Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Irmanto Šulco,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norvūksa“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC. ieškinį atsakovams K. R., uždarajai akcinei bendrovei ,,Norvūksa“ dėl turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

23. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, išskyrė tokias būtinąsias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-313/2018, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

25. Nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas dėl actio Pauliana instituto taikymo sąlygų egzistavimo, t. y. kreditoriaus neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė; kreditoriaus teisių pažeidimas ginčijamu sandoriu; neprivalėjimas sudaryti ginčo sandorių; trečiojo asmens nesąžiningumas sudarius atlygintinį dvišalį sandorį.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

26. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta 2017 m. kovo 28 d. Trijų sezonų paskolos jaunikliams ir kailiams sutartis su vėlesniais 2017 m. lapkričio 20 d. ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. šios sutarties pakeitimais ir papildymais, kuria ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 3 600 000 Eur avansinę išmoką už 150 000 vienetų žiemos kokybės audinių kailių po 24,40 Eur už vieną jauniklį. Išlaidos pašarui ir kailiui yra įskaičiuotos į avansinę išmoką už jauniklius (sutarties 1 punktas, paskutinis sutarties pakeitimas). Už išmokėtą avansinę išmoką atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 5 proc. dydžio palūkanas (sutarties 4 punktas, paskutinis sutarties pakeitimas).

27. Tarp šalių taip pat buvo sudaryta 2018 m. gruodžio 12 d. Dviejų sezonų paskolos jaunikliams ir kailiams sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 7 740 000 Eur avansinę išmoką už 360 000 vienetų žiemos kokybės audinių kailių. Išlaidos pašarui ir kailiui yra įskaičiuotos į avansinę išmoką už jauniklius. Už išmokėtą avansinę išmoką atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 5 proc. dydžio palūkanas (sutarties 1 punktas, 5 punktas). Šios sutarties 2 punkte nurodyta, kad už 2020–2021 m. gamybos laikotarpį šalys susitarė dėl 21 Eur preliminaraus avanso už jauniklį ir kailį su sąlyga, kad kailių rinkoje dominuojantys lūkesčiai leidžia mokėti tokias avansines išmokas. Aukciono įmonė jokiu būdu negali išmokėti avansu daugiau kaip 75 proc. tikėtinos rinkos vertės. Dviejų sezonų paskolos sutarties 3 punkte numatyta, kad per septynias dienas nuo neapdirbtų audinių kailių gavimo ieškovas mokės atsakovui iki 50 proc. dydžio nuo nustatytos pristatomų audinių kailių vertės avansinę išmoką už kailius, iš jos atskaičius jau išmokėtą avansą už jauniklius.

28. Iš 2019 m. balandžio 11 d. paskolos užtikrinimo sutarties matyti, kad ieškovas NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC. ir atsakovas K. R. susitarė (sutarties 1 punktas), jog ieškovas atsakovui avansu sumoka už audinių jauniklius. Šalys nurodė, kad sandoris atitinka 7 740 000 Eur, t. y.: 30 000 vnt. žiemos kokybės audinių kailių, iš kurių 50 proc. kiekio turi būti patinų, 50 proc. patelių kailiai žiemos kokybės, avansuojamų audinių jauniklio kaina yra 21,50 Eur. Pavasariniai kailiai gauna atskirai papildomą avansą po to, kai yra pristatomi ieškovui. Ši suma bus išmokėta audinių augintojui dalimis pagal iš anksto suderintą mokėjimo grafiką, pateiktą šioje sutartyje, iki 2019 m. lapkričio 1 d., ieškovas, kaip sutarta, nuo 2019 m. lapkričio 1 d. sumoka 2 Eur sumą už pristatytą kailį, padengiant kailių apdirbimo sąnaudas, kuris bus pristatytas ieškovui per 2019-2020 m. sezoną. Pagal sutarties 19 punktą audinių augintojas ne vėliau kaip iki 2020 m. sausio 20 d. turi pristatyti ieškovui 360 000 vnt. neapdorotų audinių kailių (žiemos kokybė), kailiai turi būti ne ,,laikomų veislei gyvūnų“ ir (arba) vasarinės kokybės kailiai, kurių bent 50 proc. sudaro audinių patinų kailiai. Vėliau, 2019 m. rugpjūčio mėnesį padarius sutarties pakeitimus, pristatomų audinių kailių skaičius buvo sumažintas iki 350 000 vnt., padidinant audinės kailio vieneto kainą.

