Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako ir Ernesto Rimšelio,

teismo posėdyje vaizdo konferenciniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. G. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 21 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. V. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 punktą, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su M. A., dėl savanaudiškų paskatų tyčia itin žiauriai nužudė kitą žmogų, įsibrovę į patalpą bei panaudodami fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tai yra 2020 m. lapkričio 30 d. apie 15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, alkūne išdauždamas kambario lango stiklą ir atkabindamas durų vidinį kablį, kartu su M. A. įsibrovė į P. R. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir bendrais veiksmais, siekdami priversti P. R. atiduoti pinigus, kankindami, itin žiauriai, per ilgą laiko tarpą, sukeliant dideles fizines kančias, sudavė kojomis, rankomis bei pagaliu ne mažiau kaip 12 smūgių P. R. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarė P. R. odos nubrozdinimus kaktos abejose pusėse, muštinę žaizdą su aplinkiniu odos nubrozdinimu nosies kairėje pusėje, kraujosruvas odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke bei kairės akies vokuose, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose momens – smilkinio srityje abipus ir pakaušio srityje, kraujosruvas abiejuose smilkininiuose raumenyse, plačią kraujosruvą veido minkštuosiuose audiniuose, viršutinio žandikaulio lūžimą pagal La Fort II tipą, nosies kaulų lūžimą, kraujosruvas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų galvos smegenų pusrutulių visame paviršiuje, tarpslankstelinio disko tarp kaklinių VI ir VII stuburo slankstelių plyšimą bei nežymią kraujosruvą priestuburiniuose minkštuosiuose audiniuose plyšimo vietoje, krūtinkaulio tiesioginį lūžimą bei masyvią kraujosruvą užkrūtinkauliniuose puriuosiuose audiniuose ir tarpusienio priekinės dalies puriuosiuose audiniuose, dešinės pusės I, II, III, VI, VII, VIII, IX ir kairės pusės II, III, IV tiesioginius lūžimus bei kraujosruvas tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, dešinės pusės I, II, IV, V, VI, VII ir kairės pusės II, III, V, VI, VII netiesioginius lūžimus bei kraujosruvas tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, kraujosruvą nugaros kairės pusės raumenyse mentės srityje, kraujosruvas odoje ir poodyje bei muštines žaizdas abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose, ko pasėkoje dėl stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio dauginiais veido kaulų lūžimais, stuburo kaklinės dalies tarpslankstelinio disko plyšimu, dauginiais krūtinės ląstos kaulų lūžimais, nukraujavimu į kūno audinius ir išorę – trauminiu šoku, nukentėjusysis P. R. mirė įvykio vietoje, – jį nužudė ir pasikėsino pagrobti P. R. pinigus, tačiau plėšimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes pinigų nerado.

2. V. G. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu buvo laikinai sulaikytas 2021 m. sausio 21 d. 11.05 val. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. balandžio 21 d. Vėlesnėmis Alytaus apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Kaltinamasis V. G. skunde prašo jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į švelnesnę – intensyvią priežiūrą arba švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą, kurios užtikrintų ne tik dalyvavimą teisme, bet ir skirtinos bausmės vykdymą.

4.1. Kaltinamasis skunde nurodo, kad apygardos teismo nutartis pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą, yra formali ir nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis.

4.3. Kaltinamojo skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje konstatuota aplinkybe, jog byloje yra pakankamai duomenų, kad V. G. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pasak kaltinamojo, tokių duomenų, išskyrus suinteresuoto asmens, tai yra kito kaltinamojo parodymus bei įvairias kalbas, nagrinėjamoje byloje nėra.

