- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- AN2-155-966/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00250-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. C.
- Institucija
- ,,Registrų centras"
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. C. atstovės advokatės A. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. balandžio 4 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. J. C. valstybės įmonės Registrų centras (toliau – VĮ Registrų centras) 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 250 Eur bauda už tai, kad būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (buveinės kodas 302878601) direktoriumi, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2019 m. ir 2020 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje, t. y. 2019 m. finansinių ataskaitų rinkiniai privalėjo būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d., o 2020 m. – ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto J. C. apeliacinį skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai J. C. veikoje yra įrodyti ir pagrįsti bylos duomenimis. J. C., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui metinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2019 ir 2020 metus. Skunde nurodomos aplinkybės, kuriomis J. C. teisina savo pareigos nevykdymą (kilęs gaisras, sunki įmonės finansinė padėtis, įmonės turtui pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, dokumentų paėmimas kratų metų), jo atsakomybės nešalina. Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo teismas padarė išvadą, kad išskirtinės aplinkybės nenustatytos, todėl taikyti minėtą normą nėra pagrindo.
3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto J. C. atstovė advokatė A. Š. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartį, VĮ Registrų centras 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Skunde teigiama, kad teismas, spręsdamas dėl J. C. kaltės, kaip būtinojo administracinio nusižengimo požymio, klausimą, padarė nepagrįstas, nenuoseklias ir net prieštaringas išvadas. Viena vertus, teismas pripažino, kad J. C. nesiekė, kad kiltų neigiami padariniai ir nesiekė piktybiškai elgtis priešingai įstatymo reikalavimams, tačiau neieškojo būdų savo, kaip bendrovės vadovo pareigoms įvykdyti laiku, taip lengvabūdiškai tikėdamasis, jog nebus traukiamas administracinėn atsakomybėn, todėl šiuo atveju nustatyta neatsargi kaltė (nerūpestingumas). Kita vertus, teismas nurodė, kad J. C. suvokė veikos pobūdį, kad laiku nepateikus dokumentų Juridinių asmenų registrui, gali kilti atsakomybė, todėl jo kaltė – netiesioginė tyčia, institucijos pagrįsta bylos įrodymų visuma. Iš šių išvadų nėra aišku, kokią kaltės formą J. C. veiksmuose teismas nustatė. Toks išvadų nenuoseklumas leidžia vertinti nutartį, kaip nepagrįstą. Teismas supainiojo kaltės formas, neatskyrė nerūpestingumo instituto nuo netiesioginės tyčios, neidentifikavo ir nepateikė aiškaus J. C. kaltės pagrindimo, atsižvelgiant į ANK nustatytas kaltės formas bei rūšis.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai suabsoliutino juridinio asmens vadovo atidumo ir rūpestingumo pareigos standartą, neįvertino, kokią įtaką asmens veiksmams turėjo įmonės turtinė padėtis ir išskirtinės faktinės aplinkybės, dėl kurių įmonės veikla tapo visiškai paralyžiuota. Teismas apsiribojo formaliu įstatymo taikymu ir nepagrįstai vertino, kad šios objektyvios aplinkybės nešalina J. C. atsakomybės. J. C. negalėjo per įstatyme numatytą terminą pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2019 ir 2020 metus dėl objektyvių priežasčių, kurių atsiradimo jis, kaip įmonės vadovas, negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti. 2019 m. spalio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose kilo didelio masto gaisras, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek jos vienintelei akcininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek J. C. pritaikytos procesinės prievartos priemonės. Atliekant kratą buvo paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Nuo to laiko, metinių finansinių ataskaitų parengimas tapo reikšmingai apsunkintas. Dėl taikyto visiško nuosavybės teisės apribojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybė vykdyti bet kokius įsipareigojimus yra itin ribota. Šios priežastys lėmė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo nepajėgi savalaikiai, tinkamai toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir su buhalterinę apskaitą tvarkančia įmone. Dėl to J. C., neturėdamas išsilavinimo buhalterinės apskaitos vedimo srityje, neturėjo galimybės laiku parengti ir pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui metinių finansinių ataskaitų rinkinius.
