Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis, II-18-791/2022

Teismas: Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-04
Bylos Nr.: II-18-791/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-13-3-00250-2021-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Vilma Dapkevičienė (pirm.)
Pareiškėjas: J. C.
Pažeidėjas: J. C.
Institucija: ,,Registrų centras"

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-18-791/2022Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00250-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 9.46; 21.10.3; 21.10.4 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. balandžio 4 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D.,sekretoriaujant E. B.,

dalyvaujant pareiškėjo J. C. įgaliotam atstovui advokatui E. Š., institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Valstybės įmonės Registrų centras atstovei S. B.,

nedalyvaujant pareiškėjui J. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. C. skundą dėl Valstybės įmonės Registrų centras vyriausiosios specialistės G. S. 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-740-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. C. Valstybės įmonės Registrų centras (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės G. S. 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-740-2021 (toliau – Nutarimas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 223 straipsnio 2 dalį 250 eurų bauda už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (buveinės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2019 m. ir 2020 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje, t. y. 2019 m. finansinių ataskaitų rinkiniai privalėjo pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d., o 2020 m. - ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 1 d. Nutarime taip pat nurodyta, kad J. C., vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau - Nuostatai) 38 ir 41 punktais, kaip juridinio asmens vadovas, atsako už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

Šalies argumentai

J. C. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad priimdama Nutarimą, Institucija apsiribojo tik formaliu įstatymo taikymu, tačiau neatsižvelgė į individualias reikšmingas bylos aplinkybes, nepagrįstai konstatavo, kad šios aplinkybės nešalina J. C. atsakomybės, t. y., nėra jo kaltės dėl nusižengimo padarymo. Dėl to skirdamas administracinę nuobaudą, Registrų centras nepagrįstai nesivadovavo ANK 591 straipsnio 1 punktu. J. C. vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo per įstatymų nustatytą terminą pateikti Registrų centrui metinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2019 m. ir 2020 m. dėl objektyvių priežasčių, kurių atsiradimo bei pasekmių įmonės vadovas negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad pagal formuojamą praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Teisės aktuose nenumatoma jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui. Vis dėlto, Registrų centras neatsižvelgė į tai, kad šiuo atveju priežastys yra ekstraordinarinės, susijusios su nenugalimos jėgos aplinkybėmis, kurių J. C., kaip įmonės vadovas, negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti ir negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. 2019 m. spalio 16 d. naktį UAB (duomenys neskelbtini) patalpose Alytuje kilo itin didelio masto gaisras, dėl kurio Alytaus apskrities VPK KP Nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44454-19, o šiuo metu byla perduota nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams (baudžiamoji byla Nr. 1-70-297/2021). Šiame baudžiamajame procese tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek jos vienintelei akcininkei UAB (duomenys neskelbtini) pritaikytos procesinės prievartos priemonės. Dėl gaisro ir jo pasekmių, t. y., vykstančio baudžiamojo proceso, J. C. vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo vykdyti iš esmės jokių įsipareigojimų, įskaitant ir prievolę parengti bei pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui metinių finansinių ataskaitų rinkinius, nes ikiteisminio tyrimo metu 2019 metų pabaigoje atliekant kratas buvo paimti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai ir nuo to momento įmonės metinių finansinių ataskaitų parengimas tapo reikšmingai apsunkintas, kadangi įmonė nebedisponavo visapusiška buhalterinės apskaitos informacija. Šios aplinkybės Registrų centras neginčijo, tačiau visiškai į ją neatsižvelgė, sprendžiant dėl J. C. atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 18 d. ir 2019 m. spalio 28 d. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimais buvo nustatytas visiškas laikinas nuosavybės teisių apribojimas UAB (duomenys neskelbtini) piniginėms lėšoms visose banko sąskaitose, įrangai ir kitam turtui, kuris galioja iki šiol. Taigi dėl pritaikytų procesinės prievartos priemonių UAB (duomenys neskelbtini) nebegali disponuoti piniginėmis lėšomis. Analogiškai įmonės vienintelės akcininkės UAB (duomenys neskelbtini) turtui ir J. C., kaip fizinio asmens, turtui taip pat nustatytas atitinkamas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kuris galioja iki šiol. Dėl nurodytų priežasčių nuo 2019 metų pabaigos J. C. vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) galimybės apskritai vykdyti bet kokius įsipareigojimus yra itin ribotos, nes dėl pritaikytų apribojimų įmonė neturi galimybių disponuoti jokiu savo turtu, įmonės veikla yra visiškai suvaržyta. Minėtos priežastys nulėmė ir tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) tapo nepajėgi savalaikiai, tinkamai toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus su buhalterinės apskaitos įmone (įskaitant savalaikį duomenų bei dokumentų pateikimą), kurios paslaugomis naudojosi (J. C., kaip įmonės vadovas, išsilavinimo buhalterinės apskaitos vedimo srityje neturi). J. C. Registrų centrui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose tik asmeninių J. C., kaip vadovo, pastangų dėka pavyko susiderinti visas sąlygas bei UAB (duomenys neskelbtini) vardu sudaryti buhalterinių paslaugų sutartį su kita buhalterinės apskaitos įmone (turint omenyje tebegaliojančius apribojimus įmonės turto atžvilgiu), kuri sutiko pagal galimybes (t. y., pagal turimus, gautus dokumentus ir informaciją) galiausiai parengti įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinius už 2019 m. ir 2020 m. Vis dėlto, kai UAB (duomenys neskelbtini) bus grąžinti visi baudžiamajame procese paimti buhalterinės apskaitos dokumentai, gali iškilti poreikis patikslinti atitinkamų finansinių laikotarpių duomenis. Šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad termino pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius praleidimas nebuvo nulemtas J. C., kaip vadovo, tyčios ar neatsargumo. Registrų centras tyčios J. C. veiksmuose nenustatė, tačiau nurodė, kad patraukiant asmenį