Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro (toliau ir – Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo byla, kurioje I. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį, nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2019-07-23 I. D. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (generaliniu direktoriumi), per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015-12-09 nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019-06-01. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38, 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Tokie I. D. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Dėl bendrovės vadovo atsakomybės teikti finansinių ataskaitų rinkinius

3.7. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo. Pabrėžtina, kad subjektas, t. y. asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus, yra vienas iš pagrindinių administracinio nusižengimo sudėties elementų. Ginčo, kad VĮ Registrų centrui nebuvo pateikti duomenys, byloje nėra. Akivaizdu, kad šiuo atveju buvo nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties elementai, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė priešingas išvadas – nenustatė bendrovės vadovo tyčios, todėl administracinio nusižengimo bylą nutraukė. Institucija nesutinka su teismo argumentais ir išvada, jog tik nustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčią laiku nepateikti finansinių ataskaitų rinkinių gali atsirasti atsakomybė pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, kad I. D. veiksmuose nėra ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 7 straipsniu, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Šiuo atveju administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia (ANK 7 straipsnis, 8 straipsnio 3 dalis), bendrovės vadovas, sudaręs sutartį su audito kompanija, žinojo, kad ši įmonė vėluoja pateikti finansinių ataskaitų išvadas, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad finansinės ataskaitos VĮ Registrų centrui būtų pateiktos per įstatyme nustatytą terminą, dėl to buvo padarytas administracinis nusižengimas. Trečiųjų asmenų veiksmai nepašalina bendrovės vadovo atsakomybės dėl dokumentų nepateikimo laiku. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo atveju yra visi administracinio nusižengimo sudėties elementai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog I. D. veiksmuose nėra ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas I. D. administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, padarė neteisingas išvadas dėl I. D. veikoje minėto administracinio nusižengimo požymių nebuvimo.

5. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis; nesant asmens kaltės negalima jo administracinė atsakomybė.

6. Pagal ANK 8 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir jų norėjo. Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Pagal ANK 9 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

7. Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016).

8. Pagal CK 2.67 straipsnį, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktą ir Nuostatų 38 bei 41 punktus, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

9. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad VĮ Registrų centrui nebuvo pateikti duomenys, nėra. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl I. D. kaltės, konstatavo, kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovas, iš esmės atliko visus reikalingus veiksmus, kad jo vadovaujamos bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniai registro tvarkytojui būtų pateikti laiku – parengta finansinė atskaitomybė buvo parengta ir perduota auditoriams tikrinti, tačiau jie iki nustatyto termino – 2019-04-30 – savo išvadų nepateikė, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo nustatytu laiku pateikti VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų. Teismo vertinimu, nors šiuo atveju I. D., būdamas įmonės vadovu, neatliko pareigos užtikrinti, kad „(duomenys neskelbtini)“, UAB tinkamai įvykdytų savo įsipareigojimus ir laiku jiems pateiktų audito išvadą dėl finansinės atskaitomybės, kad ją būtų galima pateikti VĮ Registrų centrui, tačiau vien šios pareigos tinkamas neatlikimas nepatvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės nevykdyti teisės aktų įpareigojimų ir dėl to laiku neteikti finansinės atskaitomybės dokumentų. Apygardos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

10. ANK 223 straipsnio 2 dalyje inter alia numatyta atsakomybė už finansinių ataskaitų nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Iš šios teisės normos konstrukcijos galima spręsti, jog minimas administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčine, tiek ir neatsargia kaltės forma. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog byloje nenustatyta traukiamo atsakomybėn asmens tyčia padaryti pažeidimą, konstatavo jo kaltės nebuvimą, visiškai nesvarstęs klausimo, ar I. D. veiksmuose nėra neatsargios kaltės formos požymių.