4.5. Taip pat kaltinamasis mano, jog pirmosios instancijos teismo teiginys, kad V. G. darys naujus nusikaltimus, paremtas prielaidomis ir yra niekuo nepagrįstas pasvarstymas.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė kaltinamojo V. G. skundą tenkinti. Prokuroras skundą prašė atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo V. G. skundas atmestinas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo V. G. skundo argumentus, susipažinusi su skundo nagrinėjimui reikšmingais baudžiamosios bylos duomenimis ir išklausiusi teismo posėdžio metu išsakytus gynėjos ir prokurorės argumentus, sprendžia, kad suėmimas V. G. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu paskirtas pagrįstai, tačiau nesutinka su apygardos teismo motyvais dėl suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nustatymo.

7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (pratęsiamos) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad V. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą. Tokie duomenys užfiksuoti liudytojų (iš kurių dalis apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją) parodymuose, kito kaltinamojo parodymuose, procesinės prievartos priemonių taikymo metu gautuose duomenyse, specialistų išvadose, apžiūros ir kitų procesinių veiksmų atlikimo protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu.

8. Suėmimo terminas V. G. buvo pratęstas esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas) atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas išvadą dėl tikimybės, kad V. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, grindė nepakankamais duomenimis. Nustatydamas šį suėmimo pagrindą apygardos teismas vertino padarytų nusikaltimų sunkumą ir gresiančios bausmės dydį, taip pat akcentavo ankstesnius V. G. teistumus ir tai, kad jis nėra saistomas itin stipriais socialiniais ryšiais. Pasak apygardos teismo, nors kaltinamasis turi mažamečius vaikus ir dirbo, tačiau tai nepatvirtina, kad jis yra saistomas stipriais socialiniais ryšiais, galinčiais sulaikyti jį nuo galimybės slėptis, todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Su tokiais apygardos teismo motyvais sutikti nėra pagrindo. Paprastai BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindas konstatuojamas tada, kai yra nustatomas kompleksas BPK 122 straipsnio 2 dalies aplinkybių, iš kurių galima spręsti apie didelę tikimybę, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis). Teismas nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog V. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad kaltinamasis anksčiau teistas devynis kartus, tačiau byloje nėra duomenų, kad V. G. praeityje būtų slapstęsis nuo teisėsaugos ar vengęs bausmės vykdymo, taip pat nėra duomenų apie jo glaudžius ryšius užsienyje, kur galėtų bandyti slapstytis. Priešingai, jokių duomenų apie galimybę jam slėptis Lietuvoje ar užsienio valstybėse byloje nėra. Tuo tarpu vien gresianti griežta bausmė nesuponuoja tikimybės, kad V. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytų aplinkybių visetą, daro išvadą, kad apygardos teismas nepakankamai įvertino visas suėmimo skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas. Todėl šis punktas šalintinas. Minėta išvada nekeičia apygardos teismo sprendimo dėl suėmimo taikymo, nes V. G. atžvilgiu nustatytas kitas suėmimo pagrindas. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti suėmimo skyrimo ir pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę pakanka bent vieno iš jų.

9. Skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai konstatuotas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo pagrindas.

10. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas (kaltinimas) kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos bei kiti duomenys.

11. Nagrinėjamu atveju V. G. kaltinamas padaręs nusikaltimus, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Teismo turimais duomenimis, V. G. anksčiau buvo teistas devynis kartus, tarp jų už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, bei paskutinį kartą už fizinio smurto panaudojimą prieš savo šeimos narį (t. 4, b. l. 68­-92). Be to, byloje yra duomenų, kad, atlikdamas ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, V. G. nesilaikė jam paskirtosios laisvės apribojimo bausmės sąlygų, dėl ko bausmė buvo pakeista areštu (t. 4, b. l. 93-100). Tokie duomenys, kaip papildomas kriterijus vertinant V. G. asmenybės pavojingumą, neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo, kad nepaisant skiriamų ir griežtinamų poveikio priemonių bei bausmių, kaltinamasis ir vėl nusikalsdavo, o jo daromos veikos vis sunkėjo, nes pastarasis pradėjo veikti ir smurtiniu būdu.

