Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. (M. B.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį už 2008 m. birželio 11 d. nusikalstamą veiką laisvės atėmimu ketveriems metams trims mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už 2008 m. kovo 5 d. nusikalstamą veiką laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto, pagal BK 63 straipsnį paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiamas ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 9 d. nuosprendis, kuriuo, be kita ko, M. B. iš dalies pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. nuosprendis: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria M. B. nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, jį dėl šios veikos išteisinant; M. B. 2008 m. kovo 5 d. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 63 straipsnį M. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šioje byloje nuteisti ir R. M., A. O., O. O., V. M., N. V., I. Ch., T. M., K. R.. Dėl jų kasacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjos, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens įgijęs ir pargabenęs 3,769 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,702 g narkotinės medžiagos – heroino, aštuonias tabletes, kurių sudėtyje buvo 1,408 g psichotropinės medžiagos – tramadolio, devynias tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,018 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, šias medžiagas laikė su savimi ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2008 m. birželio 11 d., kol kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

M. B. nuteistas ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti bei pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo įgijimą ir laikymą, tačiau šių nuteisimų jis kasacine tvarka neskundžia.

Kasaciniu skundu nuteistasis M. B., ginčydamas tik 2008 m. birželio 11 d. nusikalstamos veikos kvalifikavimą, prašo šią jo veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį bei sumažinti laisvės atėmimo bausmę. Kasatorius teigia, kad dėl šios veikos yra netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Byloje nėra jokių įrodymų, jog jis turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas. Jis įsigijo ir laikė šias medžiagas sau, nes pats jas vartoja, ir rastos svarstyklės bei minėtų medžiagų pėdsakai, kiti daiktai, patvirtina šį faktą, o ne jo kaltę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu teismai, nuteisdami jį dėl 2008 m. birželio 11 d. nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nepaneigė jo parodymų ir vadovavosi prielaidomis, o ne tiesioginiais įrodymais, taip iš esmės pažeisdami BPK 20 straipsnio ir 241 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kasatorius taip pat teigia, kad, atsižvelgus į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam turėtų būti sumažinta už šią veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo

Nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį M. B. neskundžia. Jo motyvai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo kvalifikuojant skundžiamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atmestini.

M. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens įgijęs ir pargabenęs narkotines bei psichotropines medžiagas – heroiną, tramadolį, klonazepamą, jas laikė su savimi ir nuosprendyje nurodytame bute iki 2008 m. birželio 11 d., kol kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Iš skundo matyti, kad M. B. neneigia neteisėtai disponavęs minėtomis medžiagomis, tačiau nurodo, kad jos buvo reikalingos ne platinti, o jam pačiam. Tačiau iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų, kurių tarpusavio ryšį apeliacinės instancijos teismas patikrino nepažeisdamas BPK reikalavimų, darytina išvada, kad M. B. turėjo tikslą šias narkotines bei psichotropines medžiagas platinti. Kratos metu pas M. B. bei jo gyvenamojoje vietoje buvo rasta daug polietileninių maišelių, įvairių tablečių, kurių sudėtyje buvo tramadolio, klonazepamo, taip pat – heroino milteliai, svarstyklės, šaukštelis ir dildė, ant kurių aptikti heroino pėdsakai. Įvertinus šias aplinkybes bei kitus teismų sprendimuose aptartus įrodymus ir jų tarpusavio ryšį, buvo padaryta pagrįsta išvada, kad pas M. B. rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo sveriamos ir pakuojamos bei ruošiamos parduoti ar kitaip platinti. Kasaciniame skunde pateikiama nuteistojo versija, kad jis neteisėtai disponavo minėtomis medžiagomis be tikslo jas platinti, yra susijusi su nauju bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė ir už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą, gabenimą, laikymą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir už jų pardavimą ar kitokį platinimą. Tai alternatyvios veikos, todėl nusikaltimas laikomas baigtu padarius bent vieną iš šių veikų. M. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą, gabenimą ir laikymą, turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, ir kasatoriaus teiginiai, kad jis šių medžiagų niekam nepardavė, šiuo atveju neturi reikšmės jo veikos kvalifikacijai. Kolegija laiko, kad M. B., nuteistam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už skundžiamą 2008 m. birželio 11 d. nusikalstamą veiką, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl nėra pagrindo kvalifikuoti šią nuteistojo veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir dėl to keisti paskirtą bausmę. Konkrečių motyvų, susijusių su jam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, kasatorius nenurodo. Iš teismų sprendimų matyti, kad ši bausmė M. B. paskirta laikantis BK 54 straipsnio reikalavimų ir atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kasatoriaus prašymas sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę skunde siejamas su jo skundžiamos veikos perkvalifikavimu iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir, nustačius, kad minėta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, atmetamas.

Dėl kitų kasacinio skundo motyvų

M. B. teiginiai dėl BPK 20 straipsnio ir 241 straipsnio 2 dalies pažeidimo iš esmės siejami su tuo, kad jo kaltė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nepagrįsta tiesioginiais įrodymais. Iš bylos matyti, kad M. B. kaltė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį yra pagrįsta teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad sprendžiant M. B. skundžiamos nusikalstamos veikos klausimus šios BPK nuostatos buvo pažeistos, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. B. kasacinį skundą atmesti.