Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Ivetos Galkevičienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 2 dalį subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 10 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių ir 5 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir pasiųstas atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendį;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 1 mėnesio ir 20 dienų laisvės atėmimo bausme (bausmę atliko 2023 m. lapkričio 3 d., teistumas neišnykęs);

5) Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. Ž. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir gailisi, parodė, kad tikslių įvykio aplinkybių neatsimena, bet galimai pranešime apie įtarimą nurodytu metu, t. y. 2023 m. gruodžio 17 d. vakare, buvo atėjęs pasivaikščioti į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ ir iš keityklos paėmė pluoštą kažkokių pinigų, tačiau jam nueinant, ant jo šoko kažkoks žmogus ir juos atėmė. Tiksliai visų įvykio aplinkybių jis neprisimena, nes buvo pavartojęs narkotinių medžiagų, tačiau prisimena faktą, kad taip buvo, neatsimena visų detalų. Elgėsi spontaniškai, pamatęs pinigus apsižiūrėjo, kad jo niekas nematė ir juos paėmė, o praeinantis žmogus netyčia pastebėjo (el. b. 1 t., b. l. 140–145).

Liudytoja E. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), valiutų keitykloje, klientų aptarnavimo vadybininke. 2023 m. gruodžio 17 d. apie 20 val., baiginėjant darbą ji turėjo suskaičiuoti per visą darbo dieną iškeistas įvairias valiutas. Suskaičiavus pinigus, esančius kasoje, ji juos padėjo ant stalo ir nuėjo atrakinti seifo, kad padėti pinigus į seifą. Staiga pastebėjo, kad kažkoks vyras nusiveja kažkokį vaikiną ir bėgdamas rėkia „Stok“, dar kažką rėkė, tačiau ką dar rėkė vyras nurodyti negali. Stebint tą vyrą pastebėjo, kad jis pasiveja vaikiną ir jie abudu nukrenta ant grindų, vyras bandė užlaužti vaikinui ranką, staiga pastebėjo, kad vyras paleidžia vaikiną ir jis nubėga, tačiau kur vaikinas nubėgo nurodyti negali. Atėjus vyrui, kuris buvo nusivijęs vaikiną, prie valiutos keityklos, kur ji dirba, jis jai padavė Turkijos Respublikos pinigus – liras, kurie buvo surišti gumyte ir jai pasakė, kad šitie pinigai yra pavogti iš jos skyriaus, kai ji buvo trumpam nusisukusi. Jai suskaičiavus paduotas, pavogtas Turkijos Respublikos liras, pastebėjo, kad yra visa suma t. y. 10 000. Padėkojus vyrui jis nuėjo, kur vyras nuėjo, iš šoko nurodyti negali, ji jo duomenų neklausė. Jai pinigai būtų pavogti, įmonei būtų padaryta 370 Eur žala (el. b. 1 t., b. l. 28–31).

Liudytojas D. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 17 d. apie 19 val. atvažiavo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Apsipirkus prekybos centre, laikant prekes rankoje, einant bendro naudojimo koridoriuje, pastebėjo, kad informacijos salelėje kažkoks vaikinas persisvėręs per salelės atramą įdėmiai žiūri ir tiesia ranką už atramos. Jam sušukus „ką darai“, vaikinas staiga atitraukė ranką iš už informacijos skyriaus atramos ir pastebėjo, kad rankoje laiko ryšulėlį pinigų. Jam sušukus „stok“, vaikinas staiga pradėjo bėgti, jam numetus rankose laikytus pirkinius, jis pradėjo bėgti paskui vaikiną ir jį sulaikė prie išėjimo. Tačiau vaikinas aktyviais veiksmais bandė ištrūkti iš jo rankų ir jie pargriuvo ant grindų, jis jį prispaudė savo kūnu, iš jo rankos išplėšė pagrobtą pinigų ryšulėlį ir šaukėsi pagalbos, tačiau į jo pagalbos šauksmą niekas nereagavo, o visi žmonės tik žiūrėjo arba vaikščiojo šalia. Kadangi jo vienoje rankoje buvo pagrobti pinigai ir į jo pagalbos šauksmą niekas nereagavo, o su viena ranka jam vaikiną buvo sunku laikyti, jis aktyviais veiksmais išsprūdo jam iš rankos ir pabėgo link įėjimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, o jis atsikėlęs nuo grindų nunešė pagrobtą pinigų ryšulėlį į pagrobimo vietą ir atidavė ten buvusiai darbuotojai. Tada pasiėmęs nuo grindų savo numestus pirkinius nuėjo į automobilį ir išvažiavo iš prekybos centro. Vaikino, kuris pagrobė pinigų ryšulėlį iš informacijos salelės, atpažinti negalėtų, nes jo veido bruožų nematė, viskas įvyko labai greitai (el. b. 1 t., b. l. 45–48).

