Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-02-22 · Civilinė byla Nr. e2-82-330/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-04-20Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-11-28Šiaulių apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-02-22Lietuvos apeliacinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2024-04-18Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-22
Bylos Nr.
e2-82-330/2024
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00002-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Ieškovas
NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC
Atsakovas
K. R., uždarajai akcinei bendrovei „Norvūksa“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-82-330/2024Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00002-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 22 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas leisti skubiai vykdyti teismo sprendimą ir atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC. ieškinį atsakovams K. R., uždarajai akcinei bendrovei „Norvūksa“ dėl turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-54-569/2023, iškeltą pagal ieškovo NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC. ieškinį atsakovams K. R. ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Norvūksa“ dėl turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

2. Teismas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė: 1) pripažinti 2020 m. sausio 17 d. atsakovų sudarytos Investicijų pirkimo–pardavimo sutarties 7.1–7.4 punktus bei jų pagrindu sudarytą 2020 m. sausio 17 d. priėmimo–perdavimo aktą ir 2020 m. vasario 4 d. priėmimo–perdavimo aktą negaliojančiais ab initio; 2) pripažinti sandorius, užfiksuotus 2020 m. sausio 10 d. priėmimo–perdavimo aktu ir 2019 m. gruodžio 6 d., 2019 m. lapkričio 5 d. priėmimo–perdavimo aktais, negaliojančiais ab initio; 3) taikyti vienašalę restituciją pinigais ir priteisti iš atsakovės UAB „Norvūksa“ 1 546 927 Eur atsakovui K. R., nurodant, kad į šias pinigines lėšas nukreipiamas ieškovo NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC. reikalavimas; 4) priteisti ieškovui NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC. 6 procentų dydžio procesines palūkanas iš atsakovės UAB ,,Norvūksa“ už priteistą sumą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti ieškovui NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC. iš atsakovų K. R. ir UAB ,,Norvūksa‘‘ po 17 271,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti atsakovei UAB ,,Norvūksa‘‘ iš ieškovo NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC. 1 549,19 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

3. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes atsakovė UAB ,,Norvūksa“ dėl jo pateikė apeliacinį skundą, kurio pagrindu Lietuvos apeliaciniame teisme pradėta civilinė byla Nr. e2A-196-XX/2024.

Šalies argumentai

4. Ieškovas Šiaulių apygardos teismui 2023 m. gruodžio 1 d. pateikė prašymą leisti skubiai vykdyti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą arba taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti 1 562 649,01 Eur dydžio UAB „Norvūksa“ priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir turtines teises, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o šio turto nepakakus, – areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ir (arba) trečiuosius asmenis, leidžiant jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieškovu NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC., taip pat mokėti mokesčius valstybei bei įmokas socialinio draudimo fondui.

5. Ieškovas nurodė, kad būtina leisti sprendimą vykdyti skubiai arba taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi UAB „Norvūksa“ 2023 m. spalio 19 d. perleido savo pagrindinį veiklos turtą – audinių kailių apdirbimo cechą. Tai yra akivaizdus įrodymas, kad atliekami aktyvūs nesąžiningi veiksmai, kuriais siekiama išvengti teismo sprendimo ir įsipareigojimų NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC. vykdymo. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad teismas sprendime konstatavo abiejų atsakovų nesąžiningą elgesį – prieš NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC. sąmoningai nukreiptus nesąžiningus veiksmus, kuriais atsakovas K. R. ieškovo naudai įkeistą turtą perleido atsakovei UAB „Norvūksa“ ir tokiu būdu panaikino galimybę atsiskaityti su ieškovu. Skubus teismo sprendimo vykdymas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas suteiktų galimybę ne tik užkirsti kelią tolimesniam UAB „Norvūksa“ registruoto turto perleidimui, bet ir padėtų antstoliui surasti bei aprašyti kitą UAB „Norvūksa“ turtą, iš kurio galėtų būti įvykdytas sprendimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi nutarė ieškovo prašymų netenkinti.

7. Teismas nurodė, kad ieškovo ieškinys yra patenkintas iš dalies, todėl nėra pagrindo abejoti ieškovo reikalavimų pagrįstumu, tačiau ieškovas neįrodė antros būtinosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo.

8. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodomos aplinkybės (pavyzdžiui, nustatyta aplinkybė apie atsakovės nesąžiningumą sudarant šioje civilinėje byloje ieškovo ginčytus sandorius) nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9. Susipažinęs su duomenimis apie atsakovei priklausančio turto perleidimą, teismas nutarė, kad jie taip pat nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, kadangi parduotas turtas buvo įkeistas hipoteka ir lėšos, gautos pardavus turtą (patalpas), buvo skirtos atsiskaitymui su hipotekos kreditoriumi. Atsakovės veikla nėra nutraukta, jai vykdyti reikalingas patalpas atsakovė nuomojasi, nėra duomenų, kad atsakovės veikla būtų nuostolinga. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas nutarė, kad su atsakovės veikla siejami ieškovo teiginiai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

10. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė ypatingų aplinkybių, dėl kurių delsimas įvykdyti teismo sprendimą gali padaryti žalą išieškotojui arba apsunkinti vykdymą, todėl netenkino prašymo leisti teismo sprendimą vykdyti skubiai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Ieškovas NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba teismo sprendimo skubaus vykdymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrįstai nevertino aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovė UAB „Norvūksa“ pardavė audinių kailių apdirbimo cechą, t. y. pagrindinį savo veiklos turtą. Teismo argumentai, kad pardavus patalpas gautos lėšos buvo skirtos atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi, yra nepagrįstos, nes pardavusi nekilnojamąjį turtą už 380 000 Eur, atsakovė padengė tik 187 171,50 Eur dydžio įsipareigojimą hipotekos kreditoriui, o likusių gautų lėšų panaudojimo aplinkybės nėra žinomos. Be to, byloje nėra duomenų apie atliktą turto vertinimą, todėl jo pardavimo kaina galėjo būti gerokai didesnė.

11.2. Atsakovės veiksmai, kai kitą dieną po nekilnojamojo turto pardavimo yra sudaroma patalpų, tariamai reikalingų veiklai vykdyti, nuomos sutartis ir į jų įrengimą investuojamos lėšos, įrodo, kad atsakovė siekia sumažinti savo galimybę atsiskaityti su ieškovu pagal teismo sprendimą.

11.3. Teismo sprendime konstatuotas akivaizdus abiejų atsakovų nesąžiningumas patvirtina, kad atsakovai nebus sąžiningi ir sprendimo vykdymo metu.

Atsiliepimas

12. Atsakovė UAB „Norvūksa“ atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 21 d. posėdyje buvo baigęs nagrinėti civilinę bylą iš esmės ir nutaręs teismo sprendimą priimti 2023 m. liepos 7 d. Jei atsakovė, iki teismui šioje byloje paskelbiant sprendimą, išties būtų turėjusi tikslą išvengti ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, tai būtų atlikusi turto perleidimo veiksmus dar iki 2023 m. liepos 7 d., tačiau taip nesielgė. Tai patvirtina, kad atsakovė neatlieka nesąžiningų veiksmų ieškovo atžvilgiu.

12.2. Atsakovė nekilnojamąjį turtą pardavė ne tam, kad išvengtų sprendimo įvykdymo, o tam, kad patenkintų hipotekos kreditoriaus reikalavimą, kuris yra pirmesnės eilės nei ieškovo reikalavimai.

12.3. Atsakovė pardavė turtą, nes kyla grėsmė, kad nuo 2027 m. uždraudus švelniakailių žvėrelių auginimą, nuvertės kailiukų apdirbimui pritaikytos patalpos. Be to, turtas buvo parduotas už didesnę nei rinkos vertę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti UAB „Norvūksa“ priklausantį turtą arba leisti skubiai vykdyti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, o civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl papildomų paaiškinimų ir naujų įrodymų (ne)priėmimo

14. Lietuvos apeliaciniam teismui ieškovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus su naujais įrodymais: UAB „Norvūksa“ banko sąskaitos išrašą; pelno nuostolių ataskaitą bei 2019–2022 m. veiklos aiškinamuosius raštus. Papildomais paaiškinimais bei su jais teikiamais įrodymais apeliantas siekia pagrįsti aplinkybes, kad atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais (bendrovei trūksta lėšų, jos veikla nuostolinga), kurie nulemti pačios atsakovės, siekiant išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo.