3.3. Skunde tvirtinama, kad nepagrįstas yra teismo vertinimas, jog J. C., elgdamasis rūpestingai, turėjo ieškoti galimybių, kad ataskaitos būtų pateiktos laiku, tačiau nepateikė įrodymų apie kreipimąsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar teismą, kad leistų pasidaryti kratų metu paimtų dokumentų kopijas. Net jei ir būtų atsiradusi galimybė pasidaryti dokumentų kopijas, tai nebūtų išsprendę kitos problemos, t. y. negalėjimo parengti reikiamus finansinių ataskaitų rinkinius dėl visiškai apriboto disponavimo įmonės lėšomis. 2019 m. gruodžio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimu informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kad sustabdo-nutraukia paslaugų teikimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo. Realiai nebuvo įmanoma ir teismo nurodoma galimybė kreiptis dėl dalinio nuosavybės teisės apribojimo nustatymo. Pritaikius laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji neturėjo tokio lėšų kiekio, kuris būtų pakankamas mokėjimui už buhalterines paslaugas, kadangi įmonės lėšos buvo nuskaitytos privalomiems mokėjimams. Taigi toks kreipimasis būtų nerezultatyvus ir betikslis.
3.4. Skunde teigiama, kad aplinkybė, jog J. C. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansines ataskaitas šiuo metu jau yra pateikęs, neturėtų būti vertinama, kaip įrodymas, kad šie dokumentai be kliūčių galėjo būti pateikti ir anksčiau. Tik asmeninių J. C. pastangų dėka pavyko suderini visas sąlygas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudaryti buhalterinių paslaugų sutartį su kita buhalterinės apskaitos įmone, kuri pagal turimus ir gautus dokumentus sutiko parengti metinių finansinių ataskaitų rinkinius, atidedant mokėjimą už paslaugas. Visa tai patvirtina, kad termino pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius praleidimas nebuvo nulemtas J. C., kaip vadovo, tyčios ar neatsargumo. Byloje būtina vertinti, ar J. C. numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, ar pagal savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Šiuo atveju J. C. negalėjo ir neturėjo numatyti, kad įmonės patalpose kils tokio masto gaisras bei jo pasekmių, t. y. kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, įmonės veikla bus visiškai sutrikdyta, įskaitant ir įmonės finansinės apskaitos dokumentų parengimą bei pateikimą. Net ir egzistuojant nuo J. C. valios nepriklausančioms kliūtims įvykdyti šią pareigą, jis dėjo maksimalias pastangas surasti sprendimą, kad įmonės prievolė būtų įvykdyta. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas, ignoruodamas nekaltumo prezumpcijos principą, nutartyje jau daro tendencingą išvadą, kad gaisras bendrovėje kilo dėl netinkamo, teisės aktų reikalavimų neatitinkančio padangų tvarkymo ir kontrolės nebuvimo. Vien dėl šios priežasties teismo išvados yra neteisėtos. Teismas nenurodė motyvų, kodėl ekstremalaus masto gaisras, kilęs (duomenys neskelbtini), nulėmęs ekstremalios padėties visame (duomenys neskelbtini) atsiradimą, nėra laikomas išskirtine priežastimi, sutrikdžiusia įmonės veiklą ir sutrukdžiusia J. C. vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku įvykdyti įstatyme numatytą pareigą. Teismas nesivadovavo bendraisiais protingumo ir teisingumo principais, neatsižvelgė į individualias reikšmingas bylos aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, kad šios aplinkybės nešalina J. C. atsakomybės.
