Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-172-312/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-03-30
Bylos Nr.: 1A-172-312/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-20162-2019-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Darius Pranka, Paulius Veršekys
Nuteistasis: T. A. Č.
Nukentėjusysis: G. D.
Advokatai: Mindaugas Barkauskas

Kategorijos

1.2.14.1.2.3Automobilio vagystė (BK 178 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-172-312/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20162-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.3. 1.2.23.1.1. 1.2.23.1.2.; 2.4.6.4.2.; 2.4.6.4.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės - Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Prankos ir Pauliaus Veršekio,

sekretoriaujant Violetai Budžienei,dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei,nuteistajam T. A. Č. ir jo gynėjui advokatui Mindaugui Barkauskui,nukentėjusiajam G. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. A. Č. gynėjo Mindaugo Barkausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalį vienerių metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros; BK 259 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio (2500 eurų) bauda; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 MGL dydžio (1000 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtos bausmės subendrintos jas sudedant, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams be intensyvios priežiūros ir 70 MGL dydžio, tai yra 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) eurų bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, į bausmės laiką T. A. Č. įskaityta jo laikinojo sulaikymo laikas – viena diena, kas prilyginama 2 MGL dydžiui, galutinė neatliktos bausmės – baudos dalis nustatyta 68 MGL dydžio, tai yra 3400 (trys tūkstančiai keturi šimtai) eurų.

Iš T. A. Č. priteista 15 344 (penkiolika tūkstančių trys šimtai keturiasdešimt keturi) eurai turtinės žalos ir 1000 (vienas tūkstantis) eurų neturtinės žalos atlyginimo G. D., taip pat 5 procentai metinių palūkanų, jas skaičiuojant nuo teismo nustatyto termino turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, tai yra po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuo 19 (devynioliktojo) mėnesio iki visiško žalos atlyginimo.

Vietoje intensyvios priežiūros T. A. Č. paskirti įpareigojimai: - per pirmą šio nuosprendžio vykdymo mėnesį atlyginti nukentėjusiajam G. D. 12 000 Eur (dvylika tūkstančių eurų) nuosprendžiu priteisiamos turtinės žalos, o likusią priteisiamą turtinės žalos dalį – 3 344 Eur (trys tūkstančiai trys šimtai keturiasdešimt keturis eurus) atlyginti mokant nuo antrojo nuosprendžio vykdymo mėnesio po 304 Eur (trys šimtai keturi eurus) kas mėnesį ir per sekančius vienuolika šio nuosprendžio vykdymo mėnesių visiškai atlyginti šiuo nuosprendžiu priteisiamą turtinę žalą; - nuosprendžiu priteistą neturtinę žalą atlyginti per šešis mėnesius, pradedant nuo 13 (tryliktojo) mėnesio po šio nuosprendžio įsiteisėjimo; - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus tas, kurias paskyrė gydytojas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Tomas A. Č. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad pagrobė automobilį, t. y. jis 2019 m. gegužės 14 d., apie 23.10 val., (duomenys neskelbtini), įsėdęs į neužrakintą G. D. priklausantį 8000 eurų vertės automobilį Alfa Romeo Spider, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei jo viduje aptikęs užvedimo spynelėje įstrigusį raktą, automobilį užvedė bei juo pasišalino ir taip automobilį pagrobė.

2. Jis taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y. jis 2019 m. gegužės 14 d., 14.28 val., Pelesos g. 7, Vilniuje esančioje vaistinėje „Širdažolė”, panaudojęs suklastotą receptą, išrašytą L. P. vardu, neturėdamas teisinio pagrindo, tai yra gydytojo paskyrimo vartoti psichotropinį vaistą, savo poreikiams įgijo – 0,060 g psichotropinių medžiagų alprazolamo (Xanax 1 mg), kurių dalį – 0,002 g (2 tabletes Xanax 1 mg) laikė ir gabeno automobilyje Alfa Romeo Spider, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. gegužės 15 d., 11,00 val., kai automobilio apžiūros metu jas po vairuotojo sėdyne ant kilimėlio rado ir paėmė policijos pareigūnai. Kitą dalį - 0,010 g psichotropinės medžiagos alprazolamo (10 tablečių Xanax 1 mg) jis laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. gegužės 23 d., 10.30 val., kai kratos metu šias psichotropines medžiagas kambaryje, spintelės stalčiuje, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. Jis taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y. jis savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisinio pagrindo, tai yra gydytojo paskyrimo vartoti psichotropinį vaistą, laikė nenustatytomis aplinkybėmis savo poreikiams įgytas psichotropines medžiagas – 0,005 g alprazolamo (10 tablečių Xanax 0,5 mg) iki 2019 m. gegužės 23 d., 10.30 val., kai jas kratos metu virtuvės spintelėje rado ir paėmė policijos pareigūnai

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistojo T. A. Č. gynėjas advokatas Mindaugas Barkauskas (toliau ir – apeliantas) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti. T. A. Č. veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į BK 187 straipsnio 1 dalį, paskirtos bausmės nekeisti. Už nusikalstamą veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirti 50 MGL baudą, jos dydį sumažinant vienu trečdaliu. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirti laisvės apribojimo bausmę 9 mėnesiams, jos trukmę sumažinant vienu trečdaliu. Paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje subendrinti apėmimo būdu, o vėliau sudėti su bausme paskirta už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams be intensyvios priežiūros ir 33 MGL dydžio baudą. Išieškoti iš T.A. Č. 12061,20 eurų turtinės žalos ir 300 eurų neturtinės žalos atlyginimą G. D.. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Arba Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirti 50 MGL baudą, jos dydį sumažinant vienu trečdaliu. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirti laisvės apribojimo bausmę 9 mėnesiams, jos trukmę sumažinant vienu trečdaliu ir paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, o vėliau subendrinti bausmių sudėjimo būdu su bausme skirta už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą ir T. A. Č. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams be intensyvios priežiūros ir 33 MGL dydžio baudą. Išieškoti iš T.A. Č. 8000 eurų automobilio vertės turtinės žalos ir 300 eurų neturtinės žalos atlyginimą G. D.. Skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.

