Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos atstovei Ž. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. C. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės J. C. 2021 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-4283-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. C. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės J. C. 2021 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-4283-2021 (toliau – Nutarimas) nubaustas 300 eurų bauda už tai, kad 2020 m. vasario 27 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos inspektoriaus patikrinimo aktu Nr. PA21-73 buvo nustatyta, kad J. C., būdamas (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, laiku, iki nustatyto termino - 2020 m. vasario 21 d. - neįvykdė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno 2020 m. sausio 31 d. duotame privalomajame nurodyme Nr. PN21-11 nurodytų reikalavimų ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau tekste – ir AAĮ) 14 straipsnio 3 dalies 7 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 317 straipsnio 1 dalyje (administracinio nusižengimo (toliau – AN) bylos lapas (toliau – b. l.) 133-138).

J. C. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad priimdama Nutarimą, Institucija apsiribojo tik formaliu įstatymo taikymu, tačiau netyrė individualių reikšmingų bylos aplinkybių, neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nesivadovavo teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, ANK 32 straipsnio 2 dalimi, netinkamai laikė ANK 34 straipsnio 1 dalį ir paskyrė neproporcingą sankciją, kuri, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, laikytina neadekvačia. Buvo visos sąlygos pasinaudoti ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta diskrecijos teise ir administracinės nuobaudos jam neskirti. Nutarime nurodyta, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Tokia išvada yra nepagrįsta, kadangi Institucija neįvertino ir neatsižvelgė į toliau nurodytas reikšmingas faktines aplinkybes ir nepagrįstai jų nepripažino atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas praleistas dėl labai sunkios jo vadovaujamos (duomenys neskelbtini) materialinės padėties, susiklosčiusios dėl išskirtinių aplinkybių, ir tai Institucijai buvo gerai žinoma. (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymui naudojamose patalpose 2019 m. spalio 16 d. naktį kilo gaisras, dėl kurio buvo pradėtas baudžiamasis procesas. Dėl šiame procese pritaikytų procesinės prievartos priemonių (visiškai apriboto disponavimo piniginėmis lėšomis) (duomenys neskelbtini) tiek 2020 m. sausio 31 d. privalomojo nurodymo davimo metu, tiek iki šiol neturi objektyvios galimybes disponuoti piniginėmis lėšomis ir apskritai susiduria su ekstremaliais sunkumais, kuriuos nulėmė gaisras. Todėl įmonės galimybės įvykdyti jos atžvilgiu duotus privalomuosius nurodymus apskritai yra itin ribotos (padangų utilizavimas ar perdavimas jas tvarkyti kitam subjektui yra susijęs su ženkliomis finansinėmis sąnaudomis). Sudėtinga įmonės materialinė padėtis nulėmė, kad gavus privalomąjį nurodymą (duomenys neskelbtini) ir jai vadovaujantis J. C. dėl įmonės finansinių lėšų suvaržymo/taikomų absoliučių disponavimo ribojimų negalėjo operatyviai jo įvykdyti. Vis dėlto, buvo dedamos maksimalios pastangos esamoje situacijoje surasti alternatyvų sprendimą ir įvykdyti privalomąjį nurodymą, kas užtruko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo J. C. valios, ir nulėmė privalomojo nurodymo įvykdymo termino praleidimą. Privalomasis nurodymas buvo iš karto įvykdytas, kai tik įmonei buvo suteiktas reikiamas trečiųjų asmenų leidimas. Remiantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu, administracinio nusižengimo padarymas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties yra laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Departamentas, priimdamas skundžiamą nutarimą, turėjo pagrindo nustatyti nurodytos lengvinančios aplinkybes buvimą ir atsižvelgti į tai, spręsdamas dėl atsakomybės (ne)taikymo. Pagal ANK 35 straipsnio 2 dalį teismas gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Tik gavusi privalomąjį nurodymą, J. C. vadovaujama (duomenys neskelbtini) ėmėsi konkrečių priemonių įvykdyti nurodymą vieninteliu įmanomu būdu, t. y. kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl leidimo lokalizuoti ir tvarkyti nurodyme įvardintas padangų atliekas pagal įmonei išduoto galiojančio Taršos leidimo sąlygas (duomenys neskelbtini). Kadangi reikiamo leidimo pervežti padangas išdavimo procesas ne dėl įmonės kaltės užtruko, siekiant nepraleisti privalomojo nurodymo termino, apie tai Insdtitucija buvo nedelsiant informuota, 2020 m. vasario 12 d. pateiktas įmonės prašymas pratęsti 2020 m. sausio 31 d privalomojo nurodymo vykdymo terminą. Kadangi Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nepateikė atsakymo dėl leidimo, (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 18 d. pateikė prašymą ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiai Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei. Leidimas buvo suteiktas 2020 m. balandžio 17 d. priimtu prokurorės nutarimu. Kai tik buvo gautas prokurorės leidimas, (duomenys neskelbtini) nedelsdama ėmėsi veiksmų 2020 m. sausio 31 d. privalomojo nurodymo reikalavimams įvykdyti. 2020 m. balandžio 23-24 d. buvo susvertos ir iš sklypo (duomenys neskelbtini) pašalintos privalomajame nurodyme įvardintos padangų atliekos, jas pervežant į teritoriją (duomenys neskelbtini) ir apie tai informuojant Instituciją. Taigi, tik įmonei vadovaujančio J. C. aktyvių veiksmų dėka buvo pasiektas privalomojo nurodymo įvykdymo rezultatas. Šios aplinkybės patvirtina, kad privalomojo nurodymo įvykdymo termino praleidimas nebuvo nulemtus tyčinių veiksnių/neveikimo (piktybiško vengimo įvykdyti nurodymą). Priešingai, tik gavusi privalomąjį nurodymą, J. C. vadovaujama įmonė aktyviai bendradarbiavo su Institucija, kreipėsi į reikiamas institucijas ir, nepriklausomai nuo gaisro nulemtos ekstremalios įmonės finansinės ir faktinės padėties, ėmėsi visų nuo jos priklausančių priemonių, kad privalomasis įrodymas būtų kuo operatyviau ir tinkamai įvykdytas, bei jį įvykdė. Institucija nepagrįstai nevertino šių aplinkybių, kaip išskirtinių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, suteikiančių pagrindą administracinės nuobaudos neskirti.

Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus, individualizuojant skiriamas nuobaudas, privaloma nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Nors Nutarime paminėta, kad dėl privalomojo nurodymo termino praleidimo aplinkai žala nepadaryta, tačiau ši aplinkybė liko neįvertinta. Iš protokole nurodyto pažeidimo specifikos (termino sutvarkyti nepavojingas atliekas praleidimas) nėra jokio pagrindo spręsti, kad dėl jo galėjo atsirasti kokia nors žala viešajam interesui ar žmonių sveikatai. Taigi pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir jokios realios žalos dėl jo padarymo nei aplinkai, nei valstybei, nei tretiesiems asmenims neatsirado. Privalomasis nurodymas buvo iš karto įvykdytas, kai tik įmonei buvo suteiktas reikiamas trečiųjų asmenų leidimas. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo praleistas neženkliai, t. y. iš viso dviem mėnesiais (remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, toks laikotarpis atitinka maksimalų laikotarpį, kuriam gali būti pratęstas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas). Manytina, kad toks laikotarpis negalėjo lemti pavojaus aplinkai dėl atliekų nesutvarkymo atsiradimo. Nurodytos aplinkybės leidžia vertinti tokį nusižengimą kaip nedidelio pavojingumo, mažareikšmį. Spręsdama dėl pareiškėjo atsakomybės, Institucija neatsižvelgė į visumų nurodytų aplinkybių, patvirtinančių pažeidimo mažareikšmį pobūdį, bei nepagrįstai nevertino jų, kaip lengvinančių atsakomybę.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta teismo ar institucijos galimybė individualizuoti įstatyme įtvirtintą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda arba nuobaudos neskirti taip pat siejama su teisingumo, protingumo bei proporcingumo principų taikymu. Atsižvelgiant į visumų nurodytų aplinkybių (aktyvūs įmonės vadovo veiksmai, siekiant išvengti pažeidimo, bendradarbiavimas su Institucija, pažeidimo netyčinis ir formalus pobūdis, žalos nebuvimas, pažeidimas yra sąlygotas netipinės ir ekstremalios įmonės situacijos), teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus atitiktų sprendimas J. C. nuobaudos neskirti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Įvertinus pažeidimo pobūdį (mažareikšmiškumas) ir visas šiame skunde išdėstytas aplinkybes, sankcijos paskyrimas nėra proporcingas pažeidimui ir prasilenkia su nurodytais bendraisiais teisės principais. Dėl šių argumentų nutarimas, neatitinka ANK 32 straipsnio 2 dalyje, 34 straipsnio 1 dalyje ir 6 dalyje įtvirtintų principų, todėl laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu (bylos lapas (toliau – b. l.) 2-6).

Teismo posėdžio metu pareiškėjo J. C. įgaliotas atstovas paaiškino, kad J. C. ginčija nusižengimo padarymo faktą, nes tam, kad konstatuoti nusižengimą, būtina nustatyti taip pat ir asmens kaltės rūšį ir formą, o apie tai nei protokole, nei nutarime, nei atsiliepime nėra pasisakyta, kas duoda pagrindą naikinti administracinę nuobaudą. Nepakanka vien nustatyto fakto, kad terminas įvykdyti privalomą nurodymą yra praleistas, kadangi būtina nustatyti ir kaltę. Dėl nurodymo įvykdymo praleidimo termino jokios žalos valstybės interesams nėra padaryta. Administracinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl atsisakymo pratęsti privalomo nurodymo įvykdymo terminą, o šioje byloje sprendžiamas įmonės vadovo administracinės atsakomybės klausimas ir tos aplinkybės, kurios nesudarė pagrindo pratęsti privalomo nurodymo įvykdymo terminą, nereiškia, kad jos negali būti vertinamos kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę šalinančios aplinkybės. Lieka stebėtis Institucijos manymu, kad nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių sunkią (duomenys neskelbtini) ir J. C. turtinę padėtį, nes įrodymai byloje patvirtina, kad jų galimybės disponuoti turto ir piniginėmis lėšomis buvo visiškai apribotos. Privalomąjį nurodymą privalėjo įvykdyti (duomenys neskelbtini), o už nusižengimą baudžiamas jo vadovas. Jei J. C. padangas būtų pridavęs atliekų tvarkytojui, jų sutvarkymo kaštai būtų siekę 10 000 eurų, todėl tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir J. C. turtinė padėtis yra svarbu, nors juridinio asmens ir jos vadovo turtas yra atskirtas. Keista yra tai, kad departamentas nenustatė jokių lengvinančių atsakomybę aplinkybių, kai viena iš jų yra sunki materialinė padėtis. Gavus privalomąjį nurodymą įmonės veikla po gaisro buvo paralyžiuota, jokie veiksmai be prokuroro leidimo negalėjo būti atliekami, (duomenys neskelbtini) objektyviai nieko negalėjo padaryti kitaip, negalėdama disponuoti nei vienu euru, todėl vienintelis nurodymo įvykdymo būdas buvo pervežti padangas į gaisro patalpas, tuo labiau, kad sudegė ne visos patalpos, taršos leidimai tebegaliojo, todėl 2020 m. vasario 12 d. įmonė kreipėsi į policijos komisariatą su prašymu leisti pervežti padangas į (duomenys neskelbtini) patalpas, jokio atsakymo įmonė negavo, atsakymas buvo nusiųstas tik departamentui. 2020 m. kovo 18 d. įmonė pareikė prašymą prokurorei, kuri 2020 balandžio 17 d. nutarimu prašymą tenkino ir leido padangas pervežti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Padangos buvo pervežtos operatyviai, per nepilną savaitę, tai atliko įmonės akcininkė (duomenys neskelbtini) savo lėšomis, už tas paslaugas (duomenys neskelbtini) neatsiskaitė iki šiol. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) pastangas įvykdyti privalomą nurodymą vieninteliu objektyviai įmanomu būdu, nežiūrint net to, kad (duomenys neskelbtini) taip pat buvo taikyti ribojimai dėl vykusio ikiteisminio tyrimo gaisro byloje. Jei (duomenys neskelbtini) būtų turėjusi 10 000 eurų ar daugiau, jai nebūtų kliūčių tas padangas priduoti atliekų tvarkytojui, tačiau nustatytu terminu įvykdyti privalomą nurodymą tokiu būdu galimybės nebuvo, nes įmonė nedisponavo nei vienu euru. Taigi, sunki materialinė padėtis neleido privalomo nurodymo įvykdyti paprasčiausiu ir brangiausiu būdu. Pervežti padangas į (duomenys neskelbtini) patalpas užtruko, nes prokuroratūra klausimą dėl leidimo tam davimo sprendė virš mėnesio laiko. (duomenys neskelbtini) neturėjo galimybės išvežti padangų privalomame nurodyme nustatytu terminu, todėl ji kreipėsi į Departamentą su prašymu pratęsti nustatytą terminą, nurodydama aplinkybes. Įstatymas Departamentui suteikia teisę pratęsti terminą privalomam nurodymui įvykdyti, taip pat ir nustatyti ilgesnį terminą. Departamentas termino nepratęsė, priėmė nutarimą nepratęsti termino, šį sprendimą J. C. skundė, dvi teismo instancijos pasisakė, kad nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo pratęsti termino, 2021 m. rugpjūčio 11 d. dėl to priimtas galutinis LVAT sprendimas. LVAT nustatytos aplinkybės nekliudo kitaip spręsti J. C. administracinės atsakomybės klausimo. Mano, kad dėl šio nusižengimo nėra J. C. kaltės, nes jis nieko kita negalėjo padaryti, negu kad padarė.