atsakomybėn pagal ANK nebūtina nustatyti tyčios jo veiksmuose, jis gali atsakyti ir dėl neatsargumo. Taigi Registrų centras turėjo vertinti, ar J. C. numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytų padarinių, ar pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Šiuo atveju, Registrų centras situaciją vertino vien pagal formalų vadovo veiklos standartą, nesivadovavo bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgė į aplinkybių individualumą, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) situacijos išskirtinį pobūdį. Akivaizdu, kad J. C. negalėjo ir neturėjo numatyti, kad įmonės patalpose kils tokio masto gaisras bei jo pasekmių, t. y. kad įmonės veikla bus visiškai sutrikdyta, įskaitant ir įmonės finansinės apskaitos dokumentų parengimą bei pateikimą. Priešingai, net ir egzistuojant nuo J. C. valios nepriklausančioms kliūtims įvykdyti šią pareigą (gaisro nulemta ekstremali įmonės finansinė ir faktinė padėtis, teisėsaugos institucijų atlikti veiksmai bei pritaikyti apribojimai), J. C. dėjo maksimalias pastangas esamoje situacijoje surasti sprendimą, kad ši įmonės prievolė būtų įvykdyta. Registrų centras neatsižvelgė, nesivadovavo bendraisiais protingumo ir teisingumo principais, todėl nepagrįstai pripažino, kad J. C. yra kaltas dėl nusižengimo padarymo ir nustatė visus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Skunde J. C. taip pat nurodė, jog egzistuoja visos sąlygos pasinaudoti ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta diskrecijos teise ir administracinės nuobaudos neskirti. Priimdamas Nutarimą, Registrų centras, vertindamas, kad vis dėlto administracinis nusižengimas yra padarytas, neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nesivadovavo teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais. Todėl, skirdamas administracinę nuobaudą, Registrų centras nesivadovavo ANK 32 straipsnio 2 dalimi, netinkamai taikė ANK 34 straipsnio 1 dalį ir paskyrė sankciją nepagrįstai. Vertinant, kad formaliai administracinis nusižengimas padarytas, egzistuoja visos sąlygos Registrų centrui arba bylą nagrinėjančiam teismui pasinaudoti ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta diskrecijos teise ir administracinės nuobaudos J. C. neskirti. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad J. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Tokia išvada yra nepagrįsta, kadangi Registrų centras neįvertino ir neatsižvelgė į reikšmingas faktines aplinkybes ir nepagrįstai jų nepripažino atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Akivaizdu, kad J. C. vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) laiku nepateikė finansinių ataskaitų dėl itin sunkios įmonės materialinės padėties, susiklosčiusios dėl išskirtinių aplinkybių. Remiantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu, administracinio nusižengimo padarymas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties yra laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Registrų centras, priimdamas skundžiamą nutarimą, turėjo pagrindo nustatyti nurodytos lengvinančios aplinkybės buvimą ir atsižvelgti į tai spręsdamas dėl atsakomybės (ne)taikymo. Pagal ANK 35 straipsnio 2 dalį teismas gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Net ir egzistuojant nuo J. C. valios nepriklausančioms kliūtims įvykdyti finansinių ataskaitų pateikimo pareigų, J. C. dėjo maksimalias pastangas esamoje situacijoje surasti sprendimą, kad ši įmonės prievolė būtų įvykdyta, kas šiai dienai ir yra padaryta. Pagal teismų praktikoje pateikiamus išaiškinimus, individualizuojant skiriamas nuobaudas, privaloma nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Iš protokole nurodyto pažeidimo specifikos (termino pateikti dokumentus praleidimas) nėra jokio pagrindo spręsti, kad dėl jo galėjo atsirasti kokia nors žala viešajam interesui. Taigi pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir jokios realios žalos dėl jo padarymo nei valstybei, nei tretiesiems asmenims neatsirado. Nurodytos aplinkybės leidžia vertinti tokį nusižengimą kaip nedidelio pavojingumo, mažareikšmį. Spręsdamas dėl J. C. atsakomybės, Registrų centras neatsižvelgė į visumą nurodytų aplinkybių bei nepagrįstai nevertino jų, kaip išskirtinių aplinkybių, lengvinančių atsakomybę ir suteikiančių pagrindą J. C. administracinės nuobaudos neskirti. Dėl šių priežasčių skundžiamas nutarimas, kuriuo J. C. skirta 250 Eur administracinė nuobauda, neatitinka ANK 2 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje, 32 straipsnio 2 dalyje, 34 straipsnio 1 dalyje ir 6 dalyje įtvirtintų principų, todėl laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu (bylos lapai (toliau – b. l.) 1-3).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjo J. C. atstovas advokatas E. Š. nurodė tokias pačias aplinkybes, kurios nurodytos ir pareiškėjo skunde. Papildomai paaiškino, kad Registrų centro nutarime cituojama, kokios kaltės formos yra galimos, išvardijamos visos įmanomos kaltės formos, tačiau nenustatyta, kokia buvo J. C. kaltės forma šioje situacijoje, ką jis objektyviai galėjo padaryti kitaip, kad finansinės atskaitomybės būtų pateiktos, ir tai vertina kaip nutarimo trūkumą, nes neužtenka išvardinti, kokia gali būti kaltės forma, ją reikia identifikuoti ir pagrįsti. Registrų centras konstatavo, kad buvo pažeidimas ir kad nenustatyta lengvinančių atsakomybę aplinkybių, kai jos akivaizdžiai egzistavo. Šiai dienai tiriama keletas galimų gaisro kilimo priežasčių, visos jos yra lygiavertės ir neatmestos, viena iš jų padegimo versija. Šios situacijos J. C. negalėjo kontroliuoti ir numanyti, kad ji susidarys ir sukels tokias problemas, todėl mano, kad negalima pateisinti tokio Registrų centro požiūrio į situaciją ir reikšmingų aplinkybių ignoravimo. Nurodė, kad J. C. veika neturi visų administracinio nusižengimo požymių, tai yra, nėra jo kaltės dėl nusižengimo padarymo. J. C. negalėjo per nustatytą terminą pateikti atskaitomybių dėl objektyvių priežasčių, kurių atsiradimo ir pasekmių negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti. Svarbu įvertinti, ką objektyviai asmuo galėjo padaryti šioje situacijoje. Institucijos teiginiai yra formalūs, jais vadovaujamasi nemotyvuotai, neatsižvelgiant į ekstraordinarias priežastis, kurias šiuo atveju galima sieti su nenugalimos jėgos aplinkybėmis, nes kilus gaisrui UAB (duomenys neskelbtini) veikla nebuvo vykdoma ir iki šios dienos veikla nėra atnaujinta. Atskaitomybė teikiama už finansinius metus, atskaitomybės teikimas tai yra daugiau darbo sąnaudų reikalaujantis veiksmas ir jis turi būti atliekamas teisingai, atitinkamai tą darbą atlikęs asmuo neša atsakomybę už tų duomenų teisingumą, už tai jam turi būti apmokama. Atskaitomybės buvo pateiktos 2021 m. lapkrity tik asmeninių vadovo pastangų dėka ir kontrahentų geranoriškumo dėka pavyko susitarti ir gauti atidėjimą dėl atsiskaitymo už buhalterinės apskaitos paslaugas.

