Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.7; 1.2.14.6.2.2; 1.2.17.13.1; 1.2.17.13.2; 1.2.18.10.1.; 2.4.6.4.3.

2025 m. balandžio 29 d.

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. Š. (toliau – ir nuteistasis) gynėjo Dainiaus Dargevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo G. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 3 dalyje, 209 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 183 straipsnio 3 dalį – 180 MGL dydžio (9 000 Eur) bauda;

- pagal BK 209 straipsnio 1 dalį – 80 MGL dydžio (4 000 Eur) bauda;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 120 MGL dydžio (6 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdą, ir G. Š. paskirta subendrinta bausmė – 240 MGL dydžio (12 000 Eur) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. G. Š. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 12 d. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d., būdamas UAB „N“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) 37 straipsnio nuostatas užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisinį pagrindą tvarkyti įmonės turtą ir sudaryti sandorius, savo užimamų pareigų pagrindu disponuodamas piniginėmis lėšomis UAB „N“ banko sąskaitose ir būdamas UAB „N“ kasininku, pasisavino jam patikėtą didelės vertės UAB „N“ turtą: 2017 m. rugpjūčio 14 d. iš UAB „N“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Pramonės g. 6, Šiauliuose, išgrynino 800 Eur; 2017 m. gruodžio 18 d. jo nurodymu N. Š. iš UAB „N“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „Swedbank“, bankomate, esančiame Naujoji g. 48A, Alytuje, išgryninus 1 000 Eur, šios sumos – 1 800 Eur išgryninimo UAB „N“ apskaitoje neužregistravo bei šių pinigų UAB „N“ veikloje nepanaudojo, į UAB „N“ kasą ir banko sąskaitas negrąžino, tokiu būdu pasisavino UAB „N“ priklausantį turtą – pinigines lėšas – 1800 Eur;

laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. iš UAB „N“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „Swedbank“, ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „Citadele“, gavus 91 519,20 Eur avansų, iš UAB „N“ kasos gavus 12 260 Eur avansų, iš kurių 56 629,01 Eur panaudojo įmonės veikloje ir įnešė į UAB „N“ banko sąskaitas, o likusių – 47 150,19 Eur įmonės veikloje nepanaudojo, į UAB „N“ banko sąskaitas ir kasą negrąžino, tokiu būdu pasisavino UAB „N“ priklausantį turtą – pinigines lėšas 47 150,19 Eur;

ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 5 d., buhalterei D. J. (nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką) surašius kasos išlaidų orderius ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų išmokėjimo grynaisiais UAB „N“ darbuotojams: A. G. – 2 473,05 eurų, R. L. – 7 012,28 eurų, R. S. – 1 3051,3 eurų, R. D. – 7 268,58 eurų, E. G. – 2 297,16 eurų, V. T. – 482,05 eurų, V. P. – 1 207,93 eurų, V. Š. – 518,93 eurų, S. M. – 684,4 eurų, tai yra, iš viso: 36 430,68 eurų. G. Š. kasos išlaidų orderiuose ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose pasirašė ir pateikė įtraukimui į UAB „N“ apskaitą, tačiau šių kasos išlaidų orderiuose bei darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose nurodytų grynųjų pinigų sumų – iš viso 36 430,68 Eur nurodytiems darbuotojams iš UAB „N“ kasos neišmokėjo, į įmonės kasą ar banko sąskaitą negrąžino, tokiu būdu pasisavino UAB „N“ turtą – pinigines lėšas 36 430,68 Eur. Taip G. Š. pasisavino didelės vertės UAB „N“ priklausantį turtą – pinigines lėšas – iš viso 85 380,87 Eur.

2. Taip pat G. Š. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 12 d. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d., būdamas UAB „N“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, organizavo ir pats apgaulingai tvarkė šios bendrovės buhalterinę apskaitą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, ir 16 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 26 d., buhalterei D. J. surašius UAB „N“ kasos išlaidų orderius ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius darbo užmokesčio ir dienpinigių išmokėjimui UAB „N“ darbuotojams: A. G. – 2 473,05 eurų, R. L. – 7 012,28 eurų, R. S. – 1 3051,3 eurų, R. D. – 7 268,58 eurų, E. G. – 2 297,16 eurų, V. T. – 482,05 eurų, V. P. – 1 207,93 eurų, V. Š. – 518,93 eurų, S. M. – 684,4 eurų, – iš viso išmokėjo 36 430,68 eurų. G. Š. šių kasos išlaidų orderiuose bei darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose nurodytų grynųjų pinigų sumų – iš viso 36 430,68 Eur nurodytiems darbuotojams iš UAB „N“ kasos neišmokėjo, šiuos kasos išlaidų orderius pasirašė bei šiuos dokumentus pateikė UAB „N“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei, nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, įtraukimui į apskaitą, tokiu būdu UAB „N“ apskaitos dokumentais pagrįstos neįvykusios ūkinės operacijos – darbo užmokesčio bei dienpinigių 36 430,68 Eur sumos išmokėjimas bendrovės darbuotojams, šios neįvykusios ūkinės operacijos įregistruotos bendrovės buhalterinės apskaitos registruose (kasos knygose, didžiojoje knygoje), toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (G. Š.) laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. birželio 6 d. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Švedijoje neorganizavo įmonės vadovo įgaliojimų suteikimo dėl įmonės apskaitos organizavimo kitam asmeniui, o nuo 2018 m. liepos 12 d. UAB „N“ buhalterinę apskaitą tvarkyti pasamdžius buhalterę D. J., jis (G. Š.) neužtikrino buhalterinės apskaitos tęstinumo, neorganizavo buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo iš buhalterės V. M., dėl ko buhalterė D. J., neturėdama praėjusio laikotarpio duomenų, UAB „N“ apskaitos registruose registravo neteisingus duomenis, pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, ir 16 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, reikalavimus UAB „N” buhalterinės sąskaitos Nr. 2435 „Atskaitingi asmenys“ (G. Š.) 2017 metų „Sąskaitų aktyvumo ataskaitoje“ apskaitytos atskaitingo asmens G. Š. 186 677,97 Eur skolos įmonei 2017 m. gruodžio 31 d. datos pabaigai neapskaitė 2018 m. sausio 1 d. datos pradžiai bendrovės UAB „N“ buhalterinės sąskaitos Nr. 2435 „Atskaitingi asmenys“ (G. Š.) 2018 metų apyvartos žiniaraštyje, kuriame įregistravo atskaitingo asmens G. Š. 0,00 Eur skolą įmonei 2018 m. sausio 1 d. datos pradžiai, ir šios 186 677,97 Eur skolos įmonei 2017 m. gruodžio 31 d. datos pabaigai neapskaitė 2018 m. sausio 1 d. datos pradžiai įmonės suvestiniame apskaitos registre „Didžioji knyga“, kuriame įregistravo atskaitingų asmenų 0,00 Eur skolą įmonei 2018 m. sausio 1 d. datos pradžiai; pažeidžiant Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – Pelno mokesčio įstatymas) 25 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad skolos yra laikomos beviltiškomis, jeigu mokesčio mokėtojas negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolų sumos įtraukimo į mokesčio mokėtojo pajamas arba nuo skolų atsiradimo užfiksavimo mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose arba jeigu skolininkas yra miręs ar paskelbtas mirusiu arba likviduotas, arba bankrutavęs. Visais šiais atvejais mokesčio mokėtojas turi įrodyti skolos beviltiškumą ir pastangas šioms skoloms susigrąžinti.

Ikiteisminio tyrimo metu, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. jis (G. Š.) nurodė UAB „N“ buhalterei D. J. nurašyti UAB „N“ skolas, kuri neturėdama praėjusio laikotarpio UAB „N“ buhalterinės apskaitos duomenų ir vykdydama G. Š. nurodymus, surašė: 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „N“ buhalterinę pažymą Nr. 00007423 „Nežinomų skolų nurašymas“, kuria nurašytos 121 409,58 Eur kitos mokėtinos sumos (buhalterinė sąskaita Nr. 4486) ir šia 121 409,58 Eur suma padidino bendrovės sąnaudas (buhalterinė sąskaita Nr. 6117 „Abejotinų skolų sąnaudos“), 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „N“ buhalterinę pažymą Nr. 00007458 „Nežinomų skolų nurašymas“, kuria nurašytos 80 000 Eur kitos gautinos skolos (buhalterinė sąskaita Nr. 2434) ir šia 80 000 Eur suma padidintos bendrovės sąnaudos (buhalterinė sąskaita Nr. 6117 „Abejotinų skolų sąnaudos“), buhalterinėse pažymose nenurodant duomenų, kurių konkrečiai asmenų (konkrečių pirkėjų, bendrovės atskaitingų asmenų ar kt.) 201 409,58 Eur nurašyta į „Abejotinų skolų sąnaudas“, taip pat nesant jokių duomenų, kad bendrovė UAB „N” įrodė skolos susigrąžinimo beviltiškumą; ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d., nurodė UAB „N“ buhalterei D. J. nurašyti UAB „N“ skolas, kuri vykdydama nurodymus, surašė UAB „N“ 2019 m. gruodžio 31 d. buhalterinę pažymą Nr. 00007475 „Nežinomų skolų nurašymas“, kuria nurašytos 100 000 Eur kitos gautinos skolos (buhalterinė sąskaita Nr. 2434) ir šia 100 000 Eur suma padidintos bendrovės sąnaudos (buhalterinė sąskaita Nr. 6117 „Abejotinų skolų sąnaudos“), buhalterinėje pažymoje nėra duomenų, kurių konkrečiai asmenų (konkrečių pirkėjų, bendrovės atskaitingų asmenų ar kt.) 100 000 Eur nurašyta į „Abejotinų skolų sąnaudas“, nėra duomenų, kad bendrovė UAB „N” įrodė skolos susigrąžinimo beviltiškumą; pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 17 straipsnį, kuriame numatyta, kad „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“ neužtikrino, kad valstybės įmonei „Registrų centras“ pateikti balansai 2018 m. gruodžio 31 d. datai ir 2019 m. gruodžio 31 d. būtų sudaryti pagal buhalterinių sąskaitų registrų duomenis, nes valstybės įmonei „Registrų centras“ pateiktame balanse 2018 m. gruodžio 31 d. datai neįvertintas 201 410 Eur turto sumažėjimas ir neįvertintos 201 410 Eur sąnaudos ir valstybės įmonei „Registrų centras“ pateiktame balanse 2019 m. gruodžio 31 d. datai neįvertintas 309 586 Eur turto sumažėjimas ir neįvertintos 309 586 Eur sąnaudos, tai yra VĮ „Registrų centras“ pateikti UAB „N“ balansai 2018 m. gruodžio 31 d. datai ir 2019 m. gruodžio 31 d. sudaryti ne pagal buhalterinių sąskaitų registrų duomenis, dėl to UAB „N“ apskaitos informacija nėra tinkama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams kaip tai numatyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatose ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „N” turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d.; dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „N“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d.

3. Taip pat G. Š. nuteistas pagal BK 209 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) už tai, kad sąmoningai blogai valdydamas UAB „N“ nulėmė jos nusikalstamą bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, o būtent: laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 12 d. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d., būdamas UAB „N“ direktoriumi, pažeisdamas Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies nuostatas, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, priėmė sprendimus ir atliko veiksmus, kurie bendrovei ir kreditoriams buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi:

laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. iš UAB „N“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išgryninus 34 890 Eur, kurie UAB „N“ apskaitoje užregistruoti kaip G. Š. išduoti avansai, išgryninus 1 800 Eur, kurie UAB „N“ apskaitoje neužregistruoti bei iš UAB „N“ kasos gavus 1 2260 Eur avansu, šių lėšų – iš viso 4 8950,19 Eur įmonės veikloje nepanaudojo, į UAB „N“ banko sąskaitas ir kasą negrąžino;

laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2020 m. liepos 9 d. iš UAB „N“ kasos gavus 36 430,68 Eur darbuotojų A. G., R. L., R. S., R. D., K. Ž., E. G., V. T., V. P., V. Š., S. M. darbo užmokesčiui ir su juo susijusioms išmokoms mokėti, jis (G. Š.) imituodamas nurodytos sumos išmokėjimą darbuotojams pateikė pasirašytus kasos išlaidų orderius ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius įtraukimui į UAB „N“ apskaitą, tačiau šių kasos išlaidų orderiuose bei darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose nurodytų grynųjų pinigų sumų – iš viso 36 430,68 Eur nurodytiems darbuotojams iš UAB „N“ kasos neišmokėjo, į įmonės kasą ar banko sąskaitą negrąžino;

ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d., jis (G. Š.) nurodė UAB „N“ buhalterei D. J. nurašyti UAB „N“ skolas, kuri vykdydama G. Š. nurodymus, surašė:

2018 m. gruodžio 31 d. UAB „N“ buhalterinę pažymą Nr. 00007423 „Nežinomų skolų nurašymas“, kuria nurašytos 121 409,58 Eur kitos mokėtinos sumos (buhalterinė sąskaita Nr. 4486) ir šia 121 409,58 Eur suma padidino bendrovės sąnaudas (buhalterinė sąskaita Nr. 6117 „Abejotinų skolų sąnaudos“);

2018 m. gruodžio 31 d. UAB „N“ buhalterinę pažymą Nr. 00007458 „Nežinomų skolų nurašymas“, kuria nurašytos 80 000 Eur kitos gautinos skolos (buhalterinė sąskaita Nr. 2434), ir šia 80 000 Eur suma padidintos bendrovės sąnaudos (buhalterinė sąskaita Nr. 6117 „Abejotinų skolų sąnaudos“), buhalterinėse pažymose nenurodant duomenų, kurių konkrečiai asmenų (konkrečių pirkėjų, bendrovės atskaitingų asmenų ar kt.) 201 409,58 Eur nurašyta į „Abejotinų skolų sąnaudas“, taip pat nesant jokių duomenų, kad bendrovė UAB „N” įrodė skolos susigrąžinimo beviltiškumą;

ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d., nurodė UAB „N“ buhalterei D. J. nurašyti UAB „N“ skolas, kuri vykdydama nurodymus, surašė UAB „N“ 2019 m. gruodžio 31 d. buhalterinę pažymą Nr. 00007475 „Nežinomų skolų nurašymas“, kuria nurašytos 100 000 Eur kitos gautinos skolos (buhalterinė sąskaita Nr. 2434) ir šia 100 000 Eur suma padidintos bendrovės sąnaudos (buhalterinė sąskaita Nr. 6117 „Abejotinų skolų sąnaudos“), buhalterinėje pažymoje nenurodant duomenų, kurių konkrečiai asmenų (konkrečių pirkėjų, bendrovės atskaitingų asmenų ar kt.) 100 000 Eur nurašyta į „Abejotinų skolų sąnaudas“, nesant jokių duomenų, kad bendrovė UAB „N” įrodė skolos susigrąžinimo beviltiškumą.

Tokiais savo veiksmais G. Š. sąmoningai blogai valdydamas įmonę – pasisavindamas bendrovės apyvartines lėšas, organizuodamas nepagrįstą UAB „N“ gautinų sumų nurašymą į abejotinų skolų sąnaudas, kurios galėjo būti panaudotos pajamoms gauti, atsiskaityti su kreditoriais, padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui bei sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo, tokiais veiksmais jis nulėmė UAB „N“ bankrotą, pradėtą Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi bei padarė kreditoriams didelę žalą – 336 469,26 Eur, iš jų: K. V. – 37 626,05 Eur, VS – 4 766,05 Eur, UAB Ci – 379,18 Eur, UAB „S“ – 1 196,99 Eur, UAB „M“ – 1 355,51 Eur, Va – 5 991,82 Eur, UAB „Sp“ – 167 662,38 Eur, Antstolei Angelei Kvaraciejienei – 44,42 Eur, UAB „Au“ – 42 506,62 Eur, UAB „H“ – 7 782,28 Eur, UAB „Sa“ – 1 194,86 Eur, UAB „At“ – 122,87 Eur, UAB „D“ – 1 625,19 Eur, UAB „St“ – 236,30 Eur, UAB „C“ – 63 978,74 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistojo G. Š. gynėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 11 d. nuosprendį, kuriuo G. Š. pripažintas kaltu ir jį išteisinti.

4.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog įrodyta, kad G. Š. veiksmuose yra nusikalstamų veikų požymių. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto atliktų nusikalstamų veiksmų yra nepagrįstos, jos nulemtos teismo padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų vertinant įrodymus bei pagrindžiant nuosprendį ir neatitinka bylos aplinkybių. Apelianto kaltė yra grindžiama tik subjektyvaus pobūdžio įrodymų šaltiniais – netiesioginiais įrodymais, kurių pirmos instancijos teismas neįvertino taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad G. Š. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

4.2. Pažymi, kad liudytoja V. M. teismo posėdžio metu patvirtino, jog dėl nežinomų priežasčių negrąžino UAB „N“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Teismo posėdžio metu apklausta specialistė Akvilė Remeikienė patvirtino, jog tarp pateiktų dokumentų rado teisingus finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie sutapo su registrais. Dėl kurios priežasties jie laiku nebuvo pateikti VMI specialistei, nei V. M., nei kiti proceso dalyviai pasakyti negalėjo. Naujai buhalterei pradėjus tvarkyti UAB „N“ buhalteriją, teko ją vesti nuo pradžių ir būtent dėl objektyvių priežasčių VMI buvo pateikti ne visai tikrovę atitinkantys duomenys. Vėliau ikiteisminiam tyrimui išsireikalavus dokumentus, jie pilnai atitiko įmonės dokumentus. Teismo posėdžio metu apklausta specialistė nurodė, jog suradus dokumentus, finansinės operacijos atitiko duomenis, todėl negalima daryti išvados, jog G. Š. tiesiogine tyčia vedė apgaulingą buhalterinę apskaitą.

4.3. Nesutinka su teismo padaryta išvada, jog G. Š. patvirtino, jog darbo užmokestį mokėjo grynais pinigais, o tai pagrindžia apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. VMI specialistė teismo posėdžio metu nurodė, jog išvadą dėl netinkamo apskaitos vedimo grindė, jog „pagal tuos įformintus kasos išlaidų orderius piniginės lėšos darbuotojams nebuvo išmokėtos, tai būtent į tai ir atsirėmė ir pagal tai teikė išvadą. <...> ji rėmėsi tarnybiniu pranešimu, kurį surašė ir nurodė, jog šios lėšos yra neišmokėtos.“ Atkreipia dėmesį, jog didžioji dalis įmonės darbuotojų patvirtino, jog atlyginimai buvo išmokėti grynais pinigais, todėl teismo padaryta išvada yra teisinga ir paneigia ne tik kaltinimą, bet ir šios nusikalstamos veikos sudėtį. G. Š. piniginių įmonės lėšų nepasisavino, o jas išmokėjo darbuotojams.

4.4. Taip pat nurodo, kad nors VMI specialistė teigė, jog nurašytos abejotinos skolos ir neįmainoma nustatyti, kiek G. Š. paskolino įmonei, tačiau įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi yra nustatytas G. Š. kreditorinis reikalavimas UAB „N“ – t. y. 92 125,14 Eur.