Baigiamųjų kalbų metu pareiškėjo J. C. atstovas advokatas E. Š. nurodė, kad kaltė yra būtinas nusižengimo požymis, tuo tarpu Institucija nenurodė, kokia J. C. kaltės rūšis ir forma, taip pat nenurodė, kokiu dar alternatyviu būdu J. C. galėjo įvykdyti nurodymą. Tai patvirtina, kad Institucija reikalavo to, kas neįmanoma. O kai iš asmens reikalauji to, kas objektyviai neįmanoma, kalbėti apie bet kokios kaltės formos egzistavimą nelieka pagrindo. Taigi, J. C. kaltės, kaip būtinojo nusižengimo požymio nėra. Akivaizdu, kad gaisro kilimas ir su juo susijusios pasekmės yra išskirtinės aplinkybės. Visi kiti argumentai išdėstyti skunde, prašo administracinę nuobaudą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė J. C. skundą dėl nutarimo atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą, nurodė, kad Institucija 2020 m. sausio 31 d. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. PN21-11, kuriuo (duomenys neskelbtini) nurodė susverti ir pašalinti Departamento Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos Faktų fiksavimo 2019 m. spalio 17 d., 2019 m. spalio 18 d. ir 2019 m. spalio 22 d. pažymose užfiksuotas laikomas (duomenys neskelbtini) sklype padangų atliekas, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – AAVKĮ) ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų; svėrimo aktą (-us), informaciją, kaip ir kur buvo pašalintos atliekos iš minimos teritorijos, raštu (su tai įrodančiais dokumentais) pateikti Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijai. Šiuos reikalavimus nurodyta įvykdyti iki 2020 m. vasario 21 d. ir juos įvykdžius nedelsiant raštu informuoti privalomąjį nurodymą pateikusį pareigūną (instituciją), pateikiant šią informaciją. (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 12 d. kreipėsi į Departamentą su prašymu pratęsti Privalomajame nurodyme Nr. PN21-11 nurodytą įvykdymo terminą, kol bus gautas leidimas iš Alytaus apskrities VPK tyrėjų. 2020 m. vasario 20 d. sprendimu 2020 m. sausio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PN21-11 įvykdymo terminas nepratęstas, sprendime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), prašydama pratęsti 2020 m. sausio 31 d. Privalomojo nurodymo Nr. PN21-11 įvykdymo terminą, 2020 m. vasario 12 d. prašyme nenurodė ir nepagrindė, dėl kokių objektyvių priežasčių negalima savalaikiai įvykdyti Institucijos Privalomojo nurodymo. Institucija 2020 m. vasatio 27 d. surašė patikrinimo aktą Nr. KRA21-73, kuriame užfiksuota, kad iki įvykdyti skirto laiko Privalomasis nurodymas Nr. PN21-11 neįvykdytas. Už minėto privalomojo nurodymo neįvykdymą laiku J. C. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už privalomojo nurodymo neįvykdymą, būtina nustatyti dvi faktines aplinkybes: 1) privalomojo nurodymo galiojimą ir 2) jame nurodytų reikalavimų neįvykdymą laiku, t. y. analizuojamam pažeidimui konstatuoti būtina ir pakankama sąlyga yra nustatyti, jog nustatytu terminu neįvykdytas duotas privalomasis nurodymas, kuris nėra panaikintas AAVKĮ 23 straipsnio ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Bylos medžiagoje duomenų, kad Privalomasis nurodymas Nr. PN21-11 būtų panaikintas AAVKĮ 23 straipsnio ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nėra, todėl Privalomasis nurodymas Nr. PN21-11 yra teisėtas bei galiojantis, todėl turėjo būti įvykdytas laiku. Skunde nurodoma, kad J. C. vadovaujama (duomenys neskelbtini) neįvykdė Privalomojo nurodymo Nr. PN21-11 reikalavimų iki jame numatyto termino – 2020 m. vasario 21 d. ryšium su itin sunkia įmonės materialine padėtimi, susiklosčiusia dėl išskirtinių aplinkybių, tačiau finansinių lėšų stygius savaime nėra objektyvi priežastis, leidžianti nevykdyti privalomojo nurodymo reikalavimų (pvz. Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-7670-402/2020). Be to, (duomenys neskelbtini) individualūs verslo interesai negali būti vertinami kaip svaresni už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (53 str. 1 d., 3 d.) bei kituose teisės aktuose įtvirtintą valstybės siekį apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, t. y. visos visuomenės (jos dalies) viešąjį interesą (pvz. Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-7670-402/2020).

Institucija dėl skundo teiginio, jog administracinio nusižengimo padarymas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties yra laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, pažymėjo, kad šioje konkrečioje administracinio nusižengimo byloje jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių J. C. sunkią materialinę padėtį, nėra ir jokių tai patvirtinančių dokumentų J. C. nepateikė. Be to, šiuo konkrečiu atveju skundžiamu Nutarimu administracinėn atsakomybėm traukiamas (duomenys neskelbtini) vadovas J. C., kaip fizinis asmuo, ir (duomenys neskelbtini) vienokia ar kitokia materialinė padėtis šiuo konkrečiu atveju jokios reikšmės neturi. Šiame kontekste paminėjo ir tai, kad uždarųjų akcinių bendrovių veiklą reguliuoja Akcinių bendrovių įstatymas (ir kiti teisės aktai) ir uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo, todėl uždarosios akcinės bendrovės materialinė padėtis negali būti tapatinama su uždarosios akcinės bendrovės vadovo materialine padėtimi. Atsiliepimė Institucija pažymėjo ir tai, kad 2020 m. vasario 27 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-5 56-2020 J. C. buvo surašytas su administraciniu nurodymu, kuris savo esme yra palankus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ir J. C. buvo pasiūlyta sumokėti pusę ANK 317 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos minimalios baudos, tačiau J. C. šia teise nepasinaudojo ir administraciniu nurodymu skirtos pusės ANK 317 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos minimalios baudos (150 Eur) nesumokėjo. Taip pat nurodė, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatomis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. C. turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių su prašymu dėl galimybės skirtą baudą mokėti dalimis.

