Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio ir Algimanto Valantino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro, nuteistojo A. J. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio ir nuteistojo I. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. J. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

- BK 260 straipsnio 3 dalį (veika padaryta kartu su A. J.) ir nuteistas 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausme;

- BK 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme;

- BK 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, I. D. paskirtos bausmės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir galutinė subendrinta bausmė I. D. paskirta – 13 (trylika) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir D. Š., nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka apskųstas nebuvo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. J. ir I. D. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdami kartu neteisėtai įgijo ir perdavė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, o būtent:

1.1. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo 4 d., nenustatytoje vietoje kartu parengė nusikalstamos veikos planą – susitarė įsigyti psichotropinės medžiagos metamfetamino ir ją realizuoti, jiems naudingomis sąlygomis išmainant su Š. I. į pastarojo naudojamą apie 20 000 Eur vertės automobilį „BMW 535i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą Š. I. motinos R. I. vardu. Pagal parengtą planą, bendrininkai pasiskirstė vaidmenimis taip: I. D. turėjo parūpinti reikiamą kiekį miltelių su psichotropine medžiaga metamfetaminu, o A. J. turėjo su nuo 2017 m. gegužės 19 d. Kauno tardymo izoliatoriuje kalinčiu Š. I. telefonu susitarti dėl mainų sandorio, taip pat suderinti jo sąlygas. Be to, į A. J. vaidmenį įėjo I. D. parūpintų miltelių su psichotropine medžiaga metamfetaminu asmeniškai ar per kitą asmenį perdavimas Š. I. nurodytam patikimam asmeniui bei gavimas iš pastarojo aukščiau nurodyto automobilio raktelių ir visų dokumentų, susijusių su šio automobilio perleidimu A. J. ir I. D. žinion.

1.2. Vykdydamas nusikalstamos veikos planą, A. J. laikotarpiu nuo tiksliai nenustatytos dienos, bet ne anksčiau kaip nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. spalio 2 d. telefoninių pokalbių su Š. I., nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. veikusiu pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi sankcionuotą leidimą jam atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus – iš A. J. ir galimų jo bendrininkų įgyti psichotropines medžiagas, metu įkalbinėjo pastarąjį susitarti dėl aukščiau nurodyto sandorio – automobilio „BMW 535i“ raktelių ir su jo perleidimu susijusių dokumentų bendrininkams perdavimo mainais į 3 500 g miltelių su psichotropine medžiaga metamfetaminu. Š. I. ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo 27 d. sutikus su šiuo pasiūlymu, I. D. iki 2017 m. spalio 2 d. ne vėliau kaip iki 16.49 val. tyrimo nenustatytu būdu įgijo ir nenustatytoje vietoje perdavė A. J. dalį, t. y. 1 382,62 g su Š. I. sutarto miltelių kiekio, kurioje buvo 188,931 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, o A. J. 2017 m. spalio 2 d., ne vėliau kaip 16.49 val., vietoje iš I. D. šią psichotropinę medžiagą įgijo ir 2017 m. spalio 2 d., apie 16.54 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), perdavė Š. I. nurodytam kaip patikimam asmeniui – I. I., nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. veikusiai pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 nutartimi sankcionuotą leidimą jai atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus – iš A. J., I. D., galimai per jų bendrininkus, įgyti psichotropines medžiagas.

2. Be to, I. D. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y., nuo tiksliai nenustatytos dienos išsinuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 292,758 g kanapių dervos ir 3,018 g kokaino iki 2017 m. spalio 23 d., kai šį labai didelį kiekį narkotinių medžiagų kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. Taip pat I. D. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą bei šaudmenis, t. y., tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. spalio 23 d., iš nenustatyto asmens vardu Tomas tiksliai nenustatytoje vietoje, neturėdamas leidimo įsigijo pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro PP modelio pistoletą WALTHER Nr. 355115, skirtą šaudyti 7,65 mm kalibro BROWNING šoviniais, kuris Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams, ir 45 vnt. 7,65 mm kalibro BROWNING šovinių, bei šiuos ginklą ir šaudmenis laikė išsinuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kai 2017 m. spalio 23 d. kratos metu juos surado ir paėmė policijos pareigūnai.

4. A. J. buvo išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl to, kad neteisėtai platino narkotines medžiagas, t. y., tiksliai nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne anksčiau kaip nuo 2017 m. rugsėjo mėn. vidurio ir ne vėliau kaip 2017 m. spalio 26 d., Kėdainių mieste, tiesiogiai, taip pat per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, per keletą kartų neteisėtai perdavė D. Š. platinti ne mažiau kaip 11,803 g narkotinės medžiagos kanapių (jų antžeminių dalių), kurias pastarasis neteisėtai laikė: 0,956 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis 11,3%) – 4 folijos lankstinukuose metalinėje dėžutėje savo namuose, esančiuose Respublikos g. 40-44, Kėdainiuose, o 10,847 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis 11,5%) – 42 folijos lankstinukuose metaliniu dangteliu užsukamame stiklainyje sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. spalio 26 d., kai šias narkotines medžiagas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti nuosprendžio dalį, kuria A. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą nuteistas laisvės atėmimu dvylikai metų ir už šios nusikalstamos veikos padarymą skirti jam bausmę, didesnę už inkriminuojamo BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį – laisvės atėmimą trylikai metų ir šešiems mėnesiams.

5.1. Prokuroro nuomone, nuosprendis keistinas dalyje dėl A. J. neteisingai paskirtos bausmės, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 61 straipsnio 1 dalies, BK 54 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nuostatas. Apeliantas nurodo, kad BK 260 straipsnio 3 dalies, pagal kurią nuteistas A. J., sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų, o bausmės vidurkis šiuo atveju yra 12 metų ir 6 mėnesiai. Prokuroras skunde pažymi, kad teismas nenustatė A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir pagrįstai konstatavo jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. Be to, teismas nepripažino sunkinančia aplinkybe to, kad A. J. nusikaltimą padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nors motyvuodamas bausmės dydį šią aplinkybę konstatavo.

5.2. Pasak apelianto, nuosprendyje nenurodytos jokios BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, kuriomis remiantis A. J. skirtina bausmė turėtų būti parinkta mažesnė už inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad A. J. įvykdė labai sunkių nusikaltimų kategorijai priskirtą nusikalstamą veiką, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, jis nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už praeityje padarytą apysunkį nusikaltimą, baustas administracine tvarka, tačiau šių aplinkybių nevertino skirdamas bausmę. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 61 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatas) bei A. J. neteisingai paskyrė bausmę, mažesnę už inkriminuojamo BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

6. Nuteistasis I. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (veika su A. J.) ir šioje dalyje priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Taip pat I. D. prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą skirti bausmę, mažesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta minimali bausmė.

6.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas jį kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarė esminius BPK pažeidimus tiriant bei vertinant byloje esančius įrodymus, t. y. nesilaikė nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, jį grindė prielaidomis bei nepašalintomis abejonėmis (BPK 329 straipsnio 4 punktas). Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl apelianto kaltės ir veiksmų apimties neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas), be to buvo netinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo nuostatos (BPK 328 straipsnio 1 dalis) ir neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 straipsnio 2 dalis). Remdamasis nacionaline ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bei Konstitucinio Teismo jurisprudencija I. D. skunde pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Konstatavus, jog BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta veika buvo įvykdyta bendrininkų grupe su A. J., teismas nenustatė būtinųjų bendrininkavimo požymių turinio, o jo kaltę tiesiog preziumavo tariamo bendrininko veiksmų pagrindu, tokiu būdu neindividualizuodamas jo (I. D.) nusikalstamų veiksmų apimties ir baudžiamosios atsakomybės ribų.

6.2. Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (veika su A. J.), I. D. skunde nurodo, kad šioje dalyje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nesilaikant nekaltumo prezumpcijos principo, teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių bei nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų. Apelianto teigimu, iš nuosprendžio matyti, kad jo (I. D.), kaip bendrininko veiksmai pasireiškė psichotropinės medžiagos įgijimu ir jos perdavimu A. J., tačiau nuosprendyje nenurodyta jokių aplinkybių, kuriomis jis (I. D.) atliko šiuos veiksmus. I. D. teigimu, byloje nenustačius, kokiomis aplinkybėmis jis tariamai įgijo nurodytas psichotropines medžiagas bei kokiomis aplinkybėmis jas tariamai perdavė A. J., šie nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai (veika) buvo tiesiog preziumuojami, remiantis byloje nustatytu faktu, kad A. J. disponavo psichotropine medžiaga ir perdavė ją Š. I. sutuoktinei I. I.. Pasak apelianto, teismo išvados, kad byloje esančios pokalbių stenogramos patvirtina, jog psichotropinę medžiagą A. J. parūpino būtent jis (I. D.), siekdamas gauti Š. I. automobilį BMW savo žinion, bei išvados apie aplinkybes, kuriomis jis įgijo ir perdavė metamfetaminą A. J., nėra grindžiamos konkrečių pokalbių turiniu ar kitais patikimais įrodymų šaltiniais. I. D. skunde nurodo, kad iš bylos aplinkybių matyti, kad tikrai turėjo tikslą, tarpininkaujant A. J., įgyti Š. I. automobilį BMW, tačiau apie jokį jo disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, įgyvendinant šį tikslą, patikimų duomenų byloje nėra.