4.5. Nurodo, jog G. Š. yra nuteistas nepagrįstai ir pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, nes teismo posėdžio metu UAB „N“ darbuotojai (išskyrus serviso darbuotoją) pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir prisiminė, jog yra gavę grynųjų pinigų iš G. Š.. Šiuos duomenis patvirtino ne tik patys liudytojai, bet ir „Western Union“ pavedimai. Be to, darbuotojai nesikreipė į darbo ginčų komisiją bei nereiškė G. Š. ar UAB „N“ pretenzijų dėl neva neišmokėto atlyginimo.

4.6. Taip pat nurodo, kad teismas nuosprendyje neįrodė, jog kita pasisavinta pinigų dalis buvo realiai nepanaudota UAB „N“ įmonės veikloje. Laikant, kad G. Š. pasisavino šiuos pinigus, jie turėtų būti įskaityti į G. Š. paskolintus pinigus UAB „N“. Šiuos duomenis patvirtina Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi patvirtinti patikslinti likviduojamos dėl bankroto UAB „N“ kreditorių finansiniai reikalavimai: K. V. – 37 626,05 Eur; G. Š. – 92 125,14 Eur; UAB „K“ – 9 647,13 Eur. Ši teismo nutartis įsiteisėjusi ir įgijusi prejudicinę galią. Teismo posėdžio metu apklausta VMI specialistė patvirtino, jog į šias skolas neatsižvelgė ir šio skolų įskaitymo neatliko. Vadinasi, vadovavosi prielaida, jog G. Š. šiuos minėtus pinigus pasisavino.

4.7. Be to, advokatas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad G. Š. sistemingai išiminėjo grynus pinigus iš bendrovės sąskaitų ir tyčia privedė bendrovę prie bankroto. Įsiteisėjusia nutartimi objektyviai nustatyta, jog G. Š. dukra K. V. įmonei paskolino 37 626,05 Eur., G. Š. paskolino 92 125,14 Eur, o kita G. Š. įmonė UAB „K“ paskolino 9 647,13 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, jog G. Š., priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, siekė išsaugoti įmonę ir išnaudojo visas įmanomas galimybes ją išsaugoti. G. Š. atžvilgiu negali būti nustatytas per didelis išlaidumas, sąmoningas blogas įmonės valdymas ar piktybinis sutarčių nevykdymas, nes G. Š. dukra kreditoriams buvo įkeitusi žemės sklypus, o G. Š. pagrindiniams kreditoriams mokėjo virš 500 000 Eur.

4.8. Be to, pažymi, jog 2022 m. gruodžio 30 d. specialisto išvados 22 lape nurodoma, jog pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – Juridinių asmenų nemokumo įstatymas) 2 straipsnio 7 dalies nuostatas 2020 m. liepos 31 d. datai UAB „N” buvo nemoki. Bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, todėl pirmos instancijos teismas negalėjo daryti išvados, jog G. Š. sąmoningai tyčia siekė tyčinio bankroto.

5. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo G. Š. gynėjo Dainiaus Dargevičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Iš nuteistojo G. Š. gynėjo apeliacinio skundo nustatyta, kad jis ginčija G. Š. nuteisimą pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, 209 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį bei prašo priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo tirtus įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, 209 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų veikų sudėčių buvimo nuteistojo veiksmuose pagrįstos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė nuteistajam G. Š. tinkamą bausmę. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad G. Š. iš bendrovės kasos nurodytiems darbuotojams neišmokėjo bei pasisavino ne 36 430,68 Eur, o 19 165,17 Eur sumą, bei iš viso pasisavino ne 85 380,87 Eur, o 68 115,36 Eur sumą, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, perkvalifikavęs nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), numatantį atsakomybę už labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimą, kaltinime, kurio aplinkybes pripažino įrodytomis, nurodė, kad G. Š. pasisavino didelės vertės svetimą turtą. Taip pat bendrindamas G. Š. paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdą, tačiau nepagrįstai nurodė, jog bendrindamas bausmes vadovaujasi tik BK nuostatomis, numatančiomis bendras bausmių bendrinimo taisykles bei nuostatomis, numatančiomis bausmių apėmimą. Atsižvelgiant į tai, ši nuosprendžio dalis taip pat patikslinama.

Dėl įrodymų vertinimo

8. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl G. Š. atliktų nusikalstamų veiksmų yra nepagrįstos, jos nulemtos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų vertinant įrodymus bei pagrindžiant nuosprendį ir neatitinka bylos aplinkybių. Apelianto kaltė yra grindžiama tik subjektyvaus pobūdžio įrodymų šaltiniais – netiesioginiais įrodymais, kurių pirmos instancijos teismas neįvertino taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos.

9. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taisyklės, pagal kurias teismai nusprendžia, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1 – 4 dalyse. Duomenys, iki juos pripažįstant įrodymais, yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant proceso veiksmus ir tik tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

10. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-270-628/2020). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės.

11. Atsakydamas į gynėjo argumentą teismas atkreipia dėmesį, kad BPK nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logine grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-719/2018).

12. Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio formą ir turinį aptartų BPK reikalavimų kontekste, matyti, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų reikalavimų, teisiamajame posėdyje ištyrė byloje surinktus įrodymus dėl G. Š. padarytų nusikalstamų veikų, ir juos išdėstė nuosprendyje bei jais pagrindė savo išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, vertindamas tiek nuteistojo gynybinę poziciją, tiek byloje surinktus įrodymus, įrodymų vertinimo reikalavimų nepažeidė, teismas išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymų visuma. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 3 dalyje

13. Pagal BK 183 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

14. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise, taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-499/2012, Nr. 2K-148/2013, Nr. 2K-138/2014, Nr. 2K-65-303/2023, Nr. 2K-136-489/2023). Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Turto pasisavinimo subjektas – specialusis, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams.

15. Narinėjamu atveju G. Š. pripažintas kaltu, padarius šią nusikalstamą veiką, dėl to, kad pasisavino jam patikėtą svetimą – UAB „N“ priklausantį didelės vertės turtą: 1) 2017 m. rugpjūčio 14 d. iš UAB „N“ banko sąskaitos išgrynino 800 Eur, 2017 m. gruodžio 18 d. jo nurodymu N. Š. iš UAB „N“ banko sąskaitos išgryninus 1 000 Eur, šios sumos – 1800 Eur išgryninimo UAB „N“ apskaitoje neužregistravo, bei šių pinigų UAB „N“ veikloje nepanaudojo, į UAB „N“ kasą ir banko sąskaitas negrąžino; 2) laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. iš UAB „N“ banko sąskaitų gavus 91 519,20 Eur avansų, iš UAB „N“ kasos gavus 12 260 Eur avansų, iš kurių 47 150,19 Eur įmonės veikloje nepanaudojo, į UAB „N“ banko sąskaitas ir kasą negrąžino; 3) surašius kasos išlaidų orderius ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius, dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų išmokėjimo grynaisiais UAB „N“ darbuotojams: A. G. – 2 473,05 eurų, R. L. – 7 012,28 eurų, R. S. – 13 051,3 eurų, R. D. – 7 268,58 eurų, E. G. – 2 297,16 eurų, V. T. – 482,05 eurų, V. P. – 1 207,93 eurų, V. Š. – 518,93 eurų, S. M. – 684,4 eurų, tai yra, iš viso: 36 430,68 eurų, G. Š. kasos išlaidų orderiuose ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose pasirašė ir pateikė įtraukimui į UAB „N“ apskaitą, tačiau šių kasos išlaidų orderiuose bei darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose nurodytų grynųjų pinigų sumų nurodytiems darbuotojams iš UAB „N“ kasos neišmokėjo, į įmonės kasą ar banko sąskaitą negrąžino.

16. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme G. Š. kaltės padarius šią nusikalstamą veiką nepripažino. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurodė, kad pinigai buvo išgryninami iš banko sąskaitų darbuotojų atlyginimams mokėti. Grynaisiais pinigais buvo mokami tiek atlyginimai, tiek dienpinigiai. Kiekvieną kartą išmokėdamas atlyginimą jis pateikdavo darbuotojui pasirašyti atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje ir kasos išlaidų orderyje. Juos jam pateikdavo buhalterė. Jis stengdavosi, kad vairuotojai visuomet pasirašytų minėtus dokumentus, tačiau galėjo pasitaikyti atvejų, kai vairuotojai nepasirašydavo, nors atlyginimas būdavo išmokėtas (taip atsitikdavo dėl to, kad dalis darbuotojų buvo užsieniečiai). Taip pat pinigai iš banko sąskaitų buvo išgryninami detalėms pirkti, apmokėti už remontą, kitas prekes. Už nupirktas prekes gautus čekius, sąskaitas, kvitus jis pateikdavo buhalterei įtraukimui į apskaitą, tačiau jis neatsimena, ar juos pateikdavo visais atvejais. Tais atvejais, kai pinigų likdavo, jis pinigus įnešdavo į įmonės banko sąskaitą ar grynųjų pinigų kasą. Įmonės grynųjų pinigų kasa visuomet buvo jo žinioje. G. Š. nurodė, kad visi kaltinime nurodyti pinigai buvo panaudoti įmonės veikloje. Jis negalėjo paaiškinti, dėl ko galėjo susidaryti tokia suma, kurios nepagrindžia dokumentai (t. 8, b. l. 15-16). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis nurodė, kad kaltinime nurodytus 1 000 Eur išgrynino jo buvusi žmona N. Š., ji pasakė tyrėjai, kad panaudojo juos įmonės reikmėms, pirko detales, ji neatsimena, kurias detales pirko, bet yra sąskaitos. 800 Eur išgrynino vadybininkas Šiauliuose, kuris gyveno Radviliškyje. Visi kiti pinigai, kurie buvo išimti, panaudoti atlyginimų išmokėjimui arba detalių pirkimams. Be to, vairuotojai gavo kaltinime nurodytus pinigus, yra orderiai, kurie tai patvirtina, juose yra vairuotojų parašai. Jeigu vairuotojai būtų negavę šių pinigų, toks didelis kiekis darbuotojų būtų kreipęsi į tarnybas ir būtų ieškoję savo pinigų. 36 430,68 Eur buvo sumokėti darbuotojams, jis šių pinigų neėmė. Daugelis vairuotojų patvirtino, kad buvo sumokama daug grynaisiais pinigais. Mokėdavo be dokumentų, buvo pinigai, kurie buvo neapskaityti. Tais laikais buvo galima mokėti atlyginimus grynaisiais pinigais, tik nuo 2023 metų reikia mokėti tik pavedimais. Dėl to, kad buhalterė neapskaitydavo dienpinigių, kalta ji. Jis neigia, kad yra skolingas įmonei 85 380 Eur, jis šių pinigų neėmė (t. 9, b. l. 26-33).

17. Visgi, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog G. Š. padarė BK 183 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

18. Pirmiausia, teisėjų kolegija sprendžia, kad įrodyta, jog G. Š. pasisavino 2017 m. rugpjūčio 14 d. iš UAB „N“ banko sąskaitos išgrynintus 800 Eur ir 2017 m. gruodžio 18 d. jo nurodymu N. Š. iš UAB „N“ banko sąskaitos išgrynintus 1 000 Eur, taip pat pasisavino iš UAB „N“ kasos bei banko sąskaitų dalį gautų avansų – t. y. 47 150,19 Eur. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą.

19. Kaip minėta, G. Š. nurodė, kad 1 000 Eur išgrynino jo buvusi žmona, o 800 Eur – vadybininkas Šiauliuose, kuris gyveno Radviliškyje (t. 9, b. l. 26-33). Nors N. Š. nebuvo apklausta dėl ligos, tačiau 2023 m. balandžio 6 d. Alytaus apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. S. tarnybiniame pranešime „Dėl N. Š. apklausos“ nurodoma, jog su N. Š. susisiekus telefonu, ji paaiškino, kad gali būti, kad 2017 m. ji iš UAB „N“ sąskaitos išgrynino 1 000 Eur, šių aplinkybių tiksliai nepamena, tačiau šiuos pinigus panaudoti galėjo tik UAB „N“ reikmėms, savo reikmėms įmonės lėšų nenaudojo, nes jų ir taip trūko įmonėms skoloms dengti (5 t. b. l. 44). Vadovaujantis bylos medžiaga, vadybininkas, kuris, nuteistojo teigimu, išgrynino 800 Eur iš įmonės banko sąskaitos, baudžiamojo proceso metu apklaustas nebuvo, nuteistasis neįvardijo, koks konkrečiai vadybininkas šiuos pinigus išgrynino.

20. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog už disponavimą bendrovės piniginės lėšomis buvo atsakingas G. Š. – liudytoja D. J. nurodė, kad įmonėje už grynus pinigus buvo atsakingas vadovas, be to, ji nežino, ar G. Š. kažkam perduodavo įmonės banko korteles (t. 8, b. l. 98-101); liudytoja V. M. nurodė, kad ji nežino, ar G. Š. įmonės banko kortelę perduodavo kitiems asmenims, tačiau jis su įmonės pinigais elgdavosi kaip su savais. Liudytoja nurodė, kad pavedimus iš įmonės sąskaitų, taip pat ir atlyginimams, visuomet atlikdavo pats G. Š.. Kai jis atliko laisvės atėmimo bausmę, jo vardu, tai yra su G. Š. prisijungimais, pavedimus atlikdavo N. Š. ir K. V. (t. 8, b. l. 101-105). Specialistų išvadose nurodoma, jog UAB „N“ buhalterinės apskaitos dokumentuose – kasos išlaidų orderiuose nurodytas kasininkas – G. Š. (t. 6, b. l. 7-46, 82-113). Be to, ir nuteistasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad įmonės grynųjų pinigų kasa visuomet buvo jo žinioje (t. 8, b. l. 15-16).

21. Todėl, įvertinus nustatytas aplinkybes – t. y. tai, jog už disponavimą bendrovės piniginės lėšomis buvo atsakingas G. Š., tai, jog N. Š. nurodė, kad visas operacijas ji atliko G. Š. nurodymu, kadangi pati neturėjo pakankamai žinių apie įmonės valdymą, teisėjų kolegija sprendžia, jog G. Š., būdamas bendrovės vadovu, vienintelis turėjo teisėtą pagrindą disponuoti bendrovės piniginėmis lėšomis bei nurodė N. Š., taip pat, tikint G. Š. versija – ir bendrovės vadybininkui, išgryninti bendrovės pinigines lėšas (1 000 Eur ir 800 Eur), be to, būtent G. Š. iš įmonės kasos bei banko sąskaitų gavo avansus – t. y. 47 150,19 Eur pinigines lėšas.

22. 2022 m. gegužės 13 d. ir 2022 m. gruodžio 30 d. specialistų išvadose nurodoma, kad pagal bendrovės UAB „N“ buhalterinės sąskaitos Nr. 2435 „Atskaitingi asmenys“ (G. Š.) 2017 m. „Sąskaitų aktyvumo ataskaitą“ neįregistruoti 1 800 Eur. Pagal bendrovės UAB „N“ suvestinį apskaitos registrą, 2017 metų „Bandomąjį balansą“ 2017 metais bendrovėje nebuvo daugiau atskaitingų asmenų ir iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“ 2017 metais išimta 1 800 Eur suma grynais pinigais neužpajamuota bendrovės kasoje (t. 6, b. l. 7-46, 82-113).

23. Be to, 2022 m. gegužės 13 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad 2017 metais išimtos 93 319,20 Eur grynais pinigais dalis, 91 519,20 Eur apskaityta bendrovės UAB „N“ 2017 m. „Sąskaitų aktyvumo ataskaitoje“ kaip išduoti avansai atskaitingam asmeniui – G. Š.. Šioje specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad pagal bendrovės UAB „N“ buhalterinės sąskaitos Nr. 2435 „Atskaitingi asmenys“ (G. Š.) 2017 metų „Sąskaitų aktyvumo ataskaitą“ ir pagal sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“ ir Nr. (duomenys neskelbtini) Citadele banke išrašus 2017 metais atskaitingas asmuo G. Š. panaudojo 56 629,01 Eur (įnešta į sąskaitas bankuose, 25 439 Eur + 9 000 Eur, sumokėjimas gavėjui A. P. + 7 577,35 Eur sumokėjimas gavėjui UAB „A“ + 5 580,52 Eur sumokėjimas gavėjui UAB „Ne“ + 9 032,14 Eur sumokėjimui įvairiems gavėjams) sumą. Tai yra, bendrovėje „N“ nepagrįstos apskaitos dokumentais 2017 metais 47 150,19 Eur (išimta iš sąskaitų bankuose, 91 519,20 Eur + 12 260 Eur, įformintas išdavimas iš įmonės kasos – 56 629,01 Eur, panaudota) grynųjų pinigų panaudojimo ūkinės operacijos ir šios ūkinės operacijos neįregistruotos įmonės apskaitos registruose (t. 6, b. l. 7-46).

24. Nors nuteistasis teigė, jog viskas pinigines lėšas, kurias gavo, panaudojo įmonės reikmėms, tačiau nuteistasis nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių šiuos jo teiginius. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad vien tai, jog kaltininkas nurodo, kad bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms, to nepagrįsdamas konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą jo padarytoje veikoje. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį, įrodymai gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Taigi, vien tik kaltininko aiškinimas apie tai, neva jis apskritai jokių lėšų nepasisavino, arba deklaratyvūs teiginiai apie tariamai tinkamą lėšų ir turto panaudojimą, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, kaltinimo nepaneigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, Nr. 2K-163/2009, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-150-628/2018, Nr. 2K-322-1073/2019, Nr. 2K-59-1073/2024). Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog byloje nėra dokumentų, pagrindžiančių įmonės piniginių lėšų, kuriomis disponuoti turėjo teisę tik nuteistasis, panaudojimą įmonės reikmėms, kartu su įmonės buhalterės V. M. parodymais, jog G. Š. su įmonės pinigais elgdavosi kaip su savais, jog ji kiekvieną mėnesį vesdavo įmonės apskaitą bei nuolatos trūkdavo įmonės dokumentų, pagrindžiančių tam tikras operacijas, G. Š. tai žinojo, žadėdavo jai, jog dokumentus pateiks, tačiau taip ir nepateikė, sprendžia, jog šias lėšas G. Š. panaudojo ne įmonės reikmėms, t. y. jas pasisavino.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau išdėstyti duomenys patvirtina, kad G. Š., eidamas UAB „N“ direktoriaus pareigas, žinojo ir suprato, jog yra atsakingas už lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms. Neabejotina, kad taip pasielgęs su jam patikėtu UAB „N“ turtu – t. y. gavęs savo žinioje UAB „N“ grynuosius pinigus – 34 890,19 Eur, išgrynintus iš UAB „N“ sąskaitų bankuose; 12 260 Eur, išduotus iš UAB „N“ avanso grynaisiais pinigais; 1 800 Eur, kuriuos jis bei jo paliepimu kiti asmenys išgrynino iš UAB „N“ banko sąskaitos, bei nepateikdamas duomenų apie pinigų panaudojimą, negrąžindamas į bendrovės kasą, neįnešdamas į bendrovės banko sąskaitą, jis suvokė, jog tokiu būdu svetimą turtą paverčia savu, numatė, kad UAB „N“ bus padaryta turtinė žala, to siekė ir norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kartu pažymėtina, kad nustačius, jog žinioje esantis turtas pasisavintas, nereikalaujama nustatyti konkrečių pasisavinto turto panaudojimo, kaltininko ar kito asmens praturtėjimo aplinkybių. Pasisavinimas pagal BK 183 straipsnį laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti arba pasisavinama turtinė teisė, suteikianti kaltininkui galimybę gauti svetimą turtą arba turtinę naudą tuoj pat arba ateityje, elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu.

26. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje įrodyta, jog nuteistasis pasisavino ir dalį kaltinime nurodytų darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose nurodytų grynųjų pinigų.

27. Pirmiausia, nustatyta, kad G. Š. parodymai dėl to, ar išmokėdamas grynuosius pinigus darbuotojams, jis duodavo pasirašyti dokumentus, buvo nenuoseklūs. Nuteistasis, apklausiamas teisme, nurodė, kad būdavo atliekamos grynųjų pinigų operacijos su darbuotojais, jie pasirašinėdavo pinigų priėmimo aktus, kasos išlaidų orderius. Pasirašymai vykdavo įvairiai – ir garaže, ir degalinėje, ir servise. Būdavo, kad jis sumokėdavo jiems pinigus grynais naktį ar vėlai vakare, o vėliau jis atveždavo dokumentus ir darbuotojai pasirašydavo vėliau, jis surinkdavo parašus. Paaiškino, kad dokumentai negali būti „neįforminti, jie įforminti“. Tačiau tos pačios apklausos metu nuteistasis taip pat nurodė, kad jis mokėdavo grynuosius pinigus ir be dokumentų, buvo pinigų, kurie neapskaityti. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks G. Š. parodymų nenuoseklumas bei jų neatitikimas objektyviems byloje esantiems duomenimis, kuriuos teisėjų kolegija aptars toliau šioje nutartyje, pagrįstai leidžia abejoti jų patikimumu.

28. Be to, nors nuteistasis teigė, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, jo buvusi žmona sumokėdavo darbuotojams pinigus, paimdavo iš jų parašus bei atveždavo jam orderius, kuriuose jis pasirašydavo, nes pinigai būdavo išmokami (t. 9, b. l. 26-33), tačiau šiuos nuteistojo parodymus – t. y. jog kasos išlaidų orderiai būdavo išrašomi iš karto sumokant pinigus, paneigia buhalterės D. J. parodymai, kuri nurodė, jog UAB „N“ direktorius jai davė sąrašą darbuotojų, kuriems buvo išmokėjęs atlyginimus grynaisiais pinigais iki jos darbo UAB „N“ pradžios, t. y. nuo 2018 m. sausio iki 2018 m. liepos mėn. (taigi, ir už laikotarpį, kai jis buvo laisvės atėmimo vietos įstaigoje). Be to, šią išvadą patvirtina ir liudytojos V. M. parodymai, kuri apklausiama teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog kol ji tvarkė apskaitą (t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 11 d.), atlyginimai UAB „N“ darbuotojams buvo mokami tik bankiniais pavedimais – taigi, kasos išlaidų orderių dėl grynųjų pinigų išmokėjimo ji neišrašydavo.

29. 2022 m. gruodžio 30 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad bendrovėje „N“ apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) pagrįstos neįvykusios ūkinės operacijos – darbo užmokesčio bei dienpinigių 36 430,68 Eur sumos išmokėjimas bendrovės darbuotojams, šios neįvykusios ūkinės operacijos įregistruotos bendrovės buhalterinės apskaitos registruose (kasos knygose, didžiojoje knygoje) (t. 6, b. l. 82-113). Specialistė A. Remeikienė teisme paaiškino, kad ji darydama šią išvadą, rėmėsi tarnybiniu pranešimu, kurį surašė tyrėja, ir nurodė, kad šios piniginės lėšos yra neišmokėtos (t. 9, b. l. 37-40).

30. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad apklausti liudytojai patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jiems buvo parodyti išlaidų orderiai, kuriuose buvo ne jų parašai, ir išlaidų orderiuose nurodytų pinigų nėra gavę, tačiau ši teismo išvada nėra teisinga, kadangi tik dalis liudytojų patvirtino, kad šių pinigų nėra gavę. G. Š. buvo kaltinamas bei nuteistas, kad buhalterei D. J. surašius kasos išlaidų orderius ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų išmokėjimo grynaisiais UAB „N“ darbuotojams šių išmokų: A. G. – 2 473,05 Eur, R. L. – 7 012,28 Eur, R. S. – 13 051,3 Eur, R. D. – 7 268,58 Eur, E. G. – 2 297,16 Eur, V. T. – 482,05 Eur, V. P. – 1 207,93 Eur, V. Š. – 518,93 Eur, S. M. – 684,4 Eur, nesumokėjo.

31. Liudytojas A. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jam darbo užmokestis buvo mokamas tik pavedimais. Jis nepamena, kad būtų kada nors gavęs atlyginimą ar kokį nors kitą atlygį grynaisiais pinigais, nepamena, kad būtų pasirašęs už pinigų gavimą. Jis negalėjo patvirtinti ar paneigti, ar dokumentuose yra jo parašai (t. 4, b. l. 158). Apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu jis nurodė, kad atlyginimą gaudavo pavedimu į banko sąskaitą. Jis nepamena, ar jam reikėjo pasirašyti už grynųjų pinigų gavimą, gal ir teko. Jis atsimena, kad kažkokius dokumentus pasirašinėjo, todėl galbūt ir galėjo gauti grynųjų pinigų. Paaiškino, kad jis sunkiai atpažintų, jei parašas yra ne jo. Tačiau liudytojas patvirtino, kad kai G. Š. buvo sulaikytas, jis tikrai negalėjo gauti grynųjų pinigų iš G. Š., tuo metu pinigus mokėjo įmonė, pervedant į banko sąskaitą (juos pervesdavo arba G. Š. žmona, arba dukra). Liudytojas nurodė, kad buvo neaiškumų, bet jie su G. Š. šiuo metu yra viską išsprendę taikiai, G. Š. visiškai atsiskaitė (t. 8, b. l. 111-112). Liudytojas R. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad atlyginimą jis gaudavo tik pavedimais, grynais pinigais nėra gavęs. Parodytuose orderiuose yra ne jo parašas (t. 4, b. l. 123-124). Teisminio bylos nagrinėjimo metu jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad jam atlyginimas buvo mokamas į banko sąskaitą. G. Š. jam nėra davęs grynųjų pinigų, jis niekada nėra gavęs pinigų pavedimu per „Western Union“. Jis nepasirašinėjo ant jokių grynųjų pinigų priėmimo dokumentų. Jis patvirtino, kad ant pateiktų dokumentų yra ne jo parašas (t. 8, b. l. 147). Liudytojas V. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jis atlyginimą gaudavo tik pavedimais, grynaisiais pinigais jam niekada nemokėjo. Jis patvirtino, kad parodytuose orderiuose – ne jo parašai, jis nėra gavęs šiuose dokumentuose nurodytų pinigų (t. 5, b. l. 2-3). Apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu jis nurodė, kad jam sunku pasakyti, ar parodytame orderyje yra jo parašas, galbūt ir jo, jei jam greitai pateikė pasirašyti šį dokumentą, jis pasirašė ir viskas. Tačiau liudytojas patvirtino, kad pinigų negavo (t. 8, b. l. 119-120). Liudytojas V. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jis atlyginimą gaudavo tik pavedimais, grynaisiais pinigais nėra gavęs, jis nėra pasirašinėjęs dokumentų, orderiuose – ne jo parašas (t. 4, b. l. 196-197). Apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu jis nurodė, kad atlyginimas jam visą laiką buvo mokamas į jo sąskaitą banke. Jam buvo parodytas kasos išlaidų orderis, tačiau jame buvo ne jo parašas. Jis šių pinigų negavo. Jis vieną kartą iš G. Š. buvo gavęs 300 Švedijos kronų grynais smulkioms išlaidoms, tačiau jam parodytas kvitas negali būti pagrindžiantis šias smulkias išlaidas, nes kvite išlaidų suma buvo virš 500 Eur, o 300 Švedijos kronų yra ženkliai mažesnė suma (t. 9, b. l. 3). Liudytojas S. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad nei karto nėra gavęs algos, nes nėra dirbęs šioje įmonėje – jis buvo įdarbintas, bet realiai nedirbo. Parodytame orderyje yra ne jo parašas, jame nurodytos sumos jis negavo (t. 5, b. l. 11). Liudytojas R. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jis atlyginimą gaudavo tik pavedimais. Parodytuose orderiuose yra ne jo parašai, jis nėra gavęs grynųjų pinigų (t. 4, b. l. 120).

32. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos liudytojų parodymus, jog kaltinime nurodytų pinigų sumų jie nėra gavę, visumoje neturi pagrindo abejoti jų patikimu, todėl sprendžia, kad šie liudytojų parodymai patvirtina, jog G. Š., surašius kasos išlaidų orderius ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų išmokėjimo grynaisiais pinigais šiems UAB „N“ darbuotojams, nurodytų grynųjų pinigų sumų nurodytiems darbuotojams iš UAB „N“ kasos neišmokėjo. Be to, nors liudytojas A. G. nurodė, jog galbūt ir galėjo gauti grynųjų pinigų iš G. Š., tačiau liudytojas patvirtino, kad kai G. Š. buvo sulaikytas, jis tikrai negalėjo gauti grynųjų pinigų, taip pat nurodė, jog tuo laikotarpiu su juo būdavo atsiskaitoma bankiniais pavedimais, kuriuos atlikdavo G. Š. žmona arba dukra. Įvertinus tai, jog kaltinime nurodyti kasos išlaidų orderiai, kuriais A. G. turėjo būti išmokėti dienpinigiai ir darbo užmokestis ir galutinis atsiskaitymas, yra išduoti 2018 m. vasario 7 d. data, o G. Š. laisvės atėmimo bausmę Švedijoje atliko laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. birželio 6 d., taip pat vertinant paties G. Š., buhalterės D. J. parodymus, jog pinigai, nurodomi kasos išlaidų orderiuose, būdavo mokami juose nurodytu metu (tik, buhalterės teigimu, kasos išlaidų orderiai buvo sudaryti atgaline data, jai jau pradėjus dirbti įmonėje), neturi pagrindo abejoti liudytojo A. G. parodymais, jog jis minėtų piniginių lėšų negavo. Šios išvados nekeičia ir liudytojo parodymai, jog tarp jo ir G. Š. buvo neaiškumų, bet jie viską išsprendė taikiai bei galiausiai G. Š. visiškai atsiskaitė, kadangi vadovaujantis teismų praktika, turto grąžinimo veiksmai (šiuo atveju – jų išmokėjimas pagal į buhalterinę apskaitą pateiktus duomenis nurodytam asmeniui), nešalina asmens baudžiamosios atsakomybės, o liudytojas, nurodydamas, jog dėl pinigų išmokėjimo buvo kilę ginčų, taip tik patvirtino, jog G. Š. šių pinigų pagal kasos išlaidų orderį laiku neišmokėjo ir tik vėliau (G. Š. jau pasisavinus minėtus pinigus) jie susitarė dėl taikaus atsiskaitymo.

33. Todėl, įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas G. Š. sumanymas disponuoti paminėtu bendrovės turtu – 19 165,17 Eur (2 473,05 Eur (kuriuos turėjo išmokėti A. G.) + 7 012,28 Eur (kuriuos turėjo išmokėti R. L.) + 7 268,58 Eur (kuriuos turėjo išmokėti R. D.) + 1 207,93 Eur (kuriuos turėjo išmokėti V. P.) + 518,93 Eur (kuriuos turėjo išmokėti V. Š.) + 684,4 Eur (kuriuos turėjo išmokėti S. M.)) UAB „N“ naudai (interesais). Nors G. Š. teigė, jog šias lėšas išmokėjo darbuotojams, tačiau šiuos jo parodymus paneigia minėtų darbuotojų nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys parodymai. G. Š. jokių dokumentų, pagrindžiančių minėtų lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms, nepateikė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiau išdėstyti duomenys patvirtina, kad G. Š., eidamas UAB „N“ direktoriaus pareigas, žinojo ir suprato, jog yra atsakingas už lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms – t. y. nurodydamas buhalterei D. J. (nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką), surašyti kasos išlaidų orderius ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius, suvokė, jog juose nurodytas grynųjų pinigų sumas privalo išmokėti nurodytiems UAB „N“ darbuotojams, tačiau to nepadarė – minėtų lėšų darbuotojams nesumokėjo bei nepateikė duomenų apie jų panaudojimą, negrąžino jų į bendrovės kasą, neįnešė į bendrovės banko sąskaitą, jis suvokė, jog tokiu būdu svetimą turtą paverčia savu, numatė, kad UAB „N“ bus padaryta turtinė žala, to siekė ir norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

34. Nuteistojo bei jo gynėjo teiginiai, kad tuo atveju, jeigu darbuotojams būtų neišmokėti atlyginimai, jie kreiptųsi į darbo ginčų komisiją, reikštų G. Š. ar UAB „N“ pretenzijas, o šiuo atveju to nedarė, yra deklaratyvūs ir nepaneigia teismo padarytos išvados.

35. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog G. Š. pasisavino pinigines lėšas, kurias turėjo išmokėti kitiems kaltinime nurodytiems UAB „N“ darbuotojams. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs kitų liudytojų, kurie apklausiami pirmosios instancijos teisme nurodė kitokias aplinkybes – t. y. jog kaltinime nurodytą darbo užmokestį G. Š. jiems išmokėjo. Liudytojas R. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad daugiausia pinigų jis gavo grynais, bet būdavo ir pavedimais. Kasos išlaidų orderiuose nurodytų sumų nurodytu laikotarpiu tikrai negavo, tai ne jo parašai (t. 4, b. l. 112-113). Apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu jis nurodė, kad jis tiksliai nežino, ar tai jo parašai, ar ne. Jis visų pinigų iš karto negavo, bet po to pinigus gavo per kelis kartus. Jis kartais pasirašydavo orderiuose, kad pinigus gavo, kartais – ne. Jei būdavo ofise – pasirašydavo, o jei ne – tai pinigus jam duodavo degalinėje. Ant orderio būdavo nurodomos mažesnės pinigų sumos, nei jis gaudavo iš tikrųjų (t. 9, b. l. 21-22). Liudytojas E. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad užmokestį gaudavo ir pavedimais, ir grynais, tačiau kaltinime nurodytų pinigų sumų jis nėra gavęs, ten ne jo parašai (t. 4, b. l. 165-166). Apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu jis nurodė, kad darbo užmokestis jam buvo mokamas ir pavedimais, ir grynais. Kai gaudavo grynus pinigus, jis kartais pasirašydavo, kartais ne, nes būdavo išvykęs. Pinigus jis gaudavo visą laiką. Gal G. Š. prašė jo atvažiuoti pasirašyti, jis negalėjo nuvažiuoti, gal todėl G. Š. pasirašė vietoje jo. Parodytuose orderiuose yra ne jo parašas, tačiau pinigus jis yra gavęs, G. Š. jam nėra skolingas. Paaiškino, jog tyrėjas galimai ne taip suprato, nes jis jam sakė, kad G. Š. yra su juo atsiskaitęs (t. 8, b. l. 118-119). Liudytojas V. T., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad darbo užmokestis jam buvo mokamas pavedimais, galbūt kelis kartus gavo grynais. Dalyje orderių jo parašas, dalyje – ne. Kaltinime nurodytuose orderiuose yra ne jo parašai (t. 4, b. l. 126-127). Apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu šis liudytojas jau nurodė, kad G. Š. yra su juo atsiskaitęs visiškai. Jis neprieštaravo, kad direktorius už jį pasirašytų dokumentus bei juos pateiktų buhalterijai, kadangi jis visiškai atsiskaitęs. Nors parašai orderiuose ne jo, bet pinigus, nurodytus orderiuose, jis gavo (t. 8, b. l. 147-148). Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos liudytojų parodymus, kurie dalyje dėl piniginių lėšų, nurodytų kaltinime, išmokėjimo jiems, buvo nenuoseklūs, taip pat tai, jog baudžiamojoje byloje nėra kitų įrodymų, paneigiančių šių liudytojų teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, jog kaltinime nurodytas pinigines lėšas G. Š. jiems išmokėjo, sprendžia, kad nors nustatytos aplinkybės patvirtina, jog įmonėje buvo nesilaikoma Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų – dalis kasos išlaidų orderių buvo sudaromi atbuline tvarka (kaip minėta, šią aplinkybę patvirtino buhalterė D. J.), dalį kasos išlaidų orderių pasirašė ne juose nurodyti darbuotojai (G. Š. parodymus, jog jis negali paaiškinti, kodėl liudytojai nurodė, kad ant dalies orderių yra jų parašai, o ant dalies – ne, taip pat, jog parašai tikrai nebuvo padirbinėjami (t. 9, b. l. 26-33), paneigia ne tik liudytojų, kurie patvirtino, jog kaltinime nurodytų piniginių lėšų negavo, tačiau net ir dalies liudytojų, kurie teisme jau teigė, kad G. Š. kaltinime nurodytas pinigų sumas jiems išmokėjo, parodymai), tačiau byloje nėra įrodyta, kad nuteistasis neišmokėjo UAB „N“ darbuotojams R. S., E. G. ir V. T. kaltinime nurodytų piniginių lėšų – t. y. 15 830,51 Eur (13 051,3 Eur + 2 297,16 Eur + 482,05 Eur) bei jas pasisavino.

36. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nustatyta, kad G. Š. pagal patikslintą kaltinimą buvo kaltinamas bei nuteistas už tai, jog, be kita ko, kaltinime nurodytiems darbuotojams neišmokėjo iš UAB „N“ kasos iš viso 36 430,68 Eur. Visgi, suskaičiavus kaltinime nurodytas UAB „N“ darbuotojams neišmokėtas sumas, nustatyta, kad ji sudaro ne 36 430,68 Eur, o 34 995,68 Eur sumą. Nustatyta, jog G. Š. pagal prokuroro pateiktą patikslintą kaltinimą buvo kaltinamas, be kita ko, ir tuo, jog surašius 2018 m. spalio 25 d. kasos išlaidų orderį dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų išmokėjimo grynaisiais – t. y. 1 430 Eur UAB „N“ darbuotojui K. Ž., šių piniginių lėšų jam nesumokėjo, tačiau pagal nuosprendyje nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes, G. Š. dėl šių piniginių lėšų pasisavinimo kaltinamas nebebuvo. Visgi, bendra darbuotojams neišmokėta suma (t. y. 36 430,68 Eur) šia suma (t. y. 1 430 Eur) sumažinta nebuvo, be to, teismas nenurodė motyvų, kodėl ši aplinkybė nebėra inkriminuojama G. Š.. Be to, nustatyta, jog specialisto išvadoje, konstatuojant, jog G. Š. darbuotojams neišmokėjo 36 430,68 Eur sumą (ši suma, kaip minėta, nurodoma ir nuosprendyje), be kita ko, nurodoma, jog UAB „N“ darbuotojui S. M. neišmokėjo 689,4 Eur ir šią sumą pasisavino, taip pat ši suma nurodoma ir kasos išlaidų orderyje (t. 3, b. l. 16), tačiau vadovaujantis nuosprendyje nurodytomis nusikalstamomis veikos aplinkybėmis, G. Š. buvo kaltinamas bei nuteistas už tai, jog šiam darbuotojui neišmokėjo 684,4 Eur. Bendra darbuotojams neišmokėta suma (t. y. 36 430,68 Eur) šiuo skirtumu (t. y. 5 Eur) sumažinta nebuvo, be to, teismas nenurodė šiam darbuotojui neišmokėtos sumos sumažinimo motyvų.