Šalies argumentai
3.5. Skunde taip pat teigiama, kad teismas klaidingai nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ materialinė padėtis jokios reikšmės neturi. Šiuo atveju ANK 223 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo subjektas J. C. yra ne kaip fizinis asmuo, o kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. J. C., veikdamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, neturėjo pareigos naudoti asmeninio turto bendrovės veikloje. Dėl atsakomybės subjekto specifinio statuso, šiuo atveju esminę reikšmę turi būtent J. C. vadovaujamos įmonės materialinė padėtis. Neaišku dėl kokių priežasčių teismas duomenų, patvirtinančių, kad įmonė dėl taikomos procesinės prievartos priemonės, negali disponuoti savo turtu, nelaikė patvirtinančiais sunkią įmonės materialinę padėtį. Teismas nesiėmė priemonių visoms reikšmingoms bylos aplinkybėms išsiaiškinti, nepasiūlė pareiškėjui pateikti įrodymų, kuriuos įvardina nutartyje (dėl bendrovės nuostolingos veiklos, nemokumo, kreditorinių įsiskolinimų, turto neturėjimo). Kadangi šių aplinkybių teismas nesiaiškino, nėra pagrindo jas vertinti, kaip tinkamai nustatytas, o visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
3.6. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas be pagrindo įmonės patalpoje kilusio gaisro nevertino kaip išskirtinės, atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Byloje nustatyta aplinkybė, kad dėl pažeidimo specifikos, jokia žala viešajam interesui neatsirado, pažeidimas yra formalaus pobūdžio. J. C. dėjo maksimalias pastangas esamoje situacijoje surasti sprendimą, kad juridinio asmens prievolė būtų įvykdyta. Tai leidžia padarytą nusižengimą vertinti kaip nedidelio pavojingumo, mažareikšmį. Teismas šias aplinkybes ignoravo ir sprendė pagal tokią situaciją, lyg pažeidimas būtų toliau tęsiamas. Tendencingą aplinkybių vertinimą rodo ir faktas, kad teismas, nutartyje apibūdindamas J. C. asmenybę, pabrėžė, jog vien duomenys, kad Alytaus apylinkės teisme yra nagrinėjama J. C. baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti ryšium su kilusiu gaisru, neigiamai jį charakterizuoja ir leidžia vertinti jo padarytą nusižengimą, kaip akivaizdžiai neatsitiktinio pobūdžio. Toks teismo vertinimas prasilenkia su nekaltumo prezumpcijos principu. Teismas neatsižvelgė į visumą nurodytų aplinkybių ir nepagrįstai nevertino jų, kaip lengvinančių J. C. atsakomybę.
Atsiliepimas
4. VĮ Registrų centras atsiliepime prašoma Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, o J. C. apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodoma, kad teismas bylą išnagrinėjo tinkamai ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja visi ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį sudarantys elementai. Taip pat padarė pagrįstą išvadą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies netaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde nesutinkama su Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartyje padarytomis išvadomis dėl J. C. kaltės padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, prašoma administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, J. C. veikoje nesant šio nusižengimo sudėties požymių.
6. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos apibrėžtos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
7. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Taigi, šis administracinis nusižengimas yra padaromas neveikimu, kuris pasireiškia minėtame straipsnyje nurodytų finansinių dokumentų nepateikimu Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
8. J. C. pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį nubaustas dėl to, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2019 ir 2020 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių. Apeliaciniame skunde ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį sudarantys objektyvieji požymiai (finansinių ataskaitų nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui nustatytu laiku) nėra ginčijamai. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad pateikti finansinių ataskaitų rinkinius už 2019 ir 2020 metu Juridinių asmenų registro tvarkytojui pareigą turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. C.. Skunde nesutinkama su teismo išvada dėl J. C. kaltės padarius šį nusižengimą, nurodoma, kad šiuo atveju nebuvo vertinta tai, kad J. C. įvykdyti įstatyme nurodytą pareigą neturėjo objektyvios galimybės dėl priežasčių, kurių atsiradimo jis, kaip įmonės vadovas, negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, skundžiamą nutartį, neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas J. C. skundo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar padarė kitus esminius proceso pažeidimus, turėjusius įtakos nepagrįstos ir (ar) neteisėtos nutarties priėmimui. Pirmosios instancijos teismas dėl visų esminių J. C. skundo argumentų nutartyje motyvuotai pasisakė. Nesutikti su nutartyje pateiktu duomenų ir faktinių aplinkybių vertinimu bei išvadomis dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimo J. C. veikoje, apygardos teismas neturi pagrindo.
