- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-19
- Bylos Nr.
- 1A-269-495/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21533-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Linas Žukauskas, Daiva Pranytė-Zalieckienė (pran.)
- Nuteistasis
- A. T.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
Žemesnės instancijos teismas
gynėjui advokatui D. F.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Rolando Jurkevičiaus ir nuteistojo A. T. gynėjo advokato D. F. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams;
- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, laisvės atėmimu 2 metams;
- pagal BK 258 straipsnio 2 dalį 25 parų areštu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo ir visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir A. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1dalimi (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 2 dalies 5, 8, 10 punktais, A. T. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Žemesnės instancijos teismas
Tuo pačiu nuosprendžiu E. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio mėn. psichotropinių medžiagų įgijimas ir pardavimas T. M.), BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 2 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalyje (2016 m. birželio 22 d. psichotropinių medžiagų įgijimas ir pardavimas įslaptintam liudytojui Nr. 12), tačiau dėl jo apeliacinis skundas nėra paduotas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. T. nuteistas už tai, kad jis ne vėliau kaip 2015 m. sausio 31 d., (duomenys neskelbtini), tyrimo nenustatytu laiku, iš organizuotos grupės nario D. N., kuriam 2017 m. kovo 15 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, ikiteisminis tyrimas nutrauktas pastarajam mirus, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, nusipirkdamas už 210 eurų, įgijo ne mažiau kaip 50 g miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurią 2015 m. sausio 31 d., apie 15 val., atgabeno į R. L. (R. L.), kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur apie 50 g miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas už 270 eurų pardavė R. L., kurios dalį R. L. suvartojo, o likusią dalį - 22,47 g miltelių, kurių sudėtyje yra 6,402 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 2015 m. vasario 3 d. R. L. pateikė policijos pareigūnams parodymų patikrinimo vietoje metu.
1.1. Be to, A. T. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. kovo 9 d., apie 17 val., Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini), iš organizuotos grupės nario D. N., kuriam 2017 m. kovo 15 d., vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, ikiteisminis tyrimas nutrauktas pastarajam mirus, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, nusipirkdamas už 335 eurų, įgijo 83,952 g miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis - 23,653 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią jis tą pačią dieną - 2015 m. kovo 9 d., apie 18 val., Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) pastato, už 435 eurų pardavė R. L., kuris veikė pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
1.2. A. T. nuteistas ir už tai, kad jis, 2015 m. spalio 20 d. dienos metu, savo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), gimtadienio proga, neteisėtai, iš tyrimo nenustatyto asmens neatlygintinai įgijo durklą, kuris yra duriamosios – pjaunamosios grupės šaltasis nešaunamasis ginklas, kurį 2015 m. spalio 26 d., apie 11.30 val. atliktos kratos metu (duomenys neskelbtini) pastate, rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
2. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. Jurkevičius apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį dėl A. T. paskirtos bausmės. A. T. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimą 8 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis ir A. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 8 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
2.1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. T. taikė BK 54 straipsnio 3 dalies, o tuo pačiu ir BK 75 straipsnio nuostatas, o bausmei keliamus teisingumo ir proporcingumo reikalavimus byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste vertino selektyviai.
2.2. Sprendimą A. T. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį bausmę skirti, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas priėmė vienpusiškai vertindamas byloje nustatytas aplinkybes -suteikdamas išskirtinę reikšmę nuteistojo prisipažinimui dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jį po nusikalstamos veikos padarymo charakterizuojantiems duomenims. Vilniaus apygardos teismas išimtinių aplinkybių kontekste akcentavo tai, jog nuteistasis paskutinį kartą teistas prieš 10 metų, po šios bausmės atlikimo be skundžiamo teismo nuosprendžio jokių nusikaltimų nepadarė, administracine tvarka nebaustas, yra pakankamai jauno amžiaus, dirbantis, vedęs, turintis du mažamečius vaikus, prižiūri specialių poreikių reikalaujančią močiutę, dirba dviejuose darbuose.
2.3. Apeliantas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-515/2010, 2K-160/2011, 2K-150/2014, 2K-54-648/2016), nurodo, jog apygardos teismas, paskirdamas A. T. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį bausmę, tinkamai neįvertino nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdžio- jų pavojingumo. A. T. buvo nuteistas dėl trijų nusikalstamų veikų, iš kurių dvi susijusios su neteisėtu narkotinių medžiagų disponavimu, padarymo, o vienas iš šių nusikaltimų sietinas su neteisėtu disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Tokiais savo veiksmais nuteistasis kėlė realią grėsmę visuomenės sveikatai, kadangi jo disponuojamos medžiagos pateko į apyvartą - buvo perduotos kitam asmeniui, kuris dalį jų ir suvartojo. Nuteistojo kriminalizuoti veiksmai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, nepadaryti spontaniškai, ką patvirtino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau atlikti pagal iš anksto apgalvotą planą, kryptingai, esant tiesioginei tyčiai bei siekiant konkrečių, altruistiškumo požymiais nepasižyminčių tikslų, o būtent - siekio užsidirbti pinigų bei minėtas medžiagas vartoti savo reikmėms.
2.4. Nors teismas, spręsdamas dėl nuteistajam A. T. skirtinos bausmės dydžio, nurodė pastarojo ankstesnio teistumo faktą, tačiau ši aplinkybė teismo nebuvo pripažinta nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių išskirtinumą paneigiančia. Apeliantas pažymi, jog A. T. anksčiau buvo teistas būtent dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis - pripažintas kaltu dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau po to konkrečių išvadų nepadarė, buvo abejingas visuomenėje galiojančioms elgesio bei įstatymų normoms ir ėmėsi pavojingesnių nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Tai reiškia, kad jis ne tik šias medžiagas įsigydavo savo reikmėms, tačiau jas ir platino.
2.5. Vilniaus apygardos teismo akcentuoto nuteistojo elgesio po nusikalstamų veikų padarymo kontekste svarbu atkreipti dėmesį į nuteistojo elgesį ne tik po sulaikymo, jam pareikštų įtarimų ir bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau svarbu pabrėžti pastarojo veiksmus po konkrečios nusikalstamos veikos sudėties realizavimo objektyvioje tikrovėje. Tai reiškia, jog būtina įvertinti tuos asmens veiksmus, kuriuos jis atliko neįtakotas aktyvių teisėsaugos institucijų veiksmų, skirtų pastarąjį patraukti baudžiamojon atsakomybėn - pastarojo sulaikymo, įteikto pranešimo apie įtarimą, t.y. jo elgesį, nepriklausantį nuo pašalinių aplinkybių. Nuteistasis po 2015 m. sausio 31 d. atliktų nusikalstamų veiksmų savo elgesio modelio neatsisakė. Priešingai, pastarasis įgijo dar didesnį kiekį draudžiamų medžiagų ir jas išplatino. Juo labiau, net po šių medžiagų perdavimo 2015 m. kovo 9 d., jis teisėsaugos institucijoms nepranešė apie padarytus nusikaltimus, o dėl jam pareikštų įtarimų prisipažino tik po jo sulaikymo 2015 m. spalio 26 d.
