Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos ir Lino Žukausko,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Gintauto Tamulionio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam I. D. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi trims mėnesiams pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į kitas kardomąsias priemones – 10 000 eurų užstatą, intensyvią priežiūrą, dokumento paėmimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje I. D. pareikštas kaltinimas padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje.

1.1. I. D. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir pardavė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, o būtent: tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo 4 d., nenustatytoje vietoje su bendrininku A. J. parengė nusikalstamos veikos planą - susitarė įsigyti psichotropinės medžiagos metamfetamino ir ją realizuoti, bendrininkams naudingomis sąlygomis išmainant su Š. I. į pastarojo naudojamą apie 20 000 eurų vertės automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą Š. I. motinos R. I. vardu. Pagal parengtą planą bendrininkai pasiskirstė vaidmenimis: I. D. turėjo parūpinti reikiamą kiekį miltelių su psichotropine medžiaga metamfetaminu, o A. J. turėjo su nuo 2017 m. gegužės 19 d. (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje kalinčiu Š. I. telefonu susitarti dėl mainų sandorio, suderinti jo sąlygas. Be to, į A. J. vaidmenį įėjo I. D. parūpintų miltelių su psichotropine medžiaga perdavimas Š. I. nurodytam asmeniui bei gavimas iš pastarojo A. J. ir I. D. žinion nurodyto automobilio raktelių ir su automobilio perleidimu susijusių dokumentų. Vykdydamas nusikalstamos veikos planą, A. J. laikotarpiu nuo tiksliai nenustatytos dienos, bet ne anksčiau kaip nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. spalio 2 d. telefoninių pokalbių su Š. I., nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. veikusiu pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi sankcionuotą leidimą jam atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus - iš A. J. ir galimų jo bendrininkų įgyti psichotropines medžiagas, metu įkalbinėjo jį susitarti dėl aukščiau nurodyto sandorio - automobilio „(duomenys neskelbtini)“ raktelių ir su jo perleidimu susijusių dokumentų perdavimo bendrininkams mainais į 3500 g miltelių su psichotropine medžiaga metamfetaminu. Š. I. ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo 27 d. sutikus su šiuo pasiūlymu, I. D. iki 2017 m. spalio 2 d., ne vėliau kaip iki 16 val. 49 min., tyrimo nenustatytu būdu įgijo dalį (1382,62 g) su Š. I. sutarto miltelių kiekio, kuriame buvo 188,931 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, ir nenustatytoje vietoje 2017 m. spalio 2 d., ne vėliau kaip 16 val. 54 min., juos perdavė bendrininkui A. J., kuris 2017 m. spalio 2 d. apie 16 val. 54 min. šiuos miltelius su labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos metamfetamino bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai perdavė Š. I. nurodytam kaip patikimam asmeniui - I. I., nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. veikusiai pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi sankcionuotą leidimą jai atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus - iš A. J., I. D., galimai per jų bendrininkus, įgyti psichotropines medžiagas.

1.2. I. D. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent: nuo tiksliai nenustatytos dienos išsinuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteisėtai laikė 292,758 g kanapių dervos ir 3,018 g kokaino iki 2017 m. spalio 23 d., kai šį labai didelį kiekį narkotinių medžiagų kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

1.3. I. D. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą bei šaudmenis, o būtent: tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. spalio 23 d., iš nenustatyto asmens vardu T. tiksliai nenustatytoje vietoje, neturėdamas leidimo įsigijo pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro PP modelio pistoletą WALTHER Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 7,65 mm kalibro BROWNING šoviniais, kuris Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams, ir 45 vnt. 7,65 mm kalibro BROWNING šovinių, bei šiuos ginklą ir šaudmenis laikė išsinuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kai 2017 m. spalio 23 d. kratos metu juos surado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka I. D. 2017 m. spalio 23 d. laikinai sulaikytas. Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis.

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartimi tenkintas kaltinamojo I. D. gynėjo prašymas ir kaltinamajam I. D. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi trims mėnesiams pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į kitas kardomąsias priemones – 10 000 eurų užstatą, intensyvią priežiūrą, dokumento paėmimą. Teismas, įvertinęs baudžiamojo proceso trukmę ir eigą, kaltinamojo I. D. galimai padarytų nusikaltimų sunkumą, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyta kardomųjų priemonių paskirtis gali būti įgyvendinta I. D. paskiriant švelnesnes kardomąsias priemones.

4. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras G. Tamulionis skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartį.

4.1. Prokuroro nuomone, skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

4.2. Skunde prokuroras nurodo, kad to paties teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi kaltinamajam I. D. suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams. Šioje nutartyje teismas nurodė: „<...> nors I. D. ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra įgijęs verslo liudijimą, šios aplinkybės pačios savaime nelaikytinos faktoriumi, mažinančiu bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Bylos medžiagoje nėra duomenų apie stiprius kaltinamojo šeiminius ir socialinius ryšius. I. D. teismui pateikė duomenis apie motinos sveikatos būklę ir teismo posėdyje nurodė, kad ja daugiausiai rūpindavosi jis. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės nerodo stiprių kaltinamojo socialinių ryšių laisvėje ir nemažina jo bėgimosi (slėpimosi) tikimybės. <...> viena iš veikų, dėl kurios padarymo kaltinamas I. D., galimai padaryta veikiant organizuotoje grupėje, o ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys liudija kai kurių organizuotos grupės narių ryšių užsienio valstybėje turėjimą. I. D. kaltinamas trijų nusikaltimų, apysunkio ir dviejų labai sunkių, padarymu. BK sankcijoje už labai sunkius nusikaltimus numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki 15 metų. <...> Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju aukščiau paminėti duomenys yra pakankami šioje proceso stadijoje pagrįsti manymą, jog kaltinamasis, suvokdamas gresiančios bausmės griežtumą, bėgs (slėpsis) nuo teismo. <...> I. D. kaltinamas padaręs <...> nusikaltimus, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. <...> I. D. anksčiau buvo du kartus teistas, teistumas nėra išnykęs. Viena iš I. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų galimai padaryta veikiant organizuotoje grupėje. Pagal tiriamas aplinkybes kaltinamojo vaidmuo nebuvo antraeilis, buvo aktyvus, veika vykdyta veikiant pagal iš anksto parengtą planą, pasiskirsčius užduotimis, t. y. galimai I. D. įvykdytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis. Atsitiktiniais nelaikytini ir kiti du nusikaltimai, kurių padarymu asmuo kaltinamas. Šių aplinkybių visuma, teismo manymu, pagrindžia manymą, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas.“ Nutartyje teismas taip pat pažymėjo: „Šiuo atveju nepažeistos ir BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatos. <...> Nors suėmimas ir suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, teismo nuomone, šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, realios galimybės išvykti į užsienio valstybę turėjimas, stiprių socialinių, šeiminių ryšių su Lietuvos valstybe nebuvimas, kartu atsižvelgiant į galimai padarytų nusikaltimų sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, teismo įsitikinimu šioje proceso stadijoje paneigia švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybę“; „<...> teismas, įvertindamas galimybę skirti I. D. švelnesnę baudžiamojo proceso įstatyme numatytą kardomąją priemonę ar jų kompleksą, atsižvelgia į tai, kad byloje negauta duomenų apie galimybę taikyti intensyvią priežiūrą kaltinamojo gyvenamoje vietoje. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad galėtų sumokėti užstatą, tačiau duomenų apie užstato sumokėjimą taip pat negauta. <...> darytina išvada, kad šioje proceso stadijoje kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis - rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, dokumento paėmimu, įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų“.

4.3. Prokuroras skunde nurodo, jog apygardos teismas prieš 14 dienų iki skundžiamos nutarties priėmimo jau buvo įvertinęs bylos medžiagą ir konstatavęs, kad byloje esantys duomenys duoda pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje kaltinamasis I. D. bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys naujus nusikaltimus. Prokuroro nuomone, per šį trumpą laikotarpį byloje paaiškėjusi galimybė I. D. gyvenamojoje vietoje taikyti intensyvią priežiūrą bei faktas, kad už kaltinamąjį sumokėtas užstatas, nepaneigia teismo argumentų apie tai, kad nors suėmimas ir suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.

