- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-08
- Bylos Nr.
- AN2-352-468/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02181-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Pažeidėjas
- R. B.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-21 nutarimo, kuriuo R. B., pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. B., eidamas UAB „N(duomenys neskelbtini)“ vadovo (direktoriaus) pareigas, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registrui 2016 ir 2017 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalį ir Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatų) 120, 123 ir 127 punktų reikalavimus. Tokiais savo veiksmais R. B. padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-21 nutarimu R. B. už nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 300 Eur bauda.
Šalies argumentai
3. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-21 nutarimą pakeisti: jam paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalie sankcijoje – įspėjimą arba mažesnę baudą, negu numatyta minimali.
3.1. R. B. su apylinkės teismo nutarimo dalimi dėl jam paskirtos nuobaudos nesutinka ir nurodo, kad paskirdamas nuobaudą apylinkės teismas neįvertino nusižengimo padarymo aplinkybių t. y. to, kad nusižengimas buvo padarytas dėl nuo jo nepriklausiusių aplinkybių, taip pat skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į jo atsakomybę švelninančias aplinkybes bei tai, kad byloje nėra nustatytą R. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
3.2. R. B. teigimu, minėtas administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl objektyvių priežasčių. Pažymi, kad šio nusižengimo padarymą įtakojo tai, kad 2014 m. kovo mėn. įmonės patalpose FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM atliko kratą, kurios metu buvo paimti visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, su kuriais, nei jis, nei įmonės ir/ar jo atstovas negalėjo susipažinti bei pasidaryti kopijų. Nors dalis dokumentų kopijų buvo išsaugota, tačiau jų kiekis buvo per mažas, tam, kad būtų galima sudaryti teisingus finansinių atskaitų rinkinius. Kadangi sudarant einamųjų metų finansinių ataskaitų rinkinius būtina įvertinti praėjusių metų rodiklius, o to padaryti nebuvo įmanoma dėl kratos metu paimtų dokumentų, siekiant išvengti neteisingų (klaidingų) duomenų pateikimo, buvo nuspręsta nepateikti finansinių ataskaitų rinkinių. Pažymi, kad nuo 2016 m. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos FM atliko įmonės mokestinį patikrinimą, kurio metu buvo vertinami įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai (tiek sudaryti iki FNTT atliktos kratos ir esantys pas ikiteisminio pareigūnus, tiek sudaryti po kratos, kurie buvo pateikti VMI specialistams, kurie atliko mokestinį patikrinimą).
3.3. Atkreipia dėmesį į tai, kad šiam žingsniui pritarė ir akcininkai, kurie visuotinių akcininkų susirinkimų metu taip pat balsavo už tai, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebūtų teikiami finansinių ataskaitų rinkiniai su klaidingais duomenimis, kurių ištaisymas būtų komplikuotas. Atsižvelgiant į tai, kad jis yra samdomas darbuotojas, dėl to jis negalėjo prieštarauti įmonės savininkų (akcininkų) sprendimams ir veikti priešingai jų interesams.
3.4. R. B. manymu, apylinkės teismas, paskirdamas administracinę nuobaudą, neįvertino visų paminėtų aplinkybių ir nesivadovavo teisingumo principu. Nurodo, jog teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nuostatos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Pažymi, jog tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, Nr. 2AT-41-2014).
3.5. Pažymi, jog teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. (Konstitucinio Teismo 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
3.6. Nurodo, kad jis nėra baustas už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, šio administracinio nusižengimo padarymas nesukėlė žalos – bendrovė į valstybės biudžetą sumokėjo visus privalomus mokesčius, mokesčių administratoriui pateikė pelno – nuostolių deklaracijas, todėl mano, kad finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimas VĮ Registrų centrui, yra tik formalus pažeidimas, kuris faktiškai jokių pasekmių nesukėlė. Taigi, esant šioms aplinkybėms ir, atsižvelgiant į nuobaudų tikslus, numatytus ANK 22 straipsnyje, taip pat, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, apelianto manymu, yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip, kad paskirta nuobauda atitiktų proporcingumo ir teisingumo principus ir nebūtų per griežta ir neteisinga.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apelianto R. B. apeliacinį skundą VĮ Registrų centras Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-21 nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą, o R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad, nagrinėjamu atveju, švelnesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų nuobaudai keliamų tikslų. Nors apeliantas nurodo, kad jis galimai neturėjo tam tikrų dokumentų tikslių metinių finansinių ataskaitų pateikimui, tai neatleido jo nuo pareigos, pateikti kuo tikslesnes metines finansines ataskaitas teisės aktų nustatytais terminais, todėl ir jam skirta bauda negali būti mažinama. Atkreipia dėmesį į tai, kad ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Pažymi ir tai, kad UAB „N(duomenys neskelbtini)“ metinės finansinės ataskaitos Juridinių asmenų registro tvarkytojui vis dar nėra pateiktos. Mano, jog, nagrinėjamu atveju, apeliaciniame skunde nenurodomi jokie pagrįsti argumentai, kurie patvirtintų, jog minėtas baudos dydis būtų per griežtas ar neatitiktų proporcingumo ir protingumo principų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog R. B. savo kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir jo veiksmų kvalifikacijos neginčija, prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir ja už administracinio nusižengimo padarymą skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali, įspėjimą arba nuobaudos iš viso neskirti. Todėl būtent šiuo klausimu dėl administracinės nuobaudos skyrimo R. B. apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
6. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 200 Eur iki 3 000 Eur.