37. Todėl, teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 35-36 punktuose nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog surašius kasos išlaidų orderius ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų išmokėjimo grynaisiais A. G. – 2 473,05 eurų, R. L. – 7 012,28 eurų, R. D. – 7 268,58 eurų, V. P. – 1 207,93 eurų, V. Š. – 518,93 eurų, S. M. – 684,4 eurų, tai yra, iš viso: 19 165,17 Eur, G. Š. kasos išlaidų orderiuose ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose pasirašė ir pateikė įtraukimui į UAB „N“ apskaitą, tačiau šių kasos išlaidų orderiuose bei darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose nurodytų grynųjų pinigų sumų – iš viso 19 165,17 Eur nurodytiems darbuotojams iš UAB „N“ kasos neišmokėjo, į įmonės kasą ar banko sąskaitą negrąžino. Taip G. Š. pasisavino UAB „N“ priklausantį turtą – pinigines lėšas – iš viso 68 115,36 Eur (1 800 Eur + 47 150,19 Eur + 19 165,17 Eur). Skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

38. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo nuteistojo G. Š. veiksmus pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, kuris numato baudžiamąją atsakomybę už labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimą (šia nutartimi pakeitus įrodytomis pripažintas aplinkybes, nuteistojo veiksmų kvalifikavimas nesikeičia, kadangi nuteistojo pasisavinta pinigų suma – t. y. 68 115,36 Eur, atitinka 1 362,3072 MGL, kas, vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, laikoma labai didelės vertės turtu), tačiau kaltinime, kurio aplinkybes pripažino įrodytomis, nepagrįstai nurodė, kad G. Š. pasisavino didelės vertės svetimą turtą. Paminėtina, kad prokuroras prašyme dėl kaltinimo pakeitimo taip pat nurodė, kad G. Š. pasisavino labai didelės vertės svetimą turtą (t. 8, b. l. 86-95). Atsižvelgiant į tai, ši nuosprendžio dalis patikslinama, nurodant, kad G. Š. pasisavino ne didelės, o labai didelės vertės svetimą turtą. Nėra pagrindo teigti, kad patikslinus įrodytomis pripažintas aplinkybes buvo suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą, nes jokios naujos faktinės aplinkybės byloje nebuvo nustatytos, o tik patikslintas nustatytų bylos aplinkybių teisinis vertinimas pagal baudžiamojo įstatymo redakciją, kuri buvo inkriminuota nuteistajam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.

39. Nors nuteistojo gynėjas skunde akcentuoja, jog laikant, kad G. Š. pasisavino pinigus, jie turėtų būti įskaityti į G. Š. paskolintus pinigus UAB „N“, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis argumentas nepagrįstas. Liudytoja D. J., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2018 m. ir 2020 m. tarp UAB „N“ ir G. Š. buvo sudarytos dvi paskolos sutartys, 63 000 Eur ir 34 467,94 Eur sumai, šios sutartys buvo sudarytos dėl to, kad atskaitingo asmens apyskaitoje buvo susidariusios tokios įmonės skolos atskaitingam asmeniui. Tokios didelės sumos avanso apyskaitoje negalėjo būti paliekamos, dėl to buvo priimtas vadovo sprendimas tas skolas įforminti kaip paskolas įmonei. Realiai, paskolų sutarčių sudarymo metu UAB „N“ negavo jokių pinigų, kadangi jie atskaitingo asmens jau buvo įnešti per ankstesnius laikotarpius (t. 4, b. l. 83-84). Apklausiama teisme liudytoja D. J. patvirtino, kad G. Š. tikrai įnešė į sąskaitą pinigus. Dėl to buvo sudarytos paskolos sutartys. Ji gaudavo banko išrašus, kad G. Š. įneša pinigus (t. 8, b. l. 98-101). Liudytoja V. M. nurodė, kad kai ji tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, paskolos sutartys su G. Š. nebuvo sudaromos (t. 8, b. l. 101-105). Visgi, aplinkybė, jog G. Š. įnešė į UAB „N“ sąskaitas pinigus bei vėliau buvo sudarytos paskolos sutartys, nepaneigia, jog jis pasisavino bendrovės pinigines lėšas – 68 115,36 Eur. Nesutiktina su nuteistojo gynėjo argumentu, jog atsižvelgiant į tai, jog teismo posėdžio metu apklausta specialistė patvirtino, jog į šias skolas neatsižvelgė ir skolų įskaitymo neatliko, ji vadovavosi prielaida, jog G. Š. šiuos minėtus pinigus pasisavino. Specialistė A. Remeikienė nurodė, kad tiriamų klausimų apimtyse ji į klausimą, ar G. Š. galėjo susigrąžinti savo skolą, neatsakė, nes į jai užduotus klausimus atsakyti jai užteko duomenų, neapibendrinant G. Š. bendrovei suteiktų paskolų. Taigi, specialistė iš esmės patvirtino, jog net jei G. Š. įmonei paskolino pinigines lėšas, šios aplinkybės neturi reikšmės jos padarytoms išvadoms. Be to, specialistė paaiškino, jog jeigu piniginės lėšos išgryninamos iš banko sąskaitos ar kortele, ar banko skyriuje, arba pagal kasos išlaidų orderį, tai įforminama kaip atskaitingo asmens skola bendrovei. Jeigu įnešamos piniginės lėšos, kaip asmeninės, tai tuomet yra bendrovės skola atskaitingam asmeniui. Jeigu įnešamos, kaip nepanaudotas atskaitingo asmens piniginės lėšos, tai tuomet mažinama atskaitingo asmens skola bendrovei. Tai atsispindi bendrovės buhalterinės apskaitos registruose – buhalterinės sąskaitos numeris rodo, kokia tai atlikta ūkinė operacija, ar asmeninės lėšos įneštos, ar tai paskola suteikta, ar atskaitingo asmens grąžinamos piniginės lėšos (t. 9, b. l. 37-40). Todėl įvertinus, jog G. Š. įmonei įnešamos lėšos buvo apskaitomos kaip jo skola įmonei, o ne kaip atskaitingo asmens grąžinamos įmonės lėšos, tai nepaneigia nustatytų aplinkybių, jog G. Š. įmonės paimtų pinginių lėšų įmonės veikloje nepanaudojo bei negrąžino, o jas pasisavino. G. Š. įneštos lėšos nebuvo lėšos, kurias jis grąžino įmonei, o buvo lėšos, kurias jis įmonei paskolino, bei UAB „N“ liko skolinga G. Š. (be to, vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis (civilinė byla Nr. eB2-1699-657/2020), UAB „N“ bankroto byloje buvo patvirtintas G. Š. kreditorinis reikalavimas įmonei, bankroto proceso metu, jam buvo išmokėta 5 342,80 Eur).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje

40. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). Apgaulingu teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymu pripažįstamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, kai asmuo sąmoningai pažeidžia teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz.: dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2014, Nr. 2K-334-677/2015, Nr. 2K 437-303/2015, Nr. 2K-313-696/2017, Nr. 2K-159-696/2018). BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

41. Šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas, numatantis baudžiamąją atsakomybę už netinkamą įmonės finansinės apskaitos tvarkymą, tačiau nuteistojo veikų padarymo metu galiojo Buhalterinės apskaitos įstatymas, kuriuo ir bus vadovaujamasi.

42. Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymu, apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, Nr. 2K-41/2012, Nr. 2K-569/2012, Nr. 2K-430/2013, Nr. 2K-269-648/2017). Teismų praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai įmonės vadovas sąmoningai pateikinėja buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jis juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalteris apie tai neinformuojamas, arba iš viso nepateikia buhalteriui dokumentų apie įmonėje įvykusias operacijas, už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai atsako įmonės vadovas. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterio rankomis, šiam nesuvokiant daromos veikos pavojingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K 363/2014; Nr. 2K 277-696/2017; Nr. 2K-356-696/2017). Būtent tokios aplinkybės yra nustatytos ir šioje baudžiamojoje byloje. G. Š. pripažintas kaltu, padarius šią nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 12 d. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. Vadovaujantis bylos duomenimis, šiuo laikotarpiu jis buvo šios bendrovės direktoriumi (nuo 2020 m. sausio 24 d. – ir akcininku). Laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 11 d. UAB „N“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „P“ (direktorė V. M.), o laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2020 m. birželio 12 d. – buhalterė D. J.. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad buhalterė D. J. nežinojo apie tai, jog G. Š. pateikus kasos išlaidų orderius, ji įregistravo bendrovės buhalterinės apskaitos registruose neįvykusias ūkines operacijas, taip pat, jog ji UAB „N“ apskaitos registruose registravo neteisingus duomenis, jog nepagrįstai nurašė bendrovės skolas, nesant duomenų apie skolos susigrąžinimo beviltiškumą, VĮ „Registrų centras“ pateikė UAB „N“ balansus, sudarytus ne pagal buhalterinių sąskaitų registrų duomenis. Tokią išvadą patvirtina D. J. parodymai, kuri nurodė, kad G. Š. su ja nieko nederindavo, jis jai tik pateikdavo pasirašytus dokumentus. Ji pačių atliktų operacijų nematė, matė tik dokumentus (t. 8, b. l. 98-101). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja taip pat nurodė, kad UAB „N“ direktorius jai duodavo sąrašą darbuotojų, kuriems buvo išmokėjęs atlyginimus grynaisiais pinigais iki jos darbo UAB „N“ pradžios, t. y. tai yra nuo 2018 m. sausio iki 2018 m. liepos mėn., o ji pagal tai paruošdavo kasos dokumentus – kasos išlaidų orderius. Paruoštus kasos išlaidų orderius ji siųsdavo G. Š. elektroniniu paštu, o jis buvo atsakingas už darbuotojų parašų surinkimą. Kasos išlaidų orderius atsispausdindavo pats G. Š.. Atspausdintus ir pasirašytus kasos išlaidų orderius G. Š. jai grąžindavo. Jai niekada nekilo abejonių dėl kasos išlaidų orderiuose esančių parašų autentiškumo, niekada nebuvo kilusi mintis jų patikrinti. Atlyginimų mokėjimas grynaisiais vyko taip, kad jai G. Š. pasakydavo, kad ruošiasi mokėti atlyginimus, jų sumas jis jai nurodydavo. Skolos buvo nurašytos UAB „N“ direktoriaus G. Š. nurodymu. Be to, G. Š. jai liepė surašyti pažymas 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. datomis (t. 4, b. l. 104-105). Šiuos liudytojos parodymus patvirtino ir G. Š., nurodydamas, kad D. J. vykdė visus jo nurodymus ir pateikdavo tai, ką jis nurodydavo, nes jis buvo direktorius (t. 9, b. l. 26).

43. Nustatyta, kad šiuo atveju G. Š. pripažintas kaltu padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką dėl to, kad: 1) buhalterei D. J. surašius UAB „N“ kasos išlaidų orderius ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius darbo užmokesčio ir dienpinigių išmokėjimui UAB „N“ darbuotojams, šių kasos išlaidų orderiuose bei darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose nurodytų grynųjų pinigų sumų nurodytiems darbuotojams iš UAB „N“ kasos neišmokėjo, šiuos kasos išlaidų orderius pasirašė bei šiuos dokumentus pateikė UAB „N“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei, nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, įtraukimui į apskaitą, tokiu būdu UAB „N“ apskaitos dokumentais pagrįstos neįvykusios ūkinės operacijos; 2) laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. birželio 6 d. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Švedijoje neorganizavo įmonės vadovo įgaliojimų suteikimo dėl įmonės apskaitos organizavimo kitam asmeniui; 3) nuo 2018 m. liepos 12 d. UAB „N“ buhalterinę apskaitą tvarkyti pasamdžius buhalterę D. J., neužtikrino buhalterinės apskaitos tęstinumo, neorganizavo buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo iš buhalterės V. M., dėl ko buhalterė D. J., neturėdama praėjusio laikotarpio duomenų, UAB „N“ apskaitos registruose registravo neteisingus duomenis; 4) nurodė UAB „N“ buhalterei D. J. nurašyti UAB „N“ skolas, kuri neturėdama praėjusio laikotarpio UAB „N“ buhalterinės apskaitos duomenų ir vykdydama G. Š. nurodymus, surašė buhalterines pažymas dėl nežinomų skolų nurašymo ir nurašė įmones skolas bei jomis bendrovės sąnaudas, nors nėra duomenų, kad bendrovė UAB „N” įrodė skolos susigrąžinimo beviltiškumą; 5) neužtikrino, kad valstybės įmonei „Registrų centras“ pateikti balansai 2018 m. gruodžio 31 d. datai ir 2019 m. gruodžio 31 d. būtų sudaryti pagal buhalterinių sąskaitų registrų duomenis.

44. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius. Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.

45. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta analizuojant BK 183 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta, jog surašius kasos išlaidų orderius ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų išmokėjimo grynaisiais UAB „N“ darbuotojams – A. G. – 2 473,05 eurų, R. L. – 7 012,28 eurų, R. D. – 7 268,58 eurų, V. P. – 1 207,93 eurų, V. Š. – 518,93 eurų, S. M. – 684,4 eurų, tai yra, iš viso: 19 165,17 Eur, G. Š. kasos išlaidų orderiuose ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose pasirašė ir pateikė įtraukimui į UAB „N“ apskaitą, tačiau šių kasos išlaidų orderiuose bei darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose nurodytų grynųjų pinigų sumų – iš viso 19 165,17 Eur nurodytiems darbuotojams iš UAB „N“ kasos neišmokėjo, į įmonės kasą ar banko sąskaitą negrąžino. Be to, G. Š. šiuos dokumentus pateikė UAB „N“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei, įtraukimui į apskaitą – kaip minėta, liudytoja D. J. nurodė, kad UAB „N“ direktorius jai davė sąrašą darbuotojų, kuriems buvo išmokėjęs atlyginimus grynaisiais pinigais iki jos darbo UAB „N“ pradžios, t. y. tai yra nuo 2018 m. sausio iki 2018 m. liepos mėn., o ji pagal tai paruošė kasos dokumentus – kasos išlaidų orderius. Atspausdintus ir pasirašytus kasos išlaidų orderius G. Š. jai grąžino ir ji juos įtraukė į apskaitą. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog liudytoja patvirtino, jog dalis kasos išlaidų orderių buvo surašomi bei pasirašomi atbuline tvarka, taip pat, kaip minėta, įrodyta, jog dalį kasos išlaidų orderių pasirašė ne juose nurodyti darbuotojai (taip pat ir tuos, kuriuose nurodytų piniginių lėšų, bylos duomenimis, nuteistasis nepasisavino). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog G. Š. pateikdamas buhalterei įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą dokumentus, pagrindžiančius neįvykusias ūkines operacijas, pažeidė anksčiau nurodytas Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas.

46. Šiuo nuosprendžiu patikslinus BK 183 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes – t. y. pasisavintą pinigų sumą, taip pat patikslinamos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, nurodant, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 26 d., buhalterei D. J. surašius UAB „N“ kasos išlaidų orderius ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius darbo užmokesčio ir dienpinigių išmokėjimui UAB „N“ darbuotojams: A. G. – 2 473,05 eurų, R. L. – 7 012,28 eurų, R. D. – 7 268,58 eurų, V. P. – 1 207,93 eurų, V. Š. – 518,93 eurų, S. M. – 684,4 eurų, G. Š. šių kasos išlaidų orderiuose bei darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose nurodytų grynųjų pinigų sumų – iš viso 19 165,17 Eur nurodytiems darbuotojams iš UAB „N“ kasos neišmokėjo, šiuos kasos išlaidų orderius pasirašė bei šiuos dokumentus pateikė UAB „N“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei, nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, įtraukimui į apskaitą, tokiu būdu UAB „N“ apskaitos dokumentais pagrįstos neįvykusios ūkinės operacijos – darbo užmokesčio bei dienpinigių 19 165,17 Eur sumos išmokėjimas bendrovės darbuotojams, šios neįvykusios ūkinės operacijos įregistruotos bendrovės buhalterinės apskaitos registruose (kasos knygose, didžiojoje knygoje).

47. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog G. Š. nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. birželio 6 d. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Švedijoje neorganizavo įmonės vadovo įgaliojimų suteikimo dėl įmonės apskaitos organizavimo kitam asmeniui.

48. Kaip minėtina, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

49. Pirmiausia, paminėtina, jog aplinkybę, kad G. Š. šiuo laikotarpiu – nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. birželio 6 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Švedijoje, patvirtina Europos nuosprendžių registrų informacinė sistemos išrašas (t. 7, b. l. 123).

50. Bylos duomenys patvirtina, jog G. Š. atliekant laisvės atėmimo bausmę, dalį jo, kaip įmonės vadovo, funkcijų atliko nuteistojo šeimos nariai – sutuoktinė, duktė. Liudytoja V. M. apklausiama teisme nurodė, kad dalis 2018 metų buvo tikrai labai sudėtinga, po pusmečio pertraukos, kai direktoriaus nebuvo, dokumentus atnešdavo dukra ar buvusi žmona. Ji buvo informuota, kad G. Š. atlieka bausmę (t. 8, b. l. 101-105). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad tuo metu, kai jis atliko laisvės atėmimo bausmę, jo vardu, tai yra su G. Š. prisijungimais, pavedimus atlikdavo N. Š. ir K. V., kuri konkrečiai, negali pasakyti. Ji buvo sakiusi N. Š., kad tokiu atveju, jei direktoriaus nėra, jis turi paskirti atsakingą žmogų, tačiau tas taip ir nebuvo padaryta. Taip pat G. Š. atliekant laisvės atėmimo bausmę, jam buvo skaičiuojamas darbo užmokestis, nes nebuvo pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių jo nedarbo laikotarpį. Visuose dokumentuose bausmės atlikimo metu figūravo jo, kaip įmonės direktoriaus, vardas ir pavardė, tik tiek, kad dokumentus atnešdavo jo šeimos nariai (t. 4, b. l. 108-109). Liudytojas T. J. nurodė, kad kai G. Š. buvo įkalinimo įstaigoje, jam duomenis teikė buvusi žmona (t. 8, b. l. 144). Liudytojas R. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad kai G. Š. buvo įkalinimo įstaigoje, atlyginimus jiems mokėjo N. Š. (t. 4, b. l. 113). Nuteistasis G. Š. nurodė, kad kai buvo įkalinimo įstaigoje, jis kontaktavo su buvusia žmona. Jeigu ji sumokėdavo darbuotojams pinigus, paimdavo parašus, tai atveždavo orderius, jis ant jų pasirašydavo (t. 9, b. l. 26-33).

51. Kaip minėta, nors N. Š. apklausta nebuvo dėl ligos, tačiau 2023 m. balandžio 6 d. Alytaus apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. S. tarnybiniame pranešime „Dėl N. Š. apklausos“ nurodoma, jog su N. Š. susisiekus telefonu, ji paaiškino, kad tuo metu, kai G. Š. atliko laisvės atėmimo bausmę Švedijoje, jis buvo paprašęs jos pagalbos tvarkant UAB „N“ reikalus. Įmonės banko korteles, prisijungimus prie įmonės sąskaitų ir kitus įmonės duomenis G. Š. paliko jai. Laisvės atėmimo laikotarpiu G. Š. telefonu duodavo jai nurodymus dėl UAB „N“ valdymo, direktore ji nebuvo paskirta. Visas operacijas atliko G. Š. nurodymu, kadangi pati neturėjo pakankamai žinių įmonės valdymui (5 t. b. l. 44).

52. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šie liudytojų parodymai patvirtina, jog nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, G. Š. nepaskyrė už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą atsakingo žmogaus bei pats šių funkcijų, būdamas įkalinimo įstaigoje, tinkamai neatliko, o dalį jo funkcijų – t. y. pavedimų atlikimą, dokumentų buhalterei pateikimą ir pan., atliko jo šeimos nariai, kurie neturėjo įgaliojimų to atlikti. Aplinkybę, jog šios funkcijos nebuvo tinkamai atliekamos patvirtina ne tik minėti buhalterės V. M. parodymai, tačiau ir buhalterės D. J. parodymai, kuri nurodė, jog jai pradėjus dirbti UAB „N“, direktorius jai davė sąrašą darbuotojų, kuriems buvo išmokėjęs atlyginimus grynaisiais pinigais iki jos darbo UAB „N“ pradžios, tai yra nuo 2018 m. sausio iki 2018 m. liepos mėn. (t. y. ir tuo laikotarpiu, kai jis atliko laisvės atėmimo bausmę), o ji pagal tai paruošė kasos dokumentus – kasos išlaidų orderius (t. 4, b. l. 104-105). Taigi, liudytoja patvirtino, jog nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, atliktos ūkinės operacijos nebuvo tinkamai pagrindžiamos buhalterinės apskaitos dokumentais (paminėtina, jog kaip konstatuota anksčiau, tik pagal dalį minėtų orderių piniginės lėšos įmonės darbuotojams realiai nebuvo išmokėtos, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pagal likusius D. J. atbuline tvarka išrašytus kasos išlaidų orderius, piniginės lėšos nebuvo išmokėtos).

53. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog G. Š. neorganizavo tinkamo buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo naujai buhalterei.

54. Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog jeigu pasikeičia ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka ir per nustatytą laikotarpį ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir sudarytas finansines ataskaitas perduoda tvarkyti ūkio subjekto vadovo paskirtam asmeniui. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

55. Nagrinėjamu atveju nuteistasis G. Š., duodamas parodymus teisme, nurodė, kad senoji buhalterė jį, naują buhalterę, vadybininką, bankroto administratorių ignoravo, dėl to jie negavo įmonės dokumentų bei turėjo pradėti naują veiklą 2018 metais nuo to, ką turi. Nuteistasis nurodė, kad nesiėmė teisinių veiksmų dėl dokumentų grąžinimo (t. 9, b. l. 26-33). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu G. Š. nurodė, kad V. M., kai buvo atleista iš buhalterės pareigų, jokių UAB „N“ dokumentų neperdavė nei jam, nei naujai buhalterei D. J.. Jis pats ne kartą kreipėsi į ją prašydamas atiduoti UAB „N“ dokumentus, bet ji sakydavo, jog jie nėra paruošti (t. 8, b. l. 15).

56. Liudytoja D. J. teisme nurodė, kad kai ji perėmė apskaitą, negavo jokių buhalterinių likučių, nors buvo prašyta tai padaryti. Ji buvo susitikusi su buvusia buhaltere, tačiau ji išvijo iš kabineto, pasakė, kad dokumentų neduos ir išėjo, nepaaiškino, dėl kokių priežasčių nedavė duomenų. Jai nebuvo perduoti visiškai jokie buhalteriniai dokumentai, G. Š. tų dokumentų taip pat negavo, nes jam taip pat neatidavė. Paaiškino, kad vykstant atsiimti dokumentų iš ankstesnės buhalterės, direktorius nevyko kartu, nes tuo metu jis galbūt net nebuvo Lietuvoje. Direktorius neturėjo prieigos prie sistemos „Rivilės“ apskaitos ir negalėjo iš sistemos gauti duomenų, jeigu buvusioji buhalterė nedavė duomenų prisijungimo. Be to, liudytoja nurodė, kad ji ne kartą sakė direktoriui, jog tuos dokumentus reikia gauti, taip pat ir tada, kai nurašinėjo beviltiškas skolas, direktorius jai nurodė, kad šis klausimas sprendžiamas, tačiau kaip buvo iš tikrųjų, ji nežino (t. 8, b. l. 98-101).

57. Liudytojas V. T. nurodė, kad jis su nauja buhaltere D. J. nuvažiavo pas V. M. ir paprašė, kad pateiktų įmonės dokumentus, tačiau ji pateikė gal tik du lapukus ir jie išėjo. Nauja buhalterė jam sakė, kad kaip jai dabar dirbti, jeigu ji net neturi pradžios buhalterijos (t. 8, b. l. 148).

58. Liudytojas A. P., kuris buvo UAB „N“ bankroto administratorius, nurodė, kad V. M. jam neperdavė bendrovės dokumentų, jis nesuprato to priežasties (t. 8, b. l. 123).

59. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie nuteistojo bei liudytojų parodymai patvirtina, kad V. M. neperdavė visų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų naujajai buhalterei D. J.. Visgi, apklausiama teisme liudytoja V. M., priešingai nei nurodė nuteistojo gynėjas, paaiškino, kodėl ji neperdavė UAB „N“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Liudytoja nurodė, kad ji jokio pranešimo, kad ją atleidžia, negavo, darbo sutartis taip ir nebuvo nutraukta. Jai tik pranešė telefonu, kad nutraukia sutartį. Pas ją atėjo vadybininkas V. T. su nauja buhaltere ir pasakė, kad atėjo pasiimti dokumentų. Kadangi darbo sutartis su ja buvo nenutraukta, ji nežinojo, kokias pareigas bendrovėje iš tiesų užima atėjusi dokumentų moteris, ir ji be direktoriaus atiduoti dokumentų negalėjo, todėl padavė tik keletą segtuvų. Liudytoja patvirtino, kad nauja buhalterė perimti dokumentų buvo atvykusi vieną kartą. Po nepavykusio dokumentų perdavimo jiems, G. Š. skambino telefonu dėl dokumentų perdavimo tik kelis kartus 2018 m. Po to niekas daugiau neieškojo tų dokumentų. Ji neatidavė bankroto administratoriui dokumentų dėl tos pačios priežasties – kadangi jis nepateikė jokių dokumentų, įgaliojimo, neparodė savo dokumento. Be to, liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog ji negalėjo prisijungti prie buhalterinės apskaitos programos „Rivilė“, kadangi nebuvo sumokėta už jos naudojimąsi (t. 8, b. l. 101-105). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad ji atvykusiai buhalterei ir vadybininkui V. T. pateikė darbo sutartis, darbo užmokesčio apskaitos dokumentus. Joks priėmimo – perdavimo aktas surašytas nebuvo, nes atėjus buhalterei su vadybininku kilo konfliktas, ji buhalterės nepažinojo, todėl nežinojo, kam turi perduoti dokumentus. Iš popierinių dokumentų pas ją yra likę pirkimo dokumentai. Juos pateikti atvykusiai buhalterei ji atsisakė, kadangi jie buvo nesutvarkyti – neatspausdinti, nesusegti registrai. Ji dokumentų sutvarkyti iki galo negalėjo, nes visa informacija buvo likusi buhalterinės apskaitos programoje „Rivilė“. Kadangi nebuvo sumokėta už programos pratęsimą UAB „N“ apskaitos tvarkymui, ji negalėjo pasižiūrėti ar atspausdinti kas reikalinga (t. 4, b. l. 107-108). Be to, pirmosios instancijos teisme pakomentuodama D. J. teiginius, kad ji jokių dokumentų negavo, V. M. nurodė, kad galbūt jos perduotus dokumentus paėmė V. T., nes jie buvo abu. Kitus dokumentus ji perdavė tyrėjai (t. 8, b. l. 101-105).

60. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuteistojo parodymai dalyje, ar jis organizavo tinkamą dokumentų perdavimą, buvo prieštaringi – G. Š. nurodė, kad nebuvo parašęs įgaliojimo žmonėms, kad atsiimtų dokumentus, tačiau tos pačios apklausos metu nurodė ir tai, kad žmonės tikrai buvo įgalioti (t. 9, b. l. 26-33). Visgi, teismo vertinimu, anksčiau minėti liudytojos V. M. parodymai patvirtina, jog atvykę asmenys neturėjo įgaliojimo perimti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais liudytojos V. M. parodymais, jog ji būtent dėl šios priežasties – t. y. kadangi minėti asmenys nebuvo tinkamai įgalioti perimti dokumentus, be to, jog jos paslaugų teikimo sutartis nebuvo nutraukta, neperdavė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų (liudytojai V. M. ir V. T. patvirtino, jog V. M. pateikė mažą kiekį įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų) nepažįstamiems asmenims. Aplinkybės, jog turėjo rašytinį įgaliojimą perimti įmonės dokumentus, nenurodė ir D. J. ar V. T.. Be to, liudytojai patvirtino, jog G. Š. nevyko perimti dokumentų kartu – D. J. nurodė, jog jis apskritai galbūt net nebuvo Lietuvoje. Taip pat specialistė A. Remeikienė patvirtino, jog dokumentiniam tyrimui nebuvo pateikti dokumentai apie nustatytą dokumentų perdavimo tvarką. Taip pat nebuvo pateiktas perdavimo aktas, jog iš vienos buhalterės dokumentai buvo perduoti kitam buhalteriui. Specialistė paaiškino, jog tokie perdavimo aktai turėtų būti surašyti bei bendrovėje turi būti nustatyta, kaip turi būti atliktas šitas veiksmas (t. 9, b. l. 37-40).

61. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog po nepavykusio dokumentų perėmimo, G. Š. ir toliau neorganizavo tinkamo dokumentų perdavimo naujajai buhalterei – nors D. J. nurodė, kad ji ne kartą sakė direktoriui, jog įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus reikia gauti, taip pat ir tada, kai nurašinėjo beviltiškas skolas (vadovaujantis bylos duomenimis, skolos buvo nurašytos 2018 m. gruodžio 31 d., 2019 m. gruodžio 31 d. buhalterinėmis pažymomis, tačiau liudytoja D. J. nurodė, kad tos sumos buvo nurašytos vėlesniais metais, neprisimena tiksliai kada, tačiau G. Š. jai liepė surašyti pažymas 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. datomis), tačiau direktorius jai nurodė, kad šis klausimas sprendžiamas, bet ar iš tikrųjų buvo sprendžiamas, ji nežino. Visgi, bylos duomenys patvirtina, jog G. Š. nedėjo pastangų perimti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų – G. Š. nurodė, jog skambino V. M., jog ši perduotų dokumentus, liudytoja V. M. taip pat nurodė, kad po nepavykusio dokumentų perdavimo jiems, G. Š. skambino telefonu dėl dokumentų, tačiau skambino tik 2018 m., skambučiai buvo keli, jų nebuvo daug. Taigi, nors D. J. teigimu, G. Š. jai nurodė, kad nurašant skolas jis siekė perimti bendrovės dokumentus, tačiau liudytojos V. M. parodymai tai paneigia. Be to, liudytoja V. M. nurodė, jog daugiau niekas perimti dokumentų (išskyrus bankroto administratorių, kuriam ji taip pat neperdavė dokumentų, nes jis neturėjo įgaliojimo, dokumentų) nebuvo atvykęs. Šios aplinkybės – t. y. jog naujoji buhalterė D. J., vadybininkas V. T. buvo pakartotinai nuvykę pas V. M., siekdami perimti įmonės dokumentus, nenurodė nei vienas iš apklausiamų asmenų. Nors nuteistasis G. Š. teigė, jog jis buvo ne kartą nuvykęs pas V. M. perimti dokumentus, tačiau šią aplinkybę paneigia anksčiau minėti V. M. parodymai.

62. Specialistė A. Remeikienė paaiškino, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka. Įstatymo nuostatos numato, kad atsakingas yra vadovas ir būtent vadovo nustatyta tvarka turi būti perduodami dokumentai. Perimantis asmuo, kai perima, turi atlikti inventorizaciją, pažiūrėti visus registrus ir sutikrinti tuos likučius, kokius turi (t. 9, b. l. 37-40).

63. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei nustatytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad G. Š., būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo organizavimą, šios pareigos tinkamai neatliko – t. y. jis būdamas UAB „N“ direktoriumi, privalėjo užtikrinti visų UAB „N“ buhalterinių dokumentų pateikimą naujai įmonės buhalterei, to neatliko bei taip neužtikrino tinkamo įmonės buhalterinės apskaitos organizavimo.

64. Be to, dėl to, jog bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo perduoti bendrovės buhalterei D. J., ji, neturėdama praėjusio laikotarpio duomenų, negalėjo tinkamai vesti tolimesnės įmonės buhalterinės apskaitos bei nuteistasis tai suvokė. Kaip minėta, liudytoja D. J. teisme nurodė, kad ji ne kartą sakė direktoriui, jog tuos dokumentus reikia gauti, taip pat ir tada, kai nurašinėjo beviltiškas skolas, direktorius jai nurodė, kad šis klausimas sprendžiamas, tačiau kaip buvo iš tikrųjų, ji nežino (t. 8, b. l. 98-101). Liudytojas V. T. nurodė, jog nauja buhalterė jam sakė, kad ji nežino, kaip jai reikės dirbti, kai ji neturi buhalterijos pradžios (t. 8, b. l. 148). Liudytoja V. M. apklausiama teisme nurodė, jog jeigu naujoji buhalterė būtų perėmusi buhalterinės apskaitos dokumentus, tai ji būtų nustačiusi visas skolas (t. 8, b. l. 101-105). Be to, nuteistasis G. Š. taip pat nurodė, kad jie negalėjo žinoti, kas vyksta buhalterijoje, nes neturėjo dokumentų (t. 9, b. l. 26-33).

65. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog įrodyta, kad D. J., neturėdama praėjusio laikotarpio duomenų, UAB „N“ apskaitos registruose registravo neteisingus duomenis. Šią aplinkybę patvirtina 2022 m. gegužės 13 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad bendrovės UAB „N“ buhalterinės sąskaitos Nr. 2435 „Atskaitingi asmenys“ (G. Š.) 2017 metų „Sąskaitų aktyvumo ataskaitoje“ apskaityta atskaitingo asmens G. Š. 186 677,97 Eur skola įmonei 2017 m. gruodžio 31 d. datos pabaigai neapskaityta 2018 m. sausio 1 d. datos pradžiai bendrovės UAB „N“ buhalterinės sąskaitos Nr. 2435 „Atskaitingi asmenys“ (G. Š.) 2018 metų apyvartos žiniaraštyje, kuriame įregistruota atskaitingo asmens G. Š. 0,00 Eur skola įmonei 2018 m. sausio 1 d. datos pradžiai, ir ši 186 677,97 Eur skola įmonei 2017 m. gruodžio 31 d. datos pabaigai neapskaityta 2018 m. sausio 1 d. datos pradžiai įmonės suvestiniame apskaitos registre „Didžioji knyga“, kuriame įregistruota atskaitingų asmenų 0,00 Eur skola įmonei 2018 m. sausio 1 d. datos pradžiai.

66. Nuteistasis, apklausiamas teisme, teigė, jog jis šios sumos įmonei skolingas nebuvo. Visgi, šią aplinkybę paneigia minėtos specialisto išvadoje nustatytos aplinkybės. Taip pat šiuos nuteistojo teiginius paneigė ir liudytoja V. M., kuri nurodė, kad šios sumos nebuvo sugalvotos, jos buvo sukeltos iš apskaitos dokumentų, ši suma susidarė per kelis metus. Liudytoja paaiškino, jog kai būdavo atliekami pervedimai, kuriems nebuvo pateisinamų dokumentų, darbuotojams būdavo paskaičiuojamas didesnis darbo užmokestis ir jiems pervedamos didesnės pinigų sumos, tai būdavo priskiriama prie direktoriaus avansinės apyskaitos. Šiuos dokumentus ji pildydavo savo iniciatyva (t. 8, b. l. 101-105). Be to, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad jai susidarė įspūdis, kad G. Š. su pinigais elgėsi kaip su savais. Įmonės darbuotojams buvo išmokamos ne tokios sumos, kurios buvo priskaitytos, o tokios, kokias jis sugalvodavo. Jeigu darbuotojams buvo išmokamos didesnės sumos, tai tą sumą viršijanti suma buvo apskaitoma G. Š., kaip atskaitingo asmens, avansinėje apyskaitoje (t. 4, b. l. 107-110). Teismas pažymi, jog nuteistajam G. Š. ar naujai įmonės buhalterei D. J. nesutinkant su buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodyta G. Š., kaip atskaitingo asmens, 186 677,97 Eur skola įmonei, nuteistasis turėjo galimybę įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytą jo skolą įmonei ginčyti teisinėmis priemonėmis, taip pat pateikti dokumentus, pagrindžiančius jo teiginius, jog minėtos lėšos buvo išmokėtos bendrovės darbuotojams, tačiau to nepadarė. Todėl, šiuo atveju nėra abejonių, kad įmonės buhalterinės sąskaitos Nr. 2435 „Atskaitingi asmenys“ 2018 metų apyvartos žiniaraštyje, suvestiniame apskaitos registre „Didžioji knyga“ 2018 m. sausio 1 d. datos pradžiai neapskaitant šios skolos, buvo pažeistos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 4 dalies bei 16 straipsnio 1 dalies nuostatos.

67. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog D. J., neturėdama praėjusio laikotarpio duomenų ir vykdydama G. Š. nurodymus, nepagrįstai surašė buhalterinės pažymas dėl skolų nurašymo ir nurašė bendrovės skolas bei padidino sąnaudos.

68. 2022 m. gruodžio 30 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad pagal bendrovės UAB „N“ 2018 m. gruodžio 31 d. buhalterinę pažymą Nr. 00007423 „Nežinomų skolų nurašymas“ nurašytos 121 409,58 Eur kitos mokėtinos sumos (buhalterinė sąskaita Nr. 4486) ir šia 1214 09,58 Eur suma padidintos bendrovės sąnaudos (buhalterinė sąskaita Nr. 6117 „Abejotinų skolų sąnaudos“). Pagal bendrovės UAB „N“ 2018 m. gruodžio 31 d. buhalterinę pažymą Nr. 00007458 „Nežinomų skolų nurašymas“ nurašytos 80 000 Eur kitos gautinos skolos (buhalterinė sąskaita Nr. 2434) ir šia 80 000 Eur suma padidintos bendrovės sąnaudos (buhalterinė sąskaita Nr. 6117 „Abejotinų skolų sąnaudos“). Buhalterinėse pažymose nėra duomenų, kurių konkrečiai asmenų (konkrečių pirkėjų, bendrovės atskaitingų asmenų ar kt.) 201 409,58 Eur nurašyta į „Abejotinų skolų sąnaudas“, nėra duomenų, kad bendrovė UAB „N“ įrodė skolos susigrąžinimo beviltiškumą. Nenustatyta, ar trumpalaikio turto už 201 409,58 Eur nurašymas 2018 metais sumažino bendrovės UAB „N“ mokumą ir galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais. Be to, 2022 m. gruodžio 30 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad pagal bendrovės UAB „N“ 2019 m. gruodžio 31 d. buhalterinę pažymą Nr. 00007475 „Nežinomų skolų nurašymas“ nurašytos 100 000 Eur kitos gautinos skolos (buhalterinė sąskaita Nr. 2434) ir šia 100 000 Eur suma padidintos bendrovės sąnaudos (buhalterinė sąskaita Nr. 6117 „Abejotinų skolų sąnaudos“). Buhalterinėje pažymoje nėra duomenų, kurių konkrečiai asmenų (konkrečių pirkėjų, bendrovės atskaitingų asmenų ar kt.) 100 000 Eur nurašyta į „Abejotinų skolų sąnaudas“, nėra duomenų, kad bendrovė UAB „N“ įrodė skolos susigrąžinimo beviltiškumą. Nenustatyta, ar trumpalaikio turto už 100 000 Eur nurašymas 2019 metais sumažino bendrovės UAB „N“ mokumą ir galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais.