29. Minėtos sutarties 7 punkte atsakovas patvirtino, kad augina 72 000 vnt. audinių (veislinių patelių) ir 360 000 vnt. audinių jauniklių. Sutarties 9 punkte audinių augintojas įsipareigojo įkeisti ieškovo naudai (įkaito gavėjui) audinių kailius ir kitas (būsimas) audines (įkeitimo objektus paliekant įkaito davėjui), kurios nurodytu adresu priklauso audinių augintojui arba bet kokiu metu ir dėl bet kokios priežasties priklausys audinių augintojui. Pagal sutarties 10 punktą ieškovo įkeitimo teisės, apima ir audinių kailiukus bei (būsimus) audinių jauniklius. Sutarties 11 punkte numatyta, kad audinių augintojas įsipareigojo sudaryti vienašalį įkeitimą ieškovo naudai notarine tvarka, pateikdamas pareiškimą įkeisti audinių kailius ir būsimas audines paties pasirinktam notarui, ne vėliau kaip per tris dienas nuo šios sutarties pasirašymo dienos. Šalys susitarė, kad ši sutartis įsigalioja tik po to, kai audinių augintojas įkeis ieškovui sutartyje nurodytą skaičių audinių kailių ir būsimas audines notarine tvarka, pateiks tai patvirtinančius dokumentus ieškovo įgaliotam atstovui ir įkeitimas bus įregistruotas Hipotekos registre Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

30. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Hipotekos registro išrašo matyti, kad atsakovas K. R. 2019 m. birželio 12 d. įregistravo pareikštinę hipoteką (identifikavimo kodas: 20220190111005). Bendra įkeitimo objektų vertė nurodyta 1 974 418 Eur, kurią sudaro prekių atsargos, jų balansinė vertė 2019 m. birželio 11 d. yra 1 974 418 Eur, nurodyta prekių atsargų buvimo vieta. Pareikštiniu įkeitimu užtikrinta prievolė – sutartis, kuri bus sudaryta ateityje, prievolės dydis – 7 740 000 Eur, prievolės įvykdymo terminas – 2020 m. sausio 20 d.

31. Iš į bylą pateiktų pavedimo patvirtinimų matyti, kad ieškovas atsakovui K. R. pervedė: 2018 m. lapkričio 29 d. – 275 200 Eur; 2018 m. gruodžio 18 d. – 206 400 Eur; 2019 m. vasario 1 d. – 275 200 Eur; 2019 m. kovo 13 d. – 963 200 Eur; 2019 m. balandžio 4 d. – 400 000 Eur; 2019 m. balandžio 11 d. – 688 000 Eur; 2019 m. gegužės 15 d. – 688 000 Eur; 2019 m. birželio 13 d. – 584 800 Eur; 2019 m. birželio 19 d. – 292 400 Eur; 2019 m. birželio 24 d. – 292 400 Eur; 2019 m. liepos 8 d. – 12 600 Eur ir 188 000 Eur; 2019 m. liepos 16 d. – 123 000 Eur; 2019 m. liepos 18 d. – 128 560 Eur; 2019 m. liepos 22 d. – 192 840 Eur; 2019 m. liepos 25 d. – 245 000 Eur; 2019 m. rugpjūčio 1 d. – 34 123 Eur; 2019 m. rugpjūčio 9 d. – 12 600 Eur; 2019 m. rugpjūčio 9 d. – 287 000 Eur; 2019 m. rugpjūčio 20 d. – 225 000 Eur; 2019 m. rugpjūčio 27 d. – 78 089,77 Eur ir 25 531 Eur; 2019 m. rugpjūčio 29 d. – 264 247,23 Eur; 2019 m. rugsėjo 5 d. –12 600 Eur ir 477 500 Eur; 2019 m. rugsėjo 13 d. – 151 250 Eur.

32. 2019 m. balandžio 1 d. nuomos sutartimi UAB ,,Norvūksa“ išnuomojo atsakovui K. R. nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. fermą (duomenys neskelbtini), švelniakailių žvėrelių auginimui, 2019 m. gegužės 1 d. nuomos sutartimi nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. – fermą (duomenys neskelbtini).