6.2.1. Nuteistojo teigimu, nenustačius veiksmų, kuriais jis tiesiogiai būtų realizavęs BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, teismas neturėjo pagrindo jų konstatuoti nuosprendžio aprašomojoje dalyje, o nustatydamas jo (I. D.) bei A. J. nusikalstamų veiksmų bendrumą, privalėjo itin kruopščiai nustatyti būtinųjų bendrininkavimo požymių – tyčios bendrininkauti bei bendrininkų susitarimo – turinį, kaip pagrindą jo baudžiamąjai atsakomybei kilti. Nesant nors vieno iš minėtų bendrininkavimo požymių, veika negali būti pripažįstama padaryta bendrininkų grupe. Pasak I. D., nei vienas byloje esantis įrodymų šaltinis atskirai, o taip pat ir jų visuma, nepatvirtina jo tyčios kartu su A. J. neteisėtai disponuoti labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų. Be to, byloje nėra duomenų ne tik apie tariamo bendrininkų plano sukūrimo laiką, aplinkybes, bet ir tai, kad toks planas būtų apskritai sukurtas. Net jei iš byloje esančių duomenų ir būtų galima daryti prielaidas, kad jis (I. D.) galėjo suvokti, jog A. J. galimai turi tikslą neteisėtai disponuoti kokiomis nors draudžiamomis medžiagomis, byloje esančių įrodymų turinys rodo, kad jis pats tokios tyčios neturėjo ir jam negalėjo būti žinomas nei šios medžiagos kiekis, nei A. J. ir Š. I. susitarimo turinys, nei kitos konkrečios nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės, kurioms jis būtų pritaręs ir norėjęs veikti bendrai.

6.2.2. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pagrindinį įrodymų šaltinį byloje – pokalbių stenogramas, rėmėsi byloje esančiais pareigūnų tarnybiniais panešimais, kuriuose daromos išvados dėl pokalbių turinio ir pateikiamas tikrojo pokalbių turinio neatitinkantis pokalbių vertinimas. I. D. teigimu iš 2017 m. rugsėjo 4 d. pokalbio, užfiksuoto 2017 m. spalio 6 d. stenogramoje Nr. 20-IL-47810, turinio matyti, kad asmuo, įvardijamas kaip I. D., iš tiesų siekia įgyti Š. I. automobilį, yra pasiryžęs sumokėti trūkstamą sumą nuo skolos. 2017 m. spalio 20 d. vykusio pokalbio, užfiksuoto 2017 m. lapkričio 28 d. stenograma patvirtina, kad A. J. su I. J. kalbasi apie jo (I. D.) norą įsigyti automobilį BMW, o ne apie disponavimą psichotropinėmis medžiagomis. Be to, šis pokalbis, įvykęs jau po psichotropinės medžiagos perdavimo Š. I. sutuoktinei, rodo, kad nurodytame perdavime jis (I. D.) nedalyvavo ir kad jį domino automobilio įsigijimas už skolas, o ne išmainymas į psichotropines medžiagas. Apelianto teigimu, teismo išvadas, kad psichotropinę medžiagą A. J. parūpino jis (I. D.) paneigia ir 2017 m. spalio 16 d. pokalbio tarp Š. I. ir A. J., fiksuoto 2017 m. spalio 28 d. suvestinėje Nr. 20-IL-49785, turinys, iš kurio matyti, kad metamfetamino perdavimu rūpinosi pokalbio metu A. J. neįvardyti asmenys.

6.3. I. D. apeliaciniame skunde neginčija nuosprendžio dalies dėl jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl narkotinių medžiagų – taip pat ir kanapių dervos laikymo jo gyvenamojoje vietoje, tačiau nurodo, jog siekiant daryti pagrįstas išvadas dėl jo kaltės bei tinkamai kvalifikuoti jo veiksmus, būtina tinkamai ir neginčijamai nustatyti veikos dalyką, t. y. rastos ir paimtos kanapių dervos atitiktį BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto dalyko požymiams.

6.3.1. Apeliantas nurodo, kad viso proceso metu jis teigė, kad nuomojamame bute neteisėtai turėtą kanapių dervą jis laikė kanapėmis, o pabandęs rūkyti šią medžiagą jokio poveikio nepajuto, todėl manė esant ją nekokybišką ir ketino išmesti. Ši jo versija, nors savaime ir nepašalina kaltės, nebuvo paneigta. I. D. teigia, kad byloje esančia 2017 m. lapkričio 13 d. specialisto išvada Nr. 140-(6451)-ISI-7019 buvo nustatytas tik bendrasis kratos metu paimtų medžiagų kiekis, nenustatytas veikliosios medžiagos grynasis kiekis, koncentracija, priemaišos, nebuvo atliekami jokie kokybiniai medžiagos tyrimai, nenustatyti jos sudėtyje esančių medžiagų faktiniai kiekiai, kurie leistų spręsti apie realų medžiagos stiprumą, o tuo pačiu ir atitikimą kanapių dervai kaip narkotinei medžiagai. Remdamasis Lietuvos teismo ekspertizės centro interneto svetainėje skelbiama informacija, nuteistasis nurodo, kad tam, jog medžiaga būtu laikoma kanapių derva, t.y. draudžiama narkotine medžiaga ir BK 260 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo dalyku, joje esanti delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija turi būti ne mažesnė nei 2 procentai.

6.3.2. Nuteistojo I. D. teigimu, tikslus ir neabejotinas nusikaltimo dalyko nustatymas yra reikšmingas ir sprendžiant dėl nusikalstamų veiksmų teisingo kvalifikavimo pagal atitinkamą BK straipsnį ar jo dalį. Pasak apelianto, net ir nustačius medžiagos cheminę sudėtį (jos dalių atitiktį kanapių dervai), tačiau nenustačius jokių šios medžiagos cheminių savybinių procentinės išraiškos, ir esant nepašalintoms abejonėms dėl tyrimo objekto narkotinį poveikį turinčios veikliosios medžiagos kokybinių savybių, iš esmės dėl kurių ji ir yra draudžiama, teismo išvadų dėl jo (I. D.) kaltės šiame epizode negalima laikyti nekeliančiomis abejonių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantas teigia, kad ir šioje nuosprendžio dalyje padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai bei netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

6.4. Apeliaciniame skunde I. D. nesutinka ir su jam teismo paskirta bausme už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą. Nuteistasis mano, kad tokia bausmė neatitinka nei jo padarytos veikos bei asmenybės pavojingumo, nei teismų praktikos nagrinėjamos kategorijos baudžiamosiose bylose. Teigia, kad bausmė jam paskirta nesilaikant BK 41 straipsnyje keliamų reikalavimų bei BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų bausmės skyrimo pagrindų, o iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, jog nors ir formaliai išvardinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybės, pirmosios instancijos teismas realiai ir tinkamai jų neįvertino, tokiu būdu netinkamai pritaikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas.

6.4.1. Nesutikdamas su jo padarytos veikos pavojingumo vertinimu, skunde I. D. nurodo, kad jo gyvenamojoje vietoje rastos narkotinės medžiagos buvo skirtos asmeniniam naudojimui, nebuvo paruoštos platinimui tretiesiems asmenims, šios medžiagos buvo paimtos policijos pareigūnų, t. y. nesukėlė jokios realios žalos BK 260 straipsniu saugomoms vertybėms. Be to, jo (I. D.) gyvenamojoje vietoje rasta augalinės kilmės narkotinė medžiaga neženkliai viršijo formalią labai didelio kiekio ribą, kas rodo, jog veika yra daug mažesnio pavojingumo nei tipinė BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta veika.

6.4.2. Apelianto teigimu, skiriant bausmę už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą, nebuvo tinkamai įvertinta jo asmenybė, teismų praktikoje nurodomi nuteistojo šeimos prigimtiniai bei kiti svarbūs socialiniai interesai. Be to, teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti jo (I. D.) atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą, tariamai nenustatęs jo nuoširdaus gailėjimosi. Teigia, kad asmens prisipažinimas dėl veikos įvykdymo, parodymų davimas rodo, jog asmuo suvokia savo veiksmų neteisėtumą, vertina juos kritiškai, kas parodo ne tik jo sąmoningumą, bet ir mažesnį kaltininko asmenybės pavojingumą. Taip pat pažymi, kad, kaip ir išdėstyta skundžiamame teismo nuosprendyje, jis (I. D.) dirba, darbovietėje yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, taip pat užsiima individualia veikla, kas rodo, jog turi ne vieną legalų pajamų šaltinį, o disponavimas narkotinėmis medžiagomis nėra nei jo gyvenimo būdas, nei pajamų šaltinis. Apeliantas taip pat nesutinka su tuo, kad nors teismo nuosprendyje paminėta, tačiau nebuvo įvertinta aplinkybė, kad jis rūpinasi savo sergančia motina, kuri po patirto insulto nebegali pati savimi tinkamai pasirūpinti; jis (I. D.) yra paskirtas jos rūpintoju ir yra vienintelis asmuo, kuris ja rūpinasi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes I. D. teigia, kad ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas turėtų itin neigiamas ir neproporcingas pasekmes ne tik jam pačiam, bet ir jo sergančiai motinai. Apeliantas taip pat nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje buvo atsižvelgta į jo ankstesnį teistumą, tačiau pažymi, kad jis buvo teistas 2014 m. rugsėjo 2 d. Palangos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, t. y. už veiką, visiškai nesusijusią su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

6.4.3. Nuteistojo I. D. teigimu, netgi minimali BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė – 10 metų, ar juo labiau pirmosios instancijos teismo paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, nėra tinkamos užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei visų bausmei keliamų tikslų pasiekimą, išskyrus vieną – nubaudimą. Apelianto teigimu, jo nurodytos bausmės paskyrimui reikšmingos aplinkybės bei teismų praktika panašaus pobūdžio bylose suteikia pagrindą individualizuoti jam skirtiną bausmę ir taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skiriant mažesnę bausmę, nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bausmė.

7. Nuteistojo A. J. gynėjas advokatas Julius Jasaitis apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo A. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, neįrodžius, kad A. J. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, ir priimti dėl jo išteisinamąjį nuosprendį.

