Šiaulių apygardos teismo sprendimas

3. 2019-04-11 sutartimi su vėlesniais pakeitimais ieškovas įsipareigojo finansuoti atsakovo K. R. veiklą (audinių auginimą audinių kailiukų produkcijos tikslu) 2019-2020 m. sezonui iš viso 8 037 400,00 Eur, o atsakovass įsipareigojo pagaminti 350 000 vnt. sutartos aukštos kokybės audinių kailių ir pristatyti sutartos kokybės produkciją ieškovo nurodytu adresu ne vėliau nei iki 2020-01-20 (sutarties 1 p., 18 p.). 2019-04-11 sutarties pagrindu ieškovas atsakovui pagal sutartį avansu, pagal sutartą grafiką sumokėjo (suteikė tikslinę paskolą 350 000 vnt. audinių kailiukų pagaminimui ir pristatymui ieškovui 2019-04-11 sutartimi sulygtomis sąlygomis ir tvarka) iš viso 8 037 400,00 Eur. 2019-04-11 sutarties įvykdymo užtikrinimui atsakovas K. R. ir ieškovas 2019-06-12 sudarė įkeitimo sandorį, kuriuo, be kita ko, ieškovo naudai buvo dalinai įkeistas atsakovo turtas, t.y. prekių atsargos – veislinės audinės ir jų prieauglis (įskaitant ir jų produkciją – audinių kailius), kurių vertė - 1 974 418,00 Eur (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).

4. Atsakovas K. R. nustatytu terminu (2020-01-20) nepristatė 334 918 vnt. kailių bei negrąžino 8 037 400,00 Eur paskolos bei palūkanų ir delspinigių ir tokiu būdu iš esmės pažeidė iš 2019-04-11 sutarties kylančias savo prievoles ieškovui. 2020-06-03 ieškovo naudai buvo išduotas vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7 740 000,00 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš įkeisto turto (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Vykdomojoje byloje neišieškotos skolos ir palūkanų likutis 2020-10-15 duomenimis – 8 019 613,58 Eur.

5. Atsakovui K. R. iš esmės pažeidus 2019-04-11 sutartį, ši buvo nutraukta, reikalaujant priteisti 12 619 681,20 Eur skolą (kyla tiek iš 2019-04-11 sutarties, tiek iš ankstesnių sezonų panašaus pobūdžio sutarčių). 2020-11-16 teismas galutiniu įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies tenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš atsakovo 11 949 845,20 Eur skolos, palūkanų ir 28 752,58 Eur teisinių išlaidų atlyginimą, taip pat 8 proc. palūkanų.

6. Antstoliui vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje dėl skolos priteisimo, buvo surasti ir aprašyti 16 599 vnt. audinių kailiukai, kurie buvo itin žemos kokybės (neatitiko įprastinės atsakovo audinių kailiukų kokybės, kuri ankstesniais sezonais buvo itin aukšta, atsakovo produkcijos kokybė gerokai viršijo aukciono kokybės vidurkį), sugraužti vabalų, iš esmės beverčiai. 2020-07-01 nutartimi byloje dėl skolos priteisimo teismas, įvertinęs atsakovo K. R. nesąžiningus veiksmus, netinkamą audinių kailiukų saugojimą, tenkino ieškovo prašymą ir pakeitė 16 599 vnt. audinių kailiukų saugotoją iš atsakovo į ieškovą. Nutartis įvykdyta skubiai, tačiau pateiktas atsakovo atskirasis skundas. Atsakovui pradėjus piktnaudžiauti ir piktybiškai nešeriant audinių – pradėjus naikinti savo turimą turtą, antstolis skubos tvarka pardavė 105 995 vnt. audinių už 6814,50 Eur, iš kurių, paskirsčius lėšas vykdomojoje byloje, ieškovui pervedė vos 5 600,12 Eur.

7. Atsakovas K. R. yra neteisėtai perleidęs ir kitas prekių atsargas (audinių kailiukus) – vykdomojoje byloje jis yra pateikęs informaciją, kad: 67 901 vnt. audinių kailiukų jis 2020 m. vasario-kovo mėn., sudaręs ieškovo interesus pažeidžiančius sandorius, perleido Hong Kongo įmonei Decho Co Limited; 13 888 vnt. audinių kailiukų yra perduoti SIA Baltic Devon Mink, Latvijoje; 45 000 vnt. audinių kailiukų neva yra pas Danijos ūkininką J. P.. Informacijos, kad atsakovas K. R. turėtų kitų analogiškos vertės prekių atsargų (audinių kailiukų), nėra. Kitais atsakovo prievolės ieškovui užtikrinimo Hipotekos ir įkeitimo sandoriais įkeistas turtas - žemės sklypas ir įrengimai - antstolio įkainotas iš viso ne daugiau nei 250 000,00 Eur, nėra likvidus - abiejų šių turtų pirmosios varžytynės neįvyko, jose nedalyvavus nė vienam pirkėjui. Visas kitas jo turtas yra apribotas hipoteka ar areštu kitiems kreditoriams – iš esmės atsakovas neturi jokio kito turto, iš kurio galėtų būti padengtas ieškovo reikalavimas. Vien vykdomojoje byloje nepadengta atsakovo K. R. skola ieškovui 2020-10-11 datai sudaro 8 019 613,58 Eur, o visa ieškovui viršija 12 000 000,00 Eur.

8. Ieškovui tapo žinoma, kad atsakovas K. R., iš esmės pažeisdamas ieškovo teises ir teisėtus interesus bei siekdamas išvengti prievolės ieškovui įvykdymo, sudarė šiuos sandorius: 2020-01-17 Investicijų, pirkimo pardavimo sutarties 7.1 – 7.4 p. perleido dalį ieškovo naudai įkeisto turto, t. y. 70 000 vnt. audinių kailių už 1 050 000,00 Eur atsakovei UAB „Norvūksa“; 2019-2020 m. perleido UAB ,,Norvūksa‘‘ dar 29 400,00 vnt. kailiukų (nurodoma vieno vnt. kaina – 17 Eur be PVM, iš viso už 499 800,00 Eur) už ūkių nuomą, kailių išdirbimą, skolas; 2019 m. perkant paslaugą iš UAB ,,Norvūksa‘‘ buvo utilizuoti dar 11 640 vnt. audinių kailiukų. Šiais atsakovo K. R. sandoriais jam perleidus ieškovo naudai įkeistą turtą (mažiausiai 111 040 vnt. audinių kailiukų), buvo iš esmės pažeisti ieškovo interesai, kadangi ieškovas nebeturi galimybių įkeitimo kreditoriaus teisėmis išieškoti iš vienintelio vertingo ir ieškovo naudai įkeisto atsakovo turto ir taip bent iš dalies padengti savo reikalavimus.

9. Kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga ir gynimo būdais (CK 1.138 str.). Vienas tokių būdų nustatytas CK 6.66 str., kuris laikomas specialiu kreditoriaus teisių gynimo būdu, leidžiančiu kreditoriui apginti savo reikalavimo teisę nuo skolininko nesąžiningų veiksmų. CK 6.66 str. 1 d. nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu tokie pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

12. CK 6.66 str. 1 d. pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės konstatuojamos nustačius, kad reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėjo ar jos nebeliko.

13. 2019-04-11 sutartimi atsakovas K. R. įsipareigojo įkeisti 72 000 vnt audinių ir apie 360 000 vnt audinių jauniklių (2019-04-11 sutarties 7-17 p.), o visos teisės į šias audines ir jų kailiukus priklauso ieškovui. 2019-04-11 sutarties 16 p. aiškiai įtvirtinta, kad audinės/kailiai gali būti parduodami tik gavus raštišką ieškovo sutikimą, o gautos pajamos sumokamos ieškovui. 2019-06-12 įkeitimo sutartimi ieškovo naudai buvo įkeistos atsakovui K. R. priklausančios prekių atsargos - veislinės audinės ir jų prieauglis (bei jų produkcija – audinių kailiai) 1 974 418 Eur vertei (nors 2019-04-11 sutarties 7-16 p. atsakovas buvo įsipareigojęs vienašalio pareikštinio įkeitimo sandorio įkeisti visas nurodomas turimas audines ir jų kailius (72 000 vnt. audinių ir apie 360 000 vnt. audinių jauniklių iš esmės ne mažiau nei 8 037 400,00 Eur sumai). Įkeitimo sandoriu fiksuota būtent įkeistų prekių atsargų vertė - sutartimi užtikrintos prievolės įkeičiamų prekių atsargų balansinė vertė negali būti mažesnė nei jų vertė šio įkeitimo sandorio (sutarties) sudarymo metu.

14. Analogiškai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei teisės doktrina, kurioje išaiškinta, jog prekių atsargų įkeitimas yra universalusis, siejamas būtent su įkeičiamo turto verte: pagal CK 4.202 str. įkaito davėjas, įkeitęs apyvartoje esančias prekių atsargas, turi teisę keisti jų sudėtį ir formą su sąlyga, kad nemažės bendra jų vertė. Toks įkeitimas teisės doktrinoje vadinamas universaliu, t. y. suteikiančiu galimybę keisti įkeičiamų objektų sudėtį, nekeičiant įkeisto turto vertės. Audinių kailiai yra tiesioginė ir pagrindinė audinių produkcija (CK 4.17 str.), t. y. antraeilis daiktas, kurį ištinka pagrindinio daikto likimas (CK 4.13 str. 2 d., 4.14 str.). Todėl audinių kailiai, kurie buvo pagaminti iš ieškovo naudai įkeistų audinių, taip pat yra įkeisti ieškovo naudai mažiausiai 1 974 418,00 Eur vertės ribose, iš kurių ieškovas, kaip įkeitimo kreditorius, turi prioritetinę teisę padengti savo reikalavimus atsakovui K. R.. Nepaisant to, pagal 2020-01-17 sutarties su UAB ,,Norvūksa‘‘ 7.1-7.4 p. atsakovas perleido ieškovo naudai įkeistą turtą UAB ,,Norvūksa‘‘ (70 000 vnt. audinių kailių), o 2019-2020 m. perleido jai dar 29 400 vnt. kailiukų.

15. Įkeitimo sutartyje nurodyta: įkeičiamų prekių atsargų (gyvūnų) savininkas (įkaito davėjas) turi teisę be raštiško kreditoriaus sutikimo parduoti ar kitaip perleisti įkeičiamas prekių atsargas, gyvūnus su sąlyga, kad ne vėliau kaip kreditoriaus nustatytu terminu bus padengiama atitinkama kredito sutartyje nurodyta kredito dalis, arba įkeistos prekių atsargos ar gyvūnai bus nedelsiant pakeisti kitomis lygiavertėmis arba didesnės vertės prekių atsargomis ar gyvūnais, šia sutartimi užtikrintos prievolės įkeičiamų prekių atsargų balansinė vertė negali būti mažesnė nei jų vertė šio įkeitimo sandorio (sutarties) sudarymo metu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šalių sudarytoje sutartyje įtvirtintas CK 4.202 str. nurodytas prekių keitimas turi vykti realizuojant prekes, o ne atidedant jų pakeitimą neapibrėžtam laikui, pvz. kol bus pagamintos prekės.

16. Todėl atsakovas K. R. būtų galėjęs perleisti ieškovo naudai įkeistą turtą tik tuo atveju, jeigu: būtų buvusi padengta atitinkama ieškovo reikalavimo į atsakovą K. R. dalis; perleistas turtas būtų nedelsiant pakeistas kitu analogiškos vertės analogišku turtu. Nei viena iš nurodytų sąlygų įvykdyta nebuvo – prievolė ieškovo naudai nebuvo padengta, už turto perleidimą gauta suma nebuvo pervesta ieškovui, o atsakovas neturi analogiškos vertės analogiško turto, į kurį ieškovas galėtų nukreipti savo reikalavimus ir išieškoti iš turto prioritetine įkeitimo kreditoriaus teise.

23. Net jei nurodyta kaina buvo sumokėta, ji yra žymiai mažesnė, nei reali atsakovo K. R. perleisto turto vertė. Jo verslas 2018-2020 m. buvo finansuojamas ieškovo. Atsakovo K. R. produkcijos 2018-2019 m. pardavimų aukcione statistika patvirtina, kad vidutinė (įvertinus tiek aukščiausios, tiek žemiausios kokybės produkciją) atsakovo produkcijos pardavimo kaina buvo 28,24 Eur/ vnt.: vidutinė atsakovo produkcijos kaina 2018 m. buvo 30,39 Eur/ vnt.; vidutinė atsakovo produkcijos kaina 2019 m. buvo 26,08 Eur/ vnt. Vadinasi, 111 040 vnt. atsakovo pagamintų audinių kailiukų kaina turėjo būti mažiausiai 3 135 769,6 Eur, t. y. dvigubai didesnė, nei turto perleidimo kaina UAB ,,Norvūksa‘‘(1 549 800,00 Eur). Kita vertus, neatmestina galimybė, kad perleidimo sandoriais perleistas turtas buvo aukščiausios kokybės, o tokiu atveju reali turto vertė būtų dar kelis kartus didesnė. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad turtas perleistas iš esmės mažesnėmis nei rinkos sąlygomis (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija), kas patvirtina egzistuojant abiejų perleidimo sandorių šalių nesąžiningumo prezumpciją.

24. Atsakovas K. R., būdamas ieškovo skolininku, buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi perleidimo sandoriai pažeis kreditoriaus ieškovo teises. Sudarydamas perleidimo sandorius 2019 m. – 2020 m. dėl ieškovo naudai įkeisto turto perleidimo, atsakovas K. R.: neabejotinai žinojo, kad perleidžia ieškovui įkeistą turtą (pats sudarė turto įkeitimo sandorius); neabejotinai žinojo, kad jo finansinė padėtis yra sunki ir jis prievolės įvykdymo termino metu neturės kitų analogiškos vertės prekių atsargų (audinių kailiukų) ir tokiu būdu pažeis su ieškovu sudarytą įkeitimo sutartį; perleidęs turtą, atsakovas K. R. net iš dalies nepadengė prievolės ieškovui; vieną iš perleidimo sandorių sudarė vos 3 d. iki prievolės ieškovui įvykdymo termino pabaigos, kai jau neabejotinai žinojo, kad sulygtu terminu (2020-01-20) neįvykdys ieškovui prisiimtų įsipareigojimų; žinojo, kad turtą perleidžia ne rinkos verte.

25. Minėtas aplinkybes patvirtina 2019 m. pab. – 2020 m. pr. atsakovo K. R. ir ieškovo atstovų susirašinėjimas, kuriame jis aiškiai nurodė, kad tikisi, jog nebankrutuos, neturi pakankamo kiekio (iš viso 350 000,00 vnt.) audinių kailių, kuriuos turėjo pristatyti ieškovui 2020-01-20. 2019-08-05 atsakovas K. R. nurodė, kad jo ūkio padėtis sudėtinga, neturi apyvartinių lėšų, įtaria, kad verslas gali neišsilaikyti, jei negaus papildomo finansavimo. 2019-11-25 jis nurodė, kad tikisi, jog nebankrutuos bei pateikia preliminarią informaciją apie savo kreditorius (skola sudaro apie 1 620 000,00 Eur). 2019-12-03 atsakovas prašė iš ieškovo dar 270 000,00 Eur, taip pat nurodė, kad 550 000,00 Eur ūkininkui užtektų padengti esamus įsiskolinimus ir "užbaigti" 2019 m. 2020-01-13 atsakovas siūlė (susitikimo metu) sutarties pakeitimą, reikalaudamas iš ieškovo dar 800 000,00 Eur ir siūlė pristatyti vos 210 000,00 vnt. produkcijos (audinių kailiukų). Sudarydamas perleidimo sandorius dėl ieškovui įkeisto turto perleidimo, atsakovas K. R. žinojo, kad jo finansinė padėtis sunki, jis jau turėjo kitų kreditorių, o 2020-01-13, t. y. 4 dienos iki 2020-01-17 sutarties sudarymo ir 7 dienos iki prievolės ieškovei įvykdymo termino, atsakovas ieškovui nurodė, kad neturi visų sulygtų pagaminti kailių (350 000,00 Eur), o vos 210 tūkst.