Šalies argumentai

4.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai T. A. Č. veiką kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip automobilio vagystę. Nurodo, kad vagystė tai tyčinis neatlygintas svetimo automobilio užvaldymas pasisavinimo tikslu. Pažymi, kad esminis vagystės požymis yra svetimo turto pagrobimas. Tai reiškia, kad net nustačius faktą, jog kaltinamasis be nukentėjusiojo žinios paėmė jam priklausantį automobilį, turi būti nustatyti faktiniais duomenimis pagrįsti subjektyvieji veikos požymiai, patvirtinantys kaltininko ketinimą jį pagrobti. Teigia, kad pagrobimo sąvokos turinys yra platesnis nei vien tik fizinis svetimo turto užvaldymas, nes pagrobimu nukentėjusiajam ne tik atimama galimybė turtą valdyti bei juo naudotis, bet ir disponuoti arba ji apsunkinama. Tai reiškia, kad pagrobdamas svetimą turtą kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos.

4.2. Ne mažiau svarbu ir tai, kad veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnį gali turėti įtakos kaltininko veiksmų su paimtu turtu turinys, kuriais remiantis atskleidžiamas ir subjektyviųjų požymių turinys, patvirtinantis ar turto paėmimas buvo ar nebuvo susijęs su ketinimais jį pasisavinti.

Šalies argumentai

4.3. Teigia, kad nepaisant teismų praktikoje esančių skirtumų apibrėžiant turto pagrobimo sąvoką, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, bet pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, tai yra kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė.

4.4. Nurodo, kad remiantis kasacinio teismo praktika, vagystei būdinga tai, kad kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą ir to norėjo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012; 2K-282/2012). Arba kaltininkas suvokė, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui ir to norėjo (kasacinė nutartis Nr. 2K-6/2012). Pabrėžia, kad nustačius neteisėtą svetimo turto paėmimą, bet nenustačius tyčios, nukreiptos į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam padarymą, gali būti laikoma, kad veika neatitinka turto pagrobimo požymių BK 178 straipsnio prasme. Jeigu kaltininkas akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai, turi tikslą vėliau jį grąžinti arba kitaip nesiekia jo pasisavinti, tokia veika nesudaro visų šio nusikaltimo sudėties požymių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012; 2K-108/2013; 2K-63-648/2016).

4.5. Teigia, kad įvertinus T. A. Č. veiksmus ir kaltę, akivaizdu, jog jis 2019 m. gegužės 14-15 dienomis neturėjo tikslo pasisavinti svetimą turtą. Nurodo, kad nuteistasis neplanavo vogti automobilio, tokiam veiksmui nesirengė, automobilį pastebėjo atsitiktinai, neatliko jokių įsilaužimo veiksmų, o tikslas buvo automobilį apžiūrėti. Pažymi, kad T. A. Č. tiesiog atidarė neužrakintas duris, variklį užvedė spynelėje buvusiu jo rakteliu, automobiliu važiavo pagrindinėmis miesto gatvėmis, kurios filmuojamos ir puikiai apšviestos, o jo maršrutas negali būti apibūdinamas kaip siekiantis išvengti policijos ar kitų tarnybų. Be to, jo kelionės tikslas nebuvo slėptuvė ar kita sunkiai nustatoma vieta. Pabrėžia, kad jeigu kaltininkas planuoja pasisavinti automobilį ir naudotis juo kaip savu, jis siekia pasišalinti iš įvykio vietos kuo skubiau ir mažiausiai aplinkiniams pastebimu maršrutu. Nurodo, kad šioje byloje buvo priešingai. Remiantis Žemaitijos g. esančių vaizdo kamerų įrašais, matyti, kad nuteistasis kartu su A. M. pakankamai ilgai sėdi automobilyje, neatlieka jokių veiksmų, kurie leistų bent spėti, jog jis ketina automobilį pagrobti. Tai patvirtina ir liudytojos M. L. D. parodymai, kuriuose ji teigė, kad eidama namo, pamatė G. D. automobilyje sėdinčius žmones – vaikiną ir merginą.

4.6. Pažymi, kad nuteistasis neginčija objektyviųjų veikos požymių – automobilio paėmimo be savininko sutikimo fakto. Apklausos metu jis nurodė, kad jo tikslas buvo išbandyti retą automobilį ir po to grąžinti jį į vietą. Apelianto vertinimu, teismas priimdamas sprendimą veiksmus vertinti kitaip, turi pareigą tokius parodymus paneigti. Tai, kad jis neketino vogti automobilio ir tik ketino juo pasivažinėti patvirtino ir vienintelė įvykį mačiusi ir jame dalyvavusi liudytoja A. M., tačiau pirmosios instancijos teismas jos parodymų apskritai nevertino, taigi, juos atmetė ir jais nesivadovavo, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punktui.