7.1. Gynėjo teigimu, apkaltinamasis nuosprendis A. J. yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismo išvados grindžiamos ne teisiamojo posėdžio metu gautais įrodymais, o prieštaringais bylos duomenimis, jo kaltė dėl inkriminuojamo nusikaltimo nėra įrodyta. Pasak gynėjo, nuosprendyje iš esmės yra perrašytas kaltinamasis aktas, pernelyg laisvai interpretuojami byloje esantys telefoniniai pokalbiai tarp Š. I. ir A. J., pabrėžiant, kad juose kalbama koduota kalba apie narkotines ir psichotropines medžiagas. Analizuodamas atskirus A. J. ir Š. I. pokalbius, taip pat A. J. pokalbius su sutuoktine I. J. gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad juose kalbama ne apie draudžiamas medžiagas, o apie pinigus: jų sumas, skolas, automobilio paėmimą ir perdavimą už skolą, geresnio advokato paiešką, nuostolius, pinigų panaudojimą. Apelianto teigimu pokalbiuose apie jokias narkotines ar/ir psichotropines medžiagas neužsimenama. Teismas klaidingai nurodė, kad pokalbiuose eurai prilyginami narkotinėms medžiagoms. Gynėjo manymu, atsižvelgiant į tai, kad dauguma byloje esančių telefoninių pokalbių yra padriki, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (baudžiamosiose bylose Nr. 2K-573-976/2015, Nr. 2K-232-976/2019), šioje byloje būtų tikslinga skirti lingvistinę pokalbių ekspertizę.

7.2. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, kad A. J. ir I. D. neprisipažinimas vertintinas kaip gynybinė versija, o jų parodymus paneigia ir kaltę įrodo kitų byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Gynėjas skunde pažymi, kad A. J. niekada neneigė, kad Š. I. jam skolingas nemažą sumą pinigų, todėl A. J. telefoninių pokalbių su Š. I. metu bandė įkalbėti pastarąjį už skolą atiduoti jam faktiškai priklausantį, tačiau motinos vardu registruotą automobilį, o nuo skolos sumos likę pinigai būtų panaudoti siekiant palengvinti Š. I. bausmės atlikimo sąlygas. Apeliantas nurodo, kad teisiamajame posėdyje A. J. paaiškino, jog stengėsi prisitaikyti prie pastarojo kalbos manieros ir laikytis tam tikrų konspiracijos taisyklių, siekdamas įtikinti Š. I. atiduoti automobilį. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad A. J. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje paaiškino apie maišelio perdavimą Š. I. sutuoktinei aplinkybes, t. y. tvirtino, kad apie maišelio turinį nežinojo, jas Š. I. sutuoktinei paprašė perduoti pastarojo draugas, paaiškinęs, kad jame yra vitaminai.

7.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. J. kaltė byloje grindžiama tik Š. I. parodymais ir jų tarpusavio pokalbiais. Gynėjo teigimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad šioje byloje A. J. pareigūnų nurodymu buvo provokuojamas Š. I., kuris, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, naudojosi pareigūnų perduotomis mobiliojo ryšio priemonėmis, siekdamas apkaltinti A. J. dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, nes vengė grąžinti skolas. Priešingai, negu nurodoma skundžiamame nuosprendyje, tai, kad A. J. teisiamajame posėdyje plačiau paaiškino šias aplinkybes, nesuteikia pagrindo netikėti jo parodymais, juo labiau, kad jis neprivalėjo įrodinėti savo nekaltumo, o ikiteisminio tyrimo metu nebuvo prašomas plačiau nurodyti visas aplinkybes. Taip pat gynėjas skunde nurodo, kad prokuroras į bylą nepateikė visų A. J. pokalbių su Š. I. įrašų, kurių turinys leistų geriau suprasti situaciją ir įvertinti A. J. parodymų patikimumą.

7.4. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, siekdamas paneigti provokacinį Š. I. skambučių pobūdį, nurodo, kad pastarajam buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus tik 2017 m. rugpjūčio 21 d., o A. J. telefoninių pokalbių kontrolė ir slaptas sekimas buvo sankcionuoti žymiai anksčiau, t. y. nuo 2017 m. birželio 22 d. Apelianto teigimu, nepaisant visų prieš A. J. taikytų slapto sekimo priemonių, ikiteisminio tyrimo metu nei pas jį, nei jo aplinkoje nebuvo rasta jokių narkotinių medžiagų. Gynėjo teigimu, priešingai, negu nurodoma teismo nuosprendyje, tai, kad užfiksuota daugiau A. J. skambučių Š. I., nei pastarojo A. J., nepatvirtina, jog A. J. norėjo išmainyti psichotropines medžiagas į Š. I. automobilį, juo labiau, kad byloje pateikti ne visi pokalbių įrašai. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, kad pokalbių stenogramos patvirtina tai, jog maišelį su psichotropinėmis medžiagomis A. J. perdavė I. D.. Nuosprendyje nekonkretizuota, kokie konkrečiai pokalbiai, frazės tai patvirtina. Be to, skundžiamame nuosprendyje nenurodytos aplinkybės, kokiu būdu I. D. įgijo kaltinime nurodytą psichotropinių medžiagų kiekį ir kokiomis aplinkybėmis perdavė A. J..

7.5. Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, jog aplinkybę, kad A. J. žinojo apie perduodamame maišelyje buvusias draudžiamas medžiagas, patvirtina perdavimui pasitelktas D. Š. bei ant maišelio rastas A. J. sutuoktinės piršto atspaudas. Nurodo, kad A. J. nenorėjo perduoti maišelio Š. I. sutuoktinei dėl ūmaus pastarojo būdo, ką patvirtina ir I. I. parodymai. Taip pat gynėjas teigia, kad A. J., manydamas, kad maišelyje yra Š. I. skirti vitaminai, neslėpdamas laikė jį savo automobilyje, kur prie maišelio sutuoktinė ir galėjo prisiliesti, palikdama savo piršto atspaudą. Gynėjo teigimu, šios aplinkybės kelia abejonių, ar A. J. žinojo, kad maišelyje yra psichotropinės medžiagos. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad, nors byloje buvo sankcionuota daug slapto sekimo priemonių, tačiau A. J. nebuvo sulaikytas su įkalčiais, kuomet nešė maišelį su psichotropinėmis medžiagomis į I. I. butą. Gynėjo manymu, nesulaikius A. J., toliau buvo taikomas nusikalstamos veikos imitavimo modelis ir tokie ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmai, remiantis apeliaciniame skunde dėstoma teismų praktika, turėtų būti vertinami kaip provokacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-52/2001, Nr. 2K-89-95/2018, Nr. 2K-161-693/2019, Nr. 2K-156-511/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-269-495/2018, Nr. 1A-107-197/2018). Apelianto teigimu, teismo išvados dėl susitarimo tarp A. J. ir Š. I. perduoti psichotropines medžiagas paremtos tik nepagrįstomis ir neobjektyviomis teismo prielaidomis, paremtomis aptartais telefoniniais pokalbiais.

7.6. A. J. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su vieno iš pagrindinių įrodymų byloje – Š. I. parodymų vertinimu. Nurodo, kad nuosprendyje nepagrįstai akcentuojamas abejotinos reputacijos Š. I. parodymų nuoseklumas, objektyvumas ir patikimumas, nors tuo pačiu pripažįstama, kad pastarasis jautė nuoskaudą A. J.. Šią aplinkybę patvirtina ir V. S., G. K., J. Č., M. E., D. Š. parodymai, paties Š. I. pripažinimas teisiamajame posėdyje, kad norėjo atkeršyti A. J. už padarytas tariamas skriaudas. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad Š. I., nuteistas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, bendradarbiauti su pareigūnais pradėjo savo iniciatyva, būdamas priklausomas nuo draudžiamų medžiagų ir tokiu būdu – psichologiškai pažeidžiamas. Be to, nurodoma, kad kitoje, šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, kurioje baudžiamojon atsakomybėn patraukti A. J. ir I. D., Š. I. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, kaip asmuo, aktyviai padėjęs atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės, gynėjo teigimu, patvirtina, kad Š. I. telefoninių pokalbių metu turėjo tikslą provokuoti A. J. įgyti narkotinių medžiagų. Gynėjas nesutinka ir su Š. I. sutuoktinės liudytojos I. I. parodymų vertinimu nuosprendyje, t. y., kad jos nurodyta sutuoktinio baimė yra deklaratyvi. Pasak gynėjo, šios liudytojos parodymus patvirtina duomenys apie jos pradėtą skyrybų procesą dėl Š. I. smurtavimo.

8. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti ir skirti J. J. didesnę bausmę, nuteistojo A. J. gynėjo, I. D. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistieji A. J., I. D. ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti jų nurodytais pagrindais, prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. J. gynėjo, nuteistojo I. D. ir prokuroro apeliaciniai skundai atmetami.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, atlikusi byloje dalinį įrodymų tyrimą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo šališkas, įrodymų vertinimo klaidų ir kitų esminių BPK pažeidimų byloje nepadarė bei pagrįstai pripažino I. D. kaltu, padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje (2 veikos) nustatytus nusikaltimus, o A. J. – BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, nuosprendį grindė byloje surinktų įrodymų visuma, o ne prielaidomis ir kaltės preziumavimu be įrodymų, kaip nurodoma apeliaciniuose skunduose. Nuosprendyje išdėstyti motyvai aiškūs ir išsamūs, todėl skundžiamas nuosprendis yra teisingas ir paliekamas nepakeistu.

Dėl A. J. ir I. D. bendros nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje

10. Skundžiamu nuosprendžiu A. J. ir I. D. nuteisti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl to, kad veikdami kartu neteisėtai įgijo ir perdavė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, t. y. Kauno apygardos teismo nustatytomis aplinkybėmis susitarė įsigyti psichotropinės medžiagos metamfetamino ir ją realizuoti jiems naudingomis sąlygomis išmainant į Š. I. naudojamą (registruotą Š. I. motinos R. I.) apie 20000 Eur vertės automobilį „BMW 535i“. I. D. tyrimo nenustatytu būdu įgijo ir nenustatytoje vietoje perdavė A. J. dalį t. y. 1382,62 g miltelių kiekio, kuriame buvo 188,931 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, o A. J., šią psichotropinę medžiagą įgijęs iš I. D., perdavė ją I. I..

