Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Justo Namavičiaus ir Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo I. D. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam I. D. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 22 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. N1-288-327/2018 medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. I. D. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir pardavė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, o būtent:

1.1. tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo 4 d., nenustatytoje vietoje su ben­drininku A. J. parengė nusikalstamos veikos planą - susitarė įsigyti psichotropinės medžiagos metamfetamino ir ją realizuoti, bendrininkams naudingomis sąlygomis išmainant su Š. I. į pastarojo naudojamą apie 20 000 eurų vertės automobilį „BMW 535i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą Š. I. motinos R. I. vardu. Pagal parengtą planą bendrininkai pasiskirstė vaidmenimis: I. D. turėjo parūpinti reikiamą kiekį miltelių su psichotropine medžiaga metamfetaminu, o A. J. turėjo su nuo 2017 m. gegužės 19 d. (duomenys neskelbtini) kalinčiu Š. I. telefonu susitarti dėl mainų sandorio, suderinti jo sąlygas. Be to, į A. J. vaidmenį įėjo I. D. parūpintų miltelių su psichotropine medžiaga perdavimas Š. I. nurodytam asmeniui bei gavimas iš pastarojo A. J. ir I. D. žinion nurodyto automobilio raktelių ir su automobilio perleidimu susijusių dokumentų.

1.2. Vykdydamas nusikalstamos veikos planą, A. J. laikotarpiu nuo tiksliai nenustatytos die­nos, bet ne anksčiau kaip nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. spalio 2 d. telefoninių pokalbių su Š. I., nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. veikusiu pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi sankcionuotą leidimą jam atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus - iš A. J. ir galimų jo bendrininkų įgyti psichotropines medžiagas, metu įkalbinėjo jį susitarti dėl aukš­čiau nurodyto sandorio - automobilio „BMW 535i“ raktelių ir su jo perleidimu susijusių dokumentų per­davimo bendrininkams mainais į 3500 g miltelių su psichotropine medžiaga metamfetaminu. Š. I. ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo 27 d. sutikus su šiuo pasiūlymu, I. D. iki 2017 m. spalio 2 d., ne vėliau kaip iki 16.49 val. tyrimo nenustatytu būdu įgijo dalį (1382,62 g) su Š. I. sutarto miltelių kiekio, kuriame buvo 188,931 g psichotropinės medžiagos metam­fe­ta­mi­no, ir nenustatytoje vietoje 2017 m. spalio 2 d., ne vėliau kaip 16.54 val., juos perdavė bendrininkui A. J., kuris 2017 m. spalio 2 d. apie 16.54 val. šiuos miltelius su labai dideliu kiekiu psi­cho­tro­pinės medžiagos metamfetamino bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai perdavė Š. I. nurodytam kaip patikimam asmeniui - I. I., nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. veikusiai pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi sankcionuotą leidimą jai atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus - iš A. J., I. D., galimai per jų bendrininkus, įgyti psichotropines medžiagas.

2. I. D. taip pat kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent: nuo tiksliai nenustatytos dienos išsinuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteisėtai laikė 292,758 g kanapių dervos ir 3,018 g kokaino iki 2017 m. spalio 23 d., kai šį labai didelį kiekį narkotinių medžiagų kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. I. D. taip pat kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį tuo, kad neteisėtai įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą bei šaudmenis, o būtent: tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. spalio 23 d., iš nenustatyto asmens vardu T. tiksliai nenustatytoje vietoje, neturėdamas leidimo įsigijo pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro PP modelio pistoletą WALTHER Nr. 355115, skirtą šaudyti 7,65 mm kalibro BROWNING šoviniais, kuris Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams, ir 45 vnt. 7,65 mm kalibro BROWNING šovinių, bei šiuos ginklą ir šaudmenis laikė išsinuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kai 2017 m. spalio 23 d. kratos metu juos surado ir paėmė policijos pareigūnai.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka I. D. laikinai sulaikytas 2017 m. spalio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui. Vėlesnėmis to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas I. D. buvo tęsiamas.

5. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartimi kaltinamajam I. D. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 22 d. Suėmimas taikomas dviem pagrindais, kad būdamas laisvėje kaltinamasis I. D. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

6. Kaltinamasis I. D. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartį. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra formali, priimta pažeidžiant proporcingumo principą, tinkamai nenustačius suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų, todėl turi būti panaikinta.

7. Kaltinamasis mano, kad suėmimo terminas jam buvo nepagrįstai pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Kaltinamasis pažymi, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir nekilnojamąjį turtą – butą, iki sulaikymo vienintelis rūpinosi savo ligota motina, taip pat prižiūrėjo ir auklėjo nepilnametį sūnų iš buvusios santuokos. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis turi pakankamai stiprius socialinius ryšius Lietuvoje. Kaltinamojo nuomone, vien inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas ir gresiančios bausmės griežtumas, taip pat faktas, kad asmuo gali turėti ryšių užsienyje, nesuteikia absoliutaus pagrindo spręsti apie jo ketinimą bėgti (slėptis) nuo teismo. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog būdamas laisvėje I. D. darys naujus nusikaltimus.