69. 2022 m. gegužės 13 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad buhalterinėse pažymose nėra duomenų, kurių konkrečiai asmenų (konkrečių pirkėjų, įmonės atskaitingų asmenų ar kt.) 301 409,58 Eur skolos įmonei buvo nurašytos, nėra duomenų, kad bendrovė UAB „N“ įrodė 301 409,58 Eur skolos įmonei susigrąžinimo beviltiškumą ir todėl nėra galimybės nustatyti ar ši skola įmonei buvo reali, ar 301 409,58 Eur skolą ar jos dalį įmonei buvo galima susigrąžinti ir ar įmonės trumpalaikio turto už 301 409,58 Eur nurašymas 2018-2019 metais sumažino bendrovės UAB „N“ mokumą ir galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais.

70. Liudytoja D. J., apklausiama teisme, nurodė, kad ji nežinojo, kad pats vadovas buvo skolingas įmonei, jis jai negalėjo atsakyti, dėl ko tos skolos susidarė. Ji rašė pažymas apie skolų nurašymą, nes tos skolos buvo neaiškios, jų dokumentų neturėjo. Paaiškino, kad abejotinos skolos buvo realios. Kodėl buvo nuspręsta jas nurašyti, o ne atsiimti, reikia klausti vadovo (t. 8, b. l. 98-101). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji taip pat nurodė, kad ji, neturėdama praėjusio laikotarpio dokumentų bei likučių, vadovavosi tik Registrų centrui buvusios buhalterės pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais ir juose nurodytais likučiais. Jai pradėjus tvarkyti UAB „N“ apskaitą, ji kiek įmanoma atliko visų jai žinomų skolų suderinimus, o tų sumų, kurios nurodytos buhalterinėse pažymose, jai nepavyko rasti ir nustatyti, iš kur tos sumos yra susidariusios (t. 4, b. l. 104-105). Nuteistasis G. Š. patvirtino, jog jis liepė D. J. nurašyti skolas. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad kadangi V. M. neperdavė įmonės dokumentų, todėl D. J. negalėjo patikrinti, ar tie likučiai teisingi. Dėl to buvo priimtas sprendimas nežinomas „gautinas sumas“ nurašyti, kadangi jų realiai ir nebuvo, tai buvo tik buhalterinis likutis, susidaręs galimai dėl V. M. klaidos (t. 8, b. l. 16). Apklausiamas teisme jis nurodė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. jis liepė nurašyti naujai buhalterei skolas, nes jie nežinojo pradžios, situacijos iš senos buhalterės. Jis pasakė, kad dabar skolas nurašytų, o vėliau gal išsiaiškins (t. 9, b. l. 26-33). Taigi, G. Š. ir D. J. parodymai patvirtina, jog minėtos skolos buvo nurašytos iš esmės dėl to, jog, jų teigimu, jie neturėjo duomenų, kaip susidarė tos skolos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie parodymai pagrindžia, jog nebuvo bandoma nustatyti tikrosios padėties dėl skolų (be to, liudytoja V. M. nurodė, kad G. Š. žinojo, jog jis įsiskolinęs įmonei, jis kiekvieną kartą pažadėdavo, kad kai grįš, ateis pas ją ir jie viską sužiūrės, o pagrindo pasakyti kitai buhalterei, kad jis įmonei neskolingas, nebuvo (t. 8, b. l. 101-105)), taip pat nebuvo bandoma jų susigrąžinti ar įrodyti jų beviltiškumą.

71. Specialistė A. Remeikienė, patvirtindama pateiktą specialisto išvadą, nurodė, kad dokumentinio tyrimo metu ji negalėjo nustatyti, kokiu pagrindu buvo nurašytos beviltiškos skolos. Buvo pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymas dėl to, kad skolos nebuvo pripažintos abejotinomis, tai nebuvo įrodyta – dokumentiniam tyrimui nebuvo pateikti įrodymai, kokiu pagrindu skolos buvo nurašytos. Skolos nebuvo aiškios todėl, kad nežinomų skolų nurašymas nebuvo pagrįstas dokumentais (t. 9, b. l. 37-40). Taip pat ir liudytoja buhalterė V. M. paaiškino, kad skolos, kaip abejotinos, nurašomos, kai įmonė bankrutuoja ir išregistruojama iš registrų, arba kai negalima jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams, tačiau didelių skolų nurašyti negalima. Turi būti dokumentai, pagrindžiantys, kad yra sunkumų, stengtasi jas išieškoti, pateikiami susirašinėjimai (t. 8, b. l. 101-105).

72. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus liudytojų ir nuteistojo parodymus, specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes bei specialistės ir buhalterės V. M. parodymus dėl skolų nurašymo tvarkos, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog G. Š., nurodydamas D. J. nurašyti minėtas bendrovės skolas tik dėl to, jog, jo teigimu, nesusigrąžinęs įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, neturėjo duomenų, kokios tai skolos bei nebandydamas šių skolų susigrąžinti, nebandydamas nustatyti, ar jos beviltiškos, pažeidė minėtas Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas bei tokiais savo veiksmais apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą.

73. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. Š. neužtikrino, jog valstybės įmonei „Registrų centras“ pateikti 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. balansai būtų sudaryti pagal buhalterinių sąskaitų registrų duomenis.

74. Liudytoja D. J., apklausiama teisme, nurodė, kad Registrų centrui duomenys buvo pateikti pagal faktą, kas buvo (t. 8, b. l. 98-101). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji taip pat nurodė, kad ji, neturėdama praėjusio laikotarpio dokumentų bei likučių, vadovavosi tik Registrų centrui buvusios buhalterės pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais ir juose nurodytais likučiais (t. 4, b. l. 104-105). Be to, liudytoja paaiškino, kad koregavimai dėl skolų nurašymo buvo atlikti jau po finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo Registrų centrui, todėl Registrų centrui pateiktuose balansuose sumos skyrėsi nuo buhalterinėje apskaitoje esančių duomenų po koregavimo atlikimo. Vadovas neprašė imtis priemonių taisyti Registrų centrui pateiktus dokumentus, dėl to tai ir nebuvo daroma (t. 4, b. l. 93).

75. 2022 m. gruodžio 30 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad Valstybės įmonei „Registrų centras“ pateikto balanso 2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis bendrovė UAB „N“ turėjo turto už 797 226 Eur, įsipareigojimų už 538 041 Eur. Valstybės įmonei „Registrų centras“ nepateikto balanso 2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis bendrovė UAB „N“ turėjo turto už 595 816 Eur, įsipareigojimų už 538 041 Eur. Pagal balansų duomenis bendrovės UAB „N“ trumpalaikis turtas sumažintas 201 409,58 Eur (121 409,58 Eur + 80 000 Eur), o sąnaudos padidintos 201 409,58 Eur, šios ūkinės operacijos įregistruotos bendrovės UAB „N“ suvestiniame apskaitos registre „Didžioji knyga“. Pagal bendrovės UAB „N“ 2018 m. gruodžio 31 d. buhalterinę pažymą Nr. 00007423 „Nežinomų skolų nurašymas“ nurašytos 121 409,58 Eur kitos mokėtinos sumos (buhalterinė sąskaita Nr. 4486) ir šia 121 409,58 Eur suma padidintos bendrovės sąnaudos (buhalterinė sąskaita Nr. 6117 „Abejotinų skolų sąnaudos“). Pagal bendrovės UAB „N“ 2018 m. gruodžio 31 d. buhalterinę pažymą Nr. 00007458 „Nežinomų skolų nurašymas“ nurašytos 80 000 Eur kitos gautinos skolos (buhalterinė sąskaita Nr. 2434) ir šia 80 000 Eur suma padidintos bendrovės sąnaudos (buhalterinė sąskaita Nr. 6117 „Abejotinų skolų sąnaudos“). 201 409,58 Eur turto pasikeitimas neįvertintas Valstybės įmonei „Registrų centras“ pateiktame balanse (t. 6, b. l. 82-113).

76. Taip pat 2022 m. gruodžio 30 d. specialisto išvadoje Valstybės įmonei „Registrų centras“ pateikto balanso 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis bendrovė UAB „N“ turėjo turto už 745 727 Eur ir įsipareigojimų už 587 475 Eur. Valstybės įmonei „Registrų centras“ nepateikto balanso 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis bendrovė UAB „N“ turėjo turto už 436 141 Eur ir įsipareigojimų už 587 475 Eur. Pagal balansų duomenis bendrovės „N“ trumpalaikis turtas sumažintas 100 000 Eur, o sąnaudos padidintos 100 000 Eur, ši ūkinė operacija įregistruota bendrovės UAB „N“ suvestiniame apskaitos registre „Didžioji knyga“. Pagal bendrovės UAB „N“ 2019 m. gruodžio 31 d. buhalterinę pažymą Nr. 00007475 „Nežinomų skolų nurašymas“ nurašytos 100 000 Eur kitos gautinos skolos (buhalterinė sąskaita Nr. 2434) ir šia 100 000 Eur suma padidintos bendrovės sąnaudos (buhalterinė sąskaita Nr. 6117 „Abejotinų skolų sąnaudos“). 100 000 Eur turto pasikeitimas neįvertintas Valstybės įmonei „Registrų centras“ pateiktame balanse. Valstybės įmonei „Registrų centras“ pateiktame balanse 2019 m. gruodžio 31 d. neįvertintas 309 586 Eur turto sumažėjimas ir neįvertintos 309 586 Eur sąnaudos (t. 6, b. l. 82-113).

77. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis specialistų padarytomis išvadomis. Nors nuteistojo gynėjas nurodo, jog vėliau ikiteisminiam tyrimui išsireikalavus dokumentus, jie visiškai atitiko įmonės dokumentus, tačiau teismas pažymi, jog VĮ „Registrų centras“ pateikti dokumentai neatitiko buhalterinių sąskaitų registrų duomenų. Tai konstatuota ir specialisto išvadoje. Be to, specialisto išvadose pripažinta, jog dėl to, kad VĮ „Registrų centras“ pateikti balansai 2018 m. gruodžio 31 d. datai ir 2019 m. gruodžio 31 d. sudaryti ne pagal buhalterinių sąskaitų registrų duomenis, UAB „N“ pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 17 straipsnio nuostatas. Taip pat ir specialistė A. Remeikienė paaiškino, kad Buhalterinės apskaitos įstatyme yra numatyta, kad balanso duomenys turi atitikti su vedamais registrais (t. 9, b. l. 37-40). Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tada, kai dėl tyčinių finansinės (buhalterinės) apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) finansinės (buhalterinės) apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nustatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, Nr. 2K-16/2014, Nr. 2K-180/2014, Nr. 2K-7-234-942/2015). Taigi, aplinkybė, jog jau atliekant tyrimą gauti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai atitiko įmonės registruose nurodytą informaciją, nepaneigia padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų.

78. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl padarytų įmonės Buhalterinės apskaitos pažeidimų kilo BK 222 straipsnyje numatyti padariniai. 2022 m. gegužės 13 d. specialisto išvadoje konstatuota, jog dėl to, kad bendrovėje UAB „N“ nepagrįstos apskaitos dokumentais išimtos 1 800 Eur sumos grynais pinigais užpajamavimo ūkinės operacijos ir šios ūkinės operacijos neįregistruotos buhalterinės apskaitos registruose, dėl to, kad bendrovėje UAB „N“ nepagrįstos apskaitos dokumentais 2017 metais 47 150,19 Eur grynųjų pinigų panaudojimo ūkinės operacijos ir šios ūkinės operacijos neįregistruotos įmonės apskaitos registruose, bendrovės UAB „N“ buhalterinės sąskaitos Nr. 2435 „Atskaitingi asmenys“ (G. Š.) 2017 metų „Sąskaitų aktyvumo ataskaitoje“ apskaityta atskaitingo asmens G. Š. 186 677,97 Eur skola įmonei 2017 m. gruodžio 31 d. datos pabaigai neapskaityta 2018 m. sausio 1 d. datos pradžiai bendrovės UAB „N“ buhalterinės sąskaitos Nr. 2435 „Atskaitingi asmenys“ (G. Š.) 2018 metų apyvartos žiniaraštyje, kuriame įregistruota atskaitingo asmens G. Š. 0,00 Eur skola įmonei 2018 m. sausio 1 d. datos pradžiai, ir ši 186 677,97 Eur skola įmonei 2017 m. gruodžio 31 d. datos pabaigai neapskaityta 2018 m. sausio 1 d. datos pradžiai įmonės suvestiniame apskaitos registre „Didžioji knyga“, kuriame įregistruota atskaitingų asmenų 0,00 Eur skola įmonei 2018 m. sausio 1 d. datos pradžiai, iš dalies negalima nustatyti juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės UAB „N“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 6 d. 2022 m. gruodžio 30 d. specialisto išvadoje konstatuota, jog dėl to, kad UAB „N“ apskaitos dokumentais pagrįsto neįvykusios ūkinės operacijos – darbo užmokesčio bei dienpinigių išmokėjimas bendrovės darbuotojams, šios ūkinės operacijos įregistruotos bendrovės buhalterinės apskaitos registruose, taip pat dėl to, jog VĮ „Registrų centras“ pateikti balansai 2018 m. gruodžio 31 d., 2019 m. gruodžio 31 d. sudaryti ne pagal buhalterinių sąskaitų registrų duomenis, taip pat dėl to, kad nėra patvirtinančių duomenų, kad bendrovė UAB „N“ įrodė pastangas dėl 201 409,58 Eur ir 100 000 Eur nurašytų į „Abejotinų skolų sąnaudas“ skolų beviltiškumo, negalima nustatyti nežinomų skolų nurašymo į sąnaudas aplinkybių, negalima iš dalies nustatyti bendrovės UAB „N“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už tiriamojo laikotarpio laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. Be to, ir specialistė A. Remeikienė teismo posėdžio metu nurodė, kad specialisto išvadoje nurodė, kad negalima nustatyti turto dėl darbo užmokesčio ir dėl nežinomų skolų nurašymo (t. 9, b. l. 37-40). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių specialistų išvadų teisingumu.

79. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-134-511/2023). Teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356-696/2017, Nr. 2K-224-976/2019). Tokią išvadą teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas, buvusias tam tikru laikotarpiu, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, Nr. 2K-26-788/2017, Nr. 2K-144-788-2017, Nr. 2K 226-976/2020). Nagrinėjamu atveju nustatyti G. Š. padaryti apskaitos tvarkymo pažeidimai yra gausūs, taip pat padaryti ir panaudojant suklastotus apskaitos dokumentus, siekiant pagrįsti neįvykusias ūkines operacijas, dalis šių dokumentų sudaryti atbuline data, juos pasirašant ne juose nurodytiems asmenims, be to, jais sudarytos prielaidos UAB „N“ turto pasisavinimui. Taip pat nepagrįstai buvo nurašytas didelis kiekis bendrovės skolų. Be to, VĮ „Registrų centras“ pateikti 2018 m. gruodžio 31 d., 2019 m. gruodžio 31 d. balansai sudaryti ne pagal buhalterinių sąskaitų registrų duomenis, taip pat 2018 m. sausio 1 d. datos pradžiai neapskaityta G. Š. skola įmonei. Tokia apskaitos informacija nėra tinkama, objektyvi, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Byloje apklausti liudytojai – UAB „N“ kreditorių atstovai patvirtino, jog vertindami UAB „N“ finansinę padėtį vadovavosi viešai skelbiamais duomenimis bei buvo suklaidinti – liudytojas T. J., kuris yra UAB „St“ rinkodaros direktorius, nurodė, kad įmonės finansinė padėtis bloga ir jog ji neatitinka viešoje erdvėje matomų duomenų, jie pamatė tik 2019 metais iš įmonės vykdomų atsiskaitymų (t. y. tik tada, kai įmonės vadovai jau buvo priėmę sprendimą iš vis nebetiekti kuro) (t. 8, b. l. 144); liudytoja A. N., kuri vadovavo UAB „Au“, nurodė, kad kai pradėjo vėluoti mokėjimai, ji stebėjo UAB „N“ situaciją pagal VĮ „Registrų centras“ teikiamus duomenis, atrodė, kad įmonė toliau dirba, neatrodė, kad įmonei gresia bankrotas, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, šie duomenys neatitiko tikrovės – kai skolos augo, ji suprato, kad realybė neatitiko duomenų, pateiktų registrui (t. 8, b. l. 183-185). Taip pat ir 2022 m. gruodžio 30 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktus balansus UAB „N“ 2017 m. gruodžio 31 d. einamojo mokumo (padengimo) koeficientas sudarė 1,80 (būklė gera), 2018 m. gruodžio 31 d. 1,50 (būklė gera) ir 2019 m. gruodžio 31 d. 1,14 (būklė priimtina, rizikinga), o pagal VĮ „Registrų centras“ nepateiktus balansus UAB „N“ 2018 m. gruodžio 31 d. einamojo mokumo (padengimo) koeficientas sudarė 1,00 (būklė rizikinga) ir 2019 m. gruodžio 31 d. – 0,52 (būklė nepatenkinama), taip pat pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktus balansus UAB „N“ 2017 m. gruodžio 31 d. kritinio mokumo (skubaus padengimo ) koeficientas sudarė 1,70 (būklė gera), 2018 m. gruodžio 31 d. 1,25 (būklė gera) ir 2019 m. gruodžio 31 d. 0,97 (būklė nepatenkinama), o pagal VĮ „Registrų centras“ nepateiktus balansus UAB „N“ 2018 m. gruodžio 31 d. kritinio mokumo (skubaus padengimo ) koeficientas sudarė 0,76 (būklė nepatenkinama) ir 2019 m. gruodžio 31 d. – 0,35 (būklė nepatenkinama). Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bendrovės finansiniai rodikliai buvo iškreipiami bei tai sudaro pagrindą išvadai, jog objektyviai įvertinti ir nustatyti finansinėje apskaitoje fiksuotą informaciją nėra galimybių, o nuteistojo veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – UAB „N“ finansinių rodiklių, tai yra jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros daliniu nenustatomumu. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad G. Š. veiksmų turinys atitinka tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, kurie yra įrodyti byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma.

80. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog G. Š., būdamas bendrovės vadovu, neabejotinai žinodamas apie vadovo pareigą užtikrinti tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, sąmoningai šios pareigos nevykdė, numatė, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo.

81. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes teisingai tokius G. Š. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnio 1 dalyje

82. Pagal BK 209 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelę turtinę žalą vienam ar daugiau kreditorių.

83. Taikant baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamą bankrotą turi būti nustatytas ne tik sąmoningo (tyčinio) blogo įmonės valdymo faktas, bet ir tai, kad būtent toks valdymas lėmė įmonės bankrotą ir didelę žalą kreditoriams. Šiame straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama verslo tvarka, įpareigojanti atsakingus subjektus sąžiningai ir atsakingai, laikantis Civilinio kodekso, Įmonių, Akcinių bendrovių bei kitų įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, vykdyti verslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-413/2014). Taikant šį straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių požymiai. Blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2014, Nr. 2K-261-648/2017 ir kt.).