Dėl skundo argumento, jog reikiamo leidimo pervežti padangas išdavimo procesas ne dėl įmonės kaltės užtruko, o siekiant nepraleisti nustatyto termino, apie tai Departamentas buvo nedelsiant informuotas, taip pat buvo pateiktas įmonės prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, Institucija pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 12 d. pateiktas prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą buvo grindžiamas vienintele aplinkybe, t. y., kad iš Alytaus AVPK tyrėjų nėra gautas leidimas pervežti padangas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tačiau kaip nurodyta Departamento 2020 m. vasario 20 d. sprendime, o vėliau ir Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3- 7670-402/2020 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2427-662/2021, nurodyta aplinkybė nelaikytina objektyvia.

Taip pat Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu J. C. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad aplinkai žala nepadaryta, į tai, kad Departamento Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. spalio 17, 18, 22 d. Faktų fiksavimo pažymose užfiksuotos (duomenys neskelbtini) sklype laikomos padangų atliekos, 2020 m. balandžio 23-24 d. buvo susvertos ir iš minėto sklypo pašalintos, vadovaujantis bendraisiais nuobaudos skyrimo (protingumo, teisingumo ir proporcingumo) principais, J. C. paskirta ANK 317 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda - 300 Eur. Teismų išaiškinta, kad atvejai, kai už administracinius nusižengimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Bylos nagrinėjimo metu iš byloje esančių duomenų, J. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir aplinkybių, kurios būtų laikomos išskirtinėmis, suteikiančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nenustatyta, todėl skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, pagrindų nėra. Paminėjo ir tai, kad byloje duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad yra ANK 591 straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima ir kurių pagrindu J. C. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukiama, nėra. Todėl daro išvadą, kad Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. C. administracinė nuobauda pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį paskirta laikantis ANK nuostatų, todėl prašo Nutarimą palikti nepakeistą ir J. C. skundo netenkinti.

Institucijos atstovė Ž. D. teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu, palaiko atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją, paaiškino, kad Institucijos nutarimu J. C. nubaustas pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį 300 Eur bauda. Atsakomybė kyla už tai, kad laiku - iki 2020 m. vasario 21 d. neįvykdytas Institucijos privalomas nurodymas. Administracine bauda skirta minimali, nurodyta, kad pažeidimas žalos nesukėlė, atsakomybę užtraukia nustatytas faktas, kad reikalavimai laiku neįvykdyti. Pažeidėjo kaltė grindžiama tuo, kad privalomas nurodymas laiku neįvykdytas. Departamentas priėmė privalomą nurodymą tikslu užkirsti kelią pažeidimams, kuriais būtų pažeidžiami aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimai. Departamentas nenustatė konkretaus būdo nurodymui įvykdyti, būdą pasirenka pats asmuo, kuriam adresuotas nurodymas. Privalomo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas nebuvo, nes tam nebuvo jokio pagrindo, taip pasisakė ir teismai, netenkindami J. C. skundo. Nutarimą priėmė daug vėliau, tai įtakojo J. C. skundo nagrinėjimas teismuose. Atsakydama į pareiškėjo atstovo klausimą dėl pareiškėjo kaltės formos, Institucijos atstovė nurodė, kad kaltė pasireiškia nurodymo reikalavimų neįvykdymu laiku. Asmens pasirinkimo teisė yra kokiu būdu vykdyti privalomo nurodymo reikalavimus. Departamentas turėjo teisę duoti maksimalų 2 mėnesių terminą nurodymui įvykdyti. Dėl to, ar Departamentui buvo žinoma apie (duomenys neskelbtini) materialinę padėtį nutarimo priėmimo metu, atsakyti negalėjo. Pareigūnas, priėmęs nutarimą, neįžvelgė atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Bauda buvo paskirta minimali, įvertinus tai, kad žala aplinkai nepadaryta ir privalomą nurodymą (duomenys neskelbtini) vis tik įvykdė 2020 m. balandžio 23 ar 24 d.

Baigiamųjų kalbų metu Institucijos atstovė, atsižvelgdama į tai, kad J. C. neįvykdė teisėto privalomo nurodymo, kuris buvo galiojantis ir teismo nepanaikintas, prašė administracinę nuobaudą palikti nepakeistą ir J. C. skundo netenkinti.

Skundas netenkinamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Dėl ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties

Institucijos Nutarimu konstatuota, kad J. C. padarė ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. jis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, laiku, iki nustatyto termino - 2020 m. vasario 21 d. - neįvykdė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno 2020 m. sausio 31 d. privalomajame nurodyme Nr. PN21-11 nurodytų reikalavimų ir tuo pažeidė AAĮ 14 straipsnio 3 dalies 7 punkto reikalavimus (AN b. l. 133-138).

Bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjo atstovo ir Institucijos atstovės duotais paaiškinimais, skunde ir atsiliepime į skundą nurodytomis aplinkybėmis bei rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas - vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius A. K. 2020 m. sausio 31 d. surašė privalomą nurodymą Nr. PN21-11, kuriuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 punktu (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), nurodė: vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 13 punktu, susverti ir pašalinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. spalio 17, 18, 22 d. faktų fiksavimo pažymose užfiksuotas laikomas (duomenys neskelbtini) sklype padangų atliekas, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų. Svėrimo aktą (-us), informaciją, kaip ir kur buvo pašalintos atliekos iš minimos teritorijos, raštu (su tai įrodančiais dokumentais) pateikti Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijai. Šiuos reikalavimus nurodyta vykdyti iki 2020 m. vasario 21 d. ir juos įvykdžius nedelsiant raštu informuoti privalomąjį nurodymą pateikusį pareigūną (instituciją), pateikiant šią informaciją. Nurodyme pažymėta, kad asmenys, neįvykdę privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų, atsako pagal įstatymus (AN b. l. 3).