11. A. J. gynėjas nesutinka su teismo išvada Š. I. parodymus vertinti kaip patikimus. Pasak gynėjo, Š. I. yra abejotinos reputacijos ir jautė nuoskaudą A. J., todėl teismas negalėjo A. J. kaltės grįsti išimtinai tik Š. I. parodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu tokie gynėjo argumentai nepagrįsti. Pastebėtina, kad Kauno apygardos teismas, vertindamas Š. I. parodymus, laikė juos patikimais todėl, kad juos patvirtino kiti byloje esantys įrodymai. Š. I. neslėpė, kad jautė nuoskaudą A. J., neva pastarasis siekė naudos sau ir neketino padėti jam, dėl to jis nusprendė bendradarbiauti su pareigūnais, tačiau ši aplinkybė nepaneigia Š. I. parodymų patikimumo dėl A. J. siūlymo keisti automobilį į psichotropines medžiagas. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas A. J. ir I. D. kaltais rėmėsi ne tik Š. I. parodymais. Teismas vertino įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visetą, lygino tarpusavyje ir padarė pagrįstas išvadas.

12. Nuteistųjų kaltė grindžiama slapta fiksuotų pokalbių tarp nuteistųjų A. J., I. D., A. J., žmonos I. J., liudytojo Š. I. stenogramomis, elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo ir telefoninių pokalbių protokolais, suvestinėmis, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolais, liudytojo Š. I. buvusios žmonos I. I. parodymais ir kt. įrodymais. Kauno apygardos teismas pakankamai plačiai išdėstė, kokie byloje esantys įrodymai patvirtina nuteistųjų kaltę, atliko detalų jų vertinimą. Tai, kad jų vertinimas neatitinka nuteistųjų ir jų gynėjų nuomonės, nepaneigia nuteistųjų kaltės ir nesudaro pagrindo juos įvertinti kitaip.

13. Nuteistojo A. J. apeliaciniame skunde iš esmės teisingai nurodyta, kad vienas iš pagrindinių įrodymų šaltinių šioje baudžiamojoje byloje, kuriuo grindžiamos pirmosios instancijos teismo išvados, yra Š. I. parodymai. Šio liudytojo parodymų patikimumo, sąsajumo su kitais byloje ištirtais įrodymais vertinimas yra labai svarbus, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija Š. I. apklausė ir apeliacinio proceso metu bei dėl jo parodymų pasisako detaliau gretindama juos su byloje esančiais kitais įrodymais. Patikrinus byloje surinktus duomenis nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Š. I. buvo apklaustas du kartus t. y. 2017 m. rugpjūčio 16 d. ir daugiau nei po 3 mėnesių, t. y. 2017 m. lapkričio 27 d. (t. 6, b. l. 105- 07, 114-115). Iš esmės analogiškus, tik detalesnius paaiškinimus jis teikė Kauno apygardos teisme bei Lietuvos apeliaciniame teisme. Š. I. paaiškinimai detalūs, nuoseklūs, įtikinantys, atitinkantys kitus byloje esančius duomenis – slapta fiksuotus pokalbius tarp jo (Š. I.) ir A. J. bei I. D., elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose nurodytą informaciją, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolų turinį, jo buvusios žmonos I. I. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 6, b. l. 118-119), taip pat I. I. 2018 m. lapkričio 5 d. Kauno apygardos teisme teiktus paaiškinimus (t. 10, b. l. 73-76), nuteistojo D. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 7, b. l. 169-172).

14. Š. I. (kaip asmuo, atsakingas už narkotinių /psichotropinių medžiagų, gautų iš A. J. pardavimą – tolesnį platinimą) buvo sulaikytas 2017 m. gegužės 18 d., įtarimai jam buvo pareikšti pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį. 2017 m. rugpjūčio 16 d. jis apklaustas BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, t. y. apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką (t. 6, b. l. 99, 101, 102-103). Apklausoje Š. I. nurodė, kad jam esant suimtam kitame ikiteisminiame tyrime dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo ir kalint Kauno tardymo izoliatoriuje bei neteisėtai turint telefoną su juo laikas nuo laiko susisiekia A. J. ir siūlo užsiimti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, nes jis yra skolingas A. J. už anksčiau iš jo gautų narkotinių/psichotropinių medžiagų platinimą (t. 6, b. l. 105-107). Apklausiamas 2017 m. lapkričio 27 d. Š. I. detaliai nurodė aplinkybes apie susitarimą su A. J. per du kartus jo žinion perduoti tris su puse kilogramo psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Šį kiekį A. J. pasiūlė pats. Buvo sutarta, kad už šį kiekį jis turės A. J. atiduoti jo mamos R. I. vardu registruotą automobilį „BMW“. Apie tai, kad A. J. įkalbinėja užsiimti psichotropinių medžiagų platinimu jis pasimatymo metu papasakojo žmonai I., kuri sutiko bendradarbiauti su pareigūnais, perimant iš A. J. psichotropines medžiagas. Jam žinoma, kad I. perduotą psichotropinės medžiagos – metamfetamino kiekį A. J. gavo iš bendro pažįstamo I. D.. Kažkurių pokalbių metu jis su A. J. kalbėjo, kad jis psichotropinės medžiagos gaus iš I. D.. Po kurio laiko A. J. pranešė, kad I. perduos 1,5 kg metamfetamino. Po to A. J. su juo toliau bendravo telefonu ir SMS žinutėmis dėl likusios dalies 2 kg metamfetamino perdavimo, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių A. J. šio kiekio neperdavė (t. 6, b. l., 114-115). Šiuos Š. I. parodymus patvirtina jo buvusios žmonos I. I. ikiteisminio tyrimo metu teikti paaiškinimai (t. 6, b. l. 118-119), jos išreikšta valia bendradarbiauti su pareigūnais bei veiksmai priimant A. J. atneštą metamfetaminą, o taip pat ir I. I. parodymai Kauno apygardos teisme (t. 10, b. l. 73-76). Iš esmės analogiškus tik detalesnius paaiškinimus Š. I. teikė pirmosios instancijos teisme (t. 10, b. l. 135-140), o apeliacinės instancijos teisme Š. I. teikdamas paaiškinimus ir atsakydamas į proceso dalyvių klausimus dar kartą chronologiškai atskleidė ne tik A. J., bet ir jo bendrininko I. D. nusikalstamus veiksmus, kuriuos patvirtina slapta užfiksuoti pokalbiai tarp jo (Š. I.) ir A. J., pastarojo sutuoktinės I. J. bei I. D., elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose nurodyta informacija, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolų turinys. Š. I. parodymų sąsajumas su kitais bylos duomenimis, neabejotinai leidžia juos vertinti kaip patikimus ir teisingus.

15. Š. I. parodymų nemenkina ir apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad jis jautė nuoskaudą A. J. ir dėl šios priežasties sutiko bendradarbiauti su pareigūnais, pasak advokato norėjo atkeršyti A. J.. Advokatas remiasi V. S., G. K., J. Č., M. E. (asmenų, kurie buvo apklausti gynybos prašymu) ir D. Š. parodymais, tačiau šie asmenys nurodė tik aplinkybę, kad jie narkotines/psichotropines medžiagas įsigydavo iš Š. I., šios aplinkybės neneigė ir pats Š. I.. M. E. neigiamai charakterizavo Š. I. kaip asmenį, kuris „įtraukė“ jį į nusikalstamą veiklą – prekybą narkotikais. Tačiau jis taip pat nurodė ir kitą itin svarbią aplinkybę, jog sulaikius Š. I. jam skambino A. J. iš D. (Š.) telefono ir liepė grąžinti pinigus (skolą), kuriuos jis buvo skolingas Š. I. (t. 10, b. l. 159-161). Taigi, M. E. tik patvirtino aplinkybę, jog Š. I. sako tiesą apie tai, kad A. J. prižiūrėjo (kontroliavo) Š. I. nusikalstamą veiklą, prekybą narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis, o Š. I. skola A. J. buvo už narkotines/psichotropines medžiagas. Tai teisiamajame posėdyje patvirtino ir D. Š.. Jo nuomone Š. (I.) buvo skolingas A. (J.) už narkotikus. Kai žmonės skolų neatidavinėjo tada jis apie tai pasakė A. (t. 11, b. l. 188-189). Itin detalius paaiškinimus, kurie sutampa su Š. I. parodymais apie A. J. vaidmenį vykdant prekybą narkotinėmis medžiagomis ikiteisminio tyrimo metu nurodė D. Š. (t. 7, b. l. 169-172). D. Š. detaliai paaiškino aplinkybes apie tai, kaip „J.“ (A. J.) paprašė, kad jis nuneštų į I. (I. I.) butą maišelį, kuris buvo padėtas A. J. automobilyje prie automobilio pavarų perjungimo svirties (psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, kurią A. J. perdavė I. I.). Šie parodymai sutampa su slapta fiksuotais pokalbiais, be to, jie atitinka ir A. J. parodymus (t. 12, b. l. 93-104). Šių asmenų parodymai ne tik patvirtina, kad Š. I. sako tiesą, bet ir tai, kad Š. I. buvo atskaitingas A. J.. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir slapta fiksuotas A. J. pokalbis su D. Š.. A. J. pataria D. Š. neklausyti Š. I., o klausyti jo (A. J.) „<...> sakau Š. nėra, gal jo dar dešimt metų čia nebus. Tai tu klausyk ką aš tau pasakau. Tu ne, ne, tu D. tu neužsiimk saviveikla“ (t. 4, b. l. 184- 187).