2.6. Paminėtų aplinkybių kontekste, apeliantas atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad už A. T. inkriminuoto, BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto, nusikaltimo padarymą, asmenims, kurie prisipažino padarę nusikaltimą ir dėl to gailisi, jų atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, rūpinasi savo šeimos nariais, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis, turintys tvirtus socialinius ryšius, dirbantys, esantys jauno amžiaus, yra skiriamos su laisvės atėmimu susijusius bausmės (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54- 648/2018, 2K-448-303/2016). Nuteistojo asmenybę ir padarytos veikos pavojingumą apibūdinančios aplinkybės vertintinos išimtinai kaip gyvenimiškai įprastos, jų lyginamasis svoris nėra didesnis nei kitų, susijusių su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, kad būtų galima teigti, jog BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Iš šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos matyti, kad daugumoje baudžiamųjų bylų su panašiomis faktinėmis aplinkybėmis teismai skiria minimalią BK normos, kriminalizuojančios disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, sankcijoje numatytą bausmę, bet ne švelnesnę, todėl tikslinga skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria A. T., skiriant pagal BK 260 straipsnio 2 dalį bausmę, pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, pakeisti ir pastarajam skirti BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijos minimumą atitinkančią laisvės atėmimo bausmę.
2.7. Padarius išvadą, jog nuteistajam A. T. už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina šio straipsnio dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumą atitinkanti bausmė, o būtent - 8 metų laisvės atėmimas, konstatuotina ir tai, jog pastarasis neatitinka ir formaliosios BK 75 straipsnio 1 dalies numatytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos - už tyčinius nusikaltimus (sunkius ir vieną apysunkį) būtų nuteistas daugiau kaip keturiems metams. Todėl BK 75 straipsnio nuostatos A. T. negali būti taikomos ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas negalimas.
3. Nuteistojo A. T. gynėjas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendį pakeisti ir A. T. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį išteisinti.
3.1. Apeliantas nurodo, jog A. T. pilnai prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir parodė, kad R. L. pažinojo labai seniai, kaip narkomaną, jie abu dažnai kartu pavartodavo narkotikus. R. L. pirmas inicijavo narkotikų įsigijimą ir A. T. 2015-01-31 įsigijo 50 g narkotikų, vieną dalį sau, o kitą - R. L..Po to R. L. pradėjo primygtinai prašyti didelio kiekio narkotinės medžiagos 200-400g, dažnai skambindavo A. T.. Pastarasis, iš pradžių visais būdais bandė atsisakyti pirkti iš D. N. narkotikus, bet dėl R. L. spaudimo sutiko jam padėti ir nupirko iš D. N. apie 100 g metamfetamino, kuriuos paslėpė prie savo darbo ir pasakė R. L., kad jis gali atsiimti narkotikus. Po to A. T. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
3.2. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju R. L. pilnai patvirtino A. T. parodymus, paaiškino, kad kuomet jį dėl vagysčių iš automobilių sulaikė policijos pareigūnai ir kartu rado narkotikus, jis, siekdamas palengvinti savo kaltę, viską papasakojo, kad 22,47 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 6,402 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, gavo iš A. T.. Tada policijos pareigūnai įkalbėjo jį dalyvauti nusikalstamą veiką imituojančiuose veiksmuose, visą tai sankcionavo ir nurodė antrą kartą iš A. T. įsigyti labai didelį kiekį narkotikų. Jei policijos pareigūnai to nebūtų prašę, jis tokio kiekio iš A. T. nebūtų prašęs ir nebūtų pirkęs.
3.3. Šias faktines aplinkybes patvirtina byloje esantys pokalbių tarp A. T. ir R. L. įrašai, iš kurių matyti, kad būtent R. L. skambindavo A. T. ir įkyriai prašė jam padėti įgyti labai didelį kiekį metamfetamino.
3.4. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis EŽTT jurisprudencija, yra suformuoti kriterijai, kuriais remiantis teismai sprendžia, ar taikant nusikalstamos veikos modelį bei panašius specialius tyrimo veiksmus nebuvo pažeista teisė į teisingą procesą, išprovokuojant asmenį padaryti nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-6/2008). 2001 m. vasario 27d. kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-52/2001 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija nurodė, kad provokacija - tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikalstamą veiką, turint tikslą vėliau su juo susidoroti, pasitelkiant teisėsaugos institucijas - patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamą veiką, kuri buvo padaryta sukursčius. Teismas pažymėjo, kad nusikaltimo provokacija yra artima kurstymui, tačiau tai netapatus reiškinys. Nusikaltimo provokacija - tai kurstymo padaryti nusikaltimą atmaina. Kitoje byloje (2006 m. spalio 4 d. kasacinė nutartis Nr. 2K-549/2006) teismas nurodė, kad provokacija kaip veika gali pasireikšti kito asmens lenkimu padaryti konkrečią nusikalstamą veiką jį įtikinėjant, grasinant, šantažuojant, prašant ar naudojant kitus veiksmus, palaužiančius asmens valią ir nulemiančius jo apsisprendimą elgtis nusikalstamai. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, EŽTT jurisprudencija, yra nurodęs, kad provokacijos faktas nustatytinas tokiu atveju, kai galima daryti išvadą, jog konkreti veika nebūtų buvusi atlikta be valstybės pareigūnų įsikišimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis Nr. 2A-P- 6/2008). Be kita ko, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai gali būti atliekami tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima duomenų ir kad privatūs asmenys gali vykdyti pareigūnų užduotis, jei jie prieš tai kreipėsi į pareigūnus, pranešdami apie gautus siūlymus atlikti nusikalstamus veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
3.5.Šioje byloje, apelianto teigimu, R. L. savanoriškai nesikreipė į pareigūnus dėl A. T. nusikalstamos veikos, bet būdamas sulaikytas dėl vagysčių ir su narkotine medžiaga, priremtas įrodymų, davė parodymus prieš A. T. ir sutiko bendradarbiauti su policija, tikėdamasis sušvelninti savo atsakomybę dėl kitų padarytų nusikaltimų, t.y. R. L. sutiko išprovokuoti A. T. padaryti naują labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Jei ne pareigūnų įsikišimas, A. T. nebūtų padaręs pirmos instancijos teismo jam inkriminuotos 2015-03-09 nusikalstamos veikos epizodo.