15. Pasisakydamas dėl apelianto pateiktų rašytinių paaiškinimų ir prie jų pridėtų įrodymų priimtinumo, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 302 straipsnį apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK normos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK III dalies XVI skyriuje nurodytoms taisyklėms. CPK 42 straipsnio normos dėl proceso dalyvių teisės teikti rašytinius paaiškinimus sistemiškai koreliuoja su specialiosiomis apeliacinio proceso teisės normomis, t. y. CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312, 314 ir 323 straipsniuose nustatytais draudimus bei ribojimais.

16. CPK 323 straipsnio normos aiškintinos taip, kad proceso šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami pasibaigus įstatymų leidėjo nustatytam terminui tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į apeliacinės instancijos teismui pateiktus priešingos šalies procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai.

17. Kadangi papildomais rašytiniais paaiškinimais apeliantas iš esmės siekia papildyti savo atskirąjį skundą naujomis aplinkybėmis (laikinųjų apsaugos priemonių poreikį siekia pagrįsti nauja papildoma aplinkybe – atsakovės finansinės padėties blogėjimu per pastaruosius metus) bei atsikirsti į atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus, todėl tiek rašytinius paaiškinimus, tiek su jais teikiamus rašytinius duomenis, nenustačius pagrindo taikyti išimtį iš bendrosios draudimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taisyklės, atsisakoma priimti.

18. Atsakovė UAB „Norvūksa“ su atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus duomenis: „Google Maps“ ir portalo regia.lt išrašus, kuriais įrodinėja, kad atsakovės nuomojamas pastatas yra pramoninės, o ne gyvenamosios paskirties, kaip teigia ieškovas.

19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tačiau kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015 ir joje nurodyta praktika).

20. Šiuo atveju atsakovės su atskiruoju skundu pateikti duomenys nepagrindžia teiginio, kad atsakovės išnuomotos patalpos yra pramoninės, o ne gyvenamosios paskirties daiktinis objektas. Tik pastato išdėstymas žemėlapyje nurodyto atsakovės teiginio savaime nepatvirtina. Kadangi atsakovės papildomai teikiami duomenys nėra informatyvūs, o, kilus abejonėms dėl pastato paskirties, teismas turi galimybę įvertinti viešų registrų, įskaitant valstybės įmonės Registrų centro turimus Nekilnojamojo turto registro duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), atsisakoma priimti ir vertinti atsakovės pateiktus duomenis, kaip naujus įrodymus.

Dėl galimybės skųsti teismo nutartį (jos dalį), kuria atsisakyta leisti skubiai vykdyti teismo sprendimą

21. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis CPK numatytais atvejais (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Jeigu teismo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato konkreti CPK norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalis, 338 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

22. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo leisti skubiai vykdyti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą.

23. Akivaizdu, kad netenkinus prašymo leisti skubiai vykdyti teismo sprendimą, kelias tolesnei bylos eigai nėra užkertamas, kadangi bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas dėl ginčo priėmus teismo sprendimą, kurį prašoma leisti vykdyti skubiai.

24. Įstatymo numatyta galimybė leisti skubiai vykdyti priimtą teismo sprendimą ar nutartį priskirtina teismo diskrecijai (CPK 283 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas realizavo šią diskrecijos teisę, neleisdamas skubiai vykdyti priimto teismo sprendimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 282–283 straipsniuose nurodytos nutartys teismo priimtų sprendimų ar nutarčių skubaus vykdymo klausimu (CPK 283 straipsnio 3 dalis) yra neskundžiamos, nes neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, o CPK tokių nutarčių atskiro apskundimo galimybės, paduodant atskirąjį skundą, taip pat nenumato (CPK 334 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-468-320/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-985-370/2022, ir jose nurodytą praktiką). Vadinasi, nepaisant aplinkybės, kad skundžiamos Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutarties rezoliucinėje dalyje neišskirta, jog nutarties dalis, kuria netenkintas prašymas leisti sprendimą vykdyti skubiai, yra neskundžiama, ši nutarties dalis nėra apeliacinio apskundimo objektas, todėl apeliacinis procesas dėl šios nutarties dalies nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

25. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi išsprendė ne tik dėl ieškovo prašymo leisti skubiai vykdyti sprendimą, bet ir dėl kito, alternatyvaus, prašymo – taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį vertina tuo aspektu, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo

26. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

27. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje, t. y. jos gali būti taikomos ir priėmus sprendimą dėl ginčo esmės, jeigu yra įrodomas sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1597-943/2016).

28. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi.

29. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškinio tikėtino pagrįstumo, todėl dėl jos plačiau nepasisakoma.

30. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020 16 punktas). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

31. Kaip jau minėta, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo, be kita ko, turi pagrįsti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tai reiškia ne tik būtinumą pagrįsti egzistuojančią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo taip pat turi pagrįsti, jog būtent jo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės padės išvengti grėsmės tinkamam sprendimo, jeigu jis būtų palankus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašančiam asmeniui, įvykdymui.

32. Spręsdamas dėl antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismo sprendime konstatuotas atsakovų nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose nepatvirtina, jog jie gali imtis ar imasi veiksmų, siekdami apsunkinti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės nepagrindžia ir duomenys apie 2023 m. spalio mėnesį įvykdytą atsakovės turto perleidimą. Nustatęs, kad ieškovas neįrodė antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, teismas netenkino prašymo areštuoti atsakovės turtą.

33. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigdamas, kad teismas neįvertino turto pardavimo sandorio tikslingumo, pardavimo vertės, taip pat byloje pateiktų įrodymų, pagrindžiančių atsakovų sistemingą siekį išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuostata, kad atsakovų nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, konstatuotas Šiaulių apygardos teismo sprendime, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Ieškovo dėstomos aplinkybės (kad atsakovų sudarytų turto perleidimo sandorių dalys bei jų pagrindu surašyti priėmimo–perdavimo aktai pripažinti negaliojančiais), svarstant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje bylos stadijoje (priėmus teismo sprendimą dėl ginčo esmės, tačiau sprendimą apskundus apeliacine tvarka), savaime neįrodo, jog atsakovė gali imtis atitinkamų veiksmų siekdama išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Tačiau, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės veiksmai, kuriais ji perleido savo nekilnojamąjį turtą prieš pat pirmosios instancijos teismui priimant ieškovui palankų sprendimą, kitų, žemiau nurodomų aplinkybių, kontekste leidžia pagrįstai manyti apie egzistuojantį poreikį laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

35. Siekdama pagrįsti, kad nekilnojamojo turto perleidimo sandoris buvo sudarytas ne siekiant išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo, bet tam, kad būtų atsiskaityta su kreditore, atsakovė nurodo, kad 2023 m. spalio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleistas turtas buvo įkeistas kreditorei, o mokėjimo kreditorei terminai jau buvo suėję.

36. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad aptariama pirkimo–pardavimo sutartimi perleistas turtas buvo įkeistas kreditorei – kredito unijai „Rato“, siekiant užtikrinti 2020 m. spalio 19 d. paskolos sutarties įvykdymą. Paskolos sutartyje kredito grąžinimo terminas buvo nustatytas iki 2023 m. spalio 18 d. Iš pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų matyti, kad dalį lėšų, gautų pardavus turtą – 187 171,50 Eur, pirkėjas turėjo pervesti tiesiogiai atsakovės kreditorei (pirkimo–pardavimo sutarties 3.2.2. punktas). Tačiau, įvertinus tai, kad turtas buvo parduotas už 380 000 Eur, iškyla klausimas dėl lėšų, kurios turto pardavėjai liko atsiskaičius su hipotekos kreditore, panaudojimo. Pažymėtina, kad atsakovė neteigia ir neįrodinėja, kad tos lėšos yra apskaitytos ir saugomos pas atsakovę, ir, esant reikalui, iš jų galės būti vykdomas šioje byloje priimtas teismo sprendimas. Priešingai, atsakovė nurodė, kad dalį lėšų (60 513,82 Eur) skyrė nuomojamų patalpų, į kurias, jos teigimu, siekia perkelti veiklą, įrengimui, nors, kaip nurodyta atsakovės atsiliepime, nuo 2027 m. Lietuvoje ketinama uždrausti švelniakailių žvėrelių auginimo verslą. Taigi, atsiranda prielaidos abejoti dėl tokio dydžio lėšų investavimo tikslingumo bei kitų lėšų, kurios buvo gautos pardavus turtą, panaudojimo.

