- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-20
- Bylos Nr.
- e2-427-567/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00002-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC
- Atsakovas
- K. R., uždarajai akcinei bendrovei „Norvūksa“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. nutarties atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC. ieškinį atsakovams K. R., uždarajai akcinei bendrovei „Norvūksa“ dėl turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC. ieškinį atsakovams K. R. ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Norvūksa“ dėl turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškinio 1 736 040 Eur sumai UAB „Norvūksa“ priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o šio turto nepakakus, taip pat areštuoti ir atsakovės pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir (arba) trečiuosius asmenis, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieškovu NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC., taip pat mokėti mokesčius valstybei bei įmokas socialinio draudimo fondui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. kovo 10 d. nutartimi nutarė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, ieškovo ieškinys priimtas ir nagrinėjamas, todėl teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo reikalavimų tikėtinumu, tačiau ieškovas neįrodė antrosios būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba tapimo neįmanomu.
4. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos tik kaip priemonė, sudaranti sąlygas bylos nagrinėjimo eigoje surasti ir sukaupti atsakovės turtą, į kurį vykdymo procese būtų nukreiptas išieškojimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovės turtą.
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad duomenys apie atsakovės UAB „Norvūksa“ turtinę padėtį, šios atsakovės santykius su kitais kreditoriais, ikiteisminių institucijų atliekamas ginčijamų sandorių tyrimas, atsakovės veiksmai, sudarant ginčo sutartis, savaime nepagrindžia atsakovės sunkios turtinės padėties, grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ir negali būti vertinami kaip įrodantys atsakovų nesąžiningumą. Ieškovo teiginiai neįrodo ieškovui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo rizikos. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė ir nepateikė duomenų apie galimą atsakovų nesąžiningumą, ketinimą perleisti, parduoti, nuslėpti atsakovų turimą turtą.
6. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nusprendė, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas, nes ieškovas neįrodė egzistuojančios grėsmės, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovas NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netinkamai vertino ieškovo pateiktas faktines aplinkybes, kad atsakovė UAB „Norvūksa“ nebeturi ginčo kailių. Tai įrodo atsakovės nesąžiningus veiksmus turint tikslą išvengti teismo sprendimo įvykdymo, todėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė yra akivaizdi ir didelė.
7.2. Teismas neteisingai nustatė ieškovo prašymo taikyti atsakovams laikinąsias apsaugos priemones tikslą, kuris yra siekis išsaugoti atsakovų turtą, stabilizuoti šalių padėtį, užtikrinant būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet ne sukurti materialines vertybes.
7.3. Ieškovo į bylą pateikti įrodymai, kad atsakovė UAB „Norvūksa“ nevykdo net nedidelių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, patvirtina atsakovės nesąžiningumą, negebėjimą tinkamai vykdyti įsipareigojimus, kartu ir grėsmę teismo sprendimui.
7.4. Aplinkybė, kad dėl ginčijamų sandorių atliekamas ikiteisminis tyrimas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajame skyriuje, patvirtina atsakovų nesąžiningumą ir grėsmę būsimam teismo sprendimo įvykdymui bei yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu.
7.5. Pirmosios instancijos teismas ieškovo atžvilgiu taikė labai aukštą įrodinėjimo standartą, siekiant įrodyti sąlygas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovo pateikti duomenys yra pakankami ir neabejotinai įrodo, kad atsakovė UAB „Norvūksa“ ne tik tikėtinai perleis savo turtą, bet ir realiai vykdo šiuos veiksmus. Taigi, egzistuoja įstatyme nurodytos sąlygos taikyti laikinąsias apaugos priemones atsakovų atžvilgiu.
Atsiliepimas
8. Atsakovė UAB „Norvūksa“ atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
9. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovės įsitikinimu, aplinkybės dėl jos turtinės padėties yra visiškai nereikšmingos, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nors ieškovas analizuoja atsakovės UAB „Norvūksa“ turtinę padėtį tiek prašyme, tiek atskirajam skunde, vis tik tokie ieškovo argumentai yra nesusiję su nagrinėjamu klausimu ir yra teisiškai nereikšmingi.
Šalies argumentai
9.2. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad jis siekia sukaupti tam tikrą atsakovės UAB „Norvūksa“ turtą. Nors ieškovas teigia, kad jis nori stabilizuoti šalių padėtį, tačiau iš esmės tai tėra perfrazuotas pasisakymas dėl atsakovės UAB „Norvūksa“ turto sukaupimo – tam tikro turto areštavimo, kuris vėliau turėtų būti panaudotas (jei ieškovo ieškinys dalyje dėl atsakovei UAB „Norvūksa“ pareikštų reikalavimų būtų tenkintas) ieškovo reikalavimų tenkinimui.