3.6. Esant tokiai faktiniai situacijai, kuomet pareigūnai, sulaikę R. L., nustatė, kad A. T. pardavė pastarajam 22,47 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 6,402 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, užuot sulaikę A. T., nutarė išprovokuoti jį (A. T.) parduoti R. L. labai didelį kiekį metamfetamino, taip provokuodami padaryti naują nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Dėl A. T. pagrįstos baimės, kad „kažkas ne taip“, jis sutiko įsigyti ir parduoti R. L. mažesnį kiekį metamfetamino, dėl ko jam atsirado baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.
4. Teismo posėdyje nuteistasis A. T. ir jo gynėjas prašė gynėjo skundą tenkinti, prokuroro skundą atmesti, prokuroras prašė jo skundą patenkinti, nuteistojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo gynėjo advokato D. F. apeliacinis skundas tenkinamas, prokuroro skundas atmetamas.
Dėl A. T. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį
6. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašo A. T. išteisinti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodo, kad jis buvo išprovokuotas atlikti jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus. Teisėjų kolegija sutinka su šiais nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentais.
6. 1. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme aptariamu aspektu gautus duomenis, taip pat bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gautus papildomus duomenis visumoje, pripažįsta, priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, jog gynybos iškelta provokacijos versija nagrinėjamoje byloje pasitvirtino.
Žemesnės instancijos teismas
6. 2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje byloje surinktus duomenis vertino selektyviai, apsiribojo fragmentišku liudytojo R. L. (dalyvavusio nusikalstamos veikos imitavimo veiksmuose prieš A. T.), kaltinamojo A. T. parodymų vertinimu, neatliko išsamios jų parodymų analizės. Dar daugiau, teismas, teisminio bylos nagrinėjimo metu neapklausęs liudytoju policijos pareigūno A. M., inicijavusio nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus prieš A. T. ir nepatikrinęs jo tarnybiniuose pranešimuose (t. 4, b.l. 26, 41) nurodytų duomenų, rėmėsi jais, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tuo pačiu vertino juos kaip kaltinančius įrodymus, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatą, jog teisėjai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
6. 3. EŽTT praktikoje ne kartą konstatuota, jog teisė apklausti liudytojus, kurių parodymai gali būti reikšmingi vertinant provokacijos versiją (be kita ko, operacijoje dalyvavusius teisėsaugos pareigūnus), yra viena garantijų dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais slaptų operacijų metu (pvz., 2016 m. vasario 9 d. sprendimas byloje Ulyanov ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 22486/05 ir kt., par. 31 su tolesnėmis nuorodomis; 2016 m. kovo 8 d. sprendimas byloje Morari prieš Moldovos Respubliką, peticijos Nr. 65311/09, par. 38).
6. 4. Pažymėtina tai, kad baudžiamajame procese provokacija suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti (Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo5 straipsnio 4 dalis).Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje provokavimas konstatuojamas tada, kai teisėsaugos institucijų pareigūnai arba pagal jų nurodymus veikiantys asmenys daro asmeniui tokio pobūdžio poveikį, kad paskatintų padaryti nusikalstamą veiką, kurios jis kitaip nebūtų padaręs, taip siekdami sudaryti sąlygas veikos padarymo faktui konstatuoti, t. y. pateikti įrodymus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą (Ramanauskas v. Lithuania, no. 74420/01, judgmentof 5 February 2008; Milinienė v. Lithuania, no. 74355/01, judgmentof 24 June 2008, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-P-6/2008, 2K-434/2013).
7. Byloje nustatyta, kad nuo 2014 metų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neteisėto didelio ir labai didelio kieko narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo, veikiant organizuotoje grupėje. 2017 05 05 prokuroro nutarimu tyrimas atskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjamoje byloje (t. 1, b.l. 1). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014 05 27 iki 2014 11 27 buvo leista klausytis A. T. telefoninių pokalbių, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti, taip pat leista jį sekti (t. 3, b.l. 105). Šiuo laikotarpiu jokie konkretūs neteisėti A. T. veiksmai, susiję su narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu, nebuvo nustatyti, įtarimai nepateikti.
7. 1. 2015 01 06 Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi vėl leista nuo 2015 01 12 iki 2015 04 12 ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams klausytis A. T. telefoninių pokalbių (t. 3, b.l. 145). Pradėjus vykdyti A. T. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, užfiksavus jo pokalbius su R. L. apie galimą disponavimą narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, teisėjo nutartimi leista klausytis ir R. L. telefoninių pokalbių (t. 3, b.l. 165-167), kuriuos kontroliuojant gauta duomenų apie tai, kad R. L. galėjo įgyti iš A. T. narkotinių ar psichotropinių medžiagų; be to, nustatyta, kad R. L. užsiiminėja vagystėmis. R. L. buvo sulaikytas 2015 02 02 dėl vagystės; 2015 02 03 jam pateiktas įtarimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl to, kad „2014 metų tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis iki 2015 01 02 iš A. T. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti įgydavo įvairiais kiekiais psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurią iki 2015 02 02 Vilniaus mieste pardavinėjo tyrimo nenustatytiems asmenims“ (t. 6, b.l. 77). Įtarime išdėstytas aplinkybes apie tai, kad R. L. iki 2015 01 02 įgydavo iš A. T. psichotropines medžiagas, ar pats ją pardavinėjo kitiems asmenis, patvirtinančių duomenų byloje nesurinkta.
Žemesnės instancijos teismas
7. 2. 2015 02 03 R. L. apklausiamas įtariamuoju be kita ko, parodė, kad 2015 01 31 iš A. T. nusipirko 50 g amfetamino, kurio dalį (20-25 g) suvartojo, o kitą dalį laikė namuose bei parodymų patikrinimo vietoje metu parodė pareigūnams metamfetamino laikymo vietą (t. 6, b.l.78-79; 80-83). Papildomai apklausiamas įtariamuoju 2015 02 04 R. L. nurodė vietas, iš kur A. T. paimdavo ir jam perduodavo narkotines medžiagas (t. 6, b.l. 94). Specialisto išvada nustatyta, kad R. L. name, adresu (duomenys neskelbtini) rastose plastikinėse pakuotėse yra 22,47 g miltelių, kurių sudėtyje yra 6,402 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino (t. 4, b.l. 28-29).
7. 2. 1. 2015 03 05 įtariamojo R. L. papildomos apklausos protokole, be kita ko, nurodyta ir tai, kad R. L., norėdamas padėti tyrimui, sutiko atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (t. 6, b.l. 95). 2015 03 06 buvo priimtas procesinis sprendimas, kuriuo leista atlikti A. T. atžvilgiu nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 260 straipsnio 3 dalyje, imituojančius veiksmus (t. 4, b.l. 44-45).