16. Teisėjų kolegija nesutinka su A. J. gynėjo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino Š. I. sutuoktinės liudytojos I. I. Kauno apygardos teisme antrą kartą, jos prašymu duotus parodymus (t. 12, b. l. 68-74). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Š. I. buvusios žmonos liudytojos I. I. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 118-119) ir vėliau teisminio nagrinėjimo metu (t. 10, b. l. 73-76) buvo nuoseklūs, išsamūs ir neprieštaringi. Ji paaiškino, kad pasimatymo su vyru Š. I. metu ji sužinojo apie A. J. norą pakeisti automobilį į narkotines medžiagas, taip pat apie A. J. žmonos Ievos skambutį, apie A. J. atneštą maišelį su metamfetaminu, apie tai, kad A. J. planavo narkotines medžiagas atnešti per kelis kartus, jos nevaržomą sprendimą bendradarbiauti su pareigūnais, atliekant tarpininkės vaidmenį, apie tai, kad bijo A. J. psichologinio spaudimo. Tokie parodymai nebuvo naudingi nuteistiesiems, tačiau jie atitiko kitus byloje esančius duomenis (byloje slaptai fiksuotus pokalbius ir slapto sekimo metu gautus duomenis, Š. I., iš dalies nuteistojo D. Š. parodymus). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad 2019 m. gegužės 13 d. (praėjus beveik 6 mėnesiams) A. J. gynėjas pranešė teismui, kad jis sužinojo iš savo ginamojo, jog Š. I. buvusi žmona I. I. nori papildyti savo liudijimą (t. 11, b. l. 148). Po šio pranešimo apklausta liudytoja I. I. kardinaliai pakeitė savo parodymus, paaiškindama, kad ikiteisminio tyrimo metu ir prieš tai teisme davė melagingus parodymus, o tai ją vertė daryti buvęs vyras Š. I.. Ji vykdė visus vyro nurodymus, nes jo bijojo, būtent Š. I. jai liepė pasakyti, kad maišelį atnešė A. J., nors tas maišelis buvo nuo kažkokių Šarūno draugų (t. 12, b. l. 68-74).

17. Siekiant išsiaiškinti parodymų pakeitimo priežastis I. I. buvo apklausta ir apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisingi yra jos pirminiai parodymai, o jos paaiškinimai, jog ji pakeitė savo parodymus, nes bijojo vyro „vyras privertė taip pasielgti“, vertinami kaip neteisingi ir neatitinkantys kitų byloje ištirtų įrodymų. Duodama parodymus apeliacinės instancijos teisme I. I. jaudinosi, negalėjo atsakyti į klausimus ir logiškai paaiškinti sutapimų, jog jos pirmuosius paaiškinimus atspindi slapta fiksuoti pokalbiai. Apeliacinės instancijos teismas netiki liudytojos paaiškinimais apie tai, kad Š. I. vertė ją apkalbėti A. J., vežti narkotikus („žolę“) į pasimatymus, priešingu atveju grąsindamas su ja susidoroti. I. I. paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme, o taip pat ir jos savarankiškai duotus parodymus Kauno apygardos teisme, kad ji bijojo savo buvusio vyro Š. I. ir gyveno kartu su juo tik iš baimės, kad jis nenusižudytų, o santykiai su juo pablogėjo dar 2017 m., t.y. prieš jam patenkant į kalėjimą gegužės mėnesį (t. 14, b. l. 37), paneigia byloje esantys duomenys apie pasimatymų skaičių ir laiką tuo metu, kai Š. I. buvo suimtas, o vėliau ir nuteistas. Nuo 2017 m. gruodžio 11 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d. I. I. viena ir/ ar su vaikais aplankė (trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai) Š. I. iš viso 35 kartus (t. 13, b. l. 167-171). Taip pat šias aplinkybes paneigia ir I. I. rašytų Š. I. laiškų 2017 m. birželio – spalio mėnesiais turinys (t. 14, b. l. 1-15), kuris akivaizdžiai liudija jos nuoširdumą bei tikruosius jausmus vyrui, o kartu ir paneigia I. I. paaiškinimą, kad ji laiškus rašė iš baimės, nes nežinojo kada Š. I. išeis į laisvę. Š. I. ir I. I. neneigia, kad jie susipyko, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, naudingus parodymus nuteistiesiems, kurie patvirtina tik nuteistųjų pateiktą įvykių versiją, I. I. davė jausdamasi nesaugi, tačiau ne dėl laisvės atėmimo bausmę atliekančio vyro, o dėl savo pačios duotų parodymų prieš nuteistuosius. Teisėjų kolegija, tokias išvadas daro įvertindama faktą, kad apie I. I. parodymų pasikeitimą pirmosios instancijos teismą informavo nuteistasis A. J., kad anksčiau ji teigė jautusi baimę iš A. J. pusės, kad neneigė, jog lankėsi pas A. J. advokatą G. ir kalbėjosi apie parodymus byloje, kad su mažamečiais vaikais gyvena nedideliame mieste, kuriame gyvena ir A. J., kad dirba kartu su nuteistojo A. J. žmona ir kt. Remiantis I. I. paaiškinimais, ji su A. J. žmona I. J. ir šiuo metu bendrauja „Kažkiek bendraujame, mūsų tas pats darbas“ (t. 13, b. l. 184). Taigi, teismas tiki I. I. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais bei tais parodymais, kuriuos ji teikė Kauno apygardos teisme 2018 m. lapkričio 5 d. jai esant vaiko apklausos kambaryje, nedalyvaujant jos buvusiam vyrui Š. I. (t. 10, b. l. 73- 76). Šios apklausos metu ji nurodė, kad bijo A. J.. Taigi nekyla abejonių, kad I. I. prieš pakeisdama parodymus jautė baimę dėl savo anksčiau duotų parodymų ir galimo jų panaudojimo kaltinant A. J.. Kaip ji pati paaiškino lankėsi pas A. J. advokatą G. ir advokatas patarė, kad „reikia pasakyti tiesą“ (t. 13, b. l. 184- 85). Kita vertus, I. I. ir pakeitusi savo paaiškinimus patvirtino, kad būtent A. J. 2017 m. spalio 2 d. perdavė I. I. maišelį, kuriame remiantis specialisto išvada Nr. 140-(5949)-KS1-6420 (t. 1, b. l. 63-64) buvo 188,931 g psichotropinės medžiagos metamfetamino.

18. Kaip jau buvo minėta, A. J. gynėjo advokato manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius slapta fiksuotus pokalbius, pernelyg lengvai juos interpretuodamas. Gynėjo manymu, pokalbiuose nebuvo kalbama apie narkotines/psichotropines medžiagas. Jo nuomone, byloje buvo būtina paskirti lingvistinę ekspertizę ir išsiaiškinti ar nuteistojo A. J. ir kitų asmenų pokalbiuose kalbama apie psichotropines medžiagas. Teisėjų kolegija pastebi, kad užduotis pateikti specialisto išvadą ar surašyti ekspertizės aktą lietuvių kalbos specialistui paprastai gali būti duodama tik tada, kai baudžiamojoje byloje būtina analizuoti neaiškų, daugiaprasmį ar kitokį ypač sudėtingą tekstą. Šioje byloje, kaip paprastai tokio pobūdžio bylose, asmenys apie narkotines/psichotropines medžiagas kalbėjo tik jiems suprantama iš anksto aptarta koduota kalba. Tokiu atveju nuspręsti, ar pokalbis vyksta apie nusikalstamą veiką yra bylą nagrinėjančio teismo, o ne specialistų funkcija. Pokalbio turinį ir tikrąją prasmę geriausiai gali atskleisti patys pokalbio dalyviai. Šiuo atveju tai padarė apklausiamas Š. I., kuris detaliai atskleidė vykusių pokalbių tarp jo ir A. J. turinį ir tai chronologiškai atsispindi šioje byloje užfiksuotų įvykių sekoje (žr. 2020 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio protokolą, t. 13, b. l. 178-189).

19. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo I. D. teigimu, kad jo kaltė disponuojant narkotinėmis medžiagomis kartu su A. J. grindžiama prielaidomis, byloje nenustačius kokiomis aplinkybėmis jis tariamai įgijo nurodytas psichotropines medžiagas bei kokiomis aplinkybėmis jas tariamai perdavė A. J.. Pasak apelianto, šie nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai buvo tiesiog preziumuoti, remiantis byloje nustatytu faktu, kad A. J. disponavo psichotropine medžiaga ir ją perdavė Š. I. sutuoktinei I. I.. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nenurodytas konkretus pokalbių turinys ar kiti patikimi įrodymai leidžiantys daryti išvadą, kad būtent jis (I. D.) perdavė A. J. metamfetaminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje surinktų netiesioginių įrodymų visuma leidžia neginčijamai tvirtinti skundžiamame nuosprendyje nustatytas faktines aplinkybes. I. D. kaltę dėl neteisėto labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo ir perdavimo bendrininkui A. J. patvirtina slapta fiksuoti pokalbiai tarp I. D., A. J., Š. I., I. I.. Pokalbių turinį patvirtina po to sekę konkretūs nusikalstami veiksmai. I. D. kaltė, įrodymų visumos kontekste, patvirtinta ir byloje esančia 2017 m. gruodžio 11 d. specialisto išvada Nr. 140-(7148)-IS1-7749 (t. 1, b. l. 162- 64), iš kurios matyti, kad ant plastikinių maišelių, rastų I. D. gyvenamojoje vietoje vidinių paviršių buvo rasti metamfetamino pėdsakai.

20. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių apribojimų, susijusių su įrodymų rūšimi, t. y. savo išvadas teismas gali grįsti tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, jeigu jie atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus – gauti teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka), patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, ir juos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia bei logiška grandine. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-334/2009, Nr. 2K-300/2010, Nr. 2K-627/2010, Nr. 2K-191/2011).

