- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-26
- Bylos Nr.
- 2K-191/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-63-2-00082-2006-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Prapiestis (pirm.), Vytautas Piesliakas, Viktoras Aidukas (pran.)
- Nuteistasis
- S. Š.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. gynėjo kasacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas S. Š. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 68 straipsniu S. Š. uždrausta vienerius metus vairuoti transporto priemonę.
Skundžiamas ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 29 d. nuosprendis, kuriuo pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš dalies pakeistas: S. Š. panaikinta apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vienerius metus vairuoti transporto priemonę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Š. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 26 d., apie 11 val., vairuodamas automobilį keliu Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė ir pažeisdamas įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 173 punkto reikalavimus, partrenkė per kelią ėjusią pėsčiąją O. M., kuri nuo patirtų sužalojimų mirė.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu S. Š. gynėjas prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir bylą S. Š. nutraukti. Kasatorius, neigdamas S. Š. kaltę bei savaip interpretuodamas bylos aplinkybes ir joje esančius įrodymus, teigia, kad teismai, nuteisdami S. Š. dėl minėto eismo įvykio, iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus. S. Š. kaltę teismai įrodinėjo prieštaringais įrodymais, įrodymus vertino subjektyviai, netinkamai įvertino įrodymų visumą, be to, rėmėsi duomenimis, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. S. Š. kaltė, kasatoriaus nuomone, grindžiama iš esmės netiesioginiais įrodymais ir prieštaringomis ekspertų išvadomis, kurių kiti bylos duomenys nepatvirtina. Prieštaravimai tarp S. Š. ir liudytojų, kurie nematė paties įvykio, parodymų nebuvo pašalinti, o liudytojų A. P. ir R. I. parodymai liko išsamiai neįvertinti. Teismų išvada dėl priežastinio ryšio klausimo nėra pagrįsta visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Be to, aprašomojoje nuosprendžių dalyje nenurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismai atmetė kaltinimui prieštaraujančius įrodymus. Taip buvo pažeistos ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos. Minėti BPK pažeidimai, kasatoriaus nuomone, sukliudė teismams priimti teisingą sprendimą, todėl laikytini esminiais.
Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras D. Karčinskas prašo nuteistojo S. Š. gynėjo kasacinį skundą atmesti. Prokuroro nuomone, kasacinio skundo argumentai dėl nuteistojo kaltės nepagrįsti, nes byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių S. Š. kaltę padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą. Iš šių įrodymų matyti, kad S. Š., pažeisdamas KET reikalavimus, mirtinai sužalojo pėsčiąją O. M., o tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Teismai įrodymus įvertino tinkamai, laikydamiesi BPK 20 straipsnio reikalavimų. Įrodymų vertinimą apkaltinamajame nuosprendyje tinkamai patikrino apeliacinės instancijos teismas. Tenkinti kasacinį skundą kitais kasatoriaus nurodomais argumentais, tarp jų – dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimo, prokuroro nuomone, taip pat nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 281 straipsnio 5 dalies taikymo
Kasatorius teiginius, kad S. Š. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nekaltas, nes jo vairuojamas automobilis nekliudė pėsčiosios O. M., paneigia teismų sprendimuose aptarti įrodymai. Iš jų matyti, kad eismo įvykio, kurio metu žuvo O. M., kaltininkas yra S. Š., pažeidęs eismo įvykio metu KET 173 punkto reikalavimus.
KET 173 punkte įsakmiai nurodyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Teismai konstatavo, kad S. Š., pažeisdamas pirmiau nurodytus KET punktų reikalavimus, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo pėsčioji O. M.. Abejoti šia teismų išvada nėra pagrindo. Iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų matyti, kad S. Š., įvykio metu vairuodamas automobilį, iš tolo pastebėjo pėsčiąją O. M.. Tai pripažino ir pats S. Š., teigdamas, kad vairuojamą automobilį sustabdyti spėjo, pėsčiosios nekliudė, o ši ant kelio nukrito pati. Tačiau tokie S. Š. teiginiai neatitinka byloje esančių įrodymų. Iš liudytojos M. V. parodymų, kuriuos patvirtina kiti teismų sprendimuose nurodyti įrodymai, matyti, kad eismo įvykio metu S. Š. vairuojamas automobilis buvo stabdomas staiga, o ekspertai konstatavo, kad eismo įvykio metu patirtų O. M. sužalojimų visuma būdinga traumai, sužalojant ją kaip pėsčiąją judančio automobilio dalimis. Esant šiai situacijai teismai motyvuotai atmetė pirmiau nurodytą S. Š. versiją ir pagrįstai konstatavo, kad jis, vairuodamas automobilį ir matydamas kelio važiuojamojoje dalyje pėsčiąją O. M., nesielgė taip, kaip to reikalauja KET 173 punkto nuostatos, ir pėsčiąją partrenkė. Būtent minėtų KET reikalavimų pažeidimas ir nulėmė eismo įvykį, kurio metu buvo partrenkta ir mirtinai sužalota įvykio metu kelio važiuojamąją dalį kirtusi pėsčioji O. M.. Teismai įvertino ir pėsčiosios O. M. veiksmus įvykio metu, tačiau, atsižvelgę į byloje esančių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį, padarė pagrįstą išvadą, kad šio eismo įvykio priežastis buvo S. Š. padaryti KET pažeidimai.
S. Š. pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl šių pažeidimų įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo O. M. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, atsako pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą ir buvo kvalifikuota S. Š. veika. Kasacinio skundo motyvai, susiję su bylos aplinkybių ir įrodymų nauju vertinimu, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Dėl bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje.
Dėl kitų kasacinio skundo motyvų
Kasatoriaus motyvai dėl netinkamo bylos aplinkybių išnagrinėjimo nepagrįsti. Teismai šioje byloje savo išvadas grindė įrodymų visuma, kasatoriaus nurodytos aplinkybės taip pat buvo vertintos. Kasatoriaus argumentai, kad nebuvo tirti vieni ar kiti duomenys, atmestini. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai, vertindami bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su S. Š. kaltės ar veikos kvalifikavimo klausimais, nesilaikė šių BPK reikalavimų, nėra pagrindo. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimų nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo šią bylą laikydamasis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra išdėstytos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo. Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atsakęs į esminius apeliacinio skundo argumentus, šį skundą išnagrinėjo tinkamai.
Kasaciniame skunde nėra motyvų dėl paskirtos bausmės, todėl kolegija šio klausimo nutartyje nesvarsto.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo S. Š. gynėjo kasacinį skundą atmesti.