4.4. Prokuroras pažymi ir tai, kad I. D. šioje byloje BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais paskirto ir tęsiamo suėmimo pagrįstumą ir teisėtumą, nagrinėdama I. D. gynėjo skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, yra patvirtinusi ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuri 2018 m. liepos 16 d. nutartyje nurodė: „ <...> teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad I. D. kaltinamas galimai padaręs apysunkį nusikaltimą, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir du labai sunkius nusikaltimus, nustatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje bei BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje. Už pastarųjų labai sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtintos tik griežtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės nuo dešimties iki penkiolikos metų. <...> I. D. yra išsituokęs (t. 8, b. l. 14), anksčiau du kartus teistas Lietuvos Respublikoje (taip pat ir už labai sunkų nusikaltimą - nužudymą), vieną kartą - Vokietijos Federacinėje Respublikoje (t. 8, b. l. 20-23). Kaltinamasis skunde nurodo, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir nekilnojamąjį turtą - butą, iki sulaikymo dirbo pagal verslo liudijimą, rūpinosi savo ligota motina, taip pat prižiūrėjo ir auklėjo nepilnametį sūnų iš buvusios santuokos, kuris šiuo metu gyvena su mama Jungtinėje Karalystėje. Tačiau nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad yra tie socialiniai ryšiai, kurie sumažintų prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė. I. D. turimi socialiniai ryšiai nesulaikė jo nuo galimų nusikalstamų veikų padarymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad I. D., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). <...> I. D. kaltinamas galimai padaręs du labai sunkius nusikaltimus, <...>, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. <...> Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio - I. D. kaltinamas veikdamas organizuotoje grupėje, neteisėtai įgijęs, laikęs, gabenęs ir pardavęs labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, be to, jo gyvenamojoje vietoje kratos metu buvo rastas neteisėtai laikytas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų ir šaunamasis ginklas bei šaudmenys. Nors kaltinamasis iki sulaikymo dirbo pagal verslo liudijimą, tačiau įvertinus galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, darytina išvada, kad I. D. lėšų pragyvenimui galėjo gauti ir iš nusikalstamų veikų. <...> teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog I. D. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai. <...> nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, <...>, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų - užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. <...> įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas I. D., kiekį, pobūdį ir sunkumą, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.“

4.5. Prokuroro nuomone, skundžiamoje nutartyje kaip naujai atsiradusios ir esmingos, sprendžiant kardomosios priemonės klausimą, nurodomos aplinkybės dėl paaiškėjusios galimybės I. D. gyvenamojoje vietoje taikyti intensyvią priežiūrą bei dėl už kaltinamąjį sumokėto užstato, cituotų Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos argumentų nepaneigia.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti, kaltinamasis ir jo gynėjas prašė prokuroro skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro skundas atmetamas

6. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis, kuria kaltinamajam I. D. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi trims mėnesiams pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į kitas kardomąsias priemones – 10 000 eurų užstatą, intensyvią priežiūrą, dokumento paėmimą, yra teisėta ir pagrįsta.

7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis I. D. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo I. D., liudytojo Š. I. parodymuose, kratų, apžiūrų, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose ir jų prieduose, telefoninių pokalbių suvestinėse, specialistų išvadose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

8. Kardomųjų priemonių paskirtis nustatyta BPK 119 straipsnyje. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo (kaltinamojo) amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. BPK 123 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla.

9. Suėmimas gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Kaip matyti iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos, kaltinamajam I. D. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta bei vėliau jos terminas buvo tęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

10. BPK 139 straipsnyje nurodyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės.

11. Skirti suėmimą ar pratęsti šios kardomosios priemonės terminą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Suėmimas yra griežčiausia kardomoji priemonė, kuri taikoma tik tais atvejais, kai kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų. Taigi alternatyvių priemonių taikymo galimybės įvertinimas yra teismo pareiga, kuri kiekvienu atveju turi būti įvykdyta. Taip pat pažymėtina, kad suėmimas yra griežčiausia kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui, esmingai apribojamos jo teisės. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra nurodęs, kad nacionalinės teisminės institucijos turi užtikrinti, kad įtariamojo/kaltinamojo kardomasis kalinimas nebūtų pernelyg ilgas. Poreikis tęsti laisvės apribojimą negali būti vertinamas visiškai abstrakčiai. Kiekvienu atveju, sprendžiant kardomojo kalinimo pratęsimo terminą, būtina atsižvelgti į tai, ar tokiu būdu nebus pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistam proceso metu. Be to, teismų praktikoje yra pažymima, jog, taikant kardomąją priemonę suėmimą, yra būtina nuolat tikrinti, ar proceso eigoje neišnyko suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos. Tai reiškia, jog net tais atvejais, kai sprendimo paskirti suėmimą ar pratęsti jo terminą momentu ši kardomoji priemonė buvo neišvengiama proceso tikslams pasiekti, praėjus tam tikram laiko tarpui, atlikus būtinus proceso veiksmus, paaiškėjus naujoms aplinkybėms ar kitaip pasikeitus procesinei situacijai, šios priemonės taikymo pagrindai ar sąlygos išnyksta ir jos tolesnis taikymas tampa neproporcingas siekiamiems tikslams.

