Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, deklaravusi gyvenamąją vietą - Vilniaus m. sav., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, netekėjusi, turinti negalią, nedirbanti (darbo biržoje neregistruota nuo 2018-09-28), teista :

2016-09-07 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 199 str.2d. ,vadovaujantis LR BK 54 str.3d. , paskirta 1 m.6 mėn. laisvės apribojimo bausmė , pagal LR BK 259 str.2d. paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė. vadovaujantis LR BK 63 str.1d.5d.1,2p paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos paskiriant subendrintą 1 m.6 mėn. laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 64/1 str. paskirta bausmę sumažinta 1/3 ,paskiriant galutinę 1 m. laisvės apribojimo bausmę, bausmę atlikusi (2017-10-04 išregistruota iš probuojamųjų asmenų duomenų registro), teistumas neišnykęs.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ji, 2018-04-13, apie 01.10 val., Vilniuje, Geležinkelio g. 16, pribėgo prie ant suoliuko padėtos rankinės, priklausančios nukentėjusiajai D. B. L. ir pastarajai matant pagrobė iš rankinės piniginę, 15 eur vertės, kurioje buvo 170 eur grynųjų pinigų kupiūromis, 10 eur grynųjų pinigų monetomis, asmens tapatybės kortelę, išduotą nukentėjusios D. B. L. vardu, Vilniečio kortelę, tokiais savo veiksmais pagrobė nukentėjusiajai D. B. L. 195 eur priklausantį turtą

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad L. D. pagrobė nukentėjusiajai priklausančią piniginę. Nukentėjusioji D. B. L. parodė, jog kaltinamąją aptiko prie rankinės bekraustant. Nukentėjusioji nematė jos veido, matė tik užpakalį ir drabužius. Jos veidą pamatė, kaip jinai atsisuko ir parodė kitą piniginę. Už skverno mergina užsikišo piniginę. Ji, nukentėjusioji, suprato, kai kaltinamoji rausėsi rankinėje. Ji matė tai. Ji, nukentėjusioji, pribėgo ir grėbė už rankovės, kad atsiimti savo piniginę. Nukentėjusioji ją čiupo už kairės rankovės ir sakė, „atiduok mano piniginę“. Matė tik jos užpakalį, nugarą. Kada ją nučiupo už rankovės, jinai atsisuko, ir ją atpažino. Nukentėjusioji kaltinamąją pagavo, o jinai su dešine ranka atkišo kitą piniginę ir pasakė: „ar tai tavo piniginė?“ Kaltinamoji sakė, kad ji atsikabintų. Jinai paleista pabėgo, o žmogus kuris sėdėjo prie vaizdinės vyras, tas žmogus sakė, taigi jinai užsikišo už skverno pagrobtą piniginę. Nukentėjusioji tą tvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamoji to neneigė, kaltę pripažino. Visas įvykis trūko labai greitai, nukentėjusioji, pagrobus jos piniginę, tuoj nubėgo ieškoti pagalbos, pranešė patruliuojantiems pareigūnams, kurie sučiupo kaltinamąją. Visos aplinkybės rodo, jog buvo padaryta atviroji vagystė, tą patvirtino ir nukentėjusiosios D. B. L. parodymai, piniginės apžiūros protokolas, kaltinamosios L. D. parodymai, liudytojo E. V. parodymai.

Vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013). Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą.

Kaltinamosios L. D. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį kaip atviroji vagystė.

Vertindamas kaltinamosios L. D. parodymus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindo pripažinti, kad nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – dėl nusikalstamos veikos ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kadangi, kaip matyti, dėl pripažintų įrodytomis aplinkybių kaltinamoji prisipažino visiškai, o dėl juridinių klausimų ji gali ir nesuprasti veikų kvalifikacijų mechanizmo. Taip pat kaltinamosios L. D. atsakomybę lengvina tai, jog ji savo noru atlygino padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusioji D. B.- Lideikienė pareiškė civilinį ieškinį 195 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patikslino, jog turtinė žala jai atlyginta. Prie bylos prijungti dokumentai, rodantys, jog kaltinamoji L. D. atlygino nukentėjusiajai turtinę žalą per kelis kartus.