7. 2. 2. Iš nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2015 03 09 buvo atliekami A. T. atžvilgiu nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai (t. 4, b.l. 72-78), kuriuos atliko R. L., dalyvaujant policijos pareigūnams A. M., J. B. (t. 4, b.l. 46). Užfiksuoti A. T. ir R. L. susitikimai, jų telefoniniai pokalbiai bei R. L. metamfetamino įgijimo faktas iš A. T.. Iš pokalbių turinio seka, kad R. L. skambino telefonu A. T., ragino susitikti, pats atvyko į A. T. darbo vietą, prašė galimai narkotinių ar psichotropinių medžiagų, paaiškindamas, kad jų reikia kitiems (A. T.) nepažįstamiems asmenims, nurodė, kad būtinai jų reikia šiandien, reikia didelio kiekio – „ten prašo pusę kilo“, derėjosi dėl kainos, įtikinėjo A. T., kad negali laukti tris dienas, nes jį patį neva „spaudžia tie kiti asmenys“; iš pokalbių turinio matyti, kad A. T. neprižadėjo padėti įsigyti, „nežinau ar išeis, labai jau ten daug reikia“, tada R. L. tvirtino, kad vis tiek „reikia būtinai šiandien ar rytoj“; galiausiai A. T. pažadėjo pasidomėti, ar bus galimybė gauti. Tą pačią dieną (15.19, 15.31) R. L. keletą kartų vėl susitiko su A. T., pokalbio metu pastarasis paaiškino, kad pirmiausia reikalingi pinigai, po to – prekė; R. L. atsisakė duoti pinigus „į priekį“, aiškino, kad „tie asmenys“ atsisako mokėti iš anksto, vėliau – jie turi pas R. L. atvažiuoti apie 6-7 val. vakaro, prašė iki to laiko „suorganizuoti“, sutarė susisiekti telefonu; 17.02 – R. L. skambino A. T., susitarė susitikti pas R. L. namuose, tačiau nuvykus, R. L. pinigų vėl neva neturėjo (tarp susitikimų su T., R. L. bendravo su policijos pareigūnais – t. 4, b.l. 61-63); 17.57 val. – jiems susitikus, R. L. primygtinai prašė „nors kiek nors įberti – vieną, du, tris...“, aiškino A. T., kad „labai stengiasi dėl tų kitų asmenų“; galiausiai A. T. pardavė 100 g miltelių už 435 eurus, paaiškinęs, jog daugiau neturi. 2015 03 09 18 val. R. L. iš A. T. paimtą paketėlį perdavė policijos pareigūnams (t. 4, b.l. 65). Specialisto išvada nustatyta, kad perduota medžiaga yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 23,653 g (t.4, b.l. 82-83). Policijos pareigūnai nusikalstamos veikos imitavime dalyvavusiam R. L. buvo perdavę 868 eurus, kurių dalį grąžino (t. 4, b.l.49-58; 67-71).
7. 2. 3. Vykdant telefoninių pokalbių kontrolę, nustatyta, kad A. T. kontaktavo telefonu su D. N. kaip galimu psichotropinių medžiagų tiekėju, 2015 03 09 po susitikimo su R. L..
Žemesnės instancijos teismas
7. 2. 4. R. L., apklausiamas papildomai įtariamuoju 2015 04 13, po nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų atlikimo, parodė, kad policijos pareigūnas jam pasiūlė susitikti su A. T. ir įsigyti iš jo narkotinių medžiagų. Pareigūnų nurodymas buvo prašyti iš A. T. 200 g, patys policijos pareigūnai, pasak R. L., „sukūrė istoriją“, kad didelio kiekio narkotinių medžiagų neva reikia kitiems asmenims („užsakė kitas žmogus“); jis gi buvo įspėtas „į priekį“ pinigų neimti (t. 6, b.l. 96-97). Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. L. iš dalies patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškindamas, kad netiksliai buvo užrašyti jo parodymai, apklausos protokolo jis neskaitė, jo siekis buvo tik greičiau išeiti iš policijos įstaigos. Be to, teisme parodė, kad A. T. nebuvo narkotikų tiekėjas, jie kartais abu vartodavo narkotines medžiagas, abu žinojo iš kur jų galima gauti asmeniniam vartojimui. Jis pats 1-2 kartus yra prašęs A. T. padėti įsigyti vartojimui narkotikų. Pareigūnai jam pasiūlė atlikti prieš A. T. nusikaltimą imituojančius veiksmus, šį pasiūlymą jis suprato kaip galimybę „išsisukti“, palengvinti savo padėtį, nes tuo metu jo atžvilgiu buvo atliekama daug ikiteisminių tyrimų. Jei pareigūnai nebūtų pasiūlę, A. T. nebūtų prašęs, tuo labiau tokio didelio kiekio narkotikų, kurio jam nereikėjo. Pats A. T. tikrai jam nesiūlė įsigyti narkotikų, jis pats jo prašė, tačiau pats (R. L.) sutiko, kad tyrėja į protokolą rašytų taip „kaip reikia“. Su pareigūnais jis kalbėjo apie tai, kaip nesukelti įtarimo A. T. dėl prašomo didelio kiekio, policijos pareigūnai liepė sakyti, kad „klientui reikia“.
7. 2. 5. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytoju R. L. taip pat patvirtino pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, ikiteisminio tyrimo parodymus, duotus 2015 04 13 (po nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų atlikimo) bei papildomai paaiškino, kad būdamas sulaikytas dėl vagysčių, būtent, apie jas ir davė parodymus pirmosios apklausos metu. Apie metamfetamino įsigijimą iš A. T. aplinkybes nurodė tik policijos pareigūno A. M. iniciatyva, t.y. pastarajam atvykus į policijos įstaigą, kur jis buvo laikomas ir pasakius, kad policijos pareigūnams yra žinoma apie jo (R. L.) ir A. T. bendravimą, apie narkotinių medžiagų įsigijimą. Policijos pareigūnas A. M. pasiūlė, kaip parodė R. L., „nufilmuoti A. T.“ ir taip sušvelninti savo padėtį. Jis (R. L.) sutiko atlikti nusikaltimą imituojančius veiksmus tik todėl, kad būtų paleistas iš sulaikymo ir tikėdamasis švelnesnės bausmės už padarytus nusikaltimus. Be to, liudytojas parodė, kad A. T. anksčiau jam yra pardavęs asmeniniam vartojimui daugiausia 50 g narkotinės medžiagos, niekada nei jis prašė, nei tuo labiau, pats A. T. jam buvo siūlęs įsigyti didelį kiekį (200-500 g) narkotinių medžiagų. Po to kai jis buvo paleistas iš sulaikymo, jis su A. T. kalbėjo apie narkotinių medžiagų įsigijimą, tačiau tai darė tik vykdydamas susitarimą su policijos pareigūnais. A. T. pats jam nesiūlė narkotikų, tai darė išimtinai tik jo (R. L.) prašymu. Apie tai, kad po paleidimo iš sulaikymo jis kalbėjo apie narkotinių medžiagų įgijimą su A. T., jis savanoriškai policijos pareigūnams nepranešė, o 2015 03 05 papildoma jo apklausa įvyko policijos pareigūno A. M. iniciatyva, kurioje ir buvo užfiksuotas jo dar 2015 m. vasario mėnesį duotas sutikimas „nufilmuoti A. T.“. Sutikdamas atlikti A. T. atžvilgiu nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus jis turėjo vienintelį tikslą – išvengti realaus laisvės atėmimo už padarytus nusikaltimus. 2015 03 09 jis A. T. prašė ne mažiau 200 g tik dėl susitarimo su policijos pareigūnais. Visi veiksmai buvo suderinti su policijos pareigūnu A. M. (sutarta sakyti, kad didelio kiekio reikia kitiems asmenims; jų nurodymu ne vieną kartą pats skambino A. T., pareigūnų duota tokia pinigų suma, kokia yra reikalinga įgyti ne mažiau 200 g).