26. Atsakovo K. R. nesąžiningumą patvirtina ir kiti jo atlikti veiksmai, įskaitant ir po prievolės ieškovui pažeidimo: atsakovas, atsakydamas į antstolio patvarkymą, 2020-03-25 rašte nurodydamas sandorius dėl audinių kailiukų perleidimo, nenurodė jokios informacijos apie 2020-01-17 sutartį su UAB ,,Norvūksa‘‘; vos tik Klaipėdos apygardos teismo informuotas apie ieškovo inicijuotą civilinę bylą jo atžvilgiu (dėl skolos iš atsakovo priteisimo), 2020-01-27 atsakovas pateikė notarui prašymą išregistruoti įkeitimo sandorį, motyvuojant, neva 2019-04-10 sutartis su ieškovu nebuvo sudaryta (notarui pateikiant akivaizdžiai tikrovės neatitinkančią informaciją); atsakovas jau po prievolės ieškovui įvykdymo termino buvo perleidęs kailiukus ir kitiems asmenims. Antstoliui atliekant išieškojimo veiksmus, buvo nustatyta, kad jau po prievolės ieškovui pažeidimo termino, t. y. 2020-02-17, 2020-02-26, 2020-03-03 atsakovas nesąžiningai perleido 67 901 vnt. kailių Decho Co Limited, Hong Konge ir kitiems subjektams.

27. Atsakovo K. R. nesąžiningumas, perleidžiant ieškovo naudai įkeistą turtą, buvo sisteminis, kas patvirtina, kad jis visais būdais siekė išvengti prievolės ieškovui įvykdymo; jis pradėjo naikinti ieškovo naudai įkeistą turtą – audines, jų piktybiškai nešerdamas, dėl ko antstolis skubos tvarka turėjo parduoti 105 995 vnt. audinių už vos 6814,50 Eur, iš kurių, paskirsčius lėšas vykdomojoje byloje, ieškovui pervedė vos 5600,12 Eur; atsakovas ilgą laiką delsė parodyti ieškovo atstovams turimus kailiukus ir atskleisti jų kiekį (2020-01-28 atstovai buvo atvykę į kailiukų cechą, bet nors su atsakovu bendravo tiek el. paštu, tiek telefonu, atsakovas tądien nutarė neįleisti atstovų ir vietoj to vykti į Klaipėdą, siekiant nesąžiningai išregistruoti kailiukų įkeitimą), o atskleidus paaiškėjo, kad atsakovas realiai turi vos 16 599 vnt. žemos kokybės kailiukų; atsakovas nebendradarbiavo su antstoliu ir neteikė jokios realios ir patikimos informacijos bei dokumentų apie turimą areštuotą turtą ir jo realią buvimo vietą, neteikė jokių buhalterinių, finansinės atskaitomybės dokumentų, dėl ko Šiaulių miesto apylinkės teismas kelis kartus jam skyrė baudą už antstolio įpareigojimų nevykdymą. Dėl atsakovo K. R. ir/ar kitų asmenų galimai nusikalstamų veiksmų (sukčiavimo, BK 182 str.), susijusių su 2019-04-11 sutarties sudarymu ir (ne)vykdymu, pradėtas ir vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini).

28. Teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, kad turto pagal būsimą sandorį įgijėjui, siekiant nepažeisti galimo kreditoriaus interesų, reikia būti apdairiam tokia apimtimi: protingomis priemonėmis išsiaiškinti, ar būsima sandorio šalis nėra skolininkė; konkrečioje situacijoje įvertinti, ar sandoriu nebus pažeisti skolininko kreditoriaus interesai. Vadinasi, trečiasis asmuo, elgdamasis apdairiai, prieš sudarydamas sutartį, turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga, kurią sustiprina šio asmens statusas, pvz., verslininkas ir kt. Įprastai trečiojo asmens nesąžiningumą įrodo konkrečios aplinkybės, jog jam buvo žinoma apie sunkią skolininko finansinę padėtį, neatsiskaitymą su kreditoriais, kurių reikalavimo terminai suėję, taip pat skolininko ir trečiojo asmens vadovų, dalyvių artimi ryšiai. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą.

29. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB ,,Norvūksa‘‘ neabejotinai žinojo ir turėjo žinoti, kad sudaromi perleidimo sandoriai pažeis ieškovo interesus. Tai patvirtina tiek sandorio metu egzistavusios faktinės aplinkybės, tiek atsakovo K. R. bei UAB ,,Norvūksa‘‘ santykiai, tiek UAB ,,Norvūksa‘‘ veikla ir patirtis audinių kailių rinkoje. Pirma, perleidimo sandorių sudarymo metu turto įkeitimas buvo įregistruotas Hipotekos registre – UAB ,,Norvūksa‘‘ žinojo ir turėjo žinoti, kad mažiausiai 1 974 418,00 Eur vertės prekių atsargos yra įkeistos atsakovo K. R. kreditoriaus naudai.

30. Antra, UAB ,,Norvūksa‘‘ pati aktyviai dalyvauja audinių kailių versle, todėl puikiai išmano šio verslo specifiką. Jai priklauso audinių kailių apdirbimo cechas (duomenys neskelbtini) – UAB ,,Norvūksa‘‘ iš esmės vienija Šiaurės Lietuvos audinių augintojus ir su jais palaiko nuolatinį ryšį, kadangi smulkieji augintojai, ūkininkai, tokie kaip K. R., kuris audinių kailius būtent ir apdirbdavo bei saugodavo šiame UAB ,,Norvūksa‘‘ ceche, nuolatos užsako kailių apdirbimo paslaugas. UAB ,,Norvūksa‘‘ ir jos savininkui priklauso mažiausiai 2 audinių auginimo ūkiai ((duomenys neskelbtini)), kuriuos ji nuomojo K. R.. UAB ,,Norvūksa‘‘ ir pati augina audines bei jas pardavinėja aukcionuose, o dalį (22 600 vnt.) atsakovo K. R. audinių, parduotų vykdomojoje byloje, įsigijo ir ji pati. UAB ,,Norvūksa‘‘ yra įkeitusi analogiškas prekių atsargas (audinių kailius) kitam aukcionui (Kopenhagen Fur), todėl puikiai išmano ir analogiško turto įkeitimo teisinio reguliavimo specifiką, sąlygas, ir žinojo bei suprato, kad įsigytas turtas yra būtent įkeistas ieškovui, o jo įsigijimas yra neteisėtas. UAB ,,Norvūksa‘‘ iki 2018-10-25 priklausė 990 vnt. iki 2019-09-24 nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo sėkmingai veikusios (apyvarta siekė 5 mln. Eur per metus) audinių pašarą gaminusios ir tiekusios įmonės UAB „Baltic Mink Corporation“ akcijų, o UAB ,,Norvūksa‘‘savininkas S. N. buvo šios įmonės valdybos nariu ir pirmininku. S. N. taip pat yra vienas iš Šiaurės Lietuvos švelniakailių žvėrelių augintojų asociacijos valdybos narių. Aktyviai ir ilgai dalyvaudama audinių auginimo versle, UAB ,,Norvūksa‘‘ neabejotinai žinojo audinių kailių rinkos kainas bei suprato, kad turtą perka ne rinkos verte, o taip pat ir neabejotinai žinojo, kad K. R. turtas, kaip įprasta rinkoje, yra įkeistas audinių auginimą ir produkcijos gamybą finansavusiam ieškovui.

31. Trečia, UAB ,,Norvūksa‘‘ nesąžiningumą patvirtina ir bendrovės bei K. R. ilgamečiai tarpusavio santykiai: K. R. audinių kailius apdirbinėjo UAB ,,Norvūksa‘‘ priklausančiame ceche, kuriame šiuos kailius ir sandėliavo; K. R. iš UAB ,,Norvūksa‘‘ nuomojosi mažiausiai 2 audinių auginimo ūkius, kuri jam teikė ūkio priežiūros paslaugas; K. R. pašarą audinėms pirko iš UAB „Baltic Mink Corporation“ iki pat bankroto bylos iškėlimo.

32. Minėtos aplinkybės rodo, kad šalys, sudarydamos perleidimo sandorius, žinojo ir turėjo žinoti, kad sandoris iš esmės pažeis K. R. kreditoriaus (ieškovo) teises ir teisėtus interesus ir siekė nesąžiningų tikslų (buvo nesąžiningos). Atsižvelgiant į šiame ieškinyje išdėstytas aplinkybes bei nustatytus faktus perleidimo sandoriai yra negaliojantys ab initio CK 6.66 str. pagrindu.

33. Atsakovas K. R. pripažino, kad, 2019 m. perkant paslaugą iš UAB ,,Norvūksa‘‘, buvo utilizuoti dar 11 640 vnt. audinių kailiukų, kurie buvo išbrokuoti. Tačiau audinių kailių rinkoje nei audinių, nei audinių kailiukų utilizavimas yra nebūdingas, iš esmės nesudaromas sandoris. Iš esmės iš bet kokios audinės galima pagaminti audinės kailiuką, o iš esmės bet kokį audinės kailiuką galima parduoti. Nuo audinės kailiuko kokybės priklauso audinės kailiuko kaina rinkoje, tačiau bet kuriuo atveju toks audinės kailiukas gali būti parduodamas ir už jį gaunamos bent kažkokios pajamos. Ieškovas, būdamas vienu didžiausių audinių kailiukų aukcionu pasaulyje, gali patvirtinti, kad audinių kailiukų utilizavimas rinkoje iš esmės nevyksta. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad utilizavimo sandoris yra apsimestinis, sudarytas siekiant pridengti kitą sandorį – neteisėtą, neatlygintinį dar 11 640 vnt. audinių kailiukų perleidimą UAB ,,Norvūksa‘‘.

34. CK 1.87 str. 1 d. bei 2 d. nustato, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad simuliacija, t. y. apsimestiniai ar tariami sandoriai, yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu. Melas simuliacijos atveju gali būti skirtingo intensyvumo. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Sandorių negaliojimui būdingas retroaktyvumo (grįžtamosios galios) principas, kuris pasireiškia siekiu sugrąžinti negaliojančio sandorio šalis į tą turtinę padėtį, kurioje jos buvo iki sandorio sudarymo.

35. Apsimestinis sandoris yra niekinis. Niekinio sandorio faktą ir teisines pasekmes teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 str. 5 d., 6.227 str. 2 d.). Pripažinus utilizavimo sandorį apsimestiniu ir jį vertinant kaip audinių kailių dovanojimo UAB ,,Norvūksa‘‘ sutartį, šio sandorio negaliojimui ieškovas prašo taikyti ir aukščiau išdėstytus motyvus bei teisinius pagrindus dėl perleidimo sandorių negaliojimo actio Pauliana pagrindais. Atsižvelgiant į ieškovo nurodytus argumentus, utilizavimo sandoris pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu ab initio (CK 1.87 str., 1.78 str. 5 d.).

36. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose buvo pareiškės reikalavimą dėl restitucijos taikymo natūra. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovas patikslino ieškinio dalyko dalį ir prašo taikyti restituciją pinigais, kadangi UAB ,,Norvūksa‘‘ pateikti dokumentai sudaro prielaidą, jog restitucija natūra yra negalima. Pateiktais dokumentais UAB ,,Norvūksta‘‘ įrodinėja, kad ginčo kailiai buvo perleisti, todėl ieškovas prašo taikyti vienašalę restituciją ekvivalentu pinigais.

38. Antra, vienašalė restitucija pinigais yra taikytina 1 733 167,00 Eur sumai. CK 6.147 str. 1 d. nustatyta, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas, taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. To paties straipsnio 2 d. numato, kad kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia. Jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sąžiningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens vidinę būklę konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamą subjektą individualizuojančių savybių.

41. Būtent atsakovams kyla pareiga įrodyti, kokios kokybės kailius neteisėtai perėmė UAB ,,Norvūksa‘‘. Tik atsakovai turi šią informaciją ir tik jie gali ją pateikti (kiekvieno kailiuko kokybė yra vertinama atskirai ir priskiriama atitinkamoms kategorijoms, todėl kailių pirkimas-pardavimas vienetais už vieną bendrą kainą, aiškiai nevertinant kiekvieno kailiuko, tik patvirtina, kad sandoriai buvo neteisėti ir neatitiko rinkos praktikos. Atsakovams nepateikiant tinkamų ir oficialių neteisėtai perimtų kailių kokybę patvirtinančių įrodymų, o teikiant tik tarpusavio pasirašytus realios įrodomosios reikšmės neturinčius teiginius apie neva tai žemą kailių kokybę, ši aplinkybė turi būti vertinama maksimaliai ieškovo naudai. Byloje esantys įrodymai (ir UAB ,,Norvūksa‘‘ pateikta SAGA aukciono statistika) patvirtina, kad aukštos kokybės kailis gali kainuoti ir 40-50 ar net daugiau Eur už vnt.).

42. LAT praktikoje yra išaiškinta, jog manytina, kad ieškovo įrodymų nepateikimas privalėtų būti vertinamas kasacinio teismo pripažintos contra spoliatorem doktrinos aspektu, kuri nurodo, kad jeigu šalis slepia, sunaikina arba atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

43. Trečia, restitucijos pagrindu iš UAB ,,Norvūksa‘‘ šioje byloje priteistinos sumos (1 733 167,00 Eur) yra pripažintinos įkeistomis ieškovui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo turtas – neteisėtų sandorių pagrindu perleisti audinių kailiai, yra įkeistas ieškovo naudai pagal 2019-06-12 įkeitimo sandorį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą Hipotekos registre, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), vykdomojo įrašo notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas turi ir ginčo sandorių sudarymo metu turėjo pirmenybės teisę išieškoti iš ginčo turto (įkeistų prekių atsargų – audinių ir jų kailių, vertė – 1 974 418,00 Eur, hipoteka užtikrintos prievolės dydis – 7 740 000,00 Eur).

44. Pagal CK 6.66 str. 4 d. sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo.

48. Atsakovas K. R. taip pat pareiškė ir patvirtino, kad visi jo pagal Investicijų, pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pagal 2019-08-30 sutartį dėl paslaugų teikimo ir atsiskaitymų tvarkos, taip pat sandorius, kurie buvo užfiksuoti 2019-11-05, 2019-12-06, 2020-01-10, 2020-01-17, 2020-02-04 priėmimo perdavimo aktais ar kitų sandorių pagrindu UAB ,,Norvūksa‘‘ perleisti audinių kailiai jų perleidimo momentu buvo įkeisti ieškovui, todėl ieškovas turi ir šių ginčo sandorių sudarymo metu turėjo pirmenybės teisę išieškoti iš UAB ,,Norvūksa‘‘ perleisto turto.

50. Tarp šalių taip pat buvo sudaryta 2018-12-12 Dviejų sezonų paskolos jaunikliams ir kailiams sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 7 740 000,00 Eur avansinę išmoką už 360 000,00 vienetų žiemos kokybės audinių kailių. Išlaidos pašarui ir kailiui yra įskaičiuotos į avansinę išmoką už jauniklius. Už išmokėtą avansinę išmoką atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 5 proc. dydžio palūkanas (sutarties 1 punktas, 5 punktas). Šios sutarties 2 punkte nurodyta, kad už 2020–2021 m. gamybos laikotarpį šalys susitarė dėl 21,00 euro preliminaraus avanso už jauniklį ir kailį su sąlyga, kad kailių rinkoje dominuojantys lūkesčiai leidžia mokėti tokias avansines išmokas. Aukciono įmonė jokiu būdu negali išmokėti avansu daugiau kaip 75 proc. tikėtinos rinkos vertės. Dviejų sezonų paskolos sutarties 3 punkte numatyta, kad per septynias dienas nuo neapdirbtų audinių kailių gavimo ieškovas mokės atsakovui iki 50 proc. dydžio nuo nustatytos pristatomų audinių kailių vertės avansinę išmoką už kailius, iš jos atskaičius jau išmokėtą avansą už jauniklius.

51. Tarp šalių taip pat buvo sudaryta 2019-04-11 Paskolos užtikrinimo sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 7 740 000,00 Eur avansinę išmoką už 360 000,00 vienetų žiemos kokybės audinių kailių, iš kurių 50 proc. turi būti patinų, 50 proc. patelių kailių. Audinių jauniklio kaina yra 21,50 Eur ( sutarties 1 punktas). Paskolos užtikrinimo sutartimi šalys susitarė, kad ieškovas per septynias dienas nuo gautos audinių kailių žaliavos taip pat sumokės atsakovui avansinį mokestį 2,00 eur už kailį, kuris nuo 360 000,00 vienetų kailių sudarys 720 000,00 Eur (sutarties 2 punktas). Paskolos užtikrinimo sutarties 25 punkte numatyta, kad, pardavus neapdorotus audinių kailius trečiosioms šalims, ieškovas galutinai atsiskaitys su atsakovu. Atsakovas turi teisę į iš pardavimo gautas bendrąsias pajamas atėmus avansinį mokėjimą, draudimo įmokas, palūkanas, komisinius ir skatinamąsias įmokas.

