- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-01
- Bylos Nr.
- e2-409-372/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- BAB „Šiaulių grūdai“
- Atsakovas
- UAB „Šiaulių duona plius“
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
- 2.6.7Restitucija
- 2.6.11.1Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.11Teismo sprendimo nuorašų išsiuntimas šalims, tretiesiems asmenims ir kitiems asmenims
dalyvaujant ieškovės BAB „Šiaulių grūdai“ bankroto administratoriaus atstovui advokatui G. M.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės BAB „Šiaulių grūdai“ ieškinį atsakovei UAB „Šiaulių duona plius“ dėl pirkimo-pardavimo sandorio ir įskaitymo pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2016-05-31 tarp ieškovės BAB „Šiaulių grūdai“ ir atsakovės UAB „Šiaulių duona plius“ sudarytą Gamybinių įrenginių pirkimo-pardavimo sandorį bei atliktą įskaitymą; 2) taikyti restituciją natūra ir iš atsakovės UAB „Šiaulių duona plius“ priteisti ieškovei BAB „Šiaulių grūdai“ gamybinius įrenginius: kond.daisekai/oro putiklį; katilą VUISDE; kopijuoklį (duomenys neskelbtini) spausdintuvą KYOSERA; vertikalias gręžimo stakles; tekinimo stakles; galandinimo stakles; juostines duris; batonų tešlos dalintuvą; riestainių minkymo mašiną; atsistovėjimo spintą; batonų raityklę; šaldymo spintą; šaldymo spintą; šaldymo spintą; pakavimo įrenginį REPLAY; dujinį katilą THERM; užuolaidą oro elektrinė; šaldymo vitrinas; elektronines svarstykles DIGI SM-90; svarstykles PA-150; svarstykles CAS CL 500J-15 CB; tešlos minkymo mašiną; vandens šildytuvą; kremo plakimo mašiną; tešlos pjaustyklę; įdaro užpylimo mašiną; kepimo darbo stalą; kepimo krosnį; elektroninį garo katilą; atsistovėjimo spintą; riestainių formavimo mašiną; kepimo krosnis (duomenys neskelbtini) kepimo krosnis (duomenys neskelbtini) nerūdijančio plieno plautuvę; spiralinę dviejų greičių maišyklę; vaflių kepimo mašiną; vaflių kepimo mašiną; infratex grūdų analizatorių; infratex grūdų analizatorių; vaflių smulkintuvą.
Ieškovė taip pat prašė: 1) priteisti iš atsakovės UAB „Šiaulių duona plius“ ieškovei BAB „Šiaulių grūdai“ 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistų daiktų vertės, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Šiaulių duona plius“ ieškovei BAB „Šiaulių grūdai“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Bankroto administratorius prašė tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą pirkimo-pardavimo sandorį ir atliktą įskaitymą pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Atsakovei Gamybiniai įrenginiai buvo parduoti neatlygintinai, t. y. ieškovė už juos negavo realios naudos. Gamybiniai įrenginiai buvo būtini ieškovės veiklai. Įskaitymas už Gamybinius įrenginius buvo atliktas ieškovei esant nemokiai, taigi sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris ir atliktas įskaitymas neabejotinai pažeidė kitų ieškovės kreditorių interesus.
Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė turėjo daugiau kreditorių, su kuriais nepajėgė atsiskaityti nei restruktūrizavimo bylos metu, nei keliant bankroto bylą. Ieškovės bankroto byloje yra patvirtinta kreditorinių reikalavimų 2 848 911,37 Eur suma. Ieškovei esant nemokiai, atsiskaitymai turėjo būti vykdomi atsižvelgiant į kreditorių eilę (atsiskaitoma su hipotekiniais kreditoriais, darbuotojais, žemės ūkio veiklos subjektais ir kt.).
Tam, jog būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas.