4.7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas T. A. Č. poziciją, kad vogti jis neketino, o jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip svetimo turto sugadinimas, pažymėjo, kad kaltinamasis nurodė, jog jis neturėjo ketinimų tą automobilį suniokoti ir neturi paaiškinimo kodėl taip padarė. Pažymi, jog ta aplinkybė, kad T. A. Č., važiuodamas automobiliu, jį stipriai apgadino, o vėliau jau tyčiniais veiksmais apdaužė, rodo jo logiškai sunkiai suvokiamos tyčios staigų susiformavimą įvykio vietoje, todėl ir jo veika bei tokius veiksmus lydintys subjektyvieji požymiai turėtų būti vertinami pagal kilusias pasekmes, o ne pagal išankstinį tikslą nusikalsti, kuris šioje byloje nebuvo nustatytas.

4.8. Pažymi, kad tiesiogiai padarytos žalos dydis siekia 12 061, 20 eurų, nes būtent tiek yra vertas automobilio atstatymas į buvusią padėtį prieš jo sugadinimą, jeigu vertinti, kad jis buvo sugadintas. Apklausiamas teisme G. D. pats nurodė, kad jam reikalinga, jog automobilis būtų toks, koks buvo iki momento, kai juo 2019 m. gegužės 14 d. iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo T. A. Č. ir jį sugadino, bet ne sunaikino, kadangi automobilį galima atstatyti pagal kartu su civiliniu ieškiniu pateiktą tuo užsiimančios bendrovės remonto sąmatą. Atsižvelgiant į subjektyviuosius požymius, teismas turėjo kvalifikuoti veiką pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Visgi, pirmosios instancijos teismas ne tik to nepadarė, tačiau nuosprendyje nurodė, jog automobilio vertė yra 8000 eurų, todėl kyla klausimas ne tik dėl veikos teisinio vertinimo, tačiau ir padarytos žalos dydžio.

4.9. Pažymi, kad pagal pirmosios instancijos teisme nustatytas aplinkybes T. A. Č. pripažįsta G. D. padarytą turtinę žalą – 12 061,20 eurų ir yra pasirengęs ją atlyginti, jis niekada neginčijo šios sumos ir nekėlė abejonių dėl civilinio ieškovo pateiktos automobilio remonto sąmatos. Teismui konstatavus, jog pagrobto automobilio vertė yra 8000 eurų ir šį automobilį T. A. Č. pavogė, akivaizdu, jog padarytos turtinės žalos dydis irgi yra 8000 eurų.

4.10. Mano, kad skundžiamame nuosprendyje teismas padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes aukščiau aptarti duomenys leidžia teigti, jog padarytas nusikaltimas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje bei padaryta 12 061,20 eurų turtinė žala. Priešingu atveju, aukštesniajam teismui nusprendus, jog keisti nuosprendžio dalies dėl veikos kvalifikavimo nėra pagrindo, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl turtinės žalos nustatymo, nes pagal nuosprendžio išvadą G. D. automobilio vertė yra 8000 eurų, taigi, tokio dydžio ir padaryta turtinė žala.

4.11. Nurodo, kad civiliniame ieškinyje išdėstyti ir kitokio pobūdžio reikalavimai, tokie kaip turto vertinimo, garažo nuomos išlaidos, o taip pat negautos pajamos kurių bendra suma siekia net 3262,80 eurų. Apelianto manymu, nors pirmosios instancijos teismas juos tenkino, tačiau ši civilinio ieškinio dalis ir dėl jos padarytos teismo išvados yra nepagrįstos.

4.12. Remiantis kasacinio teismo praktika atlyginama gali būti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151-222/2015). Pažymi, kad baudžiamajame procese nuostoliai ar negautos pajamos negali būti pripažinti kaip padaryta žala. Teigia, kad civilinio ieškovo prašomos atlyginti turto vertinimo ir saugojimo išlaidos, geriausiu atveju, galėtų būti pripažintos proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio 3 ir 5 punkto pagrindu, tačiau šioje byloje tai nebuvo padaryta, o civilinio ieškinio dalimi jos būti negali, todėl pirmosios instancijos teismas civiliniame ieškinyje nurodytas minėtas išlaidas priteisė nepagrįstai.

Šalies argumentai

4.13. Nurodo, kad nuosprendžiu priteistas 1000 eurų neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis, jo nepagrindžia faktinės aplinkybės, jis prieštarauja teismų praktikai. Pažymi, jog teismų praktika vagystės atveju dėl neturtinės žalos atlyginimo yra gana skurdi, nes įprastai tokiose bylose toks reikalavimas nėra reiškiamas. Vienintelėje kasacinėje byloje, kurią apeliantui pavyko rasti, nukentėjusiajam buvo priteistas 1000 eurų neturtinės žalos dydis (kasacinė nutartis Nr. 2K-66-976/2019), tačiau minimos bylos aplinkybės kardinaliai skiriasi nuo šios bylos. Teigia, kad paminėtoje byloje automobilis buvo pavogtas nukentėjusiųjų akivaizdoje, naudojant apgaulę ir apsimetant policijos pareigūnais bei nukentėjusius surakinant antrankiais, todėl jie tikrai išgyveno potyrius, atitinkančius neturtinės žalos požymius.