12. Teisėjų kolegija, vertindama skundo argumentus dėl naujų nusikalstamų veikų rizikos, pabrėžia aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju kaltinamajam inkriminuotos veikos susijusios su fizinio smurto panaudojimu ir galimai padarytos iš savanaudiškų tikslų. Pastebėtina ir tai, kad SODROS duomenų bazės išrašas patvirtina, jog kaltinamajam inkriminuoti nusikaltimai galimai padaryti V. G. individualios veiklos vykdymo laikotarpiu (t. 4, b. l. 117). Iš šių aplinkybių galima spręsti, kad oficialaus darbo turėjimas gali neturėti įtakos galimai padarytiems neteisėtiems savanaudiškiems kaltinamojo veiksmams. Be to, iš teisėjų kolegijai pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamasis daro ir administracinius nusižengimus, iš jų keli susiję su pasirodymu viešoje vietoje būnant neblaiviam, taip pat ir už policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą, paskelbto karantino sąlygų nesilaikymą ir kt. (t. 4, b. l. 101-111). Šie duomenys atitinkamai charakterizuoja V. G. asmenybę ir rodo jo antivisuomeninius polinkius. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, netaikant jam kardomosios priemonės – suėmimo, gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo pagrindas egzistuoja. Pabrėžtina ir tai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebūtina nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus.

13. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vertinant visas minėtas aplinkybes kartu su inkriminuojamų labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų pobūdžiu (pagal pateiktą kaltinimą nusikaltimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų, veikiant kartu su kitu asmeniu), pavojingumu (V. G. kaltinamas nužudęs nukentėjusįjį kankindamas ir itin žiauriai), sunkumu (priskiriami labai sunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms), kaltinamasis V. G. yra suimtas pagrįstai ir šioje proceso stadijoje jo suėmimo pratęsimu užtikrinami BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai.

14. Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo, kaltinamajam V. G. taikomos griežčiausios kardomosios priemonės pagrindas neišnyko. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, jos terminas yra adekvatus V. G. galimai padarytų nusikaltimų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą V. G. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų ar jų kompleksas nebus pakankamos. Kaltinamojo V.G. skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau jam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Nesulaikė V. G. nuo galimo nusikalstamų veikų padarymo. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės dėl poreikio rūpintis senyvo amžiaus ir ligotais tėvais, pažeidžiamos dukters emocinės gerovės yra reikšmingos, tačiau nepakankamos, esant aukščiau aptartiems duomenims, griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti ar keisti. Nors apygardos teismo nustatytas suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skundą nagrinėjančio teismo pripažintas nepagrįstu, bylos duomenimis, darytina išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai, taip pat siekis užkardyti galimą naujų nusikalstamų veikų darymą, pasiekiami, toliau tęsiant kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą. Pritartina žemesnės instancijos teismo išvadai, kad kardomųjų priemonių paskirtis ir viešasis interesas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje gali būti užtikrinti, taikant kaltinamajam tik pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Nors suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo, kaip minėta, nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos, laikantis įstatymu numatytų reikalavimų.

15. Atsakant į kaltinamojo skundo argumentą dėl sąlygų tinkamai pasiruošti gynybai nebuvimo, pažymėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje užtikrinant kaltinamojo, kuris yra suimtas, teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą jam sutinkamai su BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu privalomai skiriamas gynėjas. Bylos duomenimis, šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinkta teisinę pagalbą kaltinamajam V. G. teikia gynėja advokatė Ona Klinavičienė (t. 5, b. l. 69). Todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog kaltinamojo galimybės pasirengti tinkamai gynybai yra apsunkintos.

16. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, iš nutarties pašalinus suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartimi pratęstas kaltinamojo V. G. suėmimo terminas paliekamas galioti, o kaltinamojo skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo V. G. skundą atmesti.

Pašalinti iš skundžiamos Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties kaltinamojo V. G. suėmimo skyrimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartimi kaltinamajam V. G. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.