- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-02
- Bylos Nr.
- 2-988-790/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Atsakovas
- L. V., R. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Excargo“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. V. ir R. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Excargo“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Glardo Group“, L. V. ir R. B. dėl skolos priteisimo, sandorio pripažinimo apsimestiniu, fizinių asmenų pripažinimo subsidiariai atsakingais už ieškovei padarytą žalą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Excargo“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Glardo Group“, L. V. ir R. B., kuriame prašė pripažinti atsakovus L. V. ir R. B. subsidiariai atsakingais su atsakove BUAB „Glardo Group“ už ieškovei padarytą žalą; priteisti iš atsakovės BUAB „Glardo Group“ ir subsidiariai iš atsakovų L. V. bei R. B. ieškovei 50 916,82 Eur skolos, 5 860,15 Eur kompensuojamų palūkanų už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 31 d. iki 2018 m. sausio 23 d., 6 proc. dydžio procesines palūkanas, 1 710 Eur tiesioginių nuostolių už jūrinių konteinerių Nr. OOLU6245712, Nr. OOLU6278378, Nr. OOLU6170589 vežimo paslaugas, taip pat tiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro ieškovės patirtos išlaidos teisininkams apmokėti bei 3 269,90 Eur netiesioginių nuostolių, kuriuos ieškovė patyrė civilinėje byloje Nr. e2-10778-889/2016; pripažinti sandorį, sudarytą Khara LLC vardu su ieškove dėl jūrinių konteinerių Nr. OOLU6245712, Nr. OOLU6278378, Nr. OOLU6170589, Nr. OLU6170790 ekspedijavimo apsimestiniu, nustatant, kad tikroji šio sandorio šalis, užsakiusi jūrinių konteinerių ekspedijavimą, yra atsakovė BUAB „Glardo Group“ ir atsakovas L. V.Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų L. V. ir R. B. turtą. Ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindė tuo, kad atsakovai nenurodo priežasčių, dėl ko jie nemoka ieškovei skolos, nebendradarbiauja. Atsakovų įsiskolinimo suma pagal ieškinį yra labai didelė, todėl jie, siekdami išvengti skolos mokėjimo, gali bandyti slėpti savo turtą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo atsakovams L. V. ir R. B. nuosavybės teise priklausantį 61 756,87 Eur vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o nesant ar esant nepakankamai atsakovams priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštavo atsakovų lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovams atsiskaityti su ieškove bei atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui.Teismas nurodė, kad byloje pareikštas ieškovės ieškinys dėl didelės 61 756,87 Eur skolos priteisimo, o nustatyti atsakovų turtinės padėties ieškinio priėmimo stadijoje nėra galimybės. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovai, siekdami išvengti galimo ieškovei palankaus sprendimo įvykdymo, gali imtis veiksmų turtą perleisti tretiesiems asmenims, sprendė, jog egzistuoja reali grėsmė, kad teismo spendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą.
Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atskirajame skunde atsakovas L. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. UAB „Glardo Group“ yra iškelta bankroto byla, todėl ieškovė pagal bendrąsias ginčo taisykles negali reikšti ieškinio atsakovei BUAB „Glardo Group“, o juo labiau subsidiariam atsakovui L. V. Be to, bankrutuojančios įmonės valdymo organų ir akcininko veiksmais padarytą žalą nustatyti ir ieškinius pareikšti turi bankroto administratorius. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad jam apskritai nėra žinoma, ar ieškinys yra priimtas, todėl jis neturėjo galimybės apskųsti ieškinio priėmimo. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neįvardijo, kuo pasireiškia atsakovų nesąžiningas elgesys. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovų ketinimą perleisti turtą ar imtis kitokių priemonių, kurios apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą. Vien didelė ieškinio suma nėra pagrindas pripažinti egzistuojant grėsmę sprendimui įvykdyti. Ieškovė neįrodė, kad galimo ieškovei palankaus teismo sprendimui gali kilti grėsmė. Atskirajame skunde atsakovas R. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas nenurodė ir neanalizavo jokių duomenų apie atsakovų turtinę padėtį, nepagrindė, kodėl ieškinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui.Teismas nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip atsakovo nesąžiningumas, siekiant išvengti jam galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas su jam pareikštu reikalavimu nesutinka, todėl nuo jo ginsis įstatyme nustatyta tvarka. Tačiau tai negali būti vertinama kaip nesąžiningas atsakovo elgesys. Atsakovo turimas turtas, įsipareigojimai, šeiminė padėtis, kuri lemia ribojimus šeimos turtui perleisti, leidžia spręsti, kad neegzistuoja rizika, jog atsakovas galėtų slėpti savo turtą ar vengti įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą. Atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera tam, kad ieškinio suma nebūtų vertinama kaip didelė ir nelemtų būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Areštavus lėšas atsakovas ir jo šeima patirtų žalos. Atsakovas augina du mažamečius vaikus, jo iš darbo santykių gaunamos pajamos skiriamos šeimai išlaikyti ir būtiniesiems poreikiams tenkinti. Atsakovas neturi santaupų, kurias galėtų bandyti nuslėpti ir kurias būtų poreikis apsaugoti taikomais areštais. Areštavus lėšas, kurios būtinos mažamečiams vaikams išlaikyti, būtų pažeistas proporcingumo principas ir laikinųjų apsaugos priemonių teikiama nauda būtų žymiai mažesnė už sukeliamus negatyvius padarinius. Sąskaitų areštai negali būti taikomi turint tikslą sąskaitose per bylos nagrinėjimą sukaupti pinigų sumą, reikalingą ieškinio sumai išieškoti, nes toks laikinųjų apsaugos priemonių panaudojimas prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, skatintų ieškovą vilkinti procesą. Atsiliepime į L. V. atskirąjį skundą ieškovė UAB „Excargo“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais: Didžioji dalis atskirajame skunde pateikiamų argumentų yra susiję ne su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu atsakovui, o su klausimais, kurie bus atsakyti išnagrinėjus bylą iš esmės. Laikinosios apsaugos priemonės de facto buvo pritaikytos tik kito atsakovo turtui.Ieškinio suma yra itin didelė, atsakovė BUAB „Glardo Group“ yra nemoki ir jai iškelta bankroto byla, todėl L. V. ir R. B. turimas turtas yra vienintelis būdas atkurti iki ieškovės teisių pažeidimo buvusią teisinę padėtį.Ieškovė tikslins atsakovams pareikštą ieškinio sumą 30 000 Eur suma, t. y. suma, kuri yra priteista ieškovei iš BUAB „Glardo Group“ šiuo metu dar neįsiteisėjusiu Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1956-911/2018.Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovams priklausantis turtas skubiai bus perleistas tretiesiems asmenims, nes iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovai fiziniai asmenys yra nesąžiningi ir linkę sukčiauti. Advokatas N. K., 2018 m. balandžio 6 d. prašydamas pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, pateikė VĮ Registrų centro išrašą, iš kurio matyti, kad L. V. perleido jam nuosavybės teise priklausiusią nekilnojamojo turto dalį trečiajam asmeniui J. Š. Sandoris buvo įregistruotas 2017 m. gruodžio 7 d., kai 2017 m. gruodžio 14 d. jau buvo paskirtas teismo posėdis dėl BUAB „Glardo Group“, kurios vadovu L. V. buvo iki 2017 m. gruodžio 12 d., bankroto bylos iškėlimo. Be to, likus vos dviems dienoms iki teismo posėdžio dėl bankroto bylos iškėlimo, L. V., kaip vienintelis įmonės akcininkas, savo sprendimu atšaukė save iš direktoriaus pareigų ir naujuoju BUAB „Glardo Group“ vadovu paskyrė užsienietį Y. