Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus, bankrutavusios akcinės bendrovės „Šiaulių grūdai“ ir M. J. įmonės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių duona plius“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - V. B., R. P., V. N., M. B. ir B. Š.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę įmonės kreditorius (kreditoriai). Nagrinėjamu atveju dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Šiaulių duona plius“ kreipėsi jos kreditoriai VSDFV Šiaulių skyrius, BAB „Šiaulių grūdai“ ir M. J. įmonė t. y. asmenys, kuriems įstatymas suteikia teisę inicijuoti bankroto bylą.Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą, ar bendrovei turi būti keliama bankroto byla ir vertindamas jos mokumo (nemokumo) klausimą, prioritetą turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, todėl bankroto byla turi būti keliama tik tada, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl bendrovės nemokumo. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, tai yra sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Teismas bendrovei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog bendrovė faktiškai yra nemoki. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1214-330/2018)Vienas iš pagrindų bankroto bylos iškėlimui įstatyme yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės mokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, taip pat turi remtis ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017). Teismas, vertindamas įmonės (ne)mokumą, remiasi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, valstybinės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras, VĮ „Regitra“ pateikta informacija (CPK 179 straipsnio 3 dalis), atsakovės ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų pateikta informacija bei kitais byloje turimais duomenimis bei papildomai pateiktais duomenimis panaikinus teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Šiaulių duona plius“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2012 m. sausio 27 d., įmonės vadovu buvo paskirtas A. M., kuris įmonės vadovu ir vieninteliu akcininku buvo registruotas nuo 2012 m. sausio 27 d. iki 2015 m. lapkričio 25 d. Dabartinė vadovė T. K., registruota nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki dabar, įmonės vienintelis akcininkas nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki dabar - Ž. M.. VĮ Registrų centras duomenimis atsakovė UAB „Šiaulių duona plius“ neturi nekilnojamojo turto VĮ „Regitra“ duomenimis įmonės vardu buvo registruotos dvi transporto priemonės: atsakovė buvo registruota kaip dviejų transporto priemonių valdytoja-savininkė, tačiau šių transporto priemonių dalyvavimas viešame eisme draudžiamas, nes nėra techninės apžiūros ir (ar) draudimo. Iš viešai skelbiamų duomenų matyti, kad UAB „Šiaulių duona plius“ 2018 m. gegužės 23 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės pasaugos ir darbo ministerijos turėjo 18 324,77 Eur dydžio skolą, o 2018 m. liepos 27 d. skola sudarė 18 732,15 Eur. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, VSDFV Šiaulių skyrius jau ne pirmą kartą kreipėsi į teismą prašydamas iškelti atsakovei UAB „Šiaulių duona plius“ bankroto bylą. Dar 2018 m. vasario 3 d. VSDFV Šiaulių skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą atsakovei nurodydamas, kad atsakovė nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų, negali vykdyti įstatymais numatytų privalomųjų mokėjimų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetus bei vykdyti kitų trumpalaikių įsipareigojimų, yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla. 2018 m. vasario 23 d. teisme buvo gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo. Šiaulių apygardos teismas priėmė ieškovo VSDFV Šiaulių skyriaus atsisakymą nuo pareikšto ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Šiaulių duona plius“ ir civilinę bylą Nr. eB2-577-372/2018 nutraukė. Atsakovė nurodė, kad dengia skolą VSDFV biudžetui ir pateikė 2018-02-21 7 000 Eur mokėjimą. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta matyti, kad būtent dėl šio mokėjimo buvo nutraukta byla dėl bankroto bylos iškėlimo. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ( toliau-VMĮ ) pateikė duomenis, kad 2018 m. gegužės 23 d. duomenimis atsakovė yra skolinga 16 907,96 Eur sumą, kurią sudaro 107 Eur mokestis už aplinkos teršimą ir 2,91 Eur delspinigiai už laiku nesumokėtą mokestį už aplinkos teršimą; 27,10 Eur delspinigiai už laiku nesumokėtą pelno mokestį, 3814 Eur nekilnojamojo turto mokestis ir 111,33 Eur delspinigiai už laiku nesumokėtą nekilnojamojo turto mokestį, 0,74 Eur gyventojų pajamų mokestis nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų ir 11,03 Eur delspinigiai; 1,40 Eur delspinigiai už laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų ir 12 130 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 702,45 Eur delspinigiai už laiku nesumokėtą pridėtinės vertės mokestį. Atsakovės pateiktame 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. balanse nurodoma, kad UAB „Šiaulių duona plius“ turėjo 253 323 Eur vertės turto, kurį sudarė 32 935 Eur vertės ilgalaikis materialusis turtas ir 220 388 Eur trumpalaikis turtas. Trumpalaikį turtą sudarė 23 049 Eur vertės atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 36 662 Eur per vienerius metus gautinos lėšos, 160 676 Eur kitas trumpalaikis turtas ir 1 Eur pinigai ir jų ekvivalentas. Kapitalą sudaro 13 105 Eur, nepaskirstytas praėjusių finansinių metų pelnas – 10 209 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 240 218 Eur sumą, t. y. 150 870 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai, 89 348 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodoma, kad įmonė veikė pelningai ir gavo 26 959 Eur pelną. Atsakovės 2018 m. gegužės 15 d. balanse nurodyta, kad UAB „Šiaulių duona plius“ turi 247 359 Eur vertės turto, kurį sudaro 32 935 Eur vertės ilgalaikis materialusis turtas ir 214 424 Eur trumpalaikis turtas. Trumpalaikį turtą sudarė 13 520 Eur vertės atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 39 953 Eur per vienerius metus gautinos lėšos, 160 676 Eur kitas trumpalaikis turtas ir 275 Eur pinigai ir jų ekvivalentas. Kapitalą sudaro 3 869 Eur, nepaskirstytas praėjusių finansinių metų pelnas – 973 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 243 490 Eur sumą, t. y. 150 870 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai, 92 620 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. 2018 m. gegužės 15 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodoma, kad įmonė veikia nuostolingai ir turi 9 236 Eur nuostolių.Vertinant atsakovės turtą, nurodytą pateiktame 2017 m. balanse matyti, kad bendra trumpalaikio turto vertė 220 388 Eur, o iš jų 36 662 Eur per vienerius metus gautinos sumos. 2018 m. balanse nurodyta, kad bendra trumpalaikio turto vertė 214 424 Eur, o iš jų 39 953 Eur per vienerius metus gautinos sumos. Pažymėtina, kad dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Šiuo atveju atsakovė nurodė, kad 36 662 Eur suma yra ne tik teismo priteista, tačiau netgi išieškota, tik antstolės nepaskirstyta. Kaip įrodymas pateikiamas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-3002-650/2018, kuriuo priteista 42 903,95 Eur skola iš A. M. ir pateikiamas A. M. priklausiusio parduoto turto sąrašas ir turimo nekilnojamojo turto duomenys. Atsakovo pateiktame 2018 m. gegužės 15 d. turto apyraše nurodoma, kad iš A. M. gautina suma sudaro 35 707 Eur, iš UAB „Nabatėja“ gautina suma – 3 409,45 Eur, UAB „Duonos slėnis“ – 637 Eur, VšĮ „Šiaulių branda“-200 Eur. Atsakovė nurodė, kad su UAB „Nabatėja“ yra sudariusi skolų suderinimo aktą. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis yra pagrindo vertinti, kad atsakovė ėmėsi konkrečių veiksmų siekdama atgauti debitorines skolas iš A. M. ir UAB „Nabatėja“. Įvertinus konkrečias aplinkybes spręstina, kad yra pagrindo šias sumas įtraukti į įmonės turto vertę. Tačiau atsakovei nepateikus konkrečių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog ėmėsi priemonių debitorinėms skoloms išsiieškoti iš debitorių UAB „Duonos slėnis“ ir VšĮ „Šiaulių branda“(CPK 178 straipsnis), šios sumos (837 Eur) nėra pagrindo įtraukti į įmonės turto vertę.Pažymėtina, kad didžiąją dalį -160 676 Eur atsakovės turto, nurodyto 2017 m. ir 2018 m. gegužės 15 d. balansuose sudaro kitas trumpalaikis turtas. Bankroto administratorius 2018-07-27 teisme gautame rašte nurodė, kad ši suma gali būti akcininkams ar direktoriams išmokėtos