21. Aplinkybę, kad I. D. nuo pat pradžių aktyviai dalyvavo įgyvendinant planą iškeisti Š. I. naudojamą automobilį BMW į narkotines medžiagas ir buvo suinteresuotas perimti automobilį atskleidžia slapta fiksuoti pokalbiai telefonu. 2017 m. rugsėjo 4 d. I. D. skambino (telefoninių pokalbių suvestinė (t. 4, b. l. 78-80)) iš A. J. naudojamo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) Š. I.. I. D. kalbėdamas telefonu su Š. I. apie automobilį nurodė „nes aš jam A. sakau, jeigu atiduoda mašiną, tai sakau jeigu ten neišeina tų šaibų surinkti, žinai tą skolą“. „tai aš čia su A. pasiderinsim mes čia“. Tą patį vakarą A. J. iš to paties telefono numerio skambino Š. I. ir gerai žinodamas apie ankstesnį pastarojo pokalbį su I. D. teiravosi apie automobilio mainus į narkotines medžiagas. „Ką ten pasikalbėjot ką?“. „Nu kažką pasikeist ne?“ Pokalbio metu Š. I. užmaskuota kalba klausė, ar galėtų mainyti 4 kg narkotinių medžiagų į automobilį „Keturis išeitų?“, tačiau A. J. paaiškino, kad „Nu tai galiu pasakyt trys su biskiu nu, tris su puse štukos pasakysiu“. 2017 m. rugsėjo 27 d. slaptai fiksuotame pokalbyje A. J. informuoja Š. I., kad I. D. duos 3500 g metamfetamino „Ne tai jis pasakė, kad 3,5 štukos paskolins tau“. Iš karto kitą dieną (rugsėjo 28 d.) A. J. vėl skambino Š. I. ir pažadėjo nuvežti I. I. psichotropines medžiagas bei pasiteiravo Š. I., ar gali pasakyti I. D., kad Š. I. sutinka perduoti automobilį už 3,5 kg narkotinės medžiagos „Sakyt I., kad viskas gerai“? Šio pokalbio metu A. J. paaiškino „Paduosiu tą štuką, paskui tą 2,5 pasakysiu kam paduoti ir pasakysiu I., kad už pusantros savaitės pasiimt (?) viską“ (t. 4, b. l. 83-87). Žinant vėlesnius įvykius (apie A. J. narkotinių medžiagų pristatymą I. I.) abejonių nekyla, kad pokalbio metu žodis „I.“ reiškia I. D.. I. D. žinojimą ir aktyvų dalyvavimą perduodant psichotropines medžiagas I. I. patvirtina ir po psichotropinių medžiagų perdavimo 2017 m. spalio 17 d. slapta fiksuotas pokalbis tarp A. J. ir Š. I.. Po Š. I. nusiskundimų (2017 m. spalio 16 d. pokalbis, t. 4, b. l. 92-94) apie blogą perduotų medžiagų kokybę, kurias neva tai sunku realizuoti, A. J. perduoda Š. I. I. D. reiškiamą pasipiktinimą dėl delsimo perduoti automobilį „Sakė tau perduot taip: kad laikytumeis žodžio. Sako: tegul laikosi žodžio, jeigu tau ten kas netinka, paduoti pinigus už tuos, kur paskolino tuos pinigus visus tuos, paskolino pinigus ir 5 štukas paduodi ten, kur kalbėjot nuo pat pradžių, tada gali <...>. Sako: tegul jis mums sąlygų nestato, mes čia draugiškai viskas, <...>, o jisai čia dabar: tas blogai, tas blogai<...>“ (t. 4, b. l. 97-98). Pokalbio, įvykusio 2017 m. spalio 17 d. stenograma tarp A. J. ir jo žmonos I. J. taip pat parodo, kad I. D. su A. J. kartu ruošė maišelį su psichotropinėmis medžiagomis, kurį perdavė I. I.. Pokalbio metu A. J. pasakoja savo žmonai, kad Š. I. pasakė, kad I. I. perduotas metamfetaminas yra nekokybiškas. I. J. pasidomėjus, ar tikrai buvo nekokybiškas, A. J. atsakė, kad jie su I. D. padarė klaidą ir paaiškino: „Nu nelabai gerą, ten iš tikrųjų mes jį (?) <...>. Tai aš vakar I. sakau, aš noriu paklaust I., mes tai iš tikrųjų padarėme tokią kliurką, bet <...>, nu ką dabar“(t. 4, b. l. 190).

22. I. D. teigia, kad byloje esančių pareigūnų tarnybinių pranešimų turinys (t. 4, b. l. 81- 82, 95-96, 194-195) dėl užfiksuotų pokalbių neatitinka tikrojo pokalbių turinio vertinimo ir savaip interpretuodamas pokalbio turinį nurodo, jog asmuo įvardijamas kaip I. D. iš tiesų siekia įgyti Š. I. automobilį, pasiryžęs sumokėti trūkstamą sumą nuo skolos, A. J. su I. J. kalba apie I. D. norą įsigyti automobilį, o ne apie disponavimą narkotinėmis medžiagomis, metamfetamino perdavimu rūpinosi pokalbio metu A. J. neįvardinti asmenys, o ne jis (I. D.). Šioje byloje nėra ginčo, kad I. D. siekė įsigyti Š. I. priklausantį BMW automobilį, tačiau pokalbių dalį apie automobilio įsigijimo sąlygas – susitarimą psichotropines medžiagas keisti į automobilį I. D. vertina sau naudinga linkme, tikslu išvengti atsakomybės. Teismas konstatuoja, kad buvo kalbama užmaskuotai, nenaudojant narkotinių ir psichotropinių medžiagų tikrųjų pavadinimų, o ta užmaskuota kalba visiems pašnekovams buvo visiškai priimtina ir suprantama. Prokurorui pagarsinus aktualias pokalbių stenogramas detaliai pokalbių turinį atskleidė Š. I. (t. 13, b. l. 178-183).

23. Pažymėtina, kad nuteistojo A. J. gynėjas, prašydamas išteisinti A. J., teigia, kad Š. I., A. J. ir jo sutuoktinės I. J. pokalbiuose kalbama ne apie draudžiamas medžiagas, o apie pinigus, jų sumas automobilio perdavimą už skolą, geresnio advokato paiešką. Teisėjų kolegija su tokiu pokalbio turinio vertinimu nesutinka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visi byloje slapta fiksuoti pokalbiai yra nuosekliai susiję į vieną loginę grandinę, patvirtintą ir konkrečiu veiksmu, kuomet A. J. perdavė metamfetaminą Š. I. buvusiai sutuoktinei I. I.. Tekstas užmaskuotas, tačiau iš pokalbių turinio darytina abejonių nekelianti išvada, kad žodis „štukos“, reiškia ne kaip teigia nuteistieji pinigus, o psichotropinių/narkotinių medžiagų kiekį. Tai atitinka ir liudytojo Š. I. parodymus. Iš dalies tai atskleidžia ir kitą dieną, t. y. 2017 m. spalio 3 d. pokalbio, įvykusio tarp A. J. ir jo žmonos I. J. stenograma. Pokalbio metu A. J. nerimauja, kad nėra gerai („nesąmonė“) kad ji skambinėja I. I. ir tariasi dėl narkotinių medžiagų paskui perskambina A. J., įtaria, kad pareigūnai pokalbių klausosi „taigi jie viską girdi, viską“. A. J. ją nuramina: „Tai tegul girdi, kad išeis (?) pakalbėti, nu tai gerai nuvežiau pinigus.“ „Mane pagaus, sakys, paklaus kas bendro (?) vežu, pinigų nu vežu ant maisto, tą tą. Nu tai bendravau, užaugau, <...> su juo vienoje gatvėje“(t. 4, b. l. 176). Kad buvo kalbama užmaskuotai, tik atitinkamam žmonių ratui suprantama kalba patvirtina ir D. Š. ikiteisminio tyrimo metu teikti paaiškinimai. Jis nurodė, kad iš pažįstamų sužinojo, jog iš A. J. galima įsigyti narkotinės medžiagos – kanapių tolimesnei prekybai, todėl susisiekė su A. J. ir pokalbio metu davė suprasti, kad nori pradėti dirbti gatvėje. Kalbėjo ne atviru tekstu apie norą užsiimti neteisėta veikla, bet koduotai. Jis (A. J.) suprato kokia tema kalba ir pasiūlė susitikti (t. 7, b. l. 169-171). Nėra jokio pagrindo tikėti ir tuo, kad A. J. stengėsi prisitaikyti prie Š. I. kalbos manieros ir laikytis tam tikrų konspiracijos taisyklių, nes byloje esantys pokalbiai tarp A. J. ir jo žmonos I. J., bei I. D. rodo analogiškas konspiracijos taisykles.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu šių pokalbių turinys patvirtina, kad A. J. psichotropinę medžiagą įsigijo iš I. D. ir vėliau ją perdavė I. I.. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas Š. I., paaiškindamas, kad A. J. sakydavo, kad narkotikus gauna iš I. D. (t. 13, b. l. 179) „buvo pokalbiuose sakoma, kad iš I. imdavo“. Jis su A. J. daug metų vertėsi ta veikla. Tiek analizuotų pokalbių turinys, tiek Š. I. parodymai, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistieji A. J. ir I. D. veikė kartu, t. y. veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje.

25. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo labai tiksliai nustatyta, kada ir kokiomis aplinkybėmis I. D. perdavė A. J. narkotines medžiagas (2017 m. spalio 2 d. ne vėliau kaip iki 16. 49 val.), tačiau byloje esantys slapta fiksuoti pokalbiai tarp A. J., I. D. ir Š. I. bei įvykęs narkotinių medžiagų perdavimo faktas (2017 m. spalio 2 d. apie 16.54 val.) Š. I. buvusiai žmonai I. I. patvirtina abejonių nekeliančią išvadą, kad A. J. psichotropines medžiagas parūpino ir jas perdavė I. D.. Nuteistojo A. J. teiginiai, jog maišelį, kurį jis vėliau perdavė I. I., jam perdavė Š. I. draugai, prieštarauja ne tik slapta fiksuotų pokalbių turiniui, bet neatitinka ir jo paties veiksmų. Akivaizdu, kad A. J. maišelį su narkotikaus gavo iš I. D., suprato galimą riziką perduodant šį maišelį I. I., todėl vengė pats skambinti ir tartis su Š. I. buvusia sutuoktine I. I. dėl maišelio perdavimo, o bandė tai padaryti per nieko apie daromą nusikaltimą nežinantį asmenį D. Š..

26. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. J. ir I. D. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką padarė veikdami kartu. Jų veikoje nustatyti objektyvieji bendrininkavimo požymiai – abiejų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, bei subjektyvieji požymiai – tyčia (savo veiksmų bendrumo suvokimas) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką, nustatyta, kad bendrininkai buvo pasiskirstę užduotimis, – I. D. įgijo ir perdavė A. J. 1382,62 g miltelių, kuriuose buvo 188,931 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, o A. J. šią medžiagą įgijo ir perdavė I. I.. Nuteistųjų A. J. ir I. D. atskleisti neteisėti veiksmai kvalifikuoti tinkamai. Nors apeliantai nesutinka su skundžiamame nuosprendyje atliktu surinktų duomenų vertinimu, teigdami, kad skundžiamame nuosprendyje neatskleistas jų turinys, prasmė, kad įvertintos tik atskiros pokalbių frazės, teisėjų kolegijos nuomone, kitaip vertinti šiuos duomenis, nei šie buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, ir abejoti padarytomis išvadomis nėra pagrindo.

