Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ugnės Gailiūnienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio (pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Loretos Masiulionytės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo –

A. Č. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

L. D. pareikštas civilinis ieškinys dėl 300 Eur (trijų šimtų eurų) turtinės ir 100 Eur (vieno šimto eurų) neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame 2022 m. balandžio 8 d. nuosprendyje padarė išvadą, kad A. Č. pareikšti kaltinimai nepasitvirtino, kadangi ištyrus šioje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nenustatyti visi subjektyvieji ir objektyvieji inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas

14. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus arba dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

15. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nebūtų naikinami ar keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos sudėties, asmens kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų – pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais bylos įrodymais ir duomenimis.

Dėl A. Č. kaltės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį

18. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. Č., 2021 m. gegužės 9 d. apie 14.30 val., buvo įsėdęs į automobilį VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Išteisintojo pozicija proceso metu, kad į minėtą transporto priemonę neįsibrovė ir centrinės saugos sistemos nesugadino, t. y. neturėjo tikslo pagrobti transporto priemonės. Išteisintojo teigimu, jis tiesiog patikrino, ar minėtas automobilis yra užrakintas, ir kadangi automobilis buvo atrakintas, todėl atsisėdo į vairuotojo pusę, turėdamas tikslą pavogti kažką vertingo iš automobilio vidaus. Teisėjų kolegija su šia išteisintojo pateikta įvykių seka nesutinka, kadangi atitinkamos A. Č. iškeltos įvykio versijos nepatvirtina kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės patvirtina, kad prieš byloje nagrinėjamą įvykį automobilis VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užrakintas tvarkingai veikiančia centrine saugos sistema, kuri buvo sugadinta nagrinėjamo įvykio metu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta, jog po to, kai nukentėjusysis su šeima užrakinus transporto priemonę išėjo pasivaikščioti, jokie kiti pašaliniai asmenys iki įlipant A. Č. į automobilį, nebuvo priėję prie transporto priemonės, todėl darytina išvada, kad būtent išteisintasis sugadino automobilio VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), centrinę saugos sistemą, tokiu būdu patekdamas į transporto priemonę. Įvertinus tai, kad sugadinto svetimo turto (centrinės saugos sistemos) vertė yra 300 Eur (past. – atitinka 6 MGL dydį), ji atitinka A. Č. inkriminuoto nusikaltimo – BK 187 straipsnio 1 dalies – dalyko vertės požymius. Konstatuotina, kad A. Č. padaryta veika atitinka visus požymius nusikalstamos veikos sudėties, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje.

22. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl A. Č. pareikšto kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, atkreipia dėmesį į tai, kad asmens kaltės turinys yra atskleidžiamas ne vien tik paties asmens prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką ar jo duotais paaiškinimais, kaip jis suvokė ir įvertino savo veiksmų arba neveikimo pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, tačiau ir tiriant, nustatant bei įvertinant ir objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius.

23. Visų pirma, konstatuotina, kad atlikus byloje surinktų duomenų ir įrodymų visumos analizę, darytina išvada, kad nagrinėjamo įvykio metu automobilyje VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo jokių vertingų daiktų, kuriuos A. Č. būtų galėjęs matyti transporto priemonės viduje.

24. Antra, teisėjų kolegijos vertinimu, A. Č. atlikti veiksmai automobilio viduje racionalumo prasme nekoreliuoja su jo paties parodymais dėl įsibrovimo į svetimą automobilį tikslo – t. y. kad jis tik norėjo apsižiūrėti automobilio viduje ir radus vertingesnius daiktus, juos pasiimti. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, išteisintasis, įsibrovęs į automobilį, išsitraukė savo asmeninius daiktus (past. – mobiliojo ryšio telefoną ir dujų balionėlį) ir juos pasidėjo ant automobilio sėdynės. Teisėjų kolegijos vertinimu, asmuo, suvokdamas, jog bet kuriuo metu gali būti užkluptas automobilio savininko, negaištų laiko papildomų veiksmų atlikimui, taip pat nepaliktų atvirai matomoje vietoje savo tapatybę galinčio atskleisti daikto – mobiliojo ryšio telefono (past. – kas ir nutiko nagrinėjamoje byloje). Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad A. Č. nurodyta versija, jog jis telefoną pasidėjo ant automobilio sėdynės, nes tuo metu vilkėjo džinsus ir tiesiog buvo nepatogu juose laikyti telefoną, vertintina išskirtinai kaip kaltinamojo pasirinkta gynybinė versija. Pabrėžtina, kad nukentėjusysis L. D. konkrečiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog įvykio dieną išteisintasis vilkėjo ne džinsus, o sportines kelnes. Išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad A. Č. padarytos veikos tikslas buvo ne automobilio salone galėjusių būti vertingų daiktų, bet pačios transporto priemonės pagrobimas.