9. Kaip minėta, J. C. pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį nubaustas už bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui nustatytu laiku. Šis administracinis nusižengimas ANK 223 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas formalia sudėtimi, nereikalaujančia padarinių atsiradimo. Taigi atsakomybė pagal šią normą taikoma nustačius už finansinių ataskaitų pateikimą laiku atsakingo subjekto neveikimo faktą – tokių ataskaitų nepateikimą nustatytu laiku. ANK 223 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šios normos pažeidimas administracinę atsakomybę užtraukia juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims. CK 2.67 straipsnyje, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas, kurį skundžiamoje nutartyje vertino ir pirmosios instancijos teismas, suponuoja, kad atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį subjektas yra juridinio asmens vadovas (direktorius), kuriuo, pagal VĮ Registrų centras duomenis, nuo 2017 m. gegužės 15 d. paskirtas (išrinktas) J. C.. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bylos duomenimis yra įrodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkiniai už 2009 ir 2020 metus Juridinių asmenų registrui laiku nebuvo pateikti, už jų pateikimą buvo atsakingas UAB (duomenys neskelbtini)“ vadovas (direktorius) J. C., padarė byloje esančiais įrodymais pagrįstą ir teisinį reguliavimą atitinkančią išvadą, kad VĮ Registrų centras 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimu J. C., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį nubaustas pagrįstai. Nors skunde teigiama, kad J. C. atsakomybę šalina ir jo kaltę dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo paneigia ypatingos aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios šią pareigą įvykdyti laikantis įstatyme įtvirtintų reikalavimų, sutikti su tokia apeliantės pozicija apygardos teismas neturi pagrindo.
10. Visų pirma pažymėtina, kad administracinę atsakomybę už finansinių ataskaitų nepateikimą laiku numatančioje ANK 223 straipsnio 2 dalyje jokios išimtys, kada ataskaitos gali būti neteikiamos ar teikiamos pavėluotai, nėra numatytos. Be to, administracinio nusižengimo byloje įrodymų, patvirtinančių, kad J. C., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, privalėdamas elgtis atsakingai ir rūpestingai, ir užtikrinti, kad juridinis asmuo veiklą vykdytų laikydamasis teisės aktų reikalavimų, tame tarpe ir susijusių su duomenų teikimu atitinkamoms institucijoms, būtų dėjęs pastangas, kad finansinių ataskaitų rinkiniai Juridinių asmenų registrui būtų patekti laiku, nėra. Tokių įrodymų skunde neįvardino ir apeliantė. Skunde akcentuojamų aplinkybių dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose kilusio gaisro ir dėl jo pradėto ikiteisminio tyrimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų paėmimo kratų metų, taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui, dėl kurio UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi galimybės disponuoti savo turtu, vertinimas galėtų būti aktualus, jeigu byloje būtų duomenų, patvirtinančių, kad J. C. ėmėsi priemonių ir dėjo pastangas gauti finansinių ataskaitų parengimui reikalingus dokumentus (duomenis) iš juos paėmusių (savo žinioje turinčių) institucijų, bet šios pastangos nebuvo rezultatyvios. Tačiau tokių duomenų byloje nėra. Į tai pagrįstai dėmesį atkreipė ir pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas, kad J. C. dėl reikalingų duomenų (jų kopijų) gavimo, kad galėtų įvykdyti juridinio asmens vadovui įstatyme numatytą pareigą dėl finansinių ataskaitų pateikimo, nesikreipė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą perdavus nagrinėti teismui, nors jam, kaip juridinio asmens direktoriui, šias pareigas užimančiam nuo 2017 metų, pareiga pateikti finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui įstatyme nustatyta tvarka, neabejotinai turėjo būti žinoma.
11. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad kreipimasis dėl dokumentų kopijų gavimo, ar laikino nuosavybės teisės apribojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ masto pakeitimo, J. C. pareigos įvykdymui jokios įtakos nebūtų turėjęs, kadangi dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės padėties ji nebegalėjo vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, tarp jų ir įsipareigojimų apskaitą tvarkančiai įmonei, dėl to finansinių ataskaitų rinkiniai vis tiek nebūtų buvę pateikti, nes pats J. C. buhalterinio išsilavinimo neturi. Vertinant šių skundo argumentų pagrįstumą visų pirma pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodoma ir apeliaciniame skunde, apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iš atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, bet ir tiriant bei vertinant išorinius (objektyviuosius) teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti ir panašiai. Tačiau priešingai apeliantės manymui, šiuo atveju tai ir buvo padaryta ir šie duomenys (aplinkybės) buvo įvertinti teisingai.
12. Sprendžiant J. C. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumo klausimą buvo įvertinta ne tik tai, kad J. C., turėdamas pareigą pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinius Juridinių asmenų registro tvarkytojui, šios pareigos nustatytu laiku neįvykdė – ataskaitų nepateikė, bet ir J. C. pastangos šią pareigą įvykdyti, tiksliau – tokių pastangų nebuvimas, J. C. nesiimant jokių veiksmų gauti reikalingus dokumentus (jų kopijas) ir tokį savo elgesį teisinant kilusiu gaisru bei pradėtu ikiteisminiu tyrimu. Be to, pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų bei apeliantės skundo, finansinių ataskaitų rinkiniai už 2019 ir 2020 metus Juridinių asmenų registrui šiuo metu yra pateikti, atitinkamai 2021 m. lapkričio 26 d. ir 2021 m. lapkričio 30 d., tačiau tai buvo padaryta tik po to, kai J. C. 2021 m. lapkričio 9 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
13. Skunde teigiama, kad šios aplinkybės negalima laikyti įrodančia finansinių ataskaitų pateikimo galimybė buvimą ir anksčiau, kadangi tik J. C. asmeninių pastangų dėka atsirado galimybė bent formaliai parengti ir pateikti finansinių ataskaitų rinkinius jau pasibaigus įstatyme numatytam terminui. Tačiau apygardos teismo vertinimu, įstatyme numatytos pareigos įvykdymas po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, esant kitoms aukščiau aptartoms aplinkybėms, tik patvirtina išvadą, kad tokią galimybę J. C. turėjo ir anksčiau, tačiau, kaip minėta, jokių pastangų dėl pareigos tinkamo įvykdymo nedėjo. Atkreipiamas dėmesys, kad finansinių ataskaitų rinkiniai po administracinio nusižengimo protokolo surašymo 2021 m. gruodžio 2 d., buvo pateikti baudžiamajam procesui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar nepasibaigus (šiuo metu byla nagrinėjama teisme), taigi finansinių ataskaitų pateikimo metu egzistavo tos pačios aplinkybės (vykstantis baudžiamasis procesas, dokumentų paėmimas kratų metu, laikino nuosavybės teisės apribojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui taikymas, skunde itin akcentuojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė padėtis), kurios egzistavo ir anksčiau ir dėl kurių, apeliantės teigimu, J. C. įvykdyti savo pareigą laiku neturėjo galimybės.
14. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad byloje buvo būtina vertinti, ar J. C. numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, ar pagal savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, pažymėtina, kad, J. C., kaip minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (direktoriumi) paskirtas (išrinktas) 2017 m. gegužės 15 d. metais, finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo pateikti už 2019 ir 2020 metus, todėl manyti, kad jam nebuvo žinomas juridinio asmens vadovo pareigą pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius Juridinių asmenų registro tvarkytojui numatantis teisinis reguliavimas bei už tokios pareigos nevykdymą taikytina atsakomybė, nėra pagrindo. Argumentais dėl J. C. nežinojimo apie tokios pareigos buvimą ar negalėjimą apie ją žinoti nėra grindžiamas ir apeliacinis skundas. Minėta ir tai, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra įtvirtintas formalia sudėtimi, nereikalaujančia padarinių atsiradimo – asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas laiku neįvykdžius pareigos pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius. Jokių šios pareigos vykdymo išimčių komentuojama teisės norma nenumato. Taigi tai, kad įmonėje kilo gaisras, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, J. C., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, nuo įstatyme įtvirtintos pareigos pateikti metinių finansini ataskaitų rinkinius, savaime neatleidžia ir šios pareigos vykdymui J. C. žinojimas ar galėjimas žinoti apie kilsiantį gaisrą ir su tuo susijusius vėlesnius procesus, jokios reikšmės neturi.
