Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę kalėjime, teistas:

1) 2023 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2024 m. balandžio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – 6 mėnesių laisvės atėmimu. Veiką padarė pilnametis;

2) 2023 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas ––14 MGL (700 Eur) dydžio bauda;

3) 2024 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. e1-946-1100/2024 pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas –24 parų areštu (bausmė atlikta. Su kitais nuosprendžiais nebendrinta);

4) 2024 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-139-1078/2024 pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, subendrinta 45 parų areštu. Veikas padarė būdamas nepilnametis. Įskaičius suėmimo laiką, bausmę laikomas atlikęs nuosprendžio paskelbimo dieną (bausmė su kitais nuosprendžiais nebendrinta);

5) 2024 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1495-369/2024 pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – 40 parų areštu. Veika baigta 2024 m. sausio 5 d., ją padarė būdamas pilnametis;

6) 2024 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1857-1133/2024 pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – 8 mėnesių laisvės atėmimu. Veiką 2023 m. gruodžio 20 d. padarė būdamas pilnametis;

7) 2024 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie 2024 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėtos dalys bausmių, paskirtų 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu ir 2024 m. kovo 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir R. Ž. paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaityti laikotarpiai 2023 m. lapkričio 23 d, Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu; 2024 m. kovo 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, 2024 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai bei atliktos bausmės dalys. Nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2024 m. balandžio 23 d.;

8) 2024 m. rugsėjo 5 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2684-548/2024 pagal BK 242 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – 6 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2024 m. liepos 24 d. nutartimi ir neatlikta bausmės dalimi, ir R. Ž. paskirta subendrinta 1 metų 2 mėnesių ir 5 dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2024 m. rugsėjo 5 d.;

9) 2024 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2544-1128/2024 pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti bausmę, paskirtą 2024 m. rugsėjo 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, ir R. Ž. paskirta subendrinta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaityta pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį atlikta bausmė.

P. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, nedirba, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 15 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 10 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, arešto bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis – 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 3 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais – 2 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, BK 91 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė – 2 metų 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. nuosprendžiu dėl BK 178 straipsnio 4 dalies (2 epizodai) – išteisintas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi, veikos iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotos pagal įstatymą, įsigaliojusio 2023 m. birželio 1 d., redakciją į BK 178 straipsnio 2 dalį, iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 5 dalį ir bausmės sumažintos – skirta galutinė 1 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė – 1 metų 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė – 2 metų 9 mėnesių 15 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi, veika iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota pagal įst., įsigaliojusio 2023 m. birželio 1 d., redakciją į BK 178 straipsnio 5 dalį – bausmė nepakeista. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu skirta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi pakeista bausme ir paskirta galutinė 1 metų 11 mėnesių 15 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nusprendžiu) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos) - laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti gyvenamojoje vietoje ir būti registruota Užimtumo tarnyboje);

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartimi skirta bausme ir paskirta 3 metų 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi, veikos iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotos pagal įst., įsigaliojusio 2023 m. birželio 1 d., redakciją į BK 178 straipsnio 2 dalį – bausmė nepakeista. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartimi skirta bausme ir paskirta galutinė – 2 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2022 m. kovo 21 d., bausmės pabaiga – 2024 m. vasario 25 d. (paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos 2024 m. vasario 23 d. atlikęs bausmę);

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 289 straipsnį – laisvės atėmimu 8 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi skirta bausme ir paskirta 2 metų 7 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė (2024 m. spalio 1 d. paleistas iš kalėjimų tarnybos);

8) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 (trisdešimt) parų arešto bausme (atliko bausmę 2024 m. gegužės 16 d.);

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas trims metams.

kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir vieną nusikalstamą veiką pagal BK 183 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. R. Ž. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2024 m. balandžio 12 d. apie 18.44 val., veikdamas kartu su P. B., patekę į neužrakintą gyvenamo namo, adresu Gedimino pr. 52, Vilniuje, laiptinę, pažeidę dviračio, prirakinto prie radiatoriaus, spyną, 35 Eur vertės, pagrobė pirmame aukšte stovėjusį P. G.-P. priklausantį dviratį „GIANT talont 275“, 800 Eur vertės, taigi veikiant kartu bendrais veiksmais buvo pagrobtas svetimas, P. G.-P. priklausantis bendros 835 Eur vertės turtas. Tokiais savo veiksmais R. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

2. R. Ž. pagrobė svetimą turtą, o būtent jis, 2024 m. balandžio 13 d. apie 0.33 val., hostelyje „Barcelona“, adresu A. G. g.8, Vilniuje, veikdamas kartu su P. B., bendrame hostelio kambaryje Nr. 1, E. D. miegant, paėmė E. D. priklausančią kuprinę, 50 Eur vertės, kurioje buvo E. D. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, 25 Eur vertės, piniginė, 10 Eur vertės, prekybos centrų nuolaidų kortelės be materialinės vertės, geltonos spalvos megztinis, 15 Eur vertės, dryžuotas megztinis, 15 Eur vertės, džinsinės kelnės, 12 Eur vertės, medžiaginės kelnės, 15 Eur vertės, apatiniai, 2 vnt., bendros 10 Eur vertės, 2 poros kojinių, bendros 5 Eur vertės, barzdaskutė „VGR“, 17,50 Eur vertės, išorinė baterija „Basseus“, 57,50 Eur vertės, kosmetinės žirklės, 5 Eur vertės, interneto maršrutizatorius, 147 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung A51“, 374 Eur vertės, kuriame buvo Tele 2 „Pildyk“ SIM kortelė be materialinės vertės, pakabinamos spynelės, 2 vnt., bendros 10 Eur vertės, vyno butelių atidarytuvas „Džiugas“, 8 Eur vertės, tušinukas, 2 Eur vertės, dantų šepetukas, 4 Eur vertės, saldainiai „Smarties“, 2 Eur vertės, saldainiai (pabiri), 3 Eur vertės, laidiniai ausinukai, 8 Eur vertės, vitamino D folijos plokštelė, 4 Eur vertės, vaistai „Aptamol“ (tabletės), 2 Eur vertės, rankų kremas „Cien“, 3 Eur vertės, skausmą malšinančio tepalo tūbelė, 6 Eur vertės, kvepalų „Wood“ buteliukas, 37 Eur vertės, regą koreguojantys akiniai, 148 Eur vertės, C tipo kabelis, 6 Eur vertės, ir nešdamasis rankose minėtą kuprinę, pasišalino iš hostelio, taigi bendrais veiksmais su P. B. pagrobė svetimą, E. D. priklausantį 1001 Eur vertės turtą. Tokiais savo veiksmais R. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

3. P. B. pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2024 m. balandžio 12 d. apie 18.44 val., veikdamas kartu su R. Ž., patekę į neužrakintą gyvenamo namo, adresu Gedimino pr. 52, Vilniuje, laiptinę, pažeidę dviračio, prirakinto prie radiatoriaus, spyną, 35 Eur vertės, pagrobė pirmame aukšte stovėjusį P. G.-P. priklausantį dviratį „GIANT talont 275“, 800 Eur vertės, taigi veikiant kartu bendrais veiksmais buvo pagrobtas svetimas, P. G.-P. priklausantis bendros 835 Eur vertės turtas. Tokiais savo veiksmais P. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

4. P. B. pagrobė svetimą turtą, o būtent 2024 m. balandžio 13 d. apie 0.33 val., hostelyje „Barcelona“, adresu A. Goštauto g. 8, Vilniuje, veikdamas kartu su R. Ž., bendrame hostelio kambaryje Nr.1, E. D. miegant, paėmė E. D. priklausančią kuprinę, 50 Eur vertės, kurioje buvo E. D. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, 25 Eur vertės, piniginė, 10 Eur vertės, prekybos centrų nuolaidų kortelės be materialinės vertės, geltonos spalvos megztinis, 15 Eur vertės, dryžuotas megztinis, 15 Eur vertės, džinsinės kelnės, 12 Eur vertės, medžiaginės kelnės, 15 Eur vertės, apatiniai, 2 vnt., bendros 10 Eur vertės, 2 poros kojinių, bendros 5 Eur vertės, barzdaskutė „VGR“, 17,50 Eur vertės, išorinė baterija „Basseus“, 57,50 Eur vertės, kosmetinės žirklės, 5 Eur vertės, interneto maršrutizatorius, 147 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung A51“, 374 Eur vertės, kuriame buvo Tele 2 „Pildyk“ SIM kortelė be materialinės vertės, pakabinamos spynelės, 2 vnt., bendros 10 Eur vertės, vyno butelių atidarytuvas „Džiugas“, 8 Eur vertės, tušinukas, 2 Eur vertės, dantų šepetukas, 4 Eur vertės, saldainiai „Smarties“, 2 Eur vertės, saldainiai (pabiri), 3 Eur vertės, laidiniai ausinukai, 8 Eur vertės, vitamino D folijos plokštelė, 4 Eur vertės, vaistai „Aptamol“ (tabletės), 2 Eur vertės, rankų kremas „Cien“, 3 Eur vertės, skausmą malšinančio tepalo tūbelė, 6 Eur vertės, kvepalų „Wood“ buteliukas, 37 Eur vertės, regą koreguojantys akiniai, 148 Eur vertės, C tipo kabelis, 6 Eur vertės, R. Ž. rankose nešantis minėtą kuprinę, pasišalino iš hostelio, taigi bendrais veiksmais su R. Ž. pagrobė svetimą, E. D. priklausantį 1001 Eur vertės turtą. P. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalį.