sumos, siekiant išvengti mokesčių su dividendais, ir/arba tai yra skolos kurių nebeįmanoma susigražinti. Nurodė, kad A. M. skolos įmonei galimai yra įkeltos į kito trumpalaikio turto apskaitą ir kita. Dėl šių iškeltų prielaidų, abejonių byloje duomenų nėra. Atsakovė 2018-07-19 paaiškinimuose nurodė, kad A. M. skola įkelta į gautinų skolų sumą, o kitas trumpalaikis turtas, pateiktame 2018-05-15 turto aprašyme nurodoma, kad yra prekės ir kitas turtas. Teismas pažymi, kad už pateiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytų duomenų teisingumą atsako dokumentus parengę asmenys. Pagrindinės vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos nustatytos CK 2.82 straipsnio 3 dalyje, kurioje reglamentuojama, kad vadovas atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, dokumentų ir informacijos saugojimą ir kt. Be to, vadovo pareigos detalizuojamos Akcinių bendrovių įstatymo normose, pagal kurias bendrovės vadovas privalo rūpintis įmonės finansine atskaitomybe (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), atsako už informacijos apie įmonę pateikimą įvairiems subjektams (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 5–9 punktai). Kitas vadovo pareigas gali nustatyti specialieji su įmonių veikla susijusius teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai, pavyzdžiui, bendrovės vadovas atsako už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis), bankroto bylos inicijavimą laiku (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis) ir pan. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo abejoti atsakovės pateiktų finansinių duomenų, šiuo atveju pateiktų balansų, išsamumu, ir pagrįstumu. Konkrečiu atveju byloje nėra pateikta duomenų sudarančių pagrindo spręsti apie nesąžiningą atsakovės elgesį, neteisingų duomenų pateikimą ir kita, todėl spręstina, kad nurodytos administratoriaus prielaidos nesuteikia pagrindo abejoti atsakovės pateiktų duomenų patikimumu. Bendraieškis BAB „Šiaulių grūdai“ nurodė, kad atsakovas nėra perdavęs viso priteisto turto civilinėje byloje Nr. e2-409-372/2018, todėl tikėtina, kad jis vis dar apskaitomas atsakovės buhalterijoje, kas didina atsakovės turto vertę. LITEKO duomenimis 2018 m. birželio 26 d. antstolio R. K. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas areštas civilinėje byloje Nr. e2-994-372/2017 atsakovės UAB „Šiaulių duona plius“ žinioje esančiam kilnojamajam turtui, kuris buvo priteistas ieškovei BAB „Šiaulių grūdai“ civilinėje byloje Nr. e2-409-372/2018 uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į juos bei įkeisti. Atsakovė nurodė, kad minimo turto neįtraukė į savo balansą, nes neturi tam pagrindo. Be to netgi įtraukus į apskaitą įrašyto turto vertė pakistų 4 000 Eur, nes tokia suma turtas buvo įvertintas civilinėje byloje Nr. e2-409-372/2018 ir pateikiama 2014 m. gegužės 28 d. UAB Korporacija matininkai RAB „Šiaulių grūdai“ ilgalaikio turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu bendraieškio prielaidos, kad jo naudai priteistas kilnojamasis turtas apskaitomas atsakovės balanse nepagrįstos. Bankroto administratorius vertinimu įmonės balansuose nurodytų ilgalaikių ir trumpalaikių skolų dydžiai ženkliai pakito nuo 2016 metų, todėl daro prielaidą, kad atsakovė trumpalaikes skolas perkėlė į ilgalaikes tam, kad įmonė taptų moki ĮBĮ prasme. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vertintini aktualiausi finansinės atskaitomybės duomenys bei kiti byloje esantys įrodymai pagrindžiantys pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį. Pažymėtina, kad pagal teismų formuojamą praktiką, balanse atsispindinti per vienerius metus mokėtina suma ir įsipareigojimai nebūtinai reiškia pradelstus įsipareigojimus, kurie reikšmingi nustatinėjant įmonės finansinę padėtį. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2145-370/2016). Atsakovės pateiktame pradelstų įsipareigojimų sąraše 2018 m. gegužės 15 d. nurodoma, kad pradelsti įsipareigojimai (kartu su ginčijamomis skolomis) sudaro 69 125,73 Eur. Pradelstų įsipareigojimų sąraše atsakovė nurodė, kad skola VMI sudaro 3 921 Eur, nors vertinant byloje turimus duomenis matyti, kad skola sudaro 16 907,96 Eur sumą, skola VSDFV nurodoma 16 408,68 Eur, o šiai dienai skola padidėjusi iki 18 732,15 Eur. Pažymėtina, kad atsakovės pateiktoje lentelėje iš atsakovės kreditoriams priteistos skolos nurodomos be delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. LITEKO duomenimis skola UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ sudaro 3 506,93 Eur priteista civilinėje byloje Nr. e2-4303-1031/2018, skola UAB „Ainava“ sudaro 3 871,05 Eur priteista civilinėje byloje Nr. e2-12451-465/2018, UAB „Imlitex grūdai“ skola sudaro 2 033,80 Eur priteista civilinėje byloje Nr. e2-10680-1031/2017, skola ŽŪB „Bariunai“ sudaro 551,75 Eur priteista civilinėje byloje Nr. L2-4611-772/2018, skola UAB „Retoimportas“ sudaro 424,95 Eur priteista civilinėje byloje Nr. eL2-2843-514/2017, skola M. J. įmonei sudaro 3 614,39 Eur priteista civilinėje byloje Nr. e2-1986-251/2018. Atsakovės nurodyti pradelsti neginčijami įmonės įsipareigojimai yra didesni nei nurodoma lentelėje, todėl, atsižvelgiant į LITEKO ir byloje turimus kitus duomenis spręstina, kad pradelsti neginčijami atsakovės įsipareigojimai sudaro 60 792,78 Eur sumą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė į pradelstų įsipareigojimų sumą neįtraukė skolos kreditorei UAB „Imlitex“, nors LITEKO duomenimis buvo išduotas vykdomasis raštas 24 308,84 Eur sumai civilinėje byloje Nr. e2VP-12134-797/2017 pagal ieškovės UAB ,,Imlitex“ prašymą dėl skolos išieškojimo, nes atsakovė nevykdė 2017 m. lapkričio 16 d. patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Be to LITEKO duomenimis yra įsiteisėjęs teismo įsakymas dėl 125,14 Eur išieškojimo kreditorei UAB „Šiaulių vandenys” civilinėje byloje Nr. eL2-10085-772/2018, o taip pat yra įsiteisėjęs teismo įsakymas dėl 460,88 Eur išieškojimo kreditorei UAB „Šiaulių vandenys” civilinėje byloje Nr. eL2-8499-1051/2018. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad atsakovės nurodyti pradelsti įmonės įsipareigojimai didintini 24 894,86 Eur suma ir sudaro 85 687,64 Eur.Atsakovė nurodė, kad dėl kai kurių kreditorių skolų vyksta teisminiai ginčai. Teisme vyksta ginčas dėl 971,39 Eur skolos UAB „Šiaulių vandenys“ civilinėje byloje Nr. e2-9550-772/2018. Taip pat atsakovė nurodė, kad nesutinka su bendraieškio BAB „Šiaulių grūdai“ 20 922,20 Eur skola. LITEKO duomenimis parengiamasis teismo posėdis civilinėje byloje Nr. e2-8640-766/2018 dėl ginčijamos 20 922,20 Eur skolos paskirtas nagrinėti 2018 m. rugpjūčio 29 d. 10 val. Atsakovė nesutinka su 7 525,13 Eur skola AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl kurios vyksta ginčas civilinėje byloje Nr. e2-9974-797/2018. Apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad kai tarp skolininko ir kreditoriaus kyla ginčas dėl kreditoriaus reikalavimo, šis reikalavimas neturėtų būti priskiriamas prie skolininko pradelstų įsipareigojimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1588/2012, 2017 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-362-381/2017). Teismo vertinimu, ginčo išsprendimas atskirose civilinėse byloje, padės nustatyti tikruosius šalių viena kitai turimus įsipareigojimus, jų dydį, todėl konkrečiu atveju šie reikalavimai nepriskirtini prie skolininko pradelstų įsipareigojimų.Teismas įvertinęs atsakovės pateiktus duomenis bei duomenis iš LITEKO turi pagrindo išvadai, kad įmonė neabejotinai turi finansinių sunkumų, bet matyti, kad imasi priemonių, deda pastangas atsiskaityti su kreditoriais. Byloje turimi duomenys patvirtina, kad atsakovė yra sumokėjusi 3 075,53 Eur skolą UAB „Šiaulių vandenys“ civilinėje byloje Nr. eL2-3001-650/2018, UAB „Mūšos malūnas“ 9 650,02 Eur skolą civilinėje byloje Nr. Nr. 2-656-500/2017, UAB „Avena Nordic Grain“ 5 898,57 Eur skolą civilinėje byloje Nr. e2-5746-650/2017, 528,34 Eur skolą UAB „Viada LT“ civilinėje byloje Nr. e2-6244-797/2017, 2 595,29 Eur skolą UAB „Bagaslaviškio pieninė“ civilinėje byloje Nr. eL2-7276-1003/2017, 1 908,44 Eur skolą UAB „Lietmeta“ civilinėje byloje Nr. 2-1049-291/2018.Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės pasaugos ir darbo ministerijos viešai skelbiami duomenys (http://draudejai.sodra.lt) patvirtina, kad įmonėje šiuo metu dirba 10 darbuotojų. Byloje turimais duomenimis UAB „Šiaulių duona plius“ vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. Atsakovė to neneigia ir nurodė, kad su kai kuriais darbuotojais yra kilę nesutarimų dėl atsakomybės už tinkamai ir laiku neatliktas jų kaip darbuotojų pareigas. Pažymėtina, kad pagal atsakovo pateiktus duomenis, kai kuriems darbuotojams, tame tarpe ir tretiesiems asmenims M. B., B. Š. ir V. N., buvo išmokėtas darbo užmokestis 2018 m. liepos 12 dieną. Taigi šie duomenys patvirtina, kad atsakovė yra veikianti įmonė, turi darbuotojų, deda pastangas su darbuotojais atsiskaityti. Apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad neatsiskaitymo su darbuotojais faktas, kaip bankroto bylos iškėlimo pagrindas, negali būti vertinamas atsietai nuo įmonių bankrotą reglamentuojančio įstatymo paskirties – iš rinkos pašalinti nemokius, neveiklius jos dalyvius. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1121-370/2018).Atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą yra pagrindo spręsti, kad atsakovės UAB „Šiaulių duona plius“ pradelsti įsipareigojimai sudaro 85 687,64 Eur, įmonei priklausantis turtas yra vertas 243 231 Eur (t. y. 32 935 Eur vertės ilgalaikis (materialusis) turtas + 13 520 Eur vertės atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys + 160 676 Eur kitas trumpalaikis turtas + 35 825 Eur gautinos sumos +275 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai), todėl vertintina, kad atsakovės kreditorinių įsipareigojimų suma neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Atsakovė UAB „Šiaulių duona plius“ neatitinka nemokios įmonės, kaip tai apibrėžta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, būsenos. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad skubotas bankroto bylos iškėlimas įmonei, kai nenustatytas jos nemokumas neatitiktų bankroto proceso tikslo ir paskirties iš rinkos pašalinti tik nemokius dalyvius, taip pat bankroto bylos iškėlimo, kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), teisių gynybos būdo pasirinkimo. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1069-370/2018).Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad bankroto įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1121-370/2018). Apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad netgi nustačius, kad formalus įmonės turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykis iš esmės atitinka įstatyme įtvirtintus nemokumo kriterijus (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), tačiau netgi tuo atveju, nėra absoliutaus pagrindo konstatuoti akivaizdaus nemokumo ir tuo pagrindu iškelti bankroto bylą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tai itin aktualu tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik nežymiai viršija pusę jos turimo turto. Kitaip tariant, bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne) mokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Todėl bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2114-330/2017)Kaip minėta bankroto byla keliama kai egzistuoja bent vienas ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas, kurių nenustačius, aplinkybė, jog atsakovė turi skolų, negali būti pagrindu bankroto bylai iškelti. Be to, konkuruojant kelioms vertybėms, susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau galimai pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę. Taigi nors konkrečiu atveju yra pagrindo spręsti, kad įmonės finansinė padėtis nėra gera, įvertinus duomenis dėl teisminių procesų, susidariusių įsiskolinimų. Tačiau vertinant, kad įmonė deda pastangas likviduoti įsiskolinimus, tęsia veiklą, siekia išsiieškoti debitorines skolas, nėra pagrindo daryti neabejotinos išvados, kad įmonė akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Todėl veikiančio ūkio subjekto pašalinimas iš rinkos šiuo metu būtų neproporcinga priemonė. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsisakytina kelti bankroto bylą atsakovei UAB „Šiaulių duona plius“.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 152, 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punktu,

Rezoliucinė dalis

Teismas nutaria:

Atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „Šiaulių duona plius“, įmonės kodas 302718582, adresas –Trakų g. 38, Šiauliai.

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Nutarties kopijas išsiųsti šalims, Juridinių asmenų registrui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.