8. Skunde teigiama, kad byloje nėra jokių duomenų, jog jis būtų neigiamai nusiteikęs prieš ikiteisminį tyrimą atliekančius ir organizuojančius pareigūnus ar teismą. Apklausiamas įtariamuoju I. D. davė išsamius parodymus ir iš dalies prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų. Tačiau apygardos teismas skundžiamoje nutartyje to neįvertino ir neaptarė I. D. parodymų dėl ginklo įsigijimo motyvų bei narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo aplinkybių, kurios patvirtina, kad kaltinamasis neturėjo tikslo platinti šių medžiagų.

9. Kaltinamasis pažymi, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nenagrinėjo galimybės paskirti I. D. alternatyvias kardomąsias priemones. Kaltinamasis mano, kad šiuo atveju kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam užstatą (kaltinamasis galėtų įmokėti iki 10 000 Eur), intensyvią priežiūrą ar kitas kardomąsias priemones. Anot kaltinamojo, šiuo metu jam taikoma kardomoji priemonė sukelia teisių suvaržymus, kurie šioje proceso stadijoje nėra būtini siekiant aukščiau nurodytų tikslų. Todėl šiuo atveju I. D. taikomas suėmimas prieštarauja proporcingumo principui, įtvirtintam BPK 11 straipsnyje.

10. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo I. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti, kaltinamojo gynėjas prašė kaltinamojo skundą patenkinti.

11. Kaltinamojo I. D. skundas netenkinamas.

12. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam I. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

13. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Aukštesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis I. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojo Š. I., iš dalies paties kaltinamojo I. D. apklausų protokoluose, kratos protokoluose, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose, teismo sankcionuotų neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonių taikymo protokoluose, specialisto išvadose bei kitoje bylos medžiagoje.

13.1. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Taigi baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija įrodymų prasme nevertina I. D. parodymų apie ginklo ir narkotinių medžiagų įgijimo bei laikymo aplinkybes.

14. Nagrinėjamu atveju I. D. kaltinamas galimai padaręs apysunkį nusikaltimą, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir du labai sunkius nusikaltimus, nustatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje bei BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, už kurių padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

15. Kauno apygardos teismas kaltinamajam I. D. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

16.1. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad I. D. kaltinamas galimai padaręs apysunkį nusikaltimą, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir du labai sunkius nusikaltimus, nustatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje bei BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje. Už pastarųjų labai sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtintos tik griežtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės nuo dešimties iki penkiolikos metų. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą.

16.2. Pateiktos baudžiamosios bylos duomenimis, I. D. yra išsituokęs (t. 8, b. l. 14), anksčiau du kartus teistas Lietuvos Respublikoje (taip pat ir už labai sunkų nusikaltimą – nužudymą), vieną kartą – Vokietijos Federacinėje Respublikoje (t. 8, b. l. 20-23). Kaltinamasis skunde nurodo, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir nekilnojamąjį turtą – butą, iki sulaikymo dirbo pagal verslo liudijimą, rūpinosi savo ligota motina, taip pat prižiūrėjo ir auklėjo nepilnametį sūnų iš buvusios santuokos, kuris šiuo metu gyvena su mama Jungtinėje Karalystėje. Tačiau nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad yra tie socialiniai ryšiai, kurie sumažintų prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė. I. D. turimi socialiniai ryšiai nesulaikė jo nuo galimų nusikalstamų veikų padarymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad I. D., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. I. D. kaltinamas galimai padaręs du labai sunkius nusikaltimus, nustatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje bei BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio – I. D. kaltinamas veikdamas organizuotoje grupėje, neteisėtai įgijęs, laikęs, gabenęs ir pardavęs labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, be to, jo gyvenamojoje vietoje kratos metu buvo rastas neteisėtai laikytas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų ir šaunamasis ginklas bei šaudmenys. Nors kaltinamasis iki sulaikymo dirbo pagal verslo liudijimą, tačiau įvertinus galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, darytina išvada, kad I. D. lėšų pragyvenimui galėjo gauti ir iš nusikalstamų veikų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog I. D. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

18. Kaltinamasis yra suimtas nuo 2017 m. spalio 23 d., tačiau pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už I. D. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

19. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas I. D., kiekį, pobūdį ir sunkumą, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno apygardos teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas kaltinamajam I. D. suėmimo terminą 3 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo I. D. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimus socialinius ryšius, galimai padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti, pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų ir intensyvią priežiūrą ar užstatą). Taigi, šiuo atveju nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti kaltinamojo I. D. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartimi kaltinamajam I. D. pratęstą suėmimo terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 22 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.