Baigiamųjų kalbų metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad naujai pateikti dokumentai pagrindžia skunde nurodytas aplinkybes. UAB (duomenys neskelbtini) taikyti apribojimai areštuojant J. C. ir UAB (duomenys neskelbtini) turtą tebegalioja iki šiol, visa įmonės veikla buvo sustabdyta, darbo sutartys su darbuotojais buvo nutrauktos, Sodra nusirašė lėšų likutį, todėl neliko jokių galimybių bendrovei dissponuoti piniginėmis lėšomis. Tai patvirtina ir buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės pranešimas dėl paslaugų teikimo sustabdymo, kuriame nurodytas 4800 eurų UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas, kuris yra reikšmingas. Dėl šių priežasčių bendrovė negalėjo teikti finansinių atskaitomybių. Be to bendrovės dokumentai buvo paimti kratos metu, baudžiama byla teisme gauta tik praeitų metų rugpjūtyje, todėl nebaigus ikiteisminio tyrimo nebuvo jokios galimybės atgauti bendrovės dokumentus ar su jais susipažinti. Tokia galimybė atsirado tik baigus ikiteisminį tyrimą. Iki šios dienos dokumentai bendrovei nėra grąžinti. Nurodė, kad nėra J. C. kaltės dėl nusižengimo, nes jis neturėjo objektyvių galimybių pateikti finansines atskaitomybes, jokio alternatyvaus varianto J. C. neturėjo. Nesant kaltės, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. J. C. pripažino tik tai, kad finansinės atskaitomybės nebuvo pateiktos įstatymo nustatytu terminu, o ne savo kaltę dėl nusižengimo. Dėl įvykusio gaisro buvo paskelbta net ekstremali situacija, todėl keista, kad Institucija neįžvelgė išskirtinių aplinkybių. Neeilinė situacija sudaro pagrindą įžvelgti išimtines aplinkybes ir jas konstatuoti. Iš įmonės pusės nebuvo jokio piktybiškumo, nes iki tol visos finansinės atskaitomybės buvo pateiktos laiku. Institucija nebuvo aktyvi aiškindamasi J. C. atsakomybės klausimą. Prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti ir nuobaudą panaikinti.

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė J. C. skundą dėl nutarimo atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą, nurodė, kad vadovaujantis Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR bei Registras) duomenimis J. C. nuo 2017 m. gegužės 15 d. yra paskirtas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Bendrovė) vadovu. Duomenys apie tai, kad J. C. yra Bendrovės vadovas, buvo įregistruoti JAR 2017 m. gegužės 22 d. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 58 straipsnio 3 dalį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį, VĮ Registro duomenis Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d., 2020 metų finansinių ataskaitų rinkinys - ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Aukščiau išdėstytos teisės aktų nuostatos patvirtina, kad uždarosios akcinės bendrovės vadovas turi pareigą teikti kiekvienais metais finansinių ataskaitų rinkinio dokumentus, ir už šios pareigos neįvykdymą ar pavėluotą įvykdymą bendrovės vadovas, vadovaujantis ANK 223 straipsnio 2 dalimi, yra traukiamas atsakomybėn ir jam turi būti paskirta administracinė nuobauda. VĮ Registrų centras pažymėjo, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). Kaip minėta, vadovaujantis JAR duomenimis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. C. nuo 2017 m. gegužės 15 d. yra paskirtas Bendrovės direktoriumi. Taigi, būdamas Bendrovės direktoriumi jis privalėjo užtikrinti, kad Bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir finansinės ataskaitos pateiktos laiku, tačiau šiuo konkrečiu atveju to nepadarė. Bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis - patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020).

Institucija atkreipė dėmesį, kad ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. JAR duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita Juridinių asmenų registrui pateikta informacija yra vieša (CK 2.71 straipsnio 1 dalis), o kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius JAR duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis). Taigi, bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas JAR tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais. Aplinkybė, kad pareiškėjas 2019 m. ir 2020 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius Registro tvarkytojui pateikė pavėluotai (2021 m. lapkričio 26 d. ir 2021 m. lapkričio 30 d.), nėra pagrindas tai laikyti išimtiniu atveju ir neskirti jam ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos. Apeliacinės instancijos teismai ne kartą yra pasisakę, kad pavėluotas privalomai teiktinų duomenų valstybiniams registrams pateikimas negali būti apelianto administracinę atsakomybę švelninanti aplinkybė. Ši aplinkybė taip pat neturi jokios įtakos nustatant apeliantui skiriamos administracinės nuobaudos dydį (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-55-417/2021; Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-16-491/2021). Apibendrindama išdėstytus argumentus, Institucija nurodė, kad pareiškėjas, būdamas Bendrovės direktoriumi ir atsakingu asmeniu už įmonės dokumentų bei duomenų pateikimą Registro tvarkytojui per nustatytą laikotarpį, nesiėmė atitinkamų veiksmų ir neužtikrino, kad Registro tvarkytojui būtų pateikti 2019 m. ir 2020 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai laiku. Objektyvių priežasčių, dėl kurių J. C. negalėjo registro tvarkytojui pateikti bendrovės atskaitomybės dokumentų laiku, nenustatyta. Finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimas ar pavėluotas pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, todėl akivaizdu, jog Registrų centro Nutarimu paskirta nuobauda yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl administracinio nusižengimo sudėties Institucija nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017). Antra, teismų praktikoje nurodoma, kad pareigos pateikti finansinių ataskaitų rinkinius laiku, nešalina nei aplinkybė dėl kratų metu paimtų dokumentų, nei aplinkybė dėl paslaugų su buhalterines paslaugas teikiančia įmone sustabdymo/nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-352-468/2019). Pareiškėjas nei Registrų centrui, nei teismui nepateikė įrodymų, kad kaip rūpestingas Bendrovės vadovas, dėjo visas pastangas, jog finansinių ataskaitų rinkiniai būtų pateikti laiku. Registrų centras, be kita ko, pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodytus argumentus apie negalėjimą pateikti finansinių ataskaitų rinkinių laiku dėl pareiškėjo nurodytų, jo manymu, ypatingai svarbių priežasčių, paneigia aplinkybė, jog pareiškėjas po protokolo surašymo pavėluotai pateikė finansinių ataskaitų rinkinius, vadinasi, pareiškėjas turėjo galimybę ir galėjo pateikti finansinių ataskaitų rinkinius laiku, tačiau to nepadarė.