7. Kaip pagrįstai skunde pažymi apeliantas, tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
8. Apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą R. B., jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis savo kaltę pripažino ir dėl padaryto nusižengimo gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaip neigiamai R. B. charakterizuojančią aplinkybę vertino tai, kad jis praeityje ne kartą buvo baustas administracine tvarka (b. l. 15-22). Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje argumentuotai pasisakė dėl galimybės R. B. atžvilgiu skirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatyta nuobaudą arba jos iš viso neskirti, ir konstatavęs, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaip bendrovės vadovas įstatyme numatytas savo pareigas vykdo išskirtinai aplaidžiai, padarė pagrįstą išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, nėra sąlygų ir pagrindų pastarojo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
9. Apeliaciniame skunde R. B. nurodo, kad jis metinių finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registrui nepateikė, nes neturėjo tokios galimybės, kadangi 2014 m. kovo mėn. įmonės patalpose FNTT atliko kratą ir paėmė visus įmonės apskaitos dokumentus. Todėl, siekiant išvengti neteisingų duomenų pateikimo, buvo nuspręsta nepateikti finansinių ataskaitų rinkinių. R. B. teigimu, tokiam žingsniui pritarė ir akcininkai, kurie visuotinių akcininkų susirinkimų metu balsavo už tai, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebūtų teikiami finansinių ataskaitų rinkiniai su klaidingais duomenimis. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tokio R. B. aiškinimo, kuriuo jis siekia sušvelninti savo atsakomybę dėl administracinio nusižengimo padarymo, nepatvirtina jokie objektyvūs bylos faktiniai duomenys.
10. Iš tiesų, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų matyti, kad R. B. ir juridinio asmens UAB „N(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje tiek juridinio asmens, tiek jo vadovo (R. B.) atžvilgiu 2016-06-28 buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, kuris įsiteisėjo 2016-12-19. Nei bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, nei su skundu apygardos teismui nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima matyti, kokie buhalteriniai dokumentai buvo paimti kratos metu bei tai, kada šie dokumentai bendrovei buvo grąžinti ar dėl kokių priežasčių galimai grąžinti nebuvo. Tai, kad dokumentai buvo paimami ir grąžinami teismo posėdžio metu nurodė administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. gynėjas advokato padėjėjas M. V., kuris patvirtino, kad įmonėje buhalterinė apskaita, ir po atliktų kratų, buvo vykdoma (b. l. 24). Svarbu paminėti, jog R. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimą už 2016 ir 2017 m. Finansinių ataskaitų rinkinys už 2016 m. juridinių asmenų registrui privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2017-06-01, o už 2017 m. – ne vėliau kaip iki 2018-06-15. Net ir laikant, jog finansinių ataskaitų rinkiniai už 2016 m. (baudžiamosios bylos nagrinėjimo laikotarpiu), dėl kokių nors priežasčių galimai būtų pateikti netikslūs, tai R. B. pareigos, pateikti kuo tikslesnes metines finansines ataskaitas per teisės aktuose nustatytus terminus, nešalina. Tokios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pareigos niekaip nešalina ir R. B. atstovo M. V. nurodoma aplinkybė, jog dėl neįvykdytų atsiskaitymų su įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančia bendrove, ji stabdė savo paslaugų teikimą. Atkreiptinas dėmesys, jog VĮ Registrų centras teisės departamento teisinio atstovavimo skyriaus vadovė J. M. atsiliepime į skundą pažymėjo, jog metinės finansinės ataskaitos už minėtus laikotarpius Juridinių asmenų registrų tvarkytojui nėra pateiktos ir šiuo metu.
11. R. B. nurodo, kad galimai netikslių metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Juridinių asmenų registrų tvarkytojui yra ne asmeninis jo, o visuotinių akcininkų susirinkimų metu priimtas sprendimas, tačiau nepateikia jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių apie šio klausimo svarstymo faktą susirinkimų metu ir priimtą sprendimą ar sprendimus ataskaitų nepateikti.
12. Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad aptarti duomenys patvirtina, jog R. B. įstatyme numatytas pareigas vykdo aplaidžiai. Tam neprieštarauja ir ta aplinkybė, jog R. B., kaip juridinio asmens „N(duomenys neskelbtini)“ vadovas, administracine tvarka buvo baudžiamas ir už kitokio pobūdžio nusižengimus, susijusius su bendrovei priklausančių žemės sklypų, pastatų būklės nepriežiūra ir kt. (b. l. 15-22).
13. Apylinkės teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, tai, kad R. B. už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą baudžiamas pirmą kartą (R. B. atsakomybė už finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimą už 2009-2015 m. nekilo suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui), pagrįstai jam paskyrė įstatymo sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą. R. B. apeliaciniame skunde nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą arba švelnesnę nuobaudos rūšį ar jos iš viso neskirti. Teismo vertinimu, jam už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, paskirta nuobauda – 300 Eur dydžio bauda, kuri yra artima minimaliam sankcijoje numatytam baudos dydžiui – yra proporcinga padarytam nusižengimui, neprieštarauja teisingumo bei protingumo principams, todėl jos dar labiau mažinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-21 nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis yra neskundžiama.