84. Pirmiausia, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad UAB „N“ bankroto byloje nustatytos aplinkybės nėra prejudiciniai faktai šioje baudžiamojoje byloje bei reikalauja įrodinėjimo. Teismų praktikoje pažymima, kad baudžiamajame procese, skirtingai nuo civilinio proceso (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnis), nenurodyta galimybė naudoti prejudicinius faktus. Tai reiškia, kad nagrinėdamas bylą teismas privalo tiesiogiai ištirti įrodymus ir savarankiškai nustatyti bei nuosprendyje išdėstyti aplinkybes ir duomenis, nurodytus BPK 305 straipsnyje. Taigi, civilinėje byloje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-689/2019).

85. Nagrinėjamu atveju G. Š. pripažintas kaltu padarius šią nusikalstamą veiką dėl to, kad sąmoningai blogai valdydamas UAB „N“ – pasisavindamas bendrovės apyvartines lėšas, organizuodamas nepagrįstą UAB „N“ gautinų sumų nurašymą į abejotinų skolų sąnaudas, kurios galėjo būti panaudotos pajamoms gauti, atsiskaityti su kreditoriais, padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui bei sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo, tokiais veiksmais jis nulėmė UAB „N“ bankrotą, pradėtą Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi bei padarė kreditoriams didelę žalą.

86. Nuteistas G. Š. neigė padaręs šią nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino, kad įmonės finansinė padėtis pradėjo prastėti nuo 2017 m. pradžios. Tai lėmė staigūs valiutų kurso pokyčiai (įmonė pajamas gavo tik Švedijos kronomis), pakilo kuro kainos. Dėl šių priežasčių nuo 2017 m. įmonė kas mėnesį gaudavo apie 15 000 – 16 000 Eur mažiau pajamų. Nuo 2017 m. pradžios iki 2018 m. vidurio įmonė patyrė apie 200 000 Eur nuostolio. Bankroto skelbti tuo metu neplanavo, kadangi įmonė nebuvo nemoki, turėjo daug darbuotojų, vykdė veiklą ir dengė savo įsipareigojimus. Taip pat nurodė, kad įmonės veikloje jis naudojo ir savo asmenines lėšas, įmonė jam skolinga daugiau kaip 100 000 Eur. Tas lėšas jis skolindavosi iš draugų ir įnešdavo į įmonę. Dėl to buvo sudarytos paskolos sutartys su UAB „N“. Šių sutarčių jis nebuvo deklaravęs VMI (t. 8, b. l. 14-16). Apklausiamas teisme jis taip pat nurodė, kad įmonės bankrotą lėmė valiutų, kuro kainų pokyčiai, taip pat nurodė, kad prasidėjo pandemija, be to, įmonei buvo padaryta daug žalos, buvo įvykę daug avarijų (t. 9, b. l. 26-33).

87. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi UAB „N“ iškelta nemokumo (bankroto) byla (t. 5, b. l. 87-90). To paties teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartimi UAB „N“ likviduota (t. 5, b. l. 91-92), o 2022 m. kovo 8 d. nutartimi UAB „N“ bankrotas pripažintas tyčiniu (t. 5, b. l. 111-119) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartis palikta nepakeista (t. 5, b. l. 94-108), 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimu likviduojamos dėl bankroto UAB „N“ veikla pripažinta pasibaigusia, ją likvidavus dėl bankroto (t. 5, b. l. 153-155).

88. Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d., 2020 m. lapkričio 23 d., 2021 m. sausio 25 d., 2021 m. vasario 17 d., 2021 m. vasario 18 d., 2021 m. birželio 15 d., 2021 m. rugpjūčio 4 d., 2021 m. lapkričio 9 d., 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. eB2-275-657/2022 patvirtintas UAB „N“ kreditorių sąrašas ir jų kreditoriniai reikalavimai: K. V. – 37 626,05 Eur; G. Š. – 92 125,14 Eur; UAB K – 9 647,13 Eur; VS – 4 766,05 Eur; Ci UAB – 379,18 Eur; UAB „S“ – 1 196,99 Eur; UAB „M“ – 1 355,51 Eur; Va – 5 991,82 Eur; Antstolė Angelė Kvaraciejienė – 44,42 Eur; UAB „Au“ – 43 414,62 Eur; UAB „H“ – 7 782,28 Eur; UAB „Sa“ – 1 194,86 Eur; UAB „At“ – 122,87 Eur; UAB „D“ – 1 625,19 Eur; UAB „St“ – 236,30 Eur; UAB „C“ – 63 978,74 Eur; UAB „Sp“ reikalavimas – 177 492, 38 Eur (t. 5, b. l. 135-152).

89. Dalis kreditorių atstovų buvo apklausti baudžiamojo proceso metu bei patvirtino galutinius UAB „N“ skolos likučius – liudytoja A. N. nurodė, kad skolos likutis UAB „Au“ – 42 506,62 Eur; liudytojas D. P. nurodė, kad UAB „Sp“ skolos likutis – 167 662,38 Eur; liudytojas T. J. parodė, kad galutinis UAB „St“ finansinis reikalavimas, kuris liko nepadengtas yra 236,30 Eur; liudytojas D. G. parodė, kad šiai dienai galutinis UAB „C“ reikalavimas UAB „N“ – 15 785 Eur už paslaugas ir palūkanos apie 48 000 Eur (tikslios sumos šiuo metu negali pasakyti, reikėtų pasitikslinti). Teismo nutartyje dėl UAB „N“ likvidavimo yra nurodytas UAB „C“ reikalavimas – 63 978, 94 Eur - galutinis reikalavimas, jau atėmus bankroto proceso metu gautus 915,45 Eur.

90. Šiame nuosprendyje jau buvo įvertintos aplinkybės dėl UAB „N“ priklausiusių piniginių lėšų – 68 115,36 Eur pasisavinimo. Be to, buvo įvertinos ir aplinkybės dėl nepagrįsto UAB „N“ gautinų skolų – 201 409,58 Eur ir 100 000 Eur nurašymo, kaip abejotinų, neįrodžius jų beviltiškumo. Akivaizdu, jog dėl tokių G. Š. veiksmų buvo sumažintas UAB „N“ turtas. BK 209 straipsnyje nurodyta veika padaryta realizuojant aukščiau aprašytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius požymius, kas įtakojo įmonės veiklą, be to, nebuvo siekiama padengti bendrovės kreditorių reikalavimų. Teismų praktikoje nurodoma, kad nustačius asmens kaltumą dėl įmonės turto pasisavinimo ar iššvaistymo, pagal BK 209 straipsnį atsakomybė taikoma, kai tai nulėmė įmonės bankrotą ir didelę žalą kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352/2014). Šiuo atveju G. Š. inkriminuotais veiksmais buvo padarytas nuostolis UAB „N“, tačiau baudžiamajai atsakomybei pagal BK 209 straipsnį taikyti būtina nustatyti, ar šie veiksmai sąlygojo įmonės bankrotą, o kartu ir padarė didelės žalos kreditoriams.

91. Aplinkybė, jog įmonės nemokumui turėjo reikšmės nuteistojo atlikti neteisėti veiksmai, konstatuota specialistų išvadose – 2022 m. gruodžio 30 d. specialisto išvadoje nurodoma, jog pagal bendrovės UAB „N“ dokumentus bendrovei 36 430,68 Eur piniginės lėšos negrąžintos, veikloje nepanaudotos, dėl to bendrovė UAB „N“ patyrė 36 430,68 Eur nuostolį ir tai sumažino bendrovės UAB „N“ mokumą ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais. 2022 m. gegužės 13 d. ir 2022 m. gruodžio 30 d. specialistų išvadose nurodoma, kad jei 1 800 Eur suma nepanaudota bendrovės veikloje, tai bendrovė UAB „N“ patyrė 1 800 Eur nuostolį ir tai sumažino bendrovės UAB „N“ mokumą ir galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais. 2022 m. gegužės 13 d. specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad G. Š. negrąžino įmonei 47 150,19 Eur (34 890,19 Eur + 12 260 Eur) nepanaudotą avansą, 47 150,19 Eur nepanaudota įmonės veikloje, dėl to bendrovė UAB „N“ patyrė 47 150,19 Eur nuostolį ir tai sumažino bendrovės UAB „N“ mokumą ir galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais. Be to, specialistų išvadose nurodyta, jog nėra duomenų, kad bendrovė UAB „N“ įrodė 301 409,58 Eur skolos bendrovei susigrąžinimo beviltiškumą ir todėl nėra galimybės nustatyti ar trumpalaikio turto už 301 409,58 Eur nurašymas 2018-2019 metais sumažino bendrovės UAB „N“ mokumą ir galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais.

92. Taip pat, kaip matyti iš nuteistajam pareikštame kaltinime nurodyto bendrovės kreditorių sąrašo, UAB „N“ kreditorių reikalavimai sudarė iš viso 336 469,26 Eur sumą (paminėtina, jog Kauno apygardos teismo nutartimis patvirtinti UAB „N“ kreditorių, nurodytų kaltinime, kreditoriniai reikalavimai (nurodyti šios nutarties 88 punkte) sudaro didesnę – 347 207,26 Eur sumą, tačiau UAB „Sp“ bei UAB „Au“ atstovai apklausiami teisme kreditorinių reikalavimo sumas patikslino). Taigi, kreditorių sąrašas, kuris buvo patvirtintas ir bankroto byloje, leidžia spręsti, jog šios bendrovės kreditoriams buvo padaryta turtinė žala. Vadovaujantis UAB „N“ bankroto byloje nustatytomis aplinkybėmis, bankroto procedūrų metu buvo kompensuota dalis kreditoriams padarytos žalos, tačiau kaltinime nurodyti kreditoriniai reikalavimai liko nekompensuoti – nutartyje dėl įmonės likvidavimo nurodoma, kad galutinės ataskaitos duomenimis bankroto proceso metu buvo gauta 43 310,24 Eur pajamų, iš jų 29 133,00 Eur suma buvo skirta kreditoriniams reikalavimams tenkinti, I eilės kreditorių finansiniai reikalavimai patenkinti visiškai. Administratorius nurodė, kad nurašyto, likviduoto turto nebuvo. Teismui pateiktas UAB „N“ 2021 m. spalio 29 d. balansas patvirtina, kad įmonė jokio turto neturi. Nustačius nurodytas aplinkybes, padaryta išvada, kad patenkinti likusius kreditorių finansinius reikalavimus nėra galimybių (civilinė byla Nr. eB2-275-657/2022).

93. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo pasisavintų lėšų dydį, nuteistojo organizuoto nepagrįsto UAB „N“ gautinų sumų nurašymo į abejotinų skolų sąnaudas, kurios galėjo būti panaudotos pajamoms gauti, atsiskaityti su kreditoriais, dydžius, įmonės kreditorių nekompensuotų reikalavimų dalį, specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad G. Š. veiksmai – bendrovės turto pasisavinimas, nepagrįstas gautinų sumų nurašymas į abejotinų skolų sąnaudas, turėjo esminės reikšmės UAB „N“ bankrotui. G. Š., būdamas bendrovės direktoriumi, žinodamas, jog jo valdoma bendrovė turi nepadengtų finansinių įsipareigojimų, sąmoningai blogai ją valdė – atliko tyčinius veiksmus (pasisavindamas bendrovės turtą, nurodydamas buhalterei nurašyti bendrovės gautinas sumas į abejotinų skolų sąnaudas, tokiais savo veiksmais atitraukė didelę dalį bendrovės piniginių lėšų, kurios galėjo būti panaudotos dengiant įsiskolinimą kreditoriams), priešingus bendrovės interesams, nesirūpino tinkamu sutartinių prievolių įvykdymu, šie nuteistojo veiksmai turėjo tiesioginę ir esminę įtaką bendrovės veiklos tęstinumui, ir dėl kurių bendrovė UAB „N“ tapo nemoki. Tokiu būdu G. Š. tyčia pablogino bendrovės finansinę padėtį ir esmingai pasunkino jos kreditorių galimybes atgauti skolas.

94. Akivaizdu, kad G. Š., kaip UAB ,,N“ vadovas, priimdamas bendrovės finansinę padėtį apsunkinančius sprendimus – t. y. pasisavindamas bendrovės pinigus, nepagrįstai nurašydamas įmonės gautinas sumas į abejotinų skolų sąnaudas, suvokė, kad savo veika kelia pavojų įmonės galimybei atsiskaityti su kreditoriais bei šiems gauti savo teisėtų turtinių reikalavimų patenkinimą, numatė, kad dėl jo veikos gali kilti didelė turtinė žala ne tik kreditoriams, bet ir, pirmiausiai, pačiai įmonei bei jos mokumui ir normaliam funkcionavimui kaip ūkio subjektui ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. G. Š. veiksmai buvo žalingi UAB „N“ ir būtent jo veiksmai nulėmė UAB „N“ bankrotą.

95. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad G. Š. sąmoningai blogai valdė įmonę ir tai nulėmė jos bankrotą bei dėl to buvo padaryta labai didelė turtinė žala kreditoriams.

96. Be to, teismo padarytų išvadų nepaneigia ir nuteistojo gynėjo nurodyta aplinkybė, jog specialisto išvadoje nurodyta, jog UAB „N“ buvo nemoki 2020 m. liepos 31 d. datai, o bankroto byla iškelta praėjus nedideliam laiko tarpui – t. y. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, kadangi įmonės nemokumui, kuris specialisto išvadoje buvo nustatytas 2020 m. liepos 31 d. datai, įtakos turėjo būtent iki tol atlikti nuteistojo veiksmai. Todėl laiko tarpas tarp įmonės nemokumo momento bei bankroto bylos iškėlimo dienos, įtakos nuteistojo veiksmų kvalifikavimui neturi. Taip pat pažymėtina, jog specialistė, nurodžiusi, jog įmonė buvo nemoki 2020 m. liepos 31 d., paaiškino, kad mokumą nustatinėjo pagal balanso sudarymo dieną, o jis ir buvo sudarytas 2020 m. liepos 31 d., todėl ji ir nurodė šią datą. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog šioje išvadoje specialistė taip pat konstatavo, jog jau 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. datoms UAB „N“ mokumo rodikliai buvo nepatenkinami – išvadoje nurodoma, jog pagal rekomendacijų „Dėl rekomendacijų dėl juridinio asmens nemokumo ar finansinės (ekonominės) padėties nustatymo“ Nr. V-109/B-26/140-V-71, nuostatas 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. datoms UAB „N“ mokumo rodikliai pagal UAB „N“ buhalterinių registrų duomenis, kuriais remiantis sudaryti VĮ „Registrų centras“ nepateikti balansai, buvo nepatenkinami, rizikingi, blogėjo ir rodė didelę finansinę riziką bei grėsmę, bendrovės nelikvidumą ir nepatrauklumą kreditoriams, bendrovės negalėjimą atsiskaityti už savo trumpalaikius įsipareigojimus ir bendrovės nesugebėjimą nedelsiant apmokėti įsiskolinimus, o balanso 2020 m. liepos 31 d. datai UAB „N“ mokumo rodikliai buvo blogi ir nepatenkinami, rodė negebėjimą trumpalaikėmis mokėjimo priemonėmis padengti trumpalaikius įsipareigojimus, nesugebėjimą nedelsiant apmokėti įsiskolinimus, bendrovės nemokumą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartyse, kuriomis UAB „N“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (paminėtina, jog šios nutartys buvo prijungtos prie šios baudžiamosios bylos (t. 5, b. l. 94-108, 111-119) bei tinkamai ištirtos, jas pagarsinant (t. 9, b. l. 41-42)), konstatuota, jog UAB „N“ buvo nemoki jau nuo 2019 m. sausio 1 d.

97. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, jog G. Š. siekė išsaugoti įmonę ir išnaudojo visas įmanomas galimybes ją išsaugoti – G. Š. dukra K. V. įmonei paskolino 37 626,05 Eur, G. Š. paskolino 92 125,14 Eur, o kita G. Š. įmonė UAB „K“ paskolino 9 647,13 Eur, G. Š. dukra kreditoriams buvo įkeitusi žemės sklypus, o G. Š. pagrindiniams kreditoriams mokėjo virš 500 000 eurų. Taip pat nuteistojo gynėjas pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui dokumentus, kurie, jo vertinimu, pagrindžia, kad G. Š. siekė išsaugoti įmonę. Įvertinęs nuteistojo gynėjo pateiktus duomenis, teisėjų kolegija nustatė, jog jie susiję su keliais UAB „N“ finansiniais įsipareigojimais bei duomenimis dėl jų atlyginimo: 1) 2017 m. kovo 23 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kuriuo UAB „N“ įsipareigojo iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. sumokėti UAB „Sp“ 150 000 Eur bei dokumentais, pagrindžiančiais, jog UAB „N“ pagal šį vekselį atsiskaitė; 2) 2017 m. gegužės 24 d. susitarimu dėl UAB „N“ 40 000 Eur įsiskolinimo UAB „I“ padengimo bei dokumentais, pagrindžiančiais, jog G. Š. duktė laidavo dėl šio įsipareigojimo bei teismui išdavus vykdomąjį raštą, jį sumokėjo; 3) 2018 m. sausio 19 d. susitarimu tarp UAB „Sp“ ir K. V. dėl įsiskolinimo padengimo, kurį G. Š. duktė, notarui išdavus vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą, apmokėjo.

98. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo gynėjo nurodytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus, sprendžia, jog jie nepaneigia G. Š. kaltės padarius šią nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija sutinka su gynėju, jog minėti K. V., G. Š., UAB „K“ kreditoriniai reikalavimai UAB „N“ buvo patvirtinti UAB „N“ bankroto byloje, tačiau baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog šie pinigai buvo paskolinti UAB „N“ bei jog jie buvo paskolinti, G. Š. siekiant išsaugoti įmonę. Pažymėtina, jog nors gynėjas nurodo, jog G. Š. paskolino įmonei 92 125,14 Eur, tačiau, kaip jau minėta prieš tai, įmonės buhalterė D. J. paaiškino, kad 2018 m. ir 2020 m. tarp UAB „N“ ir G. Š. buvo sudarytos dvi paskolos sutartys, šios sutartys buvo sudarytos dėl to, kad atskaitingo asmens apyskaitoje buvo susidariusios tokios įmonės skolos atskaitingam asmeniui. Tokios didelės sumos avanso apyskaitoje negalėjo būti paliekamos, dėl to buvo priimtas vadovo sprendimas tas skolas įforminti kaip paskolas įmonei. Realiai, paskolų sutarčių sudarymo metu UAB „N“ negavo jokių pinigų, kadangi jie atskaitingo asmens jau buvo įnešti per ankstesnius laikotarpius (t. 4, b. l. 83-84).