5. P. B. pasisavino jam patikėtą nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 24 d. 12.00 val. iki 2024 m. birželio 26 d. 09.00 val., pasisavino iš trumpalaikei nuomai jam išnuomoto buto, adresu (duomenys neskelbtini), I. S. priklausantį televizorių „eSTAR 32“, kurio vertė 160 Eur. Tokiais savo veiksmais P. B. baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 183 straipsnio 4 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

6. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. Ž. kaltu prisipažino. Iš pradžių davė parodymus, kad, nors buvo su P. B., dviračio vagystę atliko vienas, tiksliai neatsimena, ar P. B. liko lauke, ar ėjo kartu į laiptinę, paaiškino, kad su P. B. pažįstami nuo vaikystės. P. B. nurodžius, kad veikė kartu, sutiko su šiais faktais. Paaiškino, kad iš kiemo jis pats važiavo su dviračiu. Dviratį pardavė lombarde Kalvarijų turguje, už kiek, nepamena. Dėl kurpinės vagystės nurodė, kad išsinuomojo su P. B. viešbutį pernakvoti, nežinojo, kad kambaryje bus pašalinių žmonių. Buvo nejauku, jis pasikrovė telefoną, jie kartu paėmė kuprinę ir išėjo. Be jų su P. B. kambaryje buvo dar du žmonės. Ką rado kuprinėje, tikslai neatsimena, kur dėjo daiktus iš kuprinės, ar buvo telefonas, nepamena. Paaiškino, kad gailisi dėl nusikalstamų veikų. Sutiko su civiliniais ieškiniais, nurodė sieksiantis juos atlyginti, išėjęs iš įkalinimo įstaigos, dirbs, yra sutaręs dėl darbo (t. 4, b. l. 84–87).

7. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis P. B. kaltu prisipažino dėl visų kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų. Paaiškino, kad daug detalių neatsimena, dėl geriamų vaistų, nenori klaidinti teismo. Atsakydamas į klausimus parodė, kad dėl dviračio vagystės, gailisi, 2024 m. balandžio 12 d. pateko į patalpą, paėmė dviratį kartu su R. Ž., dviračiu važiavo R. Ž., pripažino, kad veikė kartu, neatsimena, ar dviratis buvo prirakintas, turi matytis iš vaizdo medžiagos, kaip jis dalyvavo. Atsiprašė nukentėjusiosios, paaiškino, kad kvailai pasielgė. Dėl kuprinės vagystės, atsakydamas į klausimus nurodė, kad į hostelį atėjo nakvoti, nes susipyko su tėvais, viešbutyje buvo su R. Ž.. Narkotikus vartojo, kai kalėjo, po to nevartojo, neatsimena, ar kuprinėje buvo telefonas, paėmė kuprinę su viskuo, tiksliai nepamena, kaip kuprinę pavogė. Dėl televizoriaus paėmimo iš nuomoto kambario paaiškino, kad išsinuomojęs kambarį Skapo g., Vilniuje, televizorių paėmė spontaniškai, už kiek jį pardavė, nežino. Visus civilinius ieškinius pripažino, nurodė, kad kalėjime įsidarbins, po truputį atlygins ieškinius (t. 4, b. l. 84–87).

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Kaltinamieji R. Ž. ir P. B. teismo posėdžio metu prisipažino padarę visas kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas, kiek prisiminė paaiškino jų aplinkybes, nurodė, jog yra įsipareigoję atlyginti žalą nukentėjusiesiems, gailisi padarę nusikalstamas veikas, atsiprašė nukentėjusiųjų. Kaltinamieji prašė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, gynėjai taip pat palaikė šį prašymą, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės byloje yra aiškios ir nekelia abejonių. Prokuroras posėdžio metu, nurodė, kad galimas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

8. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 20 d. apklaustas įtariamuoju R. Ž. nurodė, kad gavo pranešimą apie įtarimą dėl E. D. daiktų vagystės (BK 178 straipsnio 1 dalis), poziciją dėl kaltės ir parodymus duos teisme (t. 2, b. l. 115).

9. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 20 d. apklaustas įtariamuoju R. Ž. nurodė, kad gavo pranešimą apie įtarimą dėl P. G.-P. daiktų vagystės (BK 178 straipsnio 1 dalis), poziciją dėl kaltės ir parodymus duos teisme (t. 2, b. l. 83).

10. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 25 d. apklaustas įtariamuoju R. Ž. nurodė, kad gavo pranešimą apie įtarimą dėl veikų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, savo kaltę pripažįsta pilnai, parodymus duos teisme (t. 2, b. l. 142).

11. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 16 d. apklaustas įtariamuoju P. B. nurodė, kad gavo pranešimą apie įtarimą dėl E. D. daiktų vagystės (BK 178 straipsnio 1 dalis), savo kaltę pripažįsta iš dalies, parodymus duos teisme (t. 2, b. l. 62).

12. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 19 d. apklaustas įtariamuoju P. B. nurodė, kad gavo pranešimą apie įtarimą dėl E. D. daiktų vagystės (BK 178 straipsnio 1 dalis) ir P. G.-P. daiktų vagystės (BK 178 straipsnio 1 dalis), poziciją dėl kaltės ir parodymus duos teisme (t. 2, b. l. 83).

13. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 19 d. apklaustas įtariamuoju P. B. nurodė, kad gavo pranešimą apie įtarimą dėl I. S. daiktų pasisavinimo pagal BK 183 straipsnio 4 dalį, savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2024 m. birželio mėn., tikslios datos neatsimena, bet galimai kaip nurodyta įtarime, birželio 24 d., pagal skelbimą išsinuomojo butą parai, (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Su savininke, duomenų neatsimena, sudarė žodinę sutartį, dėl buto nuomos parai, sumokėjo grynaisiais pinigais, sumos neatsimena. Pagal žodinį susitarimą turėjo palikti tvarkingą butą su visais jame esančiais daiktais. Jai pateikė savo asmens tapatybės kortelę, kurią ši nusifotografavo. Bute jis buvo vienas. Bute ant sienos kabėjo televizorius „eStar“. Jam kilo mintis tą pasisavinti. Kitą dieną, dienos metu, tikslios valandos neatsimena, išeidamas iš buto nuo sienos nusikabino tą televizorių ir išsinešė, pasikišęs po pažastimi. Kartu paėmė ir nuotolinio valdymo pultą. Kur paliko buto raktą, neatsimena. Televizorių pardavė Kalvarijų turguje, nepažįstamam asmeniui, kurio neapibūdins ir neatpažins. Už kiek pardavė, neatsimena. Sakė, kad televizorius priklauso jam. Pinigus išleido savo reikmėm. Apgailestauja dėl pasisavinto turto, tačiau jam buvo reikalingi pinigai pragyvenimui. Kadangi praėjo nemažai laiko, tiksliau įvykio aplinkybių neatsimena ( t.2, b.l. 95–97).

14. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 25 d. apklaustas įtariamuoju P. B. nurodė, kad gavo pranešimą apie įtarimą dėl veikų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 4 dalį, poziciją dėl pareikšto įtarimo ir parodymus duos teisme (t. 2, b. l. 104).

15. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 20 d. ir birželio17 d. kaip liudytoja apklausta nukentėjusiąja pripažinta P. G.-P. parodė, kad 2024 m. balandžio 12 d. apie 20 val., grįžusi į namus, Gedimino pr. 52, Vilniuje, pastebėjo, kad laiptinėje nėra jos dviračio. Pavogto dviračio įsigijimo dokumentų neturi. Dviratį „GIANT talont 275, 4 grey yellow“ įsigijo prieš maždaug keturis metus. Dviračio vertė apie 800 Eur. Buvo paprašyta kaimynų kamerų vaizdo medžiagos. Apžiūrėjus vaizdo įrašą, paaiškėjo, kad du vaikinai 2024 m. balandžio 12 d. apie 18.49 val., atėję iš Rotundo gatvės ieškojo, kas palikta mašinose, atidarinėjo duris tikrindami, ar yra neužrakintų ir taip atidarė jų laiptinės duris ir pavogė dviratį, kuris stovėjo pirmame aukšte. Laiptinė apskritai yra rakinama, tačiau galimai kažkas blogai uždarė duris. Tuo metu jos dviratis buvo neprirakintas. Papildomai parodė, kad dviratis pirktas Anglijoje už 1000 svarų, prieš 4 metus, šiuo metu vertina 800 Eur. Dviratis buvo prirakintas prie radiatoriaus, 1 aukšte. Toje aikštutėje su kaimynais laiko savo daiktus (dviračius, vežimėlius). Dviratis buvo prirakintas kodine spyna. Spyna grandininė, aptraukta juodos spalvos kaip ir guma. Spyną vertina 36 Eur. Po vagystės dviračio spynos vietoje nerado, pavogta su dviračiu. Ar dviračio spyna buvo nupjauta, ar atrakinta atspėjus kodą, nežino. Spynos pjovimų žymių nepastebėjo. Dviratis yra draustas draudimo bendrovėje „Lietuvos draudimas“. Kreipėsi į draudimą dėl vagystės. Dviratis ypatingų žymių neturėjo, tik galėjo likti pabraižymas ant priekinio rėmo nuo vaikiškos kėdutės. Padaryta 836 Eur turtinė žala. Dėl civilinio ieškinio spręs, kai gaus draudimą (t.1, b. l. 31–33, 35–37).

16. Įvykio vietos 2024 m. gegužės 20 d. apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta įvykio vietą, Gedimino per. 52, Vilnius, nustatyta, kad į namo laiptinę, esančią pirmame aukšte, patenkama įvažiavus iš Gedimino pr. pro arką. Įvažiavimas į kiemą ribojamas pakeliamu užtvaru, kuris yra valdomas elektroniniu pultu. Įėjimas į laiptinę yra įvažiavus pro arką po kaire puse. Įėjimo durys tamsiai pilkos spalvos, iš kairės pusės ant sienos įrengta telefonspynė. Užėjus pro duris, kurios yra atrakinamos suvedus kodą, patenkama į koridorių. Pirmame aukšte prie sienos yra šildymo radiatorius, prie kurio stovi prirakintas neįgaliojo vežimėlis bei neprirakintas vaikiškas dviratis ir paspirtukas. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis ( t.1, b. l. 23–28).