Dėl galimos provokacijos padaryti nusikalstamas veikas

27. Nuteistojo A. J. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad Š. I. turėjo tikslą provokuoti, pažymi, kad įkalinimo įstaigoje jis turėjo policijos pareigūnų duotą telefoną. Nurodo, kad kitoje Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, kurioje baudžiamojon atsakomybėn patraukti A. J. ir I. D., Š. I. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, kaip asmuo aktyviai padėjęs atskleisti organizuotos grupės nusikalstamas veikas. Apeliaciniame skunde, neginčydamas nusikalstamos veikos imitavimo teisėtumo, sankcionavimo pagrindų, advokatas provokavimą grindžia ir aplinkybe, jog Š. I. buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus tik 2017 m. rugpjūčio 21 d., o A. J. telefoninių pokalbių kontrolė ir slaptas sekimas buvo sankcionuoti žymiai anksčiau, t. y. nuo 2017 m. birželio 22 d. Nepaisant visų prieš A. J. taikytų slapto sekimo priemonių, pas jį nebuvo rasta jokių narkotinių medžiagų, A. J. nebuvo sulaikytas su įkalčiais, kai nešė maišelį su psichotropinėmis medžiagomis į I. I. butą. Nesulaikius A. J. toliau buvo taikomas nusikalstamos veikos imitavimo modelis ir tokie veiksmai pasak advokato, remiantis teismų praktika turėtų būti vertinami kaip provokacija.

28. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta. Pažymėtina, kad šioje nagrinėjamoje byloje Š. I. nėra asmuo, gavęs kokių nors lengvatų, ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, jis yra liudytojas. Kita vertus, pagal formuojamą teismų praktiką, net BK 39¹ straipsnio pagrindu nuo atsakomybės atleistų asmenų parodymai nėra nei mažiau vertingi, nei privilegijuoti, lyginant juos su kitais byloje surinktais įrodymais. Tai, kad Š. I. naudojosi pareigūnų duotais telefonais neturi jokios įtakos surinktų duomenų vertinimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne Š. I. būdamas nelaisvėje ieškojo kontaktų, skambino, prašė ar teikė pasiūlymus, o priešingai – tai darė nuteistieji A. J. ir I. D.. Iš byloje esančios informacijos, telefoninių pokalbių išklotinės nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. I. D. skambino Š. I. ir teiravosi kada jam atiduos automobilį, pokalbio metu nedviprasmiškai leido suprasti, kad jis šiuo klausimu bendradarbiauja su A. J.. Nepraėjus trims valandoms iš to paties telefono numerio Š. I. skambino A. J. ir toliau derėjosi dėl automobilio mainų į narkotines medžiagas.

29. Teisėjų kolegijos manymu provokacijos prieš A. J. egzistavimą paneigia ir kiti bylos duomenys. Nustatyta, kad 2017 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo teisėja sankcionavo A. K., A. R., M. R., E. P. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 14 d. trims mėnesiams. Atliekant šių asmenų naudojamų mobilaus ryšio telefonų kontrolę buvo gauta duomenų, kad A. J. organizuoja narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekybą Kėdainių mieste, o šias medžiagas platina A. K., A. R., M. R., E. P.. Atliekant A. R. naudojamo mobilaus ryšio kontrolę buvo nustatyta, kad jis bendrauja su A. J., organizuoja su juo slaptus susitikimus. A. J. tiekia draudžiamas medžiagas A. R., o pastarasis perduoda M. R., E. P.. Šių duomenų pagrindu 2017 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismas leido tris mėnesius nuo 2017 m. birželio 22 d. klausyti A. J. telefoninių pokalbių, daryti įrašus, informaciją fiksuoti ir kaupti (t. 4, b. l. 55-56), pratęsė – nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki gruodžio 25 d. (t. 4, b. l. 68-69). Pastebėtina, kad A. J. laikėsi konspiracijos, narkotinių medžiagų platinimui ieškojo patikimų žmonių, atsargiai plėtė žmonių, kuriems jis tiekė narkotines medžiagas, ratą, o tai, kad pas jį nebuvo rasta narkotinių medžiagų niekaip nepaneigia surinktų duomenų patikimumo apie Kauno apygardos teismo nustatytomis aplinkybėmis įvykdytą A. J. ir I. D. nusikalstamą veiką įvykdytą 2017 m. spalio 2 d.

30. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų provokacija negalima laikyti ir dėl aplinkybės, jog A. J. nebuvo sulaikytas su įkalčiais ir toliau buvo slapta klausomasi asmenų pokalbių. Kaip matyti iš 2017 m. spalio 9 d. Kauno apygardos prokuratūros prašymo dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo (t. 5, b. l. 148-149) turinio, prokuroras prašė leisti atlikti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą turint tikslą surinkti daugiau duomenų apie D. Š. galimai atliekamą nusikalstamą veiką, taip pat siekiant nustatyti galimus kitus nusikalstamos veikos bendrininkus ir visą narkotinių medžiagų platinimo grandinę, ką tokio pobūdžio bylose visiškai pateisina viešasis interesas ir poreikis užkirsti kelią itin pavojingoms nusikalstamoms veikoms. Nuteistojo A. J. sulaikymas advokato nurodomu momentu, tokią galimybę eliminuotų, todėl yra suprantamas ir pateisinamas. Tolimesnių veiksmų pagrindu 2017 m. spalio 26 d. kratos metu D. Š. namuose buvo rasta ir paimta narkotinė medžiaga kanapės (t. 2, b. l. 181-183). Kada, kokius, viešus ar slaptus procesinius veiksmus atlikti, kokią tyrimo taktiką, kryptį pasirinkti sprendžia procesinių veiksmų atlikimą koordinuojanti institucija. Baudžiamajame procese provokacija suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Šioje byloje būtent A. J. ir I. D. sugalvojo (jie ir patys neneigia, kad turėjo tokį interesą) būdą paimti Š. I. motinai priklausantį automobilį BMW. Aktyvus A. J. skambučių kiekis Š. I. ir pokalbių turinys patvirtina, kad jokia provokacija prieš A. J. įvykdyta nebuvo. Byloje esantys įrodymai bei duomenys, gauti atliekant neviešo pobūdžio veiksmus paneigia A. J. provokavimo aplinkybes. Slapta fiksuoti pokalbiai Kauno apygardos teismo pagrįstai buvo pripažinti leistinais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalis).

31. Nustačius tokio pobūdžio faktines aplinkybes, sutiktina su Kauno apygardos teismo išvada, kad A. J. ir I. D. nei pareigūnų, nei su pareigūnų žinia veikusio Š. I. nebuvo skatinami ar kurstomi daryti nusikalstamą veiką, iniciatyva dėl minėto automobilio ir psichotropinių medžiagų mainų kilo iš A. J. ir I. D., BPK 159 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos, nusikalstamos iniciatyvos palaikymas neperaugo į provokuojančius veiksmus, todėl gynybos argumentai dėl provokacijos kaltinamųjų atžvilgiu yra deklaratyvūs ir atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl I. D. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

32. Skunde teigiama, kad narkotinių medžiagų kiekis, t. y. kanapių derva neatitinka BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto dalyko požymių. Nenustatytas veikliosios medžiagos grynasis kiekis, koncentracija, priemaišos, neatlikti jokie kokybiniai medžiagos tyrimai, kurie leistų spręsti apie realų medžiagos stiprumą. Anot I. D., tam, jog medžiaga būtų laikoma kanapių derva, t. y. BK 260 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo dalyku, joje esanti delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija turi būti ne mažesnė nei 2 procentai.

33. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. 2017 m. spalio 23 d. kratos metu I. D. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje po vonia esančioje ertmėje buvo rastos rudos spalvos supresuotos augalinės kilmės medžiagos plytelės. 2017 m. lapkričio 13 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(6451)-IS1-7019, nustatyta, kad tai narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 292,758 g.

34. Siekiant išsiaiškinti tyrimo metodiką ir narkotinės medžiagos kiekio ir kokybės nustatymo klausimus, apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta tyrimą atlikusi specialistė I. Ž.. Specialistė paaiškino, kad kanapių derva yra narkotinė medžiaga daroma iš kanapių augalų. Tai dervingos kanapių išskyros, kadangi augalas pats savaime žydėjimo metu turi labai daug dervos ant žiedynų ir būtent ta dalis yra surenkama, ji gali būti išdžiovinama ir pateikiama miltelių pavidalu arba presuojama į plokšteles. Šioje byloje tyrimui buvo pateiktos būtent supresuotos plytelės. Apklausiama specialistė nurodė, kad atlikdama tyrimą supresuotoje medžiagoje pašalinių medžiagų nematė, išskyrus kanapėms būdingus požymius – pūsleles, kurios matomos tik per mikroskopą. Tirdama mikroskopu apžiūrėjo visą plytelę. Atlikus kokybinį tyrimą nustatė, kad medžiagos ekstrakto sudėtyje yra kanabinoidai. Pagal jokius teisės aktus veikliosios medžiagos kiekio nustatymas netaikomas. 0,2 procentai delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija taikoma tik kanapėms (narkotinė ar pluoštinė kanapė) atskirti.