25. Be to, byloje nustatyta, kad išteisintasis A. Č. buvo paėmęs nukentėjusiojo L. D. raktus. Įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu (3 t., b. l. 69-72) baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad A. Č., (duomenys neskelbtini), pasinaudojęs automobilio salone rastu transporto priemonės užvedimo rakteliu, pagrobė svetimą turtą – automobilį. Minėtu nuosprendžiu taip pat buvo konstatuota, kad A. Č. pagrobtą automobilį taip pat vairavo būdamas neblaivus, kas paneigia išteisintojo teiginį, jog jis apskritai nemoka vairuoti automobilio. Tai teisėjų kolegijai suteikia pagrindą kritiškai vertinti išteisintojo A. Č. paaiškinimus dalyje dėl turėto konkretaus vagystės tikslo, t. y. jog asmuo norėjo pagrobti tik automobilyje buvusius vertingesnius daiktus.

26. Taip pat akcentuotina, kad A. Č. praeityje yra teistas ir už tai, kad veikdamas su kitais bendrininkais pagrobė automobilį, išlaužus transporto priemonės užvedimo spynelę bei sujungiant laidus. Kaip teisingai nurodo prokurorė, būtent šios aplinkybės patvirtina A. Č. įvairių nusikalstamų būdų išmanymą, gebėjimą panaudoti juos nusikalstamoms veikoms daryti, t. y. išteisintajam daryti nusikaltimus netrukdo (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo argumentas dėl (duomenys neskelbtini) atitinkamoms veikoms daryti, atmestinas kaip nepagrįstas.

27. Lietuvos Respublikos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ susipažinus su prokurorės apeliaciniame skunde nurodytu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini) (past. – nuosprendis neįsiteisėjęs, kadangi paduoti nuteistųjų apeliaciniai skundai dalyje dėl paskirtų bausmių, neginčijant pirmosios instancijos teismo nustatytų byloje faktinių aplinkybių; procesinis sprendimas Klaipėdos apygardos teisme bus skelbiamas (duomenys neskelbtini)), matyti, kad A. Č. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (11 nusikalstamų veikų) ir 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos). Iš minėto nuosprendžio matyti, kad A. Č. laikotarpiu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje, įsibraudavo į automobilius, panaudojant įrenginį „(duomenys neskelbtini)“, kuris skirtas atrakinti (užrakinti) automobilius neturint originalaus automobilio nuotolinio užrakto pultelio, ir pagrobdavo iš transporto priemonių svetimą turtą arba pasikėsindavo tai padaryti. Teisiamojo posėdžio metu A. Č. pripažino, kad turėjo pultą „(duomenys neskelbtini)“, kuris atrakina automobilius, jis pultą buvo nusipirkęs internetu, sumokėjo apie 500 Eur, o įrenginį gavo paštu į namus. Apie tokį įrenginį sužinojo internete. A. Č. taip pat paaiškino, kad pultą turėjo kitas bendrininkas, kuris juo ir atrakindavo automobilius, jo prašymu, o A. Č. įlįsdavo į automobilius ir paimdavo juose esančius daiktus. Kitas bendrininkas A. Č. parašydavo automobilio numerį ar modelį ir jis (A. Č.) nueidavo į tą automobilį. Šios aplinkybės dar labiau sustiprina išvadą, kad išteisintajam A. Č. buvo žinomi būdai, kaip įsibrauti į transporto priemones, net jeigu jos būdavo užrakintos ir modernesnėmis centrinėmis saugos sistemomis bei išteisintojo (duomenys neskelbtini) sugebėjimai ((duomenys neskelbtini)) neturėjo reikšmingos įtakos suvokti atliekamų veiksmų mechanizmą. Asmuo aiškiai suvokė savo daromus veiksmus, t. y. konkrečiai žinojo kam ir kaip yra naudojamas pultas, be to, išteisintasis su kitu bendrininku turėdavo aiškų tikslą – pagrobti iš užrakintų automobilių vertingesnius daiktus, kas patvirtina, jog asmuo, net ir su (duomenys neskelbtini), sugebėdavo ne tik sukurti elementarų nusikalstamos veikos darymo planą pasiskirstant vaidmenimis, bet nusikaltimų darymui panaudoti ir įrankius (priemones). Pažymėtina ir tai, kad minėtame Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendyje konstatuotas vagysčių būdas buvo naudojamas laikotarpiu (duomenys neskelbtini), į kurį įeina ir šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas įvykis, todėl tai tik patvirtina, kad A. Č. ne tik žinojo įvairius būdus įsibrauti į automobilius, bet juos sugebėdavo pritaikyti nusikalstamų veikų darymui.

28. Visos išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad A. Č. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, nenustatytu būdu sugadinęs transporto priemonės centrinę saugos sistemą, įsibrovė į UAB „A“ priklausantį automobilį, kurį pasikėsino pagrobti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, todėl jam kyla baudžiamoji atsakomybė pagal jam pareikštą kaltinimą, t. y. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalį.