33. Iš 2019 m. rugpjūčio 30 d. sutarties tarp UAB ,,Norvūksa“ ir K. R. dėl paslaugų teikimo ir atsiskaitymo tvarkos matyti, kad šalys buvo susitarusios, jog šios sutarties dalykas yra šalių veiksmai, K. R. savo sąskaita pristatant audinių lavonėlius į jų apdirbimo vietą (duomenys neskelbtini), pirminis tokių audinių kailiukų apdirbimas, audinių lavonėlių utilizavimas ir reikalingos dokumentacijos tvarkymas bei K. R. įsipareigojimai atsiskaityti produkcija už UAB ,,Norvūksa“ suteiktas paslaugas. Veiklos vietoje turi teisę šalių suderinta tvarka būti ūkininko darbuotojai ar kitaip samdyti asmenys. Atsakovas K. R. po pirminio kailių apdirbimo turi teisę laikyti lavonėlius UAB ,,Norvūksa“ patalpose. Tuo tikslu šalys 2019 m. rugsėjo 2 d. sudarė negyvenamųjų pastatų nuomos sutartį žvėrelių kailių sandėliavimui (duomenys neskelbtini).

34. UAB ,,Norvūksa“ pateiktuose 2019 m. spalio 31 d., 2019 m. lapkričio 30 d., 2019 m. gruodžio 31 d. pranešimuose K. R. dėl audinių gaišenų utilizavimo nurodyta, kad UAB ,,Norvūksa“ pagal šiuos pranešimus iš viso utilizavo 11 640 vnt. neišdirbtų audinių gaišenų. 2019 m. lapkričio 5 d. žvėrelių kailių priėmimo–perdavimo aktu K. R. UAB ,,Norvūksa“ perdavė 7 500 vnt. išdžiovintų žvėrelių kailių, 2019 m. gruodžio 6 d. aktu – 11 331 vnt., o 2020 m. sausio 10 d. aktu – 10 400 vnt., ką patvirtina atsakovo K. R. 2020 m. sausio 14 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra KR Nr. 2001-06 ir 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra KR Nr. 1912-04. Kaip nurodo atsakovai, šie kailiai buvo perduoti už suteiktas kailiukų išdirbimo paslaugas.

35. Iš 2020 m. sausio 17 d. Investicijų, pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad atsakovai K. R. ir UAB ,,Norvūksa“ susitarė, kad UAB ,,Norvūksa“ finansuoja audinių auginimą, nuosavybės teisėmis įsigyja dalį atsakovo K. R. prekių atsargų, o K. R. įsipareigoja sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka savo rizika bei numatytais terminais parduoti prekių atsargas ir grąžinti investicijų sumas, sumokėdamas nurodytas palūkanas. Šalys numatė, kad investicijų mokėjimo pradžia – 2020 m. birželio mėn., pabaiga – 2022 m. gruodžio mėn. Sutartyje atsakovas K. R. nurodė, kad sudaroma sutartis nepažeidžia jokių sutarčių sąlygų, kurių šalimi jis yra, jo atžvilgiu nėra pradėta teisminių procesų ir išieškojimų. Iš 2020 m. sausio 17 d. K. R. išrašytos PVM sąskaitos faktūros KR Nr. 2001-07 matyti, kad po sutarties sudarymo jis UAB ,,Norvūksa“ pardavė 60 000 vnt. audinių kailių, ką patvirtina tos pačios dienos žvėrelių kailių priėmimo–perdavimo aktas. Iš 2020 m. vasario 4 d. K. R. išrašytos PVM sąskaitos faktūros KR Nr. 2002-01 matyti, kad jis UAB ,,Norvūksa“ pardavė 10 000 vnt. išdžiovintų žvėrelių kailiukų, ką patvirtina tos pačios dienos žvėrelių kailių priėmimo–perdavimo aktas.

36. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovo K. R. patenkintas iš dalies (ieškovui atsisakius nuo dalies ieškinio), ieškovui iš atsakovo K. R. priteista 10 308 447,71 Eur skola, 610 552,72 Eur palūkanų, 1 030 844,77 Eur iš anksto sutartų išlaidų dėl ieškovo teisių gynybos, 8 proc. dydžio procesinės palūkanos ir 28 752,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimas įsiteisėjęs.

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

37. Kreditorius, siekdamas sandorį nuginčyti CK 6.66 straipsnio pagrindu, turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, bet ir tai, jog skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeistos jo teisės.

39. Su išdėstyta pirmosios instancijos teismo sprendime išvada teisėjų kolegija sutinka. Šiuo aspektu yra svarbu atkreipti dėmesį į sutarties šalių tikrąją valią. Apeliantė UAB ,,Norvūksa“ nebuvo 2019 m. balandžio 11 d. paskolos užtikrinimo sutarties bei 2019 m. birželio 12 d. Įkeitimo sandorių šalimi. Ieškovas ir atsakovas K. R. pripažįsta sandorius ir faktą, kad 2019 m. balandžio 11 d. paskolos užtikrinimo sutartis įsigaliojo. Tiek ieškovas, tiek atsakovas šioje byloje niekuomet nekėlė abejonių dėl sutarties galiojimo ir pripažino, jog sutartį vykdė.