17. Kitų objektų 2024 m. gegužės 21 d. apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas 2024 m. gegužės 20 d. savanoriškai P. G. – P. pateiktas vaizdo įrašas, pavadinimu „Darbas_ch2_20240412184236_20240412184929“, trukmė 06 min. 49 sek., fiksuotas 2024 m. balandžio 12 d., 18:42, nustatyta, kad vaizdo įraše matomame kieme, tamsios spalvos vartai, šviesios spalvos automobilio priekis, laiku 18:42:47 ateina du vyriškiai. Vyriškis Nr. 1 tamsių plaukų apie 30 metų amžiaus, apsirengęs tamsios spalvos striukę, tamsios spalvos megztinį, šviesios spalvos šortus iki kelių, avi tamsios spalvos sportbačius. Prie krūtinės pasikabinęs tamsios spalvos rankinę. Vyriškis Nr. 2 apie 30 metų amžiaus apsirengęs juodos spalvos sportinį kostiumą, tamsios spalvos liemenę, ant galvos užsidėjęs tamsios spalvos kepurę su snapeliu, avi juodos spalvos sportbačius su baltu padu. Vyriškis Nr. 1 prieina prie durų ir jas patraukia, tačiau neatidarius eina toliau, netrukus dingsta iš vaizdo kameros stebėjimo akiračio. Laiku 18:44:04 vyriškis Nr. 1 išvažiuoja su dviračiu, netrukus vyriškis Nr. 2 išeina paskui vyriškį Nr. 1. Vyriškiai pasišalina link Jasinskio gatvės (t.1, b. l. 48–53).

18. 2024 m. gegužės 16 d. pareiškime apie įvykį P. G.-P. nurodė, kad 2024 m. balandžio 12 d. grįžusi namo pastebėjo, kad laiptinėje nėra jos dviračio, paprašius kaimynų vaizdo kamerų paaiškėjo, kad du vaikinai atidarę laiptinės duris dviratį pavogė. Su šiuo pareiškimu buvo pateikta nuotrauka, kurioje užfiksuoti du vyrai, galimai įvykdę nusikalstamą veiką (t.1, b. l. 15–19).

19. 2024 m. gegužės 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 3 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos T. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apžiūrėjus P. G.-P. pateiktus vaizdo kamerų įrašus, nustatyta, kad šią nusikalstamą veiką įvykdė P. B. (vaizdo įrašo apžiūros protokole pažymėtas Nr. 2) ir R. Ž. (vaizdo įrašo apžiūros protokole pažymėtas Nr. 1) (t.1, b. l. 59–60).

20. 2024 m. balandžio 13 d. pareiškime apie įvykį, E. D. nurodė, kad nuo 2024 m. balandžio 13 d. 01 val. iki 2024 m. balandžio 13 d. 11 val. hostelyje „Barselona“ nepažįstamas asmuo nuomojosi tą patį kambarį iš kurio pavogė juodos spalvos kuprinę bei joje buvusius daiktus. Buvo padaryta 544 Eur turtinė žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ( t.1, b. l. 69–70).

21. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 13 d., birželio 11 d. ir liepos 16 d. kaip liudytojas apklaustas nukentėjusiuoju pripažintas E. D. parodė, kad nuo 2024 m. balandžio 12 d., 23 val., jis apsistojo Vilniuje, A. Goštauto g. 8 esančiame hostelyje „Barcelona“, Nr. 1 pažymėtame keturviečiame kambaryje. Jam apsigyvenus, jie kambaryje buvo dviese, jis ir dar vienas jam nepažįstamas vyriškis, su kuriuo tik persimetė keliais žodžiais, net nepaklausė vardo. Įsiregistravęs į hostelį jis beveik visus savo daiktus susidėjo į savo juodos spalvos kuprinę ir padėjo tą savo lovos gale ant žemės, jo lova buvo kambario kairėje. 2024 m. balandžio 13 d. apie 1 val., jis užmigo, prieš jam užmiegant jo kambariokas lyg jau snūduriavo, tačiau nėra dėl to tikras. Jiems einant miegot kambarį jie užrakino. 2024 m. balandžio 13 d. apie 11 val. atsibudęs, norėjo pasiimti savo telefoną ir siekdamas savo kuprinės, pastebėjo, kad tos nėra. Atsikėlęs apžiūrėjo savo kambarį, tačiau kuprinės vis tiek niekur nerado. Atsibudus kambariokui jie abu pasikalbėjo ir kambariokas jam pasakė, kad 2024 m. balandžio 13 d. apie 3 ar tai 5 val., kažkas buvo atėjęs į kambarį, jis galvojo, kad atėjo daugiau gyventojų į jų kambarį, nes jame buvo likę laisvos dar dvi lovos. Kaip papasakojo kambariokas, tai kažkas užėjo, buvo dviese, kažką pašnibždėjo vienas kitam tyliai, tad jis net nesuprato kokia kalba, jie nuėjo prie jo (kambarioko) daiktų, tada prie jo ir iš kambario išėjo. Supratęs, kad jo kuprinę kažkas pavogė, jis nuėjo iki hostelio baro, darbuotojams papasakojo, kas nutiko, todėl jie į hostelį iškvietė savininką. Savininkas paaiškino, kad 2024 m. balandžio 13 d. apie 3 val., į hostelį atėjo vienas vaikinas, kuris įsiregistravo vienai nakvynei hostelyje ir gavo jų kambarį, automatiškai jam buvo duotas ir kambario raktas. Hostelio savininkas peržiūrėjo hostelio vaizdo stebėjimo kameras, kuriose pamatė, kad 2024 m. balandžio 13 d. apie 3 val. vaikinas, kuris užsiregistravo nakvynei atsirakino jų kambarį, šis buvo su dar vienu vaikinu. Užėjo į kambarį, kuriame gyvena jis ir po kurio laiko išėjo nešdamas savo rankose jo kuprinę, kurią jis pats peržiūrėjęs vaizdo stebėjimo kamerų įrašus atpažino. Jam nepažįstamas vaikinas, kuris išsinuomojo tą patį kambarį, kaip ir jis, pavogė jam priklausančią juodos spalvos kuprinę, kurios vertė apie 50 Eur, kurioje buvo jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 01798600, žalios spalvos vyriška piniginė, kurios vertė apie 10 Eur, įvairios prekybos centrų nuolaidų kortelės, geltonos spalvos megztas megztinis, kurio vertė apie 15 Eur, baltos spalvos megztinis su spalvotais dryžiais, kurio vertė apie 15 Eur, pilkos spalvos džinsinės kelnės, kurių vertė apie 12 Eur, juodos spalvos medžiaginės kelnės, kurių vertė apie 15 Eur, dveji vyriški apatiniai, kurių bendra vertė apie 10 Eur, dvi poros 39-42 dydžio kojinių, kurių bendra vertė apie 5 Eur, juodos spalvos užrašų knygelė, kurios vertė apie 10 Eur, vyriška barzdaskutė, kurios gamintojo neprisimena, kurios vertė apie 25 Eur, išorinė baterija „Basseus“, kurios vertė apie 60 Eur, kosmetinės žirklės, kurių vertė apie 5 Eur, juodos spalvos interneto maršrutizatorius įsigytas mobiliojo operatoriaus Telia“ salone, kurio vertė apie 72 Eur, mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG A51, kurio vertė apie 240 Eur. Jam nepažįstamas asmuo pasiėmęs jo kuprinę su visais išvardintais daiktais iš hostelio pasišalino, kambaryje jis nenakvojo ir realiai jis šio nematė. Papildydamas parodė, kad turtas nedraustas, apklausoje minėta juodos spalvos užrašų knygutė, nebuvo pavogta. Ją rado striukės kišenėje. Patikslino, kad buvo pavogti: dveji vyriški apatiniai, neatsimena spalvos, vairuotojo pažymėjimą vertina 25 Eur, nes tiek kainuoja naujo pagaminimas, nuolaidos kortelės „Maxima“, „Rimi“, Ermitažas, Senukai, Drogas, kitų neatsimena, be materialinės vertės. Barzdaskutės pavadinimas VGR vertė 17,50 Eur (ne 25 Eur), išorinė baterija „Basseus“, juodos spalvos, vertė 57,50 Eur (ne 60 Eur), maršrutizatoriaus vertė 147 Eur, mobiliojo ryšio telefono „Samsung A51“, žydros spalvos, vert 374 Eur (tiek kainuoja dabar, todėl nurodo tokią vertę). Telefonas buvo pirktas prieš pusantrų metų, neatsimena, kiek mokėjo, pirkimo dokumentų neturi. Telefone buvo Tele2 Pildyk SIM kortelė. Be to, pavogta: pakabinama spynelė geltono metalo su sukamais kodais 5 Eur vertės ir pakabinama spynelė su raktu - 5 Eur vertės, vyno atidarytuvas su užrašu sūris „Džiugas“ vertė – 8 Eur, tušinukas, vertė 2 Eur, dantų šepetukas, vertė - 4 Eur, saldainių dėžutė „Smarties“, vertė 2 Eur, kiti pabiri saldainiai, bendra vertė 3 Eur, laidiniai ausinukai be pavadinimo, baltos spalvos, vertė – 8 Eur, vitaminas D, folijos plokštelė, vertė 4 Eur, vaistai nuo galvos skausmo „Aptamol“ (tabletės) vertė 2 Eur, tepalas rankoms Cien (su ramunėle), vertė 3 Eur, tepalas nugarai, pavadinimo neatsimena, raudonos spalvos su nupiešta ugnele tūtelė, vertė 6 Eur, kvepalai „Wood“ arba „Kenwood“, 40 ml talpos, vertė 37 Eur, akiniai su dioptrijomis (vairavimui), rėmas balto metalo, kojelių galai rudos spalvos, vertė 148 Eur, C tipo kabelis baltos spalvos, vertė 6 Eur. Savo daiktus atpažintų. Jam padaryta 1001 Eur turtinė žala. Dėl 2024 m. balandžio 13 d. įvykio pateikė civilinį ieškinį 1001 Eur turtinei ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t.1, b. l. 92–94, 103–105, 107–108).

22. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungtas E. D. el. paštu pateiktas pavogtų daiktų sąrašas ir čekiai (barzdaskutės „VGR“, 17,52 Eur, telefono „Samsung Galaxy A51“, 374,89 Eur, maršrutizatoriaus,147,93 Eur, Revolut išrašas, „Optika Vizija“, 158 Eur ( t.1, b. l. 110–125).

23. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 13 d. liudytoju apklaustas Ž. G. parodė, kad 2024 m. balandžio 12 d., apie 18.30 val., atvyko į hostelį „BARCELONA“ A. G. g. 8, Vilnius ir bendrajame hostelio kambaryje Nr. 1, išsinuomojo dviaukštės lovos apatinę dalį iki 2024 m. balandžio 15 d. dienos. Kambaryje jis buvo vienas, be kitų asmenų. 21 val., į kambarį atėjo dar vienas vyriškis. 2024 m. balandžio 13 d. apie 3.15 val., atsibudęs išgirdo, kad kažkas bando atrakinti kambario duris ir pastebėjo, kad durims atsidarius į kambarį užėjo du asmenys, kurie tyliai kažką kalbėjosi. Maždaug po poros minučių vienas iš asmenų, kuris vilkėjo vasarinę kepurę su snapeliu, atsisėdo ant kambaryje, esančios kėdės, o kitas asmuo pradėjo tikrinti jo kambarioko, kurio vardo jis nežino, kuprinę. Maždaug po poros minučių abu asmenys paliko kambario patalpą, ar asmenys kartu su savimi nešėsi jo kambarioko kuprinę ar kitus daiktus, pasakyti negali, kadangi kambaryje nakties metu buvo tamsu ir šviesa uždegta nebuvo. Tuo metu, kai į kambarį apie 3.15 val., atėjo du asmenys, jis nieko nekalbėjo ir nesakė ir iki to laiko kambaryje buvo tik jis su dar vienu kambarioku ( t.1, b. l. 135–137).

24. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 13 d. liudytoju apklaustas A. P. V. parodė, kad yra baro ir nakvynės namų „BARCELONA“, A. G. g. 8., Vilniuje, bendrasavininkas kartu su H. B.. 2024 m. balandžio 13 d. apie 3 val., jam paskambino nepažįstamas vyriškis, kurio telefono numeris yra +37060266544 ir pasiteiravo, ar būtų laisva lova kambaryje, kurią jis galėtų išsinuomoti. Atsakė yra laisvų vietų ir gali atvykti. 2024 m. balandžio 13 d. apie 3.15 val., į jų hostelį atėjo du vyrai, kurie jų nakvynės namuose, viename iš kambarių norėjo užsisakyti vieną dviaukštę lovą nakčiai. Jis paprašė vyriškio dokumento ir vyras jam pateikė asmens tapatybės kortelę, kuri buvo P. B., gim. (duomenys neskelbtini) vardu ir jiems paaiškino, kad jiems viena dviaukštė lova, kuri yra bendrame kambaryje su kitais asmenimis, kainuos iš viso 30 eurų (15 eurų asmeniui). P. jam padavė 30 eurų ir jis vyrus nuvedė iki kambario Nr. 1, padavė du to kambario raktus ir išėjo. J. P. draugo asmens dokumento neprašė, tačiau girdėjo, kad P. draugą vadino R.. Išėjęs iš to kambario jis aptvarkė baro patalpą, aptvarkęs ir susiruošęs išėjo iš patalpų vidaus, jas užrakino ir keliavo namo. 2024 m. balandžio 13 d. apie 11 val., gavo skambutį iš vieno iš jo nakvynės namų „BARCELONA“ klientų, o būtent iš E. D., kad atsikėlęs ryte iš bendrojo kambario Nr. 1, kur miega jų klientai, pasigedo savo kuprinės, jog nakties metu kažkas iš lankytojų galėjo ją pavogti. 2024 m. balandžio 13 d. apie 12 val., jis atvyko į „BARCELONA“ patalpas ir peržiūrėjęs vaizdo stebėjimo kameras, kurios yra tik nakvynės namų koridoriaus ir baro patalpose nustatė, kad minėti vyriškiai, o būtent P. B. ir R. kuriuos jis 2024 m. balandžio 13 d., priėmė į nakvynės namus, apie 3.15 val., į kambarį Nr. 1,. iš kambario 3.30 val., išėjo dviese ir vienas iš jų, o būtent R. savo rankose nešėsi kuprinę, jie išėję iš kambario paliko nakvynės namų patalpas išėję per kitą, o būtent avarinį išėjimą apie 3.33 val. 2024 m. balandžio 13 d. apie 3.15 val., P. ir R. atvyko į nakvynės namus jie su savimi neturėjo kuprinės. Visą tai galima pamatyti vaizdo stebėjimo kamerose ir taip pat savanoriškai norėtų pateikti elektroninę nuotrauką, kurioje atsispindi asmens tapatybės kortelė P. B., gim. (duomenys neskelbtini) vardu ( t.1, b. l. 143–145).

25. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad liudytojas A. P. V. savanoriškai pateikė elektroninę nuotrauką, kurioje pavaizduota asmens tapatybės kortelė, Nr. (duomenys neskelbtini), išduota P. B. vardu, nuotrauka (t.1, b.l . 147–151).

26. Įvykio vietos 2024 m. balandžio 13 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra adresu, Vilnius., A. G. g. 8, hostelio ir baro „BARCELONA“ patalpų viduje. Nustatyta, kad į „BARCELONA“ patalpas patenkame per įėjimo duris, kurios yra cokoliniame aukšte. Užėjus į vidų per įėjimo duris, kairėje pusėje daug stalų su kėdėmis, o priešais stalus su kėdėmis yra matomas baras (žr. fotolentelę). Baro kairėje pusėje yra matomos praviros, baltos spalvos durys, virš kurių yra baltos spalvos užrašas „TOILET“ raudoname fone (žr. fotolentelę). Užėjus pro minėtas duris, kairėje pusėje yra matomas praėjimas, kuris veda nuomojamų kambarių patalpas. Virš to praėjimo į nuomojamų kambarių patalpas yra baltos spalvos užrašas „ROOMS“ juodame fone (žr. fotolentelę). Patekus į nuomojamų kambarių patalpas, dešinėje pusėje yra matomos durys, ant kurių yra numeris „1“, kurios veda į vieną iš visų, esančių nuomojamų kambarių. Užėjus į nuomojamą kambarį Nr. 1 kairėje, bei dešinėje pusėje stovi dviaukštė lova, kambario dešinėje pusėje už dviaukštės lovos yra taip pat matoma baltos spalvos kėdė, prie kurios stovi kreminės spalvos, kavos staliukas. Nuomojamų kambarių patalpų gale yra matomos rudos spalvos, išėjimo durys, ant kurių yra baltos spalvos užrašas „AVARINIS IŠĖJIMAS“, kuris yra žaliame fone (žr. fotolentelę). Apžiūros objektas yra stebimas vaizdo stebėjimo kameromis ( t.1, b. l. 78–89).

27. Kitų objektų 2024 m. balandžio 16 d. apžiūros protokole apžiūrėti vaizdo įrašai, nustatyta: 1) vaizdo įrašas „20240416102816731.mp4“, trukmė 3:32 min. Įrašas spalvotas, užrašas „KORIDORIUS“, 2024 m. balandžio 13 d,. 3:17 val., hostelio „Barcelona“, A. Goštauto g. 8, Vilniuje, koridoriaus vaizdas. Įraše 3:17:30 laiku, į koridorių ateina vyras Nr. 1. Vyras Nr. 1 šiek tiek stambesnio sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, dėvi juodus marškinėlius trumpomis rankovėmis su užrašu „Barcelona“ nugaroje, juodas kelnes ir šviesius sportbačius. Vyras Nr. 2 trumpų tamsių plaukų, dėvi juodą bliuzoną, pilkšvus šortus ir juodus batus. Vyras Nr. 2 priekyje dėvi tamsią vyrišką rankinę. Vyras Nr. 3 dėvi tamsios spalvos kepurę su snapeliu, juodą megztinį, juodą „Adidas“ liemenę su gobtuvu, juodas kelnes ir juodus batus baltu padu. Ant vyro Nr. 3 plaštakų labai neaiškiai matosi dėmės, galimai tatuiruotės. 03:17:54 laiku vyras Nr. 1 išeina iš koridoriaus, tuo metu vyras Nr. 2 ir vyras Nr. 3 vaikšto po koridorių. 03:18:43 laiku vyras Nr. 1 grįžta ir paduoda geltonos spalvos raktus vyrui Nr. 2. Toliau įraše matyti, kaip vyras Nr. 1 aprodo vyrui Nr. 2 ir vyrui Nr. 3 hostelio vidaus patalpas. 03:19:44 laiku vyras Nr. 2 ir vyras Nr. 3 užeina į kambarį. Vyras Nr. 1 netrukus išeina. 03:32:38 laiku vyras Nr. 2 ir vyras Nr. 3 išeina iš kambario. Vyras Nr. 2 tuo metu rankoje laiko didelę juodą kuprinę. 03:32:50 laiku vyras Nr. 2 ir vyras Nr. 3 nueina link išėjimo, esančio koridoriaus gale. Įrašas baigiasi. 2) vaizdo įrašas „20240416103950940.mp4“, trukmė 3:14 min. „SHOW AREA“, 2024 m. balandžio 13 d., 3:20 val., jame matyti hostelio „Barcelona“, A. Goštauto g. 8, Vilniuje, salės vaizdas. Įraše matyti, kaip vyras Nr. 1 užrakina salės duris iš vidaus ir užgesina visur šviesas. 03:23:23 laiku matyti, kaip vyras Nr. 1 išeina. 3) vaizdo įrašas „20240413155040220.mp4“, kurio trukmė 19 s, užrašas „BRAIN AREA“, 2024 m. balandžio 13 d. 3:32 val., jame matyti hostelio „Barcelona“, A. Goštauto g. 8, Vilniuje, koridoriaus vaizdas. Įraše 03:32:59 laiku matyti, kaip vyras Nr. 2 ir vyras Nr. 3 praeina koridoriumi ir išeina iš hostelio ( t.1, b. l 172–178).

28. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos 2024 m. liepos 10 d. tarnybiniu pranešimu prijungtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas E. D. vardu, kuris buvo rastas ir paimtas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-14868-24 atliktos R. Ž. kratos metu (t.1, b. l. 165) .

29. Daiktų apžiūros 2024 m. rugpjūčio 26 d. protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas E. D. vardu, išduotas 2021 m. rugpjūčio 3 d. VĮ Regitra, galioja iki 2031 m. rugpjūčio 3 d. Pažymėjimas yra plastikinė kortelė 85,60 x 53,98 mm dydžio. Vienoje pusėje, kairėje yra vyriškos lyties asmens nuotrauka, dešiniau- paaiškinamieji užrašai. Kitoje pusėje yra pažymėjimo numeris, aiškinamieji užrašai ( t.1, b. l. 166–171).

30. 2024 m. birželio 26 d., 2024 m. liepos 12 d. apklausta nukentėjusioji I. S. parodė, kad trumpalaike nuoma pagal individualios veiklos pažymą užsiima jau maždaug 20 metų. Butą esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuomoja trumpalaikei nuomai taip pat pagal individualios veiklos pažymą. Kiekvieną kartą išvykus svečiams, kurie nuomojosi butą, ji ateina sutvarkyti. Jos nuomojamo buto rekvizitai yra internete, ten nurodytu numeriu 2024 m. birželio 24 d. apie 07.30 val., su ja susisiekė vyriškis paskambinęs iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris norėjo nuomotis butą. Tas vyriškis prie nuomojamo buto atėjo apie 12.20 val., sumokėjo sutartą sumą 35 Eur, už vienos dienos nakvynę bei parodė savo tapatybės kortelę, kurioje matyti, kad vyriškis, kuris apsistojo jos nuomojamame bute yra P. B., gim. (duomenys neskelbtini). Ji nuomodama butą visuomet, abipusiu sutarimu, pasidaro besinuomojančio asmens dokumento nuotrauką, tačiau sutarties nepasirašo, sudaro tik žodinį susitarimą. Pateiktame dokumente esanti nuotrauka atitiko atėjusio nuomotis buto vyriškio išvaizdą. Šiuo atveju taip pat pasidarė pateikto dokumento nuotrauką, kurią pateikia skaitmeniniu formatu. P. B. buvo apsistojęs naktį, pabaiga 2024 m. birželio 25 d., apie 12 val., tačiau P. B. paprašė jam leisti apsistoti šiek tiek ilgiau, minėjo, kad pinigus už ilgesnę viešnagę atiduos vėliau, todėl leido pasilikti iki vakaro. 2024 m. birželio 25 d grįžo vėlai vakare, matė kad to buto lange jau tamsu, manė kad P. B. miega todėl į butą neužėjo. Sutvarkyti buto atėjo tik 2024 m. birželio 26 d., apie 9 val., tvarkydama butą, pastebėjo, kad pavogtas kambaryje ant sienos kabojęs televizorius „Hisense“, vertė 160 Eur. Daugiau niekas tame laikotarpyje bute nesilankė. Jai išnuomojant butą minėtam P. B. bute tas televizorius buvo. Dėl įvykio jai padaryta 160 Eur turtinė žala. Civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje. Papildomai parodė, kad iš buto pavogto televizoriaus pavadinimas ne „Hisense“, o „eSTAR“ 32“ HD Smart TV LED TV32A2T2, serijinis Nr. VIT02A220500899, korpusas juodos spalvos. Televizorius pirktas 2023 m. gruodžio 28 d. UAB „BITE Lietuva“ už 160 Eur. Kadangi televizorius iki vagystės buvo geros būklės, vertina tiek pat. Taip pat kartu su televizoriumi pavogta ir dalis tvirtinimo prie sienos rėmelio, kurio atskirai nevertina. Televizorius nuimtas nuo prie kambario sienos pritvirtinto laikiklio. Kartu televizoriumi pavogtas nuotolinio valdymo pultelis „eStar“, juodos spalvos. Turtas nedraustas. Prašo pripažinti ją civiline ieškove 160 Eur sumai ( t.2, b. l 2–7).

31. 2024 m. birželio 26 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad apžiūrimas objektas yra adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus pro rudos spalvos vartus į (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo vidinį kiemą matoma, kad iš kiemo yra įėjimai į butus. Užėjus į vidinį kiemą matomos trečios iš kairės pusės, baltos spalvos, su stiklo detalėmis, praviros durys. Užėjus į Nr. 5 butą matome, kad yra vienas kambarys, sienoje priešais, dešinėje pusėje, matomos baltos spalvos durys, už kurių yra sanitarinis mazgas. Ant sienos, kurioje yra matomos buto durys, dešiniau minėtų durų, matomas juodos spalvos, metalinis, prie sienos pritvirtintas televizoriaus laikiklis (t. 2, b. l. 4, 9–16). Prie protokolo pateikta asmens tapatybės kortelės, išduotos P. B. vardu, nuotrauka (t.2, b. l. 8).

32. 2024 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 3 PK 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad televizoriaus „Hisene“ vagystės nusikalstamą veiką galimai įvykdė P. B. (t. 2, b. l. 42).

33. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungta nukentėjusiosios I. S. el. paštu pateiktos nuotraukos – 2023 m. gruodžio 28 d. Sutarties santrauka dėl televizoriaus eSTAR 32*HD Smart TV LEDTV32A2T2 ir siuntos kvitas su nurodyta kaina –160 Eur (t.2, b. l. 35–36 ).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

34. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Remiantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, pagal šią dalį asmuo atsako tada, kai pagrobto turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur), tačiau neviršija 400 MGL (20000 Eur) dydžio sumos.

35. Pagal BK 183 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą. BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog BK XXVIII skyriuje nedidelės vertės turtas yra laikomas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. Teismas toliau pateikia argumentus atskirai dėl kiekvienos kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos įrodytumo ir teisinio kvalifikavimo.

Dėl 2024 m. balandžio 12 d. dviračio vagystės

36. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad R. Ž. ir P. B. veikdami kartu, kaip bendrininkai padarė kaltinime inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ši BK straipsnio dalis 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 (įsigaliojo nuo 2025 m. vasario 1 d.) keista nebuvo.

37. Pagal BK 178 straipsnį, vagystė yra svetimo turto pagrobimas. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas vagystės požymius, ne kartą konstatavo, kad vagystės dalykas – svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas. Pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-118-746/2016). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo arba kai kaltininkas suvokė, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018, 2K-212-511/2023).

38. Teismų praktikoje bendrininkavimas yra pripažįstamas kaip tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-648/2015, Nr. 2K-91-511/2022). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2008, Nr. 2K-400/2011, Nr. 2K-91-511/2022). Bendrininkavimo atveju būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą – tiek susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu, tiek ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu. Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, jog bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-303/2017).

39. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad R. Ž. ir P. B., bylai aktualiu laiku – 2024 m. balandžio 12 d., apie 18 val., būdami kartu vaikščiojo po Gedimino pr. esantį kiemą, Vilniuje, nėra. Šių aplinkybių teisiamojo proceso metu neginčijo abu kaltinamieji, patvirtino, kad ne tik buvo kartu, bet ir veikė bendru sutarimu. Be kita ko, kaltinamųjų apsilankymą kaltinime nurodytoje vietoje bylai aktualiu laiku įrodo ir kieme įvykio metu užfiksuotų vaizdo įrašų turinys. Dėl 2024 m. balandžio 12 d. įvykdytos dviračio vagystės kaltinamasis R. Ž. ir kaltinamasis P. B. teisiamojo posėdžio metu prisipažino. R. Ž. parodė, kad kaltinime nurodytą dieną galimai buvo nurodytoje vietoje kartu su P. B., užėję į laiptinę, paėmė buvusį dviratį, kuriuo jis išvažiavo. P. B. taip pat prisipažino ir paaiškino, kad įvykio dieną buvo kartu su R. Ž., užėję į laiptinę paėmė dviratį, juo važiavo R. Ž.. Kaltinamųjų parodymai tarpusavyje sutampa, dėl esminių faktinių dviračio vagystės aplinkybių vieni kitiems neprieštarauja, nors R. Ž. iš pradžių, siekdamas saugoti seniai pažįstamą draugą, teigė, kad dviratį tik jis vienas pagrobė, o P. B. buvo netoli, tačiau pačiam P. B. pripažinus, kad jie kartu veikė grobdami dviratį, R. Ž. dėl to neprieštaravo.

40. Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina ir teismo posėdžio metu ištirti ir teismo įrodymais pripažintini bylos duomenys. Aplinkybę, kad kaltinamieji veikdami kartu pagrobė svetimą turtą, patvirtina įvykio vietos 2024 m. gegužės 20 d. apžiūros protokolas, kitų objektų 2024 m. gegužės 21 d. apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas 2024 m. gegužės 20 d. savanoriškai P. G.-P. pateiktas vaizdo įrašas, nukentėjusiosios P. G.-P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, 2024 m. gegužės 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 3 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos T. G. tarnybinis pranešimas. Nukentėjusioji P. G.-P. paaiškino, kad 2024 m. balandžio 12 d. pasigedo namo laiptinėje laikomo dviračio, dėl to ji paprašė kaimynų vaizdo įrašų iš kamerų, kuriomis filmuojamas namo kiemas. Peržiūrėjusi įrašus pamatė, kaip jos dviračiu išvažiuoja vaikinas, paskui kurį eina kitas vaikinas. Ištirtų vaizdo įrašų apžiūros protokolais nustatyta, kad 2024 m. balandžio 12 d. du asmenys (vyriškiai ateina į kiemą 18.42 val., vienas jų Nr. 1 prieina prie durų, jų neatidaro eina toliau už kameros stebėjimo lauko, o 18.44 val. kamera fiksuoja kaip tas pats vyriškis Nr. 1 išvažiuoja su dviračiu, netrukus vyriškis Nr. 2 išeina paskui, abu pasišalina link Jasinskio g. P. G.-P. pateiktoje nuotraukoje užfiksuoti tie patys du vyrai. Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad vaizdo įraše užfiksuotas asmuo Nr. 1 yra R. Ž., o Nr. 2 asmuo yra P. B..

41. Taigi byloje įrodyta, kad iš kiemo esančio Gedimino pr. 52, Vilniuje 2024 m. balandžio 12 d. buvo pagrobtas P. G.-P. priklausantis dviratis. Šio dviračio vertė nustatyta remiantis nukentėjusiosios paaiškinimais, apie tai, kad dviratį ji įsigijo prieš keturis metus Anglijoje už 1000 svarų, dviratį pagrobimo metu vertino 800 Eur, taip pat pagrobtos spynos vertę nurodė 35 Eur, taigi nustatyta bendra pagrobto turto vertė – 835 Eur, kurie sudaro (16 MGL), tai reiškia viršija 10 MGL, bet neviršija 400 MGL. Teismas, įvertinęs aptartų įrodymų visumą sprendžia, kad pakanka įrodymų išvadai, jog R. Ž. ir P. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje veikdami bendrai pagrobė P. G.-P. priklausantį svetimą turtą. Kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kaip baigta nusikalstama veika.

Dėl 2024 m. balandžio 13 d. kuprinės vagystės

42. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad R. Ž. ir P. B. veikdami kartu, kaip bendrininkai padarė kaltinime inkriminuotą nusikalstamą, kuri kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ši BK straipsnio dalis 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 (įsigaliojo nuo 2025 m. vasario 1 d.) keista nebuvo.

43. Dėl 2024 m. balandžio 13 d. įvykdytos E. D. kuprinės su daiktais iš hostelio „Barselona“ kambario vagystės kaltinamasis R. Ž. ir kaltinamasis P. B. teisiamojo posėdžio metu prisipažino. R. Ž. parodė, kad kaltinime nurodytą dieną buvo nurodytoje vietoje kartu su P. B.. Kaltinamasis P. B. paaiškino, kad jis sugalvojo išsinuomoti kambarį ir tą padarė savo vardu, pateikdamas asmens duomenis hostelyje, patvirtino, kad kambaryje buvo kartu su R. Ž. ir bendru sutarimu paėmė kambaryje rastą kuprinę su joje buvusiais daiktais.

44. Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu ištirti ir teismo įrodymais pripažintini bylos duomenys. Aplinkybę, kad kaltinamieji veikdami kartu pagrobė svetimą turtą patvirtina tiek nukentėjusiojo E. D. parodymai, kad 2024 m. balandžio 12 d., 23 val., jis apsistojo Vilniuje, A. Goštauto g. 8 esančiame hostelyje „Barcelona“, Nr. 1 pažymėtame keturviečiame kambaryje, kuriame buvo su dar vienu nepažįstamu asmeniu. Įsiregistravęs į hostelį jis beveik visus savo daiktus susidėjo į savo juodos spalvos kuprinę ir padėjo ją savo lovos gale ant žemės, jo lova buvo kambario kairėje. 2024 m. balandžio 13 d. apie 1 val., jis užmigo. 2024 m. balandžio 13 d. apie 11 val. atsibudęs, norėjo pasiimti savo telefoną ir siekdamas savo kuprinės, pastebėjo, kad tos nėra. Liudytojas Ž. G. patvirtino nukentėjusiojo parodymus, kad 2024 m. balandžio 12 d., apie 18.30 val., buvo kartu su nukentėjusiuoju bendrajame hostelio kambaryje Nr. 1, šio liudytojo parodymai patvirtina ir aplinkybę, kad be nukentėjusiojo ir liudytojo į kambarį nakties metu buvo užėję dar du nepažįstami asmenys, kurie po poros minučių išėjo iš kambario. Liudytojo A. P. V. parodymais bei savarankiškai pateikto dokumento protokolu, nustatyta, kad 2024 m. balandžio 13 d. apie 3 val. tą patį kambarį Nr. 1 išsinuomojo asmuo, kuris pateikė P. B. vardu asmens dokumentus, su dar vienu asmeniu, kurį vadino R. vardu. Šio liudytojo parodymai papildo nukentėjusiojo parodymus dėl to, kad būtent tą naktį dingo jo kuprinė su joje buvusiais daiktais, nes liudytojas parodė, kad nukentėjusysis kreipėsi į jį kaip hostelio savininką informuodamas apie dingusius daiktus. Aplinkybę, kad iš tiesų du asmenys nurodytu laiku buvo hostelyje ir išsinešė juodą kuprinę patvirtina ir kitų objektų 2024 m. balandžio 16 d. apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėti vaizdo įrašai iš hostelio filmavimo kamerų. Aplinkybę, kad kurpinę su joje buvusiais daiktais pagrobė R. Ž. ir P. B. patvirtina daiktų apžiūros 2024 m. rugpjūčio 26 d. protokolas ir 2024 m. liepos 10 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimas Nr. 01798600, išduotas E. D. vardu, buvo rastas ir paimtas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-14868-24 atliktos R. Ž. kratos metu. Pažymėtina, kad nukentėjusysis pateiktame paaiškinime dėl dingusių daiktų buvo nurodęs, be kita ko, ir vairuotojo pažymėjimą. Taigi apibendrinus visus byloje surinktus įrodymus, teismas įvertinęs kiekvieną jų atskirai bei siedamas į bendrą visumą, daro išvadą, kad įrodyta, jog R. Ž. ir P. B. veikdami kartu 2024 m. balandžio 13 d. naktį hostelio kambaryje Nr.1, E. D. miegant, paėmė E. D. priklausančią kuprinę su joje buvusiais daiktais, kurių bendra vertė yra 1001 Eur. Veika buvo baigta, nes kaltinamieji išsinešę kurpinę įgijo visišką galimybę be kliūčių disponuoti pagrobtu turtu. Pagrobtų daiktų vertė nustatyta remiantis nukentėjusiojo pateiktomis daiktų vertėmis, bei kai kuriais daiktų įsigijimo čekiais, kaltinamieji daiktų vertės neginčijo. Daiktų vertė sudaro 20 MGL, t. y. viršija 10 MGL, bet neviršija 400 MGL, todėl nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kaip baigtas nusikaltimas.

Dėl svetimo turto pasisavinimo

45. P. B. taip pat kaltinimas dėl nedidelės vertės svetimo turto pasisavinimo laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 24 d. iki 26 d. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, jog dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-171/2010, 2K-455/2012, 2K-15-699/2015 ir kt.).

46. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad P. B. kaltė pasisavinus jam patikėtą nedidelės vertės svetimą turtą įrodyta visiškai. Be paties kaltinamojo parodymų, kad išsinuomojęs kambarį Skapo g., Vilniuje, televizorių paėmė spontaniškai, už kiek jį pardavė, nežino, jo kaltę patvirtiną ir kiti bylos įrodymai. Nukentėjusiosios I. S. parodymais, bei įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad I. S. nuomojamame buvo televizorius, protokole užfiksuoti televizoriaus laikikliai. Kad televizorių neteisėtai ir neatlygintinai pasiėmė būtent P. B. patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai, kad 2024 m. birželio 26 d. apie 9 val., tvarkydama butą, pastebėjo, kad pavogtas kambaryje ant sienos kabojęs televizorius „Hisense“, be P. B. daugiau niekas tame laikotarpyje bute nesilankė. Kad I. S. patikėjo savo turtą P. B. nuomos pagrindu patvirtina nukentėjusiosios parodymai ir pateikti savanoriškai pateikti dokumentai. Kaltinime nurodytu laiku ji butą išnuomojo asmeniui, pateikusiam asmens tapatybės dokumentą P. B. vardu, asmuo ir dokumente esanti nuotrauka sutapo, nukentėjusioji dokumento kopiją pateikė pareigūnams, apžiūros protokolu nustatyta, kad asmens dokumentas išduotas P. B. vardu.