99. Teismo vertinimu, gynėjo nurodytos aplinkybės bei pateikti dokumentai patvirtina, jog UAB „N“, atstovaujama G. Š., kaltinime nurodytu laikotarpiu iš dalies dengė įmonės kreditorių reikalavimus, taip pat buvo sudaromi susitarimai dėl skolos grąžinimo ir pan. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, jog nuteistojo duktė K. V. įvykdė dalį įmonės įsipareigojimų, dėl kurių įvykdymo ji laidavo ar buvo sudariusi susitarimą dėl skolos atlyginimo. Visgi, vadovaujantis advokato pateiktais duomenimis, taip pat LITEKO duomenimis (civilinės bylos Nr. e2-3592-558/2020; e2-4297-558/2020), nustatyta, jog bent dalį šių įsipareigojimų ji įvykdė tik tada, kai dėl jų jos atžvilgiu jau buvo išduoti vykdomieji dokumentai. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog K. V. atlyginus minėtus įmonės įsipareigojimus, UAB „N“ bankroto byloje ji buvo įtraukta į įmonės kreditorių sąrašą ir patvirtintas jos 37 626,05 Eur kreditorinis reikalavimas (civilinė byla Nr. eB2-1699-657/2020). Taigi, šios aplinkybės – t. y. tai, jog šią pinigų sumą K. V. išmokėjo UAB „N“ kreditoriams, padengdama įmonės skolas, už kurias laidavo bei dėl kurių atlyginimo buvo sudariusi susitarimą, kurį užtikrino hipoteka bei vėliau dėl šių pinigų pareiškė kreditorinį reikalavimą įmonės bankroto byloje, paneigia nuteistojo gynėjo teiginius, jog šią sumą K. V. paskolino įmonei.

100. Be to, aplinkybę, jog UAB „N“, atstovaujam G. Š., vykdė dalį įsipareigojimų kaltinime nurodytu laikotarpiu, patvirtino ir įmonės kreditorių atstovai. Liudytojas T. J., kuris yra UAB „St“ direktorius, nurodė, kad iki 2016 metų problema dėl UAB „N“ atsiskaitymų iš esmės neegzistavo, problemos prasidėjo galimai 2016 metais. Atsiskaitymai pagal grafiką buvo mokami vis rečiau ir rečiau, mažesnėmis dalimis, žmonių skaičius įmonėje pradėjo kristi ir tada pasimatė, kad problema iš tikrųjų jau yra (t. 8, b. l. 144); liudytojas D. P., kuris yra UAB „Sp“ projektų vadovas, nurodė, kad pirmiausia problemas dėl susidariusių UAB „N“ skolų buvo bandoma spręsti neteisminiu keliu, buvo sudaromi mokėjimų grafikai, pagal kuriuos dalis mokėjimų buvo atliekama, tačiau bendra skolos suma toliau didėjo (t. 8, b. l. 120-121); liudytoja A. N., kuri vadovavo UAB „Au“, nurodė, kad su UAB „N“ sėkmingai sekėsi bendradarbiauti pirmus metus. 2017 metų rugsėjo mėnesį jie nutraukė sutartį, nes įsiskolinimas buvo didelis. Dėl įmokų nemokėjimo jie bendravo su G. Š., iš pradžių darė nuolaidas, sutarė mažesnes įmokas, grafikas buvo pakeistas jų naudai. Vėliau vis tiek buvo įmokų vėlavimai, jie vis didėjo ir jie nutarė atsiimti priekabas. Ilgainiui G. Š. piktybiškai pradėjo nebebendrauti, nebekėlė ragelio, ji metus laiko bandė susisiekti. Iš pradžių G. Š. jai pasirodė kaip patikimas partneris, o vėliau, jos nuomone, jis tiesiog vilkino ir tyčia nemokėjo įmokų. Ji žino, kad UAB „N“ su kitomis įmonėmis sudarinėjo sutartis, nuomojosi ir brangesnes priekabas (t. 8, b. l. 183-185); liudytojas D. G., kuris buvo UAB „C“ finansų direktorius, nurodė, kad su UAB „N“ 2018 m. birželio 21 d. pasirašė sutartį dėl kuro tiekimo, lapkričio mėnesį pradėjo strigti atsiskaitymai. Po to klientas, kai jį užblokavo, po truputį mokėjo, sumokėjo apie 71 000 Eur, liko apie 29 000 Eur, tada jie spalio mėnesį pasirašė taikos sutartį. Pagal grafiką klientas turėjo mokėti, tačiau nesumokėjo, dėl to jie kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (t. 8, b. l. 185-186). Taigi, byloje nėra ginčo, jog įmonė, atstovaujama G. Š., vykdė dalį įsipareigojimų, dėl jų įvykdymo buvo sudaromi susitarimai, laiduojama ir pan. Apklausti liudytojai patvirtino, jog dėl to jie bandė situaciją spręsti geranoriškai – darė nuolaidas, sudarinėjo mokėjimo grafikus, taikos sutartis, nenutraukinėjo sutarčių ir pan. Visgi, liudytojai taip pat patvirtino, jog ilgainiui mokėjimai toliau vėlavo, su jais nebuvo atsiskaitoma. Aplinkybę, kad įmonės padėtis tendencingai blogėjo, patvirtina, kaip minėta, ir specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. datoms UAB „N“ mokumo rodikliai buvo nepatenkinami, blogėjantys. Todėl, teismas įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes dėl G. Š. neteisėtų veiksmų pasisavinant įmonės turtą (taip pat ir sistemingai išgryninant pinigus iš bendrovės sąskaitų, išrašant atbuline data kasos išlaidų orderius, siekiant pagrįsti dalį pasisavintų pinigų), nurodant buhalterei nepagrįstai nurašyti įmonės skolas, sprendžia, kad tai, jog įmonė kaltinime nurodytu laikotarpiu vykdė dalį įsipareigojimų kreditoriams, tai, jog G. Š. bei jo duktė su kreditoriais sudarinėjo susitarimus, mokėjimų grafikus, laidavo ir pan. (bei dėl to, kaip minėta, kreditoriai iš karto nenutraukė sutarčių su UAB „N“, ieškojo situacijos sprendimo būdų) nepaneigia išvados, jog G. Š. sąmoningai blogai valdė įmonę ir tai nulėmė jos bankrotą bei didelę žalą kreditoriams.

101. Taip pat paminėtina, kad šiuo nuosprendžiu patikslinus BK 183 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes – t. y. pasisavintą pinigų sumą, taip pat patikslinamos BK 209 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės. Be to, šios nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės patikslinamos ir panaikinant dalį, dėl to, jog G. Š. neišmokėjo piniginių lėšų K. Ž., kadangi, kaip jau minėta prieš tai, skundžiamame nuosprendyje G. Š. nebebuvo kaltinamas bei nuteistas dėl piniginių lėšų neišmokėjimo šiam darbuotojui bei šių lėšų pasisavinimu. Taigi, nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2020 m. liepos 9 d, iš UAB „N“ kasos gavus 19 165,17 Eur darbuotojų A. G., R. L., R. D., V. P., V. Š., S. M. darbo užmokesčiui ir su juo susijusioms išmokoms mokėti, jis (G. Š.) imituodamas nurodytos sumos išmokėjimą darbuotojams pateikė pasirašytus kasos išlaidų orderius ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius, įtraukimui į UAB „N“ apskaitą, tačiau šių kasos išlaidų orderiuose bei darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose nurodytų grynųjų pinigų sumų – iš viso 19 165,17 Eur nurodytiems darbuotojams iš UAB „N“ kasos neišmokėjo, į įmonės kasą ar banko sąskaitą negrąžino.

102. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, G. Š. buvo nuteistas pagal netinkamą BK straipsnio dalį – t. y. BK 209 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Nustatyta, jog G. Š. nusikalstamą veiką įvykdė laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 12 d. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 209 straipsnio redakcijoje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams. BK 212 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-2105 redakcija) buvo numatyta, kad šiame skyriuje nurodyta didelė turtinė žala yra 150 MGL dydžio sumą viršijanti žala. BK 209 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelę turtinę žalą vienam ar daugiau kreditorių. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas labai didelę turtinę žalą vienam ar daugiau kreditorių. BK 212 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, labai didelė, kai jos dydis viršija 900 MGL dydžio sumą (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad G. Š. veiksmais kreditoriams padaryta žala yra 336 469,26 Eur (t. y. 6 729,3852 MGL), kas pagal BK 212 straipsnio nuostatas (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) pripažįstama labai didele, o ne didele žala, kaip nurodyta G. Š. nusikalstamos veikos aplinkybėse, kurias teismas pripažino įrodytomis. Todėl, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas G. Š. padarytą nusikalstamą veiką pagal naują šio straipsnio redakciją, nepagrįstai G. Š. veiksmus kvalifikavo pagal BK 209 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), kuri numato atsakomybę asmeniui, padariusiam kreditoriams didelę turtinę žalą, o ne pagal BK 209 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), kuri numato atsakomybę asmeniui, padariusiam kreditoriams labai didelę turtinę žalą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors BK 209 straipsnio 2 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė yra didesnė (iki septynerių metų) nei galiojusio BK 209 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) sankcijoje numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė (iki trejų metų), tačiau šiuo konkrečiu atveju vien ši aplinkybė nelemia nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinės padėties pabloginimo, nes galiojančio įstatymo sankcijoje numatyta ir alternatyvi, švelnesnės rūšies bausmė – bauda. Teismų praktikoje, sprendžiant, ar asmens veika, kvalifikuota pagal BK 209 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuotina pagal BK 209 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), t. y. sprendžiant ar naujesnė redakcija švelnina asmens padėtį, teismai vadovaujasi jau galiojančia teismine praktika, kad tais atvejais, kai naujos redakcijos BK straipsnio sankcijos žemutinė riba mažinama, o viršutinė riba didinama, baudžiamojo įstatymo taikymo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, pagal kurias sprendžiama kokios rūšies ir dydžio bausmę yra pagrindas skirti. Todėl, vienose baudžiamosiose bylose teismai, nusprendę, kad tikslinga skirti asmeniui ne terminuoto laisvės atėmimo, o švelnesnės rūšies bausmę – baudą, vertina BK 209 straipsnio 2 dalį kaip asmens padėtį palengvinančiu baudžiamuoju įstatymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-155-449/2024). Nagrinėjamu atveju, įvertinus nurodytą teismų praktiką bei atsižvelgus į tai, jog pirmosios instancijos teismas skyrė G. Š. baudą (prokuroras pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu G. Š. už šią nusikalstamą veiką taip pat prašė skirti baudą, kuri yra numatyta tik 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 šio straipsnio redakcijoje, o ankstesnėje redakcijoje galimybė skirti baudą numatyta nebuvo), teisėjų kolegija sprendžia, jog G. Š. padaryta veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 209 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Visgi, atsižvelgiant į tai, jog G. Š. buvo kaltinamas ir nuteistas pagal BK 209 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), jo nusikalstama veika pagal BK 209 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) neperkvalifikuojama, kadangi apeliacinės instancijos teismas negali bloginti G. Š. teisinės padėties dėl to nesant skundo.

Dėl bausmės

103. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

104. Be to, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2025 m vasario 1 d., įsigaliojo ir BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

105. Už BK 183 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija); BK 209 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija); BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).

106. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam G. Š. už nurodytas nusikalstamas veikas skyrė švelniausias sankcijose numatytas bausmes – baudas bei nustatė jų dydžius, artimus minimaliam įstatyme numatytam dydžiui – už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 3 dalyje padarymą paskyrė 180 MGL dydžio baudą (vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktu už sunkų nusikaltimą gali būti paskirta bauda nuo 150 iki 6 000 MGL), už apysunkio nusikaltimo, numatyto 222 straipsnio 1 dalyje padarymą paskyrė 120 MGL dydžio baudą (vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktu už apysunkį nusikaltimą gali būti paskirta bauda nuo 100 MGL iki 4 000 MGL), už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 209 straipsnio 1 dalyje padarymą paskyrė 80 MGL dydžio baudą (vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu už nesunkų nusikaltimą gali būti paskirta bauda nuo 50 iki 2 000 MGL).

107. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam G. Š. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į jo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos daromą žalą valstybės ekonomikai ir nustatytai verslo tvarkai, taip pat įvertino nuteistojo asmenybę – jog jis charakterizuojamas patenkinamai, turi šeimą, dirba.

108. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistasis praeityje teistas – 1) Švedijos teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimu laisvės atėmimu 1 metams; 2) Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) 173 MGL dydžio bauda (bauda sumokėta 2018 m. vasario 7 d.) (t. 7, b. l. 111-113). Paminėtina, jog vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunkčiu, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. Taigi, nuteistasis šioje byloje analizuojamus nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje. Taip pat nustatyta, jog nuteistasis daug kartų baustas administracine tvarka – per 5 metų laikotarpį (2023 m. balandžio 20 d. duomenimis) baustas administracine tvarka net 20 kartų (t. 7, b. l. 179-194). Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei, teisėjų kolegijos įsitikinimu, leidžia pagrįstai manyti, kad G. Š. yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų.

109. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi išdėstytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bausmės skyrimo taisykles, yra teisingos ir tinkamai individualizuotos. Todėl pripažinti, kad nuteistajam G. Š. paskirta neteisinga ar aiškiai per griežta bausmė, nėra pagrindo. Šios išvados nekeičia ir BK bendrosios dalies 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 padaryti pakeitimai, galiojantys nuo 2025 m. vasario 1 d.

110. Be to, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai subendrino nuteistajam paskirtas bausmes apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu bei galutinę subendrintą bausmę nuteistajam paskyrė 240 MGL dydžio baudą. Visgi, teismas nepagrįstai nurodė, jog vadovavosi tik BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatomis – t. y. nuostatomis, numatančiomis bendras bausmių bendrinimo taisykles bei nuostatomis, numatančiomis bausmių apėmimą. Atsižvelgiant į tai, ši nuosprendžio dalis tikslinama, nurodant, kad bausmės nuteistajam subendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies 1 punkto, 6 dalies nuostatomis.

111. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas G. Š. bausmės rūšis ir jos dydžius už padarytas nusikalstamas veikas, taip pat bausmes subendrindamas, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

Dėl turto konfiskavimo

112. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog atsižvelgiant į tai, jog UAB „Sp“ atstovas paaiškino, kad pasilieka procesinę teisę G. Š. pareikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, o konfiskavus G. Š. pasisavintus pinigus, būtų pažeista civilinio ieškovo teisė išieškoti žalą iš kaltojo asmens, nes dvigubas išieškojimas yra draudžiamas, bei sprendė netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų nusikalstamos veikos rezultatui – pasisavintiems pinigams.

113. Su šiais pirmosios instancijos teismo teiginiai nėra pagrindo sutikti. Kaip minėta, G. Š. veiksmai, pasisavinus likviduotos dėl bankroto UAB „N“ turtą – 68 115,36 Eur pinigines lėšas, yra įrodyti. Taigi, nagrinėjamu atveju iš nusikalstamos veikos gautas turtas – piniginės lėšos (nusikalstamos veikos rezultatas) liko už nusikalstamos veikos padarymą pripažinto kaltu asmens žinioje.

114. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-693/2019, Nr. 2K-6-489/2019). Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju nusikalstamu būdu G. Š. užvaldytos UAB „N“ priklausančios lėšos buvo kaltininko padaryto nusikaltimo rezultatas ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vieną konfiskuotino turto rūšių.

115. Vadovaujantis teismų praktika, turto konfiskavimas netaikomas, jei šis turtas grąžinamas nukentėjusiajam arba tenkinamas jo civilinis ieškinys dėl jo vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, t. y. nėra siejama su įvykiais ateityje, jie jau turi būti įvykę dabar, kad būtų galima netaikyti turto konfiskavimo. Taip pat konfiskuojant iš kaltininko pasisavintų piniginių lėšų atitinkančią pinigų sumą, neturi reikšmės tai, ar įmonė (iš kurios pasisavintos piniginės lėšos) yra veikianti ar bankrutuojanti, likviduota, turi ar neturi kreditorių ir pan. Baudžiamojoje byloje, nesant pareikšto nukentėjusio asmens civilinio ieškinio ar nesant duomenų, kad asmens pasisavinti svetimi pinigai buvo grąžinti bendrovei, tačiau nustačius, kad kaltininkas gavo turto, atitinkančio konfiskuotino turto požymius, šis turtas turi būti konfiskuojamas, nepaisant to, kad civilinis ieškinys gali būti pareikštas ateityje civilinio proceso tvarka ar kad galbūt kažkada vadovas gali savanoriškai įvykdyti prievolę (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-213-626/2024).

116. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos duomenimis, G. Š. pasisavinto turto negrąžino, taip pat nėra tenkinti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo. Kaip minėta, pagal BK 72 straipsnį iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai šis turtas grąžinamas nukentėjusiesiems arba tenkinamas jų civilinis ieškinys dėl jo vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis anksčiau nurodyta praktika, jog turto konfiskavimo netaikymas nėra siejamas su įvykiais ateityje, jie jau turi būti įvykę dabar, pirmosios instancijos nurodyta aplinkybė, jog UAB „Sp“ atstovas paaiškino, kad pasilieka procesinę teisę G. Š. pareikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, nesudaro pagrindo netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų nuteistojo atžvilgiu.

117. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog turto konfiskavimas atima iš civilinių ieškovų teisę ateityje pareikšti civilinį ieškinį, kadangi dvigubas išieškojimas yra draudžiamas. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, turto konfiskavimo instituto taikymas savaime nėra pagrindas civilinei žalos atlyginimo prievolei pasibaigti ar atleisti skolininką nuo prievolės įvykdymo. Dėl to net ir tuo atveju, kai ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas po to, kai nuosprendžiu yra konfiskuotos nusikalstamais veiksmais įgytos lėšos, teismas turi tokį nukentėjusio asmens reikalavimą nagrinėti iš esmės. Sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimas po nuosprendžio konfiskuoti turtą priėmimo nelemia dvigubo nubaudimo, nes turto konfiskavimo ir teismo sprendimu priteistos žalos atlyginimo tarpusavio santykis išsprendžiamas vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-969/2019).

118. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatas. Visgi, nuteistojo pasisavintas turtas nekonfiskuojamas, kadangi apeliacinės instancijos teismas negali bloginti G. Š. teisinės padėties dėl to nesant skundo.

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalį dėl teismo nustatytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, dėl teismo nurodytų BK nuostatų, vadovaujantis kuriomis nuteistajam paskirtos bausmės subendrintos, pakeisti.

Nustatyti, kad surašius kasos išlaidų orderius ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų išmokėjimo grynaisiais A. G. – 2 473,05 eurų, R. L. – 7 012,28 eurų, R. D. – 7 268,58 eurų, V. P. – 1 207,93 eurų, V. Š. – 518,93 eurų, S. M. – 684,4 eurų, tai yra, iš viso: 19 165,17 Eur, G. Š. kasos išlaidų orderiuose ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose pasirašė ir pateikė įtraukimui į UAB „N“ apskaitą, tačiau šių kasos išlaidų orderiuose bei darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose nurodytų grynųjų pinigų sumų – iš viso 19 165,17 Eur nurodytiems darbuotojams iš UAB „N“ kasos neišmokėjo, į įmonės kasą ar banko sąskaitą negrąžino. Nustatyti, kad G. Š. pasisavino UAB „N“ priklausantį turtą – pinigines lėšas – iš viso 68 115,36 Eur.

Nustatyti, kad G. Š. pasisavino ne didelės, o labai didelės vertės svetimą turtą.

Patikslinti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad G. Š. paskirtos bausmės subendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies 1 punkto, 6 dalies nuostatomis.

Kitos Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalies nekeisti.