15. Iš dalies sutiktina su apeliantės argumentais dėl nutarties motyvų nenuoseklumo, teismui pasisakant dėl J. C. kaltės formos. Pagal ANK 7 straipsnį, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; suvokė veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (ANK 8 straipsnio 3 dalis). Pagal ANK 9 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (ANK 9 straipsnio 2 dalis). Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 2 dalis).
16. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pasisakydamas dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, padarė išvadą, kad šiuo atveju yra nustatyta neatsargi kaltės forma (nerūpestingumas). Tačiau tokia teismo išvada dėl kaltės formos neatitinka nutartyje nurodytų motyvų. Nutartyje nurodyta, kad J. C., būdamas atidus ir rūpestingas vadovas, žinodamas apie pareigą pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius Juridinių asmenų registro tvarkytojui, turėjo galimybę laiku įvykdyti įstatymuose nustatytus reikalavimus, tačiau to nepadarė. Dėl to teismas sprendė, kad J. C. suvokė savo veikos pavojingą pobūdį, kad laiku nepateikus metinių finansinių ataskaitų rinkinių, gali kilti įstatyme numatyta atsakomybė, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jos išvengti. Taigi, teismo nutarties motyvai suponuoja išvadą, kad teismas J. C. veiką vis tik vertino kaip padarytą dėl nepagrįsto pasitikėjimo (asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti), tačiau nurodė klaidingą neatsargios kaltės rūšį – nerūpestingumą. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl neatsargios kaltės formos, nesant byloje duomenų apie tyčinį J. C. veikos pobūdį, yra pagrįsta, paminėtas nutarties motyvų ir išvados dėl kaltės prieštaringumas, nors ir laikytinas nutarties trūkumu, vis tik nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną J. C. nutraukti. Tokiu pagrindu nelaikytina ir tai, kad teismas nutartyje nurodė, kad VĮ Registrų centras įmonės vadovo kaltę – netiesioginę tyčią, pagrindė bylos įrodymų visuma. Kaip minėta, duomenų apie tyčinį J. C. veikos pobūdį šioje byloje nėra. J. C. veika, kaip tyčinė, nevertinta ir VĮ Registrų centras 2021 m. gruodžio 2 d. nutarime, kuriame nurodyta tik tai, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčine, tiek neatsargia kaltės forma. Taigi, teismas iš tikrųjų nutartyje nepagrįstai nurodė, kad VĮ Registrų centras buvo konstatuotas tyčinis J. C. veikos pobūdis, tačiau nutartyje pasisakydamas dėl kaltės formos, teismas pagrįstai J. C. veiką vertino, kaip neatsargią ir nurodė tokį vertinimą pagrindžiančius motyvus, su kuriais nesutikti apygardos teismas neturi pagrindo.