2023 m. gruodžio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta – valiutos keityklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salelė, esanti prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). Protokole be kita ko nurodyta, kad apžiūros metu nustatyta, kad prekybos salelė yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis, kurios yra prekybos centre. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų nerasta, niekas nepaimta (el. b. 1 t., b. l. 13–15). Pridėta foto lentelė (el. b. 1 t., b. l. 16–21).

2023 m. gruodžio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 17 d. apie 20.30 val. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), nežinomas asmuo pasikėsino įvykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto vagystę iš įmonės prekybos vietos. Įmonė teikia valiutos keitimo paslaugas. Šias paslaugas įmonė teikia ir prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės darbuotoja E. N. 2023 m. gruodžio 17 d. apie 20.30 val. vykdė pinigų perskaičiavimą prieš darbo dienos pabaigą. Darbuotojai nusisukus, ji nepastabėjo, kaip pašalinis asmuo pagriebė iš valiutos dėžės, stovėjusios ant stalo, paketą su užsienio valiutos banknotais ir pabėgo. Asmens pagriebtame pakete buvo 10 000 Turkijos lirų. Įvykį matė prekybos centro lankytojas, jis pasivijo kaltininką, atėmė paketą su valiuta ir grąžino įmonės darbuotojai. Įmonė žalos nepatyrė. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pasikėsinimo pavogti įmonei priklausantį turtą, kurio vertė – 314,50 Eur (el. b. 1 t., b. l. 22–24).

2024 m. sausio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti trys vaizdo įrašai, pavadinimais „N87-2023-12-18 11.00.49.779“, „Suktukai-2023-12-18 11.02.14.286“, „-2A KS5-A20-2023-12-19 15.13.55.361“, kurie pateikti prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“.

Paleidus vaizdo įrašą pavadinimu „N87-2023-12-18 11.00.49.779“, nustatyta, kad vaizdo stebėjimo kamera filmuoja informacijos centro salelę, kurioje matosi skirtingose pusėse sėdintys du darbuotojai. Kairiajame viršutiniame kampe yra data ir laikas, t. y. 2023-12-17, 19:57:18, apatiniame kairiajame kampe yra užrašas „N87“. 18:57:24 matosi šalia informacinės salelės praeinantis juodai apsirengęs vaikinas su juodos spalvos kepure, ant kelnių per visą ilgį trys baltos spalvos juostos, kuris žiūri į informacinės salelės vieną darbuotoją ir pradeda vaikščioti aplink salelę ir stebėti. 19:57:42 viena iš informacinės salelės darbuotojų atsitraukia nuo kėdės ir kažką daro prie darbo vietos krašto, o vaikinas vaikšto aplinkui ir stebi. 19:57:56 vaikinas prieina prie informacinės salelės, užkiša ranką, nuo informacinės salelės stalo kažką paima ir pradeda eiti, šalia ėjęs vyras su dėžėmis rankose, numeta dėžes ant grindų, bando sulaikyti vaikiną ir abu nubėga už kameros filmavimo ribų. Vaizdo įrašas baigiasi 19:58:40.

