Kauno apygardos teismo sprendimas

2022-05-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-114-397/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2022-05-03
Bylos Nr.
AN2-114-397/2022
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00210-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
Teisėjas
Gytis Večerskas (pirm.)
Pažeidėjas
J. C.
Institucija
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-114-397/2022Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00210-2021-9Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 3 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. C. (toliau – pareiškėjas) atstovo E. Š. (toliau – pareiškėjo atstovas) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. kovo 4 d. nutarties J. C. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. C., Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės J. C. 2021 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-4283-2021 (toliau – nutarimas) nubaustas 300 eurų bauda už tai, kad 2020 m. vasario 27 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos inspektoriaus patikrinimo aktu Nr. PA21-73 buvo nustatyta, kad J. C., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, laiku, iki nustatyto termino - 2020 m. vasario 21 d. - neįvykdė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno 2020 m. sausio 31 d. duotame privalomajame nurodyme Nr. PN21-11 nurodytų reikalavimų ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau tekste – AAĮ) 14 straipsnio 3 dalies 7 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 317 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. J. C., nesutikdamas su Institucijos 2021 m. spalio 14 d. priimtu nutarimų, jį apskundė Alytaus apylinkės teismui, prašydamas panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti, tačiau Alytaus apylinkės teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, jog Institucija, nagrinėdama J. C. administracinio nusižengimo bylą, teisingai nustatė ir įvertino jo įvykdyto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, esminių proceso pažeidimų nepadarė ir pagrįstai jam paskyrė pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį minimalią administracinę nuobaudą.

Šalies argumentai

3. Nesutikdamas su Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjo atstovas pateikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį, panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės J. C. 2021 m. spalio 14 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

3.1. Skunde nurodė, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. C. privalomojo nurodymo laiku neįvykdė esant jo kaltei. Tokia išvada nepagrįsta, kadangi teismas neįvertino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo valia buvo sutelkta ne į įstatymų draudžiamos veikos padarymą, o į visų nuo jo priklausančių galimybių laiku įvykdyti privalomąjį nurodymą išnaudojimą. Tam kliūtis sudarė ne J. C. neveikimas, o valstybės institucijų veiksmai. Pareiškėjo atstovo teigimu, teismas netinkamai analizavo kaltės turinį, nepagrįstai suabsoliutino juridinio asmens vadovo atidumo ir rūpestingumo pareigos standartą, neįvertino, kokią įtaką asmens veiksmams turėjo įmonės turtinė padėtis ir išskirtinės faktinės aplinkybės, dėl kurių įmonės veikla tapo visiškai paralyžiuota,

3.2. Skunde pažymima, jog priimdamas skundžiamą nutartį, teismas priėjo prie išvados, kad J. C. kaltė pasireiškė lengvabūdišku neveikimu, nors būdamas atidus ir rūpestingas vadovas, jis turėjo galimybę laiku įvykdyti privalomojo nurodymo reikalavimus. Tačiau skundo autoriaus įsitikinimu, visuma bylos aplinkybių leidžia vertinti, kad esamoje situacijoje J. C. kaip tik elgėsi atsakingai, aktyviai ėmėsi visų nuo jo priklausančių veiksmų, kad privalomasis nurodymas būtų kuo operatyviau ir tinkamai įvykdytas. Dėl sunkios įmonės finansinės padėties pareiškėjas, kaip įmonės vadovas, neturėjo kitos realios galimybės įvykdyti privalomąjį nurodymą kitokiu būdu, nei šis nurodymas galiausiai buvo įvykdytas.