7. 3. R. L. parodymus apie policijos pareigūnų veiksmus jo atžvilgiu, iš dalies patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoju apklausto (duomenys neskelbtini) tyrėjo A. M., kuris dalyvavo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, inicijavo ir nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus, parodymai. Liudytojas A. M. parodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl narkotinių medžiagų platinimo (brolių N. ir kitų asmenų atžvilgiu), jam buvo žinoma, kad A. T. įgydavo narkotines medžiagas iš D. N. ir perduodavo jas R. L., kuris užsiimdavo vagystėmis. Būtent dėl vagysčių R. L. ir buvo sulaikytas 2015 02 02. Apie narkotinių medžiagų įgijimą iš A. T. jis kalbėjosi su sulaikytu R. L. jo konvojavimo metu, tuo metu buvo pokalbis ir apie jo pagalbą tyrimui. Tai jis nurodė ir 2015 02 03 rašytame tarnybiniame pranešime (t. 4, b.l. 26). 2015 02 03 vykusioje R. L. apklausoje jis nedalyvavo. Minėto tarnybinio pranešimo pagrindu buvo kreiptasi dėl leidimo atlikti A. T. atžvilgiu nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus, kurių atlikime sutiko dalyvauti R. L.. Pasak liudytojo, A. T. atžvilgiu buvo nutarta atlikti veiksmus ir dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos imitavimo, nes tyrimo metu buvo žinoma, kad A. T. disponuoja „kilogramais narkotinių medžiagų“. Dėl to su R. L. buvo sutarta įgyti iš A. T. mažiau 200 g narkotinės medžiagos, tokiam kiekiui įgyti ir buvo perduoti R. L. pinigai, jam buvo duotas nurodymas „į priekį“ pinigų neduoti. Liudytojas nepaneigė ir R. L. parodymuose nurodyto fakto, jog jie (policijos pareigūnai) derino su R. L. pokalbio (su A. T.) turinį dėl didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimo; nurodė sakyti, kad jei kiltų A. T. įtarimas dėl didelio kiekio, sakyti, kad būtent toks kiekis reikalingas ne jam, o kitiems asmenims; jie patys nuvežė R. L. prie garažų, kuriuose dirbo A. T.. Davė nurodymą R. L. įgyti iš A. T. 200 g narkotinės medžiagos, pasirinkus mažiausią jo disponuojamą kiekį, kadangi „bylos duomenys rodo, kad žmogus prekiavo kilogramais“. Dėl tarnybiniame pranešime (2015 03 05) „Dėl procesinių priemonių sankcionavimo“ išdėstyto teiginio „<...>leisti atlikti A. T. ir jo bendrininkų atžvilgiu nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 259 str. 1 d., 259 str. 2 d., 260 str. 3 d., imituojančius veiksmus <...> įgyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų tiek kiek tyrimo visapusiškam ištyrimui bus reikalinga, kad būtų uždokumentuoti visi asmenys darantys nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu“, liudytojas A. M. apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad tuo buvo siekiama užfiksuoti tyrimui reikšmingus duomenis, atliekant nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus ne vieną kartą, jei to padaryti nepavyktų pirmos operacijos metu, o ne įgyti konkretų kiekį narkotinės ar psichotropinės medžiagos.
7. 4. Nuteistojo A. T. parodymai taip pat leidžia teigti, kad 2015 03 09 dienos jam inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 2 dalyje, buvo išprovokuota, tai yra R. L. išprovokavo jį atlikti inkriminuotus veiksmus, padedamas policijos pareigūnų.
7. 4. 1. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste, svarbu pažymėti, kad po 2015 03 09 užfiksuotų A. T. veiksmų, jis buvo sulaikytas tik 2015 10 26; įtariamojo laikino sulaikymo protokole nurodyta nusikalstama veika, kurios padarymu įtariamas sulaikytas asmuo, - BK 260 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnio 3 dalis (t. 8, b.l. 42), nors objektyviai duomenų apie galimą A. T. nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, įvykdymą byloje nėra. Tačiau nutarime sulaikyti asmenį nurodyta, kad „jis ne vėliau kaip nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2015 03 09 Vilniuje disponavo dideliais kiekiais psichotropinių medžiagų ir jas pardavinėjo“, tiriama nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį (t. 8, b.l. 41). Tą pačią dieną – 2015 10 26 – pareikštas įtarimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį dėl disponavimo psichotropine medžiaga 2015 01 31 ir 2015 03 09 (veikos, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2015 10 27 dieną surašytame teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokole, įtariamasis A. T. išreiškė pageidavimą, jog jį gintų gynėja R. N., kuri 2015 10 27 ir pateikė advokato orderį į bylą (t. 8, b.l. 49). Kita vertus, pranešime apie įtarimą nurodyta, jog A. T. įteiktas pranešimas apie įtarimą 2015 10 26, dalyvaujant advokatei R. N.; be to, įtariamojo apklausos protokole nurodyta apklausos data 2015 10 26 (taisyta), kuri vyko dalyvaujant advokatei R. N.; dar daugiau, nurodyta, jog apklausa pradėta 10.55, baigta 11.20 (t. 8, b.l. 52), kai tuo tarpu A. T. buvo sulaikytas 2015 10 26 tik 14.10 (t. 8, b.l. 42). Įtariamasis A. T. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pripažino, parodymus duoti atsisakė (t. 8, b.l.53). Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. T. parodė, kad po sulaikymo, jo pirmoje apklausoje advokatė R. N. nedalyvavo, faktiškai jis buvo apklausiamas tik dalyvaujant advokatei L. G.. Nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad šioje proceso stadijoje buvo akivaizdžiai pažeista A. T. teisė į gynybą, todėl ir jo kaltės pripažinimas 2015 10 26 dėl jam inkriminuotų veikų negali būti vertinamas patikimu, jo kaltę patvirtinančiu įrodymu, kaip tai yra konstatuota skundžiamame nuosprendyje.