17. Skunde pažymima, kad teismas, kilus abejonėms, nesiėmė priemonių visoms reikšmingoms bylos aplinkybėms išsiaiškinti, nepasiūlė J. C. pateikti įrodymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės padėties. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai įrodymų dėl J. C. kaltės padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Jokių abejonių dėl to, kad jis padarė šį administracinį nusižengimą, šio atveju nekyla. Jau minėta, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas nėra numatęs išimčių, kada finansinių ataskaitų rinkiniai Juridinių asmenų registro tvarkytojui gali būti neteikiami. Taigi ši pareiga turi būti vykdoma laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir terminų ir apeliantės skunde akcentuojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė padėtis juridinio asmens vadovo nuo šios pareigos vykdymo, kaip minėta, neatleidžia. Tuo labiau, kad J. C. veiksmai po administracinio nusižengimo protokolo surašymo rodo, kad J. C. tokią galimybę, nepaisant UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės padėties, turėjo. Po protokolo surašymo metinių finansinių ataskaitų rinkiniai Juridinių asmenų registro tvarkytojui buvo pateikti nepaisant to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ materialinė padėtie nepasikeitė (tokių duomenų byloje nėra), jai ir toliau taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas baudžiamojoje byloje. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad J. C., manydamas, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtine padėtimi susiję duomenys gali turėti reikšmės jo atsakomybei, galėjo tokius duomenis pateikti tiek VĮ Registrų centras, tiek teismui, tačiau šia galimybe nesinaudojo.
18. Atmetami, kaip nepagrįsti, skundo argumentai, kad J. C. padarytą nusižengimą galima vertinti kaip nedidelio pavojingumo, mažareikšmį, nes jokia žala viešajam interesui neatsirado, pažeidimas formalus, J. C. savo pareigą įvykdė iš karto, kai tik atsirado galimybė. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas įtvirtintas formalia sudėtimi, todėl neigiamų padarinių atsiradimas ar neatsiradimas jo pavojingumo vertinimui esminės reikšmės neturi. Tai, kad įstatymų leidėjas tokio pobūdžio pažeidimą įtvirtino formalia sudėtimi, suponuoja, kad tokia veika savaime yra laikoma pavojinga. Tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį nusižengimą numatyta griežta administracinė nuobauda – bauda nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Paminėtos aplinkybės, taip pat tai, kad savo pareigą J. C. įvykdė tik po to, kai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, paneigia apeliantė argumentus dėl J. C. padaryto nusižengimo, kaip mažareikšmio, vertinimo.
19. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir padarė pagrįstą išvadą, kad J. C. veikoje yra nustatyti ir įrodyti visi ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, todėl VĮ Registrų centras 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimu jis nubaustas pagrįstai. Pagrįstos yra ir teismo išvados dėl J. C. paskirtos administracinės nuobaudos. J. C. VĮ Registrų centras nutarimu buvo paskirta 250 Eur, t. y. nežymiai didesnė, negu minimali, bauda, kuri, įvertinus atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei tai, kad J. C. savo kaltę dėl nusižengimo padarymo neigė, yra ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už nusižengimus, susijusius su jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, pareigų nevykdymu, nelaikytina aiškiai per griežta ar neproporcinga. Skundžiamos nutarties turinys patvirtino, kad į visas administracinės nuobaudos individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, jas įvertino teisingai ir padarė pagrįstą išvadą, kad nesant išskirtinių aplinkybių, taikyti ANK 34 straipsni 6 dalį ir paskirtą nuobaudą dar labiau švelninti, nėra pagrindo.
20. Sutiktina su skundo argumentu, kad tai, jog J. C. atžvilgiu šiuo metu yra nagrinėjama baudžiamoji byla, savaime nesuponuoja jo padaryto administracinio nusižengimo, kaip neatsitiktinio, vertinimo. Tačiau kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas išvadą dėl neigiamos J. C. charakteristikos, jo teisei priešingo elgesio neatsitiktinio pobūdžio, pagrindė ne tik minėta informacija apie teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, bet ir duomenimis apie J. C. padarytus administracinius nusižengimus, jam paskirtų administracinių nuobaudų galiojimą. Todėl tai, kad šiuo atveju vertinant J. C. asmenybę, buvo atsižvelgta ir į informaciją apie J. C. atžvilgiu vykstantį baudžiamąjį procesą, kuriame galutinis procesinis sprendimas dar nepriimtas, nekaltumo prezumpcijos principo, priešingai, negu teigiama skunde, savaime nepažeidžia.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. balandžio 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. C. atstovės advokatės A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.