3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog realios galimybės įvykdyti privalomąjį nurodymą buvo ribotos dėl išskirtinių faktinių aplinkybių. J. C. vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymui naudojamose patalpose 2019 m. spalio 16 d. naktį kilo gaisras, dėl kurio Alytaus apskrities VPK KP Nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo pradėtas baudžiamasis procesas. Dėl šiame procese pritaikytų procesinės prievartos priemonių (visiškai apriboto disponavimo piniginėmis lėšomis) UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek 2020 m. sausio 31 d. privalomojo nurodymo davimo metu, tiek iki šiol, neturi objektyvios galimybės disponuoti piniginėmis lėšomis, todėl įmonės veikla yra visiškai suvaržyta. Šiuo atveju, sudėtinga įmonės materialinė padėtis ir nulėmė, kad, gavus privalomąjį nurodymą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl įmonės finansinių lėšų suvaržymo/taikomų absoliučių disponavimo ribojimų, negalėjo jo įvykdyti įprastu būdu, t. y. perduoti sutvarkyti padangas atliekų tvarkytojams, kadangi tai susiję su ženkliomis finansinėmis sąnaudomis. Todėl pareiškėjas kreipėsi į Alytaus apskrities VPK dėl leidimo lokalizuoti ir tvarkyti nurodyme įvardintas padangų atliekas pagal įmonei išduoto galiojančio Taršos leidimo sąlygas. Kadangi Alytaus apskrities VPK nepateikė atsakymo dėl leidimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo 18 d. pateikė prašymą ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiai prokurorei. Siekiant nepraleisti privalomojo nurodymo įvykdymo termino, apie šias aplinkybes Departamentas buvo nedelsiant informuotas - tuo pagrindu 2020 m. vasario 12 d. pateiktas įmonės prašymas pratęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą.

3.4. Skunde pažymima, jog leidimo išdavimo procesas ne nuo J. C. priklausančių priežasčių užtruko, tačiau 2020 m. balandžio 17 d. priimtu prokurorės nutarimu buvo suteiktas leidimas. Kai tik buvo gautas prokurorės leidimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedelsdama ėmėsi veiksmų privalomojo nurodymo reikalavimams įvykdyti. 2020 m. balandžio 23 d. - 24 d. buvo susvertos ir iš sklypo pašalintos padangų atliekos, jas pervežant į teritoriją (duomenys neskelbtini) ir apie tai informuojant Departamentą. Pareiškėjo atstovo teigimu, tik įmonei vadovaujančio J. C. aktyvių veiksmų dėka buvo pasiektas privalomojo nurodymo įvykdymo rezultatas.

3.5. Skunde nurodoma, jog skundžiamoje nutartyje teismas laikėsi pozicijos, jog pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai, turėjo ieškoti kitų būdų įvykdyti privalomąjį nurodymą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog buvo kreiptasi į atliekų tvarkytojus ir kokio dydžio būtų buvę atliekų sutvarkymo kaštai. Taip pat teismas nurodė, kad, veikdamas kaip atidus ir rūpestingas vadovas, pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į laikiną nuosavybės apribojimą pritaikiusią prokurorę su prašymu nustatyti dalinį nuosavybės teisės apribojimą, leidžiant atlikti mokėjimą už privalomame nurodyme nurodytų padangų išgabenimą ir sutvarkymą, tačiau to nepadarė dėl savo paties teisę pažeidžiančio nerūpestingumo. Tačiau skundo autoriaus įsitikinimu tokios teismo nurodytos atliekų sutvarkymo galimybės šiuo atveju nebuvo realios ir įmanomos. Privalomojo nurodymo vykdymo terminu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo tokio lėšų kiekio, kuris būtų pakankamas mokėjimui už privalomajame nurodyme nurodytų padangų sutvarkymą atlikti, kadangi įmonės lėšos iš pagrindinės banko sąskaitos buvo nuskaitytos privalomiems mokėjimams į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą padengti. Todėl įmonės kreipimasis į laikiną nuosavybės apribojimą pritaikiusią prokurorę, nebūtų užtikrinęs problemos išsprendimo.

3.6. Apelianto teigimu, šioje byloje nenustatyta, kad J. C. savo neveikimu būtų vilkinęs atliekų sutvarkymo procesą ar tyčia nevykdęs duotų nurodymų. Priešingai, skundžiamoje nutartyje pripažįstama, kad J. C., neįvykdydamas privalomo nurodymo reikalavimų laiku, nesiekė, kad kiltų neigiamų padarinių. J. C. veikoje nėra kaltės, kadangi jo valia buvo sutelkta ne į privalomojo nurodymo neįvykdymą laiku, bet į aktyvų siekį kuo operatyviau nurodymą įvykdyti. Teismo vertinimas, kad nurodyti pareiškėjo veiksmai yra nepakankami, jų traktavimas kaip neveikimo, lengvabūdiško tikėjimosi išvengti administracinės atsakomybės ir nerūpestingumo yra visiškai nepagrįstas.