7. 4. 2. 2015 10 29 papildomai apklaustas įtariamuoju A. T., dalyvaujant gynėjai adv. L. G., prisipažino kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, parodė, kad R. L. prašymu, kurį pažinojo daugelį metų, iš D. N. pirko ir R. L. pardavė amfetamino. Pripažino, kad 2015 03 09 taip pat pardavė R. L., pastarojo prašymu, 100 g, nors R. L. prašė 200 gramų; po to karto – R. L. taip pat jo prašė padėti įsigyti narkotikų, tačiau jis tai daryti atsisakė (t. 8, b.l. 56-57).2017 05 16 A. T. papildomai apklaustas įtariamuoju, patvirtino ankstesnius parodymus, patikslindamas, kad prisimena du metamfetamino pardavimo faktus R. L.; vėliau jokių reikalų su narkotikais neturėjo (t. 8, b.l. 59).
7. 4. 3. Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamuoju A. T. parodė, kad R. L. yra narkomanas, būdavo atvejų kai kartu su juo pavartodavo narkotinių medžiagų. 2015 01 31 jis iš D. N. įgijo narkotikų, kurių dalį suvartojo pats, kitą – pardavė R. L.. Vėliau R. L. paprašė jo didelio kiekio (200-400 g) metamfetamino. Jam kilo įtarimų dėl to, kad pastarasis prašo tokio didelio kiekio, tačiau R. L. skambino daug kartų, vėliau atvažiavo pas jį į darbą „drebantis“, todėl nutarė jam padėti. Iš D. N. nupirko 100 g metamfetamino ir jam pardavė. Jei R. L. įkyriai nebūtų jo prašęs, tokio įvykio (2015 03 09) iš viso nebūtų buvę (t. 9, b.l. 101). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. T. taip pat patvirtino ankstesnius savo parodymus, paaiškindamas, kad R. L. veiksmai buvo intensyvūs (daug kartų 2015 03 09 atvažiavo, skambino, primygtinai prašė padėti), be kurių jis pats nebūtų inicijavęs tokio pardavimo. Be to, nuteistasis A. T. parodė, kad niekuo nepagrįsti liudytoju apklausto policijos pareigūno A. M. parodymai apie jo neva disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Jis su R. L. bendravo jo (A. T.) vardu registruotu, nuolat naudojamu telefonu, jokios konspiracijos nesiėmė, tuo pačiu pripažino, kad yra buvę atvejų, kai iš N. įgytą nedidelį kiekį, kartu vartojo su R. L., tačiau daugiau niekam jo nėra platinęs.
Faktą, kad A. T. anksčiau vartodavo narkotines medžiagas patvirtina ir (duomenys neskelbtini) pažyma, kurioje nurodyta, jog jis buvo gydytas (duomenys neskelbtini) nuo 2003 metų, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus; priklausomybės sindromas (t. 8, b.l. 107).
8. Įvertinusi išdėstytą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. L. prieš A. T. veikė policijos pareigūnų iniciatyva, jų nurodymu bei jiems kontroliuojant. R. L. dalyvavo nusikalstamos veikos imitavimo veiksmuose įtakotas policijos pareigūnų, o ne laisva valia pats priėmęs sprendimą teisėsaugos pareigūnams pranešti apie A. T. siūlymą jam padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant. Nustatyta, kad R. L., būdamas sulaikytas dėl vagystės 2015 02 02, be kita ko, aiškiai nurodė psichotropinės medžiagos - metamfetamino įgijimo aplinkybes 2015 01 31 iš A. T., tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad nedelsiant būtų imtasi procesinių priemonių A. T. atžvilgiu dėl 2015 01 31 pardavimo fakto. Nagrinėjamų bylos aplinkybių kontekste, atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2015 03 02 (praėjus vienam mėnesiui) buvo priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis dėl kratos atlikimo A. T. bute, pagalbinėse patalpose, darbo vietoje – garaže ir pagalbinėse patalpose, siekiant surasti ir paimti narkotines ir psichotropines medžiagas bei kitus tyrimui reikšmingus daiktus (t. 4, b.l. 188), tačiau ji tuo laikotarpiu atlikta nebuvo (krata atlikta tik po daugiau nei septynių mėnesių - 2015 10 26 dieną kai buvo sulaikytas A. T. - t. 4, b.l. 189-192). Nebuvo atlikti ir jokie kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai, siekiant atskleisti A. T. galimai padarytą nusikalstamą veiką. Taigi, nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo akivaizdžiai nesilaikoma BPK 2 straipsnio, reglamentuojančio pareigą atskleisti nusikalstamą veiką, nuostatos, įpareigojančios prokurorą ir ikiteisminio tyrimo įstaigas kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Toks teisėsaugos pareigūnų delsimas, negali būti pateisinamas siekiu nepakenkti tyrimui (kaip nurodė apeliacinės instancijos teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. M.).
8. 1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija yra pažymėjusi, jog baudžiamoji teisė neatlieka savo paskirties, kai baudžiamoji atsakomybė taikoma už veikas, kurios padaromos pačios valstybės iniciatyva. Valstybė turi pareigą imtis visų priemonių, kad nusikalstamos veikos nebūtų daromos, ir jokiu atveju pati nekurstyti tokių veikų darymo. Už valstybės sukurstytą veiką negali būti baudžiama ir todėl, kad tokia veika dėl valstybės kontroliavimo bei jos indėlio ją darant negali būti laikoma tiek pavojinga, jog pateisintų baudžiamųjų sankcijų taikymą. Tokia veika BK 11 ir 12 straipsnių prasme negali būti laikoma nusikalstama. Baudžiamasis procesas turi prasidėti, kai turima tikėtina informacija apie asmens nusikalstamą veiką, tačiau proceso ar jam prilygstantys veiksmai pagal Operatyvinės veiklos įstatymą ar kitus įstatymus negali būti atliekami siekiant paskatinti asmenį atlikti BK draudžiamus veiksmus. Taip pradėtas procesas negali baigtis išprovokuoto asmens nubaudimu. BPK 2 straipsnyje nustatyta, kad „Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika“. Ši BPK nuostata aiškiai apibrėžia valstybės subjektų pareigas pradedant baudžiamąjį procesą: proceso veiksmai privalo būti atliekami, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, tačiau baudžiamojo persekiojimo veiksmai negalimi, norint tokius požymius dirbtinai „sukonstruoti“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-6/2008).