47. BK 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos labai didelės vertės, didelės vertės ir nedidelės vertės turto sąvokos. Pagal šį straipsnį turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. P. B. pasisavinto televizoriaus vertė nustatyta remiantis nukentėjusiosios I. S. pateiktais įsigijimo dokumentais yra 160 Eur, t. y. viršijanti 3 MGL, bet neviršijanti 10 MGL, todėl P. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 4 dalį, kaip baigtas nedidelės vertės turto pasisavinimas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

48. Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo R. Ž. ir P. B. teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

49. Skirdamas bausmę R. Ž. teismas vertina, kad tiesiogine tyčia padaryti du baigti nesunkūs nusikaltimai. Nusikaltimų motyvai buvo siekis neteisėtai ir greitai gauti pinigų. Abu nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų grupe. Baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatyta tai, kad kaltininkas prisipažino dėl visų veikų, gailėjosi ir atsiprašė nukentėjusiųjų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pirma, nustatyta, kad abu nusikaltimus R. Ž. padarė veikdamas kartu su P. B., t. y. veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Antra, BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. R. Ž. 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, buvo teistas už tyčinį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 3 dalis) būnant pilnamečiu, taip pat 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžiu, buvo teistas už tyčinį nusikaltimą (BK 259 straipsnio 1 dalis), teistumui neišnykus padarė du tyčinius nusikaltimus (BK 178 straipsnio 1 dalis). Taigi teismas vertina, kad R. Ž. nuosekliai daro nusikaltimus nukreiptus į nuosavybę, jų pavojingumas yra panašaus pobūdžio. Teisėto pragyvenimo šaltinio neturi, SODROS išrašo duomenimis nuo R. Ž., nors yra jauno amžiaus nesimoko ir nedirba (t. 3, b. l. 63–64). Pirmi jo atžvilgiu priimti teismo nuosprendžiai buvo dar būnant nepilnamečiu, tai rodo, kad R. Ž. nėra linkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, dauguma jo daromų nusikalstamų veikų yra turtinio pobūdžio, siekiant greitai pasipelnyti. Nagrinėjamoje byloje, įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas R. Ž. pripažinti recidyvistu, o tai laikytina dar viena jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

50. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo R. Ž. asmenybę. ANR išrašo duomenimis R. Ž. laikotarpiu 2024-2023 metais ne kartą baustas administracine tvarka dėl įvairaus pobūdžio teisės pažeidimų, tarp kurių ir neįregistruoto, techniškai netvarkingo automobilio vairavimas, daugkartinis važiavimas maršrutiniu autobusu be keleivio bilieto bei kelios smulkios vagystės iš parduotuvių; jam paskirtų baudų nėra sumokėjęs (t. 3, b. l. 65–71). Visa tai rodo, jog jis nėra nusiteikęs prisiimti atsakomybės už savo neteisėtą elgesį, ir keisti savo gyvenimo būdą, kuris rodytų pagarbą visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, kad kaltinamojo gyvenimo būdą sudaro arba buvimas įkalinimo įstaigoje, arba išėjus naujų nusikalstamų veikų darymas, nors ne kartą yra atlikęs laisvės atėmimo bausmes, jam įprasto neteisėto gyvenimo būdo nekeičia, išvadų nedaro ir vėl nusikalsta.

51. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant R. Ž. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą, griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. R. Ž. padarė du nusikaltimus, kurie sudaro realiąją sutaptį, nes padaryti skirtingu laiku, kaskart susiformuojant naujai tyčiai grobti svetimą turtą. Už kiekvieną iš jų teismas parenka laisvės atėmimo rūšį. Švelnesnės bausmės rūšys atsižvelgiant į kaltininko asmenybę būtų per švelnios ir neatitiktų teisingumo principo. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcija nustato laisvės atėmimo bausmę iki trijų metų, minimali laisvės atėmimo bausmės riba yra trys mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Remdamasis šiomis nuostatomis ir nustatydamas bausmės dydį teismas vertina tai, kad kaltinamojo asmenybė apibūdinama neigiamai, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, žala neatlyginta, sprendžia, kad nustatytinas didesnis negu šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, minimumas dydis, t. y.: už 2024 m. balandžio 12 d. veikos padarymą teismas nustato 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės, už 2024 m. balandžio 13 d. veikos padarymą teismas nustato 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmę.

52. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Teismas vadovaudamasis šia taisykle, sprendžia bausmes sudėti iš dalies ir prie 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už 2024 m. balandžio 13 d. vagystę, atsižvelgiant į veikos pavojingumą pagal pagrobtų daiktų bendrą vertę, pridėti dalį, t. y., 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už 2024 m. balandžio 12 d. padarytą vagystę, ir skirti galutinę 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

53. Teismas įvertinęs tai, kad R. Ž. savo kaltę pripažino, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taiko BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę mažina vienu trečdaliu ir skiria galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

54. Teismas pažymi, kad R. Ž. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nuosprendį, kuriuo jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta 2024 m. rugsėjo 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, ir R. Ž. paskirta subendrinta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaityta 2024 m. rugsėjo 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu atlikta bausmė. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje veikos padarytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio atžvilgiu po jo priėmimo, tačiau minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su kitu nuosprendžiu, kuris priimtas po nagrinėjamoje byloje veikų padarymo. Be to, šiuo metu R. Ž. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal daugiau negu du minėtus procesinius sprendimus. Jis atlieka bausmę, paskirtą subendrinus: 2024 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2023 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2024 m. balandžio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. baudžiamuoju įsakymu, Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes. Atsižvelgiant į tai, kad galutinė vykdoma bausmė buvo skirta po šio nuosprendžio nusikalstamų veikų padarymo, teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme dalinio sudėjimo būdu, pridedant dalį (3 mėnesius) šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, į bausmės laiką įskaitant atliktą bausmės dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nuosprendį.

55. Ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. kardomųjų priemonių nebuvo skirta, jos neskirtinos ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo .

56. Skirdamas bausmę P. B. teismas vertina, kad tiesiogine tyčia padaryti du baigti nesunkūs nusikaltimai ir vienas baudžiamasis nusižengimas. Nusikaltimų motyvai buvo siekis neteisėtai ir greitai gauti pinigų. Du nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų grupe, o baudžiamasis nusižengimas padarytas veikiant vienam. Baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatyta tai, kad kaltininkas prisipažino dėl visų trijų veikų, gailėjosi ir atsiprašė nukentėjusiųjų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad du tyčinius nusikaltimus nuosavybei P. B. padarė veikdamas kartu su R. Ž., t. y. veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

57. BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. P. B., nors pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis teistas daug kartų, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, tačiau visais nuosprendžiais jis teistas už tyčinius nusikaltimus, padarytus būnant nepilnamečiu, ir tik 2024 m. vasario 23 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu jis nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą jam būnant pilnamečiu, tačiau šiuo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ne dėl tyčinio nusikaltimo, o dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo (BK 259 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyta aplinkybių, kurios atitiktų BK 27 straipsnyje įtvirtintas sąlygas teismui svarstyti dėl asmens pripažinimo recidyvistu, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo P. B. pripažinti recidyvistu ir tai laikyti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

58. Kaltinamasis nuolat daro turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurios yra jo pajamų šaltinis ir gyvenimo būdas, nors ne kartą yra atlikęs laisvės atėmimo bausmes, jam įprasto neteisėto gyvenimo būdo nekeičia, išvadų nedaro ir vėl nusikalsta. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, kurias darė būdamas nepilnametis (t. 4, b. l. 11–21). Nors teisinio pagrindo laikyti P. B. recidyvistu šioje byloje nėra, tačiau teismas P. B. nepasibaigusius teistumus vertina kaip jo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į kitus byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo P. B. asmenybę. SODROS išrašo duomenimis, nors jis yra jauno amžiaus nesimoko ir nedirba (t. 3, b. l. 12–13). Jis neturi nuolatinio teisėto pragyvenimo šaltinio, turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. ANR išrašo duomenimis P. B. 2023-2024 metų laikotarpiu ne kartą baustas administracine tvarka dėl greičio viršijimo, techniškai netvarkingos transporto priemonės vairavimo, važiavimo be bilieto, vieną kartą už smulkią vagystę; jam paskirtų baudų nėra sumokėjęs (t. 3, b. l. 14–17), visa tai rodo, jog jis nėra nusiteikęs prisiimti atsakomybės už savo neteisėtą elgesį ir siekti keisti gyvenimo būdą.

59. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti parenkant P. B. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, taip pat BK 183 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą. Švelnesnės bausmės rūšys atsižvelgiant į kaltininko asmenybės pavojingumą būtų per švelnios ir neatitiktų teisingumo principo. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcija nustato laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų, minimali laisvės atėmimo bausmės riba yra trys mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Remdamasis šiomis nuostatomis ir nustatydamas bausmės dydį teismas vertina, kad kaltinamojo asmenybė apibūdinama neigiamai, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, realiai padaryta žala neatlyginta, ir sprendžia, kad nustatytinas didesnis negu bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus ir nesunkius nusikaltimus, minimumas dydis, t. y.: už 2024 m. balandžio 12 d. nusikaltimo padarymą teismas skiria 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už 2024 m. balandžio 13 d. veikos padarymą teismas skiria 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už nedidelės vertės svetimo turto pasisavinimą teismas skiria 45 parų arešto bausmę.

60. Pagal teismų praktiką BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2010, 2K-70/2011, 2K-162-719/2020 ir kt.). Tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, 2K-380/2013, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3-489/2019, 2K-95-511/2022).??? ???Teismas, atsižvelgdamas į tokius teisės aiškinimus, vertina, kad visos trys padarytos veikos buvo nukreiptos į nuosavybę, konkrečiai į svetimų kilnojamųjų buities daiktų užvaldymą, nors vienais atvejais veikos kvalifikuojamos kaip nesunkus nusikaltimas (vagystė), o kitu, kaip baudžiamasis nusižengimas (turto pasisavinimas), tačiau vertinant veikų dalyko vertę, matyti, kad skirtumas nėra itin didelis, veikų padarymo būdas panašus, taigi iš esmės veikų pavojingumas labai nesiskyrė, todėl teismas sprendžia, kad už visas tris nusikalstamas veikas paskirtos bausmės turi būti bendrinamos dalinio sudėjimo būdu.

61. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Teismas vadovaudamasis šiomis taisyklėmis, sprendžia bausmes sudėti iš dalies ir prie 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už 2024 m. balandžio 13 d. vagystę, atsižvelgiant į veikos pavojingumą pagal pagrobtų daiktų bendrą vertę, pridėti dalį, t. y., 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už 2024 m. balandžio 12 d. padarytą vagystę, ir dalį už baudžiamąjį nusižengimą paskirtos bausmės, t. y. 30 parų arešto. Remiantis taisykle, kad viena laisvės atėmimo diena prilygsta vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis), skirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių ir 30 (trisdešimt) dienų laisvės atėmimo bausmę.