4.14. Pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, svarbu atsižvelgti ir į nukentėjusio ir jo giminaičio G. D. veiksmus, siekiant apsaugoti savo turtą. Kaip paaiškėjo nagrinėjant bylą, automobilis kelias paras stovėjo atrakintas, o variklio užvedimo spynelėje buvo paliktas įstrigęs raktas, taigi, į jį bet kas ir bet kada galėjo patekti. Apklaustas G. D. netgi nurodė, kad atrakintas automobilis netilpo į saugesnę vietą kieme, juo labiau jam nekilo mintis niekaip neapsaugoto automobilio pergabenti į jo saugojimo vietą garaže, kur, anot nukentėjusiojo, jis ir buvo laikomas. Apelianto vertinimu, šios aplinkybės patvirtina nukentėjusiojo ir jo giminaičio neatsakingą bei abejingą požiūrį į turto apsaugą, tokio vertingo turto laikymo vietos parinkimą, todėl verčia abejoti išgyvenimų nuoširdumu bei neturtinės žalos reikalavimo dydžiu. Taip pat šios aplinkybės patvirtina, kad dalį žalos turi prisiimti pats nukentėjusysis ar jo leidimu nerūpestingai turtu besirūpinęs giminaitis, nes pareiga elgtis rūpestingai, prižiūrėti savo turtą, taikoma visiems asmenims. Nurodo, kad nepaisant nuosprendyje išdėstytų motyvų, apelianto vertinimu, šiuo atveju nebuvo jokių išskirtinių išgyvenimų dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl maksimalus dydis neturėtų viršyti 300 eurų.

4.15. Taip pat apeliantas nesutinka su paskirta bausme dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, nes ji per griežta. Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nenurodė kuo rėmėsi individualizuodamas bausmę dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje padarytų nusikalstamų veikų padarymo bei kodėl parinko bausmės rūšį – baudą bei konkretų jos dydį. Teigia, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme numatytas optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis bei dydžius bei teismui parinkti proporcingą ir teisingą bausmę.

Šalies argumentai

4.16. Pabrėžia, kad skirdamas T. A. Č. už nesunkų nusikaltimą 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą, o už baudžiamąjį nusižengimą 20 MGL (1000 eurų) dydžio baudą, kurias subendrinus jam skirta 3500 eurų bauda, teismas visiškai neatsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, jo finansinius įsipareigojimus dėl aukštojo išsilavinimo bei pačiu nuosprendžiu paskirtus turtinius įpareigojimus.

4.17. Nurodo, kad nors nuteistasis dirba (atlyginimas siekia 488 eurų) ir už gerai atliktą darbą yra skatinamas, tačiau jo pajamos nėra tokios didelės, jog leistų laiku sumokėti paskirtą baudą, nekalbant apie civilinio ieškinio atlyginimą. Be to jis mokosi Vilniaus universitete, studijų metinė kaina – 1248 eurų.

4.18. Teigia, kad T. A. Č. neteisėtai disponavo medikamentais, kurie buvo skirti ne svaigintis, o kaip priemonė, padedanti jam adekvačiai suvokti realybę ir valdyti save dėl kylančių psichiatrinių problemų. Nurodo, kad šios aplinkybės jokiu būdu nešalina jo atsakomybės, tačiau byloje nustatytas faktas, jog iš karto po sulaikymo T. A. Č. kreipėsi į medikus ir šie skyrė analogišką vaistinį preparatą kaip „Xanax“ patvirtina, kad jam tiko minėtas preparatas, nors jis ir buvo gautas pasinaudojus kitam asmeniui išrašytu receptu.

4.19. Nurodo, kad byloje nagrinėjami įvykiai paskatino T. A. Č. keisti požiūrį į gyvenimą, pripažinti sveikatos problemas ir kreiptis į medikus. Be to, jis atnaujino apleistas studijas, susirado darbą ir iki šiol toje pačioje darbovietėje sėkmingai dirba.

4.20. Apelianto teigimu, jeigu byla dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis būtų nagrinėta atskirai, būtų visos sąlygos bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei taikyti BK 64¹ straipsnį. Mano, kad pagal visas skunde išvardytas ir byloje nustatytas aplinkybes yra pagrindas T. A. Č. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, ta apimtimi, kiek bausmė būtų mažintina jeigu būtų taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirti minimalią bausmę, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ją mažinant vienu trečdaliu. Už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė.

4.21. Apelianto vertinimu, teismas bendrindamas bausmes, jas sudėjo, tačiau nenurodė kodėl dvi nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, yra vertinamos kaip padarytos esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Mano, kad šios veikos pagal nustatytas aplinkybes, turi būti vertinamos kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, nes atliktos tais pačiais T. A. Č. veiksmais – laikant jas savo namuose, iki jos buvo paimtos vieno ir to paties veiksmo – policijos pareigūnų atliktos kratos metu. Taigi, bausmės turi būti bendrinamos apėmimo būdu.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Iš pateikto T. A. Č. gynėjo advokato M. Barkausko apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu - prašo perkvalifikuoti nuteistojo veiką, tinkamai išspręsti su civiliniu ieškiniu bei paskirtomis bausmėmis susijusius klausimus.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, apeliaciniame skunde išdėstytus bei teismo posėdyje išsakytus proceso dalyvių argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas T. A. Č. pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nes jo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. A. Č. pagrobė automobilį, t. y. įsėdęs į G. D. priklausantį 8 000 Eur vertės automobilį ,,Alfa Romeo Spider“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei jo viduje aptikęs užvedimo spynelėje įstrigusį raktą, automobilį užvedė ir juo pasišalino.

10. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad T. A. Č. neturėjo siekio pavogti minėtą automobilį, todėl šiuo atveju negalima nustatyti nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymius. Išanalizavus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus matyti, jog liudytojas P. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad T. A. Č. teigė, jog jis iš pradžių galvojo automobilį grąžinti, tačiau automobilį sudaužius žiede, nusprendė nebegrįžti atgal (t. 1, b. l. 174). Nors liudytoja A. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad nuteistasis teigė, jog jie tik apsuks ratą ir grįš (t. 3, b. l. 192), ikiteisminio tyrimo metu liudytoja ne kartą parodė, kad ji bandė perkalbėti nuteistąjį ir skatino jį išlipti iš automobilio, tačiau, ką į tai atsakė nuteistasis, nepamena (t. 1, b. l. 191; t. 3, b. l. 45). Gynėjas taip pat nurodo, kad jei kaltininkas planuoja automobilį pasisavinti ir naudotis juo kaip savu, jis siekia iš įvykio vietos pasišalinti kuo skubiau ir kuo mažiau pastebimu aplinkiniams maršrutu. Šiuo atveju sutinkama, kad įsėdęs į automobilį ,,Alfa Romeo Spider“, T. A. Č. neskubėjo. Bylos medžiagoje esančių liudytojų, nuteistojo parodymų turinys atskleidžia, kad nuteistasis su drauge automobilyje sėdėjo apie 20 minučių, jie nesislėpė, elgėsi be baimės (t. 1, b. l. 158; t. 3, b. l. 76, 192). Taip pat kitų objektų apžiūros protokole ir fotolentelėje Nr. 1 užfiksuota, kad pirmiausia nuteistasis išvažiavo iš Žemaitijos gatvę, po to pasuko į Pylimo gatvę (t. 1, b. l. 47, 49-50). Vėliau nuteistasis važiavo Savanorių prospektu - liudytoja J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilyje ,,Alfa Romeo Spider“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pastebėjo sėdinčius du žmones - keleivio vietoje sėdėjo mergina. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog liudytoja J. M. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, parodė, kad automobilis ganėtinai greitai pravažiavo sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, nuvažiavo tiesiai link Savanorių prospekto žiedo. Vairuotojui persirikiavus ir pradėjus važiuoti link Lazdynų mikrorajono, liudytoja mirksėjo vairuotojui tolimosiomis žibintų šviesomis, kad pastarasis sustotų, tačiau vairuotojas nereagavo ir staigiai nusuko į Vakarinį aplinkkelį. Automobiliui atsitrenkus į šaligatvio bortą vairuotojas nesustojo, nors automobilio detalės ėmė byrėti, rūko dūmai (t. 1. b. l. 166; t. 3, b. l. 190).

11. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes galima daryti išvadą, kad T. A. Č. iš tiesų spontaniškai nusprendęs patikrinti, ar automobilio durelės yra atidarytos, įsėdo į automobilį ir jame buvo tam tikrą laiko tarpą. Tačiau vėlesnė jo veiksmų seka atskleidžia subjektyviąją inkriminuojamo nusikaltimo pusę – T. A. Č. sudaužęs automobilį žiede, nusprendė jo nebegrąžinti (liudytojo P. M. parodymai), nors liudytoja A. M. skatino nuteistąjį išlipti iš automobilio, jis to nepadarė, o ką pastarasis liudytojai atsakė, ji nepamena. Šiuo atveju pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja A. M. pakeitė savo nuoseklius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir tik teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nuteistasis teigė, kad tik apsuks ratą ir grįš automobiliu atgal. Nors T. A. Č. tik pradėjęs važinėti automobiliu buvo senamiestyje ir apskritai, miesto ribose, vėliau jo maršrutas pasikeitė – jis pasuko link Vakarinio aplinkkelio, po to privažiavo miško keliuką ir važiuodamas žvyrkeliu, tęsė savo kelionę. Be to, nuteistasis vairavo greitai, jis pravažiavo raudoną šviesoforo signalą, nereagavo į liudytojos J. M. perspėjimą sustoti, priešingai, tik padidino greitį ir staigiai pasuko link miesto pakraščio. Taigi, nesutiktina su apelianto teiginiu, jog T. A. Č. važiavo pagrindinėmis vaizdo kameromis filmuojamomis ir puikiai nakties metu apšviestomis miesto gatvėmis – liudytojas P. M. ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad T. A. Č. paprašė jo atvykti ir parvežti jį namo nurodydamas, jog reikia atvykti prie aplinkkelio, važiuoti miško keliuku (žvyrkeliu). Už 50 m tamsoje liudytojas pamatė T. A. Č., matė tik galinius automobilio žibintus (t. 1, b. l. 174; t. 3, b. l. 191). Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobiliu atsitrenkus į medį, nuteistasis ją vedė miško keliu (t. 1. b. l. 191; t. 3, b. l. 45). Be to, BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad automobilis ,,Alfa Romeo Spider“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rastas važiuojant link (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 16). Dėl šios priežasties manytina, kad T. A. Č. kaltė pasireiškė staiga atsiradusia tyčia, nes byloje esančiais įrodymais nenustatyta, kad tarp nusikalstamo ketinimo pagrobti svetimą turtą atsiradimo ir jo realizavimo būtų praėjęs ilgas laiko tarpas.