35. Tokie specialistės paaiškinimai teismo posėdyje ir aiškiai nurodyta aplinkybė, jog apžiūrėdama pas I. D. rastą supresuotą plytelę medžiagoje nematė jokių pašalinių medžiagų, išskyrus kanapėms būdingus požymius – pūsleles, kurios matomos tik per mikroskopą, paneigia gynėjo argumentus apie galimą mažesnį grynosios narkotinės medžiagos kiekį, priemaišas ir būtiną papildomą šios medžiagos tyrimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad I. D. gyvenamojoje vietoje rastas kanapių dervos kiekis ‑ 292,758 g, daugiau negu du kartus viršija nustatyto labai didelio kiekio ribą (labai didelis kiekis 125 g), kas taip pat rodo jo veiksmų kvalifikavimo teisingumą. Nusikaltimo kvalifikacijai neturi reikšmės deklaratyvaus pobūdžio ir net paties I. D. teiginiais paneigiamas gynėjo paaiškinimas, kad I. D. šią medžiagą bandė rūkyti, tačiau nepajuto jokio svaiginamojo poveikio. Ikiteisminio tyrimo metu I. D. paaiškino priešingai, jog jis pagal kvapą suprato, jog tai narkotinė medžiaga – hašišas, o milteliai – kokainas, nes kalėdamas Pravieniškių pataisos namuose šių medžiagų vartojo. Rastos narkotinės medžiagos – hašišo nebandė vartoti, įpakavo į plastikinį maišelį ir užklijavo vakuuminiu prietaisu (t. 7, b. l. 87-92).

36. Skunde nurodoma ir tai, kad I. D. gyvenamojoje vietoje rastos narkotinės medžiagos buvo skirtos savo reikmėms, tikslo jų platinti jis neturėjo, šios medžiagos buvo paimtos policijos pareigūnų, t. y. nesukėlė jokios realios žalos, neženkliai viršijo formalią labai didelio kiekio ribą, kas rodo, jog veika mažesnio pavojingumo.

37. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, I. D. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų (292,758 g kanapių dervos ir 3,018 g kokaino) laikymą. ???Pagal BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją motyvas ir tikslas nėra būtinieji šios veikos požymiai. Kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nulemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis, nesvarbu, ar kaltininkas turėjo tikslą šias medžiagas platinti.??? ???Nusikaltimo dalyko požymis – kiekis – yra svarbus, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Minėtų medžiagų kiekis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose pateiktose lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Taigi I. D. laikė nedidelį kiekį kokaino, nes viršijo nedidelio kiekio – 0,2 g ribą, bet neviršijo didelio kiekio – 20 g ribos ir žymiai viršijo kanapių dervos labai didelio kiekio – 125 g ribą. Laikyti, kad I. D. laikytų narkotinių medžiagų kiekis yra mažesnio pavojingumo ar nesiekia labai didelio kiekio, tai yra neatitinka BK 260 straipnio 3 dalies dalyko nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl prokuroro skundo (A. J. skirtos bausmės)

38. A. J. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padarymą dvylikos metų laisvės atėmimo bausme. Prokuroras prašo skirti A. J. bausmę, didesnę už inkriminuojamo BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį – laisvės atėmimą trylikai metų ir šešiems mėnesiams. Jo vertinimu teismas netinkamai pritaikė BK 61 straipsnio 1 – 3 dalių nuostatas, neįvertino kaip savarankiškos atsakomybę sunkinančios aplinkybės numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte (veika padaryta iš savanaudiškų paskatų).

39. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas A. J. bausmę vadovavosi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad nenustatyta A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta jo veiką viena sunkinanti aplinkybė (veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje). Teismas taip pat įvertino, kad A. J. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už praeityje padarytą apysunkį nusikaltimą (2016 m. vasario 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 15 parų arešto bausme), baustas administracine tvarka. Atsižvelgęs į šias aplinkybes paskyrė bausmę artimą sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

40. Nėra pagrindo sutikti su prokuroru, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nenurodė jokių aplinkybių, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, kurios leistų kiek mažinti A. J. pakankamai griežtą (nuo dešimties iki penkiolikos metų) įstatyme įtvirtintą bausmę. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad A. J. dirba, augina tris nepilnamečius vaikus.

41. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. Laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklė (BK 61 straipsnio 2 dalis) yra tik viena iš jų. Visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat bendrą jų visumą.

42. A. J. anksčiau nėra teistas už analogiško pobūdžio veikas. Ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė jam skiriama pirmą kartą. Laikyti, kad teismas paskirdamas 12 metų laisvės atėmimo bausmę netinkamai pritaikė įstatymą ar paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui būtų neteisinga. Priešingai, tokia bausmė savo trukme nėra nereikšminga ir, teismo įsitikinimu, šioje situacijoje yra pakankama siekiant užtikrinti bausmės tikslus.

43. Prokuroras skunde atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje motyvuodamas bausmės dydį teismas konstatavo, kad nusikaltimą A. J. padarė iš savanaudiškų paskatų, kas BK 60 strauopsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kaip savarankiška atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

44. Sutiktina su prokuroru, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas įvardija dvi atskiras sunkinančias aplinkybes, iš kurių viena yra savanaudiškos paskatos. Visgi savanaudiška paskata paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų. Pažymėtina, kad kai kuriose BK specialiojoje dalyje įtvirtintose nusikalstamų veikų sudėtyse savanaudiškos paskatos ar turtinė nauda yra nustatytos kaip pagrindinis nusikalstamos veikos sudėties požymis, kurį būtina įrodyti kvalifikuojant veiką pagal atitinkamą straipsnį. Tokiu atveju teismas į tokią aplinkybę, kuri numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis, skirdamas bausmę neatsižvelgia (BK 60 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu kitos nusikalstamos veikos savo esme yra savanaudiškos, jas darydamas asmuo siekia praturtėti, gauti turtinę naudą, todėl asmeniui skiriant bausmę už šias veikas savanaudiškų paskatų kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės papildomai nustatyti nereikia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2010, Nr. 2K–625/2012). Taigi Kauno apygardos teismas nurodydamas, kad veika padaryta iš savanaudiškų paskatų, tačiau nepripažindamas A. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe įstatymo nuostatų nepažeidė.

45. Kartu pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

Dėl I. D. paskirtų bausmių

46. Pirmosios instancijos teismas pripažino I. D. kaltu pagal 260 straipsnio 3 dalį (2 veikos). Už nusikalstamą veiką, įvykdytą kartu su A. J., teismas paskyrė laisvės atėmimą 12 metų, už veiką, kurią įvykdė vienas, teismas paskyrė 11 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra artima minimaliai bausmės ribai. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmes, teismas vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Teismas taip pat pasisakė ir dėl negalimumo taikyti BK 62, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

47. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo I. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė bendrininkų grupėje), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertino, kad nuteistasis padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas priskirtas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 260 straipsnio 3 dalis) ir vieną baigtą nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4, 6 dalys). Jis veikė tiesiogine tyčia. Teismas pažymėjo, kad I. D. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, būdamas baustas administracine tvarka. Teismas atkreipė dėmesį ir įvertino aplinkybę, kad jis rūpinasi sergančia motina, yra paskirtas jos rūpintoju, įvertino teigiamai nuteistąjį I. D. charakterizuojančias aplinkybes (dirba, verčiasi individualia veikla, darbdavio charakterizuojamas teigiamai). BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija numato laisvės atėmimą nuo dešimties iki penkiolikos metų. Įvertinęs šias aplinkybes teismas I. D. paskyrė laisvės atėmimą 12 metų už nusikalstamą veiką, kurią jis įvykdė kartu su A. J. ir 11 metų, t. y. bausmę, artimą žemutinei sankcijos ribai už kanapių dervos ir kokaino laikymą.

48. Pagal baudžiamuosius įstatymus ir galiojančią teisminę praktiką bausmė už padarytą nusikalstamą veiką skiriama neperžengiant BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 dalyje ar 2 dalyje arba BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams.

49. Nuteistasis prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir švelninti jam bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

50. Įvertinus bylos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog taikyti BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti I. D. švelnesnę, negu numatyta įstatyme, bausmę šiuo atveju nėra nei įstatyme numatytų tam būtinų sąlygų, nei jokių išimtinių bylos aplinkybių.

51. Teisėjų kolegijos nuomone, anksčiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias I. D., nėra pagrindo vertinti išimtinėmis aplinkybėmis. Šios aplinkybės labiau yra įprastos. Įprasta, kad I. D. amžiaus asmuo būdamas darbingas turi darbą, taip pat natūralu ir tai, kad jis rūpinasi sergančia savo motina. Kitos nurodomos aplinkybės, kad I. D. anksčiau teistas už nusikalstamą veiką, kuri nesusijusi su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kad gyvenamojoje vietoje rastos narkotinės medžiagos buvo skirtos asmeniniam vartojimui, teisėjų kolegijos nuomone, irgi negali būti vertinamos kaip išskirtinės. Todėl visos aptartos skundžiamame nuosprendyje ir apeliaciniame skunde aplinkybės nėra ir negali būti vertinamos išimtinėmis aplinkybėmis, suteikiančios pagrindą išvadai, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, I. D. visos paskirtos bausmės buvo bendrinamos nuteistajam palankiausiu būdu, prie bausmės (12 metų), paskirtos už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, kurį įvykdė kartu su A. J., teismas pridėjo tik 2 metus laisvės atėmimo už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje padarymą, kurią įvykdė vienas (paskirta 11 metų) bei apėmimo būdu subendrino su bausme, paskirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Švelninti nuteistajam paskirtą galutinę subendrintą bausmę taip pat nėra pagrindo.

52. Gynėjo skunde nurodyti argumentai, kad skiriant bausmę nebuvo tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė, socialiniai ryšiai ir interesai, nevertintas rastos augalinės kilmės narkotinės medžiagos kiekis yra deklaratyvūs. Tai, kad nebuvo padaryta jokia žala, nes medžiagos buvo paimtos policijos pareigūnų yra svarbu, bet tai nepaneigia, kad I. D. buvo paskirta tinkama bausmė.

53. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių I. D. būtų pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje, nenustatyta. Nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir jų subendrinimas negali būti laikoma aiškiai per griežtas. Teisėjų kolegijos nuomone, ši bausmė atitinka tiek nuteistojo I. D. asmenybę, tiek jo padarytų nusikaltimų aplinkybes, tokio dydžio bausmė įgyvendins bausmės paskirtį ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Pirmosios instancijos teismas individualizuodamas ir skirdamas I. D. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo I. D. apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti visa apimtimi.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo I. D., nuteistojo A. J. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio ir Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinius skundus atmesti.