Institucija nesutiko su pareiškėjo teiginiu dėl jo kaltės nebuvimo ir nurodė, kad J. C. veikoje yra visi administracinio nusižengimo požymiai, numatyti ANK 223 straipsnio 2 dalyje. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai - jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo. Pabrėžtina, kad subjektas, t. y. asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus, yra vienas iš pagrindinių administracinio nusižengimo sudėties elementų. Pažymime, kad ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje - pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Šiame straipsnyje nurodant kaltės formas - tyčią ir neatsargumą, detalizuojama minėta ANK 2 straipsnio 3 dalies nuostata, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra padaręs administracinį nusižengimą būdamas kaltas. Kaltė yra vienas iš įstatyme numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, todėl jos turinio atskleidimas yra svarbus pagrindžiant administracinės atsakomybės taikymą, atitinkamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK, požymių buvimą. Šiuo konkrečiu atveju, akivaizdu, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas, Bendrovės vadovas nesiėmė jokių priemonių, kad finansinės ataskaitos Registrų centrui būtų pateiktos įstatyme nustatytu terminu. Trečiųjų asmenų veiksmai nepašalina bendrovės vadovo atsakomybės dėl dokumentų nepateikimo laiku. Taigi, egzistuoja visi administracinio nusižengimo sudėties elementai.

Atsiliepimas

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos diskrecijos teisės atsiliepime Institucija nurodė, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pabrėžtina, kad tai yra išimtis iš bendros taisyklės, švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje gali būti skiriama tik ypatingais, išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Aukščiau nurodytus teiginius patvirtina ir formuojama teismų praktika bylose dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-45-744/2018). Akcentavo, kad J. C. buvo skirta ANK 223 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatyta 250 Eur bauda. VĮ Registrų centras įvertino visas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, kurių visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog paskirta bauda yra neadekvati padarytam nusižengimui ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei. Pažymėjo, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėjų, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Švelnesnės nuobaudos paskyrimas nei sankcijoje numatyta minimali, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusižengimų. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę prašyti išdėstyti baudų dalimis, o teismas, priimdamas nutarimą, gali paskirtos baudos mokėjimų išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, o po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai išsprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas skunde nurodė, kad finansinių ataskaitų rinkiniai buvo nepateikti laiku dėl itin sunkios įmonės materialinės padėties, susiklosčiusios dėl išskirtinių aplinkybių, tačiau nepaisant to, pareiškėjas ėmėsi visų priemonių, kad finansinių ataskaitų rinkiniai būtų pateikti, taip pat pareiškėjo manymu, dėl pavėluoto finansinių ataskaitų rinkinių pateikimo nebuvo padaryta kokia nors žala viešajam interesui, pažeidimas yra formalaus pobūdžio ir jokios realios žalos dėl jo padarymo nei valstybei, nei tretiesiems asmenims neatsirado. VĮ Registrų centras atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pripažino, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas, finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo pateikti laiku, tuo tarpu, pavėluotas finansinių ataskaitų pateikimas neatleidžia nuo atsakomybės, be to, akcentuotina, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-45-744/2018; Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-16-491/2021). Šiuo atveju priimant nutarimą išimtinių aplinkybių, kurioms esant galima administracinės nuobaudos neskirti arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta įstatyme, nenustatyta. VĮ Registrų centras skirdamas baudą įvertino visas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, kurių visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog paskirta bauda yra neadekvati padarytam nusižengimui ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei. Skirtina nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta ir yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir ANK 22 straipsnyje nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį, todėl nėra pažeisti nei protingumo, nei teisingumo principai (b. l. 10-16).

Institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu, paaiškino, kad Institucija palaiko visus argumentus, kuriuos išdėstė atsiliepime į skundą, mano, kad nutarimas yra pagrįstas. Papildomai pažymėjo, kad nurodomos aplinkybės dėl buhalterinių paslaugų nutraukimo, dėl dokumentų poėmio nešalina pareigos pateikti finansinių ataskaitų rinkinius laiku. Pareiškėjo skunde nurodytus argumentus apie negalėjimą pateikti finansinių ataskaitų rinkinius laiku dėl pareiškėjo nurodytų, jo manymu, ypatingai svarbių priežasčių paneigia ta aplinkybė, kad pareiškėjas po protokolo surašymo pateikė rinkinius pavėluotai, vadinasi tokia galimybė egzistavo. Nurodė, kad pareiškėjo kaltės forma yra neatsargumas. Administracinis nusižengimas buvo padarytas, jį padarė bendrovės vadovas, kuris nesiėmė jokių priemonių, kad ataskaitos būtų pateiktos laiku, pateikė tik po to, kai buvo surašytas protokolas. Dar kartą pažymėjo, kad trečiųjų asmenų veiksmai nešalina vadovo atsakomybės dėl ataskaitų nepateikimo laiku, todėl egzistuoja visi administracinio nusižengimo sudėties elementai. Iš teismų praktikos matyti, kad Registrų centro tvarkomam Juridinių asmenų registre nėra registruojami sprendimai dėl asmens veiklos sustabdymo ar nevykdymo, todėl remiantis teisės aktais visi juridiniai asmenys turi teikti finansines ataskaitas. Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo pabrėžė, kad tai yra išimtis iš bendros taisyklės, švelnesnė nuobauda nei minimali gali būti taikoma tik ypatingais išskirtinais atvejais. Pareiškėjas pripažįsta, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas – finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo pateikti laiku, aplinkybė, kad finansinių ataskaitų rinkiniai pateikti pavėluotai, nėra pagrindas neskirti numatytos baudos. Apeliacinės instancijos teismai ne kartą yra pasakę, kad pavėluotas duomenų pateikimas negali būti atsakomybę švelninanti aplinkybė. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja jokių pasekmių. Registrų centras įvertino visas aplinkybes, skirta nuobauda yra individualizuota, proporcinga padarytam nusižengimui, ji nėra per griežta. Dėl ypatingai sunkios turtinės padėties ANK numato galimybę baudą mokėti dalimis. Registrų centras mano, kad nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas ir turėtų būti paliktas galioti. Atsakydama į pareiškėjo atstovo klausimą Institucijos atstovė nurodė, kad Registrų centrui nagrinėjant šį atvejį pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų apie savo sunkią finansinę padėtį, Registrų centras pats negali interpretuoti aplinkybių, o viešai žinoma informacija neįpareigoja Registrų centro vadovautis ta informacija. Tokiu atveju Registrų centrui turėjo būti pateikiami duomenys, pagrindžiantys argumentus, kas nebuvo padaryta.

Žemesnės instancijos teismas

Baigiamųjų kalbų metu Institucijos atstovė nurodė, kad administracinis nusižengimas gali būti padarytas tyčia ar dėl neatsargumo, o šiuo atveju J. C. veikė neatsargiai, todėl prašė pareiškėjo skundą atmesti, nutarimą palikti galioti.