3.7. Skundo autoriaus įsitikinimu, bet kuriuo atveju, egzistavo sąlygos teismui pasinaudoti ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta diskrecijos teise ir administracinės nuobaudos J. C. neskirti. Teismas netinkamai įvertino reikšmingas faktines aplinkybes, tai, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties ir nepagrįstai jų nepripažino atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Teismas klaidingai nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ materialinė padėtis jokios reikšmės neturi, kadangi šiuo atveju ANK 317 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo subjektas yra ne J. C., kaip fizinis asmuo dėl asmeninės veikos, bet J. C., kaip juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės už jo vadovaujamos įmonės veika galimai padarytą teisės pažeidimą. J. C., veikdamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, neturėjo pareigos naudoti asmeninio turto bendrovės veikloje. Dėl atsakomybės subjekto specifinio statuso (juridinio asmens vadovas), šiuo atveju, esminę reikšmę turi būtent J. C. vadovaujamos įmonės materialinė padėtis ir jos įtaka veikos padarymui.

3.8. Be to, skunde pažymima, kad byloje yra pateikti įrodymai tiek apie J. C. asmeniniam turtui, tiek apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui pritaikytas procesinės prievartos priemones. Šie apribojimai lemia, kad įmonė neturi jokių galimybių disponuoti piniginėmis lėšomis, dėl ko jos veikla visiškai suvaržyta, kas pagrindžiančiais sunkią įmonės materialinę padėtį. Pareiškėjos atstovo pastebėjimu, teismas, kilus abejonių, nesiėmė priemonių visoms reikšmingoms bylos aplinkybėms išsiaiškinti, nepasiūlė pareiškėjui pateikti įrodymų, kuriuos įvardija skundžiamoje nutartyje, pvz., kad bendrovė veikė nuostolingai ar buvo nemoki, turėjo daug kreditorinių įsiskolinimų, neturėjo turto. Kadangi teismas, nagrinėdamas bylą, šių aplinkybių aktyviai nesiaiškino, nėra pagrindo jų vertinti kaip tinkamai nustatytų. Priešingai, visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

3.9. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog byloje nustatyta aplinkybė, kad dėl pažeidimo specifikos (termino sutvarkyti nepavojingas atliekas praleidimas) jokia žala viešajam interesui ar žmonių sveikatai neatsirado. Taigi pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio. Privalomasis nurodymas buvo iš karto įvykdytas, kai tik įmonei buvo suteiktas reikiamas trečiųjų asmenų leidimas. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo praleistas neženkliai, t. y. iš viso dviem mėnesiais. Pareiškėjo atstovo manymu, toks laikotarpis tikrai negalėjo lemti pavojaus aplinkai dėl atliekų nesutvarkymo atsiradimo.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį pareiškėjo atstovo skundą Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą Alytaus apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.

5. Kauno apygardos teisme 2022 m. balandžio 28 d. taip pat buvo gauti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. C. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis pateikdamas papildomus argumentus, nesutinka su Institucijos atsiliepime išdėstyta pozicija. Taip pat į bylą pateikė papildomą rašytinį įrodymą - įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą atliekų tvarkytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo 13 d. komercinį pasiūlymą, kuriame nurodyta atliekų sutvarkymo paslaugos kaina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. C. atstovo advokato E. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Pareiškėjo atstovo skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados dėl J. C. kaltės padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 317 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.

7. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

8. ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku. Taikant ANK 317 straipsnio nuostatas, t. y. patraukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už aptariamą veiką, būtina nustatyti šias faktines aplinkybes: 1) privalomojo nurodymo galiojimą ir 2) reikalavimų neįvykdymą laiku.