Departamento Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. spalio 17 d. faktų fiksavimo pažymoje ir jos priede - fotolentelėje užfiksuota, kad 2019 m. spalio 17 d. organizuotas skridimas sraigtasparniu virš Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos kontroliuojamos teritorijos. Kontrolės iš oro metu buvo patikrinta ir teritorija pagal 2019 m. spalio 14 d. gautą pranešimą dėl (duomenys neskelbtini) sukaupto didelio kiekio padangų. Iš sraigtasparnio užfiksuota teritorija, kurioje sukrautos dvi didelės krūvos padangų (AN b. l. 5, 6). Departamento Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. spalio 18 d. faktų fiksavimo pažymoje nurodyta, kad sklype (duomenys neskelbtini) rasta dvi didelės krūvos įvairaus dydžio padangų. Didelio diametro padangos prigrūstos dar padangom (AN b. l. 7-8). Departamento Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. spalio 22 d. faktų fiksavimo pažymoje ir jos priede - fotolentelėje užfiksuota, kad pagal 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. spalio 18 d. faktų fiksavimo pažymas atlikti matavimai, kokio ilgio ir pločio bei aukščio padangų krūvos sukrautos minėtame sklype. Pamatavus sklype (duomenys neskelbtini) sukrautas dvi dideles atliekų krūvas, nustatyta, kad bendras minėtame sklype sukrautų atliekų kiekis yra 1004,4 m³ (1 krūva - 918 m³; 2 krūva - 86,4 m³) (AN b. l. 11-14). Iš Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. vasario 27 d. patikrinimo akto Nr. PA21-73 ir jo priedo - fotolentelės matyti, kad 2020 m. vasario 27 d. 8 val. 55 min. patikrinus 2020 m. sausio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PN21-11 įvykdymą, nustatyta, kad padangų atliekų krūvos Nr. 2 nėra, likusi tik padangų atliekų krūva, pažymėta Nr. 1. 2020 m. sausio 31 d. privalomasis nurodymas Nr. PN21-11 iki įvykdyti skirto laiko - 2020 m. vasario 21 d. neįvykdytas (AN b. l. 15-19).

(duomenys neskelbtini) direktorius J. C. 2020 m. vasario 12 d. paaiškinime nurodė, kad vykdydami privalomąjį nurodymą, su prašymu leisti vežti padangas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjus, atsakingus už gaisro (duomenys neskelbtini) tyrimą, kol kas leidimas keisti naudotų padangų vietą negautas. Prašė pratęsti reikalavimų, nurodytų privalomame nurodyme, įvykdymo terminą, kol bus gautas leidimas iš Alytaus AVPK (AN b. l. 20).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas 2020 m. vasario 12 d. raštu, adresuotu Aplinkos apsaugos departamentui, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) naudojamos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), atliekų tvarkymo ir laikymo zonų plane pažymėtos 11, 12, 13, E ir F, yra nusikalstamos veikos padarymo vieta, kurioje nėra atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, todėl šių patalpų negalima keisti, į šias patalpas negalima atvežti arba išvežti jokių daiktų, keisti jų išsidėstymo ir pan., neatlikus visų reikiamų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir be ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų ar ikiteisminį tyrimą kuruojančių prokurorų leidimo (AN b. l. 22).

Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2020 m. balandžio 17 d. nutarimu tenkinta J. C. prašymo dalis, nutarta leisti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, kuri pagal Atliekų tvarkymo ir laikymo zonų planą pažymėta E, laikyti atliekas, t. y. naudoti netinkamas padangas, kurios šiuo metu yra laikomos (duomenys neskelbtini). Prašymo dalis leisti laikyti atliekas pastato dalyse – zonose E1 ir G2 bei tvarkyti šias atliekas atmesta (AN b. l. 47-49).

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto - vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus A. K. 2020 m. vasario 20 d. sprendimu nuspręsta 2020 m. sausio 31 d. Inspekcijos privalomojo nurodymo Nr. PN21-11 įvykdymo termino nepratesti, nes leidimas keisti naudotų padangų vietą negautas, be to (duomenys neskelbtini) patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente pažymėtos I1, I2, I3, E ir F, yra nusikalstamos veikos padarymo viela, kurioje nėra atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, todėl šių patalpų negalima keisti, į šias patalpas negalima atvežti arba išvežti jokių daiktų, keisti jų išsidėstymo pan., neatlikus visų reikiamų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir be ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų ar ikiteisminį tyrimą kuruojančių prokurorų leidimo; taip pat patalpose ir zonose, kuriose (duomenys neskelbtini) pagal atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą galėtų laikyti nebetinkamas naudoti padangų atliekas, viršinamas vienu metu leistinas laikyti jų kiekis, todėl turėjote (turėsite) pasirinkti kitą netinkamų naudoti padangų atliekų, esančių (duomenys neskelbtini), sutvarkymo būdą, nei jų laikymas (duomenys neskelbtini). Be to, statinio (ar jo dalies), esančio (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 23 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos raštu Nr. SD-8801(6.6) naudojimas bei bet kokia veikla statinyje uždrausta, kol statinio būklė kels pavojų statinyje dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, todėl jame jokia ūkinė veikla negalima. Taip pat sprendime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti šio nurodymo, nurodymo įvykdymo terminai gali būti pratęsti. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini), prašydama pratęsti 2020 m. sausio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PN2I-11 įvykdymo terminą, 2020 m. vasario 12 d. prašyme nenurodė ir nepagrindė, dėl kokių objektyvių priežasčių negalima savalaikiai įvykdyti Institucijos privalomojo nurodymo (AN b. l. 24-25).

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. liepos 21 d. sprendimu pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundas atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinoos apsaugos inspekcijos pareigūno 2020 m. vasario 20 d. sprendimo nepratęsti 2020 m. sausio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PM-21-11 įvykdymo termino panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas (AN b. l. 73-79). Šį Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. liepos 21 d. sprendimą (duomenys neskelbtini) apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (AN b. l. 80-85). Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Šiame sprendime konstatuota, kad Inspekcija pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, kad nenustatytos objektyvios priežastys, kodėl pareiškėja negalėjo laiku įvykdyti duoto Privalomojo nurodymo reikalavimų. Tai reiškia, jog pareiškėja neįvykdė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos sąlygos, suponuojančios elgesio taisyklės taikymą, t. y. privalomojo nurodymo įvykdymo negalimumą nustatytu terminu nepagrindė objektyviomis priežastimis (įrodymais). Pažymėtina, kad įstatymas privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimą sieja su objektyviomis aplinkybėmis, kurios asmeniui trukdo tokį nurodymą vykdyti. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodyta priežastis – per trumpas laiko tarpas - ginčo atveju nelaikytina objektyvia priežastimi, leidžiančia nevykdyti privalomojo nurodymo reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja prašyme pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nurodė, kad nėra gavusi iš Alytaus VPK leidimo pervežti padangas, todėl negali laiku įvykdyti nurodymo, tačiau nepateikė duomenų, jog Privalomojo nurodymo reikalavimus pradėjo vykdyti (vienas iš Privalomojo nurodymo reikalavimų buvo neteisėtai laikomas padangų atliekas pasverti, tačiau to pareiškėja nepadarė ir šio reikalavimo įvykdymui nereikia ikiteisminio tyrimo institucijos leidimo, nei veiklavietėje esančių patalpų). Pareiškėja prašyme pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą kitų objektyvių duomenų, kurie pagrįstų aplinkybę, kad pareiškėja, siekdama įgyvendinti Privalomojo nurodymo reikalavimus, būtų ėmusis kokių nors veiksmų, nenurodė. Pareiškėja, kreipdamasi į Inspekciją su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, nenurodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių ji tariamai negali Privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdyti laiku ir savo prašymo nepagrindė jokiais įrodymais, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjai nenurodžius jokių veiksmų, kuriuos atliko siekdama įgyvendinti Privalomojo nurodymo Nr. PN21-11 įvykdymo terminą bei kokios objektyvios priežastys sutrukdė šiuos reikalavimus įvykdyti, Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. PN21-11 nepratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo termino (AN b. l. 86-93). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas atmestas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimas paliktas nepakeistas (AN b. l. 94-102).