52. Tarp šalių sudarytų Trijų sezonų paskolos sutarties, Dviejų sezonų paskolos sutarties ir Paskolos užtikrinimo sutarties sąlygos dubliuojasi bei papildo vieną kitą, todėl visos šios sutartys turi būti vertinamos kaip vienas sandoris. Be to, sudarytų sutarčių pagrindu šalys viena kitos atžvilgiu turėjo priešpriešinių teisių ir pareigų. Sudarytų sutarčių pagrindu atsakovas per ieškovo organizuojamą aukcioną kelerius metus pardavinėjo audinių kailius ir iš pradžių šalių bendradarbiavimas vyko pakankamai sklandžiai. Tačiau ženkliai nukritus audinių kailių rinkos kainai, atsakovui tapo sudėtinga vykdyti aukščiau nurodytomis sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, nes audinių pardavimo kaina vis krito ir ne tik nepadėjo uždirbti atsakovui jokio pelno, bet netgi nepadengė visų audinių auginimo ir audinių kailių gavimo bei saugojimo sąnaudų. Tokiu būdu atsakovas visas gaunamas pajamas, įskaitant ir iš ieškovo gautą finansavimą, skyrė išimtinai audinių auginimui, jų išlaikymui.

53. Aplinkybę, kad ženkliai nukrito audinių kailių rinkos kainos ir tai sąlygoja šalių finansinius sunkumus, elektroniniu laišku patvirtino pats ieškovas. 2019-07-10 atsakovui buvo persiųstas ieškovo laiškas, kuriame nurodyta, kad ieškovas patiria sunkumų, kad audinių ir audinių kailių pardavimo kainos yra labai nukritusios. Dėl finansinių sunkumų ieškovas tinkamai nevykdė Paskolos užtikrinimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t.y. nuo 2019 metų birželio mėnesio nesilaikė sutartyje numatyto avansinių išmokų išmokėjimo grafiko.

54. Atsakovas dėl ieškovo sutarties pažeidimo patyrė didelių nuostolių, kadangi atsakovas, savalaikiai negaudamas iš ieškovo avansinių mokėjimų, negalėjo tinkamai vykdyti įsipareigojimų savo kreditoriams, kas sąlygojo sutarčių su nuomojamais ūkiais nutraukimą bei žymios dalies audinių praradimą. Vien Danijos ūkininkas J. P. nutraukė audinių auginimo sutartį ir perėmė maždaug 43 000,00 gyvų audinių, taip pat negyvas (maždaug 2 000,00) audines, kurios buvo šaldomos šaldikliuose. Atsakovas, laiku negaudamas finansavimo, negalėjo iš anksto pirkti pašarų, dėl to pašarų kaina išaugo, kas taip pat sąlygojo atsakovo nuostolių atsiradimą. Ieškovas buvo informuojamas apie susidariusią situaciją ir atsakovo patiriamus sunkumus.

55. 2019-10-29 elektroniniu laišku atsakovas informavo ieškovą, kad dėl įvairių priežasčių (botulizmo, skolų ir kt.). prarado 342 000 vienetų audinių (iš jų apie 45 000 vienetų audinių sulaikė Danijos ūkininkas J. P.). Šiuo laiku atsakovas pakartotinai informavo ieškovą, kad tam, jog atsakovas turėtų galimybę tinkamai ir laiku įvykdyti sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, jam yra reikalingas papildomas finansavimas 2020-2021 metų sezonui. Atsakovas nurodė, kad nuo šio momento (2019 m. spalio) iki metų pabaigos jam yra reikalingas papildomas 800 000,00 Eur finansavimas, laikotarpiu nuo 2020 m. pradžios iki 2020-06-15 jam yra reikalingas papildomas 1 200 000,00 Eur finansavimas.

56. 2019 metų spalio-lapkričio mėnesiais tarp šalių toliau vyko derybos dėl papildomo finansavimo atsakovui suteikimo (derybos dėl papildomo finansavimo prasidėjo dar 2019 metų birželio mėnesį), ką patvirtina 2019-11-09 elektroninis laiškas, kuriuo ieškovas informavo atsakovą, kad yra pasiruošęs suteikti atsakovui finansavimą ir ieškoti ilgalaikio (2-3 metų) susidariusios situacijos sprendimo būdo. Tokiu būdu tarp šalių vyko derybos dėl papildomo finansavimo audinėms auginti ir audinių kailiams išgauti, kelerių metų laikotarpiui nukeliant sutartų 350 000 vnt. audinių kailių pristatymą.

57. Tačiau nepaisant šalių derybų dėl papildomo finansavimo suteikimo, ieškovas nenurodęs konkrečių priežasčių, be išankstinio įspėjimo nuo 2019 metų lapkričio mėnesio visiškai nutraukė tolimesnį atsakovo veiklos finansavimą. Atsakovui negaunant Ieškovo skiriamo finansavimo, jo veikla (audinių auginimas) tapo faktiškai neįmanoma. Būtent dėl nurodytų priežasčių atsakovas neturėjo objektyvių galimybių toliau sėkmingai auginti audines ir šalių sutartų terminu (2020-01-20) pristatyti ieškovui visų sutartų audinių kailių. Atsakovui negaunant finansavimo iš ieškovo ir neturint galimybių savo lėšomis išlaikyti turimų audinių bei jas auginti sekančiais metais, atsakovas ėmėsi ieškoti naujų audinių auginimo finansavimo šaltinių.

58. Atsakovo apsisprendimą ieškoti naujų audinių auginimo finansavimo šaltinių taip pat lėmė ir tai, kad jis pasidomėjęs sužinojo, jog 2019-10-31 ieškovui teismo sprendimu buvo pritaikyta kreditorių apsauga (veiklos ribojimai, vykdoma veikla tik susigrąžinti turtą). Iškarto po teismo taikytų apribojimų, atsakovas, pasinaudojęs savo prisijungimo duomenis, prisijungęs prie ieškovo internetinio puslapio (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad nebėra vykdoma atsakovo ieškovui išsiųstų kailių apskaita. Atsakovui kilus įtarimams, kad ieškovas nebevykdys aukcionų, o išsiųsti kailiai gali „dingti“ per su aukcionu susijusius asmenis, atsakovas kreipėsi į teisininkus, kurie nurodė, kad aukcionai greičiausiai nebus organizuojami.

59. 2020-01-13 O. A. teisingumo teismas priėmė nutartį, kuria nustatė, kad: 1) bet kokios trečiosios šalies prekės, kurias pareiškėjai turi arba kurios jiems atitenka, arba kurias jie ima valdyti po šios nutarties priėmimo, ir kurioms taikomos ieškovo standartinės saugojimo sutartys arba siuntėjų sutartys, sudarytos su pareiškėjais, nėra ir nebus laikomos pareiškėjų nuosavybe; 2) be pirminėje nutartyje ir kitose teismo proceso metu priimtose nutartyse išdėstytų teisių (taikant CCAA nustatytus reikalavimus) ieškovas taip pat turi teisę retkarčiais vykdyti mažesnius trečiosios šalies prekių pardavimus (kurie vadinami privačiomis sutartimis), su sąlyga, kad tokie pardavimai vykdomi gavus kontrolieriaus, pasitarusio su įgaliotiniu, sutikimą ir, kad tokio pardavimo vertė bet kuriuo atveju neviršija 250000,00 USD; 3) siuntėjui priklausanti pajamų, gautų pareiškėjams (tiek per aukcioną, tiek pagal privačias sutartis) pardavus trečiosios šalies prekes, dalis, atskaičius visas sumas, kurias toks siuntėjas yra skolingas pareiškėjams, nelaikoma pareiškėjų nuosavybe; 4) ieškovas negali sudaryto jokios sutarties arba susitarimo, kuriuo jiems numatomas kailių pristatymas, arba negali priimti jokių kailių pagal bet kokias sutartis arba susitarimus, sudarytus 2019 metų spalio 31 dieną arba vėliau, išskyrus atvejus, kai kailių pristatoma ne daugiau kaip 10 000,00 tūkstančių, be išankstinio raštiško įgaliotinio sutikimo arba tolimesnės teismo nutarties.

60. Įvertinus paties ieškovo atsakovui išdėstytą poziciją, kad ieškovas patiria finansinių sunkumų ir šiuo metu jo finansiniai resursai yra labai susitraukę bei tai, kad ieškovas be jokio pranešimo tiesiog nutraukė šalių derybas dėl papildomo atsakovo veiklos finansavimo, ir 2020-01-13 O. A. teisingumo teismo nutarties turinį, atsakovui tapo akivaizdu, kad ieškovas nebevykdys aukcionų ir negalės teikti finansavimo pagal Dviejų sezonų sutartį ir Paskolos užtikrinimo sutartį bei vykdyti kitų šių sutarčių pagrindu prisiimtų įsipareigojimų. Todėl atsakovas suprato, kad, norint išlaikyti turimas audines, išlaikyti verslą, įskaitant ir tam, jog ateityje galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus ieškovui, jam yra reikalingas veiklos finansavimas, t.y. nauji finansavimo šaltiniai.

61. Nors vykstant teisminiam ginčui dėl skolos priteisimo ieškovas laikėsi pozicijos, kad jo galimybė organizuoti kailių pardavimo aukcionus nebuvo ir nėra apribota, tačiau, atsakovo turimais duomenimis, nuo 2020-01-13 O. A. teisingumo teismo nutarties priėmimo ieškovas nėra organizavęs nei vieno kailių pardavimo aukciono. Tai tik patvirtina, kad atsakovo spėjimai, jog ieškovas faktiškai nevykdo ir ateityje nevykdys veiklos, buvo teisingi. Taigi ieškovas nuo 2020-01-13 faktiškai jokios veiklos nevykdo.

62. Tačiau atsakovas yra įvykdęs dalį prievolės ieškovui – pristatė jam 33 893 vienetų audinių kailių, tačiau ieškovas tik 2020-02-13 informavo atsakovą, kad jo išsiųsti kailiai yra registruoti ieškovo apskaitoje, nors iki tol laikėsi kategoriškos pozicijos, jog jokių kailių iš atsakovo nėra gavęs. Be to, atsakovas nuolat bendradarbiavo su ieškovu – teikė jam informaciją apie patiriamus finansinius sunkumus bei nuostolius, kuriuos sąlygojo ir paties ieškovo netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas, bei siūlė spręsti klausimą dėl tarp šalių sudarytų sutarčių pakeitimo tokiu būdu, kad sutarčių sąlygos atitiktų abiejų šalių interesus ir nesuteiktų nei vienai iš šalių nepagrįsto pranašumo.

63. Kadangi atsakovas iš ieškovo sekantiems 2020 metams finansavimo žvėrelių auginimui negavo, nusprendė surasti kitą investuotoją, o su ieškovu atsiskaityti už jo suteiktas pinigines lėšas kelių metų laikotarpyje, sumokėdamas dalimis. Todėl tarp atsakovo K. R. ir UAB „Norvūksa“ 2020-01-17 buvo sudaryta Investicijų, pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria šalys susitarė, kad UAB „Norvūksa“ (investuotojas) finansuoja audinių auginimą, nuosavybės teisėmis įgyja dalį K. R. (ūkininko) prekių atsargų, o K. R. (ūkininkas) įsipareigoja sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka savo rizika bei numatytais terminais parduoti prekių atsargas ir grąžinti investicijų sumas, sumokėdamas sutartyje nurodytas palūkanas (sutarties 2.1 punktas). Investicijų, pirkimo pardavimo sutartimi šalys taip pat susitarė, kad K. R. parduoda, o UAB „Norvūksa“ (investuotojas) perka 70 000,00 vnt. įvairios kokybės audinių kailiukų, o visų parduodamų prekių kaina yra 1 050 000,00 Eur be PVM (Investicijų, pirkimo pardavimo sutarties 7.1-7.2 punktai). Gavus pinigus už parduotus kailiukus, jų pakako audinių auginimui iki pavasario.

64. 2019 m. gruodį – 2020 m. sausį atsakovas K. R. perleido atsakovei UAB „Norvūksa“ 29 231 vnt. audinių kailiukų. Vieno vnt. kailiuko pardavimo kaina – 17,00 Eur + PVM. Bendra 29 231 vnt. kailiukų pardavimo kaina 601 281,67 Eur (496 927,00 Eur + PVM). Kailiukai buvo buvo perduoti už atliktas paslaugas – kailiukų apdirbimą, nes apyvartinių lėšų paslaugoms apmokėti atsakovas neturėjo.

65. Laikotarpiu nuo 2019-10-20 iki 2019-10-31 UAB „Norvūksa“ utilizavo 1930 vnt. neišdirbtų audinių gaišenų, iš 36 332 vnt. perduotų kailių išdirbimui, iš atsakovo K. R. ūkio. Laikotarpiu nuo 2019-11-01 iki 2019-11-30 UAB „Norvūksa“ utilizavo 7580 vnt. neišdirbtų audinių gaišenų, iš 129 173 vnt. perduotų kailių išdirbimui, iš atsakovo K. R. ūkio. Laikotarpiu nuo 2019-12-01 iki 2019-12-31 UAB „Norvūksa“ utilizavo 2130 vnt. neišdirbtų audinių gaišenų, iš 49 765 vnt. perduotų kailių išdirbimui, iš atsakovo K. R. ūkio. Laikotarpiu nuo 2019-10-20 iki 2019-12-31 UAB „Norvūksa“ bendrai utilizavo 11 640 vnt. neišdirbtų audinių gaišenų. Kadangi UAB ,,Norvūksa‘‘ teikė kailiukų išdirbimo paslaugas, žvėreliai prieš jas suteikiant būdavo išrūšiuojami, išmetant nebetinkamus (pažeistu kailiu, apgraužtus žvėrelius), kurių išdirbimo kaina viršydavo paties kailiuko kainą. Jis pats dalyvaudavo rūšiavime, po to UAB ,,Norvūksta‘‘ atsiųsdavo utilizavimo aktus dėl žvėrelių utilizavimo. Utilizuotų žvėrelių kiekis buvo pakankamai didelis, siekė apie 20 procentų, nes nesant pakankami pašaro buvo daug mažų audinių arba sugadintais kailiukais (vienas kitų apkandžiotų).

67. Be to, laikotarpiu nuo 2019-11-05 iki 2020-01-10 atsakovas bendrovei pardavė dar 29 231 vnt. audinių kailiukų (bendrovės 2021-01-12 pranešimo dėl teismo įpareigojimo įvykdymo priedas Nr. 2.1.1-2.1.2). Tarp bendrovės ir atsakovo 2019-08-30 sudaryta sutartis dėl paslaugų teikimo ir atsiskaitymų tvarkos. Pagal šios sutarties 1.1 p., ji reguliuoja bendrovės ir (ar) atsakovo veiksmus, atsakovui savo sąskaita pristatant audinių lavonėlius į jų apdirbimo vietą (duomenys neskelbtini), bendrovei atliekant pirminį tokių audinių kailiukų apdirbimą, audinių lavonėlių utilizavimą ir reikalingos dokumentacijos tvarkymą, atsakovui atsiskaitant produkcija už bendrovės suteiktas paslaugas. Vykdant šią 2019-08-30 sutartį, t. y. 2019 metais bendrovei išdirbant atsakovo jai perduotus audinių kailiukus, buvo išbrokuota 11 640 vnt. audinių kailiukų ir jie buvo utilizuoti.

68. Visų aukščiau nurodytų sandorių (įvykių) metu atsakovas buvo pasirašęs 2019-04-11 paskolos užtikrinimo sutartį su ieškovu. Pagal šios sutarties 7 p. atsakovas patvirtino ieškovui, kad sutarties pasirašymo metu jis augina 72 000 vnt. audinių (veislinių patelių) ir apie 360 000 vnt. audinių jauniklių. Tos pačios sutarties 9 p. atsakovas įsipareigojo įkeisti ieškovo naudai audinių kailius ir kitas (būsimas) audines, kurios atsakovo nurodytu adresu priklauso atsakovui. Atsakovas, vykdydamas sutarties 9 p., 2019-06-12 įkeitė 40 407 vnt. veislinių audinių, kurių vertė 1 974 418,00 Eur. Pagal sutartį minėtas įkeitimas atliktas tikslu užtikrinti atsakovo prievolę ieškovui, t. y. atsakovo įsipareigojimą pagal sutarties 18 p., o būtent tai, kad atsakovas ne vėliau kaip iki 2020-01-20 turėjo pristatyti ieškovui 360 000 vnt. neapdorotų audinių kailių (sutarties 18 p. nurodytų požymių). Atsakovas sutarties 18 punktu prisiimto įsipareigojimo neįvykdė – nepristatė ieškovui 334 918 vnt. audinių kailiukų. Ieškovas ėmėsi ginti savo pažeistas teises: sutartis nutraukta, teismo sprendimu ieškovo naudai iš atsakovo priteista 11 949 845,20 Eur skolos ir kitų sumų, pareikštas ieškovo ieškinys šioje byloje, prašant pripažinti atsakovo ir bendrovės sudarytus sandorius negaliojančiais ir taikyti rstituciją.