40. Apeliantė taip pat teigia, kad skundžiamame sprendime nurodoma, jog „aplinkybė, kad atsakovė UAB ,,Norvūksa“ nedalyvavo byloje dėl skolos priteisimo, nepaneigia teismo sprendimo galiojimo ir vykdytinumo“. Apeliantė skunde nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo galiojimo, vykdytinumo neginčijo. Bendrovė nagrinėjamoje byloje laikėsi tokios pozicijos, kad šis teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip turintis prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai ir juo nustatytos aplinkybės nėra prejudiciniai faktai šioje byloje. Anot apeliantės, 2019 m. balandžio 11 d. paskolos užtikrinimo sutarties įsigaliojimo klausimas nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas iš esmės, jis negali būti laikomas išspręstu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu.

41. Su apeliantės argumentais teisėjų kolegija turi pagrindą sutikti tik iš dalies. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-705-777/2020 ieškovui priteista 2019 m. balandžio 11 d. paskolos užtikrinimo sutarties pagrindu 10 308 447,71 Eur skola, 610 552,72 Eur palūkanų, 1 030 844,77 Eur iš anksto sutartų išlaidų dėl ieškovo teisių gynybos, 8 proc. dydžio procesinės palūkanos ir 28 752,58 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo K. R. Sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčas dėl to, kad šiame sprendime yra nustatyti prejudiciniai faktai ieškovo ir atsakovo K. R. atžvilgiu. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu konstatavo prejudicinius faktus ir atsakovės UAB ,,Norvūksa“ atžvilgiu.

42. Atsakovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde nurodė, kad tam, jog 2019 m. balandžio 11 d. paskolos užtikrinimo sutartis įsigaliotų, atsakovas K. R. turėjo įkeisti 72 000 vnt. veislinių audinių patelių ir 360 000 vnt. audinių jauniklių (įkeitus juos, pagal sutarties 10 punktą savaime įkeičiami ir jų kailiukai), tačiau iš paties ieškovo į nagrinėjamą bylą pateikiamų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas iš viso įkeitė tik 40 407 vnt. veislinių audinių, todėl yra pagrindas teigti, kad sutartis nėra įsigaliojusi, nes neįvykdyta sutarties 11 punkte numatyta sąlyga. Su šiais argumentais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko. Teismas pažymėjo įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdytinumą bei privalomumą pagal CPK 18 straipsnį bei, priešingai nei skunde teigia apeliantė, išsamiai ištyrė jos argumentus dėl 2019 m. balandžio 11 d. paskolos užtikrinimo sutarties neįsigaliojimo bei priėjo pagrįstą išvadą, kad aplinkybė, jog ieškovas Įkeitimo sandoryje kreditoriumi dėl nesąžiningų atsakovo K. R. veiksmų buvo įregistruotas tik 2020 m. vasario 20 d., nepanaikina Įkeitimo sutarties galiojimo nuo 2019 m. birželio 12 d. (Įkeitimo sandoris Hipotekos registre įregistruotas 2019 m. birželio 12 d.). Tai, kad 2020 m. vasario 20 d. įvyko ieškovo, kaip kreditoriaus, išviešinimas Hipotekos registre, neturi jokios teisinės įtakos Įkeitimo sutarties galiojimui.

43. Vien pats faktas, kad apie jo, kaip kreditoriaus, tinkamą neišviešinimą ieškovas sužinojo tik pradėjęs bylinėtis su atsakovu K. R. dėl skolos bei buvo tinkamai įregistruotas Hipotekos registre tik 2020 m. vasario 20 d., nesudaro pagrindo išvadai, jog jis neturėjo reikalavimo teisės į atsakovą ginčo sandorių sudarymo metu.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamoje byloje nustatė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas turėjo neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus (ieškovo) reikalavimo teisė į atsakovą. Todėl apeliantės argumentai, kuriais yra teigiama priešingai, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo ginčijamu sandoriu

45. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, 19 punktas). Pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka ieškovui.

46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad nustatant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, galima situacija, kuomet kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytu sandoriu, kuris, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę (pvz., išnuomojo įkeistą butą, sutartimi nustatė servitutą ar uzufruktą ir pan.), ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-262/2008). Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Galima situacija, kai skolininkas, perleidęs turtą, netapo nemokus, tačiau gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007). Kadangi ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, teismas kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių kontekste sprendžia, ar buvo kreditoriaus teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 51 punktas).

47. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nustatytu kreditoriaus teisių pažeidimu, nurodė, kad nėra pagrindo teiginiui, jog atsakovas K. R., sudarydamas ginčo sandorius su apeliante, suteikė jai kokį nors prioritetą ar išskirtinumą iš kitų kreditorių. Anot apeliantės, tą patvirtina į bylą pateiktas Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2023 m. kovo 27 d. nutarimas nutraukti dalį ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-18599-20. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

48. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas ginčo sandorių sudarymo metu buvo nemokus, todėl atmestini yra apeliantės argumentai dėl to, jog po ginčo sandorių sudarymo atsakovas turėjo analogiško turto (audinių kailių), kurio balansinė vertė viršijo 1 974 418 Eur. Tokių įrodymų byloje nėra. Priešingai nei teigia apeliantė, atsakovo nemokumą patvirtina ieškovo į bylą pateikti dokumentai apie tai, kad atsakovas neturi pakankamai turto ieškovo finansiniam reikalavimui padengti (pvz., pradinio ieškinio priedai Nr. 4, 5, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14). 2020 m. rugpjūčio 30 d. atsakovo ir UAB ,,Norvūksa“ sudarytos sutarties „Dėl paslaugų teikimo ir atsiskaitymo“ tvarkos preambulėje yra nurodyta, kad skolininkas (atsakovas) turi reikšmingų finansinių problemų. Be to, nagrinėjant šią civilinę bylą atsakovas šiais finansiniais sunkumais grindė ginčijamų sandorių sudarymo privalomumą.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2023 m. kovo 27 d. nutarimas nutraukti dalį ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-18599-20 nepatvirtina apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas K. R., sudarydamas ginčo sandorius su apeliante, suteikė jai kokį nors prioritetą ar išskirtinumą iš kitų kreditorių. Minėtas nutarimas patvirtina tik tai, kad atsakovo atžvilgiu yra nutraukta dalis ikiteisminio tyrimo, tačiau tai nereiškia, kad atsakovo civilinė atsakomybė turėtų būti eliminuota.

50. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra įrodymų, jog UAB ,,Norvūksa“ už kailius apskritai sumokėjo. Taigi, nagrinėjamoje byloje yra pagrįstai nustatyta, kad ginčo sandoriais buvo pažeistos ieškovo teisės, o atsakovas K. R., būdamas iš esmės nemokus, neteisėtai, pažeisdamas Įkeitimo sandorius, suteikė prioritetą vienam iš kreditorių – apeliantei UAB ,,Norvūksa“, taip panaikindamas savo galimybes atsiskaityti su ieškovu.

51. Apeliantė teigia, kad 105 995 vnt. audinių 2020 m. liepą-rugpjūtį parduota antstolio T. Ubarto. Nors tuomet jų pardavimo kaina buvo 6 814,50 Eur, tačiau nuo ginčo sandorių sudarymo iki šių audinių (105 995 vnt.) pardavimo praėjo daugiau nei pusmetis, atsakovas jas laikė netinkamai, remiantis byloje esančiais įrodymais, tik nuo 2020 m. liepos mėn., tad tų pačių metų sausio mėn. aptariami audinių kailiukai buvo vertingesni ir, manytina, turėjo kainuoti tiek pat, kiek bendrovė mokėjo atsakovui, t. y. apie 17 Eur už vnt. Tai reiškia, kad vien šie audinių kailiukai 2020 m. sausio mėnesį turėjo kainuoti apytiksliai 1 800 000 Eur.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai ne tik nepatvirtina, kad ieškovo (kaip kreditoriaus) teisės nebuvo pažeistos, tačiau patvirtina priešingus argumentus, jog atsakovas veikė siekdamas panaikinti galimybes atsiskaityti su ieškovu. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas detaliai išdėstė argumentus dėl žvėrelių kailių vertės, sezoniškumo, kaip ir kuo skiriasi audinės ir jos kailio kaina, koks yra skirtumas tarp žaliavos ir jau pagamintos produkcijos (apdirbto kailio). Apeliantei, ne vienerius metus dalyvaujančiai šiame versle, šie skirtumai turi būti žinomi, todėl pripažinti jos argumentus, kad sandorių sudarymo metu atsakovas galėjo turėti apytiksliai 1 800 000 Eur, pagrįstais negalima.