Skundas netenkinamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties

Teismas, susipažinęs su skundžiamu Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto J. C. skundu, išklausęs pareiškėjo atstovo ir Institucijos atstovės paaiškinimų, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad Institucija tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog būtent pareiškėjas, kaip įmonės vadovas, yra atsakingas už tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) laiku Valstybės įmonei Registrų centras nepateikė finansinių ataskaitų rinkinių už 2019 ir 2020 metus. Teismas sutinka su Institucijos išvadomis dėl J. C. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Nesutikti su Institucijos argumentais bei naikinti Institucijos procesinį sprendimą remiantis pareiškėjo skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Teismo vertinimu, Institucija rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos Institucijos išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Skundą nagrinėjęs teismas sutinka su Institucijos atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria Institucijos išvadoms. Vien tai, kad Institucija priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi pareiškėjas, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto Institucijos nutarimo panaikinimui. Tokią išvadą teismas daro dėl toliau nurodymų motyvų.

Institucijos Nutarimu konstatuota, kad J. C. padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2019 m. ir 2020 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje, t. y. 2019 m. finansinių ataskaitų rinkiniai privalėjo būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d., o 2020 m. finansinių ataskaitų rinkiniai - ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 1 d.

ANK 223 straipsnio 2 dalis numato, kad <...> arba juridinio asmens, <...> finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

CK 2.66 straipsnio 4 dalis numato, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. <...>. ABĮ 58 straipsnio 3 dalis numato, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

CK 2.67 straipsnis numato, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktas numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Prie skundo pridėtoje administracinio nusižengimo byloje esantis Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, kad J. C. nuo 2017 m. gegužės 22 d. yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, todėl būtent jam tenka atsakomybė už juridinio asmens vadovui numatytų pareigų (ne)vykdymą. ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. ABĮ 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. CK 2.52 straipsnio 1 dalis numato ir Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenys patvirtina, kad bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d., o 2020 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 1 d.

Iš pareiškėjo J. C. skundo turinio bei jo atstovo paaiškinimų teisme matyti, kad J. C. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažino, nurodė, kad metinių finansinių ataskaitų jis nepateikė dėl ekstraordinarinių priežasčių, susijusių su gaisro kilimu, kurių jis negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti ir negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Skundo bylos duomenimis nustatyta, kad dėl 2019 m. spalio 16 d. naktį UAB (duomenys neskelbtini) patalpose Alytuje kilusio gaisro buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, 2020 m. rugsėjo 24 d. byla perduota nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams (Alytaus apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-26-297/2022). Pareiškėjas kaltės dėl jam inkriminuojamo nusižengimo nebuvimą grindžia tuo, kad šiame baudžiamajame procese tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek jos vienintelei akcininkei UAB (duomenys neskelbtini) buvo pritaikytos procesinės prievartos priemonės. Taip pat dėl vykstančio baudžiamojo proceso J. C. vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo vykdyti iš esmės jokių įsipareigojimų, įskaitant ir prievolę parengti bei pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui metinių finansinių ataskaitų rinkinius, nes ikiteisminio tyrimo metu 2019 metų pabaigoje atliekant kratas buvo paimti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai ir nuo to momento įmonės metinių finansinių ataskaitų parengimas tapo reikšmingai apsunkintas, kadangi įmonė nebedisponavo visapusiška buhalterinės apskaitos informacija. Be to dėl pritaikytų procesinės prievartos priemonių UAB (duomenys neskelbtini) nebegali disponuoti piniginėmis lėšomis, ji tapo nepajėgi savalaikiai, tinkamai toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus (įskaitant savalaikį duomenų bei dokumentų pateikimą) su buhalterinės apskaitos įmone, kurios paslaugomis naudojosi. Dėl šių pareiškėjo argumentų teismas pažymi, kad esant tokiai pačiai situacijai (taikomoms toms pačios procesinės prievartos priemonėms), kurią, kaip savalaikių finansinių ataskaitų nepateikimo priežastį nurodė pareiškėjas, jis vis tik registro tvarkytojui po administracinio nusižengimo protokolo surašymo pateikė finansines ataskaitas: 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys pateiktas 2021 m. lapkričio 26 d., o 2020 m. finansinių ataskaitų rinkinys pateiktas - 2021 m. lapkričio 30 d. Pareiškėjo atstovas teigė, jog dėl po kilusio gaisro UAB (duomenys neskelbtini) patalpose 2019 m. spalio 17 d. atliktų kratų buvo paimti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, tai patvirtina ir pareiškėjo atstovo papildomai 2022 m. kovo 21 d. pateikti dokumentai. Kaip nurodė pareiškėjo atstovas, neturėdamas buhalterinės apskaitos dokumentų ir negalėdamas su jais susipažinti dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, jis neturėjo galimybės laiku pateikti finansinių atskaitomybių už 2019 ir 2020 metus. Dėl šio pareiškėjo skundo argumento teismas pažymi, kad nei pareiškėjas, nei jo atstovas nei Institucijai, nei teismui nepateikė įrodymų, kad kaip rūpestingas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, dėjo visas pastangas, jog finansinių ataskaitų rinkiniai būtų pateikti laiku, t. y. nepateikė įrodymų, kad jis ikiteisminio tyrimo atlikimo metu kreipėsi į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją ar 2020 m. rugsėjo 24 d. bylą perdavus Alytaus apylinkės teismui - į bylą nagrinėjančią teisėją, su prašymu leisti padaryti kratos metu paimtų dokumentų kopijas tikslu vykdyti bendrovės vadovui įstatymų numatytą pareigą laiku JAR tvarkytojui pateikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus.