69. Ieškovas 70 000 vnt. audinių kailiukų perleidimą bendrovei 2020-01-17 sudarytos Investicijų, pirkimo pardavimo sutarties pagrindu ir 29 231 vnt. audinių kailiukų perleidimą bendrovei laikotarpiu nuo 2019-11-05 iki 2020-01-10 ginčija reikšdamas actio Pauliana ieškinį, t. y. teigdamas, kad tokie sandoriai pažeidė ieškovo teises. Ieškovas 11 640 vnt. audinių kailiukų utilizavimą, kas įvyko bendrovei teikiant atsakovui paslaugas pagal 2019-08-30 sutartį dėl paslaugų teikimo ir atsiskaitymų tvarkos, ginčija teigdamas, kad šis sandoris yra apsimestinis, t. y. faktiškai šis kiekis audinių kailiukų utilizuotas nebuvo, iš ties bendrovė ir atsakovas dėl tokio kiekio audinių kailiukų (11 640 vnt.) atliko dovanojimo sandorį, kurį taip pat prašoma pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.

70. CK 6.66 str. 1 d. nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto actio Pauliana instituto paskirtis yra apsaugoti kreditorių ne tik nuo tokių skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas, bet ir nuo kitokių veiksmų, kuriais pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2006).

71. Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį sandorį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009).

72. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja bent keturios šios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: kreditoriaus neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė; kreditoriaus teisių pažeidimas ginčijamu sandoriu; neprivalėjimas sudaryti ginčo sandorių; trečiojo asmens nesąžiningumas, sudarius atlygintinį dvišalį sandorį.

74. Antra, ieškovo nurodyti įkeitimo ir hipotekos sandoriai yra pareikštiniai. CK 4.175 str. 1 dalyje nustatyta, kad hipoteka gali būti priverstinė ir sutartinė; 2 dalyje nustatyta, kad sutartinė hipoteka atsiranda sutarties arba vienašalio sandorio (pareiškimo) pagrindu. Sutartinė hipoteka, kuri atsiranda įkeičiamo daikto savininko vienašalio sandorio (pareiškimo) pagrindu, vadinama pareikštine hipoteka. CK 4.199 str. 1 dalyje nustatyta, kad įkeitimas gali būti sutartinis arba priverstinis; 2 dalyje nustatyta, kad sutartinis įkeitimas atsiranda sutarties arba vienašalio sandorio (pareiškimo) pagrindu. Sutartinis įkeitimas, kuris atsiranda įkaito davėjo vienašalio sandorio (pareiškimo) pagrindu, vadinamas pareikštiniu. Ieškovas savo reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu ginčo laikotarpiu – nuo 2019-11-05 iki 2020-02-04 – kildina iš vienašalių sandorių. CK 1.63 straipsnyje nustatyta, kad sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai (2 dalis), vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios (3 dalis). Be to, CK 4.185 str. 3 d. nustatyta, kad hipotekos sandorio šalys yra skolininkas, kreditorius ir įkaito davėjas. Kai daiktas įkeičiamas vienašaliu jo savininko pareiškimu, hipotekos sandorio šalis yra tik įkeičiamo daikto savininkas. CK 4.209 str. 4 d. nustatyta, kad įkeitimo sandorio šalys yra įkaito davėjas, skolininkas, kreditorius ir asmuo, kuriam perduotas įkeitimo objektas. Kai įkeitimo objektas įkeičiamas vienašaliu jo savininko pareiškimu, įkeitimo sandorio šalis yra tik įkaito davėjas.

75. Remiantis tiek bendrosiomis CK normomis (1.63 str. 2-3 d.), tiek specialiosiomis (4.185 str. 3 d., 4.209 str. 4 d.), yra pagrindas teigti, kad 2019-06-12 įkeitimo sandoris yra vienašalis sandoris, kurių šalis yra tik viena ir ji yra įkaito davėjas – atsakovas. Pagal CK 1.63 str. 2-3 d., CK 4.185 str. 3 d., CK 4.209 str. 4 d. ieškovas nėra šio sandorio šalis. Pastarosios dvi teisės normos netgi imperatyviai numato, kad pareikštinio įkeitimo (kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto) atveju sandorio šalimi yra tik įkaito davėjas, šiuo atveju atsakovas. Todėl ieškovo teiginys, kad atsakovo atžvilgiu reikalavimo teisę ginčo laikotarpiu – nuo 2019-11-05 iki 2020-02-04 – jis turi 2019-06-12 įkeitimo sandorio pagrindu, yra nepagrįstas. Ieškovas šio sandorio pagrindu atsakovo atžvilgiu galiojančios ir neabejotinos reikalavimo teisės negali turėti, kadangi šis sandoris daugiau nei vienos šalies neturi, o ta vienintelė pareikštinio įkeitimo/hipotekos sandorio šalis įkaito davėjas - atsakovas.

76. Nors 2019-06-12 pareikštinio įkeitimo (hipotekos) sandoris LR Hipotekos registre buvo pakeistas, jų atžvilgiu registruoti pakeitimai numatant, kad kreditoriumi šiame sandoryje yra ieškovas, tačiau atitinkami pakeitimai įregistruoti ne ginčo laikotarpiu, o 2020-02-21. Taigi, net jeigu laikytis pozicijos, kad ieškovas šių aptariamų sandorių pagrindu tam tikras reikalavimo teises turi, jos ieškovo atžvilgiu kilo anksčiausiai nuo 2020-02-21. Tai patvirtina ir CK 4.187 str. 1 d., nustatanti, kad sutartinė hipoteka šalims galioja nuo hipotekos sandorio sudarymo momento, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip; ir CK 4.213 str. 1 d., nustatanti, kad įkeitimas tarp šalių įsigalioja nuo įkeitimo sandorio sudarymo momento, jeigu įkeitimo sandoryje nenustatyta kitaip. Kaip minėta, tiek pareikštinės hipotekos, tiek pareikštinio įkeitimo atveju šių sandorių šalis yra tik viena – įkaito davėjas. Vadinasi, nuo 2019-06-12 pareikštinis įkeitimas įsigaliojo tik šio įkeitimo vienintelei šaliai – atsakovui. 2019-06-12 pareikštinio įkeitimo pagrindu ieškovas ginčo laikotarpiu nebuvo atsakovo kreditorius actio Pauliana instituto prasme.

78. Nagrinėjamos bylos medžiaga neatspindi nei vienos iš šių sąlygų egzistavimo (įvykdymo). Sutarties 11 p. minimas „sutartyje nurodytas audinių kailių ir būsimų audinių skaičius“ atsispindi sutarties 7 punkte, kuris yra sutarties skyriuje „Įkeitimo teisė“. Jame nustatyta, kad atsakovas augina 72 000 vnt. veislinių audinių patelių ir 360 000 vnt. audinių jauniklių. Taigi, pagal sutarties 11 p. atsakovas turėjo įkeisti 72 000 vnt. veislinių audinių patelių ir 360 000 vnt. audinių jauniklių (įkeitus juos, pagal sutarties 10 p. savaime įkeičiami ir jų kailiukai) tam, kad sutartis įsigaliotų. Tačiau iš paties ieškovo į nagrinėjamą bylą pateikiamų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas iš viso įkeitė tik 40 407 vnt. veislinių audinių. Iš to išplaukia, kad ir kitos dvi sąlygos, nurodytos aukščiau, neegzistuoja. Dėl to, yra pagrindas teigti, kad sutartis nėra įsigaliojusi, nes neįvykdyta sutarties 11 p. numatyta sąlyga - sutartyje nurodyto skaičiaus audinių kailių (iš viso 432 000 vnt.) ir būsimų audinių įkeitimas.

79. Sutarties šalys pačios susitarė, kad sutarties įsigaliojimas bus priklausomas būtent nuo tokios sąlygos įvykdymo. Toks susitarimas yra galimas pagal CK 6.181 str. 1 d. Priėjus prie išvados, kad sutartis neįsigaliojo, ieškovo teiginys, kad ginčo laikotarpiu būtent sutarties pagrindu jis turėjo atsakovo atžvilgiu neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, yra be jokio pagrindo. Kad sutartis išties tarp ieškovo ir atsakovo neįsigaliojo, atspindi ir tai, kad nei viename mokėjimo nurodyme, kuriuo ieškovas tariamai vykdė sutartį, neatsispindi tai, kad šie mokėjimai būtų atliekami sutarties pagrindu. Priešingai, visuose mokėjimuose, atliekamuose tiesiogiai atsakovui, mokėjimo aprašymo skiltyje nurodoma, kad mokama pagal „A/C 17633“ arba „A/C 17632“, arba „A/C 17630“ paskolos susitarimą.

80. Kita vertus, net jeigu teismas pripažintų, kad ginčo laikotarpiu ieškovas atsakovo atžvilgiu turėjo galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę sutarties pagrindu, tai nereiškia, kad galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę ginčo laikotarpiu ieškovas atsakovo atžvilgiu turėjo actio Pauliana prasme. Pagrindas tokiai išvadai yra aplinkybė, kad savo teisių pažeidimą ieškovas sieja su tuo, kad atsakovas 2019-06-12 pareikštiniu įkeitimu įkeistų audinių (jų kailių) negalėjo perleisti kitiems asmenims, jeigu neatstato tokio įkeisto turto balansinės vertės ta apimtimi, kokia numatyta 2019-06-12 pareikštiniu įkeitimu. Taigi, ieškovo teisių pažeidimas nagrinėjamoje byloje iš esmės yra kildinamas išimtinai iš 2019-06-12 pareikštinio įkeitimo, kurio sukuriamos pareigos atsakovo atžvilgiu, nebuvo tinkamai vykdytos. Dėl to aplinkybė, ar ieškovas (ne)turėjo reikalavimo teisę ginčo laikotarpiu į atsakovą teisiškai nereikšminga, nes ne iš šios sutarties, o iš 2019-06-12 pareikštinio įkeitimo kylančiuose teisiniuose santykiuose atsakovas (tariamai) pažeidė ieškovo teises.

81. Todėl nagrinėjamos bylos atveju neegzistuoja actio Pauliana instituto taikymo sąlyga – neabejotina ir galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kadangi ieškovas atsakovo atžvilgiu ginčo laikotarpiu nei sutarties, nei 2019-06-10 bei 2019-06-12 įkeitimo (hipotekos) pagrindu neturėjo reikalavimo teisės. Kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-378/2016). Iš 2019-06-10 bei 2019-06-12 įkeitimo (hipotekos) sandorių ieškovas atsakovo atžvilgiu reikalavimo teisės iki ginčo laikotarpio (ar bent jau jo metu) neįgijo, kadangi šie sandoriai vienašaliai, jų šalis tik atsakovas, o ieškovas šiuose sandoriuose kaip kreditorius įregistruotas jau po ginčo laikotarpio. Pagal pačios sutarties 11 p. ji nėra laikoma įsigaliojusia. Vadinasi, iš neįsigaliojusios sutarties ieškovas negali kildinti jokių reikalavimo teisių – neįsigaliojusi sutartis teisinių pasekmių nesukuria.

82. Šiuo atveju ieškovas įrodinėja, kad jo teisės actio Pauliana instituto prasme pažeistos taip – jo naudai įkeistas prekių atsargas atsakovas perleido ir nedelsiant nepakeitė jų analogiškos vertės prekių atsargomis. Tačiau ieškovo teisės jo aptariamu būdu pažeistos nebuvo. Ieškovas savo teisių pažeidimą sieja su konkrečiu prekių atsargų įkeitimu, jų perleidimu ir atitinkamos vertės prekių atsargų neatstatymu. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje reikšminga nustatyti, kokį kiekį prekių atsargų ieškovo naudai atsakovas buvo įkeitęs. 2019-06-12 atsakovas įkeitė prekių atsargų už bendrą 1 974 418,00 Eur sumą, kas pagal įkeičiamų prekių atsargų apyrašą atitinka 40 407 vnt. veislinių audinių. Nors ginčo laikotarpiu atsakovas perleido bendrovei 40 407 vnt. audinių kailiukų (faktiškai netgi daugiau) ir po tokio perleidimo neatkūrė perleisto ir įkeisto turto balansinės vertės, tokia aplinkybė nepažeidė ieškovo teisių, kadangi net ir po ginčijamų sandorių sudarymo atsakovas turėjo tiek audinių (jų kailiukų), kad jų balansinė vertė viršijo 2019-06-12 įkeitimu įkeistų prekių atsargų balansinę vertę (1 974 418,00 Eur). Pagrindas tokiai išvadai yra paties ieškovo į nagrinėjamą bylą pateikti argumentai bei įrodymai apie atsakovo atliktus sandorius po ginčo laikotarpio. Pats ieškovas pripažįsta, kad jo naudai išieškojimą vykdantis antstolis jau po ginčo laikotarpio perėmė iš atsakovo ir vykdymo procese realizavo beveik 3 kartus didesnį audinių kiekį, nei 2019-06-12 buvo įkeista ieškovo naudai.

84. Paties ieškovo į nagrinėjamą bylą pateikti rašytiniai įrodymai iš esmės atspindi, kad ieškovo įvardijamo jo teisių pažeidimo ginčo sandoriais nebuvo padaryta. 2019-06-12 pareikštiniu įkeitimu atsakovas įkeitė ne individualiais požymiais pasižyminčius daiktus. Dėl to, nemažinant šiuo įkeitimu įkeistų daiktų balansinės vertės, atsakovas ginčo sandorius sudaryti turėjo teisę, jais ieškovo teisės nepažeistos. Šiuo atveju atsakovas ginčo sandoriais su UAB ,,Norvūksta‘‘ net neperleido tokio kiekio audinių kailiukų, kad savo žinioje būtų turėjęs mažiau audinių (jų kailių), nei įkeista 2019-06-12 įkeitimu. Todėl ieškovo argumentai apie atsakovo pareigą atstatyti 2019-06-12 įkeitimu įkeistų prekių atsargų balansinę vertę iš esmės yra nereikšmingi ir neaktualūs.

85. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

87. Ginčijamų sandorių laikotarpiu atsakovo atžvilgiu buvo susiklosčiusi situacija, kuomet jam buvo reikalingas finansavimas, papildomų lėšų poreikis tam, kad atsakovas ir toliau galėtų vykdyti švelniakailių žvėrelių auginimo veiklą, o taip pat ir išsaugoti turimą biologinį turtą. Tai atsispindi iš paties ieškovo į nagrinėjamą bylą pateikiamų atsakovo el. laiškų ieškovui. Be to, ir paties ieškovo 2019-07-10 el. laiškas atsakovui atspindi, kad audinių kailių auginimo ir pardavimo rinkoje tuomet buvo susiklosčiusi sudėtinga ekonominė situacija, audinių kailių pardavimo kainos buvo sumažėjusios, paties ieškovo planai nebuvo įgyvendinami kaip numatyta, ieškovas patyrė daugiamilijoninius nuostolius. Atsakovas ir iš esmės daugybė kitų švelniakailių žvėrelių augintojų ginčo laikotarpiu buvo susidūrę su nenumatytais sunkumais. Atsakovo atžvilgiu tokie sunkumai lėmė papildomo finansavimo poreikį, kurio ieškovas neužtikrino, nors atsakovas ir prašė. Dėl to atsakovas finansavimo šaltinių ieškojo kitais kanalais ir tai buvo daroma būtent tuo tikslu, kad įsipareigojimai ieškovo atžvilgiu būtų įvykdyti tinkamai.