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad turi turto, gauna stabilias pajamas.Teismas pagrįstai klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendė nepranešęs atsakovams, nes jie yra nesąžiningi. Atsiliepime į R. B. atskirąjį skundą ieškovė UAB „Excargo“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais: Atsakovai elgiasi itin nesąžiningai ir visais įmanomais būdais siekia išvengti atsakomybės.Atsakovas yra fizinis asmuo, todėl jo turimas turtas nėra pakankamas sprendimo įvykdymui užtikrinti, ypač tuo atveju, jei jam ieškinius taip pat pareikš bankroto administratorius ir kiti kreditoriai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turtą valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine, atsakovas nepagrįstai teigia, kad jo turto vertė sudaro 60 400 Eur. Atsakovas nurodo, kad gauna 2 000 Eur atlyginimą per mėnesį, tačiau nepateikė duomenų apie savo išlaidas ir įsipareigojimus.BUAB „Glardo Group“ yra nemoki, o atsakovas L. V. jokio turto neturi, todėl atsakovo R. B. turtas yra vienintelis realus būsimo ieškovui galimai palankaus sprendimo užtikrinimas. Atsakovo darbo užmokestis yra penkis kartus didesnis nei minimalioji mėnesinė alga, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, leido nustatyti laisvai disponuojamą sumą, todėl nėra pagrindo sutikti su argumentu, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apelianto teisės ir šeimos interesai bus pažeisti. Atsakovams pareikšti reikalavimai bus padidinti 30 000 Eur suma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos.Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovų L. V. ir R. B. turtą. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nustatė abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, t. y. kad ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir kad nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovai su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Atsakovas L. V. atskirajame skunde ginčija abiejų nurodytų sąlygų egzistavimą, o atsakovas R. B. nesutinka, kad egzistuoja grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo
Atsakovas L. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktiką teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (liet. ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atlieka preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, o ne nagrinėja bylą iš esmės.Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl atsakovų L. V. ir R. B., kaip buvusių bankrutuojančios įmonės vadovo ir dalyvio, pripažinimo subsidiariai atsakingais už BUAB „Glardo Group“ skolą ir nuostolius. Ieškinyje suformuluotus reikalavimus ieškovė pagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais, taip pat kartu su ieškiniu pateikė ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovės reikalavimas atsakovams yra akivaizdžiai negalimas galimai pažeistų teisių gynimo būdas. Bankrutuojančios įmonės kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams, tačiau jis turi įrodyti, kad šie subjektai padarė tiesioginę žalą jam. Tačiau tai, ar iš tiesų egzistuoja atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų išsamaus įvertinimo bei išnagrinėjimo iš esmės, kuris negali būti atliekamas, sprendžiant tarpinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje preliminariai pagrindė savo reikalavimus atsakovams. Tai reiškia, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.Atsakovas L. V. atskirajame skunde taip pat nurodo, kad jam nėra žinoma, ar ieškinys yra priimtas, todėl jis negalėjo apskųsti teismo sprendimo priimti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad civilinei bylai iškelti pakanka atlikti vieną teismo procesinį veiksmą – priimti rezoliuciją (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškinys buvo priimtas 2018 m. kovo 19 d. teisėjo rezoliucija. Be to, jau pats faktas, kad buvo priimta skundžiama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suponuoja tai, jog ieškinys buvo priimtas, nes laikinųjų apsaugos priemonių klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą (CPK 147 straipsnio 1 dalis).