Žemesnės instancijos teismas
Keliant bankroto bylą, 2016-08-08 Šiaulių apygardos teismas nutartyje konstatavo ieškovės nemokumą. Teismas pažymėjo, kad remiantis 2015 m. balanso duomenimis, ieškovės turto vertė dar 2015-12-31 sudarė 979 211 Eur, o pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai – 2 720 622,40 Eur, t. y. ieškovės pradelsti kreditoriniai reikalavimai viršijo viso 2015 m. balanse nurodyto turto vertę. Faktiškai ieškovė buvo nemoki jau 2012 m., tačiau bendrovės valdymo organai visais įmanomais būdais siekė atidėti bankroto proceso pradėjimą.
Ieškovei ir atsakovei vadovavo susiję asmenys. Laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2015-10-30 ieškovės generalinio direktoriaus pareigas ėjo A. M.. Ieškovės restruktūrizavimo laikotarpiu buvo įsteigta atsakovė UAB „Šiaulių duona plius“, kurios vienasmenis akcininkas buvo ieškovės generalinis direktorius A. M.. A. M. suvokė, jog ieškovė nesugebės įvykdyti restruktūrizavimo plano, todėl nusprendė įsteigti naują įmonę ir taip perkelti ieškovės veiklos vykdymą.
Sudarant ginčijamą pirkimo-pardavimo sandorį ir atsakovei atliekant įskaitymą, tiek ieškovei, tiek atsakovei vadovavo tas pats asmuo – T. K.. Taigi atsakovei neabejotinai buvo žinoma bloga ieškovės finansinė padėtis ir tai, kad pirkimo-pardavimo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nes sandorio objektas – Gamybiniai įrenginiai buvo įkeisti bankui „Snoras“.
Neabejotina, kad ieškovė neprivalėjo parduoti atsakovei Gamybinės įrangos. Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, teismo sprendimas ar sandoris. Šiuo atveju nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs ieškovę parduoti Gamybinius įrenginius. Priešingai, Gamybiniai įrenginiai buvo įkeisti bankui „Snoras“, todėl pagal protingo asmens elgesio standartą pirkimo-pardavimo sandorio sudarymas nėra pateisinamas ir prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms.
Bankrutuojančios įmonės administratorius apie šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sandorį ir atsakovės atliktą įskaitymą sužinojo tik po ieškovės iškeltos bankroto bylos. Dalis bendrovės dokumentų administratoriui perduoti dalimis 2016-10-12, 2016-10-19, 2016-10-26, 2016-11-10 ir 2016-11-30. Dalis jų iš viso neperduota. Ieškovė reiškia šį ieškinį nepraleisdama įstatyme nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino.
Bankroto administratorius prašė taikyti restituciją ir grąžinti perleistą turtą – Gamybinius įrenginius. Grąžintas turtas bus realizuotas, o gautos lėšos bus perduotos atsiskaitymui su kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad 2016 metų gegužės mėnesį ieškovė pardavė atsakovei Gamybinius įrenginius, priklausiusius ieškovei. Pagal šį sandorį atsakovė nemokėjo už juos, o tarp šalių buvo atliktas įskaitymas. Bankroto administratoriui bei teismui nebuvo pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų, tačiau atsakovės direktorė pripažino pirkimo-pardavimo bei įskaitymo faktus.
13. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.
Pirmiausia teismas nustato, ar egzistuoja neabejotina ir galiojanti kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo teisė. Iškėlus bankroto bylą, Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai, kurių didžioji dalis tęsėsi nuo restruktūrizavimo bylos eigos. BAB „Šiaulių grūdai“ kreditorių reikalavimų suma sudarė 2848911,37 Eur. Tuo metu, kai ieškovė perleido atsakovei būtiną jos veiklai vykdyti įrangą, ieškovė buvo skolinga ne tik įkaito turėtojui BAB bankui „Snoras“, bei ir pirmosios eilės kreditoriams darbuotojams ir žemės ūkio veiklos subjektams. Bet kuriuo atveju atsakovė buvo tik trečios eilės kreditorė, kuriai pažeidžiant atsiskaitymo eilę, buvo atliktas įskaitymas.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).
Teismas pripažįsta, kad ieškovė atsakovei perleido Gamybinius įrenginius, kurie buvo vieningas kompleksas, iš esmės suteikiantis atsakovei galimybę vykdyti gamybinę veiklą – duonos ir kitų gaminių gamybą ir pardavimą. Tuo tarpu nemoki ieškovė turėjo galimybę parduoti įrangą, leidžiant atsiskaityti su kreditoriais pagal atsiskaitymo eiles.
Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismų praktikoje trečiasis asmuo laikomas nesąžiningu tuo atveju, jei įrodoma, kad jis žinojo arba turėjo žinoti, jog, sudarydamas sandorį su skolininku, pažeis kitų skolininko kreditorių teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto elgesio standartas reikalauja domėtis kitos sandorio šalies patikimumu: apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).
Kad abi šalys, sudarydamos pirkimo-pardavimo sutartį, buvo nesąžiningos, patvirtina ta aplinkybė, kad tiek ieškovės vadovas A. M., tiek atsakovės vadovė T. K. skirtingais laikotarpiais vadovavo šioms įmonėms. T. K. ieškovės generaline direktore buvo nuo 2015-11-06 iki 2016-10-06. A. M. ieškovės vadovu buvo nuo 2010-11-03 iki 2015-11-06 (el. bylos 1 t., b. l. 45). Ieškovės valdybos nariais jie abu buvo nuo 2010 metų iki 2016-10-06. Atsakovės UAB „Šiaulių duona plius“ direktore T. K. yra nuo 2015-11-25, o A. M. juo buvo nuo 2012-01-25 iki 2015-11-25 (el. bylos 1 t., b. l. 67). Esant tokioms aplinkybėms, yra pripažintina, kad jie abu neabejotinai žinojo, kad sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris, o po to atliktas įskaitymas buvo nesąžiningi.
Tiek ieškovės, tiek atsakovės buvusiems vadovams buvo neabejotinai žinoma ieškovės kritinė finansinė padėtis. Kad ieškovės finansinė būklė nuo 2012 metų buvo sunki, patvirtina vykęs jos restruktūrizavimo procesas, dėl kurio nutraukimo buvo priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas. Jame buvo pripažinta, kad nevykdomas ieškovės restruktūrizavimo planas, pagal jį neatsiskaitinėjama su kreditoriais, įmonės veikla yra nuostolinga, todėl restruktūrizavimo procesas nutraukiamas. Šiaulių apygardos teismo 2015 metų rugsėjo 24 d. nutartimi šis kreditorių susirinkimo nutarimas paliktas nepakeistas. To paties teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovės restruktūrizavimo byla buvo nutraukta. Įmonei bankroto byla buvo iškelta Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi. Tai reiškia, kad iki bankroto bylos iškėlimo ieškovės būklė nepagerėjo, kreditorių reikalavimai nebuvo tenkinami. Tokiu atveju ieškovė neturėjo pagrindo perleisti jai priklausančio turto susijusiai atsakovei, kuri šį turtą gavo iš esmės nemokamai. Kad šalys yra susijusios turtiniais ryšiais, galima matyti iš turimų duomenų – UAB „Šiaulių duona plius“ buvo įregistruota tuoj pat, kai buvo baigiama UAB „Šiaulių duona“ bankroto procedūra. Abiejų įmonių vadovė buvo T. K.. Bankrutavusios UAB „Šiaulių duona“ akcininkė buvo AB „Šiaulių grūdai“. Teismas turi pagrindo spręsti, kad ieškovė siekia perkelti ieškovei priklausantį turtą atsakovei.
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovė iš esmės turtą gavo atlikus įskaitymą. Teismui nebuvo pateikti jokie atsakovės įrodymai, kad įskaitymas buvo realus, kadangi parengiamajame teismo posėdyje atsakovės atstovė T. K. (įmonės direktorė) negalėjo nurodyti, kokiu pagrindu atliktas įskaitymas, t. y. kokias paslaugas ar kitus veiksmus atliko atsakovė UAB „Šiaulių duona plius“ ieškovės BAB „Šiaulių grūdai“ naudai. Atstovė neneigė, kad ieškinyje nurodyti faktai pagrįsti, ginčytinas turtas yra pas atsakovę. Tokiu atveju daroma išvada, kad atsakovė pripažįsta faktus, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus (CPK 187 straipsnis). Teismas pažymi, kad atsakovė atsisakė pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius sutarčių sudarymą, nors atsakovės direktorei T. K. už tai buvo skirta bauda. Šie dokumentai nebuvo perduoti bankroto administratoriui. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad sutarčių sudarymą pripažino pati atsakovė, o antstolis areštavo ieškinyje minėtą turtą.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-09-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012-11-06. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises. Pažymėtina, kad informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises.
