turi gyvenamąją vietą, jokių duomenų dėl galimybės jam slėptis Lietuvoje ar užsienio valstybėse byloje nėra. Vien gresianti griežta bausmė, ankstesnis suimtojo teistumas nesuponuoja tikimybės, kad V. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad žemesnės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šioje proceso stadijoje yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas. Pabrėžtina, jog ši išvada nekeičia teismo sprendimo dėl suėmimo termino pratęsimo, nes yra nustatytas ir kitas V. G. suėmimo pagrindas. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti suėmimo skyrimo ir pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl pratęsiant šios kardomosios priemonės taikymo terminą pakanka bent vieno iš jų.

9. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, suėmimo terminas kaltinamajam V. G. pagrįstai pratęstas, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Pažymėtina tai, jog pats kaltinamasis V. G. savo skunde argumentų, paneigiančių šį Kauno apygardos teismo nurodytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą, nenurodo. Pagal įstatymą pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti praeities informacija arba informacija apie jo veiksmus inkriminuojamo nusikaltimo metu: informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos bei kiti duomenys. Kaip minėta, V. G. pareikšti kaltinimai dėl 2 nusikalstamų veikų, priskiriamų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai padarymo, t. y. jis kaltinamas veikęs bendrininkų grupe, tyčia itin žiauriai nužudžius kitą žmogų, įsibrovimu į patalpą ir fizinio smurto panaudojimu pasikėsinant pagrobti svetimą turtą. Šie abu nusikaltimai patenka į BK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, galimai nusikaltimai padaryti savanaudiškomis paskatomis. Teismo turimais duomenimis, V. G. yra ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio teisės pažeidimus (t. 4, b. l. 101–111), taip pat anksčiau buvo teistas devynis kartus, tarp jų už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms interesams, bei paskutinį kartą už fizinio smurto panaudojimą prieš savo šeimos narį (t. 4, b. l. 68­–92). Be to, byloje yra duomenų, kad, atlikdamas ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, V. G. nesilaikė jam paskirtosios laisvės apribojimo bausmės sąlygų, dėl ko bausmė buvo pakeista areštu (t. 4, b. l. 93–100). Tokie duomenys, kaip papildomas kriterijus vertinant V. G. asmenybės pavojingumą, neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo, kad jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, nusikalsti. Pastebėtina ir tai, kad SODROS duomenų bazės išrašas patvirtina, jog kaltinamajam inkriminuoti nusikaltimai galimai padaryti V. G. individualios veiklos vykdymo laikotarpiu (t. 4, b. l. 117). Iš šių aplinkybių galima spręsti ir tai, kad oficialaus darbo turėjimas neturi įtakos galimai įvykdytiems neteisėtiems savanaudiškiems kaltinamojo veiksmams. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, netaikant jam kardomosios priemonės – suėmimo, gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Pabrėžtina ir tai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebūtina nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus.

10. Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo, kaltinamajam V. G. taikomos griežčiausios kardomosios priemonės pagrindas neišnyko. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, jos terminas yra adekvatus V. G. galimai padarytų nusikaltimų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą V. G. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų ar jų kompleksas nebus pakankamos. Tą skundžiamoje nutartyje, priešingai nei nurodo kaltinamasis skunde, konstatavo ir žemesnės instancijos teismas. Kaltinamojo V. G. skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau jam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Nors apygardos teismo nustatytas suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skundą nagrinėjančio teismo pripažintas nepagrįstu bylos duomenimis, darytina išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai, tame tarpe siekis užkardyti galimą naujų nusikalstamų veikų darymą, pasiekiami, toliau tęsiant kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą. Pritartina žemesnės instancijos teismo išvadai, kad kardomųjų priemonių paskirtis ir viešasis interesas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje gali būti užtikrinti, taikant kaltinamajam tik pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Nors suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo, kaip minėta, nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos, laikantis įstatymu numatytų reikalavimų.

11. Remiantis išdėstytu, iš nutarties pašalinus suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartimi kaltinamajam V. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams paliekama galioti, o kaltinamojo skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo V. G. skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartimi kaltinamajam V. G. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 21 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.