J. C. 2020 m. balandžio 27 d. raštu informavo Instituciją apie 2020 m. sausio 31 d. privalomojo nurodymo įvykdymą, nurodydamas, kad visos (duomenys neskelbtini) priklausančios naudoti nebetinkančios padangos, buvusios (duomenys neskelbtini), yra pervežtos į patalpas (duomenys neskelbtini), iš viso 95 tonos. Prie prašymo pridėti važtaraščiai ir svėrimo aktai (AN b. l. 51, 52-66).

Iš J. C. administracinio nusižengimo byloje esančių rašytinių paaiškinimų, skundo argumentų ir jo įgalioto atstovo paaiškinimų teisme matyti, kad J. C. su jam inkriminuojamu nusižengimu nesutinka, nurodo, kad 2020 m. sausio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PN21-11 reikalavimai iki 2021 m. vasario 21 d. buvo neįvykdyti dėl objektyvių priežasčių, minėto privalomojo nurodymo Nr. PN21-11 reikalavimai buvo įvykdyti iš karto po to, kai tik buvo gautas prokurorės leidimas padangų atliekas pervežti į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas ir jo atstovas nurodo, kad egzistuoja visos sąlygos Institucijai pasinaudoti ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta diskrecijos teise ir administracinės nuobaudos jam neskirti. Nurodo, kad Departamentas nenustatė, kad dėl privalomojo nurodymo termino praleidimo kilo žalingų padarinių aplinkai ar žmonėms, yra nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – privalomas nurodymas laiku nebuvo įvykdytas dėl labai sunkios materialinės padėties, nusižengimo pobūdis netyčinis, jis bendradarbiavo su nuobaudą paskyrusia Institucija, iš pažeidimo specifikos (termino sutvarkyti nepavojingas atliekas praleidimas) nėra pagrindo spręsti, kad dėl jo galėjo atsirasti kokia nors žala viešajam interesui ar žmonių sveikatai. Prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Tokius pareiškėjo J. C. ir jo atstovo paaiškinimus teismas laiko gynybine pareiškėjo pozicija ir jo siekiu išvengti administracinės atsakomybės. Tokią išvadą teismas grindžia žemiau nurodomais motyvais.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 7 punktas numato, kad gamtos išteklių naudotojai privalo vykdyti teisėtus įgaliotų aplinkos apsaugos institucijų bei jų pareigūnų reikalavimus.

ANK 317 straipsnio 1 dalis numato, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų.

ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė atsakomybė kyla už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku. Taikant ANK 317 straipsnio nuostatas, t. y. patraukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už aptariamą veiką, būtina nustatyti šias faktines aplinkybes: 1) privalomojo nurodymo galiojimą ir 2) reikalavimų neįvykdymą laiku.

ANK 7 straipsnyje numatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, taigi, atsakomybė pagal ANK 317 straipsnį kyla nepriklausomai nuo asmens kaltės formos (tyčinės ar neatsargios). ANK 9 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Teismas pažymi, kad ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja padarinių – nusižengimas laikomas baigtu, kai kaltininkas nustatytu laiku neatlieka Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų, vadinasi, pats privalomo nurodymo nevykdymo nustatytu laiku faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad dėl privalomo nurodymo neįvykdymo laiku nekilo žalingų padarinių aplinkai ar žmonėms, neturi įtakos sprendžiamt dėl pareiškėjo administracinės atsakomybės. Šio nusižengimo objektyviosios pusės požymis – pareiškėjo neveikimas, t. y. privalomo nurodymo nevykdymas jame nustatytu laiku. Pareiškėjas neginčijo, kad nustatytu laiku jis nevykdė privalomo nurodymo, tačiau teigė, kad jo veiksmuose (neveikime) nėra kaltės: nei tyčinės, nei neatsargios.

ANK neišskiria veikų, kurios gali būti padaromos tik tyčia ar neatsargiai, ar esant ir vienai, ir kitai kaltės formai. Tad kiekvieno nusižengimo atveju reikia spręsti, kokia kaltės forma gali būti padaromas konkretus administracinis nusižengimas. Nors nagrinėjamu atveju J. C., neįvykdydamas privalomo nurodymo reikalavinų laiku, nesiekė, kad kiltų neigiamų padarinių, ir nesiekė specialiai piktybiškai elgtis priešingai įstatymui, ir tai patvirtina byloje nustatyta aplinkybė, jog jis kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros prokurorę dėl leidimo pergabenti naudotas padangas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tačiau jis neieškojo kitų būdų privalomam nurodymui įvykdyti laiku, taip lengvabūdiškai tikėdamasis, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas nebus. Taigi, šiuo atveju yra nustatyta neatsargi kaltė (nerūpestingumas) J. C. veiksmuose. Teismo vertinimu, J. C., turėdamas pareigą vykdyti aplinkos apsaugos pareigūno privalomąjį nurodymą, jos neįvykdė dėl savo paties nerūpestingo elgesio, t. y. pareiškėjas veikė, esant neatsargiai kaltės formai. Darytina išvada, jog J. C., būdamas atidus ir rūpestingas (duomenys neskelbtini) vadovas, turėjo galimybę laiku įvykdyti privalomojo nurodymo reikalavimus, o jo argumentai dėl jo kaltės nebuvimo traktuotini kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės už privalomojo nurodymo neįvykdymą. Pareiškėjas savo, kaip bendrovės vadovo, pareigų nevykdymą be pagrindo pateisina kilusiu gaisru ir jo pasekmėmis, teismo manymu, bendrovėje kilęs gaisras nelaikytinas aplinkybe, šalinančia administracinę atsakomybę. Tuo labiau, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje nustatytais terminais ir tvarka būtų vykdomi visi privalomi nurodymai pareigūnų, kurie įstatymų yra įgalioti tokius privalomus nurodymus duoti.