Pareiškėjo skunde nurodytus argumentus apie negalėjimą pateikti finansinių ataskaitų rinkinius laiku dėl pareiškėjo nurodytų, jo manymu, ypatingai svarbių priežasčių, paneigia aplinkybė, jog pareiškėjas, jam 2021 m. lapkričio 9 d. surašius administracinio nusižengimo protokolą, neužilgo (2021 lapkričio 26 ir lapkričio 30 d.) pateikė finansinių ataskaitų rinkinius, vadinasi, J. C. turėjo galimybę ir galėjo pateikti finansinių ataskaitų rinkinius laiku, tačiau to nepadarė. Dar daugiau, vadovaujantis Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kaltinamųjų J. C., UAB (duomenys neskelbtini) ir kt. baudžiamoji byla Nr. 1-26-297/2022 Alytaus apylinkės teisme gauta 2020 m. rugsėjo 24 d. (o ne kaip posėdžio metu nurodė pareiškėjo atstovas – 2021 m. rugpjūty). Tuoj pat po ikiteisminio tyrimo užbaigimo J. C. jau turėjo galimybę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tame tarpe ir su buhalteriniais UAB (duomenys neskelbtini) dokumentais, ir pateikti JAR finansinės atskaitomybės dokumentus tuoj po ikiteisminio tyrimo užbaigimo, tačiau 2019 m. ir 2020 m. finansinių ataskaitų rinkinius jis pateikė tik atitinkamai 2021 m. lapkričio 26 d. ir 2020 m. lapkričio 30 d., gerokai daugiau nei po metų laiko nuo ikiteisminio tyrimo užbaigimo. Vien dėl šios priežasties pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl buhalterinių dokumentų paėmimo iš UAB (duomenys neskelbtini) nėra priežastis, pateisinanti jo, kaip bendrovės vadovo, teisę pažeidžiantį nerūpestingumą. Galbūt teismas, įvertinęs tai, jog ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas, nesikreipdamas į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl buhalterinių įmonės dokumentų kopijų gavimo, ir neturėjo galimybės pateikti finansines ataskaitas už 2019 metus iki 2020 m. birželio 1 d., tačiau 2020 m. rugsėjo 24 d. baudžiamąją bylą Nr. 1-26-297/2022 perdavus teismui, tokia galimybė objektyviai buvo, tačiau J. C. nesiėmė jokių veiksmų savo, kaip bendrovės vadovo pareigoms vykdyti, nepateikė finansinių ataskaitų nei už 2019 metus, nei už 2020 metus.

Taigi, jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių J. C. negalėjo registro tvarkytojui pateikti jo vadovaujamos bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų įstatymo nustatytu laiku, pareiškėjas nenurodė ir jų nėra nustatyta. Dar daugiau, gaisras UAB (duomenys neskelbtini) patalpose kilo 2019 m. spalio 16 d. naktį. UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys registro tvarkytojui turėjo būti pateiktas iki 2020 m. birželio 1 d., t. y. praėjus daugiau nei pusmečiui po gaisro kilimo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau J. C. per septynis su puse mėnesio nesiėmė jokių veiksmų savo, kaip bendorovės vadovo pareigoms vykdyti, taip pat neinformavo registro tvarkytojo apie negalėjimą įgyvendinti įstatymų reikalavimų, nors tokią galimybę turėjo. Taigi, aplinkybė, kad pareiškėjas 2019 m. ir 2020 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius Registro tvarkytojui pateikė pavėluotai (atitinkamai 2021 m. lapkričio 26 d. ir 2021 m. lapkričio 30 d.), nėra pagrindas tai laikyti išimtiniu atveju ir neskirti jam ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos. Apeliacinės instancijos teismai ne kartą yra pasisakę, kad pavėluotas privalomai teiktinų duomenų valstybiniams registrams pateikimas negali būti apelianto administracinę atsakomybę švelninanti aplinkybė. Ši aplinkybė taip pat neturi jokios įtakos nustatant apeliantui skiriamos administracinės nuobaudos dydį (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-55-417/2021; Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-16-491/2021). Teismų praktikoje nurodoma, kad pareigos pateikti finansinių ataskaitų rinkinius laiku, nešalina nei aplinkybė dėl kratų metu paimtų dokumentų, nei aplinkybė dėl paslaugų su buhalterines paslaugas teikiančia įmone sustabdymo/nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-352-468/2019). Be to, kaip jau minėta, pareiškėjas nei Registrų centrui, nei teismui nepateikė įrodymų, kad kaip rūpestingas Bendrovės vadovas, dėjo visas pastangas, jog finansinių ataskaitų rinkiniai būtų pateikti laiku, kad jis būtų kreipęsis dėl kratos metu paimtų dokumentų kopijų gavimo, kad bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai būtų pateikti JAR tvarkytojui laiku, kaip tai numato įstatymai. Pareiškėjo skunde nurodytus argumentus apie negalėjimą pateikti finansinių ataskaitų rinkinius laiku dėl pareiškėjo nurodytų, jo manymu, ypatingai svarbių priežasčių, paneigia aplinkybė, jog pareiškėjas, po protokolo surašymo, pavėluotai pateikė finansinių ataskaitų rinkinius, vadinasi, pareiškėjas turėjo galimybę ir galėjo pateikti finansinių ataskaitų rinkinius laiku, tačiau to nepadarė.

J. C. skunde nurodė, kad vertinant, ar jis gali atsakyti už šį nusižengimą, padarytą dėl neatsargumo, reikia vertinti, ar jis numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytų padarinių, ar pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Mano, kad jis negalėjo ir neturėjo numatyti, kad įmonės patalpose kils tokio masto gaisras, bei jo pasekmių, t. y., kad įmonės veikla bus visiškai sutrikdyta, įskaitant ir įmonės finansinės apskaitos dokumentų parengimą bei pateikimą. Teismas pažymi, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl J. C. kaltės dėl gaisro kilimo UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, todėl teismui nesuprantama pareiškėjo pozicija savo, kaip bendrovės vadovo, pareigų nevykdydymą kaskart teisinti UAB (duomenys neskelbtini) kilusiu gaisru (taip pat ir Alytaus apylinkės teismo administracinio nusižengimo byla Nr. II-10-791/2022).

Žemesnės instancijos teismas

ANK 7 straipsnyje numatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, taigi, atsakomybė pagal ANK 223 straipsnį kyla nepriklausomai nuo asmens kaltės formos (tyčinės ar neatsargios). ANK 9 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Teismas pažymi, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja padarinių – nusižengimas laikomas baigtu, kai kaltininkas nustatytu laiku neįvykdo pareigos Juridinio asmenų registro tvarkytojui pateikti finansinių ataskaitų rinkinį, vadinasi, pats finansinių ataskaitų nepateikimo nustatytu laiku faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad dėl finansinių ataskaitų nepateikimo laiku jokių pasekmių nekilo, neturi įtakos sprendžiamt dėl pareiškėjo administracinės atsakomybės. Šio nusižengimo objektyviosios pusės požymis – pareiškėjo neveikimas, t. y. finansinių ataskaitų nepateikimas nustatytu laiku. Pareiškėjas neginčijo, kad nustatytu laiku jis nepateikė finansinių ataskaitų, tačiau teigė, kad jo veiksmuose (neveikime) nėra kaltės: nei tyčinės, nei neatsargios.