Dėl neturtinės žalos. LR CK6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala LR CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), todėl teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta byloje P. D. v.R.V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Ž. Ž. v. UAB „Ekstra žinios”, bylos Nr. 3K-3-393/2008, LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-417/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011. 2K-410/2013, 2K-244/2015). Vienas iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų, į kurį privalo atsižvelgti teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, yra žalą padariusio asmens kaltė, jos forma (tyčia ar neatsargumas). Konstatuojant kaltės formas, taikomi bendrieji deliktinės atsakomybės principai, įvertinamas asmens veiksmų kryptingumas ir turinys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju. Šiuo požiūriu pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutartyje Nr. 2K-470/2006: veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma kur kas didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl akivaizdu, kad, esant šiai kaltės formai, neturtinės žalos dydis atitinkamai mažesnis.

Kaltinamoji L. D. veikė tiesiogine tyčia, atvirai pagrobė iš vyresnio amžiaus moters piniginę su pinigais. Nukentėjusioji parodė, jog tąkart po vagystės neturėjo ko valgyti, jai teko skolintis pinigų, tai buvo jos pensija. Nukentėjusiajai 72 metai, ji turi fizinę negalią, pensiją gauna nedidelę, todėl tokia pinigų suma, kurią pagrobė kaltinamoji, jai ženkli. Po vagystės ji liko be pragyvenimo šaltinio, patyrė didelius nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jos sveikata, gyvenimo būklė.

Teismas atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes mano, jog priteisti neturtinę žalą tikslinga, tačiau atsižvelgdamas į teismų praktiką, taip pat, jog tai padarytas turtinis nusikaltimas, o ne nusikaltimas žmogaus sveikatai, neturtinę žalą mažina ir nukentėjusiosios naudai priteisia 400 EUR neturtinės žalos iš kaltinamosios L. D..

Už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, numatyta galimybė bausti bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Teismas, skirdamas kaltinamajai L. D. bausmę, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamoji įvykdė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei į tai, kad nenustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, taip pat įvertinama kaltinamosios asmenybę charakterizuojantys duomenys: vidurinio išsilavinimo, iš kaltinamosios žodžių: gyvenanti savarankiško gyvenimo namuose, netekėjusi, turinti 2 mažamečius vaikus, kurie įvaikinti, gyvenanti viena, turi neįgalumą dėl nervinių priepuolių ir šizofrenijos, bedarbė, darbo biržoje registruota, teista, administracine tvarka bausta (b.l. 54-60), gydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b.l. 68). Priklausomybės ligų gydymas, įskaita - negydyta, įskaitoje nėra (b.l.67). Tyrimo metu buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė ir byloje buvo gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 75U-II-140/2018,kurio išvadose konstatuojama, kad L. D. nusikalstamos veikos padarymo metu, t.y. 2018-04-13 , nustatomas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, kurie netrukdė jai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. L. D. šiuo metu nustatomas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, kurie netrukdo jai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. L. D. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas. L. D. dėl psichikos sveikatos būklės gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, būti apklausiama teismo posėdžio metu (b.l.97-101).

Prokuroras pasiūlė kaltinamajai už padarytą veiką skirti laisvės apribojimo bausmę. Pritartina šiai prokuroro pozicijai. Kaltinamoji nedirba, šiuo metu yra reabilitacijos centre, teismas įvertina, jog padarytas vienas turtinis nusikaltimas. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajai už padarytą veiką skirtina laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus ir draudimus.

Dėl kardomųjų priemonių

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji L. D. buvo laikinai sulaikyta 209-04-13 (b.l. 29-30). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę tikslinga įskaityti kaltinamosios L. D. laikinajame sulaikyme 2018-04-13 (vieną parą) išbūtą laiką.

Kitos kardomosios priemonės kaltinamajai nepaskirtos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

L. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, gydymusi ar kitomis svarbiomis priežastimis, bei nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę prižiūrinčios institucijos žinios, taip pat nesilankyti Vilniaus miesto autobusų ir geležinkelio stotyje, jeigu nereikia išvykti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamosios L. D. laikinajame sulaikyme 2018-04-13 (vieną parą) išbūtą laiką.

Nukentėjusiosios D. B. L. civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti 195 Eur turtinės žalos ir 1000 EUR neturtinės žalos, tenkinti iš dalies ir nukentėjusiosios naudai priteisti atlyginti 400 Eur neturtinės žalos iš kaltinamosios L. D..

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, o kaltinamajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.