88. Dėl minėtų priežasčių atsakovas sudarė ginčo sandorius, kurie suteikė galimybę tęsti veiklą. Iš prie ieškovo pavedimų matyti, kad jie visi vykdyti iki ginčo laikotarpio, tuo tarpu ginčo laikotarpiu atsakovui jis suteiktas nebuvo, tikėtina, kad dėl pačio ieškovo veiklos problemų bei mažėjančių kailiukų rinkos kainų. Negavus reikiamo finansavimo iš ieškovo, atsakovas įvairias paslaugas pirko iš UAB ,,Norvūksta‘‘. Todėl ginčo sandoriai atsakovui buvo būtini, kad, užtikrinant veiklos gyvybingumą, tęstinumą, todėl atsakovas juos sudaryti privalėjo, privalėjimas juos sudaryti buvo nulemtas faktinės situacijos.

89. CK 6.66 str. 2 d. nustatyta, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Prie išvados, kad ginčo sandoriais buvo sudaryta priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija, ieškovas prieina lygindamas ginčo sandoriais perleistų audinių kailiukų kainas ir kainas, kuriomis ieškovo vykdytuose aukcionuose 2018-2019 metais atsakovas K. R. realizuodavo audinių kailiukus. Ieškovas teigia, kad vidutinė atsakovo produkcija (audinių kailiukų) kaina 2018 metais buvo 30,39 Eur/vnt., 2019 metais – 26,08 Eur/vnt., tuo tarpu ginčo sandoriais perleistų audinių kailiukų vidutinė rinkos vertė 15, 17 Eur/vnt. ar net apskritai nulinė (utilizavimo sandorio atveju), mano, kad perleidimo sandoriais UAB ,,Norvūksa‘‘ buvo perleistas aukščiausios kokybės turtas.

90. Tačiau lygiai taip pat neatmestina galimybė, kad ginčo sandoriais atsakovas UAB ,,Norvūksta‘‘ perleido ne aukščiausios kokybės, ne vidutinės kokybės, o prastesnės nei vidutinė kokybės audinių kailiukus, kurie buvo realizuojami ir paties ieškovo vykdytuose aukcionuose, kuriuose būdavo parduodami būtent atsakovo audinių kailiukai. Be to, ieškovas, teigdamas, kad šiuo atveju egzistuoja CK 6.67 str. 4 p. įtvirtinta prezumpcija, nėra pateikęs jokių įrodymų apie tai, kokios kokybės kailiukai bendrovei buvo perduoti ginčo sandorių pagrindu. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Todėl būtent ieškovas turi pateikti įrodymus, kad ginčo sandoriais bendrovei atsakovas perleido tokius audinių kailiukus, kurie daug brangesni nei 15 ar 17 Eur už vnt. Akivaizdu, pati savaime tokia kaina neatspindi įsipareigojimų pagal ginčo sandorius disproporcijos, kadangi atsakovas net mažesne kaina realizuodavo audinių kailius ieškovo vykdomuose aukcionuose. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad šiuo atveju egzistuoja CK 6.67 str. 4 p. įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija.

91. Šiuo atveju neįrodyta ir tai, kad trečiasis asmuo actio Pauliana instituto taikymo prasme - UAB ,,Norvūksta‘‘ - buvo nesąžininga, sudarydama ginčo sandorius. Sąžiningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dėl trečiojo asmens sąžiningumo turi būti taikomas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobūdį, tame verslo sektoriuje egzistavusią sąžiningą dalykinę praktiką bei ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes. Sutartinių įsipareigojimų pažeidimas pats savaime neturėtų būti vertinamas kaip suponuojantis skolininko kontrahento – trečiojo asmens pareigą veikti aktyviai – rinkti informaciją apie skolininko finansinę būklę ir kitus kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Ginčo laikotarpiu nebuvo susiklosčiusių jokių aplinkybių, kurios UAB ,,Norvūksa‘‘ turėjo atspindėti neįprastą, nestabilią ar nemokumui artimą atsakovo būklę. Ieškovo teiginiai apie UAB ,,Norvūksa‘‘ nesąžiningumą yra abstraktūs, kurie nieko konkretaus apie jos nesąžiningumą nepasako.

92. Pagal ieškovo teiginius kiekvieno sandorio dėl audinių kailiukų įsigijimo atveju toks subjektas kaip UAB ,,Norvūksa‘‘ turėtų imti tikrinti Hipotekos registrą tikslu nustatyti, ar potencialiai įsigyjami audinių kailiukai nėra įkeisti, teirautis pardavėjo, ar jis sugebės atstatyti parduodamų prekių balansinę vertę ir pan. Taigi jeigu audinių (jų kailių) įkeitimas rinkoje yra įprastas, o atsakovas turi daugiau audinių (jų kailių) nei įkeista, visiškai nepagrįsta teigti, kad bendrovė buvo nesąžininga, įgydama iš atsakovo audinių kailiukus – niekuo neįprastu nepasižymėjo nei atsakovas, nei jo veikla, nei įgyjamas turtas. Bendrovei sudarant ginčo sandorius, neegzistavo jokios aplinkybės, kurios galėjo atspindėti, jog bendrovė nuo tokių sandorių sudarymo turėtų susilaikyti.

94. Kita vertus, net jeigu 2019-06-12 pareikštinis įkeitimas dėl 40 407 vnt. audinių kailiukų įkeitimo ir galėtų būti naudojamas pagrįsti bendrovės nesąžiningumą sudarant ginčo sandorius, pats savaime šio sandorio įregistravimas Hipotekos registre ir buvimas įregistruotu ginčo laikotarpiu niekaip neatspindi bendrovės nesąžiningumo, sudarant ginčo sandorius, kadangi šiuo įkeitimu įkeistų audinių kailiukų perleidimas nebuvo draudžiamas. Pačiame 2019-06-12 pareikštiniame įkeitime nurodyta, kad įkeičiamų prekių atsargų (gyvūnų) savininkas (įkaito davėjas) turi teisę be raštiško kreditoriaus sutikimo parduoti ar kitaip perleisti įkeičiamas prekių atsargas, gyvūnus su sąlyga, kad ne vėliau kaip kreditoriaus nurodytu terminu bus padengiama atitinkama kredito sutartyje nurodyta kredito dalis, arba įkeistos prekių atsargos ar gyvūnai bus nedelsiant pakeisti kitomis lygiavertėmis arba didesnės vertės prekių atsargomis ar gyvūnai. Šia sutartimi užtikrintos prievolės įkeičiamų prekių atsargų balansinė vertė negali būti mažesnė nei jų vertė šio įkeitimo sandorio (sutarties) sudarymo metu (II dalies „Kitos sąlygos“ 1 p.).

96. Nors tarp atsakovo ir UAB ,,Norvūksa‘‘ buvo teisinių santykių, tačiau jų pobūdis išimtinai komercinis – bendrovė atsakovui teikė audinių kailiukų išdirbimo paslaugas, nuomojo audinių kailių auginimo fermas, visos šios paslaugos buvo atlygintinės. Be to, atsakovas perleistų audinių kailiukų balansinės vertės apskritai net neprivalėjo atkurti, kadangi net ir po ginčo sandorių sudarymo turėjo daugiau audinių kailiukų, nei jų buvo įkeista 2019-06-12 pareikštiniu įkeitimu. Tai reiškia, kad vertinant atsakovų teisinius santykius iš perspektyvos, buvusios ginčo laikotarpiu, būtų prieinama prie išvados, kad net ir atlikus ginčo sandorius atsakovui lieka daugiau audinių kailiukų, nei jų įkeista 2019-06-12 pareikštiniu įkeitimu.

97. UAB Norvūksa‘‘ ginčijamus sandorius sudarė su fiziniu asmeniu, kurio duomenys apie finansinę padėtį, skirtingai nei juridinio asmens, nėra viešinami, be to yra kitokios formos, pavyzdžiui, nesudaromas balansas, pelno (nuostolių) ataskaita ir pan. Viešai neskelbiant tokių duomenų, bendrovė iš esmės neturėjo jokios galimybės būti informuota apie atsakovo finansinę būklę, patikrinti ją. Todėl bendrovė objektyviai neturėjo ir negalėjo turėti jokių duomenų, kurie ginčo laikotarpiu galėjo atspindėti aplinkybę, kad ginčo sandoriai gali pažeisti ieškovo ar kokio nors kito atsakovo kreditoriaus teises. Vadinasi, bendrovės nesąžiningumas CK 6.66 str. 2 d. prasme nagrinėjamos bylos atveju neegzistuoja.

98. Ieškiniu taip pat ginčijamas 2019 metais atliktas 11 640 vnt. audinių (jų kailių) utilizavimas kaip apsimestinis sandoris, kadangi audinių auginimo verslo praktikoje iš esmės bet koks audinės kailis turi vertę, dėl to nerealu, kad UAB ,,Norvūksa‘‘ galėjo utilizuoti 11 640 vnt. atsakovui priklausančių audinių (su kailiukais). Ieškovas teigia, kad tarp atsakovo K. R. ir UAB ,,Norvūksa‘‘ yra susiklostę dovanojimo santykiai, šių audinių kailiukų utilizavimas yra tik imituotas.

99. Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį apsimestiniu laikomas sandoris, jeigu jis sudarytas kitam sandoriui pridengti; apsimestinio sandorio atveju taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-415/2017). Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Tikrųjų šalių ketinimų nustatymas sudarant ginčijamą sandorį leidžia atskleisti, ar šalys sudarė apsimestinį sandorį, skirtą kitam sandoriui pridengti. Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016).

100. UAB ,,Norvūksa‘‘ teigimu byloje esantys įrodymai – UAB ,,Norvūksa‘‘ 2019-10-31, 2019-11-30, 2019-12-31 pranešimai dėl audinių gaišenų utilizavimo; 2019 m. spalio-gruodžio mėn. važtaraščiai dėl audinių kūnelių gabenimo utilizuoti į UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“; UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2019-10-28 – 2019-12-27 PVM sąskaitos-faktūros už šiai bendrovei priduotų audinių kūnelių tvarkymą (utilizavimą); foto nuotraukos ir filmuota vaizdo medžiaga – įrodo, kad ieškovo ginčijamas įvardijamas utilizavimo sandoris net nebuvo sandoris, o buvo suderinti šalių veiksmai, kuriais bendrovė, teikdama kailiukų išdirbimo paslaugą atsakovui, netinkamus kailiukus su gaišenomis utilizavo specializuotoje įmonėje UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Atsakovas ir bendrovė turėjo būtent tokią valią, kokia ir atspindėta minėtuose įrodymuose – utilizuoti 11 640 vnt. audinių (kartu su jų kailiais). Dėl to ieškovo teiginiai, kad atsakovas ir bendrovė tik imitavo nurodyto kiekio audinių utilizavimą, yra deklaratyvūs, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų faktiškai atliktus utilizavimo veiksmus (audinių perdavimą utilizavimo veikla užsiimančiai bendrovei) ir atitinkamas ūkines operacijas. Utilizuojamos buvo audinės, kurios nebuvo tinkamos tolesniam apdirbimui, kailių išdirbimui. Jos buvo utilizuojamos neluptos, su visais kailiais.

101. Atsižvelgiant į tai, ieškinys aptariamoje dalyje yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Kita vertus, net jeigu teismas pripažintų, kad 11 640 vnt. audinių utilizavimas yra apsimestinis sandoris, tai, neva tikrasis sudarytas sandoris – dovanojimo sutartis – neturi pagrindo būti pripažintas negaliojančiu pagal CK 6.66 str. 1 d. dėl aukščiau šiame atsiliepime išdėstytų argumentų ir pateiktų įrodymų.

102. CK 6.145 str. 1 d. nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Pagal CK 6.66 str. 4 d., sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis yra kompensacinė, nes pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti) (CK 6.66 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013).

103. Nagrinėjamos bylos atveju kreditoriaus teisių pažeidimas paties ieškovo įvardinamas kaip aplinkybė, kad atsakovas, 2019-06-12 pareikštiniu įkeitimu įkeitęs 40 407 vnt. audinių (tuo pačiu ir jų kailių), o vėliau jas perleidęs UAB ,,Norvūksa‘‘, atitinkamo kiekio audinių (jų balansinės vertės 1 974 418,00 Eur sumai) neatkūrė. Kitaip tariant, pats ieškovas savo teisių pažeidimą sieja su konkrečios apimties audinių (jų kailių) perleidimu bendrovei – 40 407 vnt. audinių, kas nagrinėjamoje byloje atitinka 1 974 418,00 Eur. Todėl šiuo atveju restitucija (ieškinį tenkinus pagrindinėje dalyje), negalėtų būti taikoma pilna apimtimi, kaip prašo ieškovas (t. y. 111 040 vnt. audinių (jų kailių) atžvilgiu), kadangi ieškovo teisių pažeidimas apimtų tik 40 407 vnt. audinių (jų kailių) perleidimą, jei toks pažeidimas būtų įrodytas. Toks ieškovo prašymas prieštarauja minėtai LAT praktikai ir CK 6.66 str. 4 d., dėl ko jis negali būti tenkinamas.

104. CK 6.145 straipsnyje nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (1 dalis), išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (2 dalis).

105. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad taikant restituciją įprastai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją konstatavus, kad sandoris yra niekinis, šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145, 6.146 straipsniai). CK 6.145, 6.147 straipsniuose įtvirtintų restitucijos taikymo modifikacijų esmė ta, kad negalimas dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, o kitos – atitinkamas pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).

106. Restitucijos būdo pakeitimas, pavyzdžiui, vienašalės restitucijos taikymas, yra pateisinamas tuomet, kai pritaikius restituciją be modifikacijų, vienos šalies padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėja, o kitos – atitinkamai pagerėja. Šiuo atveju ieškovas tokios sąlygos net neįrodinėja, neargumentuoja, kad pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais, dvišalė restitucija lemtų vienos iš šalių padėties nepagrįstą ir nesąžiningą pablogėjimą, o kitos – atitinkamą pagerėjimą.

107. Ieškovo reikalavimas taikyti modifikuoto pobūdžio restituciją yra nepagrįstas, nes jis net pats neįrodinėja tokiam reikalavimui tenkinti teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių. Tuo tarpu atsakovės UAB „Norvūksa“ nuomone, pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais, restitucija turėtų būti taikoma dvišalė, t. y. ne tik atsakovė UAB „Norvūksa“ turėtų grąžinti atsakovui K. R., ką yra gavusi pagal ginčo sandorius, bet ir atsakovas K. R. turėtų grąžinti atsakovei UAB „Norvūksa“, ką yra gavęs ginčo sandorių pagrindu. Kodėl taip neturėtų būti ir kodėl restitucija turėtų būti taikoma vienašalė (tik atsakovės UAB „Norvūksa“ atžvilgiu), visiškai neaišku.

108. Nors viena vertus ieškovas aptarinėja tariamą atsakovo UAB „Norvūksa“ nesąžiningumą ir sieja jį su tuo, kad tokia aplinkybė (tariamas atsakovo UAB „Norvūksa“ nesąžiningumas) yra pagrindas remtis CK 6.147 str. 2 d. numatyta nuostata - jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę, vis tik toliau pats ieškovas nurodo, kad, siekdama išvengti formalaus proceso, prašo teismo taikyti restituciją ekvivalentu pinigais pagal ginčo sandoriuose nurodytą kainą be PVM. Taigi, teismas neturėtų atsižvelgti ir vertinti ieškovo argumentų dėl tariamo atsakovo UAB „Norvūksa“ nesąžiningumo, nes šiais argumentais joks ieškovo reikalavimas nėra grindžiamas, dėl ko atitinkami ieškovo argumentai laikytini pertekliniais ir deklaratyviais.

109. Atsakovas UAB „Norvūksa“ tik pasisako dėl šioje dalyje išdėstyto esminio ieškovo argumento, kad UAB „Norvūksa‘‘ žinojo ir turėjo žinoti, kad visi atsakovo kailiai yra įkeisti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad net jeigu atsakovas UAB „Norvūksa“ ginčo sandorių sudarymo metu ir būtų turėjęs visą medžiagą, kuri yra nagrinėjamoje byloje, net ir tokiu atveju nebūtų pagrindo teigti, kad tuomet atsakovas UAB „Norvūksa“ žinojo ar bent turėjo žinoti, kad visi atsakovui priklausantys kailiai yra įkeisti. Pagrindas tam yra aplinkybė, kad, priešingai nei nurodo ieškovas, ginčo sandorių sudarymo metu atsakovo K. R. visi kailiai nebuvo įkeisti.