53. Svarbi aplinkybė yra ir ta, kad pagrindinį vaidmenį audinių versle iš esmės atlieka aukcionas, o ūkininkas, finansuotas aukciono, įsipareigoja už aukciono lėšas tinkamai ir laiku užauginti bei pagaminti atitinkamos kokybės ir kiekio produkciją bei ją laiku pristatyti aukcionui pardavimui ir už tai gauna komisinius bei su aukcionu sudaro finansavimo sutartis sekančiam sezonui. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas K. R. gautų iš ieškovo lėšų audinėms auginti, šerti, prižiūrėti ir pan., nepanaudojo pagal paskirtį arba panaudojo jas netinkamai. Todėl šiuo atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad ginčo sandorio sudarymo metu atsakovas turėjo daugiau audinių kailių (balansinės vertės prasme) nei jų buvo įkeista 2019 m. birželio 12 d. pareikštiniu Įkeitimo sandoriu. Tai niekaip nepaneigia faktinės aplinkybės, kad vykdydamas įsiteisėjusį teismo sprendimą antstolis 105 995 vnt. audinių 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėn. pardavė tik už 6 814,50 Eur ir ši suma nebuvo pakankama atsiskaitymui su ieškovu.

54. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas K. R. patvirtino, kad jis niekada nepagamino viso su ieškovu 2019 m. balandžio 11 d. paskolos užtikrinimo sutartimi sulygto ir ieškovo finansuoto 2019 / 2020 m. sezono atitinkamos kokybės produkcijos (audinių kailių) kiekio, t. y. 350 000 vnt. Apeliantė skunde ne tik neįrodė, kad ginčo sandorių sudarymo metu atsakovas K. R. turėjo pakankamai turto atsiskaitymui su ieškovu, tačiau ieškovo ir atsakovo K. R. sudaryta ginčo sutartis patvirtina, kad visas K. R. turtas buvo įkeistas ieškovo naudai.

55. Pavyzdžiui, 2019 m. balandžio 11 d. paskolos užtikrinimo sutarties 9, 10 ir 12 punktai įpareigojo K. R.įkeisti visą sutarties turtą, t. y. 350 000 vnt. esamų ar būsimų audinių ir jų kailių, o taip pat uždraudė atsakovui perleisti turtą be išankstinio ieškovo sutikimo (sutarties 16, 19 punktai). Sutarties nuostatos ieškovui suteikė ir kai kurias išimtines teisės, pvz., bet kuriuo metu audines arba jų kailius pasiimti (sutarties 13, 17, 21 punktai). Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti samprotavimai dėl to, kad 2019 m. balandžio 11 d. paskolos užtikrinimo sutarties 16 punkte nėra numatyta, jog atsakovas neturi teisės be ieškovo sutikimo perleisti turtą, pripažintini nepagrįstais, deklaratyviais.

56. Tiek byloje nustatytos faktinės aplinkybės, tiek formuojama teismų praktika patvirtina, kad kreditoriaus naudai įkeistų prekių (atsargų) perleidimas, nedelsiant nepakeičiant jų analogiškos vertės atsargomis, yra laikomas kitokiu kreditoriaus teisių pažeidimu CK 6.66 straipsnio prasme. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nusprendė, kad ir ši būtinoji actio Pauliana sąlyga yra nustatyta.

Dėl neprivalėjimo sudaryti ginčo sandorių

57. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo arba turėjo žinoti. Taigi, taikant šią normą, kai ginčijamas sandoris yra atlygintinis, būtina nustatyti tiek skolininko, tiek trečiojo asmens (kitos sandorio šalies) nesąžiningumą.

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės įrodo ir kitos actio Pauliana sąlygos – sandorio sudarymo neprivalomumo – egzistavimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas suteikia kreditoriui galimybę ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis neprivalėjo sudaryti. Ši sąlyga, visų pirma, suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant, ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021, 29 punktas).

59. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, kad atsakovo neprivalėjimas sudaryti ieškovo ginčytų sandorių buvo grindžiamas tik tuo, jog atsakovo atžvilgiu neegzistavo jokie imperatyvai sudaryti ginčo sandorių. Anot apeliantės, ginčo sandorius atsakovas sudaryti privalėjo dėl susiklosčiusios faktinės situacijos, dėl to, kad kitu atveju – paliekant audines gyvas – atsakovo išlaidos tik didės, atitinkamai didėtų veiklos nuostolingumas, kadangi gyvas audines reikia išlaikyti, t. y. jas šerti, prižiūrėti ir pan. Ginčijamos sutarties sudarymas ir piniginių lėšų šios sutarties pagrindu gavimas iš bendrovės leido atsakovui tęsti veiklą, kadangi tokiu būdu atsirado galimybė atsiskaityti su darbuotojais, pirkti pašarą, užtikrinti gyvūnų reprodukciją, išlaikyti audines gyvas. Atsakovo veiklos tęstinumas neabejotinai yra svarbi ir teigiama aplinkybė pačiam ieškovui, kadangi atsiskaitymas su juo būtų galimas tik tuo atveju, jeigu atsakovas augina audines ir tokiu būdu tiekia ieškovui audinių kailiukus.

60. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodomos ginčo sandorių sudarymo priežastys nagrinėjamos bylos kontekste negali būti pripažįstamos kasacinio teismo praktikoje nurodomomis išimtinėmis aplinkybėmis, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Nors apeliantė byloje bandė įrodinėti, kad ginčijamų sandorių sudarymas leido atsakovui toliau vystyti verslą, atsiskaityti su darbuotojais bei pirkti pašarą gyvūnam, byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog apeliantė atsiskaitė su atsakovu, t. y. nėra įrodymų, galinčių pagrįsti tinkamą apmokėjimą. Apeliantės į bylą pateikti dokumentai nepagrindžia tinkamo atsiskaitymo fakto, kadangi nėra pasirašyti įmonės atstovų. Pažymėtina ir tai, kad pagal 2020 m. sausio 17 d. finansavimo sutartį UAB „Norvūksa“ atsakovui K. R. finansavimo nesuteikė ir šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apeliantė nepaneigė.

61. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo atveju priėjo pagrįstos išvados, jog atsakovo L. R. sprendimas tęsti žvėrelių auginimo verslą nebuvo nulemtas kasacinio teismo praktikoje įvardijamų imperatyvų, o buvo paties atsakovo asmeninis sprendimas, kurį jis priėmė, nutaręs tęsti veiklą, kailiukus perleisdamas apeliantei UAB ,,Norvūksa“, o ne ieškovui, kaip tą privalėjo padaryti. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB ,,Norvūksa“ pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytų argumentų nepaneigė, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo priešingai išvadai.

Dėl trečiojo asmens nesąžiningumo sudarius atlygintinį dvišalį sandorį

62. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, 47 punktas).

63. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-684/2015).

64. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Kasacinio Teismo praktikoje išaiškinta, kad esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga. Nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos negali būti aiškinamos per plačiai, nes jos nustato išimtį iš bendros taisyklės, kad skolininko nesąžiningumą turi įrodyti kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 64 punktas).

65. Nagrinėjamo ginčo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo abiejų atsakovų nesąžiningumą, t. y. tiek K. R., tiek ir UAB ,,Norvūksa“. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl atsakovų K. R. ir UAB ,,Norvūksa“ nesąžiningumo padarė tinkamai įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus. Apeliantė UAB ,,Norvūksa“ neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje buvo nustatytas atsakovo K. R. nesąžiningumas.

66. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu šioje dalyje nurodė, kad UAB ,,Norvūksa“ su atsakovu sudarant ginčo sutartį, atsakovas garantavo, jog ši sutartis niekaip nepažeis jokių atsakovo kreditorių teisių. Tačiau tai neeliminuoja pačios apeliantės pareigos, sudarant sandorį elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, šiuos argumentus paneigia paties K. R. paaiškinimai teismo posėdyje, kuris nurodė, kad prieš sudarydamas ginčo sandorius, jis atsakovei UAB ,,Norvūksa“ atskleidė visą jam žinomą informaciją apie jo iki tol buvusius ir esamus teisinius santykius su ieškovu, jo skolinius įsipareigojimus ieškovui, taip pat atskleidė reikšmingą informaciją apie savo blogą turtinę padėtį. Taigi, pagrįsta yra teigti, kad apeliantė UAB ,,Norvūksa“, sudarydama byloje ginčijamus sandorius, žinojo ir suprato, kad jais yra pažeidžiamos ieškovo teisės. Apeliantės paaiškinimai, nurodyti apeliaciniame skunde, nepaneigia atsakovo paaiškinimų.