ANK neišskiria veikų, kurios gali būti padaromos tik tyčia ar neatsargiai, ar esant ir vienai, ir kitai kaltės formai. Tad kiekvieno nusižengimo atveju reikia spręsti, kokia kaltės forma gali būti padaromas konkretus administracinis nusižengimas. Nors nagrinėjamu atveju J. C., laiku nepateikdamas finansinių ataskaitų, nesiekė, kad kiltų neigiamų padarinių, ir nesiekė specialiai piktybiškai elgtis priešingai įstatymui, tačiau jis neieškojo būdų savo, kaip bendrovės vadovo, pareigoms įvykdyti laiku, taip lengvabūdiškai tikėdamasis, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas nebus. Taigi, šiuo atveju yra nustatyta neatsargi kaltė (nerūpestingumas) J. C. veiksmuose. Pažymima, kad pareiškėjas šios įmonės vadovas yra jau ilgą laiką, taip pat ilgą laiką yra vadovavęs ir kitoms įmonėms, todėl puikiai žinojo, kad finansiniai dokumentai VĮ Registrų centrui yra teikiami kasmet, vadinasi teisės aktuose numatyta pareiga jam neabejotinai buvo žinoma. Teismo vertinimu, J. C., turėdamas pareigą vykdyti įstatymų reikalavimus, jos neįvykdė dėl savo paties nerūpestingo elgesio, t. y. pareiškėjas veikė, esant neatsargiai kaltės formai. Darytina išvada, jog J. C., būdamas atidus ir rūpestingas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, turėjo galimybę laiku įvykdyti įstatymų reikalavimus bei pateikti finansines atskaitas JAR tvarkytojui, o jo argumentai dėl jo kaltės nebuvimo traktuotini kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pareiškėjas savo, kaip bendrovės vadovo, pareigų nevykdymą be pagrindo pateisina kilusiu gaisru ir jo pasekmėmis, teismo manymu, bendrovėje kilęs gaisras nelaikytinas aplinkybe, šalinančia administracinę atsakomybę. Tuo labiau, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020, 18 punktas). Teisės aktuose nenumatoma jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, įskaitant ir priežastį, kad bendrovėje dėl netinkamo, teisės aktų reikalavimų neatitinkančio padangų tvarkymo ar kontrolės nebuvimo (už ką, beje, irgi yra atsakingas bendrovės vadovas) kilo gaisras. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-312-557/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017). Dėl nurodytų priežasčių nesutiktina su J. C. skundo argumentu, kad įmonėje dėl gaisro susiklosčiusi padėtis šalina jo atsakomybę pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad bendrovės vadovas elgdamasis sąžiningai ir rūpestingai, turėjo įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu užtikrinti, kad įstatyme nustatytų terminų būtų laikomasi. Taigi teismas sprendžia, kad J. C. suvokė pavojingą veikos pobūdį, kad laiku nepateikus patvirtintos finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui už 2019 ir 2020 metus gali kilti atsakomybė. Įmonės vadovo kaltė - netiesioginė tyčia Institucijos pagrįsta bylos įrodymų visuma, todėl jis pagrįstai nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkiusi UAB (duomenys neskelbtini) dėl UAB (duomenys neskelbtini) susidariusio įsiskolinimo už paslaugų teikimą nutraukė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimą, pateikė tai patvirtinantį UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pranešimą. Pareiškėjo atstovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad J. C. ir UAB (duomenys neskelbtini) turtui ir piniginėms lėšoms atitinkamai nuo 2019 m. spalio 25 d. ir 2019 m. spalio 18 d. buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Iš Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutarties taip pat matyti, kad baudžiamosios bylos Nr. 1-26-297/2022 ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškinio, turto konfiskavimo bei išplėstinio turto konfiskavimo, baudos išieškojimo užtikrinimui, Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2019 m. spalio 18 d. nutarimu UAB (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šešiems mėnesiams į bendrovės pinigines lėšas banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke ir Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, nustatant šiam turtui visišką nuosavybės teisės apribojimą, t. y. uždraudžiant turtu naudotis, valdyti ir juo disponuoti, tačiau leidžiant piniginėms lėšoms įplaukti į nurodytas sąskaitas; AB Šiaulių bankas ir Luminor Bank AS Lietuvos skyrius paskirti turto saugotojais. Vėlesniais prokuroro nutarimais (nutarimai priimti 2020 m. sausio 31 d. ir 2020 m. vasario 28 d.) nustatytas UAB (duomenys neskelbtini) dalinis nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, leidžiant atlikti iš šios sąskaitos privalomus mokėjimus į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Alytaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. balandžio 16 d., 2020 m. liepos 15 d. nutartimis įmonei (duomenys neskelbtini) taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas banko sąskaitose buvo pratęstas iki 2020 m. spalio 18 d. Teismas pastebi, kad pareiškėjas, veikdamas kaip atidus ir rūpestingas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, turėjo teisę kreiptis į laikiną nuosavybės apribojimą pritaikiusią prokurorę, o vėliau į bylą nagrinėjančią teisėją su prašymu nustatyti dalinį nuosavybės teisės apribojimą, leidžiant atlikti mokėjimą buhalterines paslaugas teikiančiai bendrovei už finansinių ataskaitų pateikimą VĮ Registrų centrui, tačiau to nepadarė, kas tik patvirtina, jog J. C., turėdamas pareigą vykdyti įstatymų reikalavimus, šios pareigos neįvykdė dėl savo paties teisę pažeidžiančio nerūpestingumo.

Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad J. C. padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Šiuo atveju J. C., būdamas, UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, per nustatytą laikotarpį, nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui UAB (duomenys neskelbtini) 2019 ir 2020 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinių, tuo pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalį ir ABĮ 58 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjo skundo argumentai kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu Nutarime padarė Institucija, todėl aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Institucijos Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti Nutarimą pareiškėjo skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

Teismas pažymi, jog sprendimas dėl administracinės nuobaudos švelninimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo priimamas atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje vienareikšmiškai laikomasi pozicijos, jog administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015, 2AT-7-14-303/2017 ir kt.). Ši teisės norma yra dispozityvaus pobūdžio ir numato tik galimybę, bet ne pareigą taikyti švelnesnę nuobaudą. Teismas neprivalo nusižengimą padariusiam asmeniui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Priešingu atveju, visada taikant specialiąją taisyklę, bendroji taisyklė netektų prasmės. Iš viso to sprendžiama, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik esant nustatytoms išskirtinėms ar naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, dėl kurių egzistavimo asmeniui būtų galima švelninti jo teisinę padėtį. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nėra, bei dėl to žemiau pateikia savo motyvus.

J. C. skundą grindžia jo manymu jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe – sunkia UAB (duomenys neskelbtini) materialine padėtimi, atsiradusia dėl įmonės finansinių lėšų suvaržymo/taikomų absoliučių disponavimo ribojimų. Remiantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu, administracinio nusižengimo padarymas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties yra laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, turėjo pagrindą nustatyti nurodytos lengvinančios aplinkybes buvimą ir atsižvelgti į tai, spręsdama dėl atsakomybės (ne)taikymo.