110. Kaip matyti iš ieškovo į bylą pateikto 2019-06-12 pareikštinio įkeitimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovas K. R. šiuo vienašaliu įkeitimo sandoriu įkeitė 40407 vnt. veislines audines. Jokiu kitu sandoriu atsakovas nei audinių, nei jų kailių nebuvo įkeitęs. Taigi, visiškai nepagrįstas ieškovo teiginys, kad ginčo sandorių sudarymo metu atsakovas K. R. buvo ieškovo naudai įkeitęs visas turimas audines (visus turimus audinių kailiukus), kadangi faktiškai jų buvo (o kaip nurodyta toliau, ginčo sandorių sudarymo metu – ieškovo naudai dar net nebuvo įkeista išvis) įkeista mažiau, nei turima ir tai atspindi aukščiau paminėti rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į tai, ginčo sandorių sudarymo metu atsakovas UAB „Norvūksa“ objektyviai negalėjo žinoti, kad atsakovas K. R. ieškovo naudai yra įkeitęs visas turimas audines ir (ar) jų kailiukus, nes faktiškai tokia situacija niekada neegzistavo.

111. Ieškovas akcentuoja, kad atsakovas K. R. atsakovei UAB „Norvūksa“ ginčo audinių kailiukus perleido neteisėtai, kadangi pastarieji buvo įkeisti ieškovo naudai. Tačiau tokie teiginiai yra prieštaraujantys jo paties į nagrinėjamą bylą pateiktiems rašytiniems įrodymams. Kartu su pradiniu ieškiniu pateiktas 2019-06-12 sutartinis įkeitimas, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), išties atspindi, kad atsakovas K. R. 2019-06-12 įkeitė 40 407 vnt. veislines audines, kurių balansinė vertė nurodyta kaip 1 974 418,00 Eur, tačiau nei šis įkeitimo sandoris, nei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai neatspindi, kad šios veislinės audinės būtų įkeistos būtent ieškovo naudai. Šio pareikštinio įkeitimo turinys atspindi, kad jame nėra nurodytas nei kreditorius, kurio naudai įkeičiamos veislinės audinės, nei sandoris (prievolė), kuris užtikrinamas šiuo pareikštiniu įkeitimu. Taigi, vien iš šio pareikštinio įkeitimo turinio neįmanoma identifikuoti, kokio konkrečiai kreditoriaus naudai ar kokios konkrečios prievolės įvykdymo užtikrinimui atsakovas K. R. sudarė šį vienašalį sandorį. Iš VĮ „Registrų centras“ LR Hipotekos registro išrašo matyti, kad ieškovas kaip kreditorius 2019-06-12 sutartiniame įkeitime nurodytas tik 2020-02-21 9 val. 43 min.

112. Ieškovas prašo taikyti vienašalę restituciją pinigais ir priteisti iš atsakovo UAB „Norvūksa“ 1 733 167,00 Eur K. R., bei pripažinti, kad ši 1 733 167,00 Eur suma yra įkeista ieškovo naudai pagal 2019-06-12 įkeitimo sandorį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą Hipotekos registre, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), vykdomojo įrašo notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Toks reikalavimas pripažinti, kad ši 1 733 167,00 Eur suma yra įkeista ieškovo naudai, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Tenkinus tokį reikalavimą, ieškovas įgytų daugiau teisių, nei turėjo atsakovui K. R. sudarius 2019-06-12 vienašalį įkeitimą, kadangi ginčo sandorių sudarymo metu ieškovo naudai ginčo audinių kailiukai dar nebuvo įkeisti. Esminė aplinkybė šiuo aspektu yra ta, kad ginčo sandorių sudarymo metu (laikotarpiu nuo 2019-11-05 iki 2020-02-04) ieškovas 2019-06-12 įkeitimo sandoryje nebuvo nurodytas (įregistruotas kaip kreditorius), taip pat šiuo laikotarpiu 2019-06-12 įkeitimo sandoryje nebuvo nurodyta, kad juo užtikrinama kokia nors prievolė, siejanti atsakovą K. R. bei ieškovą. Teismui nesilaikant tokios pozicijos ir tenkinant aptariamą ieškovo reikalavimą, be jokio teisinio ir faktinio pagrindo būtų modifikuojamas atsakovo K. R. 2019-06-12 vienašalis įkeitimas, kadangi jame iki 2020-02-21 nebuvo nurodyta (įregistruota), jog kreditorius pagal šį įkeitimą yra ieškovas.

113. Ieškovas palaiko reikalavimą pripažinti utilizavimo sandorius (vienašalius UAB „Norvūksa“ 2019-10-31, 2019-11-30, 2019-12-31 pranešimus dėl 11 640 vnt. audinių utilizavimo) negaliojančiais ab initio, tokiu būdu prieštaraudamas pats sau. Pateikus pradinį ieškinį ieškovas prašė taikyti restituciją natūra. Vėliau ieškovas ieškinį patikslino ir prašė taikyti restituciją, priteisiant ginčo sandoriais perleisto turto ekvivalentą pinigais. Pats ieškovas nurodo, kad tokio reikalavimo tikslinimas yra nulemtas to, kad ginčo audinių kailiukai yra perleisti ir jų pas atsakovę UAB „Norvūksa“ nebėra. Nors pats ieškovas pripažįsta, kad jokių ginčo audinių kailių atsakovė UAB „Norvūksa“ nebeturi, tačiau antra vertus teigia, kad utilizavimo sandoriai yra tariami, t. y. atsakovas UAB „Norvūksa“ šiais sandoriai audinių kailių neva neutilizavo. Todėl neaišku, kodėl ieškovas šioje dalyje neprašo taikyti restitucijos natūra.

114. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad tarp šalių buvo sudaryta 2017-03-28 Trijų sezonų paskolos jaunikliams ir kailiams sutartis su vėlesniais 2017-11-20 ir 2018-08-21 šios sutarties pakeitimais ir papildymais, kuria ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 3 600 000,00 Eur avansinę išmoką už 150 000,00 vienetų žiemos kokybės audinių kailių po 24,40 eurų už vieną jauniklį. Išlaidos pašarui ir kailiui yra įskaičiuotos į avansinę išmoką už jauniklius (sutarties 1 punktas, paskutinis sutarties pakeitimas). Už išmokėtą avansinę išmoką atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 5 proc. dydžio palūkanas (sutarties 4 punktas, paskutinis sutarties pakeitimas).

115. Tarp šalių taip pat buvo sudaryta 2018-12-12 Dviejų sezonų paskolos jaunikliams ir kailiams sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 7 740 000,00 Eur avansinę išmoką už 360 000,00 vienetų žiemos kokybės audinių kailių. Išlaidos pašarui ir kailiui yra įskaičiuotos į avansinę išmoką už jauniklius. Už išmokėtą avansinę išmoką atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 5 proc. dydžio palūkanas (sutarties 1 punktas, 5 punktas). Šios sutarties 2 punkte nurodyta, kad už 2020–2021 m. gamybos laikotarpį šalys susitarė dėl 21,00 euro preliminaraus avanso už jauniklį ir kailį su sąlyga, kad kailių rinkoje dominuojantys lūkesčiai leidžia mokėti tokias avansines išmokas. Aukciono įmonė jokiu būdu negali išmokėti avansu daugiau kaip 75 proc. tikėtinos rinkos vertės. Dviejų sezonų paskolos sutarties 3 punkte numatyta, kad per septynias dienas nuo neapdirbtų audinių kailių gavimo ieškovas mokės atsakovui iki 50 proc. dydžio nuo nustatytos pristatomų audinių kailių vertės avansinę išmoką už kailius, iš jos atskaičius jau išmokėtą avansą už jauniklius.

116. Iš 2019 m. balandžio 11 d. paskolos užtikrinimo sutarties matyti, kad ieškovas NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC. ir atsakovas K. R. susitarė (sutarties 1 p.), jog ieškovas atsakovui avansu sumoka už audinių jauniklius. Šalys nurodė, kad sandoris atitinka 7 740 000,00 Eur sumą: 30 000 vnt. žiemos kokybės audinių kailių, iš kurių 50 proc. kiekio turi būti patinų, 50 proc. patelių kailiai žiemos kokybės, avansuojamų audinių jauniklio kaina yra 21,5 Eur. Pavasariniai kailiai gauna atskirai papildomą avansą po to, kai yra pristatomi ieškovui. Ši suma bus išmokėta audinių augintojui dalimis pagal iš anksto suderintą mokėjimo grafiką, pateiktą šioje sutartyje, iki 2019 m. lapkričio 1 d., ieškovas, kaip sutarta, nuo 2019 m. lapkričio 1 d. sumoka 2,00 Eur sumą už pristatytą kailį, padengiant kailių apdirbimo sąnaudas, kuris bus pristatytas ieškovui per 2019-2020 m. sezoną. Pagal sutarties 19 p. audinių augintojas ne vėliau kaip iki 2020 m. sausio 20 d. turi pristatyti ieškovui 360 000,00 vnt. neapdorotų audinių kailių (žiemos kokybė), kailiai turi būti ne ,,laikomų veislei gyvūnų‘‘ ir (arba) vasarinės kokybės kailiai, kurių bent 50 proc. sudaro audinių patinų kailiai. Ieškovas nurodė, kad vėliau, 2019 m. rugpjūčio mėnesį padarius sutarties pakeitimus, pristatomų audinių kailių skaičius buvo sumažintas iki 350 000 vnt., padidinant audinės kailio vieneto kainą.

117. Minėtos sutarties 7 p. atsakovas patvirtino, jog augina 72 000 vnt. audinių (veislinių patelių) ir 360 000,00 vnt. audinių jauniklių. Sutarties 9 p. audinių augintojas įsipareigojo įkeisti ieškovo naudai (įkaito gavėjui) audinių kailius ir kitas (būsimas) audines (įkeitimo objektus paliekant įkaito davėjui), kurios nurodytu adresu priklauso audinių augintojui arba bet kokiu metu ir dėl bet kokios priežasties priklausys audinių augintojui. Pagal sutarties 10 p. ieškovo įkeitimo teisės, nurodyta šioje sutartyje, apima ir audinių kailiukus bei (būsimus) audinių jauniklius. Sutarties 11 p. audinių augintojas įsipareigojo sudaryti vienašalį įkeitimą ieškovo naudai notarine tvarka, pateikdamas pareiškimą įkeisti audinių kailius ir būsimas audines paties pasirinktam notarui, ne vėliau kaip per tris dienas nuo šios sutarties pasirašymo dienos. Šalys susitarė, kad ši sutartis įsigalioja tik po to, kai audinių augintojas įkeis ieškovui sutartyje nurodytą skaičių audinių kailių ir būsimas audines notarine tvarka, pateiks tai patvirtinančius dokumentus ieškovo įgaliotam atstovui ir įkeitimas bus įregistruotas Hipotekos registre LR įstatymų nustatyta tvarka.

118. Iš VĮ Registrų centro Lietuvos Respublikos hipotekos registro išrašo matyti, kad atsakovas K. R. 2019-06-12 įregistravo pareikštinę hipoteką (identifikavimo kodas:(duomenys neskelbtini)). Bendra įkeitimo objektų vertė nurodyta 1 974 418,00 Eur, kurį sudaro prekių atsargos, kurios balansinė vertė 2019-06-11 yra 1 974418,00 Eur, nurodyta prekių atsargų buvimo vieta. Pareikštiniu įkeitimu užtikrinta prievolė - sutartis, kuri bus sudaryta ateityje, prievolės dydis – 7 740 000,00 Eur, prievolės įvykdymo terminas – 2020 m. sausio 20 d.

119. Iš į bylą pateiktų pavedimo ptvirtinimų matyti, kad ieškovas atsakovui K. R. pervedė: 2018-11-29 - 275 200,00 Eur, 2018-12-18 - 206 400,00 Eur, 2019-02-01 - 275 200,00 Eur, 2019-03-13 - 963 200,00 Eur, 2019-04-04 - 400 000,00 Eur, 2019-04-11 - 688 000,00 Eur, 2019-05-15 - 688 000,00 Eur., 2019-06-13 - 584 800,00 Eur, 2019-06-19 - 292 400,00 Eur, 2019-06-24 - 292 400,00 Eur, 2019-07-08 - 12 600,00 Eur ir 188 000,00 Eur, 2019-07-16 - 123 000,00 Eur, 2019-07-18 - 128 560,00 Eur, 2019-07-22 - 192 840,00 Eur, 2019-07-25 - 245 000,00 Eur, 2019-08-01 - 34 123,00 Eur, 2019-08-09 - 12 600,00 Eur, 2019-08-09 - 287 000,00 Eur, 2019-08-20 - 225 000,00 Eur, 2019-08-27 - 78 089,77 Eur ir 25 531,00 Eur, 2019-08-29 - 264 247,23 Eur, 2019-09-05 -12 600,00 Eur ir 477 500,00 Eur, 2019-09-13-09-13 - 151 250,00 Eur.

120. 2019 m. balandžio 1 d. nuomos sutartimi UAB ,,Norvūksa‘‘ išnuomojo atsakovui K. R. nuo 2019-04-01 iki 2019-12-31 fermą (duomenys neskelbtini), švelniakailių žvėrelių gaminimui, 2019 m. gegužės 1 d. nuomos sutartimi - laikotarpiui nuo 2019-05-01 iki 2019-12-31 - fermą (duomenys neskelbtini).

121. Iš 2019 m. rugpjūčio 30 d. sutarties tarp UAB ,,Norvūksa‘‘ ir K. R. dėl paslaugų teikimo ir atsiskaitymo tvarkos matyti, kad šalys buvo susitarusios, kad šios sutarties dalykas yra šalių veiksmai, K. R. savo sąskaita pristatant audinių lavonėlius į jų apdirbimo vietą (duomenys neskelbtini), pirminis tokių audinių kailiukų apdirbimas, audinių lavonėlių utilizavimas ir reikalingos dokumentacijos tvarkymas bei K. R. įsipareigojimai atsiskaityti produkcija už UAB ,,Norvūksa‘‘ suteiktas paslaugas. Veiklos vietoje turi teisę šalių suderinta tvarka būti ūkininko darbuotojai ar kitaip samdyti asmenys. Atsakovas K. R. po pirminio kailių apdirbimo turi teisę laikyti lavonėlius UAB ,,Norvūksta‘‘ patalpose. Tuo tiklsu šalys 2019 m. rugsėjo 2 d. sudarė negyvenamųjų pastatų nuomos sutartį žvėrelių kailių sandėliavimui adresu (duomenys neskelbtini).

122. UAB ,,Norvūksa‘‘ pateiktuose 2019-10-31, 2019-11-30, 2019-12-31 pranešimuose K. R. dėl audinių gaišenų utilizavimo nurodyta, kad UAB ,,Norvūksa‘‘ pagal šiuos pranešimus iš viso utilizavo 11 640 vnt. neišdirbtų audinių gaišenų. 2019-11-05 žvėrelių kailių priėmimo-perdavimo aktu K. R. UAB ,,Norvūksa‘‘ perdavė 7 500 vnt. išdžiovintų žvėrelių kailių, 2019-12-06 aktu – 11 331 vnt., o 2020-01-10 aktu - 10 400 vnt., ką patvirtina atsakovo K. R. 2020-01-14 išrašyta PVM sąskaita faktūra KR Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-12-31 PVM sąskaita faktūra KR Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip nurodo atsakovai, šie kailiai buvo perduoti už suteiktas kailiukų išdirbimo paslaugas.

123. Iš 2020 m. sausio 17 d. Investicijų, pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad atsakovai K. R. ir UAB ,,Norvūksta‘‘ susitarė, kad UAB ,,Norvūksta‘‘ finansuoja audinių auginimą, nuosavybės teisėmis įsigyja dalį atsakovo K. R. prekių atsargų, o K. R. įsipareigoja sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka savo rizika bei numatytais terminais parduoti prekių atsargas ir grąžinti investicijų sumas, sumokėdamas nurodytas palūkanas. Šalys numatė, kad investicijų mokėjimo pradžia – 2020 m. birželio mėn., pabaiga – 2022 m. gruodžio mėn. Sutartyje atsakovas K. R. nurodė, kad sudaroma sutartis nepažeidžia jokių sutarčių sąlygų, kurių šalimi jis yra, jo atžvilgiu nėra pradėta teisminių procesų ir išieškojimų. Iš 2020-01-17 K. R. išrašytos PVM sąskaitos faktūros KR Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad po sutarties sudarymo jis UAB ,,Norvūksa‘‘ pardavė 60 000 vnt. audinių kailių, ką patvirtina tos pačios dienos žvėrelių kailių priėmimo perdavimo aktas. Iš 2020-02-04 K. R. išrašytos PVM sąskaitos faktūros KR Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jis UAB ,,Norvūksa‘‘ pardavė 10 000 vnt. išdžiovintų žvėrelių kailiukų, ką patvirtina tos pačios dienos žvėrelių kailių priėmimo perdavimo aktas.