11. Apygardos teismas pažymi, kad būtent bendrovės direktorius, būdamas rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Pagal formuojamą LAT praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, sudaręs sutartį su audito kompanija, žinojo, kad ši įmonė vėluoja pateikti finansinių ataskaitų išvadas ir matydamas, kad auditas gali vėluoti ir nebūti atliktas per ABĮ numatytą terminą pateikti finansinėms ataskaitoms, nesiėmė būtinų priemonių, kad finansinės ataskaitos Registrų centrui būtų pateiktos per įstatyme nustatytą terminą. Iš byloje pateiktų bendrovės susirašinėjimo elektroniniais laiškais su audito kompanija negalima daryti išvados, kad vyko aktyvus bendradarbiavimas su auditoriais iš vadovo pusės ir kad jis, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir tinkamą bei savalaikį finansinės ataskaitos pateikimą Juridinių asmenų registrui, tinkamai atliko savo pareigas ir padarė viską, kas nuo jo priklausė, kad finansinės ataskaitos VĮ Registrų centrui būtų pateiktos per įstatyme nustatytą terminą. Kita vertus, I. D., būdamas, kaip pats nurodo savo atsiliepime į apeliacinį skundą, didelės statybų bendrovės vadovu, žinodamas didelę įmonės veiklos apimtį, neabejotinai žinojo ir suprato, kad įmonės finansinės atskaitomybės auditas yra didelės apimties, darbo sąnaudų ir laiko reikalaujanti veikla. Todėl bendrovės vadovas privalėjo iš anksto rūpintis tinkamu ir savalaikiu audito atlikimu: išsiaiškinti, kokios audito firmos yra kompetentingos laiku ir kokybiškai atlikti tokios apimties darbą, pasidomėti šių firmų reputacija ir realiomis galimybėmis bei turimais resursais audito atlikimui, dėti visas pastangas kuo anksčiau pateikti auditoriams reikalingus dokumentus ir nuolat domėtis vykstančio audito eiga bei terminų laikymusi. Byloje nėra duomenų, kad įmonės vadovas domėjosi kitų audito paslaugas teikiančių įmonių galimybėmis pateikti audito išvadą per įstatyme numatytą terminą. Taigi nagrinėjamu atveju bendrovės generalinio direktoriaus veiksmai vertintini kaip neatitinkantys pakankamo atidumo, rūpestingumo standartų – I. D. neužtikrino, kad audito kompanija „(duomenys neskelbtini)“, UAB tinkamai įvykdytų savo įsipareigojimus ir laiku jo vadovaujamai bendrovei pateiktų audito išvadą dėl finansinės atskaitomybės, kad ją būtų galima pateikti VĮ Registrų centrui, todėl jo teiginiai apie tai, kad dokumentų nepateikė dėl auditorių vėlavimo iki nustatyto termino pateikti savo išvadas, vadovo atsakomybės dėl dokumentų nepateikimo laiku nešalina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, I. D. yra kaltas dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo, o jo kaltė pasireiškė neatsargia kaltės forma – nerūpestingumu. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad nors I. D., pasirinkdamas bendrovės auditui atlikti nepajėgų laiku atlikti darbą auditorių ir veiksmingai nekontroliuodamas savalaikio audito atlikimo (tame tarpe ir nustatant griežtas sutartines sankcijas laiku neatlikus audito) nenumatė, kad dėl tokio jo veikimo/neveikimo gali kilti atitinkami padariniai (nebus laiku pateiktos ataskaitos valstybės institucijoms), tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

12. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas laiko nustatytu, kad I. D., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (generaliniu direktoriumi), per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015-12-09 nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019-06-01, tuo tarpu finansinių ataskaitų rinkinys Registrui buvo pateiktas tik 2019-07-31. Tokie I. D. veiksmai kvalifikuojami pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

13. Už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda juridinių asmenų vadovams arba kitiems steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims – bauda nuo 200 Eur iki 3 000 Eur.

14. Kaip matyti iš I. D. atsiliepimo į Institucijos apeliacinį skundą, jame nurodoma, kad jeigu būtų panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo 2019-08-30 nutarimas, vertinant pažeidimo pobūdį iš naujo, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir administracinės nuobaudos neskirti.

15. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Šiame kontekste pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, liudijančių asmens, kuriam taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

16. Nagrinėjamu atveju jokios išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti I. D. administracinės nuobaudos, nenustatytos, jų nenurodoma ir I. D. atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą, jame tik dėstomos pažeidimą nulėmusios aplinkybės, teigiama, kad pavėluotas finansinės atskaitomybės pateikimas VĮ Registrų centrui nebuvo padarytas tyčia ir prašoma administracinės nuobaudos, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, neskirti, jeigu apygardos teismas nuspręs panaikinti skundžiamą nutarimą. Pažymėtina, kad I. D. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių kilimo, tai reiškia, kad įstatymo leidėjas pakankamai pavojinga veika pripažįsta patį finansinių ataskaitų nesavalaikio pateikimo valstybės institucijoms faktą. Šiuo atveju ataskaitos buvo pateiktos pavėlavus pakankamai ilgą dviejų mėnesių laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidėjas savo elgesį vertina nekritiškai, savo netinkamą ir nepakankamai rūpestingą įmonės vadovo pareigų atlikimą mėgindamas pateisinti trečiųjų asmenų veiksmais. Apygardos teismo vertinimu, pažeidėjo nenubaudimas iškreiptų ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų siekimą ir formuotų asmeniui nebaudžiamumo nuostatas.

17. Apygardos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą I. D., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį – administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika padarytas dėl nerūpestingumo, taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – I. D. dirba ir gauna pajamas, byloje nėra duomenų, kad jis praeityje būtų baustas administracine tvarka. I. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes ir sankcijos griežtumą, teismas sprendžia, jog I. D. skirtina bauda, mažesnė už sankcijos vidurkį ir artimesnė minimaliam sankcijos dydžiui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą: I. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 500 (penkių šimtų) eurų bauda.

Nutarimas neskundžiamas.