Pažymima ir tai, kad teismas sutinka su Institucijos pozicija, kad ji neturėjo pareigos pareiškėjui nurodyti, kokiu būdu jam įvykdyti privalomo nurodymo reikalavimus, o pareiškėjo manymas, kad jis jokiu kitu būdu negalėjo įvykdyti privalomo nurodymo, kaip tik perveždamas naudotas padangas į nusikaltimo vietą (duomenys neskelbtini) Alytus, kurioje vis dar buvo atliekami procesiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai, yra tik pareiškėjo atstovo savaip pateikiamas, tačiau objektyviai nepagrįstas, manymas, ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų naikinti skundžiamą Institucijos nutarimą. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad naudotų padangų pridavimas atliekų tvarkytojui ir jų sutvarkymo kaštai būtų siekę 10 000 eurų, tačiau nepateikė nei įrodymų, kad jie kreipėsi į atliekų tvarkytojus, nei duomenų apie atliekų sutvarkymo kaštus. Pareiškėjo atstovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad J. C. ir (duomenys neskelbtini) turtui ir piniginėms lėšoms atitinkamai nuo 2019 m. spalio 25 d. ir 2019 m. spalio 18 d. buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (b. l. 57-59 ir 60-63). Iš Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutarties taip pat matyti, kad baudžiamosios bylos Nr. 1-26-297/2022 ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškinio, turto konfiskavimo bei išplėstinio turto konfiskavimo, baudos išieškojimo užtikrinimui, Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2019 m. spalio 18 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šešiems mėnesiams į bendrovės pinigines lėšas banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke ir Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) L. B. AS Lietuvos skyriuje, nustatant šiam turtui visišką nuosavybės teisės apribojimą, t. y. uždraudžiant turtu naudotis, valdyti ir juo disponuoti, tačiau leidžiant piniginėms lėšoms įplaukti į nurodytas sąskaitas; AB Šiaulių bankas ir L. B. AS Lietuvos skyrius paskirti turto saugotojais. Vėlesniais prokuroro nutarimais (nutarimai priimti 2020 m. sausio 31 d. ir 2020 m. vasario 28 d.) nustatytas (duomenys neskelbtini) dalinis nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) L. B. AS Lietuvos skyriuje, leidžiant atlikti iš šios sąskaitos privalomus mokėjimus į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Alytaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. balandžio 16 d., 2020 m. liepos 15 d. nutartimis įmonei (duomenys neskelbtini) taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas banko sąskaitose buvo pratęstas iki 2020 m. spalio 18 d. (b. l. 60-63). Teismas pastebi, kad pareiškėjas, veikdamas kaip atidus ir rūpestingas (duomenys neskelbtini) vadovas, turėjo teisę kreiptis į laikiną nuosavybės apribojimą pritaikiusią prokurorę su prašymu nustatyti dalinį nuosavybės teisės apribojimą, leidžiant atlikti mokėjimą už privalomame nurodyme nurodytų padangų išgabenimą ir sutvarkymą, tačiau to nepadarė, kas tik patvirtina, jog J. C., turėdamas pareigą vykdyti aplinkos apsaugos pareigūno privalomąjį nurodymą, šios pareigos neįvykdė dėl savo paties teisę pažeidžiančio nerūpestingumo. Nors pareiškėjas skundė Institucijos atstovo sprendimą nepratęsti privalomo nurodymo įvykdymo termino, tačiau tiek Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. liepos 21 d. sprendimu, tiek ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu, tiek ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad skundo padavimas nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo. AAVKĮ 24 straipsnyje nurodyta, kad jeigu privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad J. C. padarė ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pareiškėjo skundo argumentai kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu Nutarime padarė Institucija, todėl aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Institucijos Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti Nutarimą pareiškėjo skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

Teismas pažymi, jog sprendimas dėl administracinės nuobaudos švelninimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo priimamas atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje vienareikšmiškai laikomasi pozicijos, jog administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015, 2AT-7-14-303/2017 ir kt.). Ši teisės norma yra dispozityvaus pobūdžio ir numato tik galimybę, bet ne pareigą taikyti švelnesnę nuobaudą. Teismas neprivalo nusižengimą padariusiam asmeniui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Priešingu atveju, visada taikant specialiąją taisyklę, bendroji taisyklė netektų prasmės. Iš viso to sprendžiama, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik esant nustatytoms išskirtinėms ar naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, dėl kurių egzistavimo asmeniui būtų galima švelninti jo teisinę padėtį. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nėra, bei dėl to žemiau pateikia savo motyvus.

Skundžiamu Institucijos Nutarimu J. C. buvo paskirta minimali administracinė nuobauda – 300 Eur bauda. Institucija nenustatė J. C. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, įvertino tai, kad aplinkai žala nepadaryta ir kad (duomenys neskelbtini) esančiame sklype laikomos padangų atliekos 2020 m. balandžio 23-24 d. buvo susvertos ir iš minėto sklypo pašalintos. Institucija sprendė, kad nuobaudos skyrimo tikslai bus pasiekti ir minėtą asmenį auklės mažiausia ANK 317 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda.

J. C. skundą grindžia aplinkybe, kad sudėtinga (duomenys neskelbtini) materialinė padėtis nulėmė, kad gavus privalomąjį nurodymą (duomenys neskelbtini) ir jai vadovaujantis J. C. dėl įmonės finansinių lėšų suvaržymo/taikomų absoliučių disponavimo ribojimų negalėjo operatyviai jo įvykdyti, tačiau buvo dedamos pastangos esamoje situacijoje surasti alternatyvų sprendimą ir įvykdyti privalomąjį nurodymą, kas užtruko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo J. C. valios, ir nulėmė privalomojo nurodymo įvykdymo termino praleidimą. Privalomasis nurodymas buvo iš karto įvykdytas, kai tik įmonei buvo suteiktas reikiamas trečiųjų asmenų leidimas. Remiantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu, administracinio nusižengimo padarymas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties yra laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Departamentas, priimdamas skundžiamą nutarimą, turėjo pagrindą nustatyti nurodytos lengvinančios aplinkybes buvimą ir atsižvelgti į tai, spręsdamas dėl atsakomybės (ne)taikymo. Pagal ANK 35 straipsnio 2 dalį teismas gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