Paleidus vaizdo įrašą, pavadinimu „Suktukai-2023-12-18 11.02.14.286“, nustatyta, kad vaizdo stebėjimo kamera filmuoja laiptus ir eskalatorius bei išėjimą iš prekybos centro per karuselines duris. Kairiajame viršutiniame kampe yra data ir laikas, t. y. 2023-12-17, 19:57:57, apatiniame kairiajame kampe yra užrašas „Suktukai“. 19:58:01 matosi, kad laiptais bėga tamsiai apsirengęs vaikinas su baltos spalvos juostomis ant kelnių, o eskalatoriumi bėga vyras su pilkos spalvos striuke. 19:58:08 tamsiai apsirengęs vaikinas įbėga į karuselines duris, o paskui jį vyras su pilkos spalvos striuke, vaikiną išsitraukia į prekybos centro vidų ir abu pargriūna ant grindų, vyras bando užlaužti vaikinui rankas. 19:58:24 vyras iš vaikino rankos kažką ištraukią, 19:58:33 vyras vaikiną paleidžia ir vaikinas nubėga už kameros filmavimo ribų, o vyras pakyla laiptais ir užeina už kameros filmavimo ribų. Vaizdo įrašas baigiasi 19:58:51.

Paleidus vaizdo įrašą pavadinimu „-2A KS5-A20-2023-12-19 15.13.55.361“ nustatyta, kad vaizdo stebėjimo kamera filmuoja koridorių, kairiajame viršutiniame kampe yra data ir laikas, t. y. 19:58:42, kairiajame apatiniame kampe yra užrašas „-2A KS5-A20“. 19:58:54 pro vaizdo stebėjimo kamerą prabėga tamsiai apsirengęs vaikinas, ant jo kelnių baltos spalvos juostos, rankoje jis laiko juodos spalvos kepurę. Vaizdo įrašas baigiasi 20:00:02 (el. b. 1 t., b. l. 49–51). Pridėta foto lentelė (el. b. 1 t., b. l. 52–57).

2024 m. sausio 2 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą buvo peržiūrėta ir apžiūrėta vaizdo medžiaga ir nustatyta, kad pagal veido bruožus, kūno sudėjimą, plaukų formą, nosies formą nusikalstamą veiką padarė R. Ž., gyvenantis (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 58–59).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, nustatytų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, nedidelės vertės turtas – kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. Ž. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Įvertinęs kaltinamojo ir liudytojų nurodytas aplinkybes, pasikėsinto pagrobti turto suradimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, jog siekia pagrobti svetimą turtą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas nepažįstamo asmens.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, kad veika neturi kvalifikuojančių požymių, o turto vertė sudaro 314,50 Eur, t. y. viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, darytina išvada, kad R. Ž. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. Ž. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. 1 t., b. l. 163–166).

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. Ž., veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis). Pasikėsintas pagrobti turtas – pinigai, t. y. 10 000 Turkijos lirų, kurių vertė 314,50 Eur – grąžinti savininkui.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Ž. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), be kita ko, ir už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (teistumas neišnykęs) (el. b. 1 t., b. l. 119–131). Paskutinių 5 metų laikotarpiu jis itin daug kartų baustas administracine tvarka, dalis paskirtų baudų yra nesumokėtos (el. b. 1 t., b. l. 77–100). „Sodros“ duomenimis kaltinamasis nedirba (el. b. 1 t., b. l. 75–76), registruotas Užimtumo tarnyboje (el. b. 1 t., b. l. 104). Nors R. Ž. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad gydėsi psichiatrinėje ligoninėje ir priklausomybių ligų centre, tačiau byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. Ž. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 36 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei įvertinus tai, kad jo nusikalstamas elgesys kartojasi, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

R. Ž. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, kardomosios priemonės paskirtos nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, byloje daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, byloje civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 36 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Ž. paskirti galutinę bausmę – 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2) V. S. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu 8 66 360 132;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės data;

4) nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodamas teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdamas teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.