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
Nors ieškovės ieškinys ir yra tikėtinai pagrįstas, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas ginčo atveju nepagrįstai konstatavo antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą – grėsmę būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas grėsmę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, motyvavo tuo, kad ieškovės ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, atsakovai, siekdami išvengti galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo gali imtis veiksmų savo turtą perleisti tretiesiems asmenims.Vien didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai savaime dar nepatvirtina egzistuojančios grėsmės sprendimo įvykdymui. Asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Pažymėtina, kad naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas materialinėms vertybėms sukurti ar joms sukaupti tam, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Šio išimtinio ir antrosios ginčo šalies interesus labai varžančio procesinio instituto taikymas galimas tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus bei galimus ketinimus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018). Be didelės ieškinio sumos, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovai, siekdami išvengti galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo, gali imtis veiksmų savo turtą perleisti tretiesiems asmenims. Tačiau bylos duomenys nepatvirtina apie atsakovų atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, susijusius su turimo turto paslėpimu, perleidimu kitiems asmenims, įkeitimu ar jo apsunkinimu (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), nors tą įrodyti privalėjo būtent ieškovė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 15 punktą). Vienintelė ieškovės nurodoma aplinkybė, susijusi su atsakovų nesąžiningumu šiuo aspektu, yra ta, kad likus nedaug laiko iki teismo posėdžio dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei BUAB „Glardo Group“ atsakovas L. V. perleido jam nuosavybės teise priklausiusią nekilnojamojo turto dalį trečiajam asmeniui J. Š. (b. l. 137). Tačiau iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškovės nurodomas turtas buvo perleistas 2017 m. lapkričio 28 d. vykdymo proceso metu turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu. Atsakovui L. V. priklausantis turtas buvo areštuotas dar nuo 2017 m. birželio 12 d., areštą pritaikė antstolis R. V. Kadangi turtas buvo perleistas specialia procesine turto realizavimo forma vykdymo procese, kai iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją (CPK 700, 704 straipsniai), turto perleidimas tokiomis aplinkybėmis nepatvirtina, jog atsakovas L. V. siekė išvengti būtent ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė, grįsdama savo poziciją dėl grėsmės teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo, akcentuoja tai, kad atsakovo R. B. turimas turtas yra vienintelis realus būsimo galbūt ieškovei palankaus sprendimo įvykdymo užtikrinimas, nes kitas atsakovas turto neturi. Tačiau iš atsakovo R. B. kartu su atskiruoju skundu pateiktų duomenų matyti, kad R. B. priklausantis turtas – butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teikdamas atskirąjį skundą atsakovas savo gyvenamąją vietą nurodė taip pat (duomenys neskelbtini), šiuo adresu atsakovas yra deklaravęs ir gyvenamąją vietą. Tai reiškia, kad areštuotas atsakovo R. B. turtas (butas) yra šeimos turtas, o atsakovas turi mažamečių vaikų. Dėl šios priežasties jei atsakovas ketintų sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo sandorį, tam būtų reikalingas teismo leidimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.85 straipsnio 2 dalis). Be to, butui įregistruota ir hipoteka, susijusi su įsiskolinimu už įsigytą butą. Teismas neturi duomenų, kad atsakovas R. B. būtų kreipęsis į teismą dėl teismo leidimo ar ėmęsis kitų veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo ketinimą sumažinti turimo turto masę. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovas L. V., kaip vienintelis BUAB „Glardo Group“ akcininkas, likus vos kelioms dienoms iki teismo posėdžio dėl bankroto bylos iškėlimo savo sprendimu atšaukė save iš direktoriaus pareigų ir nauju direktoriumi paskyrė užsienietį, taip pat nepagrindžia sąmoningo siekio sumažinti turimą turtą, kad neliktų galimybių įvykdyti teismo sprendimą ar jos sumažėtų. Be to, ieškovė pati nurodė, kad atsakovas L. V. apskritai neturi jokio turto. Kitų aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovų nesąžiningą elgesį, ieškovė nenurodė. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustačius atsakovų siekio pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo pagal teismo sprendimo, nėra pagrindo spręsti ir apie grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turtui šioje byloje pritaikė nepagrįstai, apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsakovams buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir klausimą išsprendžia iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį, kuria atsakovams L. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Excargo“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovams L. V. ir R. B. netenkinti.
Nutartį išsiųsti Turto arešto akto tvarkytojui vykdyti.