37. Šių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad esant duomenų apie tai, jog prieš priimant teismo sprendimą dėl ieškinio, kurio suma 1 562 649,01 Eur, perleidžiamas didelės vertės nekilnojamasis turtas, atsakovei nenurodžius, ar ji turi kito likvidaus turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas paliks nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, bei nepagrindus visų lėšų, gautų už turto pardavimą, faktinio panaudojimo, yra pagrindas išvadai apie egzistuojantį poreikį byloje taikyti konservacinės paskirties laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrintų status quo (liet. esamos padėties) stabilumą ir išsaugojimą bylos nagrinėjimo metu.

38. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje poreikis išsaugoti nepakitusią teisinę padėtį (status quo) pripažįstamas pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones paprastai tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas dėl daiktinių teisių gynimo, pavyzdžiui, reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į ginčo (ne)kilnojamuosius daiktus arba reikalavimas priteisti ginčo daiktus iš neteisėto valdymo ir pan., taip padedant užkirsti kelią ginčo nagrinėjimo metu galimiems situacijos pokyčiams (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-89-464/2020; 2023 m. spalio 26 d. nutarties Nr. e2-1021-553/2023 20 punktą ir kt.). Analizuojamu atveju nustatyta, kad ieškovas yra atsakovo K. R. kreditorius; ieškovo reikalavimai yra nukreipti į lėšas, kurias, taikant restituciją, UAB „Norvūksa“ turėtų pervesti atsakovui K. R.. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas bus vertinamas apeliacine tvarka, ieškinio reikalavimai yra patenkinti (pritaikius restituciją, lėšų galutinis gavėjas būtų ieškovas), tikslinga pritaikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes egzistuoja galima grėsmė, jog, netaikius tokių priemonių, atsakovė UAB „Norvūksa“ gali nebeturėti turto, į kurį būtų nukreipiamas ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas.

39. Nustatęs, kad egzistuoja abu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai, apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir išsprendžia klausimą iš esmės – tenkina ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

40. Išaiškinama, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia areštuojamas atsakovės UAB „Narvūksa“ nekilnojamasis ir (ar) kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai, – piniginės lėšos ir (ar) turtinės teisės, priklausančios atsakovei ir esančios pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Turto, piniginių lėšų ir (ar) turtinių teisių arešto mastas savo verte neturi viršyti 1 562 649 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 302 straipsniu, 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovo NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta leisti skubiai vykdyti teismo sprendimą.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir šį klausimą išspręsti iš esmės.

Tenkinti ieškovo NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Ieškovo NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC., juridinio asmens kodas 102420353, reikalavimams užtikrinti areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Norvūksa“, juridinio asmens kodas 300505023, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu ir jį valdyti, paliekant atsakovei teisę naudotis šiuo turtu; nesant nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto, ar jo nepakankant, – areštuoti pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (sąskaitas), uždraudžiant disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškovu, valstybe, išmokėti su darbo santykiais susijusias išmokas. Nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto, piniginių lėšų ir (ar) turtinių teisių arešto mastas savo verte negali viršyti 1 562 649 Eur.

Išaiškinti, kad asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovės turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.

Pavesti antstoliui surasti ir aprašyti areštuojamą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Norvūksa“ turtą teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.

Nurodyti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Norvūksa“ turtą aprašančiam antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota pirmiau nurodytoms operacijoms atlikti.

Išaiškinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Norvūksa“, kad nuo nutarties įregistravimo Turto arešto aktų registre momento asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą.

Nutarties kopijas išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui ir šalims.

Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai.

Teisėjas Gintaras Pečiulis