124. 2020 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos apgardos teismo sprendimu ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovo K. R. patenkintas iš dalies (ieškovui atsisakius nuo dalies ieškinio), ieškovui iš atsakovo |K. R. priteista 10 308 447,71 Eur skola, 610 552,72 Eur palūkanų, 1 030 844,77 Eur iš anksto sutartų išlaidų dėl ieškovo teisių gynybos, 8 procentų dydžio procesinės palūkanos ir 28 752,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimas įsiteisėjęs.

125. Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.66 straipsniu, prašo pripažinti 2020-01-17 datuotos, atsakovų K. R. ir UAB ,,Norvūksa‘‘ sudarytos Investicijų, pirkimo pardavimo sutarties 7.1 – 7.4 p. bei jų pagrindu sudarytą 2020-01-17 priėmimo – perdavimo aktą (60 000 vnt. audinių kailiukų) ir 2020-02-04 priėmimo perdavimo aktą (10 000 vnt. audinių kailiukų), negaliojančius ab initio, taip pat pripažinti sandorius, užfiksuotus 2020-01-10 priėmimo perdavimo aktu (10 400 vnt. audinių kailiukų) ir 2019-12-06, 2019-11-05 priėmimo perdavimo aktais (viso 18 831 vnt. audinių kailiukų) negaliojančiais ab initio.

126. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų – kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius – actio Pauliana. Tai specialus, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą.

127. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos šios būtinos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš būtinųjų sąlygų visumos, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015).

128. Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Prievolė – teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Taigi, kreditoriumi pripažįstamas asmuo, kuris turi turtinį reikalavimą į kitą asmenį – skolininką (CK 6.2 straipsnis) ir turi teisę reikalauti, kad šis įvykdytų savo prievolę pagal įstatyme ar sutartyje nustatytus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.39 straipsnio 1 dalis).

129. Atsakovė UAB ,,Norvūksa‘‘ nurodė, kad neegzistuoja pirmoji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga - kreditoriaus neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė. Iš 2019 m. balandžio 11 d. paskolos užtikrinimo sutarties matyti, kad ieškovas NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC. ir atsakovas K. R. susitarė (sutarties 1 p.), jog ieškovas atsakovui avansu sumoka už audinių jauniklius, o atsakovas įsipareigoja ateityje perduoti ieškovo nuosavybėn turtą – nustatytą skaičių atitinkamos kokybės audinių kailiukų už sutartą kainą iki šalių nustatyto termino 2020 m. sausio 20 d. Atsakovas įsipareigojo įkeisti ieškovo naudai (įkaito gavėjui) audinių kailius ir kitas (būsimas) audines (įkeitimo objektus paliekant įkaito davėjui).

130. Atsakovės teigimu, 2019-04-11 paskolos užtikrinimo sutarties 11 p. nustatyta, kad ši sutartis įsigalioja tik po to, kai audinių augintojas įkeis ieškovui sutartyje nurodytą skaičių audinių kailių ir būsimas audines notarine tvarka, pateiks tai patvirtinančius dokumentus ieškovo įgaliotam atstovui ir įkeitimas bus įregistruotas Hipotekos registre LR įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovės teigimu, tam, kad sutartis įsigaliotų, atsakovas K. R. turėjo įkeisti 72 000 vnt. veislinių audinių patelių ir 360 000 vnt. audinių jauniklių (įkeitus juos, pagal sutarties 10 p. savaime įkeičiami ir jų kailiukai), tačiau iš paties ieškovo į nagrinėjamą bylą pateikiamų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas iš viso įkeitė tik 40 407 vnt. veislinių audinių, todėl yra pagrindas teigti, kad sutartis nėra įsigaliojusi, nes neįvykdyta sutarties 11 p. numatyta sąlyga. Tačiau, teismo nuomone, tokie atsakovės argumentai teisiškai nepagrįsti.

133. Atsakovė UAB ,,Norvūksa‘‘ nurodė, kad kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Atsakovės teigimu, įkeitimo (hipotekos) sandorių ieškovas atsakovo atžvilgiu reikalavimo teisės iki ginčo laikotarpio (ar bent jau jo metu) neįgijo, kadangi šie sandoriai vienašaliai, jų šalis tik atsakovas, o ieškovas šiuose sandoriuose kaip kreditorius įregistruotas jau po ginčo laikotarpio. Tačiau teismas pažymi, kad atsakovė nepagrįstai nagrinėjamu atveju sureikšmina įkeitimo (hipotekos) sandorio sudarymą. Kaip teisingai nurodo atsakovė, ieškovas turi įrodyti, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo, t.y. iki 2019-11-05, kai ieškovas ginčija pimąjį sandorį.

135. Savo procesiniuose dokumetuose ieškovas taip pat nurodė, kad ieškovas turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ir įkeitimo bei hipotekos sandorių pagrindu. Atsakovė UAB ,,Notvūksa‘‘ nurodė, kad ieškovas šių sandorių pagrindu atsakovo K. R. atžvilgiu galiojančios ir neabejotinos reikalavimo teisės negali turėti, kadangi šie sandoriai daugiau nei vienos šalies neturi, o ta vienintelė pareikštinio įkeitimo/hipotekos sandorio šalis įkaito davėjas – atsakovas, be to, atsakovas pakeitimus, kreditoriumi šiuose sandoriuose įregistruojant ieškovą, atliko ne ginčo laikotarpiu, o nuo 2020-02-21. Tačiau teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka.

136. Nagrinėjamu atveju ieškovas pagrįstai nurodo, kad 2020-02-20 dienos įkeitimo įregistravimas, kuriuo įkeitimo sandoryje kreditoriumi nurodomas ieškovas, nepanaikina įkeitimo sutarties galiojimo nuo 2019-06-12. Kaip nurodo iekovas, atsakovas K. R. perdavė ieškovui įkeitimo sandorio originalus, jis neginčijo, kad minėtu įkeitimu turtas yra įkeistas ieškovo naudai, bylos nagrinėjimo metu šią aplinkybę patvirtino. CK 4.210 straipsnio 4 dalyje numatyta, įkeitimo sandoryje, kurį vienašališkai surašo įkeičiamo daikto savininkas, kreditorius gali būti nenurodytas, prieš sąžiningus trečiuosius asmenis pareikštinį įkeitimą galima naudoti nuo kreditoriaus nurodymo viešame registre momento. Tačiau ieškovas šiuo ieškiniu įrodinėja, kad atsakovė UAB ,,Norvūksa‘‘ buvo nesąžininga, todėl teismas pritaria ieškovo argumentams, kad kreditoriaus nenurodymas šiuo atveju nedaro paties 2019-06-12 įkeitimo sandorio negaliojančiu.

137. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Kreditorius, reikšdamas Pauliano ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, Pauliano ieškinio pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis, o sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė skolininko pažeistam mokumui atkurti ir skolininkui į ankstesnę padėtį sugrąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008).

138. Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus teises: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008).

139. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (pirmiau nurodytas nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 51, 52 punktai).

140. Ieškovas nurodė, kad atsakovai pažeidė jo kaip kreditoriaus interesus, sudarydami 2020-01-17 datuotą Investicijų, pirkimo pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas K. R. perdavė UAB ,,Norvūksa‘‘ kailiukus 2020-01-17 priėmimo – perdavimo aktu (60 000 vnt. audinių kailiukų) ir 2020-02-04 priėmimo perdavimo aktu (10 000 vnt. audinių kailiukų). Taip pat ieškovas nurodė, kad jo interesus pažeidė ir trimis perdavimo aktais - 2020-01-10 (10 400 vnt. audinių kailiukų), 2019-12-06, 2019-11-05 (viso 18 831 vnt. audinių kailiukų) - atsakovo K. R. UAB ,,Norvūksa‘‘ perleisti kailiukai.

141. Atsakovai 2020 m. sausio 17 d. sudarė Investicijų, pirkimo pardavimo sutartį, kurios 7.1 – 7.4 punktuose atsakovas K. R. įsipareigojo parduoti UAB ,,Norvūksa‘‘ 70 000 vnt. įvairios kokybės kailiukų, o UAB ,,Norvūksa‘‘ – juos nupirkti. Nors atsakovas K. R. 2019-04-11 buvo sudaręs sutartį su ieškovu ir įsipareigojęs jam iki 2020 m. sausio 20 d. pristatyti 350 000 vnt. audinių kailiukų, sutarties iki numatyto termino neįvykdė – nepateikė ieškovui viso sutarto skaičiaus kailiukų (pateikta tik 15 082 vnt., kaip nustatyta 2020-11-16 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu), negrąžino ieškovui avansinių išmokų. Atsakovas, pagal sutartį perduodamas priėmimo perdavimo aktais 2020-01-17 ir 2020-02-04 UAB ,,Norvūksa‘‘ sutartą kiekį kailiukų, pažeidė ieškovo kaip kreditoriaus teises. Nors atsakovas K. R. buvo nurodęs, kad 2020 metų pradžioje turėjo galimybę atsiskaityti su ieškovu, tačiau aplinkybė, kad atsakovas negalėjo pateikti ieškovui nei sutarto kailių skaičiaus, nei avanso, paneigia jo nurodytas aplinkybes. Kad 2020 metų pradžioje atsakovas buvo nemokus, rodo ir tai, kad jis sudarė Investavimo, pirkimo pardavimo sutartį su atsakove UAVB ,,Norvūksa‘‘, t.y. ieškojo investitoriaus, kad galėtų tęsti veiklą. Todėl pagal ginčijamus sandorius perduotas atsakovo K. R. turimas turtas - auginamų žverelių kailiukai – UAB ,,Norvūksa‘‘ panaikino galimybę atsakovui K. R. atsiskaityti su ieškovu. Gauti iš UAB ,,Norvūksa‘‘ pinigai, kuriuos ji turėjo sumokėti atsakovui K. R., nebuvo panaudoti atsiskaitymui su ieškovu.

142. Ieškovas į bylą yra pateikęs įrodymus, kad, antstoliui vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje dėl skolos priteisimo, buvo surasti ir aprašyti 16 599 vnt. audinių kailiukai, kurie buvo itin žemos kokybės (neatitiko įprastinės atsakovo audinių kailiukų kokybės, kuri ankstesniais sezonais buvo itin aukšta, atsakovo produkcijos kokybė gerokai viršijo aukciono kokybės vidurkį), sugraužti vabalų, iš esmės beverčiai. Byloje esantis 2020-07-22 Valstybinės maisto ir veterinarijs tarnybos Šiaulių departamento raštas patvirtina, kad atsakovui K. R. priklausantys žvėreliai nuo 2020-07-20 galimai buvo nešeriami. Į bylą pateikti 2020-07-24, 2020-07-28, 2020-07-29, 2020-08-03 antstolio T. U. patvarkymai parduoti turtą rodo, kad antstolis areštuotas atsakovo K. R. audines pardavė kitiems žvėrelių augintojams. Skubos tvarka antstolis pardavė 105 995 vnt. audinių už 6 814,50 Eur, iš kurių, paskirsčius lėšas vykdomojoje byloje, ieškovui pervesta 5600,12 Eur.

143. Ieškovas nurodė ir teismui pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kad kitais atsakovo prievolės ieškovui užtikrinimo Hipotekos ir įkeitimo sandoriais įkeistas turtas - žemės sklypas ir įrengimai - antstolio įkainotas iš viso ne daugiau nei 250 000,00 Eur, nėra likvidus - abiejų šių turtų pirmosios varžytynės neįvyko, jose nedalyvavus nė vienam pirkėjui. Visas kitas atsakovo turtas yra apribotas hipoteka ar areštu kitiems kreditoriams – iš esmės atsakovas neturi jokio kito turto, iš kurio galėtų būti padengtas ieškovo reikalavimas. Vien vykdomojoje byloje nepadengta atsakovo K. R. skola ieškovui 2020-10-11 datai sudaro 8 019 613,58 Eur, o visa ieškovui viršija 12 000 000,00 Eur.

144. Iš 2019 m. rugpjūčio 30 d. sutarties tarp UAB ,,Norvūksa‘‘ ir K. R. dėl paslaugų teikimo ir atsiskaitymo tvarkos matyti, kad šalys buvo susitarusios, kad šios sutarties dalykas yra šalių veiksmai, K. R. savo sąskaita pristatant audinių lavonėlius į jų apdirbimo vietą (duomenys neskelbtini), pirminis tokių audinių kailiukų apdirbimas, audinių lavonėlių utilizavimas ir reikalingos dokumentacijos tvarkymas bei K. R. įsipareigojimai atsiskaityti produkcija už UAB ,,Norvūksa‘‘ suteiktas paslaugas. Iš jau paminėtų 2020-01-10, 2019-12-06 ir 2019-11-05 priėmimo perdavimo aktų matyti, kad atsakovas K. R. perleido UAB ,,Norvūksa‘‘ 29 231 vnt. kailiukų, atsiskaitydamas už pirminio kailių apdirbimo paslaugas.

145. Atsakovas K. R., žinodamas, kad yra įsipareigojęs pateikti ieškovui 350 000 vnt. kailiukų, gavęs iš ieškovo avansinius mokėjimus, atsiskaitė audinių kailiukais su atsakove UAB ,,Norvūksa‘‘, tokiu būdu panaikindamas galimybę atsiskaityti pagal sutartį su ieškovu, taip pat suteikė pirmenybę kitam kreditoriui. Iš ieškovo ir atsakovo K. R. 2019-04-11 sutarties matyti, kad kailių apdirbimo išlaidos buvo įtrauktos į ieškovo sumokėtas atsakovui avansines išmokas, todėl turėjo būti sumokamos atsakovei UAB ,,Norvūksa‘‘ iš pervedamų avansinių išmokų. Tačiau atsakovas, 2019-11-05, 219-12-06 ir paskutiniu 2020-01-10 perdavimo aktu atsiskaitė su UAB ,,Norvūksa‘‘ už paslaugas kailiukais, nors buvo įsipareigojęs ieškovui iki 2020-01-20 pateikti sutartą kailiukų kiekį, t.y. būdamas nemokus, nepagrįstai suteikė proritetą atsiskaityti ne su ieškovu, o su UAB ,,Norvūksa‘‘. Kad atsakovas K. R. buvo nemokus jau 2019-11-05, patvirtina jo paties paaiškinimai, kad neturėjo piniginių lėšų atsiskaityti už kailių apdirbimą, todėl atsiskaitė kailiukais. Šią aplinkybę patvirtina ir eilė atsakovo K. R. rašytų elektroninių laiškų ieškovui, kuriuose jis vis prašė padidinti teikiamą jam finasavimą. Todėl atsakovės argumentai, kad ginčijamų sandorių metu atsakovas K. R. turėjo pakankamai kito turto, kad įvykdytų prievoles pagal sutartį ieškovui, yra nepagrįsti įrodymais.

146. Kaip esminį kreditoriaus teisių pažeidimą ieškovas nurodė atsakovo K. R. kailiukų pardavimą kitiems asmenims, kai šis turtas buvo užtikrintas įkeitimu ieškovo naudai. Kaip jau buvo minėta, 2019-04-11 sutartimi atsakovas K. R. įsipareigojo įkeisti 72 000 vnt audinių ir apie 360 000 vnt audinių jauniklių, sutarties 16 p. buvo aiškiai įtvirtinta, kad audinės/kailiai gali būti parduodami tik gavus raštišką ieškovo sutikimą, o gautos pajamos sumokamos ieškovui. 2019-06-12 įkeitimo sutartimi ieškovo naudai buvo įkeistos atsakovui K. R. priklausančios prekių atsargos - veislinės audinės ir jų prieauglis (bei jų produkcija – audinių kailiai) 1 974 418 Eur vertei. Sutiktina su ieškovu, kad turto ieškovo naudai buvo įkeista mažiausiai 1 974 418,00 Eur vertės ribose, iš kurių ieškovas, kaip įkeitimo kreditorius, turi prioritetinę teisę padengti savo reikalavimus atsakovui K. R.. Nepaisant to, pagal 2020-01-17 sutartį su UAB ,,Norvūksa‘‘ atsakovas perleido ieškovo naudai įkeistą turtą UAB ,,Norvūksa‘‘ - 70 000 vnt. audinių kailių, o 2019-2020 m. perleido jai dar 29 231 vnt. kailiukų.