62. Teismas įvertinęs tai, kad P. B. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taiko BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę mažina vienu trečdaliu ir skiria galutinę 6 (šešių) mėnesių ir 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

63. Teismas pažymi, kad P. B. po paieškos paskelbimo buvo laikinai sulaikytas 2025 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartimi, palikta galioti ir nustatytas jos terminas – 2 (dviem) mėnesiams, jį skaičiuojant nuo kaltinamojo faktinio sulaikymo dienos, tai yra nuo 2025 m. vasario 8 d. Pagal BK 66 straipsnio 1 dalį teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Pagal šio straipsnio 2 dalį suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia P. B. suėmime išbūtą laiką nuo faktinio jo sulaikymo, t. y., 2025 m. vasario 8 d., įskaityti į paskirtą laisvės atėmimo bausmę vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

64. Teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartimi priimtas sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti P. B. atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas pripažįsta, kad šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turėtų būti bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, tačiau 2025 m. kovo 18 d. priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis šio nuosprendžio priėmimo dienai dar nėra įsiteisėjusi, todėl paskirtos bausmės bendrinti šio nuosprendžio priėmimo metu nėra teisinio pagrindo.

V. Dėl civilinių ieškinių

65. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas (BPK 113 straipsnio 1 dalis).

66. Nagrinėjamoje byloje buvo pareikšti du civiliniai ieškiniai. Nukentėjusysis E. D. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 1001 Eur sumai dėl turtinės žalos atlyginimo, 3000 Eur sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos žalos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos žalos sumos visiško atlyginimo (t. 1, b. l. 126–127). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. D. patikslino civilinį ieškinį sumažindamas neturtinės žalos reikalavimą iki 2000 Eur dydžio sumos (t. 4, b. l. 87). Nukentėjusioji I. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 160 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 29). Nukentėjusioji P. G.-P. civilinio ieškinio nepareiškė.

67. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Byloje civilio ieškinio dydis, nurodytas nukentėjusiojo S. D., yra siejamas su asmeninių daiktų, kurie buvo pagrobti verte veikos padarymo metu, kai kurių daiktų vertė pagrįsta pateiktais įsigijimą patvirtinančiais dokumentais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įrodžius, kad nukentėjusysis E. D. neteko turto (asmeninių daiktų), kurį R. Ž. ir P. B. veikdami bendrininkų grupe pagrobė iš jo kambario hostelyje, teismas konstatuoja, kad tokiu būdu nukentėjusysis patyrė turtinę žalą, kuri prilygsta netektų daiktų vertei. Byloje duomenų, kad pagrobti daiktai būtų grąžinti nukentėjusiajam ar kitaip atlyginta netektų daiktų vertė, nėra. Kaltinamieji R. Ž. ir P. B. civilinį ieškinį pripažino visiškai, pažadėjo jį atlyginti. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai. Teismas pažymi, kad bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (CK 6.279 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad R. Ž. ir P. B. veikdami kaip bendrininkai padarė turtinės žalos nukentėjusiajam, teismas sprendžia, kad jie turi atsakyti solidariai.

68. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos nustatymo ir jos dydžio apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, dydį, atsižvelgiama ir į šiomis veikomis padarytą turtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-511/2022). Nukentėjusysis E. D., pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą, nurodo, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė neigiamus išgyvenimus, didžiulį stresą, nepatogumus. Buvo pavogtas jo telefonas, su visais kontaktais, todėl apribotos bendravimo galimybės, be to, jis prarado daug laiko, nes turėjo kreiptis į policija, lankytis pas tyrėją. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis patyrė 1001 Eur realią turtinę žalą, dėl iš jo pagrobtų asmeninių daiktų tarp kurių buvo telefonas, drabužiai, kosmetikos priemonės, piniginė, kuprinė, akiniai ir kt. Tokio dydžio turtinė žala, nėra labai didelė, tačiau vertinant individualiai atsižvelgiant į jauną nukentėjusiojo amžių jam reikšminga. Nukentėjusysis pagrobimo metu buvo apsistojęs nakvynei viešbutyje pasitikėdamas aplinkos saugumu, kuprinėje turimi daiktai turėjo užtikrinti jam būtiniausių poreikių patenkinimą, jų netekus nukentėjusysis patyrė nesaugumo jausmą, prarado galimybę bendrauti, susisiekti su artimaisiais išsikviesti pagalbą, neteko telefone laikytos informacijos. Kurpinė pagrobta naktį nukentėjusiajam miegant, tai patvirtina, kad nukentėjusysis patyrė tiek sukrėtimą, tiek nesaugumo ir nepasitikėjimo jausmus. Be to, nusikalstami veiksmai implikavo reikšmingus nepatogumus keičiant asmens dokumentus, patiriant nežinomybę dėl parastų daiktų likimo. Taigi patirti dvasiniai išgyvenimai nėra deklaratyvūs, jie pagrįsti faktiniais duomenimis. Vis dėl to, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti 2000 Eur suma yra neproporcinga ir neatitinka teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-310-576/2024 (nukentėjusiajam, iš kurio pagrobta 2098,93 Eur vertės turtas, pirmos instancijos buvo priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo); Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-395-1121/2022 (pasikėsinta pagrobti automobilį 15000 Eur vertės, nukentėjusiajam priteista 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo); Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-172-312/2021 (už 8000 Eur automobilio pagrobimą neturtinės žalos atlyginimas sumažintas nuo 1000 Eur iki 300 Eur)), todėl sprendžia, kad atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus nukentėjusiajam priteisti 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad R. Ž. ir P. B. veikdami kaip bendrininkai padarė neturtinės žalos nukentėjusiajam, jie turi atsakyti solidariai. Tenkinamas ir nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimas priteisti 5 procentų metines palūkanas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl procesinių palūkanų priteisimo baudžiamosiose bylose, konstatavo, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami civilinį ieškinį, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Procesinės palūkanos gali būti priteisiamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo atžvilgiu priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolių pagal jį įvykdymo.

69. Byloje civilio ieškinio dydis, nurodytas nukentėjusiosios I. S., yra siejamas su televizoriaus, kuris buvo pasisavintas įsigijimo verte, byloje pateikti įsigijimą patvirtinantys dokumentai, kurias remiantis nustatyta, kad televizorius vertė yra 160 Eur. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įrodžius, kad nukentėjusioji neteko turto, kurį P. B. pasisavino, kai šis jam buvo patikėtas nuomos pagrindu, teismas konstatuoja, kad tokiu būdu nukentėjusioji patyrė turtinę žalą, kuri prilygsta netekto daikto vertei. Byloje duomenų, kad pasisavintas televizorius būtų grąžintas nukentėjusiajai ar kitaip atlyginta netekto daikto vertė, nėra. Kaltinamasis P. B. civilinį ieškinį pripažino visiškai, pažadėjo jį atlyginti. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai iš P. B. priteisiant 160 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai I. S..

VI. Kiti klausimai

70. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ir – VGTPT) prašymas (su patikslinančiomis pažymomis) priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios susidarė dėl kaltinamajam P. B. ir R. Ž. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (t. 3, b. l. 138–142, 176–179, t. 4, b. l. 74–79, 99–105). Baigiamųjų kalbų metu gynėjai neprašė šių proceso išlaidų priteisti. Teismas pažymi, kad P. B. ir R. Ž. gynėjai buvo paskirti pripažinus būtinąjį pagrindą gynėjo dalyvavimui pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktus. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, teismas vertina į kaltinamųjų turtinę padėtį, t. y. nei R. Ž. nei P. B. nedirba, neturi teisėto pragyvenimo šaltinio, nėra duomenų apie jų turtą, taip pat vertina gynėjų paskyrimo pagrindus (nagrinėjama byla kai kaltinamasis suimtas, galimas kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimas, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją) bei aplinkybes susijusias su nukentėjusiųjų, patyrusių žalą, interesais ir sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, bei nebūtų teisingas ir suderinamas su teismo pareiga užtikrinti asmens teisę į gynybą, todėl VGTPT prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamųjų netenkinamas.

71. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantį nukentėjusiojo E. D. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nebegaliojantį ir nereikalingą nukentėjusiajam, esant jo prašymui, prokurorui neprieštaraujant, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 12 d. vagystė), ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 13 d. vagystė), ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, R. Ž. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už 2024 m. balandžio 13 d. vagystę, pridėti 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už 2024 m. balandžio 12 d. vagystę, ir skirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimi, R. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį, t. y. 3 (tris) mėnesius, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, nustatyti, kad R. Ž. yra recidyvistas.

P. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 12 d. vagystė), ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

P. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 13 d. vagystė), ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

P. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 4 dalyje, ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už 2024 m. balandžio 13 d. vagystę, pridėti 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už 2024 m. balandžio 12 d. vagystę, 30 (trisdešimt) parų arešto bausmės, prilyginamos 30 (trisdešimties) dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis), paskirtos už baudžiamąjį nusižengimą, ir skirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių ir 30 (trisdešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. B. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių ir 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti P. B. laikiname sulaikyme ir suėmime nuo jo faktinio sulaikymo, t. y. 2025 m. vasario 8 d., išbūtą laiką iki bausmės vykdymo pradžios, vieną suėmimo ir laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

P. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – pratęsti iki bausmės vykdymo pradžios, kadangi šiuo metu yra neišnykę Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nutartimi nustatyti suėmimo pagrindai. Pradėjus vykdyti bausmę kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti.

Nukentėjusiojo E. D. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir solidariai ir R. Ž. bei P. B. priteisti 1001 Eur turtinės žalos atlyginimo, civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir solidariai iš R. Ž. bei P. B. priteisti 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tenkinti prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo ir solidariai iš R. Ž. bei P. B. priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios I. S. civilinį ieškinį dėl 160 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir iš P. B. priteisti 160 Eur turtinės žalos atlyginimo I. S..

Iš R. Ž. ir P. B. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1) byloje esančius vaizdo įrašus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą; 2) byloje esantį nukentėjusiojo E. D. vairuotojo pažymėjimą, Nr. 01798600, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.