Teismas mano, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentu, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta ANK 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta aplinkybė, t. y., kad administracinis nusižengimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties. UAB (duomenys neskelbtini) yra seniai veikianti įmonė. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas nei Institucijai, nei teismui nepateikė jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių sunkią jo įmonės turtinę padėtį (pvz., kad bendrovė veikė nuostolingai ar buvo nemoki, turėjo daug kreditorinių įsiskolinimų, neturėjo turto). Vien tik pareiškėjo deklaratyvus nurodymas, kad UAB (duomenys neskelbtini) sunki materialinė padėtis susiklostė dėl išskirtinių aplinkybių - UAB (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymui naudojamose patalpose 2019 m. spalio 16 d. naktį kilusio gaisro, dėl kurio buvo pradėtas baudžiamasis procesas, ir dėl šiame procese pritaikytų procesinės prievartos priemonių (apriboto disponavimo piniginėmis lėšomis) nepatvirtina sunkios pareiškėjo turtinės padėties. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog būtų teikęs prašymus ikiteisminį tyrimą organizuojančiam prokurorui ar bylą nagrinėjamčiai teisėjai dėl leidimo disponuoti UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiomis lėšomis tikslu įvykdyti įstatymo reikalavimus – pateikti finansinių ataskaitų rinkinius VĮ Registrų centrui. Finansinių lėšų areštas savaime nėra objektyvi priežastis, leidžianti įmonės vadovui nevykdyti įstatymų reikalavimų. Apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis negali būti finansinių ataskaitų neteikimo ir J. C. neteisėtą elgesį pateisinančia priežastimi, taip pat tai negali būti pagrindas švelninti atsakomybę už tokio pobūdžio nusižengimus dar ir dėl to, jog tai, kad įmonei dėl įvykusio gaisro buvo taikomi apribojimai disponuoti piniginėmis lėšomis, apskritai nereiškia, kad jos materialinė padėtis buvo sunki.

Teismas sutinka su Institucijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodyta aplinkybe, kad šioje administracinio nusižengimo byloje jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių J. C. sunkią materialinę padėtį, nėra ir jokių tai patvirtinančių dokumentų J. C. nepateikė. Be to, šiuo konkrečiu atveju skundžiamu Nutarimu administracinėn atsakomybėm traukiamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas J. C., kaip fizinis asmuo, ir UAB (duomenys neskelbtini) vienokia ar kitokia materialinė padėtis šiuo atveju jokios reikšmės neturi. Tuo labiau, kad uždarųjų akcinių bendrovių veiklą reguliuoja Akcinių bendrovių įstatymas (ir kiti teisės aktai) ir uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo, todėl uždarosios akcinės bendrovės materialinė padėtis negali būti tapatinama su uždarosios akcinės bendrovės vadovo materialine padėtimi.

Skunde pareiškėjas taip pat nurodė, kad jo padarytas pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir jokios realios žalos dėl jo padarymo nei valstybei, nei tretiesiems asmenims neatsirado, kas leidžia vertinti tokį nusižengimą kaip nedidelio pavojingumo, mažareikšmį. Teismas mano, kad su tokiu skundo teiginiu sutikti nėra teisinio pagrindo. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK nusižengimas gali būti pripažintas tik mažiau pavojingu, o ne mažareikšmiu ir tik tam tikrų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas padariusiam asmeniui. ANK 12 straipsnyje išvardinti administraciniai nusižengimai, kurie įstatymo leidėjo priskiriami mažiau pavojingoms veikoms. Šis sąrašas yra baigtinis. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas nėra nurodytas tarp ANK 12 straipsnyje nurodytų nusižengimų, kurie laikomi mažiau pavojingomis veikomis. Taigi įstatymo leidėjas vertina, jog ANK 223 straipsnyje numatyta veika yra pakankamai pavojinga ir tokią veiką padaręs asmuo turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn bei skiriamos šiame straipsnyje numatytos sankcijos, kas nagrinėjamu atveju pagrįstai ir buvo padaryta.

Už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą juridinių asmenų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims gali būti skiriama nuo 200 iki 3000 eurų bauda. Skundžiamu Institucijos Nutarimu J. C. buvo paskirta itin artima minimaliai administracinė nuobauda – 250 Eur bauda. Institucija nenustatė J. C. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, įvertino atsakomybėn traukiamo J. C. asmenybę bei visus jo atsakomybės individualizavimui svarbius duomenis, kurių visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog paskirta bauda yra neadekvati padarytam nusižengimui ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei. Institucija sprendė, kad nuobaudos skyrimo tikslai bus pasiekti ir minėtą asmenį auklės ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda, kurios dydis yra itin artimas minimaliam. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017). Švelnesnės nuobaudos paskyrimas nei sankcijoje numatyta minimali, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusižengimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu.

Sprendžiant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo klausimą, būtina įvertinti ir J. C. asmenybę - jis buvo daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visos nuobaudos yra galiojančios. Administracinių nuobaudų skyrimas ir jų kiekis neigiamai charakterizuoja pareiškėją ir leidžia vertinti šį jo nusižengimą kaip akivaizdžiai ne atsitiktinio pobūdžio teisei priešingus veiksmus, tuo labiau, kad Alytaus apylinkės teisme dar yra nagrinėjama J. C. baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 188 straipsnio 2 dalį, 270 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Šie duomenys neleidžia vertinti pareiškėjo asmenybės kaip išskirtinai teigiamos. Teismo įsitikinimu, pareiškėjui paskirta 250 Eur bauda, kuri yra itin artima minimaliai, nagrinėjamu atveju laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir yra būtina bei pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.

Teismų praktikoje, kaip jau minėta, vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda, skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Priešingu atveju, nenustačius ypatingų, išskirtinių aplinkybių ir paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda, būtų pažeisti konstituciniai teisingumo ir proporcingumo principai. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių taip pat nenustatyta, todėl skundo prašymas skirti mažesnę baudą ar jos neskirti netenkinamas.

Esant visoms aukščiau aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog Institucija, nagrinėdama J. C. administracinio nusižengimo bylą, teisingai nustatė ir įvertino jo įvykdyto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, esminių proceso pažeidimų nepadarė ir pagrįstai paskyrė J. C. pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį administracinę nuobaudą, Institucija Nutarime išsamiai motyvavo savo sprendimą netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, todėl keisti skundžiamą Nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Institucijos 2021 m. gruodžio 2 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo. Dėl šių priežasčių Institucijos Nutarimas paliekamas nepakeistas ir J. C. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Palikti Valstybės įmonės Registrų centras vyriausiosios specialistės G. S. 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-740-2021 nepakeistą ir J. C. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja V. D.