Dėl skiriamos bausmės

29. Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

30. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

31. Byloje nustatyta, kad A. Č. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 187 straipsnio 1 dalis) ir pasikėsino padaryti vieną tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 3 dalis). Nenustatyta A. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kita vertus, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas A. Č. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgtina ir į tai, kad iki šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, A. Č. buvo teistas (duomenys neskelbtini) kartus, o didžioji dalis padarytų nusikalstamų veikų – vagystės, t. y. svetimo turto pagrobimas yra ne atsitiktinio pobūdžio, o pasirinkto kriminalinio gyvenimo būdas; taip pat asmuo ne kartą baustas ir administracine tvarka. Be to, A. Č. yra atlikęs ir griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, tačiau tai nuo naujų analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų darymo neatgrasė ir nesulaikė, todėl už nusikalstamų veikų padarymą skiriamos griežčiausios sankcijose numatytos bausmės, t. y. laisvės atėmimai. Sprendžiant dėl parenkamų bausmės dydžių, įvertinama tai, kad A. Č. iki nusikalstamų veikų padarymo niekur nedirbo, nevedęs, praeityje (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini), taip pat įvertintina, jog nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta didelė žala ir nekilo neatitaisomų pasekmių, todėl nustatomi artimi minimaliems sankcijose numatyti bausmių dydžiai: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimas 3 metams, o pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių rūšių ir dydžių bausmės atitiks tiek teisingumo, tiek proporcingumo principus bei atitiks realiai padarytų veiksmų pavojingumą ir asmens charakterizuojančius duomenis. Kadangi padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, t. y. A. Č. skiriama galutinė subendrinta laisvės atėmimo 3 metams bausmė.

32. Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat prašo pilnai tenkinti nukentėjusiojo L. D. ir UAB „A“ pareikštus civilinius ieškinius. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esantis UAB „A“ (duomenys neskelbtini) pareiškimas (1 t., b. l. 21) negali būti laikomas ir traktuojamas kaip civilinis ieškinys, todėl pareiškime nurodyta bendrovei padaryta 300 Eur turtinė žala nėra vertinama. Kita vertus, byloje taip pat yra nukentėjusiojo L. D. (duomenys neskelbtini) pareiškimas dėl civilinio ieškinio (1 t., b. l. 52), ir tos pačios dienos tyrėjos nutarimas pripažinti L. D. civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 53) dėl pastarajam padarytos 200 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos. Teisėjų kolegija vertina, kad atitinkamas civilinis ieškinys yra pagrįstas, dėl ko iš A. Č. nukentėjusiojo L. D. naudai priteistinas 200 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

33. Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 146-147), paskelbus šį nuosprendį panaikintina.

34. Daiktai, turėję reikšmės tirti ir nagrinėti nusikalstamoms veikoms, t. y. mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ – grąžintinas A. Č.; po atliktų objektų tyrimų likę daiktai – sunaikintini.

35. Šioje baudžiamojoje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo priteisti iš A. Č. patirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme.

36. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog išteisintasis neturėjo gynėjo advokato, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius A. Č. parinko gynėją advokatą Aleksandr Palamarčuk.

37. Byloje būtinybę skirti gynėją advokatą numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-462-873/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-523-988/2020). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo apeliacinės instancijos teisme iš A. Č. nepriteisiamos.

38. Pasisakant dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsižvelgtina į tai, kad A. Č. niekur nedirba, šiuo metu laikomas suėmime kitoje baudžiamojoje byloje, taip pat negauta duomenų, jog asmuo turėtų turto ar pajamų, todėl darytina išvada, jog A. Č. turtinė padėtis nėra gera, dėl ko valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų nuteistojo padėtį, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos patirtos bylą nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Loretos Masiulionytės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nuosprendį, kuriuo A. Č. išteisintas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 3 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies, panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį –

A. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

A. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. Č. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

A. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo asmens sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

A. Č. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti paskelbus šį nuosprendį.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. D. civilinį ieškinį (1 t., b. l. 52) tenkinti ir L. D. naudai iš A. Č. priteisti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) turtinės ir 100 Eur (vieno šimto eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

- mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ (vokas Nr. (duomenys neskelbtini)), grąžinti teisėtam savininkui – A. Č.;

- po atlikto objektų tyrimo kartoninę dėžę su objektais: du tamponų koteliai (vokas Nr. (duomenys neskelbtini)), plastikinis butelis (vokas Nr. (duomenys neskelbtini)), juostelė su mikrodalelėmis (vokas Nr. (duomenys neskelbtini)), perduotą saugoti (duomenys neskelbtini); po atlikto objektų tyrimo voką su A. Č. seilių lyginamuoju pavyzdžiu, atiduotą saugoti (duomenys neskelbtini); įvykio vietos apžiūros metu paimtą kvapo pėdsaką (stiklainis Nr. (duomenys neskelbtini)), foninį kvapą (stiklainis Nr. (duomenys neskelbtini)), perduotus saugoti (duomenys neskelbtini); po apžiūros likusį dujų balionėlį voke, perduotą saugoti (duomenys neskelbtini), sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.