9.3. Ieškovas atsakovės UAB „Norvūksa“ nesąžiningumą įrodinėja per ginčo dalyką sudarančių aplinkybių prizmę ir į nagrinėjamą bylą nėra pateikęs įrodymų, kad atsakovė UAB „Norvūksa“ atliko kokius nors nesąžiningus veiksmus, kurie būtų atlikti pabloginti savo turtinę padėtį tam, jog ieškovas negalėtų įvykdyti jam galimai palankaus teismo sprendimo.
9.4. Ieškovo prašyme ir atskirajame skunde nurodomi sandoriai, kuriais atsakovė UAB „Norvūksa“ perleido tam tikrą kiekį audinių kailių tretiesiems asmenims, buvo atlikti iki nagrinėjamos bylos iškėlimo. Taigi, tuomet atsakovei UAB „Norvūksa“ nebuvo žinoma apie ieškovo reikalavimus, kurie dar net nebuvo pareikšti.
9.5. Ieškovo teiginiai apie netinkamai vykdomus įsipareigojimus tretiesiems asmenims (bankui) neįrodo atsakovės siekio slėpti, perleisti turimą turtą. Sandorių negaliojimas konstatuojamas tik įsiteisėjus teismo sprendimui, todėl ieškovo argumentai dėl vengimo vykdyti prisiimtas prievoles paremti prielaidomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi.
12. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, todėl dėl jos plačiau nepasisakoma.
13. Kaip jau minėta, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo, be kita ko, turi pagrįsti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tai iš esmės reiškia ne tik tai, kad būtina pagrįsti egzistuojančią grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo taip pat turi pagrįsti, jog būtent jo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės padės išvengti grėsmės tinkamam sprendimo, jeigu jis būtų palankus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašančiam asmeniui, įvykdymui.
14. Spręsdamas dėl antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovas nepateikė jokių konkrečių argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė atlieka ar ketina atlikti veiksmus, nukreiptus į turimo turto masės sumažinimą ar kitokį jo apsunkinimą, turėdama tikslą išvengti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo šioje byloje vykdymo. Tokią išvadą teismas padarė, įvertinęs ieškovo pateiktas aplinkybes apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslą šioje byloje, atsakovės reikalavimų vykdymą tretiesiems asmenims, byloje ginčijamus sandorius, kurie, ieškovo nuomone, pagrindžia atsakovų nesąžiningumą, ikiteisminių institucijų atliekamus tyrimus, susijusius su ginčijamais sandoriais.
15. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos nutartimi ir joje pateiktu aplinkybių vertinimu, mano, kad pateiktos aplinkybės ir argumentai pagrindžia ne tik atsakovės UAB „Norvūksa“ nesąžiningumą, ketinimus, o kartu ir realius aktyvius veiksmus paslepiant, perleidžiant turimą turtą bei kitaip jį apsunkinant. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
16. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad nei reikalavimo dydis, nei atsakovo turimo turto masė bei jo vertė negali būti vieninteliu ir savaime pakankamu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, nes teismas pirmiausia turi vertinti duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį. Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, ieškinio sumos dydis ir atsakovo turtinė padėtis nėra reikšmingi (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018).
17. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų paprasčiau atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės, taigi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2018).
18. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali duomenys apie atsakovo ketinimus paslėpti, perleisti bet kokia forma, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-988-790/2018).
19. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
20. Šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymus. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus (atliekamus) veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).
21. Nagrinėjamu atveju ieškovas (apeliantas) atsakovų nesąžiningumą įrodinėja aplinkybėmis, sudarant sandorius tarp atsakovų, kuriuos ieškovas ginčija, tačiau dėl šių aplinkybių vertinimo, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, apeliacinės instancijos teismas jau buvo pasisakęs, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą šioje byloje 2021 metais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-370-236/2021). Kitos ieškovo prašyme nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovės įsipareigojimų nevykdymu tretiesiems asmenims ir dėl ginčijamų sandorių atliekamu ikiteisminiu tyrimu, teismo vertinimu, pačios savaime stokoja faktinio pagrįstumo įrodinėjant atsakovės nesąžiningumą ir siekį išvengti šioje civilinėje byloje galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė atliko, atlieka ar ketina atlikti aktyvius veiksmus, nukreiptus į turimo turto masės sumažinimą ar kitokį jo apsunkinimą, turėdama tikslą išvengti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo.
23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad, nepritaikius apelianto prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, jam galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas taptų apsunkintas ar neįmanomas.
24. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.