147. 2019-04-11 sutartyje 16 p. šalys susitarė, kad įkeistas turtas gali būti parduodamas tik gavus ieškovo sutikimą. CK 4.202 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įkeitimo sandoriu gali būti įkeičiamas turtinis kompleksas, sudarytas iš kilnojamojo turto, kurio sudėtis ir forma nuolat kinta, įskaitant prekių atsargas, įrenginius, reikalavimo teises ir pan. Šiuo atveju įkeitimo objektas apibūdinamas nurodant įkeičiamo turto grupę, o atskiri turtinį kompleksą sudarantys objektai nėra individualizuojami. Vykdydamas įprastą komercinę veiklą, įkaito davėjas turi teisę disponuoti įkeistą turtinį kompleksą sudarančiais objektais tik jeigu nemažėja bendra šio įkeisto turto vertė. Įkaito davėjui teisėtai disponuojant įkeistu turtu, įkeitimas perleistiems objektams pasibaigia, o įkaito davėjo naujai įgytas turtas tampa įkeitimo objektu nuo jo įgijimo nuosavybėn momento (2 dalis). Tačiau atsakovas K. R., realizavęs įkeistą turtą, jį realizavo be ieškovo sutikimo, už turto perleidimą gautų sumų nepervedė ieškovui, savo nuosavybėje neturi analogiškos vertės analogiško turto, į kurį ieškovas galėtų nukreipti savo reikalavimus ir išieškoti iš turto prioritetine įkeitimo kreditoriaus teise. Ginčijamais sandoriais sumažinus turto, kuris turėjo būti laikomas įkeistu, masę, neatstačius įkeitimo lakšte nurodytos turto vertės, įkaito davėjas, vykdydamas įprastą komercinę veiklą, turi teisę disponuoti įkeistą turtinį kompleksą sudarančiais objektais tik jeigu nemažėja bendra šio įkeisto turto vertė (CK 4.202 str.). Todėl nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad atsakovas, realizuodamas įkeistą turtą, kitaip (įstatyme neįvardintu būdu) pažeidė ieškovo kaip kreditoriaus teises. Atsakovės UAB ,,Norvūksa‘‘ argumentai, kad ginčijamų sandorių metu atsakovas turėjo kito analogiško turto prievolei ieškovui įvykdyti, jau yra aptarti, be to, ieškovas pagrįstai teigia, kad jei atsakovas būtų turėjęs pakankamai kito analogiško turto, iki 2020 m. sausio 20 d. būtų įvykdęs prievolę.

149. Atsakovas K. R. nurodė, kad ieškovo šioje byloje actio Pauliana pagrindu ginčijamus sandorius jis sudarė todėl, kad ieškovas jo veiklos 2020 metais nebeketino finansuoti, o jis, norėdamas tęsti žvėrelių auginimo verslą, ieškojo kito investitoriaus. Atsakovė UAB ,,Norvūksa‘‘ nurodė, kad ginčo sandoriai atsakovui buvo būtini, kad užtikrinti veiklos gyvybingumą, tęstinumą, todėl atsakovas juos sudaryti privalėjo, privalėjimas juos sudaryti buvo nulemtas faktinės situacijos. Tačiau, kaip jau buvo minėta, kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Nagrinėjamu atveju atsakovo L. R. sprendimas tęsti žvėrelių auginimo verslą nebuvo nulemtas tokių imperatyvų, o buvo paties atsakovo asmeninis sprendimas, kurį jis priėmė, nutaręs tęsti veiklą, kailiukus perleisti UAB ,,Norvūksa‘‘, o ne ieškovui pagal anksčiau sudarytą susitarimą. Jeigu, kaip nurodo UAB ,,Norvūksa‘‘, tuo laikotarpiu situacija audinių kailių rinkoje buvo sudėtinga ar atsakovo veikla darėsi nuostolinga, atsakovas K. R. turėjo galimybę nebetęsti šios veiklos, jokių įsipareigojimų kitiems subjektams dėl tolesnės veiklos vykdymo jis neturėjo.

150. Atsakovas K. R. nurodė, kad sandorius su UAB ,,Norvūksa‘‘ sudaryti privalėjo ir todėl, kad ieškovas nesuteikė jam žadėto pilno finansavimo pagal 2019-04-11 sutartį. Tačiau iš įsiteisėjusio 2020 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimo matyti, kad ieškovas suteikė atsakovui netgi didesnį finansavimą, nei buvo įsipareigojęs.

153. Įvertinus priteistas ieškovui sumas pagal 2020-11-16 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, kurios siekia 12 milijonų eurų, atsakovo K. R. tariami planai atsiskaityti su ieškovu per 2020 metus neatitinka realybės – atsakovas, stokodamas apyvartinių lėšų vykdomai veiklai, būtų turėjęs į mėnesį ieškovei sumokėti apie 1 000 000,00 Eur, todėl akivaizdu, kad tokie atsakovo planai neatitiko realybės, ką vėliau patvirtino ir faktas, jog atsakovui K. R. priklausančios likusios audinės buvo parduotos skubos tvarka už labai mažą kainą, o verslas nebevykdomas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas atsakovo K. R. elgesį ginčijamų sandorių sudarymo metu vertina kaip nesąžiningą.

156. Atsakovės UAB ,,Norvūksa‘‘ nesąžiningumą patvirtina ir kiti įrodymai. Nors, kaip snurodyta kasacinio teismo praktokoje, sutartinių įsipareigojimų pažeidimas pats savaime neturėtų būti vertinamas kaip suponuojantis skolininko kontrahento - trečiojo asmens - pareigą veikti aktyviai - rinkti informaciją apie skolininko finansinę būklę ir kitus kreditorius, tačiau dėl šios aplinkybės reikšmės turi būti sprendžiama įvertinus bylos aplinkybių visumą. UAB ,,Norvūksa‘‘ pati aktyviai dalyvauja audinių kailių versle, todėl puikiai išmano šio verslo specifiką. Jai priklauso audinių kailių apdirbimo cechas (duomenys neskelbtini), UAB ,,Norvūksa‘‘ iš esmės vienija Šiaurės Lietuvos audinių augintojus ir su jais palaiko nuolatinį ryšį, kadangi smulkieji augintojai, ūkininkai, tokie kaip K. R., kuris audinių kailius būtent ir apdirbdavo bei saugodavo šiame UAB ,,Norvūksa‘‘ ceche, nuolatos užsako kailių apdirbimo paslaugas, ką patvirtina tarp jų sudaryta sutartis.

157. UAB ,,Norvūksa‘‘ ir jos savininkui priklauso mažiausiai 2 audinių auginimo ūkiai ((duomenys neskelbtini)), kuriuos ji nuomojo K. R. pagal paminėtas nuomos sutartis. UAB ,,Norvūksa‘‘ ir pati augina audines bei jas pardavinėja aukcionuose. UAB ,,Norvūksa‘‘ yra įkeitusi analogiškas prekių atsargas (audinių kailius) kitam aukcionui (Kopenhagen Fur), todėl jai buvo žinoma, kad žvėrelių veikla paprastai yra finansuojama aukciono – tiek atsakovės UAB ,,Norvūksa‘‘, tiek kitų augintojų. Kodėl atsakovė UAB ,,Norvūksa‘‘ darė išvadą, kad atsakovas K. R. buvo išskirtinai finansiškai pajėgus auginti žvėrelius be aukciono avansinių išmokų – nenurodė. Tuo labiau, kad atsakovas K. R. patvirtino, kad kailiukais už kailių apdirbimą su UAB ,,Norvūksa‘‘ atsiskaitė todėl, jog neturėjo apyvartinių lėšų. K. R. ir UAB ,,Norvūksa‘‘ sudaryta investavimo sutartis nuo jos sudarymo pradžios negarantavo jokių investicijų atsakovui K. R., nors abiejų atsakovų teigimus šios sutarties sudarymo tikslas buvo būtent toks. Vietoj to K. R. pardavė UAB ,, Norvūksa‘‘ 70 000 vnt. kailiukų, o finansavimas buvo nuatytas tik nuo 2020 m. birželio mėn.

158. Ieškovas pagrįstai nurodo, kad UAB ,,Norvūksa‘‘ iki 2018-10-25 priklausė 990 vnt. iki 2019-09-24 nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo sėkmingai veikusios (apyvarta siekė 5 mln. Eur per metus) audinių pašarą gaminusios ir tiekusios įmonės UAB „Baltic Mink Corporation“ akcijų, o UAB ,,Norvūksa‘‘savininkas S. N. buvo šios įmonės valdybos nariu ir pirmininku. Todėl akivaizdu, kad prieš tiekiant pašarus minėta įmonė domėjosi, iš kokių lėšų bus apmokamas tiekiamas pašaras K. R. audinių ūkiui. Ieškovas pagristai teigia, kad S. N. taip pat yra vienas iš Šiaurės Lietuvos švelniakailių žvėrelių augintojų asociacijos valdybos narių. Aktyviai ir ilgai dalyvaudama audinių auginimo versle, UAB ,,Norvūksa‘‘ neabejotinai žinojo audinių kailių rinkos kainas bei suprato, kad turtą iš K. R. perka ne rinkos, o žemesne verte, taip pat ir neabejotinai žinojo, kad K. R. turtas, kaip įprasta rinkoje, yra įkeistas audinių auginimą ir produkcijos gamybą finansavusiam ieškovui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nors ir laikyti, kad UAB ,,Norvūksa‘‘ ginčijamų sandorių sudarymo metu nežinojo įkeisto atsakovo K. R. turto ieškovui detalių, tačiau turėjo žinoti apie atsakovo įsipaeigojimus ieškovui bei kad visų žvėrelių augintojų turtas yra paparastai įkeičiamas, taip užtikrinant augintojų prievolių įvykdymą juos finansuojančiam aukcionui.

160. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Šioje byloje atsakovai nėra pateikę prašymo taikyti ieškinio senatį. Iš bylos duomenų atyti, kad paskutinis antstolio T.U. patvarkymas dėl varžytinių paskelbimo neįvykusiomis, kadangi varžytinėse nedalyvavo nei vienas asmuo, yra priimtas 2020-10-16. Vadinasi, apie tai, kad atsakovo K. R. turimas be apribojimų turtas yra nelikvidus, ieškovas sužinojo 2020-10-16, kitas atsakovo turtas yra įleistas arba areštuotas. Todėl laikytinas, kad ieškovas, sužinojęs apie savo teisių pažedimą, ir teismui ieškinį pateikę 2021-01-06, vienerių metų termino kreiptis į teismą su ieškiniu nepraleido.

162. Ieškovo atstovai bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad minėti sandoriai yra pripažintini niekiniais ir negaliojančiais, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio pagrindu (sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms) ir CK 1.81 straipsnio pagrindu (sandoris prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei). Ieškovo atstovų teigimu, nors procesiniuose dokumentuose ieškovas minėtų sandorių šiais pagrindais neginčijo, nurodė, kad teismas gali šiais pagrindais sandorius pripažinti negaliojančiais ex officio. Tačiau teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ex officio (savo iniciatyva), nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio ar akto teisinius padarinius tik tada, kai, nagrinėjant bylą, pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį ar aktą negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio ar akto, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

164. Restitucija – bendrasis prievolių teisės institutas, reglamentuojamas CK šeštosios knygos I dalies ,,Bendrosios nuostatos“ X skyriaus normų; restitucijos esmė – asmens (asmenų) grąžinimas į buvusią padėtį. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalies normą restitucijos pagrindu gali būti skirtingais pagrindais atsiradusios asmens prievolės grąžinti kitam asmeniui turtą: restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

170. Ieškovas, taikant restituciją, taip pat prašo pripažinti, kad iš atsakovės UAB „Norvūksa“ atsakovui K. R. priteistas turto piniginis ekvivalentas yra įkeistas ieškovo naudai pagal 2019-06-12 įkeitimo sandorį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą Hipotekos registre, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), vykdomojo įrašo notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Savo prašymą ieškovas argumentuoja tuo, kad, esant kitų kreditorių, ieškovo, pareiškusio actio Pauliana ieškinį, prašymas dėl išieškojimo bus vykdomas vadovaujantis bendromis CPK teisės normomis, ieškovas neturės prioriteto vykdymo procese prieš kitus kreditorius. Tačiau, kaip buvo minėta, restitucijos esmė yra grąžinti šalis į pirminę padėtį. Pažymėtina, kad atsakovas K. R. 2019-06-12 piniginių lėšų ieškovo naudai neįkeitė, ieškovas ir atsakovas pagal 2019-04-11 sutartį buvo susitarę dėl atsargų įkeitimo, todėl buvo įkeistos atsargos, o ne piniginės lėšos. Be to, įstatymai nereglamentuoja ir nenumato tokio teisinio mechanizmo, kuriuo teismo sprendimo pagrindu įkeitimo objektu būtų pripažintas visai kitas turto objektas. Tokio ieškovo reikalavimo patenkinimas būtų ne sandorio panaikinmo pasekmė (restitucija), bet naujo materialinio reikalavimo patenkinimas. Tuo tarpu reikšdamas šį naują materialinį reikalavimą ieškovas nenurodė nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Todėl ieškovo reikalavimas pripažinti, restitucijos pagrindu iš UAB ,,Norvūksa‘‘ atsakovui K. R. priteistas lėšas įkeistomis ieškovo naudai pagal 2019-06-12 įkeitimo sandorį nėra pagrindo.

171. Ieškovas prašo priteisti 6 procentų procesines palūkanas solidariai iš atsakovų K. R. ir UAB „Norvūksa“. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

175. Ieškovas prašo priteisti palūkanas iš abiejų atsakovų. Tačiau, kaip jau buvo minėta, procesinių palūkanų funkcija ya skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Kadangi šiuo atveju piniginė suma priteista iš atsakovės UAB ,,Norvūksa‘‘, nuo jos veiksmų priklausys teismo sprendimo vykdymo operatyvumas, atsakovas K. R. negali įtakoti šio proceso. Be to, atsakovas K. R. turi pareigą mokėti ieškovui procesines palūkanas, kurios sudaro minimalius kreditoriaus nuostolius, pagal 2020-11-16 Klaupėdos apygardos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus, kad atsakovė UAB ,,Norvūksa‘‘ yra verslo subjektas, iš atsakovės UAB ,,Norvūksa‘‘ ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnis), o reikalvimas dėl procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo K. R. atmestinas.

180. Ieškovas prašo pripažinti sandorį apsimestiniu ir laikyti, kad atsakovas K. R. šiuo atveju sudarė dovanojimo sandorį vien todėl, jog audinių kailių rinkoje nei audinių, nei audinių kailiukų utilizavimas yra nebūdingas, bet koks audinių kailiukas turi didesnę ar mažesnę vertę. Nors atsakovas K. R. ieškinį pripažino, dėl utilizavimo sandorių paaiškino, kad daug jo auginamų audinių buvo prastos būklės dėl nepakankamo jų šėrimo – dėl šios priežasties daug audinių kailiukų buvo pažeisti, nes audinės, negavusios pakankamai maisto, žaloja viena kitą. Apklaustas teismo posėdyje UAB ,,Norvūksa‘‘ vadovas S. N. patvirtino analogiškas palinkybes ir nurodė, kad tarp atvežtų apdoroti audinių buvo daug sužalotų, todėl kai kurių audinių kailiukų pirminio apdirbimo sąnaudos būtų viršijusios jo vertę, kai kurių audinių buvo likusios tik dalys, todėl tokių kailiukų net nėra galimybės išdirbti, naudojant standartines priemones. Abu atsakovai pripažino, kad, įvertinus atsakovo K. R. augiamų audinių kiekį, 11 640 vnt. audinių utilizavimas laikytinas pakankamai dideliu, tačiau tokią jų būklę lėmė netinkamos auginimo sąlygos.

182. Ieškovas nurodė, kad nėra pagrindo remtis pateiktomis audinių gaišenų nuotraukomis, nes neaišku, kur jos buvo padarytos. Ieškovas teigia, kad atsakovai nepateikė į bylą patikimų įrodymų dėl kailiukų utiliavimo, o pati ieškovė pateikti įrodymus, kad audinės realiai negalėjo būti utilizuotos, neturi galimybės. Ieškovas nurodė, kad atsakovai, utilizuodami audines kartu su kailiukais, nesilaikė 2005 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo ,,Dėl šalutinių gyvūninių produktų ir perdirbtų šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo ir apskaitos reikalavimų patvirtinimo‘‘ Nr. B1-190, nepateikė įrodymų, kad tokios tvarkos laikėsi.