8. 2. Nagrinėjamoje byloje, nepaisant akivaizdžių baudžiamojo proceso nuostatų pažeidimo, teisėsaugos pareigūnai ne tik, kad nesiėmė priemonių išaiškinti nusikaltimą, sulaikyti A. T., atlikti baudžiamojo proceso įstatyme numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus, priešingai, nutarė išprovokuoti jį parduoti R. L. labai didelį kiekį metamfetamino, tai yra padaryti labai sunkų nusikaltimą. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad A. T. galėjo disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Liudytoju apklaustas R. L. nuosekliai patvirtino, kad iš A. T. keletą kartų įgijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų tik asmeniniam vartojimui, be to, jie kartu taip pat pavartodavo narkotinių medžiagų. Pats A. T. taip pat pripažino, kad R. L. prašymu, yra jam pardavęs nedidelį kiekį narkotinių medžiagų asmeniniam vartojimui, kurių gaudavo iš D. N.. Tuo tarpu liudytoju apeliacinės instancijos teisme apklausto A. M. nurodytų aplinkybių, neva policijos pareigūnams buvo žinoma, kad A. T. „prekiauja kilogramais“, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtinta jokie objektyvūs duomenys. Kaip minėta šio nuosprendžio 7 punkte, nagrinėjamų aplinkybių kontekste reikšminga aplinkybė yra ta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014 05 27 iki 2014 11 27 A. T. atžvilgiu buvo atliekami slapti veiksmai (klausomi jo telefoniniai pokalbiai t. 3, b.l. 105), tačiau objektyviai jokie neteisėti jo veiksmai, susiję su narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu, nebuvo nustatyti, įtarimai jam nepateikti. Nežiūrint į tai, 2015 01 06 Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi vėl buvo leista nuo 2015 01 12 iki 2015 04 12 ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams klausytis A. T. telefoninių pokalbių (t. 3, b.l. 145), kurių klausant buvo gauta duomenų, apie R. L. galimai vykdomas vagystes. Sulaikius R. L. 2015 02 02, kaip nustatyta, tik policijos pareigūno A. M. iniciatyva (pastarajam konstatavus faktą, kad yra žinoma apie R. L. narkotinių medžiagų įgijimą iš A. T.) pasiūlyta jam (R. L.) apie tai duoti parodymus bei bendradarbiauti su policijos pareigūnais, atliekant nusikalstamas veikas imituojančius veiksmus ir tuo pačiu palengvinti savo teisinę padėtį (šias aplinkybes patvirtino apeliacinės instancijos teisme ne tik R. L., bet ir liudytoju apklaustas A. M.; kita bylos medžiaga taip pat patvirtina faktą, kad 2015 metais R. L. atžvilgiu buvo atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai – t. 6, b.l. 84,88;). Be kita ko, reikšminga aplinkybė, kad R. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 12 18 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta arešto bausmė už 2015 01 31 neteisėtą 6,402 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijimą ir laikymą iš A. T., neturint tikslo ją parduoti ar kitaip platinti (t. 6, b.l. 100-101).
8. 3. Skundžiamame nuosprendyje teismo išvada, kad R. L. pats nutarė pranešti teisėsaugos pareigūnams apie A. T. siūlymą įsigyti narkotinių medžiagų (kai po 2015 02 02 sulaikymo A. T. iš R. L. sužinojęs, jog sulaikymo priežastimi buvo įtarimai dėl vagysčių, vėl pasiūlė iš jo įsigyti narkotikų), teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįsta. Objektyviai šios aplinkybės patvirtinančių duomenų byloje nėra, tuo pačiu nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo laikomasi BPK 159 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog tik gavus iš asmens informacijos, kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, nustatyta tvarka sprendžiama dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo. Kaip minėta, liudytoju apklaustas R. L., apklausiamas teisme, šios aplinkybės nepatvirtino ir nuosekliai parodė, kad jo pagrindinis tikslas buvo sušvelninti savo teisinę padėtį, į apklausos protokolų turinį jis nesigilino, jų neskaitė, norėdamas, kaip pats parodė, kad „viskas greičiau baigtųsi, greičiau išeiti“. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas R. L. ne tik patvirtino šiuos savo parodymus, dar daugiau parodė, kad jau nuo sulaikymo dienos policijos pareigūnas A. M. pats jam primygtinai siūlė bendradarbiauti, taip žadėdamas palengvinti jo teisinę padėtį, todėl jis ir sutiko atlikti veiksmus, kurie yra užfiksuoti byloje; jis savanoriškai teisėsaugos pareigūnams apie jokias galimai daromas nusikalstamas veikas nepranešė, o tik vykdė susitarimą su policijos pareigūnu A. M.. Šiais R. L. parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti. Juos iš dalies patvirtina ir paties liudytoju apklausto policijos pareigūno A. M. apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai apie tai, kad jis (A. M.) nuo 2015 02 02 R. L. sulaikymo aktyviai su juo bendravo, be kita ko ir apie jo pagalbą tyrimui, vėliau davė nurodymus dėl veiksmų atlikimo A. T. atžvilgiu. Todėl 2015 03 05 įtariamojo R. L. apklausoje nurodytos aplinkybės apie tai, kad A. T., įsitikinęs, kad pavojaus nėra, vėl pasiūlė R. L. pirkti metamfetaminą (t. 6, b.l. 95), priešingai nei konstatuota skundžiamame pirmosios instancijos nuosprendyje, negali būti pripažinti patikimais, A. T. kaltinančiais įrodymais.
8. 4. Tai, kad buvo siekiama A. T. išprovokuoti parduoti R. L. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, be kita ko, patvirtina ir atliekant nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus, užfiksuotas A. T. ir R. L. pokalbių turinys (akivaizdžiai A. T. buvo skatinamas parduoti nemažiau kaip 200 g, primygtinai prašoma tai padaryti tą pačią dieną, aiškinama, kad „tie kiti prašo pusės kilo“ ir kt.), be to, tai patvirtina ir policijos pareigūnų R. L. perduota pinigų suma (848 eurai), o apsidraudžiant nuo galimų A. T. abejonių dėl prašomo didelio kiekio, R. L. buvo duoti nurodymai (aplinkybė patvirtinta ir paties policijos pareigūno liudytojo A. M.) sakyti, kad reikia skubiai kitiems asmenims, kuriems pastarasis neva labai nori padėti.
8. 5. Teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai nepagrįsta skundžiamame nuosprendyje padaryta apygardos teismo išvada, jog „tokios priemonės (NVIV) sankcionavimo proporcingumą sąlygojo didelis surastas psichotropinės medžiagos kiekis pas R. L. ir tirta versija ne tik apie galimą psichotropinių medžiagų platinimą, bet ir jų gaminimą“ (nuosprendžio 10-11 psl.). Tokią išvadą patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra. Priešingai, pas R. L. buvo rasta ir paimta iš A. T. 2015 01 31 įgyta 6,402 g psichotropinės medžiagos, metamfetamino, kas atitinka nedidelį kiekį (ką beje prieštaringai nurodė pirmosios instancijos teismas to paties nuosprendžio 12 psl.), kitų pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtinančių duomenų byloje nėra.