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog byloje nustatytos visos aplinkybės, kurios buvo svarbios objektyviam bylos ištyrimui. Pirmosios instancijos teismas jas tinkamai įvertino, savo išvadas išsamiai argumentavo ir pagrindė byloje esančiais įrodymais.

10. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas - vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius A. K. 2020 m. sausio 31 d. surašė privalomą nurodymą Nr. PN21-11, kuriuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 punktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė: vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 13 punktu, susverti ir pašalinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. spalio 17, 18, 22 d. faktų fiksavimo pažymose užfiksuotas laikomas (duomenys neskelbtini) sklype padangų atliekas, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų. Svėrimo aktą (-us), informaciją, kaip ir kur buvo pašalintos atliekos iš minimos teritorijos, raštu (su tai įrodančiais dokumentais) pateikti Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijai. Šiuos reikalavimus buvo nurodyta įvykdyti iki 2020 m. vasario 21 d. ir juos įvykdžius nedelsiant raštu informuoti privalomąjį nurodymą pateikusį pareigūną (instituciją), pateikiant šią informaciją. Ginčo dėl paties privalomo nurodymo, kuris buvo surašytas 2020 m. sausio 31 d., nebuvo, t. y. per privalomo nurodymo apskundimo terminą - 10 dienų jis nebuvo apskųstas jame nurodyta tvarka ir jo teisėtumas ginčijamas nebuvo. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. C. 2020 m. vasario 12 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pateikė prašymą pratęsti reikalavimų nurodytų privalomajame nurodyme įvykdymo terminą, kol bus gautas leidimas iš Alytaus AVPK. Prašyme nurodė, kad vykdydami privalomąjį nurodymą, su prašymu leisti vežti padangas iš (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Alytaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjus, atsakingus už gaisro (duomenys neskelbtini) tyrimą, kol kas leidimas keisti naudotų padangų vietą negautas. Alytaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas 2020 m. vasario 12 d. raštu, adresuotu Aplinkos apsaugos departamentui, nurodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudojamos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), atliekų tvarkymo ir laikymo zonų plane pažymėtos 11, 12, 13, E ir F, yra nusikalstamos veikos padarymo vieta, kurioje nėra atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, todėl šių patalpų negalima keisti, į šias patalpas negalima atvežti arba išvežti jokių daiktų, keisti jų išsidėstymo ir pan., neatlikus visų reikiamų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir be ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų ar ikiteisminį tyrimą kuruojančių prokurorų leidimo. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. vasario 20 d. sprendimu nuspręsta 2020 m. sausio 31 d. Inspekcijos privalomojo nurodymo Nr. PN21-11 įvykdymo termino nepratęsti, nes leidimas keisti naudotų padangų vietą negautas. Iš Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. vasario 27 d. patikrinimo akto Nr. PA21-73 ir jo priedo - fotolentelės matyti, kad 2020 m. vasario 27 d. 8 val. 55 min. patikrinus 2020 m. sausio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PN21-11 įvykdymą, nustatyta, kad padangų atliekų krūvos Nr. 2 nėra, likusi tik padangų atliekų krūva, pažymėta Nr. 1. 2020 m. sausio 31 d. privalomasis nurodymas Nr. PN21-11 iki įvykdyti skirto laiko - 2020 m. vasario 21 d. neįvykdytas. Duomenų, kurie sudarytų pagrindą tvirtinti, kad Privalomasis nurodymas Nr. PN21-73 iki nustatyto termino nebuvo įvykdytas dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių (aplinkybių), administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nenustatyta. Apylinkės teismas, įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, padarė pagrįstą ir faktines aplinkybes atitinkančią išvadą, kad J. C., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir turėdamas pareigą vykdyti aplinkos apsaugos pareigūno privalomąjį nurodymą, jos neįvykdė ir neužtikrino, kad būtų pašalintos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos faktų fiksavimo pažymose užfiksuotos padangų atliekos, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų, dėl to pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ANK 317 straipsnio 1 straipsnį.