Žemesnės instancijos teismas

12. Taip pat apygardos teismas pažymi, jog liudytojas P. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad susitikus kitą dieną po įvykio T. A. Č., jis buvo pasikeitęs šukuoseną, atrodo, buvo nuskusta barzda. Nuteistasis liudytojui nurodė, kad socialiniame tinkle ,,Facebook“ buvo išplatintos jo nuotraukos, vaizdo įrašai, todėl jis nusprendė apsikirpti, tikėdamasis, kad jo niekas neatpažins (t. 1, b. l. 174). Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme liudytojas P. M. papildomai parodė, kad nuteistasis buvo juodais poilgiais plaukais, o kitą dieną jis nusidažė plaukus šviesiai ir juos nusikirpo (t. 3, b. l. 191). Tačiau nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kitą dieną po įvykio nusikirpo plaukus, nes turėjo eiti į teismą liudyti, be to, ilgą laiko tarpą nusikirpti plaukus prašė mama (t. 3, b. l. 77). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis pakeitė savo parodymus - jis parodė, kad plaukus nusikirpo, nes ruošėsi darbo pokalbiui (t. 3, b. l. 188).

13. Be kita ko, T. A. Č. parodė, kad neturėjo galimybės susisiekti su automobilio savininku ir tartis dėl žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 83, 95). Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog nuteistojo atlikti veiksmai vėl suponuoja kitokių išvadų darymą. Liudytojas P. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad jis skatino nuteistąjį prisipažinti, kitą dieną pamatęs socialiniame tinkle ,,Facebook“ esantį įrašą dėl automobilio vagystės, taip pat kalbėjo su T. A. Č. dėl prisipažinimo padarius nusikaltimą. Tačiau to nepadarius nuteistajam, liudytojas po savaitės paskambino tyrėjai ir pranešė apie įvykį (t. 3, b. l. 191). Taip pat pats nuteistasis teismo posėdžio metu neginčijo to, kad būtent jis po įvykio paskambino liudytojui P. M., paliko automobilį stovėti miške ir pasišalino iš įvykio vietos, prieš tai spirdamas į automobilio stiklą ir padėdamas šaką ant automobilio (t. 3, b. l. 188). Minėta, jog T. A. Č. taip pat buvo pakeitęs išvaizdą, todėl visos pirmiau išvardintos faktinės aplinkybės paneigia nuteistojo išsakytą poziciją dėl noro tartis su automobilio savininku.

14. Įvertinusi T. A. Č. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, tiek objektyviąją, tiek ir subjektyviąją pusę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo veiksmai gali būti vertinami kaip nusikaltimas – vagystė, kadangi byloje nustatyta, jog T. A. Č. tikslas buvo neatlygintinai užvaldyti G. D. priklausantį automobilį ,,Alfa Romeo Spider“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), siekiant jį neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią.

Dėl civilinio ieškinio

15. Nukentėjusysis G. D. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį prašydamas priteisti iš nuteistojo 19 324 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 12 517 Eur tiesioginių nuostolių, 2807 Eur negautų pajamų ir 4000 Eur dydžio neturtinę žalą, taip pat 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (t. 1, b. l. 106-107).

16. Civilinis ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad G. D. patyrė 150 Eur turto vertinimo išlaidas, taip pat patirtos 325,80 Eur išlaidos dėl automobilio saugojimo garaže – šios išlaidos nebūtų patirtos, jei automobilis nebūtų sugadintas. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad G. D. nuo 2016 metų verčiasi individualia veikla, kuri apima senovinių automobilių nuomą įvairioms progoms ir renginiams. Pavogtas automobilis buvo nuomojamas, dėl to civilinis ieškovas prarado pajamas, kurias būtų uždirbęs, jei automobilis nebūtų sugadintas. Negautų pajamų suma – 2 807 Eur. Dėl neturtinės žalos atlyginimo G. D. nurodo, kad jis patyrė stresą, turėjo dėti pastangas rinkdamas ikiteisminiam tyrimui reikšmingą medžiagą, investavo laiką ieškodamas pagalbos ir asmenų, kurie galėjo turėti informacijos apie įvykį, taip pat automobilio praradimas lėmė dvasinius išgyvenimus dėl dalies gaunamų pajamų praradimo.

17. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies – nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui iš nuteistojo priteistas 15 344 Eur turtinės žalos atlyginimas, išdėstant šios sumos mokėjimą per vienerius metus, o prašomas 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis sumažintas ir priteista 1000 Eur dydžio neturtinė žala. Taip pat teismas priteisė 5 procentų metines palūkanas, skaičiuotinas nuo teismo nustatomo žalos atlyginimo termino pabaigos. Apygardos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

18. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

19. G. D. prašo, kad jam būtų atlyginta 15 344 Eur turtinė žala, kurią sudaro: automobilio remonto darbų sąmatoje numatyta suma – 12 061,20 Eur, turto vertinimo išlaidos – 150 eurų, garažo nuoma – 325,80 Eur bei negautos pajamos – 2 807 Eur.

20. 2019 m. gegužės 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilio kėbulas sugadintas, sulenktos kairės pusės vairuotojo durys, galinis sparnas, priekinis bamperis, galinis bamperis, apibraižytas visas kėbulas, sudaužytas priekinis stiklas ir įlenktas į saloną, sugadintas medžiaginis stogas, nėra abiejų išorinių veidrodėlių ir padaryti kiti sugadinimai, kurie taip pat užfiksuoti fotolentelėje Nr. 1 (t. 1, b. l. 21-22, 24-34). G. D. su civiliniu ieškiniu pateikė UAB ,,Temis“ remonto sąmatą, kurioje numatyta, kad remonto kaina – 12 061,20 Eur (t. 1, b. l. 112-116). Atsižvelgus į pirmiau nurodytas nuostatas, apygardos teismas daro išvadą, kad G. D. turi būti priteisiama remonto sąmatoje numatyta suma, nes turtinė žala atsirado dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų – T. A. Č. pavogė automobilį, atsitrenkė į medį, išdaužė automobilio langą ir paliko įvykio vietą. Vadovaujantis BPK 109 straipsniu gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Taigi, jei automobilis nebūtų pavogtas, jis nebūtų ir apgadintas. Taip pat teismas pažymi, kad nors turto vertinimo išlaidos ir garažo nuoma (iš viso – 475,80 Eur) pirmosios instancijos teismo galėjo būti pripažįstamos proceso išlaidomis, šiuo atveju tai neturi reikšmės – šie tiesioginiai nuostoliai atsirado būtent dėl nuteistojo atliktų veiksmų, kurie lėmė nusikalstamos veikos pasekmių atsiradimą.