8. 6. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. L. veikė policijos pareigūnų iniciatyva, jų nurodymu bei jiems kontroliuojant. R. L. dalyvavo pareigūnų vykdytuose nusikalstamos veikos imitavimo veiksmuose. Tokia teisėsaugos pareigūnų ir jų pasitelkto asmens veikla aiškiai neatitiko teisėtumo reikalavimų, šiurkščiai pažeidė iš teisinės valstybės kildinamus imperatyvus teisėsaugos pareigūnams veikti įstatymo pagrindu ir ribose, esmingai pažeidė A. T. teises, tarp jų ir teisę į sąžiningą (teisingą) procesą. Tokių neteisėtų veiksmų atlikimo pagrindu surinkti duomenys vienareikšmiškai negali būti pripažinti įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra pažymėjęs, jog bet koks pareigūnų, taikančių neviešus tyrimo veiksmus, provokuojantis ar į provokaciją panašus elgesys viršijant įgaliojimus vertintinas ne tik kaip veiklos teisėtumo principo, bet ir surinktų duomenų atitikties įrodymų leistinumo (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys) reikalavimui pažeidimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-139/2015).
8. 7. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad R. L. savanoriškai nesikreipė į pareigūnus dėl A. T. nusikalstamos veikos, bet būdamas sulaikytas dėl vagysčių ir su narkotine medžiaga, priremtas įrodymų, davė parodymus prieš A. T. ir sutiko bendradarbiauti su policija, tikėdamasis sušvelninti savo atsakomybę dėl kitų padarytų nusikaltimų, t.y. R. L. sutiko išprovokuoti A. T. padaryti naują labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Tik dėl A. T. pagrįstų abejonių apie R. L. prašomą parduoti didelį kiekį psichotropinės medžiagos, jis pats pardavė mažesnį kiekį metamfetamino, kuris atitinka BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Jei ne pareigūnų įsikišimas, A. T. nebūtų padaręs jam inkriminuotos 2015-03-09 nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje.
8. 8. Teisėjų kolegijai nustačius provokacijos faktą bei nesant kitų įrodymų, patvirtinančių A. T. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, požymių, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo priimtas skundžiamas nuosprendis naikinamas ir A. T. išteisinamas, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Dėl A. T. paskirtos bausmės
9. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo A. T. paskirti griežtesnę bausmę pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nesutikdamas su BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymu. Atsižvelgiant į tai, kad A. T. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisinamas, nėra pagrindo spręsti ir A. T. paskirtos bausmės klausimo pagal prokuroro apeliacinio skundo argumentus.
10. Be kita ko, prokuroras nesutinka ir su BK 75 straipsnio nuostatų taikymu, paskyrus A. T. galutinę subendrintą bausmę. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus apkaltinamojo nuosprendžio dalį A. T. atžvilgiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir dėl šio nusikaltimo jį išteisinus, naikinama ir nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo bei bausmės vykdymo atidėjimo. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 260 straipsnio 1dalį bei 258 straipsnio 2 dalį subendrinamos iš naujo, apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 2 punktas), skiriama galutinė subendrinta bausmė ir sprendžiama dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo.
10. 1. Pagal nusikalstamos veikos padarymo (priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje), nuosprendžio priėmimo metu ir šiuo metu galiojančias BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą, bausmės vykdymo atidėjimas apskritai nėra (nebuvo) galimas. Kita vertus, pagal BK 3 straipsnio nuostatas, šioje byloje nuteistajam A. T. taikytinas tarpinis, galiojęs nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d. įstatymas (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, pakeista 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653), pagal kurį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
10. 2. Skundžiamu nuosprendžiu A. T. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas minimalia sankcijoje numatyta dviejų metų laisvės atėmimo bausme. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį A. T. nuteistas 25 paroms arešto. Padarytos nusikalstamos veikos (sunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas) ir už juos paskirtos bausmės (taip pat ir galutinė subendrinta bausmė), neprieštarauja bendrosioms bausmės skyrimo taisyklėms bei atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje A. T. gali būti atidėtas bausmės vykdymas ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis.
10. 2. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme neįvardintos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-132-942/2016, 2K-372-697/2017 ir kt.), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) ir kt.
10. 3. Nuteistasis A. T. praeityje teistas tris kartus, teistumas neišnykęs, tačiau paskutinį kartą teistas 2007 07 25 trejų metų laisvės atėmimo bausme, lygtinai paleistas 2009 11 03 (t. 8, b.l. 96-98), būdamas laisvėje, iki nusikaltimų, už kuriuos nuteistas nagrinėjamoje byloje, padarymo 2015 metais ir po jų, naujų nusikaltimų, ar kitų teisės pažeidimų nepadarė, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 8, b.l. 92-95), dirba pagal verslo liudijimą bei darbo sutartį (t. 8, b.l. 70; t. 9. b.l. 79-84, 177; t. 10, b.l. 59), vedęs, augina du mažamečius vaikus (t. 9, b.l. 70-72), vienas iš vaikų turi sveikatos sutrikimų (t. 10, b.l. 63-64), žmona - studentė, studijos mokamos, jų numatoma pabaiga 2019 birželio mėn. (t. 9, b.l. 73), gyvenamoje vietoje A. T. charakterizuojamas teigiamai (t. 9, b.l. 69), A. T. slaugo ir savo močiutę A. Ž., kuriai nustatyta būtina slauga (nuolatinė priežiūra) iki 2019 08 10 (t. 9, b.l. 74-78). A. T. nuo 2003 m. įrašytas į įskaitą (duomenys neskelbtini), jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus; priklausomybės sindromas (t. 8, b.l. 107). A. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
10. 4. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis A. T. yra siejamas stiprių socialinių ryšių, jo gaunamos lėšos iš darbinės veiklos yra pagrindinis šeimos pajamų šaltinis, be to, kolegijos vertinimu, jis padarė teisingas išvadas iš ankstesnių teistumų, stengiasi pasitaisyti, todėl yra pagrindo manyti, kad jam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl jo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos bausmės vykdymas atidedamas, nustatant vienerių metų terminą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendį pakeisti.
A. T. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas dvejiems metams laisvės atėmimo;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta A. T. galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė;
vadovaujantis BK 75 straipsnio 1dalimi (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 2 dalies 5, 8, 10 punktais, A. T. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
A. T. išteisinti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu A. T. paskirtas bausmes pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti A. T. galutinę subendrintą bausmę - dvejus metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 03 19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 2 dalies 5, 8, 10 punktais, A. T. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Rolando Jurkevičiaus apeliacinį skundą atmesti.