Teismas mano, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentu, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta ANK 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta aplinkybė, t. y., kad administracinis nusižengimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties. (duomenys neskelbtini) yra seniai veikianti įmonė. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas nei Institucijai, nei teismui nepateikė jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių sunkią jo įmonės turtinę padėtį (pvz., kad bendrovė veikė nuostolingai ar buvo nemoki, turėjo daug kreditorinių įsiskolinimų, neturėjo turto). Vien tik pareiškėjo deklaratyvus nurodymas, kad (duomenys neskelbtini) sunki materialinė padėtis susiklostė dėl išskirtinių aplinkybių - (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymui naudojamose patalpose 2019 m. spalio 16 d. naktį kilusio gaisro, dėl kurio buvo pradėtas baudžiamasis procesas, ir dėl šiame procese pritaikytų procesinės prievartos priemonių (apriboto disponavimo piniginėmis lėšomis) nepatvirtina sunkios pareiškėjo turtinės padėties. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog būtų teikęs prašymus ikiteisminį tyrimą organizuojančiam prokurorui dėl leidimo disponuoti (duomenys neskelbtini) priklausančiomis lėšomis tikslu įvykdyti Institucijos privalomąjį nurodymą. Finansinių lėšų stygius savaime nėra objektyvi priežastis, leidžianti nevykdyti privalomojo nurodymo reikalavimų (Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-7670-402/2020). Apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis negali būti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno privalomo nurodymo nevykdymo ir J. C. neteisėtą elgesį pateisinančia priežastimi, taip pat tai negali būti pagrindas švelninti atsakomybę už tokio pobūdžio nusižengimus dar ir dėl to, jog tai, kad įmonei buvo taikomi apribojimai disponuoti piniginėmis lėšomis, apskritai nereiškia, kad jos materialinė padėtis buvo sunki. Dar daugiau, 2019 m. spalio 16 d. naktį kilusio gaisro ir to pasekoje atsiradusių pasekmių kontekste teismas akcentuoja ir tai, kad pareiškėjo individualūs verslo interesai jokiu būdu negali būti vertinami kaip svaresni už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei kituose teisės aktuose įtvirtintą valstybės siekį apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, t. y. visos visuomenės (jos dalies) viešąjį interesą (Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-7670-402/2020).

Teismas sutinka su Institucijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodyta aplinkybe, kad šioje administracinio nusižengimo byloje jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių J. C. sunkią materialinę padėtį, nėra ir jokių tai patvirtinančių dokumentų J. C. nepateikė. Be to, šiuo konkrečiu atveju skundžiamu Nutarimu administracinėn atsakomybėm traukiamas (duomenys neskelbtini) vadovas J. C., kaip fizinis asmuo, ir (duomenys neskelbtini) vienokia ar kitokia materialinė padėtis šiuo atveju jokios reikšmės neturi. Tuo labiau, kad uždarųjų akcinių bendrovių veiklą reguliuoja Akcinių bendrovių įstatymas (ir kiti teisės aktai) ir uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo, todėl uždarosios akcinės bendrovės materialinė padėtis negali būti tapatinama su uždarosios akcinės bendrovės vadovo materialine padėtimi. Dar daugiau, 2020 m. vasario 27 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-5 56-2020 J. C. buvo surašytas su administraciniu nurodymu, kuris savo esme yra palankus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ir J. C. buvo pasiūlyta sumokėti pusę ANK 317 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos minimalios baudos, tačiau J. C. šia teise nepasinaudojo ir administraciniu nurodymu skirtos pusės ANK 317 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos minimalios baudos (150 Eur) nesumokėjo.

Teismas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad Institucija, skirdama nuobaudą, Nutarime neįvertino aplinkybės, jog dėl privalomo nurodymo neįvykdymo aplinkai žala nepadaryta, nes iš Nutarimo turinio matyti, kad ši aplinkybė buvo vertinama nustatant nuobaudos dydį, ir tai įvertinus paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda. Teismas taip pat nesutinka su pareiškėjo manymu, jog iš jo padaryto nusižengimo specifikos (aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno privalomo nurodymo nevykdymas) nėra jokio pagrindo spręsti, kad dėl to galėjo atsirasti kokia nors žala viešajam interesui ar žmonių sveikatai. Faktas, kad šiuo atveju dėl šio pažeidimo neatsirado reali žala aplinkai, toli gražu nepaneigia tokios žalos atsiradimo tikimybės bei pavojaus aplinkai dėl atliekų nesutvarkymo atsiradimo. Jau vien šios aplinkybės neleidžia vertinti J. C. nusižengimo kaip nedidelio pavojingumo ar mažareikšmio.

Tai, kad J. C. įvykdė privalomąjį nurodymą po to, kai Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2020 m. balandžio 17 d. nutarimu tenkino J. C. prašymo dalį ir nutarė leisti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, kuri pagal Atliekų tvarkymo ir laikymo zonų planą pažymėta E, laikyti atliekas, t. y. naudoti netinkamas padangas, kurios šiuo metu yra laikomos (duomenys neskelbtini) (AN b. l. 47-49), apibūdina pareiškėją teigiamai ir ši aplinkybė buvo Institucijos įvertinta sprendžiant dėl administracinės nuobaudos paskyrimo ANK straipsnio sankcijos ribose, Institucijos Nutarimu jam skiriant minimalaus dydžio ANK 317 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą, tačiau ši aplinkybė nėra išskirtinė ir nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Sprendžiant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo klausimą, būtina įvertinti ir J. C. asmenybę - iki šio nusižengimo padarymo jis buvo daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visos nuobaudos yra galiojančios. Po šio nusižengimo padarymo J. C. taip pat buvo ne kartą baustas tiek už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tiek ir už ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą (AN b. l. 105-127), Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama J. C. baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 188 straipsnio 2 dalį, 270 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, todėl šie duomenys neigiamai charakterizuoja pareiškėją ir leidžia vertinti šį jo nusižengimą kaip akivaizdžiai ne atsitiktinio pobūdžio teisei priešingus veiksmus.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog Institucija pagrįstai nenustatė J. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o taip pat ir jokių kitų išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu švelninti administracinę nuobaudą ar jos iš vis neskirti.

Teismų praktikoje, kaip jau minėta, vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda, skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Priešingu atveju, nenustačius ypatingų, išskirtinių aplinkybių ir paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda, būtų pažeistas konstituciniai teisingumo ir proporcingumo principai. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių taip pat nenustatyta, todėl skundo prašymas skirti mažesnę baudą, netenkinamas. Pažymėtina, kad taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Esant visoms aukščiau aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog Institucija, nagrinėdama J. C. administracinio nusižengimo bylą, teisingai nustatė ir įvertino jo įvykdyto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, esminių proceso pažeidimų nepadarė ir pagrįstai paskyrė J. C. pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį minimalią administracinę nuobaudą, Institucija Nutarime labai išsamiai motyvavo savo sprendimą netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, todėl keisti skundžiamą Nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Institucijos 2021 m. spalio 14 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo. Dėl šių priežasčių Institucijos Nutarimas paliekamas nepakeistas ir J. C. skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės J. C. 2021 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-4283-2021 nepakeistą ir J. C. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja V. D.