Nagrinėjamoje byloje atsakovė nedalyvavo teismo posėdyje, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, taip pat nenurodė savo pozicijos dėl ieškinio senaties termino taikymo. Tuo tarpu bankroto administratorius nurodo, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškovei taikomas nuo to momento, kai buvo perduodami dokumentai. Pirmasis jų perdavimo etapas prasidėjo 2016-10-12, o ieškinys pateiktas teismui 2017-10-11. Taigi, šio termino ieškovė nepraleido. Teismas pripažįsta, kad atsakovė iš viso nėra pateikusi dokumentų, susijusių su ginčijamu sandoriu, o ieškovės bankroto administratorius, elgdamasis sąžiningai ir rūpestingai, pateikė visus galimus jam perduotus dokumentus.
Teismas sprendžia, kad bankroto administratorius turi teisę reikalauti taikyti restituciją ir atsiimti iš atsakovės turimą įrangą natūra (CK 6.145 straipsnis). Kad turtas yra išlikęs, pripažįsta ir pats ieškovės atstovas.
Pagal teismui pateiktus įrodymus, ieškovės prašomi grąžinti įrenginiai nėra įkeisti BAB bankas „Snoras“. Bankroto administratorius nepateikė jokių įrodymų, kad būtent jie yra nurodyti priede prie kredito sutarčių. Tokiu atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad buvo pažeistos banko teisės ir parduotas jam įkeistas turtas. Pažymėtina, kad atsakovės pateiktas turto sąrašas yra sudarytas ne tik nuo 2016-05-31, kai atliktas įskaitymas, bet ir gerokai anksčiau (priedas Nr.3).
Tenkinant ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteisiamos 2201,39 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalių dydžių.
Taikytas laikinąsias apsaugos priemones teismas palieka nepakeistas, kol bus įvykdytas teismo sprendimas (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pripažinti negaliojančiu 2016-05-31 tarp ieškovės BAB „Šiaulių grūdai“ ir atsakovės UAB „Šiaulių duona plius“ sudarytą Gamybinių įrenginių pirkimo-pardavimo sutartį bei atliktą įskaitymą.
Taikyti restituciją natūra ir iš atsakovės UAB „Šiaulių duona plius“ priteisti ieškovei BAB „Šiaulių grūdai“ šiuos įrenginius: kond.daisekai/oro putiklį; katilą VUISDE; kopijuoklį (duomenys neskelbtini) spausdintuvą KYOSERA; vertikalias gręžimo stakles; tekinimo stakles; galandinimo stakles; juostines duris; batonų tešlos dalintuvą; riestainių minkymo mašiną; atsistovėjimo spintą; batonų raityklę; šaldymo spintą; šaldymo spintą; šaldymo spintą; pakavimo įrenginį REPLAY; dujinį katilą THERM; užuolaidą oro elektrinė; šaldymo vitrinas; elektronines svarstykles DIGI SM-90; svarstykles PA-150; svarstykles CAS CL 500J-15 CB; tešlos minkymo mašiną; vandens šildytuvą; kremo plakimo mašiną; tešlos pjaustyklę; įdaro užpylimo mašiną; kepimo darbo stalą; kepimo krosnį; elektroninį garo katilą; atsistovėjimo spintą; riestainių formavimo mašiną; kepimo krosnis (duomenys neskelbtini) kepimo krosnis (duomenys neskelbtini) nerūdijančio plieno plautuvę; spiralinę dviejų greičių maišyklę; vaflių kepimo mašiną; vaflių kepimo mašiną; infratex grūdų analizatorių; infratex grūdų analizatorių; vaflių smulkintuvą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Šiaulių duona plius“ ieškovei BAB „Šiaulių grūdai“ 2201,39 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.