11. Apeliaciniame skunde neginčijama, kad nustatytu laiku J. C. neįvykdė privalomo nurodymo, tačiau teigiama, kad jo veiksmuose (neveikime) nėra kaltės: nei tyčinės, nei neatsargios. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. C. privalomojo nurodymo laiku neįvykdė esant jo kaltei. Tačiau apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, padarė pagrįstą išvadą kad J. C. administracinį nusižengimą pagal ANK 317 straipsnio 1 dali padarė neatsargia kaltės forma (nerūpestingumu). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog nagrinėjamu atveju J. C., neįvykdydamas privalomo nurodymo reikalavimų laiku, nesiekė, kad kiltų neigiamų padarinių, ir nesiekė specialiai piktybiškai elgtis priešingai įstatymui, ką patvirtina ir byloje nustatyta aplinkybė, jog jis kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros prokurorę dėl leidimo pergabenti naudotas padangas iš (duomenys neskelbtini), tačiau teismas įvertino ir tai, jog jis neieškojo kitų būdų privalomam nurodymui įvykdyti laiku, taip lengvabūdiškai tikėdamasis, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas nebus. Teismas pagrįstai konstatavo, jog J. C., turėdamas pareigą vykdyti aplinkos apsaugos pareigūno privalomąjį nurodymą, jos neįvykdė dėl savo paties nerūpestingo elgesio, t. y. J. C. veikė, esant neatsargiai kaltės formai.

12. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog realios galimybės įvykdyti privalomąjį nurodymą buvo ribotos dėl išskirtinių faktinių aplinkybių, kadangi J. C. vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymui naudojamose patalpose buvo kilęs gaisras, dėl kurio Alytaus apskrities VPK KP Nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo pradėtas baudžiamasis procesas ir dėl šiame procese pritaikytų procesinės prievartos priemonių (visiškai apriboto disponavimo piniginėmis lėšomis) UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalomojo nurodymo davimo metu, veikla buvo visiškai suvaržyta, kas lėmė, jog įmonė negalėjo perduoti sutvarkyti padangas atliekų tvarkytojams, kadangi tai susiję su ženkliomis finansinėmis sąnaudomis. Tačiau kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, J. C., veikdamas kaip atidus ir rūpestingas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas, turėjo teisę kreiptis į laikiną nuosavybės apribojimą pritaikiusią prokurorę su prašymu nustatyti dalinį nuosavybės teisės apribojimą, leidžiant atlikti mokėjimą už privalomame nurodyme nurodytų padangų išgabenimą ir sutvarkymą, tačiau to nepadarė, kas tik patvirtina, jog J. C., turėdamas pareigą vykdyti aplinkos apsaugos pareigūno privalomąjį nurodymą, šios pareigos neįvykdė dėl savo paties teisę pažeidžiančio nerūpestingumo. Nors apelianto teigimu įmonės kreipimasis į laikiną nuosavybės apribojimą pritaikiusią prokurorę, nebūtų užtikrinęs problemos išsprendimo, kadangi privalomojo nurodymo vykdymo terminu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo tokio lėšų kiekio, kuris būtų pakankamas mokėjimui už privalomajame nurodyme nurodytų padangų sutvarkymą atlikti, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog privalomojo nurodymo vykdymo terminu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose, kurioms buvo paskirtas laikinas nuosavybės apribojimas, nebūtų buvę lėšų, kurių užtektų apmokėti atliekų tvarkytojams, J. C. nei bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, nei apygardos teismui nepateikė. Nors apeliacinės instancijos teismui ir buvo pateiktas papildomas įrodymas – įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas atliekų tvarkytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo 13 d. komercinis pasiūlymas, kuriame nurodyta atliekų sutvarkymo paslaugos kaina – 100 Eur be PVM už 1 toną, tačiau šis pateiktas įrodymas nepatvirtina, kad įmonės sąskaitose nebūtų buvę pakankamai lėšų apmokėti šią sumą atliekų tvarkytojams. Kaip jau minėta, tokių įrodymų byloje nebuvo gauta.

13. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino reikšmingas faktines aplinkybes tai, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties ir nepagrįstai jų nepripažino atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju negali būti pripažinta, kad yra J. C. ANK 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. kad administracinis nusižengimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje jokių objektyvių duomenų patvirtinančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkią materialinę padėtį nėra. J. C. nei Aplinkos apsaugos departamentui, nei teismui nepateikė jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių jo įmonės sunkią turtinę padėtį (pvz., kad bendrovė veikė nuostolingai ar buvo nemoki, turėjo daug kreditorinių įsiskolinimų, neturėjo turto) ir vien tik deklaratyvus nurodymas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunki materialinė padėtis susiklostė dėl išskirtinių aplinkybių - UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymui naudojamose patalpose kilusio gaisro, dėl kurio buvo pradėtas baudžiamasis procesas, ir dėl šiame procese pritaikytų procesinės prievartos priemonių (apriboto disponavimo piniginėmis lėšomis), nepatvirtina sunkios įmonės turtinės padėties.

14. Skunde taip pat pažymima, jog byloje yra nustatyta aplinkybė, kad dėl pažeidimo specifikos (termino sutvarkyti nepavojingas atliekas praleidimas) jokia žala viešajam interesui ar žmonių sveikatai neatsirado, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog kaip pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja padarinių – nusižengimas laikomas baigtu, kai kaltininkas nustatytu laiku neatlieka Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų, vadinasi, pats privalomo nurodymo nevykdymo nustatytu laiku faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę, todėl tiek apylinkės teismui, tiek ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad dėl privalomo nurodymo neįvykdymo laiku nekilo žalingų padarinių aplinkai ar žmonėms, neturi įtakos sprendžiant dėl J. C. administracinės atsakomybės. Šio nusižengimo objektyviosios pusės požymis – pareiškėjo neveikimas, t. y. privalomo nurodymo nevykdymas jame nustatytu laiku.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog egzistavo visos sąlygos, apylinkės teismui, pasinaudoti ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta diskrecijos teise ir administracinės nuobaudos J. C. neskirti, tačiau šia teise teismas nepasinaudojo.

15.1. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

15.2. Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra, nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Iš to darytina išvada, jog, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

15.3. Apylinkės teismas, atmesdamas J. C. skundą, nustatė, kad šiuo atveju nėra pagrindo jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismas įvertinęs visas nuobaudos skyrimui reikšmę turinčias aplinkybes sprendė, jog J. C. pagrįstai buvo paskirta ANK 317 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda. Visgi, aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą ir administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, taip pat atsižvelgęs į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą bei į tai, kad neįvykdydamas privalomo nurodymo reikalavimų laiku J. C. nesiekė, kad kiltų neigiami padariniai, nesiekė specialiai piktybiškai elgtis priešingai įstatymui, kreipėsi į įvairias institucijas dėl leidimo gavimo pergabenti naudotas padangas, komunikavo ir su Aplinkos apsaugos departamentu, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad terminas įvykdyti privalomąjį nurodymą nebūtų praleistas, privalomasis įrodymas buvo iš karto įvykdytas, kai įmonei buvo suteiktas trečiųjų asmenų leidimas, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo praleistas neženkliai, t. y. dviem mėnesiais, priešingai nei apylinkės teismas, sprendžia, jog yra pagrindas administracinėn atsakomybėn patrauko J. C. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK 317 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau nepagrįstai J. C. atžvilgiu nebuvo pritaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, dėl to jam paskirta administracinė nuobauda nėra teisinga ir proporcinga, todėl apygardos teismas pakeičia nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą į švelnesnę. Tokiu būdu J. C. atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartis ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės 2021 m. spalio 14 d. nutarimas keičiami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo J. C. atstovo E. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. kovo 4 d. nutartį ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės J. C. 2021 m. spalio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4283-2021 dalyje dėl J. C. paskirtos administracinės nuobaudos.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės J. C. 2021 m. spalio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4283-2021 pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį J. C. paskirtą 300 Eur dydžio baudą sumažinti iki 100 Eur.

Kitas Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės J. C. 2021 m. spalio 14 d. nutarimo ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. kovo 4 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gytis Večerskas