12. Apygardos teismas skundžiama nutartimi patenkino kaltinamojo gynėjo prašymą ir I. D. kardomąją priemonę – suėmimą, pakeitė švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – 10 000 eurų dydžio užstatu, intensyvia priežiūra ir dokumento paėmimu. Teismas, darydamas išvadas dėl griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo švelnesnėmis, pagrįstai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos skiriant kardomąsias priemones, t. y., kad I. D. turi socialinius ryšius, paleistas iš suėmimo turėtų galimybę įsidarbinti, taip pat, jog I. D. laikomas suimtu nuo 2017 m. spalio 23 d.

13. Prokuroras, ginčydamas Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartį, nurodo, kad po 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties priėmimo byloje paaiškėjusi galimybė I. D. gyvenamojoje vietoje taikyti intensyvią priežiūrą bei faktas, kad už kaltinamąjį sumokėtas užstatas, nepaneigia ankstesnės šio teismo nutarties bei Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 16 d. nutarties argumentų apie tai, kad, I. D. netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Su tokia prokuroro pozicija nėra pagrindo sutikti.

14. Šiuo atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad I. D. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė galėjo būti pateisinama pagrįstu manymu, kad jis, būdamas laisvėje, gali bandyti bėgti, slėptis nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, tačiau, tęsiantis procesui ir nuo kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo praėjus 12 mėnesių, šie pagrindai tapo ne tokie reikšmingi. Be to, ilgalaikis asmens kalinimas galimas tik išimtinais atvejais, kai, įvertinus įtariamojo (kaltinamojo) asmenybės bruožus, inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, gali būti padaryta išvada, kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Tik išskirtinės priežastys, tokios, kaip pavyzdžiui - suimtas įtariamasis (kaltinamasis), būdamas piliečiu užsienio valstybės, neišduodančios savo piliečių kitų valstybių baudžiamajam persekiojimui, nepateikia patikimų garantijų, jog nepasislėps ir šaukiamas visada atvyks pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą, įtariamasis (kaltinamasis) ilgai slapstėsi (užsienyje) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo arba kitaip vengė ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso, kai įtariamajam (kaltinamajam) inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybės bruožai rodo, jog toks asmuo, būdamas laisvėje, yra ypatingai pavojingas visuomenei ir naujų nusikaltimų darymo užkardymas kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanomas ar itin apsunkintas, kai byloje yra duomenų, jog būdamas laisvėje, įtariamasis (kaltinamasis) daro poveikį kitiems proceso dalyviams, nukentėjusiesiems, liudytojams, specialistams, naikina įrodymus ar juos klastoja ir pan., gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo tęsimą ilgą laiką. Šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių I. D. turi būti laikomas suimtas ilgą laiko tarpą. Jis kaltinamas ne smurtinių nusikaltimų padarymu, saistomas socialiniais ryšiais, už jį sumokėtas užstatas, nustatytos galimybės jam taikyti intensyvią priežiūrą. Skundą nagrinėjančiam teismui pateikti duomenys, kad I. D., paleistas iš suėmimo, įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat sistemingai vežioja į gydymo įstaigą insultą patyrusią motiną R. D.. Pažymėtina ir tai, kad taikomos procesinės prievartos priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo vertinimui, kad, esant nurodytai procesinei situacijai byloje, tolimesnis suėmimo taikymas kaltinamajam I. D. prieštarautų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Taigi, apygardos teismo išvada, kad kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti, taikant šioje baudžiamojoje byloje kitas, švelnesnes kardomąsias priemones kaltinamajam I. D., laikytina pagrįsta.

15. Esant tokioms aplinkybėms, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju apygardos teismas visiškai pagrįstai pripažino, jog kardomosioms priemonėms keliamus tikslus galima pasiekti, taikant mažiau asmens teises ir laisves ribojančias priemones. Todėl skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 131 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Gintauto Tamulionio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.