67. Teisėjų kolegijos vertinimu, žinodama atsakovo K. R. nurodomas aplinkybes atsakovė UAB ,,Norvūksa“ neturėjo pagrindo sudarinėti sandorių ir (arba) įsigyti atsakovo auginamų audinių. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad UAB ,,Norvūksa“ žinojo, jog atsakovas augina audines, gavęs ieškovo suteiktą finansavimą. Aplinkybė, kad UAB ,,Norvūksa“ iš atsakovo neįsigijo visų atsakovo turimų audinių (audinių kailių), įsigijo tik dalį, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant dėl sandorių negaliojimo ir atsakovės nesąžiningumo, kadangi apeliantė UAB ,,Norvūksa“ dalyvauja audinių kailių versle ir gerai išmano jo specifiką, todėl turėjo žinoti arba numanyti, jog bent dalis atsakovo auginamų audinių ir jų kailių yra įkeista ieškovo naudai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai, kad jei jai būtų žinoma aplinkybė, jog ginčo sandorių sudarymo metu audinės (ar dalis jų) buvo įkeista ieškovui, ji būtų galėjusi spręsti, kad galimai atsakovas turi audinių (jų kailių), kuriomis gali disponuoti savo nuožiūra, yra tik jos gynybinė pozicija. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad ieškovo naudai buvo įkeista turto mažiausiai už 1 974 418 Eur, iš kurių ieškovas, kaip įkeitimo kreditorius, turi prioritetinę teisę padengti reikalavimus atsakovui K. R. Nepaisant to, pagal 2020 m. sausio 17 d. sutartį su atsakovas perleido apeliantei ieškovo naudai įkeistą turtą – 70 000 vnt. audinių kailių, o 2019-2020 m. perleido jai dar 29 231 vnt. kailiukų.

68. Nors apeliantė skunde teigia, kad skundžiamame sprendime teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsiskaitymais audinių kailiais įvyko tik dalyje ginčo sandorių, o atsiskaitymas produkcija bendrovei negalėjo ir neturėjo indikuoti to, kad atsakovas gali pažeisti kokių nors kreditorių teises, šioje nutartyje jau nustatyta, kad apeliantė į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsiskaitymą už įsigytus kailius. Teisėjų kolegija turi pagrindo pritarti ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad ginčijami sandoriai prieštaravo tiek verslo logikai, tiek ir įprastinei verslo praktikai.

69. Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo argumentus dėl atsakovo ir UAB „Baltic Mink Corporation“ sandorių perkant–parduodant pašarus audinių šėrimui. Tačiau nagrinėjamoje byloje nebuvo kvestionuojami atsakovo K. R. ir UAB „Baltic Mink Corporation“ sandoriai dėl pašarų pirkimo. Šiame kontekste santykiai tarp atsakovo ir UAB „Baltic Mink Corporation“ buvo aktualūs tik tiek, kad UAB ,,Norvūksa“ iki 2018 m. spalio 25 d. priklausė 990 vnt. iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo sėkmingai veikusios audinių pašarą gaminusios ir tiekusios įmonės UAB „Baltic Mink Corporation“ akcijų, o UAB ,,Norvūksa“ savininkas S. N. buvo šios įmonės valdybos nariu ir pirmininku. Tai patvirtina, kad atsakovas K. R. pašarą audinėms pirko iš apeliantei priklausančios įmonės, o tai akivaizdžiai parodo, jog apeliantė su atsakovu K. R. bendradarbiavo ir juos siejo verslo santykiai. Taip pat ieškovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pati apeliantė yra įkeitusi dalį jos turimų audinių kitam aukcionui Kopenhagen Fur, todėl atsakovė ne tik žino analogiško turto įkeitimo teisinio reguliavimo specifiką, sąlygas, tačiau ir suprato, kad atsakovui priklausantis turtas buvo įkeistas ieškovo naudai, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą dėl tokio turto įsigijimo ir tai patvirtina UAB ,,Norvūksa“ nesąžiningumą šios bylos kontekste.

70. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ir šioje dalyje priėmė pagrįstą sprendimą, kurio argumentų apeliantė skunde nepaneigė.

71. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija prieina išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui arba yra išvestiniai iš jau nurodytų, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

72. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovė UAB ,,Norvūksa“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame prašo iš ieškovo NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC. priteisti 2 783 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą.

73. Ieškovas NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame prašo iš atsakovės UAB ,,Norvūksa“ priteisti 5 941,58 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

74. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

75. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose. Tokios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

76. Rekomendacijose nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 punktas).

77. Apskaičiavus maksimalų aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 2 623,66 Eur. Vadinasi ieškovo patirtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija nurodytą sumą, todėl jos mažintinos ir iš apeliantės ieškovo naudai priteistina 2 623,66 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norvūksa“ (juridinio asmens kodas 300505023) 2 623,66 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt tris eurus ir 66 centus) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovui NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC. (juridinio asmens kodas 10242 0353).