21. Kita vertus, teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas G. D. nepagrįstai priteisė negautas pajamas. Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Esant pagrindui, teismai visada priteisia negautas pajamas baudžiamojo proceso tvarka, o priešingu atveju laikoma, kad yra formuojama klaidinga teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. AB-29-1. Teismų praktika. 2008, 29). G. D. kartu su civiliniu ieškiniu pateikė 2017-2018 metų individualios veiklos pajamų deklaracijas, kuriose iš tikrųjų nurodytos 2017-2018 metais gautos pajamos (t. 1, b. l. 110-111). Tačiau iš baudžiamojoje byloje esančių individualios veiklos pajamų deklaracijų negalima išskirti pajamų, kurios buvo gaunamos būtent iš pavogto automobilio nuomos. Kokiais duomenimis priteisdamas negautų pajamų vidurkį už 2017-2018 metus (2807 Eur) pirmosios instancijos teismas vadovavosi, nėra aišku. Negautos pajamos turi būti ne spėjamos, o realiai galimos, todėl baudžiamojoje byloje nesant duomenų, kurie tiksliai nurodytų negautų pajamų sumą, šios pajamos iš T. A. Č. yra nepriteisiamos, nors automobilis buvo nuomojamas.

22. Pagrįstai priėmus apkaltinamąjį nuosprendį nuteistojo atžvilgiu ir, be kita ko, patenkinus nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, esant nukentėjusiojo reikalavimui skaičiuoti ir procesines palūkanas, šias palūkanas, teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, turi priteisti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11-303/2019). Atsižvelgus į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.

23. Taip pat G. D. prašė, kad jam būtų atlyginta 4000 Eur neturtinė žala. Žemesnės instancijos teismas neturtinės žalos dydį sumažino iki 1000 Eur. Vis dėlto, teisėjų kolegijos nuomone, ši suma yra per didelė. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir priteisė aiškiai per didelę neturtinės žalos atlyginimo sumą, neatitinkančią tokios žalos nustatymo kriterijų.

24. Neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus.

25. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad G. D. dėl T. A. Č. padarytos nusikalstamos veikos patyrė stresą, nerimą, nepatogumų. Tačiau be dvasinio sukrėtimo, kuris būdingas kiekvienam nukentėjusiajam nuo nusikalstamos veikos, G. D. jokių reikšmingesnių aplinkybių, kurios pagrįstų prašomos neturtinės žalos dydį, nepateikė. Kiekvienas proceso dalyvis turi dėti pastangas vykstant baudžiamajam procesui, investuoti laiką. Be to, automobilis ,,Alfa Romeo Spider“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo rastas neužrakintas (automobilis gatvėje stovėjo neužrakintas net keletą dienų). Tai, kad buvo užstrigęs užvedimo raktas, nesuponuoja didesnio neturtinės žalos atlyginimo, priešingai, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas turėjo tuo pasirūpinti - automobilis turėjo būti laikomas saugomoje aikštelėje ar atlikti kiti veiksmai, kurie atitiktų rūpestingumo kriterijų.

26. Išanalizavus teismų praktiką teismas konstatuoja, kad G. D. priteisiant 300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą bus išlaikyta teisėtų interesų pusiausvyra tarp nuteistojo ir G. D. (Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-491/2016; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nuosprendis Nr. 1-999-865/2019). Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus nuteistojo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis).

27. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas įpareigojimus ir nustatydamas gana trumpus įpareigojimų atlyginti žalą terminus, nepakankamai įvertino kaltinamojo turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas, finansinius įsipareigojimus bei realią galimybę nurodytais terminais įvykdyti teismo paskirtus įpareigojimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis nors ir dirba, tačiau jo gaunamas darbo užmokestis nėra didelis, jis studijuoja mokamose studijose Vilniaus universitete, gyvena su tėvais, nuosavo turto neturi. Tokiu būdu, T. A. Č. skirtinas įpareigojimas - priteistos turtinės žalos atlyginimas, nustatant ilgesnį - vienerių metų terminą.

28. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaltinamajam paskyrė įpareigojimą per nustatyta terminą atlyginti nukentėjusiajam priteistą neturtinę žalą, kadangi pagal BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktą, teismas gali asmenį, kuriam yra paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigoti atlyginti tik nusikalstama veika padarytą turtinę žalą arba jos dalį. Taigi, BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytas įpareigojimas neturtinės žalos atlyginimui negali būti taikomas.

Dėl bausmės skyrimo už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką

29. Pirmosios instancijos teismas už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, skyrė minimalią 50 MGL dydžio (2 500 Eur) baudą, o už baudžiamąjį nusižengimą, įtvirtintą BK 259 straipsnio 2 dalyje – 20 MGL dydžio (1 000 Eur) baudą. Apygardos teismas nesutinka ne tik su baudos dydžiu, paskirtu už baudžiamąjį nusižengimą, bet ir parinkta bausmės rūšimi.

30. BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad bauda už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo 15 iki 500 MGL dydžio. Tačiau žemesnės instancijos teismas, už nesunkų nusikaltimą paskirdamas minimalų baudos dydį, neaišku dėl kokios priežasties už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nustatė didesnį baudos dydį, taip pat neaišku, kodėl neskyrė kitos bausmės, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Baudžiamasis nusižengimas yra mažiau pavojinga veika, baudžiamojo nusižengimo padarymas neužtraukia teistumo. Apygardos teismas nekartoja pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų faktinių aplinkybių dėl nuteistojo asmenybės, tačiau pabrėžia, jog nuo 2019 m. liepos 11 d. T. A. Č. yra gydomas pas psichiatrą (t. 2, b. l. 48), nuo to laiko jam skiriami psichotropiniai medikamentai, todėl negalima teigti, kad nuteistasis vartojo ,,Xanax“ tabletes nesant jokio pagrindo. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad iš dalies patenkinus G. D. civilinį ieškinį, nuteistasis pastarajam turės sumokėti nemažą pinigų sumą. Todėl teismas sprendžia, kad už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą T. A. Č. turi būti skiriama kita bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, papildomai nuteistąjį įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas), pakeičiant pirmosios instancijos teismo numatytus nepagrįstai trumpus įpareigojimų terminus.

31. Apeliantas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, prašo paskirtas bausmes už BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą sumažinti vienu trečdaliu, nes T. A. Č. prisipažįsta padaręs šias nusikalstamas veikas. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog BK 64¹ straipsnyje nustatyta taisyklė, kad tuo pačiu nuosprendžiu paskiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu tada, kai byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tuo atveju, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Dėl baudžiamosios bylos išnagrinėjimo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka nusprendžia bylą nagrinėjantis teismas esant šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, tai yra teismo prerogatyva.

32. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, be to, nei apeliantas, nei T. A. Č. neprašė taikyti aptariamo straipsnio, tačiau net ir tokiu atveju, paskirtų bausmių sumažinimas būtų neįmanomas, nes T. A. Č. neprisipažįsta dėl vagystės nusikaltimo padarymo, byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Baudžiamoji byla nėra išskirta, kaltinimas palaikomas dėl trijų nusikalstamų veikų (tarp kurių – vagystė), todėl nėra pagrindo T. A. Č. atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas.

Dėl bausmių bendrinimo

33. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad sutaptis yra ideali tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra jungiami bendro kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-242-303/2018).

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarytas 2019 m. gegužės 14 d., apie 23.10 val., o baudžiamasis nusižengimas, įtvirtintas BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarytas ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku. BK 259 straipsnio 1 dalyje esantis nusikaltimas padarytas panaudojus suklastotą receptą, išrašytą L. P. vardu, įgyjant 0,060 g psichotropinių medžiagų alprazolamo (,,Xanax“ 1 mg), kurių dalis – 0,002 g (2 tabletės ,,Xanax“ 1 mg) - buvo laikoma ir gabenama, o kita dalis - 0,010 g psichotropinės medžiagos alprazolamo (10 tablečių ,,Xanax“ 1 mg) buvo laikoma namuose. Baudžiamasis nusižengimas, numatytas 259 straipsnio 2 dalyje, padarytas kaltininko namuose, (duomenys neskelbtini), neturint gydytojo paskyrimo vartoti psichotropinį vaistą, laikant nenustatytomis aplinkybėmis savo poreikiams įgytas psichotropines medžiagas – 0,005 g alprazolamo (10 tablečių ,,Xanax“ 0,5 mg).

35. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, jog nusikalstamos veikos padarytos galimai skirtingu metu (baudžiamojo nusižengimo padarymo laikas nėra nustatytas), taip pat įgytas skirtingas kiekis psichotropinių medžiagų. Dėl to negalima konstatuoti, jog šios veikos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą (baudžiamojo nusižengimo padarymo laikas nežinomas) ir kad veikos labai skiriasi. Šiuo atveju, padarytos vienarūšės nusikalstamos veikos keliais savarankiškais veiksmais, todėl daroma išvada, kad idealios sutapties, darant nusikalstamas veikas, nebuvo. Teismui nustačius, jog padarytos nusikalstamos veikos sudaro realią sutaptį, taikoma BK 63 straipsnio 4 dalis, numatanti bausmių sudėjimą iš dalies.

36. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai paskirtos bausmės ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 2, 4 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 4 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo T. A. Č. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti ir T. A. Č. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio ir visiško bausmių sudėjimo būdais, prie griežtesnės bausmės, paskirtos už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, pridedant dalį bausmės, paskirtos už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką bei bausmę, po to pridedant bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir T. A. Č. paskirti subendrintą bausmę – 50 MGL dydžio, t. y. 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą ir laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant:

- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti priteistą turtinę žalą;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus tas, kurias paskyrė gydytojas.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, į paskirtąją bausmę – baudą T. A. Č. įskaityti jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. gegužės 23 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. (dvi dienas), kad atitinka 200 (du šimtus) eurų ir šia suma sumažinti paskirtos baudos dydį.

Priteisti iš T. A. Č. G. D. naudai 12 537 (dvylika tūkstančių penkis šimtus trisdešimt septynis) eurus turtinės žalos, 300 (tris šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, jas skaičiuojant nuo teismo nustatyto termino turtinei žalai atlyginti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėDarius PrankaPaulius Veršekys